Tag: Logistika

  • Po Ukrainos – Artimieji Rytai: Lenkijos vežėjai traukiasi iš rinkos, 1 234 įmonės užsidarė

    Po Ukrainos – Artimieji Rytai: Lenkijos vežėjai traukiasi iš rinkos, 1 234 įmonės užsidarė

    Bankrotų banga per tris mėnesius

    Lenkijos kelių transporto sektorius formaliai išlieka vienas didžiausių Europoje, tačiau realybėje spaudimas verslui sparčiai auga. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklą nutraukė 1 234 Lenkijos transporto įmonės – beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus.

    Tokia dinamika rodo, kad rinka susiduria ne vien su trumpalaikiu užsakymų ciklo svyravimu. Vis dažniau kalbama apie struktūrinį nuosmukį, kai daliai vežėjų net ir nuolatinis darbas nebeužtikrina pelningumo.

    „Gali būti, kad metų pabaigoje skaičiai bus dar blogesni, o pirmasis ketvirtis – tik įžanga“, – sakė Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos ZMPD Transporto departamento direktorius Piotras Mikielis.

    Nuo karo Ukrainoje iki rizikų Artimuosiuose Rytuose

    Lenkijos vežėjų padėtį pastaruosius kelerius metus formuoja keli vienu metu veikiantys veiksniai. Karas Ukrainoje pakeitė logistikos kryptis, padidino neapibrėžtumą pasienyje, o kartu sustiprino kaštų spaudimą dėl degalų, draudimo ir rizikos valdymo.

    Prie šių iššūkių prisidėjo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri dažnai persiduoda energijos bei tiekimo grandinių kainoms Europoje. Ekonomistai įspėja, kad dėl geopolitikos lėtėjanti Europos pramonė mažina vežimų paklausą, o tai ypač skaudžiai atsiliepia sektoriui, kuriame pasiūla jau viršija paklausą.

    Įmonės vis dažniau važiuoja tam, kad technika nestovėtų, o ne todėl, kad maršrutas būtų pelningas. Tokia taktika trumpuoju laikotarpiu leidžia išlaikyti pinigų srautą, tačiau kartu stumia kainas žemyn ir didina nuostolių riziką.

    „Šiandien svarbiausia, kad vilkikas važiuotų, o maršruto pelningumas dažnai atsiduria antrame plane“, – sakė įmonės „Aldo“ bendraturtis Adamas Nafalskis.

    Mažiausiems vežėjams – sunkiausia

    Didžiausias smūgis tenka smulkiausioms, dažnai šeimos valdomoms įmonėms, turinčioms iki 10 transporto priemonių. Būtent jos labiausiai priklausomos nuo kelių didelių užsakovų ir mažiausiai turi derybinės galios kainoms kelti.

    Rinkos apklausos rodo, kad 74 proc. mažų įmonių teigia neturinčios galimybių didinti įkainių, nors sąnaudos išlieka aukštos. Dar 63 proc. prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais dirbs ties pelningumo riba, todėl bet koks papildomas sukrėtimas gali tapti lemtingas.

    „Kai daugiau nei 70 proc. mažiausių vežėjų bijo rentabilumo kritimo, tai jau ne pavienių įmonių problema, o sisteminė rizika visai rinkai“, – sakė asociacijos Transport i Logistyka Polska vadovas Maciejus Wrońskis.

    Konsolidacija, mažinimai ir atidėtos investicijos

    Vežėjų planai artimiausiam laikotarpiui atspindi gynybinę strategiją. Remiantis sektoriaus tyrimais, daugiau nei 47 proc. įmonių svarsto mažinti veiklos apimtį arba autoparką, o 38 proc. tikisi spartesnės konsolidacijos, kai mažesnius žaidėjus perima didesni.

    Toks posūkis reiškia ir lėtesnę modernizaciją: kai prioritetas yra išlikimas, atidedamos investicijos į naujesnę techniką, efektyvumą ir taršos mažinimą. Tai ypač aktualu ES kontekste, kur ilgalaikė kryptis – griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir didesnis spaudimas atsinaujinti.

    Transporto sektoriaus problemos gali peržengti vien vežėjų ribas. Kelių transportas sudaro didžiąją dalį krovinių pervežimo, todėl ilgalaikis nuosmukis gali persiduoti tiekimo grandinėms, prekių kainoms ir verslų kaštams įvairiuose sektoriuose.

    „Jei vežėjų sąnaudos ilgainiui augs, tai anksčiau ar vėliau atsispindės ir vartotojų čekiuose“, – sakė Transport i Logistyka Polska komunikacijos vadovė Beata Gorczyca.

  • Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijoje Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK kartu su policija atliko patikrinimus „Lidl“ biuruose ir kelių su šiuo tinklu dirbančių transporto įmonių patalpose. Tarnyba kol kas pabrėžia, kad tai yra aiškinamasis etapas, todėl oficialūs kaltinimai niekam nepateikti, tačiau veiksmų mastas rodo, kad įtarimai vertinami rimtai.

    UOKiK pranešė, kad patikrinimai atlikti gavus teismo leidimą, siekiant operatyviai užfiksuoti galimus įrodymus. Tokia procedūra paprastai taikoma tais atvejais, kai institucija vertina, jog išankstinis informavimas galėtų apsunkinti dokumentų ar duomenų surinkimą.

    Kas įtariama tyrime?

    Tyrimo centre yra galimas susitarimas darbo rinkoje, susijęs su sunkvežimių vairuotojų samdymu logistikos grandinėje, aptarnaujančioje „Lidl“ paskirstymo centrus. Pasak UOKiK, vertinama versija, kad vežėjai galėjo tartis tarpusavyje nekonkuruoti dėl darbuotojų, pavyzdžiui, nesamdyti vairuotojų, anksčiau dirbusių kitoje susitarime dalyvaujančioje įmonėje.

    Atskirai analizuojamas ir galimas „Lidl“ vaidmuo. Tarnyba tiria, ar galėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris realiai apsunkintų vairuotojams galimybę pakeisti darbdavį toje pačioje logistikos ekosistemoje, pavyzdžiui, ribojant patekimą į paskirstymo centrus asmenims, anksčiau dirbusiems pas kitą vežėją.

    UOKiK taip pat mini dar vieną galimą elementą, susijusį su santykiais grandinėje: draudimą transporto įmonėms perimti savo subrangovus, tai yra mažesnius vežėjus, kurie faktiškai vykdo pervežimus. Tokie ribojimai, jei būtų patvirtinti, galėtų mažinti konkurenciją ne tik dėl darbuotojų, bet ir dėl verslo partnerių.

    Kodėl darbo rinkos susitarimai svarbūs?

    Darbo rinkos susitarimai, vadinami nekonkuravimo dėl darbuotojų arba neviliojimo susitarimais, konkurencijos teisėje vertinami kaip itin jautri sritis. Tokie susitarimai gali sumažinti darbuotojų derybinę galią, sulėtinti atlyginimų augimą ir riboti mobilumą, o įmonėms sudaryti sąlygas išvengti spaudimo gerinti darbo sąlygas.

    „Susitarimai, ribojantys darbuotojų galimybes keisti darbą, yra ne tik neetiški, bet ir neteisėti, nes mažina konkurenciją ir silpnina spaudimą didinti atlyginimus bei gerinti sąlygas“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Logistikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl struktūrinio vairuotojų trūkumo ir didelės konkurencijos tarp vežėjų. Jei darbuotojui tampa sunkiau pereiti pas kitą darbdavį, rinkos mechanizmai, kurie įprastai kelia atlygius ir skatina investuoti į darbo organizavimą, veikia silpniau.

    Kokios galimos pasekmės?

    Jeigu po surinktų duomenų analizės UOKiK nuspręstų pradėti formalų antimonopolinį procesą ir įrodytų konkurenciją ribojantį susitarimą, baudos galėtų būti reikšmingos. Pagal konkurencijos teisės praktiką įmonėms gali grėsti sankcijos iki 10 proc. metinės apyvartos, o už sprendimus atsakingiems vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė.

    Originaliame pranešime minima vadovų bauda iki 2 mln. zlotų, tai yra apie 460 000 eurų. Tokia rizika, ypač didelėms rinkos dalyvėms, paprastai reiškia ir papildomą reputacinį spaudimą, nes tyrimai dėl darbo rinkos ribojimų viešojoje erdvėje vertinami ypač jautriai.

    UOKiK pabrėžia, kad šiuo metu vyksta aiškinamasis etapas ir institucija dar tik tikrina, ar surinkti duomenys patvirtina įtarimus. Praktikoje tokio tipo patikrinimai gali būti tik pradžia ilgesnio proceso, kuriame vertinama susirašinėjimo, sutarčių, vidinių taisyklių ir faktinių sprendimų visuma.

    Ši byla taip pat dera su pastaraisiais metais stiprėjančia Lenkijos institucijų kontrole didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekimo grandinių atžvilgiu. Dėl to tiek mažmeninės prekybos, tiek logistikos įmonėms vis dažniau tenka peržiūrėti personalo politiką ir bendradarbiavimo taisykles, kad jos neperžengtų konkurencijos teisės ribų.

  • Lenkijos gynybos pramonė mato šansą Ukrainoje: ko reikia, kad pasienis ir gamyba pajudėtų

    Lenkija gali tapti svarbiu logistikos ir investicijų centru, per kurį būtų koordinuojama parama Ukrainai bei jos atstatymo projektai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese diskutavo panelio Ukraina–Lenkija: partnerystė ir bendradarbiavimas dalyviai, pabrėžę, kad galimybę gali išnaudoti ir Lenkijos gynybos pramonė.

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos ir Ukrainos siena, kartu esanti ir Europos Sąjungos išorinė siena, tampa ir pranašumu, ir kliūtimi. Verslas mato potencialą Lenkijai veikti kaip logistikos mazgui, tačiau realybėje srautai stringa dėl infrastruktūros ir procedūrų, o tai ilgainiui gali nukreipti krovinius per Rumuniją ar Vengriją.

    Pasienis: siaura vieta prekybai

    Panelio dalyviai teigė, kad vien kelių ir geležinkelių plėtra problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus peržiūrėtos pasienio patikros ir administraciniai procesai. Minėta, kad reikia daugiau skaitmenizacijos, geresnio tarnybų koordinavimo ir aiškesnio darbo standartų suderinimo abiejose pusėse.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių dalyviai minėjo Medyka–Šehynės pasienio punktą, kurio modernizavimas užsitęsė, o Ukrainos pusėje ilgą laiką nevyko esminės investicijos. Tokia situacija, anot diskusijos dalyvių, stabdo projektus ir mažina Lenkijos įmonių konkurencingumą, nes darbams būtinas aktyvus ir pajėgus partneris Ukrainoje.

    „Jeigu norime nepraleisti šio šanso, turime žiūrėti kompleksiškai: plėsti infrastruktūrą ir kartu tvarkyti muitinės, pasienio, fitosanitarines bei kitas procedūras“, – sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorė Jana Pieriegud.

    Bendra gynybos gamyba ir dronai

    Atskirai aptarta gynybos pramonės bendradarbiavimo kryptis. Diskusijoje skambėjo vertinimas, kad Ukrainos gynybos sektorius sparčiai plečiasi, o didelę jo dalį sudaro privatus kapitalas, todėl atsiranda erdvės partnerystėms, jungtiniams projektams ir gamybos perkėlimui ar išskaidymui tarp šalių.

    Pasak dalyvių, Ukrainai svarbu integruotis į europinę pramonės grandinę ir turėti eksporto galimybes, kad būtų palaikomi gamybos tempai. Lenkijos pusė šioje vietoje mato nišą bendroms programoms, ypač ten, kur reikia greitai kuriamų ir palyginti nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, bepiločių sistemų.

    „PGZ siekia turėti savo lenkų ir ukrainiečių droną, kurį būtų galima gaminti vietoje ir kuris remtųsi Ukrainos patirtimi“, – sakė Lenkijos gynybos grupės PGZ atstovas Marcin Kłoczko.

    Teisiniai skirtumai ir pagalba verslui

    Kalbėta ir apie praktines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės: skiriasi leidimų, konkurencijos priežiūros ir kitos procedūros, o tai gali ištempti projektų derinimą. Nors inžinierių ir specialistų bendradarbiavimas, anot diskusijos dalyvių, dažnai klostosi sklandžiai, formalioji dalis išlieka viena didžiausių rizikų planuojant investicijas.

    Kaip atsakas į šią problemą pristatyta verslui skirta nuolat atnaujinama teisinės informacijos bazė su vertimais, kurią planuojama papildyti DI sprendimais, kad įmonėms būtų paprasčiau susiorientuoti reguliavime. Tokie įrankiai, dalyvių teigimu, gali sumažinti klaidų tikimybę ir sutrumpinti pasirengimo laiką įžengiant į kaimyninės šalies rinką.

    Diskusijoje paliestas ir finansavimo bei rizikos valdymo klausimas. Ukrainoje veikiantis KredoBank, priklausantis PKO Bank Polski, pristatytas kaip institucija, galinti tapti atrama Lenkijos ir kitų Europos įmonių projektams, nes turi vietinę patirtį, kontaktus ir geriau supranta karo meto reguliacinius apribojimus, įskaitant kapitalo judėjimo kontrolę.

  • „Orlen Paliwa“ pasirašė LPG logistikos sutartį: per 5 metus – apie 55 mln. eurų už pervežimus

    Lenkijoje veikianti logistikos bendrovė „Nijman/Zeetank“, priklausanti „Trans Polonia“ grupei, pasirašė sutartį su „Orlen Paliwa“ dėl suskystintų naftos dujų (LPG) transportavimo. Ši „Orlen“ grupės įmonė rūpinasi degalų tiekimu daugiau nei 2 000 „Orlen“ ir kitų tinklų degalinių visoje šalyje.

    Skelbiama, kad sutartis sudaryta penkeriems metams, laikotarpiui nuo 2027 iki 2032 metų, ir gali būti pratęsta dar dvejiems metams. Bendra vertė įvardijama kaip apie 55 mln. eurų, o tai rodo didelės apimties ir ilgalaikį užsakymą, užtikrinantį stabilų srautą vežėjui.

    Ką apima sutartis?

    Pagal susitarimą „Nijman/Zeetank“ organizuos LPG pervežimus, kuriems taikomi padidinti saugos ir atitikties reikalavimai, nes tai pavojingas krovinys. Tokios paslaugos paprastai apima specializuotą autocisternų parką, sertifikuotus vairuotojus, griežtas maršrutų bei iškrovimo procedūras ir nuolatinę techninę kontrolę.

    „Laimėjimas šiame konkurse patvirtina, kad ilgametė grupės patirtis vežant pavojingas medžiagas reiškia aukščiausius logistikos standartus – saugą, kokybę ir patikimumą“, – sakė „Trans Polonia“ grupės vadovas Dariuszas Cegielskis.

    Kodėl tai svarbu „Trans Polonia“ grupei?

    Bendrovės teigimu, grupės kompetencijas degalų ir susijusių produktų logistikoje sustiprino anksčiau įvykdytas Nyderlandų „Nijman/Zeetank“ įsigijimas. Tokie sandoriai dažnai suteikia ne tik papildomus pajėgumus, bet ir prieigą prie klientų portfelio, sertifikavimo patirties bei tarptautinių procesų.

    Įmonė taip pat primena, kad po minėto įsigijimo tapo išskirtine degalų transporto operatore „BP“ tinklui Lenkijoje, apimančiam daugiau nei 570 degalinių. Rinkoje tai vertinama kaip ženklas, kad vežėjas sugeba užtikrinti didelius, kritinius ir reguliuojamus tiekimo srautus.

    Rinkos reakcija

    Po žinių apie sutartį „Trans Polonia“ akcijos Varšuvos biržoje brango 16 proc., pasiekdamos 23,20 zlotų lygį. Tokie šuoliai dažniausiai siejami su investuotojų lūkesčiais dėl didesnių būsimų pajamų, geresnio užimtumo autoparkui ir prognozuojamesnių pinigų srautų.

    LPG logistika Lenkijoje išlieka reikšminga dėl plataus degalinių tinklo ir didelės paklausos autogazui, o ilgalaikės sutartys šiame segmente paprastai laikomos vienomis stabiliausių. Vežėjams tai taip pat reiškia atsakomybę palaikyti aukštą saugos kultūrą ir atsparumą tiekimo grandinės sutrikimams.

  • Prekyba su Kinija: Lenkija ragina išnaudoti logistikos pranašumą, bet rizikas skaičiuoja atsargiai

    Lenkijoje vis dažniau keliama mintis, kad santykiuose su Kinija verta daugiau pragmatizmo: stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kartu išlaikant geopolitinį atsargumą. Tokias išvadas pateikia darbdavių organizacijos Asian Forum ekspertai, vertinantys Europos valstybių bendradarbiavimo su Pekinu modelius.

    Jų teigimu, Lenkijai iki šiol trūksta nuoseklios strategijos Kinijos atžvilgiu, o tai kainuoja prarastas investicijas ir silpnesnes derybines pozicijas. Pagrindinis argumentas – geografinė padėtis ir transporto infrastruktūra, kurios galėtų tapti pagrindu stipresniam logistikos vaidmeniui tarp Azijos ir Europos.

    Deficitas su Kinija gilėja

    Vienas ryškiausių signalų – itin didelis Lenkijos prekybos deficitas su Kinija. Po 2026 metų pirmojo ketvirčio jis siekė apie 13,6 mlrd. eurų: eksportas sudarė maždaug 0,8 mlrd. eurų, o importas – apie 14,4 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad toks disbalansas turi įtakos ir bendram šalies užsienio prekybos rezultatui. Jų siūlomas kelias – ne tik didinti eksportą, bet ir siekti, kad dalis gamybos bei logistikos grandinių persikeltų arčiau Europos, mažinant priklausomybę nuo importo.

    Logistika kaip derybų svertas

    Asian Forum akcentuoja Lenkijos potencialą kaip tranzito ir paskirstymo centrą, ypač jei būtų nuosekliai stiprinami krovinių koridoriai, geležinkelio mazgai ir Baltijos jūros uostų transmodalinės jungtys. Tarp minimų krypčių – ir krovinių srautai, susiję su Naujojo Šilko kelio maršrutais.

    „Lenkija galėtų pritraukti Kinijos logistikos ir ekspedijavimo investicijas, kurios padėtų paskirstyti importuojamas prekes, ypač Vidurio Europoje“, – teigiama ekspertų vertinime.

    Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad net esant įtampoms Europoje atsiranda didelių logistikos projektų, susijusių su e. prekybos grandinėmis. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien infrastruktūros neužtenka – reikalingas aiškus politinis signalas ir taisyklių stabilumas.

    Balansas tarp ekonomikos ir saugumo

    Pragmatiškesnės politikos šalininkai pabrėžia, kad atviresnis požiūris į investicijas nebūtinai prieštarauja ES krypčiai, jei kartu užtikrinami nacionalinio saugumo interesai. Esminė mintis – atskirti sritis, kuriose bendradarbiavimas duoda apčiuopiamos naudos, nuo tų, kuriose būtina griežtesnė kontrolė.

    „Optimalu būtų taikyti balansavimo strategiją: siekti abipusiai naudingų ekonominių ryšių, bet išlaikyti diplomatinį principingumą ten, kur tai kertasi su valstybės interesais“, – sako Asian Forum analitikas Jakubas Czajczykas.

    Kita vertus, CASE atstovai pabrėžia, kad vien investicijos problemos neišspręs, jei silps vietos gamintojų konkurencingumas. Jų vertinimu, ilgalaikį prekybos disbalansą skatina augantys kaštai, santykinai menkesnis investicijų tempas ir inovacijų stoka, taip pat valiutų kursų pokyčiai, kurie daro įtaką kainų konkurencingumui.

    Ko galima pasimokyti iš kitų šalių

    Europos pavyzdžiai rodo, kad Kinijos kapitalas dažnai nukreipiamas į pramonę ir infrastruktūrą, ypač susijusią su elektromobilių tiekimo grandinėmis. Kai kurios šalys, turėdamos aiškesnę politiką, sugeba pritraukti didesnius projektus, o kartu išsiderėti technologijų perdavimą ar vietos tiekėjų įtraukimą.

    Lenkijos diskusijoje kartojama mintis, kad ekonominiai ryšiai turi būti kuriami „merkantilistiškai“ – su aiškiais naudos kriterijais, prioritetu vietos pramonei ir griežtesnėmis sąlygomis strateginėse srityse. Tuo pačiu pabrėžiama, kad ES vieningumas Kinijos klausimu išlieka svarbi prielaida, ypač kalbant apie prekybos apsaugos priemones ir rizikų valdymą.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, Kinijos tiesioginių investicijų vertė šalyje 2024 metų pabaigoje siekė apie 2,1 mlrd. eurų ir sudarė 0,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Tai rodo, kad erdvės augimui yra, tačiau sprendimą lems ne tik ekonomika, bet ir saugumo bei tiekimo grandinių pertvarkos Europoje.

  • Afrikos ekonomikos spartėja kaip Indijoje: ką tai reiškia Lietuvos verslui ir eksportui į Keniją

    Afrikos šalių ekonomikos pastaraisiais metais auga sparčiau nei daugelyje kitų regionų, o Kenija vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių žemyno logistikos ir paslaugų centrų. Verslo atstovai lygina dabartinę kai kurių Afrikos rinkų dinamiką su Indijos šuoliu, kai per trumpą laiką ji aplenkė nemažai kaimyninių valstybių.

    Tokias tendencijas stiprina AfCFTA – Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos erdvės susitarimas, kurį pasirašė ir ratifikavo 54 valstybės. Nors kryptis aiški, praktinis veikimas dar kuriamas: dalis techninių taisyklių, muitų procedūrų ir standartų derinimo mechanizmų vis dar tobulinami, todėl didžiausi pokyčiai tikėtini artimiausiais metais.

    Kenija – vartai į regioną

    Kenyos vaidmuo išsiskiria dėl uosto, kelių ir geležinkelių projektų, augančio finansinių paslaugų sektoriaus bei regioninio perskirstymo grandinių. Šalis tampa patogiu atspirties tašku į Rytų Afrikos rinkas, kuriose didėja vartojimas ir plečiasi vidurinioji klasė.

    Augančios pajamos keičia paklausą: daugiau investuojama į miestų infrastruktūrą, statybas, energetiką, mažmeninę prekybą, skaitmenines paslaugas ir logistiką. Dėl to įmonėms atsiveria galimybės ne tik vienkartiniams sandoriams, bet ir ilgalaikėms partnerystėms, kurios leidžia įsitvirtinti rinkoje.

    Kokios galimybės atsiveria įmonėms

    Į Afriką žengiančioms Europos įmonėms vis svarbiau pasiūlyti ne vien produktą, bet ir kompetenciją: mokymus, aptarnavimą, priežiūrą, atsarginių dalių grandinę. Praktika rodo, kad laimi tie, kurie planuoja kelių metų investicinį horizontą ir nuosekliai kuria vietinius ryšius, o ne ieško greito pelno.

    Lietuvos verslui patraukliausios kryptys dažnai siejasi su logistika, inžineriniais sprendimais, pramonės įranga, žemės ūkio technologijomis, atsinaujinančia energetika ir skaitmeniniais produktais. Papildomas pranašumas gali būti patirtis dirbant reguliuojamose rinkose bei gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančių tiekimo grandinių.

    „Jei suprantame, kodėl Indija staiga paspartėjo, matome panašius signalus ir Kenijoje: sparčiai didėja vidurinės klasės pajamos, o kartu – prekių ir paslaugų paklausa“, – sakė verslo atstovas, komentuodamas Afrikos rinkų perspektyvas.

    Kas gali sutrukdyti ir kaip pasiruošti

    Nors laisvosios prekybos erdvės idėja kuria pozityvų foną, realybėje įmonėms tenka susidurti su skirtingais nacionaliniais reikalavimais, sertifikavimo praktika, viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsiskaitymo rizikomis. Todėl prieš įžengiant į rinką svarbu atlikti partnerių patikrą, įsivertinti logistikos maršrutus ir susidėlioti aiškią rizikų valdymo schemą.

    Rinkos, kuriose augimas didelis, dažnai keičiasi greičiau nei įprasta Europoje, todėl strateginė kantrybė tampa konkurenciniu pranašumu. Įmonėms, kurios investuoja į vietinį atstovavimą, po pardavimo aptarnavimą ir ilgalaikius kontraktus, Kenija gali tapti ne tik eksporto kryptimi, bet ir regionine plėtros baze.

  • Ukrainos smūgiai ir dronai keičia karo dinamiką: Rusija ima prarasti daugiau, nei užima

    Rusijos karo Ukrainoje dinamika pastarosiomis savaitėmis ima keistis Ukrainos naudai: kai kuriuose ruožuose Maskva praranda daugiau teritorijos, nei užima naujos. Šią tendenciją stiprina ne tik fronto situacija, bet ir vis dažnesni Ukrainos bepiločių smūgiai į taikinius Rusijos gilumoje.

    Simboliškas ženklas buvo gegužės 9 dienos paradas Maskvoje, kuris įprastai skirtas demonstruoti karinę galią. Šį kartą renginyje buvo juntamas atsargumas: mažiau demonstruojamos technikos ir akivaizdžiai didesnis dėmesys saugumui, ypač dėl dronų grėsmės.

    Vakarų analitikų vertinimu, pastarųjų 30 dienų laikotarpiu Rusija neteko kontrolės dalyje teritorijų, o tai retas atvejis, lyginant su ilgesniais karo etapais. Teritorijų pokyčius lemia kelios priežastys: Ukrainos gynybos linijų sutvirtinimas, tikslesnė artilerijos žvalgyba ir efektyvesnės atakos prieš Rusijos logistiką.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Rusijos mobilizaciniai iššūkiai ir patiriami nuostoliai. Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus skaičius, bendras vertinimas sutampa: nuostoliai išlieka dideli, o papildymo tempas ne visuomet kompensuoja fronto poreikius, ypač specializuotų pajėgumų srityse.

    Augant dronų vaidmeniui, karas vis labiau persikelia ir į Rusijos teritoriją. Ukrainos bepiločiai vis dažniau pasiekia energetikos bei pramonės objektus toli nuo sienos, o tai verčia Rusiją didinti oro gynybos pajėgas ir peržiūrėti infrastruktūros apsaugą.

    Ypatingą dėmesį kelia smūgiai naftos perdirbimo ir logistikos grandinei, nes tokie taikiniai tiesiogiai susiję su kariuomenės aprūpinimu ir valstybės pajamomis. Būtent todėl kiekviena sėkminga ataka prieš rafinerijas ar terminalus turi platesnį efektą nei vienkartinė žala – ji didina spaudimą sistemai, kuri palaiko karo ekonomiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios tendencijos dar nereiškia staigaus lūžio, tačiau rodo aiškų pokytį: Ukraina vis geriau išnaudoja asimetrinius pajėgumus, o Rusijai vis sunkiau vienu metu išlaikyti puolimą fronte, dengti logistiką ir apsaugoti tolimus objektus. Artimiausi mėnesiai gali būti lemtingi, ar šis spaudimas virs ilgalaikiu strateginiu pranašumu.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.

  • „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ plečia itin greito pristatymo paslaugą „Amazon Now“ ir skelbia, kad dešimtyse JAV miestų dalį prekių pirkėjams gali atvežti per 30 minučių ar greičiau. Bendrovė šį žingsnį pristato kaip ambicingiausią bandymą dar labiau priartinti elektroninę prekybą prie momentinio poreikio.

    Paslauga, kuri anksčiau buvo testuota ribotame miestų skaičiuje, dabar plečiama į naujas teritorijas, įskaitant Ostiną, Denverį, Mineapolį ir Finiksą, taip pat į didesnes Sietlo, Filadelfijos, Dalaso ir Atlantos dalis. „Amazon“ teigia, kad iki metų pabaigos ją planuoja pasiūlyti dešimtims milijonų klientų, palyginti su dabartiniais keliais milijonais.

    Kas stumia rinką į minutėmis matuojamą pristatymą

    Pastaraisiais metais e. prekyboje įsitvirtino logika, kad greitis tiesiogiai kelia pardavimus: kuo greičiau prekė pasiekia pirkėją, tuo rečiau jis renkasi fizinę parduotuvę. Dėl to „Amazon“ spaudžia ir greitojo pristatymo platformas, ir tradicinius mažmenininkus, kurie vis agresyviau investuoja į pristatymą tą pačią dieną.

    Konkurencinis fonas taip pat aštrėja: „Walmart“ viešai akcentuoja galintis didžiajai daliai JAV namų ūkių pristatyti prekes per kelias valandas. Tuo pat metu tokie žaidėjai kaip „DoorDash“, „Uber Eats“ ar „Instacart“ kuria įprotį, kad kasdienės prekės gali atvykti beveik taip pat greitai kaip maistas.

    Kaip veikia „Amazon Now“

    Itin greitam pristatymui „Amazon“ remiasi mažesniais, arčiau pirkėjų įrengtais mikroįvykdymo centrais, dažnai vadinamais tamsiosiomis parduotuvėmis. Tokios lokacijos paprastai yra kelis kartus mažesnės nei įprasti „Amazon“ sandėliai ir gali laikyti tūkstančius skirtingų prekių, kad užsakymas būtų sukomplektuotas per trumpą laiką.

    Paskutinę mylią daugeliu atvejų užtikrina „Amazon“ „Flex“ vairuotojai, pristatantys siuntas savo automobiliais. Bendrovė yra užsiminusi, kad skirtingose vietovėse gali būti ieškoma ir kitų transporto sprendimų, o kai kuriuose miestuose į pristatymo tinklą jau buvo integruojami krovininiai elektriniai dviračiai.

    „Norime suteikti klientams pasirinkimą itin greitai gauti tai, ko jiems reikia ar ko jie nori čia ir dabar“, – sakė „Amazon“ pasaulinių operacijų vadovas Uditas Madanas.

    Kiek tai kainuoja pirkėjui

    Pagal paskelbtą modelį „Prime“ nariams taikomas 3,99 JAV dolerio pristatymo mokestis, o už užsakymus iki 15 JAV dolerių papildomai pridedami 1,99 JAV dolerio. Klientams be „Prime“ narystės pristatymas kainuoja 13,99 JAV dolerio, o mažiems užsakymams papildomai taikomi 3,99 JAV dolerio.

    Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, „Prime“ nariams pristatymas sudaro apie 3,7 euro, o mažiems užsakymams papildomas mokestis siekia apie 1,9 euro. Neturintiems „Prime“ pristatymas siekia apie 13 eurų, o papildomas mokestis mažiems užsakymams būtų apie 3,7 euro.

    Analitikai rinkoje tokias kainodaros schemas dažnai vertina kaip bandymą subalansuoti paslaugos patrauklumą ir brangiausią grandį, kurią sudaro paskutinės mylios logistika. Įmonėms kuo greitesnis pristatymas reiškia daugiau kurjerių, tankesnį sandėlių tinklą ir sudėtingesnį prekių prognozavimą, todėl pelningumas priklauso nuo užsakymų krepšelio dydžio ir klientų lojalumo.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy akcininkams yra pabrėžęs, kad investicijos į greitą pristatymą atsiperka didesniu pirkėjų konversijos rodikliu ir dažnesniu sugrįžimu į platformą. Praktikoje tai reiškia, kad pristatymo greitis tampa nebe privalumu, o vienu iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų, ypač perkant kasdienes prekes.

    „Amazon“ jau anksčiau JAV testavo ir valandos ar kelių valandų pristatymo laikus, o dar ilgiau vysto dronų pristatymo kryptį, kuri turėtų sutrumpinti kelią iki pirkėjo. Vis dėlto būtent mikroįvykdymo centrai ir tankus kurjerių tinklas kol kas išlieka realiausias būdas pasiekti 30 minučių pažadą didesniam miestų skaičiui.