CP v2

Tag: Meta

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.

  • „Berkshire Hathaway“ be Buffetto, „Spirit Airlines“ griūtis ir „Meta“ byla: kas krečia rinkas?

    „Berkshire Hathaway“ be Buffetto, „Spirit Airlines“ griūtis ir „Meta“ byla: kas krečia rinkas?

    Rinkų savaitė prasideda įtampa

    Pasaulio finansų rinkos savaitę pasitiko su padidėjusiu nervingumu: investuotojai vienu metu vertina energetikos rizikas, teisinius procesus technologijų sektoriuje ir didelių bendrovių rezultatų sezoną. Tokiose situacijose net pavienės antraštės gali akimirksniu pakeisti lūkesčius dėl palūkanų, infliacijos ir augimo.

    Pastarųjų dienų darbotvarkėje išsiskiria keli įvykiai: „Berkshire Hathaway“ metinis susitikimas jau be Warreno Buffetto kaip vadovo, „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas bei „Meta“ sugrįžimas į teismą dėl vaikų saugumo klausimų. Prie jų jungiasi ir geopolitinės žinutės, kurios tiesiogiai veikia naftos kainą.

    „Berkshire Hathaway“ po Buffetto

    „Berkshire Hathaway“ surengė pirmąjį metinį akcininkų susitikimą po to, kai Warrenas Buffettas pasitraukė iš vykdomojo vadovo pareigų. Bendrovės vadovas Gregas Abelis akcininkams aiškino prioritetus ir siekė pabrėžti veiklos tęstinumą, ypač kapitalo paskirstymo ir ilgalaikio investavimo filosofijoje.

    Investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip konglomeratas valdys rekordinę grynųjų ir trumpalaikių investicijų „pagalvę“, kai patrauklių pirkinių rinkoje mažiau. Tokia situacija paprastai reiškia, kad bendrovė gali būti atsargesnė dėl naujų įsigijimų, o daugiau lėšų skirti draudimo veiklos stabilumui ir selektyvioms investicijoms.

    Susitikime aptartos ir temos, susijusios su dirbtiniu intelektu: rinka tikisi ne tiek staigių revoliucijų, kiek praktiškų sprendimų, kurie didina produktyvumą ir mažina sąnaudas. Investuotojams svarbu, ar tradicinės „Berkshire Hathaway“ įmonės sugebės prisitaikyti prie DI diegimo, kartu valdydamos rizikas ir reguliavimo spaudimą.

    „Spirit Airlines“ sustabdė veiklą

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukusi veiklą po to, kai nepavyko užsitikrinti paramos gelbėjimo planui. Tai smūgis ne tik pačiai įmonei, bet ir platesniam pigių skrydžių segmentui, kurį pastaraisiais metais spaudė išaugusios veiklos sąnaudos, kainų karai ir silpnesnė paklausa dalyje maršrutų.

    Bendrovė nurodė, kad tūkstančiai darbuotojų neteko darbo, o keleiviams žadami bilietų grąžinimai, jei pirkta tiesiogiai. Tokie bankrotai ar veiklos stabdymai paprastai sukelia grandininį efektą: trumpuoju laikotarpiu mažėja pasiūla, didėja kainų svyravimai, o konkurentai laikinai peržiūri tarifus ir tvarkaraščius, kad suvaldytų staigų paklausos persiskirstymą.

    Aviacijos sektoriui ši istorija primena, kad itin žemų kainų modelis yra jautrus palūkanų normoms ir finansavimo sąlygoms. Kai skola brangsta, o lėktuvų nuomos bei aptarnavimo kaštai kyla, net mažas veiklos sutrikimas gali tapti lemtingas, ypač jei prieš tai nepavyko strateginiai susijungimai.

    Teismai technologijoms ir nafta dėl geopolitikos

    Technologijų sektoriuje investuotojai stebi „Meta“ teisinę kovą Naujojoje Meksikoje: byla dėl vaikų saugumo ir platformų atsakomybės gali turėti pasekmių ne tik baudoms, bet ir produktų pakeitimams. Rinkai svarbiausia, ar teismo sprendimai suformuos precedentą, galintį padidinti reguliavimo naštą socialinių tinklų verslo modeliui.

    Energetikos pusėje papildomą įtampą kuria pranešimai apie incidentus netoli Hormūzo sąsiaurio ir politinės žinutės dėl laivybos saugumo. Net ir ribotos apimties eskalacija šiame regione dažnai kelia naftos kainą, nes sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, o kainų šuoliai greitai persiduoda infliacijos lūkesčiams.

    Tokioje aplinkoje akcijų rinkos paprastai reaguoja dvejopai: energetikos bendrovės gali laimėti iš brangesnės naftos, tačiau platesnis indeksas patiria spaudimą dėl rizikos vengimo ir didesnių sąnaudų prognozių. Investuotojams artimiausiomis dienomis reikšmės turės ir įmonių rezultatai, ir bet kokie signalai apie palūkanų normų kryptį.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: Europa rizikuoja priklausomybę be investicijų, duomenų centrų ir švietimo

    DI varžybos: kas kuria taisykles

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą Europoje vis rečiau sukasi apie klausimą, ar DI pakeis ekonomiką. Vis dažniau kalbama apie tai, ar pokytis vyks Europos sąlygomis, ar žemynas taps tik kitur sukurtų sprendimų vartotoju.

    Tokia žinutė nuskambėjo XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur politikos, bankų, technologijų ir konsultacijų atstovai akcentavo skaitmeninio suvereniteto svarbą. Jų teigimu, DI tampa konkurencinio pranašumo įrankiu, bet kartu ir priklausomybės rizikos šaltiniu.

    Skaitmeninis suverenitetas: investicijos svarbiau už popierių

    Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad skaitmeninis suverenitetas neapsiriboja vien DI modeliais. Jis apima infrastruktūrą, duomenis, skaičiavimo galią, talentus ir gebėjimą technologijas diegti versle bei viešajame sektoriuje.

    Pasak jo, vien reguliavimas suvereniteto neužtikrins, jei procesai užstringa biurokratijoje. Kaip pavyzdį jis minėjo bandymus kurti paramos mechanizmus įmonėms DI diegimui, kai sprendimų terminai, anot jo, gali tapti neadekvatūs technologijų vystymosi tempui.

    „Į skaitmeninį suverenitetą mus atves investicijos ir Europos įmonių stiprinimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Vienu ryškiausių praktinių testų įvardijamos planuojamos DI gigafabrikos Europoje, kurios turėtų suteikti itin didelę skaičiavimo galią modelių kūrimui ir diegimui. Lenkija siekia, kad viena iš tokių infrastruktūrų atsirastų šalyje, tačiau sprendimai dėl lokacijos, kaip nurodyta diskusijoje, vėluoja.

    Energetika, vanduo ir reali kaina

    DI infrastruktūra remiasi ne tik serveriais, bet ir energetikos sistema bei aušinimu. Ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad daliai Europos valstybių didžiausias ribojimas gali būti ne talentų ar idėjų trūkumas, o elektros tinklų pajėgumas ir energijos šaltinių struktūra.

    Ji pabrėžė ir vandens aspektą, nes dideliems duomenų centrams reikia aušinimo. Tokiose diskusijose vis dažniau keliamas klausimas, kaip suderinti DI plėtrą su vietos išteklių ribotumu ir visuomenės poreikiais.

    „Mes ieškome sprendimo daugeliui trūkumų, bet ne visos šalys turi tinklus, galinčius išlaikyti DI įrankius“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    mBank atstovas Krzysztof Gerlach kėlė klausimą, ar visais atvejais siekis viską daryti patiems yra racionalus. Jo vertinimu, per griežtas užsidarymas gali kainuoti atsilikimą, todėl verta galvoti apie išmintingą technologijų perėmimą ir nišų paiešką, o ne vien apie brangų „lenktynių“ modelį.

    Kas laimi: demokratizacija ar didžiųjų darvinizmas?

    Comarch atstovas Łukasz Bolikowski teigė, kad DI vienu metu ir demokratizuoja, ir didina atotrūkį. Iš vienos pusės, mažoms komandoms tapo paprasčiau greitai sukurti prototipą ir patikrinti idėją, tačiau iš kitos pusės DI sustiprina organizacijų stiprybes ir silpnybes.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje ragino vertinti situaciją „gigavatų kalba“, akcentuojant skaičiavimo galios koncentraciją ir tai, kad be europinio masto sprendimų atskiroms šalims bus sunku konkuruoti kuriant didelės apimties DI modelius nuo nulio.

    „DI sustiprina ir teigiamus, ir neigiamus organizacijų veikimo aspektus“, – sakė Łukasz Bolikowski.

    Meta atstovas Jakub Turowski pabrėžė, kad svarbu ne tik rizikų valdymas, bet ir rizika neturėti DI kompetencijų. Jo teigimu, būtina subalansuota reguliacija, tačiau taip pat reikalingas praktinis diegimas, kad DI duotų produktyvumo, švietimo ir sveikatos apsaugos naudą.

    „Europoje dažnai labiau bijome DI rizikos, nei rizikos jo neturėti“, – sakė Jakub Turowski.

    Kita ryški tema buvo kasdienis DI naudojimas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad net turint įrankius, daugelis žmonių ir mažų įmonių jų vis dar neįdarbina ten, kur tai galėtų sutaupyti laiko ir padidinti efektyvumą, todėl švietimas ir įgūdžių ugdymas tampa tokia pat svarbia investicija kaip ir infrastruktūra.

  • Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Po naujausios didžiųjų technologijų bendrovių rezultatų bangos tapo aišku: rinka jų pajamų ataskaitas vertina nevienodai, nors antraštiniai skaičiai daugeliu atvejų atrodo stiprūs. Investuotojų dėmesys krypsta ne tik į augimą, bet ir į tai, kaip greitai DI investicijos virsta realiomis pajamomis bei pelnu.

    Keturi vadinamieji hiperskalės žaidėjai – „Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ – toliau didina kapitalo išlaidas, ypač duomenų centrams, lustams, atminčiai ir kitai infrastruktūrai. Net kylant komponentų kainoms, bendrovės nerodo noro trauktis, nes DI paklausa išlieka pakankamai stipri, kad pateisintų didesnį investicijų tempą.

    „Niekas nesitraukia dėl didesnių atminties kainų – jie tiesiog sutinka mokėti daugiau“, – sakė investuotojų klubo apžvalgoje aptartą rinkos nuotaiką komentavęs Zevas Fima.

    Vis dėlto rinkos reakciją vis labiau lemia skirtis tarp tų, kurios jau šiandien gali aiškiai monetizuoti DI, ir tų, kurios dar tik bando įrodyti investicijų grąžą. Investuotojai palankiau vertina situacijas, kai didesnės DI sąnaudos eina išvien su spartėjančiu pajamų ir pelno augimu, o ne vien su pažadais apie ateities proveržį.

    Šis niuansas ypač svarbus todėl, kad kapitalo išlaidų šuolis didina lūkesčius dėl atsiperkamumo terminų. Rinka nori matyti ne tik didesnį debesijos, reklamos ar prenumeratų augimą, bet ir tai, kaip DI gerina efektyvumą pačiose organizacijose, mažina veiklos sąnaudas ir kelia maržas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu daugiausia klausimų kels būtent grąžos mechanika: kurios bendrovės DI paverčia tiesioginiu produktu ir paslauga, o kurios pirmiausia finansuoja infrastruktūrą, tikėdamosi, kad nauda materializuosis vėliau. Ši dinamika gali lemti, kurios akcijos taps kitos rinkos augimo bangos lyderėmis, o kurioms teks įrodinėti, kad išlaidos nėra vien lenktynės dėl pajėgumų.

  • Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia, kad DI pokalbių robotai skambėtų šilčiau, empatiškiau ir labiau primintų žmogų. Tačiau naujausi tyrėjų rezultatai rodo, kad toks „malonumo“ didinimas gali turėti kainą: prastėja atsakymų tikslumas ir lengviau įtvirtinami klaidingi įsitikinimai.

    Oksfordo universiteto ir Oxford Internet Institute komanda įvertino kelių didelių kalbos modelių elgseną, tarp jų „OpenAI“ GPT-4o ir „Meta“ „Llama“. Mokslininkai dalį modelių papildomai sureguliavo taip, kad atsakymai būtų draugiškesni, labiau palaikantys ir mažiau konfrontuojantys.

    Eksperimentuose paaiškėjo, kad „sušildyti“ modeliai padarė apie 10–30 proc. daugiau klaidų. Be to, jie buvo maždaug 40 proc. labiau linkę pritarti vartotojo pateiktoms neteisingoms prielaidoms, užuot aiškiai jas paneigę ir paaiškinę, kodėl jos klaidingos.

    Praktikoje tai reiškia, kad mandagus tonas pradeda konfliktuoti su gebėjimu pasakyti nemalonią, bet tikslią tiesą. Tyrėjai pastebėjo, kad jautriausiose temose, pavyzdžiui, kalbant apie sąmokslo teorijas, „miela“ DI versija dažniau renkasi miglotas formuluotes ir vengia aiškaus paneigimo.

    Viename bandyme vartotojas pateikė teiginį, kad Adolfas Hitleris esą išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir pabėgo į Argentiną. Šiltesnis modelio variantas vietoj tiesmuko paneigimo labiau linko pripažinti, kad „kai kas taip mano“, ir paminėti tariamus „įrodymus“, nors istoriniai faktai tam nepritaria.

    Panašus efektas pastebėtas ir aptariant Mėnulio misijas: „malonus“ modelis dažniau kalbėjo apie „skirtingas nuomones“, o ne patvirtino patikrintą faktą. Dar rimtesnė problema išryškėjo sveikatos temose, kai DI palankiau vertino mitus apie tariamai naudingus veiksmus kritinėse situacijose, nors tokia informacija gali būti pavojinga.

    Pasak tyrėjų, tikslas buvo patikrinti, ar DI pasireiškia žmonėms būdingas socialinis mechanizmas: kuo daugiau empatijos, tuo sunkiau būti kategoriškai atviram. Rezultatai rodo, kad modeliai, imituodami mandagumą, dažniau renkasi pritariantį toną ir mažiau konfrontuoja, net kai reikėtų aiškiai nubrėžti ribą tarp fakto ir prasimanymo.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vartotojai jau ima atpažinti „per saldžius“ atsakymus iš šabloninių frazių ir nuolatinio pritarimo. Toks elgesys dažnai yra sąmoningo modelių mokymo pasekmė, nes kuriant komercinius produktus siekiama didesnio patrauklumo ir „draugo“ įspūdžio.

    Problema ypač paaštrėja, kai žmogus yra emociškai pažeidžiamas, pavyzdžiui, patiria stresą ar liūdesį. Tyrime pabrėžiama, kad tokiose būsenose DI gali būti labiau linkęs patvirtinti klaidingus įsitikinimus, nes „palaikymo“ logika nustelbia tikslumo ir faktų tikrinimo prioritetą.

    Augant DI naudojimui kaip skaitmeniniams palydovams, konsultantams ar net savipagalbos pokalbių partneriams, tokios klaidos gali turėti realių pasekmių. Tyrėjai įspėja, kad kuriant sistemas būtina rasti pusiausvyrą tarp draugiško bendravimo ir patikimumo, ypač kai kalbama apie sveikatą, saugumą ir visuomenei jautrias temas.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos balandį pakilo 34 proc. ir tai tapo geriausiu bendrovės mėnesiu nuo 2004 metų, kai „Google“ ką tik buvo debiutavusi biržoje. Rinką kilstelėjo geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir spartėjantis „Google Cloud“ augimas.

    Investuotojų nuotaikos technologijų sektoriuje išsiskyrė: „Alphabet“ šuoliui priešpriešą sudarė „Meta“ kritimas, siejęs beveik 9 proc. Toks kontrastas parodė, kad Volstritas ne visoms bendrovėms vienodai atlaidus, kai kalbama apie milžiniškas investicijas į DI infrastruktūrą.

    Kas pakėlė „Alphabet“ akcijas

    Įmonė pranešė, kad „Google Cloud“ pajamos per metus šoktelėjo 63 proc., o tai tapo vienu svarbiausių rezultatų akcentų. DI paklausą čia vis labiau generuoja verslo klientai, kurie perka skaičiavimo išteklius, duomenų apdorojimo paslaugas ir modelių pritaikymą savo reikmėms.

    „Matome milžinišką paklausą mūsų DI įrankiams ir nuosaviems lustams, DI uždega kiekvieną verslo dalį“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    „Alphabet“ taip pat padidino šių metų kapitalo išlaidų prognozę iki 180–190 mlrd. eurų, anksčiau skelbus 175–185 mlrd. eurų rėžį. Kapitalo išlaidos apima duomenų centrus, serverius, tinklo plėtrą ir kitą infrastruktūrą, kuri šiuo metu yra kertinė DI plėtros sąlyga.

    „Meta“ investicijos išgąsdino rinką

    „Meta“ ketvirčio pajamos ir pelnas viršijo lūkesčius, tačiau investuotojus labiau paveikė didėjantis išlaidų planas. Bendrovė kapitalo išlaidų prognozę kilstelėjo iki 125–145 mlrd. eurų, prieš tai numatydama 115–135 mlrd. eurų.

    Įmonė aiškino, kad didesnį biudžetą lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Vis dėlto daliai rinkos dalyvių svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip greitai DI investicijos virs aiškiai pamatuojamu pelnu už reklamos verslo ribų.

    Dar vienas investuotojų jautrumą didinantis signalas – planuojamas skolos finansavimas. Pranešta, kad „Meta“ svarsto apie 19–23 mlrd. eurų obligacijų emisiją, kuri padėtų finansuoti DI infrastruktūros plėtrą, kai kapitalo poreikis auga sparčiau nei anksčiau.

    Kodėl rinkos reakcijos skiriasi

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija: investuotojai vis atidžiau vertina ne vien DI ambicijas, bet ir jų monetizavimo kelią. „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ turi didelius debesijos verslus, kurie leidžia DI investicijas greičiau paversti pajamomis iš įmonių klientų.

    „Meta“ tokio masto debesijos pasiūlos neturi, todėl rinkai sunkiau įvertinti, kaip infrastruktūros išlaidos atsipirks per atskirą, nuoseklų pajamų srautą. Dėl to kiekvienas pranešimas apie išlaidų didinimą gali sukelti aštresnę reakciją, net jei ketvirčio rodikliai išlieka stiprūs.

  • Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Balandį technologijų sektorius JAV biržose fiksavo ryškų šuolį: Nasdaq Composite indeksas pakilo 15,29 proc. Tai didžiausias mėnesio prieaugis nuo 2020 metų balandžio, kai rinkas supurtė Covid-19 pandemijos pradžia.

    Investuotojų nuotaikas labiausiai pakurstė didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai. „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o ypač daug dėmesio sulaukė debesijos paslaugų augimas.

    „Alphabet“ akcijos po rezultatų šoktelėjo apie 10 proc., o per mėnesį pabrango 34 proc. Tai bendrovei geriausias mėnuo nuo 2004 metų spalio, kai įmonė buvo ką tik įžengusi į biržą.

    „Meta“ akcijos vieną prekybos dieną krito apie 9 proc., kai bendrovė paskelbė didinanti kapitalo išlaidas. Vis dėlto bendrai per mėnesį „Meta“ išliko pliuso zonoje ir užfiksavo beveik 7 proc. prieaugį.

    Ypač stipriai balandį pasirodė puslaidininkių ir lustų gamintojų akcijos, nes rinkoje toliau akcentuojamas augantis duomenų centrų poreikis. „Micron“ ir „Advanced Micro Devices“ per mėnesį atitinkamai pakilo 53 proc. ir 74 proc., o „Nvidia“ prieaugis siekė apie 14 proc.

    Įspūdingiausia mėnesio istorija tapo „Intel“: jos akcijos balandį maždaug padvigubėjo, o tai laikoma geriausiu mėnesiu per visą bendrovės 55 metų istoriją. Tokie judėjimai parodė, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu vėl dominuoja rizikos apetitas.

    Balandžio ralis tapo lūžio tašku po silpnesnės 2026 metų pradžios, kai dalį technologijų bendrovių slėgė abejonės dėl pelningumo ir konkurencijos, kurią spartina dirbtinis intelektas. Nuo metų pradžios Nasdaq Composite yra pakilęs apie 7 proc., o didžioji šio augimo dalis susikaupė būtent balandį.

  • „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    Didžiausios pasaulio technologijų bendrovės – „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ – paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojai vis atidžiau seka, kiek kainuoja DI ir debesijos plėtra, nes šios sritys tapo pagrindiniu augimo varikliu.

    Rinkose juntama įtampa dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir energijos kainų šuolių, todėl įmonių finansiniai pranešimai tampa svarbiu barometru. Technologijų sektorius demonstruoja, kad skaitmeninių paslaugų paklausa išlieka aukšta, tačiau sąnaudos sparčiai didėja.

    Tarp paskelbusiųjų išsiskyrė „Google“ valdanti „Alphabet“: įmonės pelnas per metus šoktelėjo 81 proc., o stiprūs debesijos rezultatai po pranešimo kilstelėjo akcijų kainą papildomoje prekyboje. Rinkos vertė vėl priartėjo prie rekordinių aukštumų.

    „Alphabet“ augimą tempė reklama ir debesija

    „Alphabet“ pranešė per sausio–kovo laikotarpį uždirbusi 57,6 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus suma siekė gerokai mažiau. Pajamos augo iki 101,1 mlrd. eurų ir taip pat viršijo analitikų lūkesčius.

    Tradicinis variklis išliko skaitmeninė reklama: pajamos iš jos per metus padidėjo 16 proc., o tai buvo jau ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršijo 10 proc. Tokia dinamika rodo, kad paieškos reklama ir toliau atspari rinkos svyravams.

    Didžiausią pagreitį demonstravo „Google Cloud“ padalinys, kurio pajamos šoktelėjo 63 proc. iki 18,4 mlrd. eurų. Debesijos paklausą didino DI sprendimų diegimas versle ir viešajame sektoriuje, o tai padeda „Alphabet“ pateisinti agresyvias investicijas į infrastruktūrą.

    Po rezultatų paskelbimo „Alphabet“ akcijos papildomoje prekyboje brango daugiau nei 7 proc. Investuotojai teigiamai įvertino signalą, kad DI išlaidos kol kas verčiasi į spartesnį debesijos augimą, nors ilgalaikis investicijų atsiperkamumas lieka atvira tema.

    „Meta“ ir „Microsoft“: rezultatai geri, bet investicijos kelia klausimų

    „Meta“ taip pat pranoko prognozes: grynasis pelnas augo iki 24,6 mlrd. eurų, o pajamos – iki 51,8 mlrd. eurų. Vis dėlto dalį rinkos nuvylė didėjanti planuojamų investicijų kartelė, nes bendrovė plečia DI infrastruktūrą ir samdo talentus.

    „Mes turėjome svarbų ketvirtį – mūsų programėlėse matome stiprų pagreitį ir pristatėme pirmąjį modelį iš „Meta Superintelligence Labs“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat signalizavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama perskirstyti kaštus DI plėtrai. Toks derinys – augančios pajamos ir didėjančios kapitalo išlaidos – tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai išlieka jautrūs bet kokiems išlaidų plano pokyčiams.

    „Microsoft“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 23 proc. iki 29,2 mlrd. eurų, o pajamos kilo iki 76,3 mlrd. eurų. Įmonė pabrėžė, jog paklausą palaiko debesijos ir DI paslaugos, tačiau kartu rinką neramina ženkliai didinamos kapitalo išlaidos duomenų centrams.

    „Amazon“: debesija vėl greitėja

    „Amazon“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 27,9 mlrd. eurų grynojo pelno, o pardavimai išaugo iki 167 mlrd. eurų. Didžiausią teigiamą įspūdį paliko tai, kad „Amazon Web Services“ pajamų augimas pagreitėjo – tai buvo sparčiausias tempas per keliolika ketvirčių.

    „Amazon“ investicijos į DI, robotiką, puslaidininkius ir palydovines technologijas investuotojams yra dvilypis signalas: jos žada ilgalaikį pranašumą, bet trumpuoju laikotarpiu reiškia spaudimą pelningumui. Įmonės vadovas Andy Jassy akcentuoja, kad šios išlaidos orientuotos į ilgalaikę grąžą.

    Bendras keturių bendrovių paveikslas rodo vieną aiškią tendenciją: DI ir debesija tampa svarbiausiu konkurenciniu lauku, tačiau pergalės kaina auga. Artimiausiais ketvirčiais rinkos dėmesys kryps ne tik į pajamas, bet ir į tai, ar investicijų mastas nepradės riboti pelno augimo.

  • „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Amazon“ pranoko prognozes, bet DI sąskaita gąsdina investuotojus

    „Meta“, „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie visais atvejais viršijo analitikų lūkesčius. Augimą labiausiai rėmė debesijos paslaugos ir su DI susiję produktai, tačiau dalį investuotojų neramina, kiek kainuos tolesnė plėtra.

    Bendra tendencija aiški: technologijų milžinai sparčiai didina skaičiavimo pajėgumus, nes DI paslaugų paklausa auga greičiau nei dabartinės infrastruktūros galimybės. Dėl to išaugo kapitalo išlaidos, o rinkos reakcija į kai kurių bendrovių akcijas po prekybos sesijos buvo nevienareikšmė.

    „Meta“: augimas įspūdingas, išlaidos dar labiau

    „Meta“ pranešė apie 56,31 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 52 mlrd. eurų, ir 33 proc. metinį augimą. Grynasis pelnas augo 61 proc., tačiau akcijos po sesijos smuko daugiau nei 5 proc., nes investuotojai sureagavo į didinamus planuojamus investicijų mastus.

    Bendrovė nurodė, kad didesnes sąnaudas lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų išlaidos. Taip pat paminėtas silpnesnis nei tikėtasi aktyvių naudotojų augimas, kurį įmonė siejo su ryšio trikdžiais Irane ir prieigos prie „WhatsApp“ ribojimais Rusijoje.

    Debesija traukia į viršų

    „Amazon“ rezultatams didžiausią įtaką turėjo „Amazon Web Services“: šio padalinio pajamos augo 28 proc. ir tai buvo sparčiausias tempas per daugiau nei trejus metus. Vis dėlto, nepaisant geresnių nei prognozuota rodiklių, „Amazon“ akcijos po sesijos smuktelėjo daugiau nei 1 proc.

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamas itin dideles investicijas: „Amazon“ yra nurodžiusi, kad 2026 metais investicijos gali siekti apie 200 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 185 mlrd. eurų. Tarp investuotojų vertinamų signalų minima ir „OpenAI“ kryptis naudoti iki 2 GW skaičiavimo galios, paremtos „Amazon“ „Trainium“ lustais, kurie konkuruoja su „Nvidia“ sprendimais.

    „Alphabet“ ir „Microsoft“ taip pat fiksavo ryškius debesijos augimus: „Google Cloud“ pajamos šoktelėjo 63 proc., o „Microsoft Azure“ – 40 proc. Abi bendrovės skelbė didesnius nei tikėtasi pajamas ir grynąjį pelną, tačiau rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po sesijos kilo beveik 7 proc., o „Microsoft“ – krito daugiau nei 2 proc.

    Didysis klausimas: ar DI investicijos atsipirks?

    Keturių bendrovių kapitalo išlaidos vien per pirmąjį ketvirtį viršijo 130 mlrd. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 120 mlrd. eurų. Metiniu mastu jos gali siekti 500–600 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 460–550 mlrd. eurų, todėl rinkoje stiprėja diskusija, kaip greitai šios investicijos virs apčiuopiamu pelno augimu.

    Dabartinė dinamika rodo, kad debesis ir DI išlieka pagrindiniai augimo varikliai, tačiau kartu tampa ir didžiausiu rizikos veiksniu trumpuoju laikotarpiu. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik rezultatus, bet ir tai, ar bendrovės gebės disciplinuotai valdyti išlaidų šuolį, kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų tik aštrėja.

  • „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Meta“ ir „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pranešė toliau didinsiančios investicijas į DI infrastruktūrą. Vis dėlto rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po ataskaitos šoktelėjo, o „Meta“ smuko.

    Skirtumą investuotojai pirmiausia aiškina tuo, kaip bendrovės gali paversti DI išlaidas apčiuopiama grąža. „Google“ turi didelį debesijos verslą „Google Cloud“, todėl DI infrastruktūra gali būti monetizuojama tiesiogiai, parduodant skaičiavimo pajėgumus ir paslaugas.

    Tuo metu „Meta“ neturi analogiško, didelio masto debesijos padalinio, todėl jos DI investicijų grąža labiau priklauso nuo reklamos verslo: didesnio vartotojų įsitraukimo, tikslesnio taikymo ir efektyvesnio reklamos pirkimo. Toks modelis rinkai dažnai atrodo sunkiau pamatuojamas trumpuoju laikotarpiu.

    Milijardai infrastruktūrai ir lustams

    Abi bendrovės didina kapitalo išlaidų planus, nes DI lenktynėse daugiausia kainuoja duomenų centrai, energija ir pažangūs lustai. Pastaraisiais metais rinką papildomai veikia aukštos našumo atminties ir kitų komponentų pasiūlos ribotumas, kuris kelia kainas ir verčia įmones iš anksto rezervuoti pajėgumus.

    „Alphabet“ atnaujino 2026 metų kapitalo išlaidų gaires iki 180–190 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat signalizavo, kad 2027 metais išlaidos gali dar reikšmingai didėti, nes DI paklausa auga tiek vartotojų produktuose, tiek verslo sprendimuose.

    „Meta“ kapitalo išlaidų planą kilstelėjo iki 125–145 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 116–135 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad tam įtakos turi brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams.

    Kodėl „Google“ lengviau pagrįsti išlaidas

    „Google“ DI infrastruktūrą parduoda per „Google Cloud“ ir gali remtis ilgalaikiais užsakymais, kurie suteikia daugiau matomumo pajamoms. Be to, „Alphabet“ vysto nuosavus „Tensor Processing Units“ lustus, kurie padeda mažinti priklausomybę nuo brangių rinkoje dominuojančių GPU ir optimizuoti kaštus dideliuose klasteriuose.

    „Yra milžiniška paklausa ir DI sprendimams, ir DI infrastruktūrai, įskaitant didelį susidomėjimą mūsų GPU pasiūlymais bei TPU“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Investuotojams tai svarbu, nes debesijos verslas leidžia DI išlaidas „paversti“ klientų sutartimis, o lustų strategija suteikia daugiau kontrolės tiekimo grandinėje. Tokia kombinacija rinkoje dažnai vertinama kaip aiškesnis kelias į pelningumą.

    „Meta“ statymas: grąža per reklamą

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas rezultatus lydėjusiuose komentaruose pabrėžė, kad didelės DI investicijos, jo vertinimu, ilgainiui didina vartotojų įsitraukimą ir kuria daugiau vertės reklamuotojams. Tačiau rinka paprastai reikalauja įrodymų, kad tokia grąža bus tvari ir greitai atsispindės maržose.

    „Pastarųjų metų tendencija gana aiški: kuo labiau pageriname įsitraukimą žmonėms ir vertę reklamuotojams, tuo didesnę grąžą matome“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat investuoja į nuosavo silicio kryptį ir plečia skaičiavimo bazę, kad galėtų treniruoti naujus DI modelius ir kurti produktus vartotojams bei verslams. Vis dėlto investuotojai kol kas atsargiai vertina, kada šie produktai taps reikšmingu naujų pajamų šaltiniu, o ne tik sąnaudų eilute.