CP v2

Tag: Meta

  • „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    Technologijų milžinė „Meta“ paskelbė, kad jos metavisatos ir išplėstinės realybės padalinys Reality Labs 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė apie 3,8 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Padalinio pardavimai siekė maždaug 377 mln. eurų, tačiau to nepakako, kad būtų pristabdytas ilgalaikis nuostolingumas.

    Reality Labs kuria virtualios realybės ir papildytos realybės sprendimus, taip pat dėvimus įrenginius. Nors „Meta“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio ir kapitalo skiria DI infrastruktūrai bei naujiems modeliams, metavisatos kryptis ir toliau kainuoja brangiai.

    Dešimtys milijardų nuostolių

    „Meta“ duomenimis, nuo 2020 metų pabaigos Reality Labs sukaupti veiklos nuostoliai viršijo 75 mlrd. eurų. 2021 metais bendrovė pakeitė pavadinimą iš „Facebook“ į „Meta“, signalizuodama ambiciją perkelti darbą ir laisvalaikį į skaitmenines erdves.

    Tačiau generatyvaus DI proveržis, įsibėgėjęs 2022 metų pabaigoje, pakeitė viso sektoriaus prioritetus. Investuotojų ir konkurentų spaudimas verčia „Meta“ sparčiau didinti DI pajėgumus ir ieškoti produktų, kurie greičiau generuotų grąžą.

    Resursai perskirstomi, darbuotojų mažiau

    Reality Labs veikla pastaruoju metu patyrė ir vidinių korekcijų. „Meta“ metų pradžioje atleido apie 1 000 šio padalinio darbuotojų, siekdama daugiau resursų nukreipti į DI paremtus dėvimus įrenginius.

    Vėliau sekė dar vienas mažinimo etapas, palietęs kelis šimtus žmonių skirtinguose padaliniuose. Bendrovė taip pat pranešė planuojanti sumažinti apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 8 000 pozicijų, ir atsisakyti dalies atvirų vaidmenų.

    Ką tai sako apie strategiją?

    Reality Labs rezultatai rodo, kad „Meta“ metavisatos vizija kol kas išlieka ilgo horizonte, o trumpuoju laikotarpiu bendrovei svarbiausia tampa DI produktų ir infrastruktūros plėtra. Rinkoje stiprėja konkurencija, o kova dėl talentų, skaičiavimo galios ir duomenų centrų pajėgumų dar labiau brangina ambicingas technologines programas.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų krypčių: tęsti XR ekosistemos kūrimą ir tuo pačiu sparčiai vytis DI lyderius. Investuotojams artimiausiais ketvirčiais svarbiausias signalas bus tai, ar „Meta“ sugebės mažinti nuostolius Reality Labs ir aiškiau pagrįsti, kaip ši veikla taps pelninga.

  • „Meta“ akcijos smuko po rezultatų: vartotojų mažiau, o DI išlaidos kyla iki 134 mlrd. eurų

    „Meta“ akcijos smuko po rezultatų: vartotojų mažiau, o DI išlaidos kyla iki 134 mlrd. eurų

    Technologijų bendrovės „Meta“ akcijos po ketvirčio rezultatų paskelbimo smuko apie 7 proc. Bendrovė pranešė, kad vartotojų augimas nuvylė rinką, o investuotojus papildomai neramina sparčiai augančios DI infrastruktūros sąnaudos.

    „Meta“ nurodė, kad dalį vartotojų skaičiaus kritimo lėmė interneto ryšio sutrikimai Irane. Bendrovė taip pat siejo aktyvumo pokyčius su ribojimais, kurie mažina paslaugų pasiekiamumą kai kuriose rinkose, įskaitant „WhatsApp“ prieigos apribojimus Rusijoje.

    Pagal ketvirčio ataskaitą, bendrovės dienos aktyvių žmonių rodiklis siekė 3,56 mlrd. ir buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau smuko daugiau nei 5 proc. lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Analitikai tikėjosi didesnio skaičiaus, todėl būtent vartotojų dinamika tapo vienu pagrindinių neigiamų signalų.

    Finansinė pusė atrodė tvirčiau: pajamos augo 33 proc. iki maždaug 52,4 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius. „Meta“ pabrėžė, kad DI sprendimai kol kas labiausiai stiprina pagrindinį reklamos verslą, nors nauji pinigų srautai iš DI produktų dar tik formuojasi.

    DI išlaidos ir duomenų centrai

    Vienas ryškiausių ataskaitos akcentų buvo kapitalo išlaidos. Per ketvirtį jos siekė apie 18,4 mlrd. eurų, tačiau metų prognozė padidinta iki 116–134 mlrd. eurų, palyginti su ankstesniu 107–125 mlrd. eurų rėžiu.

    Bendrovė aiškino, kad prognozę kelia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Rinkai tai svarbu, nes visame sektoriuje DI lenktynės reiškia didžiules investicijas į lustus, elektrą ir duomenų centrų plėtrą.

    Kas laukia toliau

    „Meta“ pateikė antro ketvirčio pajamų prognozę, kuri iš esmės atitiko rinkos lūkesčius: apie 53,9–56,7 mlrd. eurų. Vidurinis rėžio taškas reikštų maždaug 25 proc. metinį augimą, tačiau investuotojai ieško aiškesnio atsakymo, kaip DI bus monetizuojamas plačiu mastu.

    „Turėjome reikšmingą ketvirtį su stipriu pagreičiu mūsų programose ir pristatėme pirmąjį modelį iš Meta Superintelligence Labs. Esame kelyje atnešti asmeninę superintelektą milijardams žmonių“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į teisinius procesus, susijusius su jaunimo sauga, kurie gali baigtis reikšmingais nuostoliais. Lygiagrečiai „Meta“ mažina darbuotojų skaičių ir peržiūri samdymo planus, siekdama subalansuoti sąnaudų kontrolę su rekordinėmis investicijomis į DI.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijos teismas smogė „Meta“: „Facebook“ ir „Instagram“ turės atsakyti už deepfake reklamas

    Lenkijoje priimtas reikšmingas teismo sprendimas gali pakeisti, kaip Europoje vertinama socialinių tinklų atsakomybė už apgaulingas reklamas ir deepfake turinį. Varšuvos apeliacinis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje verslininkas Rafałas Brzoska ir jo žmona Omena Mensah bylinėjasi su „Meta“, valdančia „Facebook“ ir „Instagram“.

    Teismas iš esmės atmetė argumentą, kad platforma tėra pasyvus tarpininkas, neatsakingas už reklamos turinį. Pasak nutarties logikos, kai reklamos tikrinamos, parenkamos auditorijos, optimizuojamas jų rodymas ir iš to uždirbama, platformos vaidmuo tampa aktyvus, o tai gali lemti didesnę teisinę atsakomybę.

    Kas nutiko Brzoskai ir Mensah?

    Bylos ištakos siejamos su 2024 metais prasidėjusia netikrų reklamų banga, kuriose naudoti R. Brzoskos ir O. Mensah atvaizdai. Tokiose reklamose buvo siūlomos tariamos investicijos, kriptovaliutų schemos ir kiti sukčiavimo modeliai, dažnai kuriami pasitelkiant deepfake technologijas.

    Pasak ieškovų, melagingas turinys ne tik kenkė reputacijai, bet ir galėjo skatinti žmones pervesti pinigus sukčiams, tikintis pelno ar patikėjus žinomų asmenų rekomendacijomis. Šio tipo apgaulės pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių grėsmių socialiniuose tinkluose.

    Ką reiškia sprendimas „Meta“?

    Varšuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad taikomos laikinosios priemonės lieka galioti ir aukštesnėje instancijoje. Tai reiškia, kad tolesnis draudžiamų reklamų su R. Brzoskos ar O. Mensah atvaizdu rodymas gali užtraukti finansines sankcijas.

    Pati „Meta“ byloje rėmėsi Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų akto logika, pagal kurią platformoms tam tikrais atvejais taikomos vadinamosios saugaus uosto apsaugos. Vis dėlto teismas akcentavo, kad reklamos ekosistema, kur platforma ne tik talpina, bet ir aktyviai paskirsto turinį bei gauna pajamas, gali būti vertinama kitaip.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši byla išsiskiria tuo, kad kalba eina ne apie pavienį įrašą, o apie sisteminį reklamos modelį, kuriame naudojami algoritmai, auditorijų taikymas ir automatizuotas turinio platinimas. Augant DI generuojamų klastočių skaičiui, vis daugiau valstybių ir institucijų ieško, kaip priversti platformas greičiau identifikuoti ir stabdyti sukčiavimą.

    Sprendimas gali tapti svarbiu orientyru kitoms byloms Europos Sąjungoje, nes kelia klausimą, kur baigiasi techninis tarpininkavimas ir prasideda aktyvus dalyvavimas reklamos grandinėje. Nors „Meta“ dar gali siekti tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, pati kryptis rodo griežtėjantį požiūrį į platformų atsakomybę.

    R. Brzoska viešai teigė sprendimą laikantis precedento verta pergale ir pabrėžė, kad platforma, jo vertinimu, sprendžia, kurios reklamos bus rodomos, jas tikrina ir už tai gauna atlygį.

    „Teismas pripažino, kad platforma nėra pasyvus techninis tarpininkas: ji sprendžia, ką publikuoti, tikrina reklamas prieš rodymą, uždirba iš peržiūrų ir taiko pažangų taikymą“, – sakė Rafałas Brzoska.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „Meta“ meta naują DI modelį: „Muse Spark“ žada proveržį, bet investuotojai laukia plano

    „Meta“ meta naują DI modelį: „Muse Spark“ žada proveržį, bet investuotojai laukia plano

    „Meta“ pristatė naują dirbtinio intelekto modelį „Muse Spark“, kuriuo Markas Zuckerbergas tikisi sustiprinti bendrovės pozicijas sparčiai augančioje DI rinkoje. Vis dėlto pagrindinis klausimas investuotojams išlieka ne vien techninės galimybės, o aiški strategija, kaip šią technologiją paversti apčiuopiama grąža.

    Modelis viešai pristatytas balandžio pradžioje, todėl didesnio dėmesio sulaukia bendrovės komentarai kartu su ketvirčio rezultatais ir prognozėmis. Analitikai pabrėžia, kad „Meta“ teks įrodyti, jog „Muse Spark“ ne tik gerina produktus, bet ir padeda apginti pagrindinį pajamų šaltinį – reklamą.

    Kas pasikeitė „Meta“ DI kryptyje

    „Muse Spark“ išsiskiria tuo, kad žymi posūkį nuo ankstesnės „Meta“ linijos, kuri siejama su „Llama“ modeliais ir atviresniu platinimu kūrėjų bendruomenei. Dabar bendrovė atviriau signalizuoja, kad ateityje gali siekti pajamų iš mokamos prieigos kūrėjams ir verslui, panašiai kaip tai daro kiti didieji rinkos žaidėjai.

    Rinkai tai svarbu dėl paprastos priežasties: vien DI integravimas į programėles nebūtinai garantuoja naują pajamų srautą. Investuotojai tikisi aiškaus atsakymo, kaip „Meta“ planuoja konkuruoti DI paslaugų rinkoje ir ar gali sukurti masiškai naudojamą produktą, prilygstantį populiariausiems pokalbių robotams.

    Kaip „Muse Spark“ atrodo konkurentų fone

    Vertinant pagal viešai skelbiamus modelių palyginimus, „Meta“ rezultatai kai kuriose srityse atrodo konkurencingi, tačiau lyderių pozicijos skirtingose užduotyse pasiskirsčiusios nevienodai. Dėl to investuotojai labiau akcentuoja ne vien reitingus, o praktinį pritaikymą: ar modelis leis geriau taikyti reklamą, kurti efektyvesnius kūrėjų įrankius ir kelti naudotojų įsitraukimą.

    Reklamos kryptis „Meta“ atveju išlieka kritinė, nes būtent čia bendrovė turi mastą, duomenis ir infrastruktūrą. Analitikų vertinimu, DI sprendimai, didinantys reklamos tikslumą ir kampanijų efektyvumą, gali duoti greitesnį finansinį efektą nei ambicija iškart tapti pagrindine DI paslaugų platforma.

    Milžiniškos investicijos ir spaudimas dėl išlaidų

    Investuotojų nerimą kelia tai, kad „Meta“ vienu metu didina DI infrastruktūros investicijas ir mažina darbuotojų skaičių, siekdama efektyvumo. Bendrovė yra paskelbusi apie maždaug 10 proc. darbuotojų mažinimą, o šis sprendimas siejamas su išteklių perorientavimu į DI prioritetus.

    „Meta“ yra nurodžiusi, kad 2026 metais DI susijusios kapitalo išlaidos gali siekti 106–125 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 67 mlrd. eurų 2025 metais. Tokie skaičiai rinkoje didina spaudimą įrodyti, kad investicijos duoda ne tik technologinį progresą, bet ir aiškiai matomą verslo rezultatą.

    „Esame sužavėti „Meta“ „Muse Spark“ modeliu, tačiau laukiame strategijos, kuri užtikrintų masto vartotojų naudojimą ir atvertų naujus duomenų bei reklamos biudžetus“, – sakė vienos investicijų bendrovės analitikai.

    Artimiausiu metu „Meta“ sėkmę lems tai, ar „Muse Spark“ taps ne vien dar vienu modeliu portfelyje, o platforma, kurią aktyviai naudos kūrėjai, įmonės ir kasdieniai vartotojai. Rinka tikisi konkrečių signalų apie produktų planą, pajamų modelį ir tai, kaip „Meta“ ketina mažinti atotrūkį nuo stipriausių konkurentų.

  • Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad bendrovė „Meta“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą, nes nepakankamai užkerta kelią jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis „Facebook“ ir „Instagram“.

    Komisija vertina, kad platformose nustatytas minimalus amžius realybėje ne visada užtikrinamas, o tai kelia papildomų rizikų vaikų saugumui internete ir didina spaudimą technologijų bendrovėms griežtinti kontrolę.

    Kas Komisijai užkliuvo

    Europos Komisijos teigimu, paskyros kūrimo metu nepilnamečiai gali įvesti neteisingą gimimo datą, o pateikti mechanizmai ne visada leidžia veiksmingai patikrinti, ar naudotojas iš tiesų atitinka amžiaus reikalavimą.

    Taip pat kritikuojamas nepilnamečių paskyrų pranešimo procesas: Komisija nurodo, kad jis gali būti sudėtingas ir reikalauti kelių veiksmų, o gavus pranešimą ne visada matomi pakankamai aiškūs ar greiti tolimesni veiksmai.

    „Meta“ nesutinka ir žada naujas priemones

    „Mes nesutinkame su šiomis preliminariomis išvadomis“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Jis pabrėžė, kad „Instagram“ ir „Facebook“ yra skirti 13 metų ir vyresniems, o bendrovė esą taiko priemones, skirtas aptikti ir šalinti paskyras, priklausančias jaunesniems naudotojams. „Meta“ taip pat nurodė investuojanti į technologijas, kurios padėtų tiksliau nustatyti amžių, ir artimiausiu metu ketina pristatyti papildomas priemones.

    Kokios gali būti pasekmės

    „Meta“ turi teisę susipažinti su preliminariomis išvadomis ir pateikti rašytinį atsakymą. Galutinį sprendimą Europos Komisija priims užbaigusi tyrimą.

    Jei preliminarios išvados pasitvirtintų, pagal Skaitmeninių paslaugų aktą Komisija galėtų skirti baudą iki 6 proc. bendrovės metinės pasaulinės apyvartos. Tai vienas griežčiausių ES instrumentų, taikomų labai didelėms interneto platformoms.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjunga vis aktyviau reikalauja iš platformų ne tik deklaruoti taisykles, bet ir įrodyti, kad jos veikia praktikoje. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai, įskaitant turinio rekomendacijas, privatumo nustatymus ir priemones, mažinančias priklausomybę skatinančių dizaino sprendimų poveikį.

    Technologijų sektoriuje amžiaus patikra laikoma viena sudėtingiausių užduočių, nes būtina suderinti vaikų apsaugą, privatumo reikalavimus ir vartotojų patogumą. Vis dažniau diskutuojama apie sprendimus, paremtus amžiaus įvertinimu įrenginyje, dokumentų patikra ar kitais metodais, tačiau nė vienas jų dar nėra tapęs universaliu standartu visoje rinkoje.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinijos institucijos pareikalavo nutraukti JAV technologijų milžinės „Meta“ planuotą maždaug 2 mlrd. eurų vertės DI startuolio „Manus“ įsigijimą. Analitikų teigimu, tai tampa aiškiu signalu verslui, kad Kinija griežtina kontrolę, kai sandoriai susiję su talentu, duomenimis ir strategiškai jautriomis technologijomis.

    „Meta“ ir „Manus“ sandoris išsiskyrė tuo, kad įmonė prieš įsigijimo susitarimą persitvarkė ir persikėlė į Singapūrą. Pastaraisiais metais tokius žingsnius renkasi ne viena su Kinija susijusi technologijų bendrovė, tikėdamasi sumažinti reguliacinę riziką, tačiau šis atvejis rodo, kad vien registracijos šalies pakeitimo gali nepakakti.

    Kas nutiko ir kodėl?

    Kinijos pusė sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais ir siekiu užkirsti kelią kritinių kompetencijų bei duomenų iškėlimui į užsienį. Viešai akcentuojama, kad svarbu ne tik dabartinė įmonės buveinė, bet ir tai, kur vyko ankstyvieji tyrimai, kur susiformavo komanda ir kokios kilmės yra pagrindiniai duomenys.

    „Po šio skandalo įkūrėjai supras: jei pradedi Kinijoje, tu turi likti Kinijoje“, – sakė konsultacijų bendrovės BDA China vadovas Duncanas Clarkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologinių sandorių „atšaukimas“ skaitmeninėje ekonomikoje gerokai sudėtingesnis nei fizinių prekių grąžinimas. Jei produktas remiasi duomenimis, modeliais ir nuolat besikeičiančia infrastruktūra, atskirti, kas kur buvo sukurta ir panaudota, tampa itin komplikuota.

    Ką tai reiškia „Meta“?

    „Meta“ viešai teigė, kad sandoris atitiko taikomus įstatymus ir bendrovė tikisi tinkamo situacijos išsprendimo. Vis dėlto reali rizika kyla ne tik dėl formalios sandorio baigties, bet ir dėl to, ar „Manus“ galėtų toliau veikti bei išlaikyti komandą ir prieigą prie technologinių resursų.

    Kadangi „Meta“ socialinių tinklų platformos Kinijoje yra blokuojamos, Pekino įtaka pačiai „Meta“ veiklai šalies viduje yra ribota. Tačiau Kinija gali turėti svertų paveikti „Manus“ operacijas, o tai įsigyjamą įmonę paverstų mažiau vertinga arba net nepatrauklia planuojamai integracijai.

    Naujas frontas: talentas ir duomenys

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JAV ir Kinijos technologinėje konkurencijoje: svarbiausiu resursu tampa ne vien lustai ar modelių architektūros, bet ir žmonės, gebantys kurti DI sprendimus, bei duomenys, reikalingi produktams tobulinti. Dėl to didėja rizika, kad tarpvalstybiniai sandoriai bus vertinami per talentų migracijos ir intelektinės nuosavybės prizmę.

    „Pagrindinė pamoka ta, kad vien įsikūrimas Singapūre automatiškai neapsaugo sandorio nuo Kinijos reguliuotojų pasiekiamumo“, – sakė konsultacijų bendrovės iMpact vadovas Chrisas Pereira.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą šalutinį efektą: griežtesnės taisyklės gali dar labiau suskaidyti DI ekosistemą į atskiras stovyklas, o tai paveiktų investicijų kryptis, tarptautines komandas ir technologijų perdavimo modelius. Verslui tai reiškia, kad sandorių planavime vis dažniau teks vertinti ne tik finansinius rodiklius, bet ir geopolitinę, reguliacinę bei reputacinę riziką.