CP v2

Tag: Meta

  • „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ plečia „Instagram“ galimybes ir dalyje rinkų pristato naują funkciją bei atskirą programėlę „Instants“. Ji jau pasiekiama ir mūsų regione, todėl atsisiųsti gali ir naudotojai Lietuvoje.

    „Instants“ idėja paprasta: tai greitas, privatumu paremtas nuotraukų siuntimas, kai vaizdas dingsta vos jį peržiūrėjus. Tokie sprendimai socialiniuose tinkluose dažnai vadinami efemeriniu turiniu ir yra skirti spontaniškam bendravimui.

    Naudotojai gali nufotografuoti ir išsiųsti kadrą tiesiai iš „Instagram“ žinučių skilties arba pačios „Instants“ programėlės. Gavėjas gali reaguoti emocijomis, parašyti žinutę arba atsakyti savo nuotrauka, o atsakymai matomi privačiuose pokalbiuose.

    Nors nuotrauka dingsta po peržiūros, siuntėjas turi galimybę matyti išsiųstą turinį savo privačiame archyve. Jis saugomas ribotą laiką, kad žmogus galėtų prisiminti, ką siuntė, tačiau nepaverstų šios funkcijos įprastu viešu albumu.

    „Meta“ teigia, kad „Instants“ taikomos tos pačios saugumo ir privatumo priemonės kaip ir kitose „Instagram“ dalyse, įskaitant apsaugą nuo šlamšto bei nepageidaujamo turinio. Praktikoje tai reiškia, kad veikia tie patys blokavimo, pranešimų ir paskyrų kontrolės mechanizmai.

    Atskira „Instants“ programėlė, skirtingai nei „Instagram“, yra sąmoningai supaprastinta ir orientuota tik į dingstančių nuotraukų siuntimą. Tokie ribotos apimties bandymai dažnai naudojami įvertinti, ar funkcija prigis, prieš diegiant ją plačiau visiems „Instagram“ naudotojams.

  • „Google“ rodo, kas laukia „Android 17“: 3D emocijos, įrašai ekrane ir lengvesnis perėjimas iš „iPhone“

    „Google“ rodo, kas laukia „Android 17“: 3D emocijos, įrašai ekrane ir lengvesnis perėjimas iš „iPhone“

    „Google“ per „Android“ renginį pristatė paketą naujovių, kurios artimiausiais mėnesiais pasieks vartotojus kartu su „Android 17“ ir atskirais programų atnaujinimais. Bendrovė akcentuoja ne vien dizaino pokyčius, bet ir praktines funkcijas, skirtas turinio kūrimui, failų dalijimuisi bei patogesniam įrenginių keitimui.

    Viena ryškiausių vizualių naujienų – atnaujinti 3D emocijų simboliai. „Google“ nurodo, kad jie pirmiausia pasieks „Google Pixel“ įrenginius, o vėliau, partneriams pritaikius atnaujinimus, turėtų atsirasti ir kituose telefonuose.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė nauja filmavimo priemonė, leidžianti vienu metu įrašyti ir tai, kas rodoma ekrane, ir naudotojo vaizdą per priekinę kamerą. Tokia funkcija ypač aktuali kuriantiems instrukcijas, žaidimų įrašus ar trumpus socialinių tinklų klipus, nes sumažina papildomų programų poreikį.

    „Google“ taip pat pranešė apie glaudesnį suderinamumą su „Apple“, kuris turėtų supaprastinti perėjimą tarp „iPhone“ ir „Android“ įrenginių. Kalbama ne tik apie failų perkėlimą, bet ir apie platesnį nustatymų bei paslaugų perkėlimo patogumą, įskaitant eSIM duomenų migraciją, ekrano nustatymus ir kitą kasdienę informaciją.

    Kita kryptis – spartesnis failų dalijimosi sprendimų išplėtimas į daugiau gamintojų telefonų. „Google“ tikisi, kad dar šiais metais patogesnio dalijimosi galimybes gaus ne tik „Pixel“ ir „Samsung“, bet ir dalis kitų gamintojų modelių, todėl funkcijos taps mažiau priklausomos nuo konkretaus prekės ženklo.

    Socialinių tinklų naudotojams svarbi ir „Meta“ partnerystė: „Instagram“ „Android“ versijoje planuojami papildomi įrankiai, susiję su turinio redagavimu. „Google“ akcentuoja, kad dalis jų bus paremta DI sprendimais, pavyzdžiui, vaizdų ir vaizdo įrašų mastelio keitimu bei garso takelių apdorojimu.

    Nors dalis funkcijų bus susieta su „Android 17“ diegimu, „Google“ įprastai nemažą naujovių dalį pateikia ir per „Google Play“ sistemos atnaujinimus ar atskiras programėles, todėl pokyčiai gali pasirodyti skirtingu metu ir nevienodai visuose įrenginiuose. Galutinis prieinamumas priklausys nuo gamintojų atnaujinimų grafiko ir konkrečių modelių palaikymo.

  • ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    Europos Sąjunga ketina sugriežtinti spaudimą socialinių tinklų platformoms dėl vadinamojo priklausomybę skatinančio dizaino, kuris ypač paveikia vaikus ir paauglius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiemet numatomi veiksmai prieš „TikTok“ ir „Meta“ valdomą „Instagram“, o vertinamos funkcijos apima begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir įkyrius pranešimus.

    Pasak jos, tokie sprendimai kuria nuolatinio įsitraukimo kilpą ir apsunkina nepilnamečių galimybes atsitraukti nuo turinio. ES institucijos tai sieja ne tik su pertekliniu laiko praleidimu ekrane, bet ir su rizika patekti į kenksmingo turinio srautus.

    „Imamės veiksmų prieš „TikTok“ priklausomybę skatinantį dizainą: begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir pranešimus. Tas pats galioja ir „Meta“, nes manome, kad „Instagram“ ir „Facebook“ neužtikrina savo pačių minimalaus 13 metų amžiaus reikalavimo“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat akcentuoja vadinamuosius turinio triušio urvus, kai rekomendacijų sistemos ilgainiui nukreipia į vis radikalesnį ar žalingesnį turinį. Tarp didžiausių rizikų įvardijami vaizdo įrašai, galintys romantizuoti valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ar kitą nepilnamečiams netinkamą turinį.

    Ši kryptis dera su platesne ES skaitmenine darbotvarke, kurioje daugiau atsakomybės perkeliama platformoms, o ne vien vartotojams ar tėvams. Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikų vertinimui, rekomendacijų sistemų valdymui ir nepilnamečių apsaugai.

    Amžiaus patikra ir privatumas

    Europos Komisija kartu vysto amžiaus patikros programėlę, kuri, kaip teigiama, sukurta laikantis itin aukštų privatumo standartų. Numatyta, kad valstybės narės galėtų ją integruoti į skaitmenines tapatybės priemones, o platformos gautų aiškesnį techninį pagrindą amžiui patikrinti.

    ES argumentas paprastas: jei amžiaus patikra techniškai įmanoma, platformos nebeturėtų dangstytis tuo, kad nepilnamečiai lengvai apeina registracijos ar savideklaracijos langus. Tačiau būtent privatumo ir proporcingumo klausimai taps kritiškai svarbūs, nes amžiaus tikrinimas neturi virsti pertekliniu duomenų rinkimu.

    DSA ir didėjančios baudos

    Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuosekliai stiprina didžiųjų platformų kontrolę, remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu. Šis teisės aktas numato pareigas itin didelėms interneto platformoms, įskaitant sisteminę rizikų analizę, skaidrumą ir priemones, skirtas vartotojų, ypač nepilnamečių, apsaugai.

    Europos Komisija yra viešai skelbusi preliminarias išvadas, kad nepilnamečiams teoriškai taikomi ribojimai realybėje dažnai neveikia taip, kaip deklaruojama. Būtent todėl diskusija apie dizaino sprendimus persikelia nuo bendrų saugumo pažadų prie konkrečių mechanikų, tokių kaip automatinis turinio paleidimas ar pranešimų siuntimo dažnis.

    Globali kryptis: ribojimai iki 16 metų

    ES iniciatyvos vyksta platesniame pasauliniame kontekste, kai vis daugiau valstybių svarsto socialinių tinklų prieinamumo ribojimus nepilnamečiams. Po Australijos sprendimų ši idėja vis dažniau aptariama Europoje, o kai kurios šalys ieško modelių, kaip suderinti vaikų apsaugą, saviraiškos laisvę ir technologinį įgyvendinamumą.

    Įtampos nemažina ir tai, kad socialiniai tinklai tapo ne tik komunikacijos priemone, bet ir reklamos ekosistema, kurioje kuo ilgesnis vartotojo laikas reiškia didesnes pajamas. Todėl ES žingsniai prieš priklausomybę skatinantį dizainą iš esmės kerta per patį platformų augimo modelį.

  • „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    Didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau varžosi dėl naujos kartos įrankių, vadinamų DI agentais, kurie ne tik atsako į klausimus, bet ir atlieka veiksmus: rezervuoja paslaugas, tvarko laiškus, pildo formas ar inicijuoja pirkimus. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio sulaukė pranešimai, kad „Meta“ ir „Google“ kuria asmeninius agentus, galinčius dirbti ištisą parą.

    Rinkos įtampą dar labiau pakurstė staiga išpopuliarėjęs agentinis įrankis „OpenClaw“, parodęs, kad vartotojai nori ne dar vieno pokalbių roboto, o skaitmeninio padėjėjo, kuris realiai sutaupo laiko. Ekspertai pabrėžia, kad agentai gali tapti lūžio tašku, kai DI platformos iš sąnaudų centro virsta pajamų infrastruktūra per prekybą, reklamą ir produktyvumo prenumeratas.

    Analitikų vertinimu, „Meta“ ir „Google“ atveju didžiausia vertė slypi jų ekosistemose: milžiniškose auditorijose, reklamos pajamose ir mokėjimų bei prekybos integracijose. Jei agentai išmoks patikimai vykdyti sandorius, jie galėtų didinti vartotojų įsitraukimą, skatinti mokamas paslaugas ir stiprinti platformų kontrolę, nes vis daugiau kasdienių užduočių persikeltų į vieną asmeninį padėjėją.

    „Atvirasis agentas parodė tikrą apetitą DI, kuris veikia, o ne tik pateikia atsakymus“, – sakė DI rinkos analitikas Nickas Patience’as.

    Tačiau kartu auga ir rizikos, ypač susijusios su saugumu, valdymu ir pasitikėjimu. Agentai turi daugiau prieigų: el. pašto, kalendorių, dokumentų, mokėjimų, todėl klaidos kaina tampa didesnė. Viešojoje erdvėje jau skambėjo įspėjimai apie atvejus, kai agentiniai sprendimai be aiškios priežasties atliko nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, ištrynė laiškus, o tai išryškino prieigos kontrolės ir audito spragas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinama nuo situacijų, kai DI gali pasakyti netikslumą, prie situacijų, kai jis gali atlikti neteisingą veiksmą. Įmonėms tai reiškia būtinybę diegti griežtesnes taisykles: leidimų ribojimą, veiksmų patvirtinimą, žurnalų kaupimą, testavimą ir atsakomybės paskirstymą, ypač ten, kur agentai gali inicijuoti finansines ar su asmens duomenimis susijusias operacijas.

    Agentinių sprendimų bumas vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungoje stiprėja dėmesys jautrių duomenų tvarkymui debesijoje, o didžiosios bendrovės didina investicijas į DI infrastruktūrą ir tyrimus. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2026 metais agentai taps vienu pagrindinių technologijų produktų krypčių, o konkurencija tarp platformų, modelių kūrėjų ir programinės įrangos gamintojų tik aštrės.

  • Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    JAV senatorė Elizabeth Warren pareikalavo, kad „Meta“ atskleistų daugiau informacijos apie planus integruoti trečiosios šalies stabiliąją monetą į bendrovės socialinių tinklų ekosistemą. Politikė teigia, kad toks žingsnis gali turėti pasekmių finansiniam stabilumui ir vartotojų privatumui, turint omenyje platformų mastą.

    Senatorė laišku kreipėsi į „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą ir paprašė paaiškinti, kokio pobūdžio stabiliųjų monetų sprendimai svarstomi bei kaip būtų užtikrintas saugumas. Pasak jos, net ribotas bandymas gali tapti pagrindu plačiam diegimui, o rizikos turėtų būti įvertintos iš anksto.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Elizabeth Warren priminė ankstesnį bendrovės bandymą kurti nuosavą skaitmeninę valiutą, kuris sulaukė griežto politikų ir reguliuotojų pasipriešinimo. Jos vertinimu, panašūs projektai gali sudaryti sąlygas privačioms įmonėms sukaupti jautrius mokėjimų duomenis ir sustiprinti dominavimą tiek reklamos, tiek finansinių paslaugų rinkose.

    Politikė taip pat akcentuoja scenarijų, kai itin plačiai naudojama stabili moneta patirtų pasitikėjimo krizę, o nuostoliai ar sistemos gelbėjimo kaštai galiausiai galėtų tapti visuomenės našta. Dėl to ji ragina „Meta“ iš anksto paaiškinti, kokie apsaugos mechanizmai būtų taikomi.

    Ką Warren prašo atskleisti „Meta“?

    Senatorė pateikė klausimų paketą ir paprašė atsakymų iki gegužės 20 dienos. Tarp temų minimi galimi „MetaPay“ piniginės pakeitimai, kurie leistų naudotojams platformoje laikyti stabiliąsias monetas kaip lėšas, o ne tik išsaugotus mokėjimo kortelių duomenis.

    Taip pat keliami klausimai, kokias trečiųjų šalių stabiliąsias monetas „Meta“ svarstė ar pasirinko, ar yra numatytas pajamų pasidalijimo modelis ir ar platformoje viena stabili moneta nebūtų išskirtinai proteguojama kitų atsiskaitymo būdų sąskaita. Atskira kryptis – privatumo ribos, neteisėto finansavimo prevencija ir įsipareigojimai pačiai „Meta“ niekada neleisti nuosavos stabiliosios monetos.

    Platesnis kontekstas: stabiliosios monetos tampa kasdienybe

    Politinis spaudimas „Meta“ vyksta tuo metu, kai stabiliosios monetos vis dažniau naudojamos ne tik prekybai kriptoturtu, bet ir kasdieniams atsiskaitymams bei tarptautiniams pervedimams. Dėl susietos vertės jos pristatomos kaip patogesnė priemonė pervedimams, tačiau reguliuotojai daug dėmesio skiria rezervų skaidrumui, pinigų plovimo prevencijai ir vartotojų apsaugai.

    Rinkos dalyviai pažymi, kad didelių technologijų platformų bandymai gali paspartinti tokių sprendimų plitimą, nes jos turi milžiniškas auditorijas ir jau veikiančias mokėjimų infrastruktūras. Kartu tai kelia klausimų, kaip bus atskirta socialinių tinklų veikla nuo finansinių paslaugų ir kokia apimtimi mokėjimų duomenys galėtų būti naudojami komerciniais tikslais.

    Kol kas viešai nėra pateikta išsamių detalių apie konkretų „Meta“ bandymo mastą ar pasirinktą stabiliąją monetą, todėl senatorės reikalaujamas skaidrumas tampa esmine diskusijos ašimi. Jei „Meta“ iš tiesų siektų platesnės integracijos iki 2026 metų antrosios pusės, bendrovei greičiausiai tektų įrodyti, kad privatumo, rizikų valdymo ir atitikties priemonės atlaikys itin didelio masto naudojimą.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    JAV technologinių medžiagų ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“ skelbia užsitikrinusi dar du didelius, ilgalaikius tiekimo susitarimus su neįvardytais hyperscale duomenų centrų operatoriais. Bendrovės vadovas Wendellis Weeksas teigia, kad šie kontraktai yra didesni nei viešai aptartas „Meta“ sandoris.

    „Meta“ atveju „Corning“ anksčiau buvo nurodžiusi, kad iki 2030 metų sutarties vertė gali siekti iki 6 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu dabartiniu kursu, tai sudaro apie 5,6 mlrd. eurų, todėl rinkos lūkesčiai dėl dviejų naujų susitarimų apimties dar labiau išaugo.

    „Mes sudarėme didžiausią komercinį susitarimą mano karjeroje su „Nvidia“, o šie kiti du dideli susitarimai yra didesni nei viešai skelbtas „Meta“ sandoris“, – sakė W. Weeksas.

    Pasak vadovo, klientų pavadinimai kol kas neviešinami, nes bendrovė laikosi principo sprendimą dėl pranešimų palikti patiems užsakovams. Jis pabrėžė, kad tokie kontraktai yra reikšmingi ne tik pajamų prasme, bet ir dėl to, kaip planuojamos gamybos ir pajėgumų plėtros investicijos.

    „Corning“ teigimu, naujieji susitarimai paremti modeliu, kai klientai dalijasi tiek plėtros nauda, tiek rizikomis, susijusiomis su būtinu gamybos pajėgumų didinimu. Toks principas pastaraisiais metais tapo vis dažnesnis, kai duomenų centrų rinka susiduria su nepastovia paklausa ir sparčiai besikeičiančiais technologiniais ciklais.

    Dideli optinių jungčių ir šviesolaidžio poreikiai siejami su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra: kuo daugiau skaičiavimo galios ir duomenų srautų, tuo svarbesnės tampa aukštos spartos jungtys tarp serverių ir duomenų centrų mazgų. Dėl to tiekėjai, galintys užtikrinti apimtis ir kokybę, tampa strateginiais partneriais didžiausiems debesijos paslaugų ir duomenų centrų operatoriams.

    W. Weeksas yra užsiminęs, kad šie du susitarimai savo struktūra ir trukme panašūs į „Meta“ kontraktą, tačiau jų detalės bus atskleistos tik klientams nusprendus viešinti tiekimo grandinės sprendimus. Investuotojai tokias žinias vertina kaip signalą, kad duomenų centrų modernizacijos ir plėtros banga gali būti ilgesnė, nei tikėtasi anksčiau.

  • Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai virsta šantažo įrankiu: moterį slapta nufilmavo ir pareikalavo pinigų

    Išmanieji akiniai vis dažniau atsiduria privatumo skandalų centre: vienu atveju vyras be moters sutikimo įrašė jų pokalbį ir vaizdo įrašą patalpino internete, kur jis buvo peržiūrėtas daugiau nei 40 000 kartų. Situacija dar labiau paaštrėjo, kai nukentėjusioji paprašė turinį pašalinti.

    Moteris, kuri žiniasklaidoje įvardyta slapyvardžiu Alice, teigė apie filmavimą net nežinojusi ir apie vaizdo įrašą sužinojusi tik po to, kai nuorodą atsiuntė draugas. Pasak jos, įrašas ją pažemino, o sutikimo filmuoti ar skelbti internete ji nedavė.

    „Jis atsakė, kad pašalins įrašą tik už pinigus, nors aš prašiau tiesiog panaikinti tai, kas buvo paviešinta be mano leidimo“, – sakė Alice.

    Tokio pobūdžio turinys dažnai siejamas su vadinamąja pickup artist kultūra, kai nepažįstamos moterys gatvėje kalbinamos siekiant sukurti medžiagą patarimams apie pasimatymus. Kritikai pabrėžia, kad tai neretai peržengia ribą tarp viešos erdvės filmavimo ir asmens orumo pažeidimo, ypač kai žmogus net neįtaria esantis įrašomas.

    Įrašo autorius vėliau tikino, kad jo turinys esą atitinka teisės aktus ir platformų taisykles, o formuluotė apie apmokamą pašalinimą galėjo būti suprasta neteisingai. Vis dėlto teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikalavimas sumokėti už turinio pašalinimą gali būti vertinamas itin rimtai, ypač kai įrašas padarytas be aiškaus sutikimo.

    „Tai peržengia įprasto šantažo ribas, nes žmogus pirmiausia neteisėtai sukuria žalą, o po to bando iš jos pasipelnyti“, – sakė Durhamo universiteto profesorė Clare McGlynn.

    Platformos, reaguodamos į pranešimus, galiausiai pašalino vaizdo įrašą, o su juo sietas kanalas nebeveikia. Pranešama ir apie kitą moterį, susidūrusią su panašia situacija, kas rodo, kad problema gali būti ne pavienė.

    Privatumo klausimus paaštrina ir pati išmaniųjų akinių technologija: dalis modelių turi aiškų šviesos indikatorių, kuris turėtų įspėti aplinkinius apie filmavimą, tačiau praktikoje aptariami būdai, kaip tokį signalą galima apeiti. Tai didina riziką, kad įrašai bus daromi slapta, o nukentėjusiesiems teks ilgai kovoti dėl pašalinimo.

    Tokie incidentai dar labiau didina visuomenės atsargumą dėl dėvimų kamerų kasdienėje aplinkoje. Nors išmanieji akiniai gali būti naudingi, pavyzdžiui, vaizdinei paieškai ar klausantis garso turinio laisvomis rankomis, pasitikėjimą jais lems ne tik funkcijos, bet ir realiai veikiančios apsaugos nuo piktnaudžiavimo.

    Dėl to dalis gamintojų renkasi atsargesnį kelią ir kuria išmaniuosius akinius be integruotos kameros. Rinkoje stiprėjant dėvimų įrenginių konkurencijai, privatumo garantijos ir aiškios taisyklės tampa vienu svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, ar technologija taps masiška.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.