CP v2

Tag: Maisto sauga

  • Paaiškėjo, kas iš tiesų gamina „Costco“ mėgstamiausią šaldytų uogų mišinį: istorija turi tęsinį

    „Costco“ privačios etiketės „Kirkland Signature“ produktai neretai kelia smalsumą, kas juos iš tikrųjų gamina. Vienas populiariausių pavyzdžių – „Kirkland Signature Three Berry Blend“ šaldytų uogų mišinys, kurį pirkėjai dažnai renkasi glotnučiams ir desertams.

    Gamintojo pėdsakai ryškiau išryškėjo po ankstesnių su produktų sauga susijusių pranešimų. 2019 metais JAV Maisto ir vaistų administracija informavo apie „Kirkland Signature Three Berry Blend“ atšaukimą, kuris buvo siejamas su JAV Oregono valstijoje veikiančia bendrove „Townsend Farms“.

    Pranešime buvo akcentuojama galima hepatito A rizika, siejama su gervuogėmis. Tokie atšaukimai dažnai būna prevenciniai, o šiuolaikinės kontrolės sistemos ir laboratoriniai tyrimai leidžia greičiau identifikuoti rizikas ir operatyviau perspėti vartotojus.

    „Townsend Farms“ yra šeimos valdoma įmonė, pradėjusi veiklą Kolumbijos upės tarpeklyje Oregone. Tačiau bendrovė bendradarbiauja su platesniu vietinių ir tarptautinių ūkių tinklu, todėl konkrečios žaliavos kilmė gali skirtis priklausomai nuo sezono, derliaus ir tiekimo grandinės.

    Įmonės asortimente – ne tik uogos, bet ir kiti šaldyti vaisiai, įskaitant tropinius. Vis dėlto didžiausią dalį sudaro avietės, mėlynės, gervuogės ir braškės, o avietės, mėlynės ir gervuogės ir sudaro „Kirkland Signature“ trijų uogų mišinio pagrindą.

    Populiarumą lemia patogumas ir mažesnės atliekos

    Šaldytos uogos daugeliui pirkėjų tapo kasdieniu sprendimu dėl patogumo ir ilgesnio galiojimo. Lyginant su šviežiomis uogomis, kurios greitai genda, šaldytas mišinys leidžia sumažinti išmetamo maisto kiekį ir lengviau planuoti pirkinius.

    Maistiniu požiūriu šaldymas taip pat turi privalumų: uogos dažnai šaldomos netrukus po derliaus nuėmimo, todėl išsaugomas skonis ir dalis maistinių medžiagų. Tai viena priežasčių, kodėl tokie produktai ypač populiarūs glotnučiams, kepiniams, košėms ir jogurtui gardinti.

    Ką verta žinoti apie saugą

    Vartotojams svarbu prisiminti, kad šaldytos uogos nėra sterilus produktas, o tiekimo grandinės apima daug etapų. Dėl to maisto saugos institucijos periodiškai skelbia įspėjimus ar atšaukimus, o tai nebūtinai reiškia masinę problemą, dažnai tai yra atsargumo priemonė.

    Praktikoje reikšmę turi ir vartojimo būdas: šaldytos uogos dažniausiai naudojamos ne tik glotnučiams, bet ir termiškai apdorojamos kepiniuose. Tuo metu valgant neapdorotas uogas, aktualu laikytis gamintojo nurodymų ir stebėti oficialius pranešimus apie konkrečias partijas.

    Vis dėlto pirkėjams vienas dalykas išlieka svarbiausias: žinoti, kas stovi už privačios etiketės produkto ir kaip valdoma tiekimo kokybė. 2019 metų atšaukimo istorija leido aiškiau suprasti, kad „Kirkland Signature Three Berry Blend“ atveju su produktu buvo siejama „Townsend Farms“.

  • Duonos dėžė virtuvėje ne visada būtina: kas iš tiesų lemia, ar kepiniai ilgiau išliks švieži

    Duonos dėžė virtuvėje ne visada būtina: kas iš tiesų lemia, ar kepiniai ilgiau išliks švieži

    Duoninė ar duonos dėžė daugeliui atrodo toks pat privalomas virtuvės atributas kaip pjaustymo lentelė. Vis dėlto kepinių šviežumą dažniau lemia ne pats indas, o tai, kaip greitai suvalgote duoną ir kokiomis sąlygomis ją laikote.

    Jei namuose perkamas nedidelis kepalėlis ir jis suvalgomas tą pačią dieną ar iki kito ryto, atskiros duoninės gali ir neprireikti. Tokiu atveju svarbiausia, kad duona nestovėtų visiškai atvira ant stalo ir pernelyg greitai neprarastų drėgmės.

    Kas lemia duonos šviežumą

    Duona sensta, nes krakmolas keičia struktūrą, o drėgmė pasiskirsto iš naujo, todėl minkštimas kietėja net ir be akivaizdaus išdžiūvimo. Tuo pačiu metu atvira aplinka spartina drėgmės netekimą, o per didelė drėgmė sudaro palankesnes sąlygas pelėsiui.

    Dėl to svarbiausia yra pusiausvyra: kepinius verta pridengti, bet ne sandariai uždaryti taip, kad viduje kauptųsi kondensatas. Būtent dėl šios priežasties vien tik duoninės pirkimas ne visada išsprendžia problemą, jei laikymo įpročiai netinkami.

    Trumpam gali pakakti popierinio maišelio

    Kasdieniams pirkiniams dažnai pakanka popierinio maišelio ar kito kvėpuojančio įpakavimo, ypač jei kepiniai bus suvalgyti greitai. Popierius padeda sumažinti tiesioginį kontaktą su oru, bet kartu leidžia pasišalinti daliai drėgmės, todėl mažėja permirkimo rizika.

    Vis dėlto palikti duoną visiškai be jokios apsaugos nėra geras sprendimas, nes ji greičiau apdžiūsta ir praranda tekstūrą. Net paprastas pridengimas dažnai veikia geriau nei laikymas atvirai.

    Kada duoninė iš tiesų praverčia

    Duoninė labiausiai pasiteisina, kai perkate kelis kepinių tipus ir juos laikote kelias dienas, arba kai virtuvėje šilta ir duona greičiau džiūsta. Ji taip pat apsaugo nuo kvapų, trupinių pasklidimo ir atsitiktinio suspaudimo, ypač mažesnėje erdvėje.

    Jei virtuvė maža, verta įsivertinti, ar didelis indas neužims per daug stalviršio. Praktika rodo, kad daugeliui namų ūkių svarbiau pasirinkti tinkamą laikymo būdą pagal vartojimo tempą, o ne turėti didžiausią talpą.

  • Ar rudenio vėsa leidžia kelti šaldytuvo temperatūrą? Specialistai įspėja dėl klaidos

    Ar keičiantis sezonui reikia reguliuoti?

    Atvėsus orams dažnam kyla mintis šaldytuve nustatyti aukštesnę temperatūrą ir taip sutaupyti elektros. Vis dėlto maisto saugos specialistai pabrėžia, kad sezono kaita nėra priežastis švelninti šaldymo režimą.

    Rudenį ir žiemą virtuvėje išties būna vėsiau, tačiau greitai gendantys produktai išlieka tokie pat jautrūs bakterijų dauginimuisi. Todėl svarbiausias kriterijus yra ne lauko temperatūra, o saugi temperatūra šaldytuvo viduje.

    Kokia temperatūra laikoma saugia?

    Šaldytuvo pagrindiniame skyriuje dažniausiai rekomenduojama palaikyti apie 4 laipsnius šilumos. Tokia temperatūra padeda sulėtinti mikroorganizmų dauginimąsi ir prailgina produktų saugaus vartojimo laiką.

    JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad šaldytuve turėtų būti 4 laipsniai šilumos arba mažiau, o šaldiklyje apie minus 18 laipsnių. Dėl to vien tik atvėsus orams šaldytuvo šildyti nereikėtų.

    Jei įrenginys neturi skaitmeninio indikatoriaus, realią temperatūrą verta pasitikrinti šaldytuvo termometru. Praktikoje reguliatorius ant rankenėlės ne visada atitinka tikrąją temperatūrą, ypač kai šaldytuvas dažnai varstomas.

    Kodėl pavojinga nustatyti per šiltai?

    Pakėlus temperatūrą, greitai gendantys produktai gali greičiau tapti nesaugūs, net jei išvaizda ar kvapas dar nekelia įtarimų. Didžiausia rizika siejama su mėsa, žuvimi, pieno produktais, paruoštais patiekalais ir kitais baltyminiais produktais.

    Maisto saugos taisyklėse dažnai akcentuojama vadinamoji temperatūrų pavojaus zona, kai bakterijos dauginasi sparčiausiai. Todėl keli papildomi laipsniai šaldytuve gali lemti trumpesnį laiką, per kurį maistas išlieka saugus.

    Kita kraštutinė klaida yra pernelyg žema temperatūra, kai atskirose šaldytuvo vietose ji priartėja prie 0 laipsnių. Tuomet dalis produktų, ypač esantys arti galinės sienelės ar oro angų, gali pradėti apšalti ir prarasti kokybę.

    Ne visur šaldytuve vienodai šalta

    Šaldytuvo viduje temperatūra pasiskirsto netolygiai, todėl svarbu ir tai, kur dedate produktus. Žalia mėsa ir žuvis turėtų būti laikoma sandariuose induose, geriausia apatinėje lentynoje, kad sultys nepatektų ant kito maisto.

    Viena šalčiausių vietų dažnai būna galinė dalis, toliau nuo durų, kur mažiau juntami svyravimai atidarant šaldytuvą. Daržovėms ir vaisiams labiausiai tinka jiems skirti stalčiai, nes ten lengviau palaikyti drėgmę.

    Dažna buitinė klaida yra greitai gendančių produktų laikymas duryse. Durų zonoje temperatūra kinta labiausiai, todėl pieną, mėsą ar žuvį saugiau laikyti vidinėse lentynose.

    Taip pat svarbu neperkrauti šaldytuvo: šaltas oras turi cirkuliuoti. Kai produktai sustumti labai glaudžiai, susidaro šiltesnės zonos, todėl net ir esant tinkamam nustatymui dalis maisto gali būti laikoma blogesnėmis sąlygomis.

    O kaip dėl šaldiklio?

    Šaldiklio temperatūros taip pat nerekomenduojama keisti pagal sezoną, įprasta rekomendacija yra apie minus 18 laipsnių. Toks režimas padeda išlaikyti kokybę ir stabdo mikroorganizmų veiklą.

    Išimtis gali būti situacijos, kai šaldytuvas stovi nešildomoje patalpoje, pavyzdžiui, garaže ar įstiklintame balkone. Labai žema aplinkos temperatūra gali paveikti įrenginio darbą, todėl verta vadovautis konkretaus gamintojo nurodytomis eksploatavimo sąlygomis.

  • Gydytojai įspėja: šie produktai gali pakeisti chemoterapijos veikimą ir didinti rizikas

    Gydytojai įspėja: šie produktai gali pakeisti chemoterapijos veikimą ir didinti rizikas

    Mityba gali keisti vaistų poveikį

    Chemoterapija yra sudėtingas gydymas, o mityba šiuo laikotarpiu gali turėti įtakos ne tik savijautai, bet ir vaistų saugumui. Kai kurie produktai keičia vaistų įsisavinimą ar skaidymą kepenyse, todėl jų koncentracija kraujyje gali tapti per didelė arba, priešingai, per maža.

    Dėl to gydytojai ragina nevykdyti savarankiškų dietinių eksperimentų, ypač pradedant vartoti papildus ar „natūralius“ preparatus. Svarbiausia taisyklė gydymo metu – bet kokius pokyčius aptarti su onkologu arba klinikiniu dietologu.

    Grei­pfrutai ir kai kurie citrusai

    Grei­pfrutai ir jų sultys laikomi sveiku pasirinkimu, tačiau daliai pacientų jie gali tapti rizikos šaltiniu. Greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti fermentą CYP3A4, kuris dalyvauja daugelio vaistų skaidyme žarnyne ir kepenyse.

    Kai šis kelias „užblokuojamas“, kai kurių vaistų koncentracija kraujyje gali padidėti ir sukelti stipresnį, kartais pavojingą šalutinį poveikį. Panašus poveikis aprašomas ir retesniems citrusams, pavyzdžiui, pomelams ar karčiomsios apelsinų rūšims, todėl saugiausia jų vengti, jei gydytojas perspėja apie sąveikas.

    „Grei­pfrutų sultys gali sulėtinti kai kurių vaistų skaidymą, todėl organizme gali kauptis toksiškos jų dozės“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie vaistų sąveikų riziką onkologinių ligų gydyme.

    Pavojingi gali būti ir papildai

    Ne mažiau svarbi tema – žoliniai papildai. Ypač dažnai minimas jonažolės preparatų poveikis: jie gali suaktyvinti kepenų fermentų sistemas ir taip paspartinti dalies vaistų skaidymą, sumažindami jų veiksmingumą.

    Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad jonažolė gali reikšmingai sumažinti kai kurių priešvėžinių vaistų koncentraciją kraujyje. Tai reiškia, kad gydymas gali tapti mažiau efektyvus, o rizika išlieka ir nutraukus papildą, nes fermentų aktyvumo pokyčiai gali tęstis kelias savaites.

    Infekcijų rizika: žali produktai ir nepakankamas kaitinimas

    Chemoterapija neretai sukelia neutropeniją, kai sumažėja neutrofilų ir organizmo apsauga nuo infekcijų smarkiai silpnėja. Tuo metu net įprastai lengvai praeinantis apsinuodijimas maistu gali komplikuotis iki sunkios infekcijos.

    Dėl to gydymo laikotarpiu ypač rizikinga valgyti žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, pavyzdžiui, tartarą ar mažai keptus kepsnius. Taip pat atsargiai vertinami nepakankamai kaitinti kiaušiniai ir patiekalai su jais, nes padidėja bakterinių infekcijų tikimybė.

    Papildomos rizikos kyla vartojant nepasterizuotą pieną, iš jo gamintus produktus ar nepas­terizuotas sultis. Pasterizacija yra svarbi saugumo grandis, o jos nebuvimas sudaro sąlygas pavojingiems mikroorganizmams patekti į virškinamąjį traktą.

    Atsargumo reikalauja ir iš anksto paruošti bei šaldytuve laikomi gaminiai: paruoštos salotos, sumuštiniai, rūkytos žuvys ar kiti valgomi be papildomo kaitinimo produktai. Taip pat dažnai akcentuojami daigai, nes jie auga šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kur lengviau dauginasi bakterijos.

    Specialistai pabrėžia, kad universalios vienos dietos chemoterapijos metu nėra, o rekomendacijos priklauso nuo konkrečių vaistų ir paciento būklės. Saugiausia strategija – laikytis gydytojo nurodymų, nevartoti papildų be suderinimo ir rinktis gerai termiškai apdorotą, higieniškai paruoštą maistą.

  • Praėjo terminas? Šiuos produktus geriau išmesti net po 24 valandų – įspėja ekspertai

    Praėjo terminas? Šiuos produktus geriau išmesti net po 24 valandų – įspėja ekspertai

    Kai kuriuos greitai gendančius produktus vartoti gali būti rizikinga net praėjus vos parai po ant pakuotės nurodyto termino. Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pavojų dažnai sukelia ne skonis ar kvapas, o sparčiai besidauginančios bakterijos ir jų išskiriami toksinai.

    Didžiausios rizikos grupei paprastai priskiriama šviežia ir malta mėsa, žuvis bei jūros gėrybės, minkštieji sūriai ir uogos. Šiuose produktuose mikroorganizmai gali daugintis itin greitai, o dalis jų sukelia ūmias žarnyno infekcijas, ypač jei laikymo sąlygos buvo netinkamos.

    Atsargiai su „suvartoti iki“

    Ant pakuočių dažniausiai nurodomi du skirtingi terminai, tačiau jų reikšmė nevienoda. Žyma „suvartoti iki“ siejama su sauga, todėl pasibaigus šiam terminui greitai gendančių produktų valgyti nerekomenduojama, net jei jie atrodo „normaliai“.

    Tuo metu „geriausias iki“ dažniau apibūdina kokybę, o ne saugą. Tinkamai laikomi ilgai negendantys produktai, pavyzdžiui, kruopos ar konservai, po šio termino kartais dar gali būti vartojami, tačiau jų skonis ir tekstūra gali būti pakitę.

    Šaltis padeda, bet neapsaugo visada

    Šaldytuvas lėtina bakterijų dauginimąsi, tačiau jo poveikis ribotas, ypač jei maistas dažnai paliekamas kambario temperatūroje. Praktikoje svarbu šaldytuve palaikyti ne aukštesnę nei 5 laipsnių temperatūrą ir greitai gendančius produktus laikyti taip, kad jų sultys nepatektų ant paruošto maisto.

    Žalią mėsą ir žuvį rekomenduojama laikyti sandariame inde apatinėje lentynoje, o pagamintą maistą, kurio neketinama suvalgyti iš karto, atvėsinti ir per maždaug 2 valandas padėti į šaldytuvą arba užšaldyti. Jei produktas pažymėtas „suvartoti iki“, saugesnė taktika yra užšaldyti dar nepasibaigus terminui ir pasižymėti užšaldymo datą.

    Kodėl nepakanka pauostyti

    Vien kvapas ar išvaizda ne visada parodo, ar produktas saugus. Kai kurios pavojingos bakterijos nepalieka aiškių gedimo požymių, todėl ragavimas ar „patikrinimas nosimi“ nėra patikimas būdas įvertinti, ar maistas tinkamas.

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti išsipūtusias pakuotes, pažeistus įpakavimus arba maistą, kuris nežinia kiek laiko buvo laikytas šilumoje. Tokiais atvejais rizika išauga, nes net trumpas laikas netinkamoje temperatūroje gali sudaryti palankias sąlygas daugintis mikroorganizmams.

    Kam rizika didžiausia ir ką daryti

    Sunkesnė maistu plintančių infekcijų eiga dažniau pasitaiko mažiems vaikams, senjorams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Šioms grupėms abejotino produkto „gelbėjimas“ dažniausiai neatsiperka, nes komplikacijų tikimybė didesnė.

    Dažniausi apsinuodijimo maistu požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir pakilusi temperatūra. Svarbu gerti pakankamai skysčių, o jei simptomai stiprūs, nepraeina, atsiranda atūdeņėjimo požymių arba bloga savijauta kamuoja rizikos grupių žmones, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Paaiškėjo, kas iš tiesų gamina „Costco“ „Kirkland Signature“ šaldytas krevetes

    Apsiperkant „Costco“ neretai kyla klausimas, kas iš tikrųjų gamina „Kirkland Signature“ ženklu pažymėtus produktus. Dalies prekių kilmė aiškiai įvardijama, tačiau jūros gėrybių atveju tiekimo grandinė dažnai būna sudėtingesnė, o gamintojai keičiasi.

    Viešai skelbtuose JAV Maisto ir vaistų administracijos duomenyse matyti, kad 2020 metais „Kirkland Signature“ šaldytos virtos krevetės buvo įtrauktos į savanorišką atšaukimą dėl galimos salmonelių rizikos. Atšaukimą inicijavo Indijos eksportuotoja „Kader Exports“, o tai leido identifikuoti, jog tuo laikotarpiu ji buvo viena iš „Costco“ tiekėjų.

    Salmonelės maisto produktuose yra viena dažniausių per maistą plintančių bakterinių infekcijų priežasčių, o didžiausia rizika tenka vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su silpnesne imunine sistema. Maisto atšaukimai pastaraisiais metais tapo dažnesni ir tai paprastai siejama su griežtesniais tyrimais, geresniu atsekamumu ir aktyvesne kontrole, o ne vien su prastėjančia produktų kokybe.

    2020 metų atšaukimas buvo susijęs su keliomis virtų krevečių rūšimis ir skirtingais dydžiais, įskaitant krevetes su uodegėlėmis ir be jų. Nuo to laiko „Costco“ asortimentas keitėsi, todėl vien tai, kad tuomet tiekė „Kader Exports“, nereiškia, kad tas pats tiekėjas yra ir šiandien.

    Ką žinome apie „Kader Exports“

    „Kader Exports“ yra Indijoje veikianti jūros gėrybių bendrovė, viešai nurodanti, kad veiklą pradėjo 1976 metais, o pagrindinė jos specializacija yra krevetės. Įmonė skelbia eksportuojanti produkciją į daugiau nei 20 šalių ir turinti daugiau nei 5 000 darbuotojų.

    Bendrovė pristato dirbanti su keliomis krevečių rūšimis, tiekianti tiek žalias, tiek virtas krevetes, o savo veiklos kryptimis įvardija tvarumą, akvakultūros plėtrą ir prisitaikymą prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Tokie teiginiai dažnai atspindi viso sektoriaus spaudimą didinti skaidrumą ir atsekamumą.

    Kodėl kilmė jūros gėrybėms tokia svarbi

    Jūros gėrybių rinkoje pirkėjai vis dažniau prašo aiškios informacijos apie kilmę, auginimo ar sugavimo būdą, perdirbimą ir šaltąją grandinę. Tai svarbu ne tik dėl skonio ar kokybės, bet ir dėl maisto saugos, aplinkosaugos bei poveikio žuvų ištekliams.

    Ekspertai pabrėžia, kad renkantis šaldytas virtas krevetes verta atkreipti dėmesį į pakuotės ženklinimą, laikymo sąlygas ir partijos informaciją. O kilus abejonėms dėl konkretaus produkto saugos, naudinga pasitikrinti oficialius atšaukimų pranešimus bei prekybininko pateikiamą informaciją apie tiekėjus.

  • Sėklos – naujasis išlikimo produktas: štai kodėl saulėgrąžos gali pamaitinti ir kitą derlių

    Saulėgrąžų sėklos daugeliui yra tik įprastas užkandis, tačiau jų vertė gerokai platesnė. Pasirinkus daiginimui tinkamas sėklas, iš vieno augalo galima ne tik gauti maisto, bet ir pasiruošti kitam sezonui, nes dalį derliaus įmanoma pasilikti naujai sėjai.

    Toks principas vis dažniau minimas kalbant apie ilgalaikį apsirūpinimą maistu ir atsparumą krizinėms situacijoms. Sėklos laikomos kompaktišku, ilgai išsilaikančiu resursu, o kartu ir priemone atkurti maisto šaltinį, jei tiekimo grandinės sutriktų.

    Maistine prasme saulėgrąžų sėklos išsiskiria dideliu energijos tankiu: jose gausu riebalų, taip pat yra baltymų, skaidulų, vitamino E, B grupės vitaminų ir mineralų. Dėl šios sudėties jos gali papildyti racioną, kai svarbu gauti daugiau kalorijų ir maistinių medžiagų iš nedidelio produkto kiekio.

    Tačiau svarbiausia detalė – ne bet kokios sėklos tinka auginimui. Parduotuvėse dažnai parduodamos skrudintos, termiškai apdorotos ar kitaip paruoštos sėklos, kurios paprastai nebedygsta. Auginimui reikalingos neapdorotos, daigios sėklos, o geriausia – aiškiai nurodytos kaip skirtos sėjai.

    Saulėgrąžos laikomos palyginti nereikliomis, tačiau geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur pakanka erdvės šaknims ir stiebui. Daug veislių subręsta maždaug per 70–90 dienų, o tai leidžia planuoti derlių per vieną sezoną net ir trumpesnės vasaros sąlygomis.

    Subrendusiame graiže sėklų gali būti labai daug, o dalį jų galima suvartoti, dalį – išsaugoti kitai sėjai. Norint išlaikyti daigumą, sėklas svarbu gerai išdžiovinti ir laikyti sausai, vėsiai, apsaugant nuo drėgmės ir kenkėjų.

    Praktiškai dažnai prireikia ir apsaugos nuo paukščių bei graužikų, kurie taip pat mėgsta saulėgrąžų sėklas. Artėjant brandai, graižus neretai dengia orui laidžiomis medžiagomis, kad būtų sumažinti nuostoliai ir sėklos liktų tinkamos tiek maistui, tiek kitų metų pasėliui.

    Dar viena kryptis – aliejinės saulėgrąžų veislės, iš kurių sėklų išgaunamas augalinis aliejus. Tai reiškia, kad vienas augalas gali suteikti kelis panaudojimo būdus: užkandį, žaliavą patiekalams, o tam tikrais atvejais ir aliejų, kuris virtuvėje yra ypač universalus.

    Būtent ši dviguba nauda – maistas dabar ir galimybė atkurti atsargas vėliau – paaiškina, kodėl sėklos vis dažniau vadinamos išlikimo produktu. Tinkamai parinktos ir laikomos jos tampa ne tik sandėliuko papildymu, bet ir realiu žingsniu link didesnio savarankiškumo.

  • Žalias viščiukas karšto oro gruzdintuvėje? Ši detalė lemia, ar vakarienė bus saugi

    Žalias viščiukas karšto oro gruzdintuvėje? Ši detalė lemia, ar vakarienė bus saugi

    Karšto oro gruzdintuvė daugeliui tapo greitu būdu pasigaminti traškią vakarienę, tačiau ruošiant žalią vištieną dažniausiai kyla vienas klausimas: ar tai tikrai saugu. Specialistai pabrėžia, kad toks gaminimas gali būti visiškai saugus, jei laikomasi aiškių temperatūros ir higienos taisyklių.

    Pagrindinis saugumo kriterijus yra ne vištienos spalva, o vidinė temperatūra storiausioje vietoje. Saugiai vartoti vištieną galima tuomet, kai jos vidus pasiekia bent 75 laipsnius Celsijaus ir ši temperatūra pasiekiama tolygiai visame gabale.

    Temperatūra svarbiau už spalvą

    Karšto oro gruzdintuvė veikia panašiai kaip konvekcinė orkaitė: karštas oras cirkuliuoja aplink maistą ir jį tolygiai kaitina. Vis dėlto rezultatas priklauso nuo gabalo dydžio, prietaiso galios ir nuo to, ar krepšys nėra perkrautas.

    Vien tik rožinis atspalvis prie kaulo nebūtinai reiškia, kad mėsa žalia. Tamsesnė spalva gali atsirasti dėl kaulo čiulpų ir pigmentų, ypač blauzdelėse ar šlaunelėse, todėl patikimiausia priemonė yra virtuvinis termometras.

    Termometrą reikėtų durti į storiausią šlaunelės dalį arba storiausią krūtinėlės vietą, nepaliečiant kaulo. Kaulas šilumą perduoda kitaip, todėl matavimas gali klaidinti ir sudaryti įspūdį, kad mėsa jau iškepusi.

    Kiek laiko kepti ir ką daryti, jei vidus dar žalias

    Visą viščiuką karšto oro gruzdintuvėje iškepti įmanoma, bet tik tada, jei jis telpa laisvai ir oras gali cirkuliuoti. Dažnai pasirenkama 180–190 laipsnių Celsijaus temperatūra, o kepimo trukmė gali svyruoti maždaug nuo 50 iki 80 minučių, priklausomai nuo svorio ir prietaiso talpos.

    Kepant didesnį paukštį pravartu maždaug įpusėjus laikui jį atsargiai apversti, kad odelė apskrustų tolygiau. Jei prietaisas atidaromas pernelyg dažnai, prarandama dalis karščio, todėl kepimas užsitęsia, o rezultatas gali tapti netolygus.

    Jeigu perpjovus vištieną matyti rožinė mėsa ar rausvos sultys, svarbiausia nepalikti jos kambario temperatūroje. Tokią vištieną reikėtų iškart grąžinti į karšto oro gruzdintuvę ir kepti dar kelias minutes, o tada vėl patikrinti vidinę temperatūrą.

    Dažniausios klaidos ir higiena

    Viena dažniausių klaidų yra pernelyg glaudžiai sudėti gabalai krepšyje. Kai mėsa liečiasi tarpusavyje, karštas oras nepatenka į tarpus, todėl dalis gabalų gali apskrusti iš išorės, bet viduje likti nepakankamai termiškai apdoroti.

    Ne mažiau svarbi ir kryžminės taršos prevencija virtuvėje. Paruoštos vištienos negalima dėti ant lentelės ar lėkštės, ant kurios prieš tai buvo žalia mėsa, o peilius, pjaustymo lenteles ir rankas būtina kruopščiai nuplauti po kiekvieno kontakto su žalia vištiena.

    Norint traškesnės plutelės, vištieną galima lengvai patepti aliejumi ar apipurkšti plonu sluoksniu prieš kepimą, tačiau tai nepakeičia saugumo taisyklės. Galutinį atsakymą, ar mėsa saugi, visada lemia termometro rodmuo, o ne apskrudusi odelė.

  • Kur dingsta „Nothing Bundt Cakes“ neparduoti pyragai: dovanoja ar meta į šiukšliadėžę?

    JAV desertų tinklas „Nothing Bundt Cakes“ kasdien kepa ir parduoda įvairių dydžių biskvitinius keksus, tačiau dalis jų dienos pabaigoje gali likti neparduota. Natūraliai kyla klausimas, ar tokie produktai paaukojami, ar tiesiog išmetami, ypač maisto švaistymo temai tampant vis jautresnei.

    Įmonė viešai nurodo, kad sprendimai dėl neparduotų gaminių tvarkymo nėra centralizuoti ir paliekami kiekvienai franšizės kepyklai atskirai. Tai reiškia, kad viename mieste likučiai gali būti paaukojami, o kitame, laikantis vietos taisyklių ir higienos reikalavimų, gali atsidurti atliekose.

    „Sprendimai dėl neparduotų pyragų aukojimo ar utilizavimo priimami individualios kepyklos lygiu“, – teigiama oficialiame „Nothing Bundt Cakes“ komentare, pateiktame žiniasklaidai.

    Pats tinklas taip pat pabrėžia laikymo rekomendacijas: jų gaminiai turėtų būti laikomi šaldytuve ir prieš patiekimą trumpam išimami iki kambario temperatūros. Oficialiai nurodoma, kad šaldytuve pyragai išlieka tinkami vartoti iki 5 dienų, tačiau prekybai dažnai taikomas trumpesnis vidinis šviežumo standartas.

    Praktika, kas nutinka likučiams, skirtingose vietose gali smarkiai skirtis ir dėl reguliavimo. JAV maisto aukojimą veikia valstijų bei savivaldybių reikalavimai, taip pat atsakomybės, ženklinimo ir saugaus transportavimo sąlygos, todėl franšizėms neretai paprasčiau pasirinkti atsargesnį kelią.

    Viešojoje erdvėje pasirodo ir prieštaringų liudijimų: socialiniuose tinkluose vieni teigia matę išmetamus gaminius, kiti tikina, kad dalis produkcijos laikoma užšaldyta ir nuostoliai minimalūs. Kadangi pats tinklas sprendimą palieka padaliniams, vieno universalaus atsakymo greičiausiai nėra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad maisto aukojimas JAV dažnai remiasi partneryste su vietos labdaros organizacijomis, o verslams svarbu turėti aiškias vidaus procedūras, kaip užtikrinti saugą ir atsekamumą. Todėl vartotojams, norintiems sužinoti tiksliai, kokia praktika taikoma jų mieste, patikimiausias būdas yra paklausti konkrečios „Nothing Bundt Cakes“ kepyklos darbuotojų.

  • Atidarėte šokoladą ir pamatėte baltas dėmes? Štai kada galima valgyti, o kada mesti

    Balti ar pilkšvi ploteliai ant šokolado dažnai atrodo kaip gedimo ženklas, tačiau daugeliu atvejų tai nėra pelėsis. Dažniausiai taip pasireiškia vadinamasis šokolado išžydėjimas, atsirandantis dėl temperatūros svyravimų arba drėgmės. Nors plytelė gali prarasti blizgesį ir tapti trapesnė, ji paprastai išlieka saugi vartoti.

    Dažniausias scenarijus susijęs su netinkamu laikymu. Kai šokoladas sušyla, kakavos sviestas gali migruoti į paviršių, o vėliau atvėsęs suformuoja šviesias juostas ar matinį sluoksnį. Jei kvapas normalus, nėra drėgmės požymių ir nematyti pelėsio, toks šokoladas dažniausiai tinka valgyti.

    Riebalinis ir cukrinis išžydėjimas

    Riebalinis išžydėjimas dažniausiai atsiranda nuo šilumos ir dažnų temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, kai šokoladas laikomas šalia viryklės ar saulėtoje vietoje. Paviršius paprastai išlieka gana lygus, tik tampa matinis, su pilkšvomis dėmėmis ar dryžiais. Skonis gali būti kiek prastesnis, bet tai nėra gedimas.

    Cukrinis išžydėjimas susijęs su drėgme. Vanduo ant paviršiaus ištirpdo cukrų, o jam išgaravus cukrus vėl kristalizuojasi ir sudaro šviesų, neretai šiurkštų apnašą. Taip nutinka, kai šokoladas išimamas iš šaldytuvo ir pakuotė atidaroma per greitai, ant plytelės nusėdus kondensatui.

    Kada šokolado nebevalgyti?

    Visai kas kita, jei matote pūkuotą, nelygų apnašą, dėmes su žalsvu, melsvu ar juodu atspalviu, arba jaučiate aiškiai nemalonų kvapą. Tokie požymiai gali rodyti pelėsį ar kitą gedimą, todėl rizikuoti neverta. Tokiu atveju saugiau išmesti visą plytelę, o ne bandyti nugramdyti pakitusį sluoksnį.

    Jei balta danga yra vienintelis pokytis, šokoladą galima panaudoti ir gaminant, pavyzdžiui, kepiniams, glajui ar padažams. Kaitinant tekstūros trūkumai dažnai tampa mažiau pastebimi, o skonis, ypač maišant su kitais ingredientais, išlieka tinkamas.

    Kaip laikyti, kad neatsirastų dėmių

    Šokoladui labiausiai tinka stabili, vėsi ir sausa aplinka, atokiau nuo saulės ir šilumos šaltinių. Praktikoje dažnai rekomenduojama laikyti maždaug 15–18 laipsnių temperatūroje, kur nėra didelės drėgmės. Atidarytą šokoladą verta laikyti sandariai, kad jis neįgertų kvapų ir nepritrauktų drėgmės.

    Šaldytuvas paprastai nėra geriausias pasirinkimas, nes būtent jis didina cukrinio išžydėjimo riziką dėl kondensato. Jei namuose labai karšta ir šaldytuvas neišvengiamas, šokoladą reikėtų sandariai supakuoti, o išėmus pakuotės neatidaryti, kol jis sušils iki kambario temperatūros. Svarbiausia vengti drėgmės, karščio ir staigių temperatūros šuolių.