Tag: Logistika

  • Rusija rėkia apie terorizmą: Ukraina smogia „Wildberries“, o Kremlius rodo pirštu į dronus

    Rusija rėkia apie terorizmą: Ukraina smogia „Wildberries“, o Kremlius rodo pirštu į dronus

    Rusija Ukrainos smūgius į didelius „Wildberries“ logistikos objektus vadina terorizmu, o Ukraina teigia turinti argumentų, kodėl tokia infrastruktūra gali būti susijusi su karo tiekimo grandine. Apie tai skelbiama analizuojant, kokios prekės platformoje parduodamos ir kaip jos galėtų pasiekti frontą.

    Ukrainos pusės vertinimu, pastarųjų dienų atakos prieš keturis stambius logistikos taškus esą yra atsakas į reguliarius Rusijos smūgius į Ukrainos logistiką, ypač siejamą su siuntų operatoriumi „Nova Poshta“. Maskva savo ruožtu bando pagrįsti smūgius Ukrainos logistikai teiginiu, kad civilinė infrastruktūra neva naudojama kariniams pervežimams.

    Rusijos institucijos kartoja, kad Ukrainos atakos prieš „Wildberries“ centrus yra teroristiniai veiksmai, nes tai iš pirmo žvilgsnio primena civilinę e. prekybos infrastruktūrą. Tačiau Ukrainos analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame kare riba tarp civilinių tiekimo grandinių ir karinių poreikių dažnai tampa labai plona.

    Kas platformoje laikoma „įrodymais“

    Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai teigia, kad „Wildberries“ pasiūloje galima rasti prekių, kurios gali būti pritaikytos kare. Minimi paruošti FPV tipo dronai, heksakopteriai, taip pat įvairūs komponentai, reikalingi tokiems įrenginiams surinkti ir eksploatuoti.

    Akcentuojama ir vadinamųjų šviesolaidinių sistemų kryptis, kai FPV dronai vietoj radijo ryšio valdomi per išvyniojamą laidą. Tokie sprendimai laikomi atsparesniais daliai radioelektroninės kovos priemonių, todėl jų paklausa kare didėja.

    Be dronų ir jų dalių, platformose neretai siūlomi ir kiti dvigubos paskirties produktai, kurie gali būti naudojami tiek civiliškai, tiek kariuomenėje. Minimi optiniai taikikliai, neperšaunamos liemenės ir dalis kitos ekipuotės, kuri gali papildyti karių aprūpinimą.

    Ekonominis smūgių efektas

    Tokios atakos turi ne tik karinį, bet ir ekonominį tikslą, nes logistikos centrai yra kritiniai didelės e. prekybos ekosistemos mazgai. Sutrikus sandėliavimui ir paskirstymui, poveikį jaučia ne tik pati platforma, bet ir tūkstančiai pardavėjų, kurių veikla priklauso nuo sandėlių, rūšiavimo ir pristatymo infrastruktūros.

    Šiame kontekste informaciniame kare itin svarbu, kaip šalys apibrėžia taikinius ir jų teisėtumą. Rusija siekia pabrėžti civilinės infrastruktūros naratyvą, o Ukraina argumentuoja, kad kai civilinė logistika padeda aprūpinimui ar dvigubos paskirties prekių tiekimui, ji gali įgyti karinę reikšmę.

    Nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, todėl tokie pareiškimai vertinami atsargiai. Vis dėlto pati tendencija aiški: logistika ir tiekimo grandinės tampa vienu svarbiausių modernių konfliktų taikinių, o e. prekybos kanalai vis dažniau atsiduria dėmesio centre dėl dvigubos paskirties prekių.

  • Dronų smūgiai Rusijoje vėl kliudė „Wildberries“: liepsnojo sandėliai, pranešama apie sužeistuosius

    Dronų smūgiai Rusijoje vėl kliudė „Wildberries“: liepsnojo sandėliai, pranešama apie sužeistuosius

    Rusijos pareigūnai pranešė, kad liepos 22 dienos naktį keliuose regionuose buvo fiksuotas dronų aktyvumas, o taikiniu esą vėl tapo elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos infrastruktūra. Pasak vietos valdžios ir bendrovės atstovų, Krasnodaro ir Stavropolio regionuose kilo dideli gaisrai.

    „Wildberries“ įkūrėja Tatjana Kim teigė, kad darbuotojai buvo evakuoti iš anksto, tačiau sužeidimų patyrė 15 žmonių: 10 Krasnodaro regione ir 5 Nevinnomysske. Jos teigimu, dalis nukentėjusiųjų buvo išvežti į ligonines, kiti pagalbos sulaukė vietoje.

    Regionų administracijos paskelbė vietinę nepaprastąją padėtį, motyvuodamos dideliu gaisrų mastu ir rizika aplinkinei infrastruktūrai. Rusijos nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gesinimui buvo pasitelkti ir sraigtasparniai.

    Kodėl taikomasi į logistiką?

    Ukraina oficialiai nepranešė apie šiuos smūgius, tačiau anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis yra argumentavęs atakas prieš objektus, kurie, Kyjivo vertinimu, prisideda prie Rusijos karo pastangų. Tarp tokių objektų minimi sandėliai ir logistikos mazgai, kurie gali būti naudojami tiekimui ir gamybos grandinėms palaikyti.

    Rusija tokius teiginius atmeta ir tvirtina, kad smūgiai yra nukreipti prieš civilinę infrastruktūrą. Tuo pat metu „Wildberries“ yra viena didžiausių Rusijos elektroninės prekybos bendrovių, todėl jos sandėlių ir paskirstymo centrų sutrikimai gali greitai atsispindėti visoje šalies pristatymo sistemoje.

    Rusijos žiniasklaidoje ir pačios bendrovės pranešimuose teigiama, kad dėl atakų galėjo sutrikti užsakymų vykdymas, daliai pardavėjų prarandant prekių atsargas, o klientams susiduriant su vėlavimais. Šie skaičiai nepriklausomai nebuvo patvirtinti, tačiau tokio masto logistikos mazgų iškritimas paprastai sukelia grandininį efektą visoje tiekimo grandinėje.

    Smūgių serija ir platesnis fonas

    Pranešama, kad tai jau antras kartas per savaitę, kai Rusijos institucijos sieja dronų atakas su „Wildberries“ sandėliais. Keliomis dienomis anksčiau Rusijos pareigūnai skelbė apie smūgius kitiems bendrovės objektams, teigdami, kad buvo aukų ir dešimtys sužeistųjų, o dalis infrastruktūros laikinai išėjo iš rikiuotės.

    Tuo pat metu naktį tęsėsi ir Rusijos smūgiai Ukrainos teritorijoje. Ukrainos institucijos skelbė apie pataikymus į pramoninius objektus ir infrastruktūrą skirtinguose regionuose, taip pat apie žalą, kurią gyvenamuosiuose rajonuose sukėlė numuštų dronų nuolaužos.

    Karo kontekste abiejų pusių dronų kampanijos vis dažniau nukreipiamos į logistiką, energijos ir pramonės objektus, nes tai leidžia trikdyti priešo aprūpinimą ir ekonominį stabilumą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie smūgiai, net ir nepataikę į tiesioginius karinius taikinius, gali sukelti reikšmingus antrinius padarinius civiliams ir verslui.

  • Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Vokietija atrado Azerbaidžaną iš naujo: ne tik dujos, bet ir šimtai įmonių bei koridorius

    Azerbaidžano ir Vokietijos santykiai pastaraisiais metais keičiasi: bendradarbiavimas vis mažiau siejamas vien su energetika, o vis labiau su pramone, logistika ir tiekimo grandinių saugumu. Europai ieškant alternatyvų Rusijos įtakai ir rizikoms, Pietų Kaukazas įgauna didesnį strateginį svorį.

    Ekspertai pabrėžia, kad Baku Vokietijoje vis dažniau matomas ne kaip žaliavų tiekėjas, o kaip platesnės Eurazijos transporto ir gamybos architektūros dalis. Šis poslinkis siejamas su Europos įmonių poreikiu diversifikuoti tiekimo kelius ir gamybos partnerystes.

    Remiantis analitikų vertinimais, dvišalė prekyba 2025 metais siekė apie 1,7 mlrd. eurų, o ją daugiausia augino vokiškos pramonės įrangos, mašinų ir transporto sistemų eksportas. Azerbaidžane veikia daugiau nei 250 Vokietijos įmonių, apimančių gamybą, statybas, logistiką ir energetiką.

    Ryšiai stiprėja už energetikos ribų

    Nors prekybos skaičiai svarbūs, didžiausias pokytis – santykių turinyje. Augantis bendradarbiavimas vis dažniau siejamas su pramoniniais projektais, inžinerija, transporto sprendimais, atsinaujinančia energetika ir pažangesne gamyba.

    Vokietijos įmonėms tai reiškia naujas eksporto rinkas ir papildomus užsakymus, o Azerbaidžanui – galimybę pritraukti technologijas ir kompetencijas į pramonės zonas bei infrastruktūros projektus. Tokios kryptys ypač aktualios, kai Europos pramonė siekia mažinti priklausomybę nuo vieno regiono tiekėjų.

    Logistikos dimensija šiame kontekste tampa esminė, nes kartu su pramone auga poreikis patikimiems, prognozuojamiems maršrutams. Dėl to ryškėja didesnis dėmesys transporto infrastruktūrai, uostams, geležinkeliams ir muitinės procedūrų modernizavimui.

    Vidurinis koridorius ir nauja logistika

    Svarbia ašimi įvardijamas vadinamasis Vidurinis koridorius – maršrutas, jungiantis Kiniją ir Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje šis kelias tapo patrauklesnis kaip alternatyva maršrutams, kuriuos gali paveikti sankcijos ar geopolitiniai trikdžiai.

    Azerbaidžanas šiame koridoriuje matomas kaip logistikos mazgas, kuriame susikerta jūriniai ir geležinkelio srautai. Analitikai pažymi, kad koridoriaus ekonominė grąža priklauso ne vien nuo tonų skaičiaus, bet ir nuo to, ar juo gabenamos didesnės pridėtinės vertės prekės.

    Tokį poslinkį gali skatinti investicijos į Baku uosto plėtrą ir Alato laisvąją ekonominę zoną, kuriose kuriamos sąlygos ne tik tranzitui, bet ir surinkimo, sandėliavimo bei gamybos veikloms. Tai atveria nišą automobilių komponentams, elektros įrangai, elektronikai ir chemijos produktams.

    Dujos išlieka svarbios Europai

    Nors bendradarbiavimas plečiasi, energetika išlieka santykių branduolyje. Azerbaidžanas pozicionuojasi kaip patikimas dujų tiekėjas, o 2026 metų pradžioje pradėtas tiesioginis dujų tiekimas Vokietijai ir Austrijai rodo, kad šalis įsitvirtina platesniame Europos energijos saugumo paveiksle.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Europos energijos politika po karo Ukrainoje pasikeitė: svarbiau tapo tiekėjų įvairovė, infrastruktūros atsparumas ir ilgalaikis planavimas. Šiame kontekste Vokietijos dėmesys Azerbaidžanui vertinamas kaip platesnės priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimo strategijos dalis.

    Be to, svarstoma, kad Azerbaidžanas ateityje galėtų stiprinti tranzito vaidmenį, jei Europai prireiktų papildomų srautų iš Centrinės Azijos. Tai ypač aktualu kalbant apie naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą bei regiono infrastruktūros sujungiamumą.

    Europos Sąjungoje daugėja aukšto lygio kontaktų su Baku, o Pietų Kaukazas vis dažniau minimas kaip regionas, galintis prisidėti prie energetinio ir logistikos saugumo. Kartu pabrėžiama, kad ekonominis bendradarbiavimas neatsiejamas nuo politinio stabilumo ir prognozuojamos regiono raidos.

  • Uzbekistanas per 5 metus planuoja naują tarptautinį oro uostą: kodėl Lenkijos CPK ginčai tęsiasi ilgiau

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia pastatyti naują tarptautinį oro uostą netoli Taškento ir taip sustiprinti šalies vaidmenį augančiuose Vidurinės Azijos transporto maršrutuose. Projektas išsiskiria itin trumpu grafiku: nuo politinio sprendimo iki pirmųjų skrydžių planuojama sutalpinti į vieną penkmetį.

    Tokią ambiciją skatina sparčiai auganti keleivių paklausa, jauna visuomenė ir strateginis šalies išsidėstymas. Pastaraisiais metais regiono aviacijos srautus papildomai perskirstė geopolitika, kai dalis oro linijų ėmė vengti skrydžių virš Rusijos, o maršrutų planavimą veikė ir įtampos Artimuosiuose Rytuose.

    Kas planuojama prie Taškento?

    Naujasis oro uostas turėtų iškilti maždaug už 24 kilometrų nuo Taškento ir užimti apie 1 310 hektarų teritoriją. Plane numatytas 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir maždaug 208 000 kvadratinių metrų ploto keleivių terminalas.

    Skelbiama, kad pradinis pajėgumas siektų apie 20 mln. keleivių per metus ir 129 000 tonų krovinių. Projektas numatomas modulinis, todėl infrastruktūrą ateityje būtų galima gana sklandžiai pritaikyti didesniems srautams, jeigu augimas išliktų toks pat spartus.

    Šalis šiuo metu turi 11 tarptautinių oro uostų, o didžiausias yra sostinės oro uostas, pavadintas Islama Karimovo vardu. Nors bendri Uzbekistano keleivių srautai kol kas mažesni nei didžiųjų Europos rinkų, augimo tempai rodo, kad infrastruktūros ribos gali būti pasiektos greičiau, nei leidžia dabartiniai pajėgumai.

    Kas finansuos ir valdys projektą?

    Uzbekistanas pasirinko modelį, kuriame statybą ir būsimo oro uosto valdymą perima tarptautinis konsorciumas, o valstybė išlaiko nuosavybės teisę į objektą. Pagal skelbiamą struktūrą, valstybės valdoma Uzbekistan Airports turėtų turėti 10 proc. dalį, o didžiausi partneriai būtų Saudo Arabijos, Japonijos ir Pietų Korėjos kapitalo įmonės.

    Numatoma, kad konsorciumas valdytų oro uostą 35 metus, o investicijų vertė siektų apie 3 mlrd. eurų. Toks sprendimas leidžia valdžiai pagreitinti projektą, dalį finansinės rizikos perkeliant privatiems ir instituciniams investuotojams.

    Kodėl lyginama su Lenkijos CPK?

    Uzbekistano tempas neišvengiamai lyginamas su Lenkijoje jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančiomis diskusijomis dėl Centrinio transporto mazgo, kuris pastaraisiais metais dažnai minimas ir kaip Port Polska. Skirtumas labiausiai matomas grafikuose: Taškentas kalba apie penkerius metus nuo sprendimo iki veiklos pradžios, o Lenkijos projektui viešojoje erdvėje dažniausiai minimi gerokai ilgesni terminai.

    Lenkijos atveju prie klausimų prisideda ir didesnė projekto apimtis, nes greta oro uosto planuojami dideli kelių ir geležinkelių komponentai. Vis dėlto Vidurinės Azijos pavyzdys išryškina, kaip investicijų valdymo modelis, finansavimo struktūra ir politinių sprendimų nuoseklumas gali lemti realų įgyvendinimo greitį.

    Uzbekistanas paraleliai siekia liberalizuoti aviacijos sektorių: kalbama apie dalinį valstybės oro linijų komercializavimą ir platesnį rinkos atvėrimą vežėjams. Tokia kryptis paprastai didina konkurenciją, plečia maršrutų tinklą ir kelia spaudimą oro uostams greičiau didinti pajėgumus.

    Vidurinė Azija vis ryškiau formuojasi kaip alternatyvi tranzito erdvė tarp Azijos ir Europos, o aviacijos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių svertų. Jei Taškento projektas bus įgyvendintas pagal planą, regionas gali įtvirtinti naują persėdimo ir krovinių paskirstymo centrą jau šio dešimtmečio pabaigoje.

  • Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Lenkijos kariuomenė testuoja naujovę: uniformos atkeliauja į paštomatus, o ne į sandėlį

    Nuo sandėlio langelio iki paštomato

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos bando keisti seniai kritikuotą uniformų išdavimo tvarką, kai kariams tekdavo vykti į specialiuosius sandėlius, derintis prie darbo valandų ir neretai gaišti laiką eilėse. Naujas sprendimas turėtų perkelti procesą į skaitmeninę erdvę ir sumažinti biurokratiją.

    Pilotiniame projekte diegiama siuntų platforma, leidžianti kariams užsakyti priklausančius uniformos ir ekipuotės elementus per karinę informacinę sistemą. Vėliau sukomplektuotos siuntos pristatomos per kurjerius, o atsiėmimas numatytas paštomatuose.

    20 000 karių jau dalyvauja

    Lenkijos kariuomenės logistiką koordinuojantis Inspektoratas Wsparcia Sił Zbrojnych skelbia, kad bandymas sparčiai plečiamas. Jei prieš kelis mėnesius jis apėmė vieną logistikos brigadą, dabar sistema pasiekė apie 20 000 profesinės karo tarnybos karių.

    Per bandomąjį laikotarpį, institucijos duomenimis, jau pateikta 5 600 užsakymų, kurie buvo suformuoti į 6 260 kurjerines siuntas. Iki metų pabaigos pilotą planuojama išplėsti iki 60 000 karių, o pilnas sistemos įdiegimas numatomas kitais metais.

    Kas bus, jei dydis netiks?

    Nors paštomatų modelis turėtų sutaupyti laiko, kariuomenė pripažįsta, kad ne visos situacijos bus išsprendžiamos nuotoliu. Jei siuntoje bus netinkamas dydis, bus pristatyta ne ta prekė ar paaiškės gaminio defektas, kariui vis tiek teks vykti į atsakingą sandėlį, kad klausimas būtų sutvarkytas.

    „Painiavos ar reklamacijų atveju karys turės asmeniškai nuvykti į jam priskirtą karinį ūkinį padalinį“, – teigė Inspektorato atstovas spaudai Piotras Płuciennikas.

    Taip pat apibrėžta, kaip bus sprendžiami praradimo ar sugadinimo atvejai gabenant siuntas. Tokios pretenzijos būtų teikiamos kurjerių įmonei pagal sutarties sąlygas, nes būtent ji atsako už pristatymą nuo siuntos paėmimo iki įteikimo.

    „Pretenzijos dėl praradimo, sugadinimo ar vagystės transportavimo metu bus teikiamos kurjerių įmonei pagal su ja sudarytos paslaugų sutarties tvarką“, – nurodė P. Płuciennikas.

    Modernizacija, kuri gali plėstis

    Šiuo metu projektas taikomas tik profesinės karo tarnybos kariams, nes jie uniformą gauna nuolatiniam naudojimui. Kiti tarnybos modeliai, pavyzdžiui, aktyvusis rezervas ar teritorinė tarnyba, paprastai uniformą gauna tik pratybų ar tarnybos laikotarpiui, todėl jų aprūpinimo logika skiriasi.

    Vis dėlto Inspektoratas neatmeta, kad ateityje vartotojų ratas gali didėti. Kariškių teigimu, tobulinant užsakymų pateikimo, komplektavimo ir paskirstymo procesus, bus ieškoma būdų, kaip platformą pritaikyti platesnei auditorijai ir taip standartizuoti aprūpinimą.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę Europos gynybos sektoriaus kryptį, kai logistikos grandinėje vis daugiau vietos skiriama skaitmenizacijai, procesų skaidrumui ir greitesniam aprūpinimui. Kariuomenėms didėjant ir intensyvėjant pasirengimui, laiku pristatoma ekipuotė tampa ne patogumo, o operacinio pasirengimo klausimu.

  • Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Skelbiami birželio nuostoliai

    Ukrainos pareigūnai skelbia, kad birželį Rusijos pajėgos neteko 2 074 artilerijos sistemų, kurios buvo sunaikintos arba išvestos iš rikiuotės. Palyginimui, gegužę, pagal tuos pačius duomenis, tokių nuostolių fiksuota 1 993.

    Ukrainos gynybos institucijos teigia, kad toks skaičius prilygtų daugiau nei 110 įprastų artilerijos divizionų komplektacijai. Vis dėlto šių skaičių nepriklausomai patvirtinti sudėtinga, o Rusija išsamių savo nuostolių ataskaitų paprastai neskelbia.

    Smūgiai logistikai ir užnugariui

    Kijevas šį augimą sieja su programa „Logistics Lockdown“, kurios tikslas – didinti smūgių vidutiniais nuotoliais pajėgumą ir nuosekliai taikyti į Rusijos logistikos grandines. Tokia taktika grindžiama prielaida, kad artilerijos ugnies intensyvumą labiausiai riboja šaudmenų ir degalų tiekimas, o ne vien tik pabūklų skaičius.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina dažniau skelbia atakuojanti šaudmenų sandėlius, logistikos centrus, degalų bazes, transporto maršrutus ir kitą karinę infrastruktūrą už fronto linijos. Teigiama, kad tai gali mažinti Rusijos galimybes palaikyti ilgalaikį ir masinį apšaudymą artilerija.

    Kitos technikos netektys ir kontekstas

    Be artilerijos, Ukrainos pusė tvirtina, kad birželį buvo sunaikinta ar apgadinta 12 878 karinės technikos vienetai, įskaitant transporto priemones ir degalų cisternas. Mėnesiu anksčiau skelbtas skaičius siekė 8 612, tačiau ir šie duomenys remiasi vienos pusės pateikiamomis ataskaitomis.

    Taip pat skelbiama apie 103 tankų, 197 šarvuotųjų kovos mašinų ir 60 oro gynybos sistemų netektis per birželį. Ukrainos gynybos institucijos šį oro gynybos nuostolių rodiklį įvardija kaip didžiausią per maždaug dvejus metus, tačiau nepriklausomi analitikai pabrėžia, kad tikslus abiejų pusių nuostolių mastas išlieka sunkiai patikrinamas.

    Karo dinamikoje tokios ataskaitos dažnai naudojamos informaciniame lauke, todėl vertinant skaičius svarbu atsižvelgti į metodikos skirtumus ir patikros ribotumą. Ekspertai paprastai rekomenduoja šiuos duomenis sieti su platesniais požymiais, tokiais kaip apšaudymo intensyvumo kaita, logistikos sutrikimų požymiai ir geografiniai smūgių taikiniai.

  • Lenkija tampa intermodalinio transporto centru Europoje: „CLIP Group“ užbaigia du terminalus

    Intermodalas Lenkijoje įgauna pagreitį

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip viena svarbiausių intermodalinio transporto krypčių Europoje, o ne vien tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Šią tendenciją stiprina augančios krovinių apimtys, investicijos į terminalus ir didėjantis poreikis diversifikuoti tiekimo grandines.

    Poznanėje įsikūrusi logistikos bendrovė „CLIP Group“ skelbia baigianti du stambius projektus: intermodalinius terminalus Małaševičiuose ir Zabžėje. Pasak įmonės vadovės Agnieszkos Hipś, šių investicijų esmė yra ne vien greitesnis krovinių judėjimas, bet ir pridėtinė vertė, kuri gali likti šalies ekonomikoje.

    Małaševičiai: daugiau nei tranzitas

    Małaševičiai, esantys netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienos, jau seniai laikomi vienu reikšmingiausių geležinkelio vartų kroviniams, keliaujantiems tarp Azijos ir Europos. Čia svarbus ne tik krovinių pervežimas, bet ir tai, kas vyksta terminaluose: muitinimas, sandėliavimas, perkrovimas, komplektavimas ir paskirstymas.

    „Man atrodo, kad Lenkija jau tampa intermodaliniu Europos centru, o ne tik tranzito šalimi“, – sakė A. Hipś.

    Įmonė teigia, kad baigiamajame etape liko techniniai darbai ir formalūs infrastruktūros pripažinimo naudoti procesai. Toks modelis leidžia daliai į šalį atvykstančių krovinių „užsilikti“ ekonomikoje kaip paslaugų, darbo vietų, mokesčių ir vietinės logistikos paklausos grandinė.

    Rytų–Vakarų ašis vis dar veikia

    Po Rusijos karo prieš Ukrainą viešojoje erdvėje dažnai akcentuota, kad intermodalas Europoje turėtų persiorientuoti į Šiaurės–Pietų kryptį, daugiau remiantis jūrų uostais ir jų užnugariu. Vis dėlto logistika praktikoje dažnai juda ne pagal vieną scenarijų, o pagal rizikų ir kaštų balansą.

    „Norėčiau paneigti tezę, kad Rytų–Vakarų kryptis nebeveikia. Ji veikė visą laiką, o pastaruoju metu, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, jos reikšmė net išaugo“, – sakė A. Hipś.

    Ekspertai pažymi, kad intermodalinių srautų pasirinkimą lemia keli veiksniai: geopolitinės rizikos, laivybos trikdžiai, draudimo kaštai, tiekimo grandinių perplanavimas ir Europos pramonės pastangos sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto. Todėl sausumos transporto alternatyvos Europoje išlieka aktualios, net ir esant ribojimams atskiruose ruožuose.

    Zabžė ir verslo lūkesčiai valstybei

    Antrasis „CLIP Group“ projektas Zabžėje orientuotas į pietinę Lenkijos dalį ir pramoninius regionus, kur svarbus greitas krovinių paskirstymas kelių ir geležinkelių tinklais. Bendrovė planuoja terminalo atidarymą rugsėjo 24 dieną ir ketina pabrėžti praktinę intermodalo naudą vežėjams.

    Intermodalinis modelis dažniausiai veikia taip: sunkvežimis atgabena puspriekabę ar konteinerį į terminalą, o ilgesnė kelionės dalis vyksta traukiniu. Tokia schema gali mažinti degalų sąnaudas, padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą ir sumažinti kelių apkrovą, ypač intensyviuose koridoriuose.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad intermodalas dažnai yra ilgalaikė investicija, o ne greito pelno sritis. Tam reikalinga stabili reguliacinė aplinka, prognozuojami mokesčiai ir aiškios taisyklės, nes infrastruktūros projektai planuojami dešimtmečiams.

    „Verslui labiausiai reikia nuspėjamumo ir paprastesnių taisyklių: mokesčių sistemos aiškumo, procedūrų stabilumo ir nuoseklių sprendimų“, – sakė A. Hipś.

    Tuo pat metu intermodaliniai terminalai vis dažniau vertinami ir kaip strateginis objektas, svarbus tiek ekonominiam atsparumui, tiek galimiems valstybės poreikiams krizės metu. Logistikos infrastruktūra, pasak rinkos dalyvių, tampa ne tik verslo įrankiu, bet ir platesnio saugumo architektūros dalimi.

  • Kinija baigia 134 km Pinglu kanalą: vidaus regionams atveriamas tiesus kelias į jūrų uostus

    Kinijoje į baigiamąją stadiją įžengė Pinglu kanalo projektas – nauja 134,2 kilometro ilgio vidaus vandens arterija, turinti sujungti pietų ir vakarų šalies regionus su jūrų prekybos maršrutais. Valstybinės žiniasklaidos skelbiamais duomenimis, kanalas jau pripildytas vandeniu, o dabar pradedami vandens bandymai prieš oficialų projekto paleidimą.

    Pinglu kanalas driekiasi nuo Xidzinio (Xijin) vandens telkinio iki Činžou (Qinzhou) uosto Guangsi Džuangų autonominiame regione. Projekto esmė – ne tik naujas maršrutas žemėlapyje, bet ir trumpesnė, tiesioginė logistika pramoniniams rajonams, kuriems iki šiol dažnai tekdavo labiau remtis rytinės pakrantės infrastruktūra.

    Numatoma, kad pilnavertis laivybos eismas kanale galėtų prasidėti 2026 metų rudenį, kai bus užbaigti bandymai ir suderintos eksploatavimo procedūros. Kanalas pristatomas kaip vienas iš svarbiausių grandinės elementų, kuriuo Kinija siekia stiprinti vidaus regionų konkurencingumą ir mažinti transporto sąnaudas.

    Koridorius, jungiantis sausumą ir uostus

    Pinglu kanalas įtraukiamas į „Naujo tarptautinio sausumos ir jūrų prekybos koridoriaus“ (New International Land-Sea Trade Corridor) plėtros logiką, kurioje svarbų vaidmenį atlieka uostai ir geležinkeliai. Kartu akcentuojami Činžou, Fangčengango (Fangchenggang) ir Beihajaus (Beihai) uostų modernizavimo darbai bei krovinių srautų sujungimas su šalies vidaus centrais, tarp jų ir Čongčingu (Chongqing).

    Tokio tipo sprendimai svarbūs ne tik regioninei ekonomikai, bet ir platesniam tiekimo grandinių planavimui: kuo daugiau alternatyvių maršrutų, tuo mažesnė rizika, kad vieno ruožo apkrovos ar trikdžiai stabdys visą krovinių judėjimą. Pastaraisiais metais ši tema tapo itin aktuali dėl augančios pasaulinės konkurencijos, logistikos kainų svyravimų ir geopolitinių įtampų.

    Inžineriniai iššūkiai ir rekordai

    Vienas didžiausių projekto techninių išbandymų – apie 65 metrų aukščio skirtumas kanalo trasoje. Jam įveikti įrengti trys kaskadiniai šliuzų kompleksai, leidžiantys laivams „pakilti“ ir „nusileisti“ tarp skirtingų vandens lygių.

    Kinijos žiniasklaida taip pat mini, kad vienas mazgų – Madao šliuzų kompleksas – siejamas su keliais pasauliniais rekordais. Skelbiama, kad maksimalus vandens lygio skirtumas šiame objekte siekia 29,6 metro, o šliuzo kameros matmenys – 300 metrų ilgio ir 34 metrų pločio – išskiriami kaip vieni didžiausių laivybos infrastruktūroje.

    Didelis buvo ir žemės darbų mastas: nurodoma, kad statybų metu perkelta apie 315 milijonų kubinių metrų grunto ir uolienų. Tokie skaičiai rodo, kad kanalas kuriamas kaip ilgalaikė strateginė infrastruktūra, o ne vien lokalus susisiekimo pagerinimas.

    Ką tai reiškia prekybai

    Vidaus vandens keliai paprastai laikomi vienu efektyviausių masinių krovinių gabenimo būdų, ypač kai svarbiausia ne greitis, o apimtys ir kaina. Jei naujasis kanalas realiai sutrumpins maršrutus iki uostų ir sumažins perkrovimo etapų skaičių, tai gali tapti papildomu impulsu pramonei regionuose, kurie iki šiol buvo toliau nuo jūrinės logistikos.

    Europos kontekste tokie projektai dažnai lyginami su Reino–Maino–Dunojaus vandens keliu, kuris sujungė dideles žemyno vidaus teritorijas su jūriniais maršrutais. Kinijos atveju Pinglu kanalas pristatomas kaip dar vienas pavyzdys, kaip infrastruktūros plėtra naudojama ekonominiams srautams perorientuoti ir regioninei plėtrai spartinti.

  • Panevėžio regiono LEZ prie „Rail Baltica“: ką žada 424 ha projektas gynybai ir pramonei

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybai pristatyta atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vizija. Numatyta iki 424 hektarų teritorijos plėtra greta būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, siekiant kurti pramonės, logistikos ir gynybos pramonės kryptims pritaikytą erdvę.

    Projekte akcentuojama, kad būtent tarptautinės geležinkelio jungties ir logistikos infrastruktūros artumas gali tapti pagrindiniu konkurenciniu pranašumu pritraukiant investuotojus. Savivaldybė tikisi, kad tai padėtų Panevėžiui įsitvirtinti kaip regioninis gamybos ir krovinių judėjimo centras Baltijos šalyse.

    „Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos“, – sakė Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

    Idėja dėl naujos investicijoms skirtos teritorijos vystymo, savivaldybės teigimu, buvo pradėta formuoti dar prieš penkerius metus, vertinant „Rail Baltica“ kuriamas galimybes. 2023 metais Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įtvirtinusią bendrą kryptį planuojant teritoriją šalia būsimo infrastruktūros mazgo.

    Pristatymo metu pabrėžta, kad teritorijos plėtra būtų vykdoma etapais per ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Tokia trukmė siejama su didelės apimties infrastruktūros parengimu, sklypų pritaikymu investuotojams ir ilgalaikiu įmonių įsikūrimo ciklu.

    Skaičiavimai: darbo vietos ir investicijos

    Pristatyti ekonominiai vertinimai rodo ambicingą potencialą: LEZ teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 naujų darbo vietų. Taip pat skaičiuojama, kad per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų.

    Studijoje nurodoma, kad vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė teoriškai galėtų viršyti 22 mlrd. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų. Šie skaičiai pateikiami kaip ilgalaikės projekto naudos scenarijus, priklausantis nuo investuotojų pritraukimo tempo.

    Taip pat pažymėta multiplikacinė LEZ įtaka: augant įmonėms, didėja užsakymų kiekis vietos tiekimo grandinėse ir paslaugų sektoriuje. Tokia logika grindžiama praktika, kai gamybos ar logistikos darbo vietos kuria papildomą paklausą transportui, inžinerinėms paslaugoms, statyboms ir aptarnavimui.

    Naujos kartos LEZ kryptys

    Projektą rengę ekspertai pristatė naujos kartos LEZ koncepciją, orientuotą ne vien į tradicinę gamybą. Tarp prioritetų įvardijami aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, gynybos pramonė, technologijų vystymas ir modernesni infrastruktūros sprendimai, kurie didintų teritorijos patrauklumą tarptautinėms bendrovėms.

    Tokios kryptys siejamos su Europoje vykstančia pramonės transformacija, tiekimo grandinių persitvarkymu ir didėjančiu gynybos pajėgumų stiprinimo poreikiu. Regionams, galintiems pasiūlyti dideles, iš anksto investicijoms parengtas teritorijas prie pagrindinių transporto koridorių, tai atveria papildomų galimybių konkuruoti dėl kapitalo ir kompetencijų.

    Šiuo metu Panevėžio regiono LEZ projektas, savivaldybės teigimu, derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis, kad teritorijos vystymas būtų suderintas su „Rail Baltica“ projekto eiga ir valstybės investicijų planavimu.

  • Transporto naujienos: kas keičiasi keliuose, viešajame transporte ir rinkoje šią savaitę

    Pateiktame originale nėra straipsnio turinio, tik techninis paveikslėlis, todėl patikimai perrašyti ir išplėsti teksto pagal šaltinį neįmanoma. Kad parengčiau publikavimui paruoštą naujieną, reikalingas bent minimalus tekstas arba aiški tema: šalis ar miestas, laikotarpis, konkretus įvykis, dalyviai ir pagrindiniai skaičiai.

    Jei atsiųsite originalų straipsnio tekstą arba bent 5–10 sakinių santrauką, parengsiu išplėstą publikaciją su kontekstu, aktualiomis tendencijomis ir aiškiai atskirtomis pastraipomis, laikydamasis visų jūsų formatavimo, kabučių, datų ir valiutų taisyklių.

    Kol kas galiu pasiūlyti neutralią redakcinę kryptį transporto temai: kelių eismo sauga ir kontrolė, viešojo transporto maršrutų ir kainodaros pokyčiai, degalų ir draudimo kainų dinamika, elektromobilių infrastruktūros plėtra, tiekimo grandinių poveikis automobilių rinkai.

    Atsiųskite originalų turinį ir nurodykite, ar tai turi būti Lietuvos, Europos ar pasaulio transporto naujiena, tuomet parengsiu galutinį straipsnį pagal Google News ir Discover principus.