CP v2

Tag: Microsoft

  • DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    Volstrito analitikai prognozuoja, kad pasaulinės didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į DI infrastruktūrą 2027 metais gali perkopti 1 trilijoną eurų. Tokios prognozės pasirodė po naujausių ketvirčio rezultatų pristatymų, kuriuose vadinamieji hiperskalės debesijos tiekėjai atskleidė dar ambicingesnius plėtros planus.

    Remiantis rinkos vertinimais, 2026 metais bendros kapitalo išlaidos šiame sektoriuje gali siekti apie 800–900 mlrd. eurų. Analitikai pabrėžia, kad investicijas didina ne tik auganti DI paslaugų paklausa, bet ir ribota duomenų centrų įrangos pasiūla bei brangstantys komponentai.

    Milžiniški biudžetai ir spaudimas atsipirkimui

    Tarp daugiausiai investuojančių įvardijamos „Google“ patronuojanti „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“. Bankų analitikų skaičiavimai rodo, kad jų planuojamos metinės kapitalo išlaidos jau skaičiuojamos šimtais milijardų eurų, o kai kuriais atvejais augimo tempai per metus siekia dviženklius skaičius.

    Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kada tokios investicijos atsipirks. Rinkoje didėja jautrumas tam, ar DI infrastruktūra realiai virsta pajamomis, ypač debesijos paslaugose, kur klientai sudaro ilgalaikes sutartis, o bendrovės fiksuoja užsakymų portfelius.

    Debesija rodo monetizacijos ženklus

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dalis bendrovių jau demonstruoja DI investicijų poveikį finansams: spartėja debesijos pajamos, didėja sutartinių įsipareigojimų portfeliai, o tai leidžia pagrįsti tolesnį duomenų centrų plėtimą. Kita vertus, rinkos dalyviai vertina ne vien augimą, bet ir tai, ar pavyksta išlaikyti pelningumą didėjant amortizacijai bei energijos sąnaudoms.

    Didžiausiu iššūkiu išlieka tai, kad DI infrastruktūrai reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir plataus spektro kitų komponentų: atminties, tinklų įrangos, serverių procesorių, spartaus duomenų perdavimo sprendimų. Dėl to investicijų apimtis auga greičiau nei vieno produkto ar vienos tiekimo grandinės pajėgumai.

    Kas iš to uždirba pirmieji?

    Nuosekliai didėjant kapitalo išlaidoms, aiškūs laimėtojai trumpuoju laikotarpiu yra lustų, atminties ir duomenų centrų įrangos gamintojai. Analitikai pabrėžia, kad DI plėtra skatina paklausą ne tik GPU, bet ir specializuotiems spartintuvams bei naujos kartos procesoriams, kurie reikalingi vadinamųjų DI agentų ir kitų sudėtingų taikymų veikimui.

    Tuo pat metu rizika išlieka dvejopa: jei DI paslaugų kainodara nesugebės kompensuoti milžiniškų investicijų, daliai bendrovių gali tekti koreguoti planus, o investuotojai gali reikalauti griežtesnės kapitalo drausmės. Vis dėlto šiandien rinka labiau linkusi tikėti, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju ilgalaikiu ciklu, panašiu į ankstesnes debesijos ar mobiliųjų technologijų bangas.

    Dar vienas veiksnys, darantis įtaką išlaidoms, yra komponentų kainų dinamika: ypač svarbi atminties rinka, kur kainų šuoliai gali reikšmingai padidinti vieno duomenų centro įrengimo savikainą. Dėl to bendrovės vis dažniau akcentuoja, kad investicijų augimą lemia ne vien apimtys, bet ir brangstantys techniniai sprendimai.

  • Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Balandį technologijų sektorius JAV biržose fiksavo ryškų šuolį: Nasdaq Composite indeksas pakilo 15,29 proc. Tai didžiausias mėnesio prieaugis nuo 2020 metų balandžio, kai rinkas supurtė Covid-19 pandemijos pradžia.

    Investuotojų nuotaikas labiausiai pakurstė didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai. „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o ypač daug dėmesio sulaukė debesijos paslaugų augimas.

    „Alphabet“ akcijos po rezultatų šoktelėjo apie 10 proc., o per mėnesį pabrango 34 proc. Tai bendrovei geriausias mėnuo nuo 2004 metų spalio, kai įmonė buvo ką tik įžengusi į biržą.

    „Meta“ akcijos vieną prekybos dieną krito apie 9 proc., kai bendrovė paskelbė didinanti kapitalo išlaidas. Vis dėlto bendrai per mėnesį „Meta“ išliko pliuso zonoje ir užfiksavo beveik 7 proc. prieaugį.

    Ypač stipriai balandį pasirodė puslaidininkių ir lustų gamintojų akcijos, nes rinkoje toliau akcentuojamas augantis duomenų centrų poreikis. „Micron“ ir „Advanced Micro Devices“ per mėnesį atitinkamai pakilo 53 proc. ir 74 proc., o „Nvidia“ prieaugis siekė apie 14 proc.

    Įspūdingiausia mėnesio istorija tapo „Intel“: jos akcijos balandį maždaug padvigubėjo, o tai laikoma geriausiu mėnesiu per visą bendrovės 55 metų istoriją. Tokie judėjimai parodė, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu vėl dominuoja rizikos apetitas.

    Balandžio ralis tapo lūžio tašku po silpnesnės 2026 metų pradžios, kai dalį technologijų bendrovių slėgė abejonės dėl pelningumo ir konkurencijos, kurią spartina dirbtinis intelektas. Nuo metų pradžios Nasdaq Composite yra pakilęs apie 7 proc., o didžioji šio augimo dalis susikaupė būtent balandį.

  • „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    Didžiausios pasaulio technologijų bendrovės – „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ – paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojai vis atidžiau seka, kiek kainuoja DI ir debesijos plėtra, nes šios sritys tapo pagrindiniu augimo varikliu.

    Rinkose juntama įtampa dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir energijos kainų šuolių, todėl įmonių finansiniai pranešimai tampa svarbiu barometru. Technologijų sektorius demonstruoja, kad skaitmeninių paslaugų paklausa išlieka aukšta, tačiau sąnaudos sparčiai didėja.

    Tarp paskelbusiųjų išsiskyrė „Google“ valdanti „Alphabet“: įmonės pelnas per metus šoktelėjo 81 proc., o stiprūs debesijos rezultatai po pranešimo kilstelėjo akcijų kainą papildomoje prekyboje. Rinkos vertė vėl priartėjo prie rekordinių aukštumų.

    „Alphabet“ augimą tempė reklama ir debesija

    „Alphabet“ pranešė per sausio–kovo laikotarpį uždirbusi 57,6 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus suma siekė gerokai mažiau. Pajamos augo iki 101,1 mlrd. eurų ir taip pat viršijo analitikų lūkesčius.

    Tradicinis variklis išliko skaitmeninė reklama: pajamos iš jos per metus padidėjo 16 proc., o tai buvo jau ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršijo 10 proc. Tokia dinamika rodo, kad paieškos reklama ir toliau atspari rinkos svyravams.

    Didžiausią pagreitį demonstravo „Google Cloud“ padalinys, kurio pajamos šoktelėjo 63 proc. iki 18,4 mlrd. eurų. Debesijos paklausą didino DI sprendimų diegimas versle ir viešajame sektoriuje, o tai padeda „Alphabet“ pateisinti agresyvias investicijas į infrastruktūrą.

    Po rezultatų paskelbimo „Alphabet“ akcijos papildomoje prekyboje brango daugiau nei 7 proc. Investuotojai teigiamai įvertino signalą, kad DI išlaidos kol kas verčiasi į spartesnį debesijos augimą, nors ilgalaikis investicijų atsiperkamumas lieka atvira tema.

    „Meta“ ir „Microsoft“: rezultatai geri, bet investicijos kelia klausimų

    „Meta“ taip pat pranoko prognozes: grynasis pelnas augo iki 24,6 mlrd. eurų, o pajamos – iki 51,8 mlrd. eurų. Vis dėlto dalį rinkos nuvylė didėjanti planuojamų investicijų kartelė, nes bendrovė plečia DI infrastruktūrą ir samdo talentus.

    „Mes turėjome svarbų ketvirtį – mūsų programėlėse matome stiprų pagreitį ir pristatėme pirmąjį modelį iš „Meta Superintelligence Labs“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat signalizavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama perskirstyti kaštus DI plėtrai. Toks derinys – augančios pajamos ir didėjančios kapitalo išlaidos – tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai išlieka jautrūs bet kokiems išlaidų plano pokyčiams.

    „Microsoft“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 23 proc. iki 29,2 mlrd. eurų, o pajamos kilo iki 76,3 mlrd. eurų. Įmonė pabrėžė, jog paklausą palaiko debesijos ir DI paslaugos, tačiau kartu rinką neramina ženkliai didinamos kapitalo išlaidos duomenų centrams.

    „Amazon“: debesija vėl greitėja

    „Amazon“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 27,9 mlrd. eurų grynojo pelno, o pardavimai išaugo iki 167 mlrd. eurų. Didžiausią teigiamą įspūdį paliko tai, kad „Amazon Web Services“ pajamų augimas pagreitėjo – tai buvo sparčiausias tempas per keliolika ketvirčių.

    „Amazon“ investicijos į DI, robotiką, puslaidininkius ir palydovines technologijas investuotojams yra dvilypis signalas: jos žada ilgalaikį pranašumą, bet trumpuoju laikotarpiu reiškia spaudimą pelningumui. Įmonės vadovas Andy Jassy akcentuoja, kad šios išlaidos orientuotos į ilgalaikę grąžą.

    Bendras keturių bendrovių paveikslas rodo vieną aiškią tendenciją: DI ir debesija tampa svarbiausiu konkurenciniu lauku, tačiau pergalės kaina auga. Artimiausiais ketvirčiais rinkos dėmesys kryps ne tik į pajamas, bet ir į tai, ar investicijų mastas nepradės riboti pelno augimo.

  • „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Amazon“ pranoko prognozes, bet DI sąskaita gąsdina investuotojus

    „Meta“, „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie visais atvejais viršijo analitikų lūkesčius. Augimą labiausiai rėmė debesijos paslaugos ir su DI susiję produktai, tačiau dalį investuotojų neramina, kiek kainuos tolesnė plėtra.

    Bendra tendencija aiški: technologijų milžinai sparčiai didina skaičiavimo pajėgumus, nes DI paslaugų paklausa auga greičiau nei dabartinės infrastruktūros galimybės. Dėl to išaugo kapitalo išlaidos, o rinkos reakcija į kai kurių bendrovių akcijas po prekybos sesijos buvo nevienareikšmė.

    „Meta“: augimas įspūdingas, išlaidos dar labiau

    „Meta“ pranešė apie 56,31 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 52 mlrd. eurų, ir 33 proc. metinį augimą. Grynasis pelnas augo 61 proc., tačiau akcijos po sesijos smuko daugiau nei 5 proc., nes investuotojai sureagavo į didinamus planuojamus investicijų mastus.

    Bendrovė nurodė, kad didesnes sąnaudas lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų išlaidos. Taip pat paminėtas silpnesnis nei tikėtasi aktyvių naudotojų augimas, kurį įmonė siejo su ryšio trikdžiais Irane ir prieigos prie „WhatsApp“ ribojimais Rusijoje.

    Debesija traukia į viršų

    „Amazon“ rezultatams didžiausią įtaką turėjo „Amazon Web Services“: šio padalinio pajamos augo 28 proc. ir tai buvo sparčiausias tempas per daugiau nei trejus metus. Vis dėlto, nepaisant geresnių nei prognozuota rodiklių, „Amazon“ akcijos po sesijos smuktelėjo daugiau nei 1 proc.

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamas itin dideles investicijas: „Amazon“ yra nurodžiusi, kad 2026 metais investicijos gali siekti apie 200 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 185 mlrd. eurų. Tarp investuotojų vertinamų signalų minima ir „OpenAI“ kryptis naudoti iki 2 GW skaičiavimo galios, paremtos „Amazon“ „Trainium“ lustais, kurie konkuruoja su „Nvidia“ sprendimais.

    „Alphabet“ ir „Microsoft“ taip pat fiksavo ryškius debesijos augimus: „Google Cloud“ pajamos šoktelėjo 63 proc., o „Microsoft Azure“ – 40 proc. Abi bendrovės skelbė didesnius nei tikėtasi pajamas ir grynąjį pelną, tačiau rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po sesijos kilo beveik 7 proc., o „Microsoft“ – krito daugiau nei 2 proc.

    Didysis klausimas: ar DI investicijos atsipirks?

    Keturių bendrovių kapitalo išlaidos vien per pirmąjį ketvirtį viršijo 130 mlrd. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 120 mlrd. eurų. Metiniu mastu jos gali siekti 500–600 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 460–550 mlrd. eurų, todėl rinkoje stiprėja diskusija, kaip greitai šios investicijos virs apčiuopiamu pelno augimu.

    Dabartinė dinamika rodo, kad debesis ir DI išlieka pagrindiniai augimo varikliai, tačiau kartu tampa ir didžiausiu rizikos veiksniu trumpuoju laikotarpiu. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik rezultatus, bet ir tai, ar bendrovės gebės disciplinuotai valdyti išlaidų šuolį, kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų tik aštrėja.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ stiprūs rezultatai nustebino, bet investuotojai vis dar bijo: kas laukia „Azure“?

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pateikė tvirtą prognozę savo debesų kompiuterijos verslui „Azure“. Vis dėlto išplėstinėje prekyboje rinkos reakcija buvo santūri, nes dalis esminių investuotojų abejonių dėl programinės įrangos verslo ateities niekur nedingo.

    Per tris mėnesius, pasibaigusius kovą, bendrovės pajamos išaugo 18 proc. ir pasiekė 82,89 mlrd. JAV dolerių, o pelnas akcijai siekė 4,27 JAV dolerio. Abu rodikliai viršijo Volstryto lūkesčius, o „Azure“ pajamų augimas pastovia valiuta sudarė 39 proc., šiek tiek aplenkdamas prognozes.

    Didžiausias akcentas buvo bendrovės lūkestis, kad „Azure“ augimas kitą ketvirtį išliks 39–40 proc. diapazone. Tai svarbu rinkai, nes debesų paslaugos yra vienas pagrindinių „Microsoft“ augimo variklių, ypač didėjant DI sprendimų paklausai.

    „Matome didelę paklausą ir toliau didinsime skaičiavimo pajėgumus, kad galėtume ją patenkinti“, – sakė „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood.

    Kartu įmonė signalizavo, kad reikšmingai didins kapitalo investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI ir debesų paslaugoms. Bendrovės vertinimu, 2026 kalendoriniais metais kapitalo išlaidos gali siekti apie 190 mlrd. JAV dolerių, kai 2025 kalendoriniais metais jos buvo apie 118 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, kalbama atitinkamai apie maždaug 175 mlrd. eurų ir 109 mlrd. eurų. Toks šuolis rodo, kad konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir duomenų centrų tampa vienu svarbiausių sektoriaus „butelio kaklelių“.

    Dar vienas signalas rinkai buvo „Copilot“ naudojimo dinamika: apmokamų „Copilot“ vietų skaičius viršijo 20 mln., kai sausį buvo skelbta apie 15 mln. Bendrovė tikisi, kad šis rodiklis ir toliau augs, o tai gali didinti vidutines pajamas iš vieno vartotojo.

    Tačiau investuotojų nerimas išlieka, nes „Microsoft“ ilgą laiką rėmėsi vietų licencijavimo modeliu, kai įmonės moka už konkrečių darbuotojų skaičių. DI diegimas keičia šią logiką: dalis organizacijų optimizuoja komandas, o tuo pat metu auga DI skaičiavimo sąnaudos ir atsiranda poreikis apmokestinimą labiau sieti su realiu naudojimu.

    Ši dilema atsispindėjo ir vadovybės komentarų kryptimi, kur buvo kalbama apie hibridinius modelius, derinančius licencijas ir vartojimu paremtą apmokestinimą. Tokia transformacija gali būti naudinga ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau trumpuoju laikotarpiu kelia klausimų dėl maržų, pajamų prognozuojamumo ir klientų išlaidų struktūros.

    Be to, rinkoje išlieka diskusijos dėl „Microsoft“ priklausomybės nuo „OpenAI“ technologijų ekosistemos bei dėl konkurencijos DI asistentų segmente. Bendrovė siekia didinti vidinius DI tyrimus ir infrastruktūrą, kad ilgainiui galėtų labiau diversifikuoti technologinę bazę, tačiau tai reikalauja laiko ir didelių investicijų.

    Artimiausio ketvirčio gairėse „Microsoft“ numato 86,7–87,8 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, o veiklos sąnaudos turėtų siekti 19,3–19,4 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai atitinka maždaug 80–81 mlrd. eurų pajamų ir 17,8–17,9 mlrd. eurų veiklos sąnaudų.

    Segmentų lygmeniu bendrovė tikisi, kad „Productivity and Business Processes“ pajamos sieks apie 37–37,3 mlrd. JAV dolerių, „Intelligent Cloud“ 37,95–38,25 mlrd. JAV dolerių, o „More Personal Computing“ 11,75–12,25 mlrd. JAV dolerių. Pastarasis segmentas prognozuojamas silpniau, palyginti su rinkos lūkesčiais.

    Apibendrinant, „Microsoft“ pateikė rezultatų rinkinį, kuris patvirtina stiprų debesų ir DI paklausos foną, tačiau kartu palieka atvirą klausimą dėl to, kaip keisis programinės įrangos verslo modeliai DI eroje. Būtent ši įtampa tarp augimo ir struktūrinės transformacijos kol kas neleidžia rinkai vienareikšmiškai apsispręsti dėl tolesnės akcijos krypties.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ paskelbė, kad jos dirbtinio intelekto modeliai bus pasiekiami per „Amazon Web Services“ infrastruktūrą. Tai įvyko netrukus po to, kai bendrovė peržiūrėjo partnerystės sąlygas su „Microsoft“ ir panaikino ankstesnius apribojimus, trukdžiusius plačiau veikti kituose debesų kompiuterijos tinkluose.

    Pagal pranešimą, „AWS“ klientai galės testuoti „OpenAI“ modelius ir „Codex“ agentą programavimui per „Amazon Bedrock“. Paslaugos turėtų tapti plačiai prieinamos artimiausiomis savaitėmis, o tai reiškia greitesnį kelią į gamybinę aplinką įmonėms, kurios DI diegia per „AWS“ ekosistemą.

    „Tai yra tai, ko mūsų klientai prašė jau labai seniai“, – sakė „AWS“ vadovas Mattas Garmanas.

    Iki šiol „AWS“ aplinkoje buvo galima naudoti dalį „OpenAI“ siūlomų vadinamųjų atvirų svorių modelių, tačiau naujas žingsnis išplečia pasirinkimą ir supaprastina prieigą per „Bedrock“ valdomas paslaugas. Įmonėms tai aktualu dėl atitikties reikalavimų, duomenų valdymo ir galimybės DI sprendimus integruoti su jau turimais „AWS“ įrankiais.

    Kartu pristatoma ir „Amazon Bedrock Managed Agents“ paslauga su „OpenAI“ technologija, skirta kurti sudėtingesnius, individualiai pritaikytus agentus. Skelbiama, kad tokie agentai galės išlaikyti ankstesnių sąveikų kontekstą, o tai svarbu klientų aptarnavimo, vidinių žinių bazių ir procesų automatizavimo scenarijuose.

    „Microsoft“ ilgą laiką buvo esminis „OpenAI“ skaičiavimo išteklių tiekėjas, ypač po „ChatGPT“ proveržio 2022 metais. Tačiau „OpenAI“ argumentuoja, kad platesnė partnerystė su kitais debesų kompiuterijos tiekėjais leidžia geriau atliepti verslo klientų poreikius, nes daliai jų natūrali infrastruktūros bazė yra „Bedrock“ ir „AWS“ paslaugų rinkinys.

    Šis pokytis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai didieji DI kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno infrastruktūros partnerio. Praktikoje tai reiškia didesnį atsparumą pajėgumų trūkumui, lankstesnes kainodaros derybas ir galimybę greičiau plėsti DI produktus ten, kur yra didžiausia paklausa.

    Tuo pat metu „OpenAI“ ir „Amazon“ pastaraisiais mėnesiais demonstravo vis glaudesnį bendradarbiavimą, apimantį tiek infrastruktūros pajėgumus, tiek specializuotų lustų naudojimą DI modelių mokymui. Konkurencinė įtampa debesų kompiuterijos rinkoje didėja, todėl įmonėms, perkančioms DI sprendimus, tai gali reikšti daugiau pasirinkimo ir spartesnę naujų funkcijų pasiūlą.

    Žinia apie „OpenAI“ plėtrą „AWS“ debesyje pasirodė jautriu metu, kai viešojoje erdvėje aptariami bendrovės augimo tempai, planuojamos investicijos į skaičiavimo išteklius ir reali didelio masto DI sistemų eksploatavimo kaina. Rinkai tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes generatyvaus DI paklausa auga, o modelių mokymas ir veikimas reikalauja milžiniškų energijos bei infrastruktūros resursų.