Tag: Microsoft

  • „Windows 11“ „Steam“ jau triuškina „Windows 10“: skaičiai aiškūs, o terminas artėja

    „Windows 11“ „Steam“ jau triuškina „Windows 10“: skaičiai aiškūs, o terminas artėja

    Kompiuterinių žaidimų platformos „Steam“ statistika rodo ryškų lūžį: „Windows 11“ tarp žaidėjų tapo aiškiu lyderiu, o „Windows 10“ dalis toliau sparčiai traukiasi. Šis pokytis ypač matomas tarp aktyvių kompiuterių naudotojų, kurie dažniau atnaujina techniką ir sistemą dėl našumo bei suderinamumo.

    Naujausioje „Steam“ aparatūros ir programinės įrangos apklausoje matyti, kad „Windows 11“ jau priartėjo prie maždaug 70 proc. ribos, o „Windows 10“ dalis nusileido iki maždaug ketvirtadalio. Tuo pat metu bendra „Windows“ dalis „Steam“ ekosistemoje išlieka dominuojanti ir viršija 90 proc., tad tendencija labiausiai atspindi migraciją sistemos viduje.

    Vienas svarbiausių veiksnių – artėjantis „Windows 10“ palaikymo pabaigos terminas. „Microsoft“ yra paskelbusi, kad „Windows 10“ saugumo atnaujinimai daugumai naudotojų baigsis 2025 metų spalio 14 dieną, todėl dalis žmonių pereina prie naujesnės sistemos anksčiau, kad išvengtų saugumo rizikų ir suderinamumo problemų.

    Prie pokyčio prisideda ir žaidimų bei tvarkyklių ekosistema. Naujesnės vaizdo plokščių tvarkyklės, saugumo sprendimai bei kai kurie žaidimų kūrėjai prioritetą teikia „Windows 11“, ypač kalbant apie optimizavimą šiuolaikinei įrangai ir funkcijoms, kurios aktualios žaidėjams.

    Kita priežastis – natūrali kompiuterių atsinaujinimo banga. Daugelis naujų įrenginių jau parduodami su „Windows 11“, o senesni kompiuteriai ne visada atitinka sistemos reikalavimus, todėl dalis auditorijos lieka su „Windows 10“ iki tol, kol atnaujins įrangą.

    Ekspertai primena, kad „Windows 10“ naudotojams verta įsivertinti, ar jų kompiuteris oficialiai palaiko „Windows 11“, pasidaryti atsargines duomenų kopijas ir planuoti atnaujinimą iš anksto. Artėjant palaikymo pabaigai, dažnėja ir sukčiavimo bandymai, kai tariami atnaujinimai siūlomi per apgaulingas svetaines ar laiškus.

    „Steam“ duomenys rodo, kad lūžis įvyko per palyginti trumpą laiką: prieš kelerius metus „Windows 10“ dar buvo lyderė, tačiau dabar persvara perėjo „Windows 11“ naudai. Jei tendencija išliks, „Windows 10“ dalis žaidėjų kompiuteriuose toliau mažės artėjant 2025 metų spalio terminui.

  • Prarado „Xbox“ paskyrą su 300 žaidimų: „Microsoft“ atsakymas pribloškė net patyrusius

    Prarado „Xbox“ paskyrą su 300 žaidimų: „Microsoft“ atsakymas pribloškė net patyrusius

    Lenkijoje žinomas žaidėjas ir turinio kūrėjas, prisistatantis slapyvardžiu Retro Tata, pranešė netekęs prieigos prie savo „Xbox“ paskyros, kurioje buvo sukaupta didžiulė skaitmeninių pirkinių biblioteka. Pasak jo, paskyra pateko į svetimas rankas, o bandymai ją atgauti užsitęsė ir baigėsi itin nepalankiai.

    Vyras teigia, kad iškart po incidento kreipėsi į „Microsoft“ pagalbos tarnybą ir pateikė prašomą informaciją. Vis dėlto atsakymo, anot jo, teko laukti penkias dienas, o gauta pozicija sukėlė nusivylimą ir paskatino viešą diskusiją apie skaitmeninių bibliotekų saugumą.

    „Dėl griežtų saugumo protokolų ir paslaugų sutartyje numatytų sąlygų negalime pakeisti ar atkurti saugos nustatymų po jų atnaujinimo“, – nurodė „Microsoft“ atsakyme.

    Žaidėjas tvirtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta pakeista su paskyros saugumu susijusi privati informacija, tačiau tai nepadėjo grąžinti kontrolės teisėtam savininkui. Dar labiau papiktino žinia, kad su paskyra susieti žaidimai ir „OneDrive“ duomenys gali būti neatkuriami, o kaip išeitis esą pasiūlyta susikurti naują paskyrą.

    „Dėl šifravimo ir privatumo apsaugos net mūsų inžinieriai negali atkurti šių duomenų“, – teigiama atsakyme, kurio esmę viešai perdavė nukentėjęs kūrėjas.

    Retro Tata skaičiuoja, kad jo bibliotekoje galėjo būti nuo 200 iki 300 legaliai įsigytų žaidimų, pirktų per ilgą laikotarpį skirtingose platformose. Jis taip pat teigia turėjęs daug įrodymų, jog paskyra priklauso jam, įskaitant pirkinių kvitus, konsolės serijinį numerį ir kitą informaciją, kurios prašė pagalbos tarnyba.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į vieną didžiausių šiuolaikinio žaidimų verslo paradoksų: žaidėjai dažnai perka ne fizinį produktą, o licenciją naudotis turiniu, susietą su paskyra. Kai paskyra perimama, prarandama ne tik prieiga prie žaidimų, bet ir su ja susiję išsaugojimai, skaitmeninis turtas, prenumeratos bei asmeniniai duomenys.

    Kibernetinio saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad žaidimų paskyros tapo patraukliu taikiniu dėl jose esančių mokėjimo duomenų, vertingų skaitmeninių pirkinių ir lengvesnių socialinės inžinerijos atakų scenarijų. Dažniausi užgrobimo keliai yra per silpnus ar pakartotinai naudojamus slaptažodžius, nutekėjusius prisijungimus, apgaulingus laiškus ir bandymus išvilioti patvirtinimo kodus.

    Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, naudoti unikalius slaptažodžius ir slaptažodžių tvarkyklę, reguliariai tikrinti paskyros saugumo nustatymus bei prisijungimų istoriją. Taip pat verta peržiūrėti, ar paskyroje nepalikti aktyvūs seni įrenginiai, ar nėra įjungtų nepažįstamų prisijungimo būdų, o mokėjimo kortelės duomenis laikyti atskirai, kai tai įmanoma.

    Viešoje erdvėje šis atvejis sukėlė diskusiją ir apie klientų aptarnavimo procesus, kai paskyroje pakeičiami saugos duomenys. Viena vertus, griežti protokolai saugo nuo sukčių bandymų perimti paskyras apsimetant savininkais, kita vertus, tokie pat mechanizmai gali palikti teisėtą naudotoją be realios galimybės susigrąžinti savo skaitmeninį turtą, net pateikus įrodymus.

  • ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    ES planas dėl technologijų suvereniteto: kaip Briuselis mažins priklausomybę nuo JAV debesijos ir DI

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį technologijų suvereniteto paketą, kuriuo siekia mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų. Pagrindinis tikslas nėra užverti rinką JAV bendrovėms, o užauginti stiprius Europos žaidėjus, galinčius konkuruoti pasauliniu mastu.

    Diskusija Briuselyje paaštrėjo po to, kai JAV politikoje išryškėjo tendencija naudoti ekonominius svertus, o Europa vis dažniau savo skaitmeninę infrastruktūrą vertina kaip saugumo klausimą. Komisija pabrėžia, kad kritinės paslaugos, nuo ligoninių iki energetikos tinklų, neturi tapti priklausomos nuo vienos išorinės jurisdikcijos sprendimų.

    Debesijos ir DI įstatymas

    Paketą vainikuoja siūlomas Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas, kuris numatytų griežtesnius reikalavimus jautriausioms viešojo sektoriaus sistemoms. Viena iš idėjų, apie kurią kalbama Komisijoje, yra valstybių patikimumo vertinimas, sprendžiant, kas gali teikti paslaugas jautrioms sritims.

    Taip pat numatoma, kad valstybės turėtų atlikti suvereniteto rizikos vertinimą kiekvienai svarbiai skaitmeninei paslaugai. Vertinime būtų žiūrima į užsienio kontrolės lygį, galimą prieigą prie jautrių duomenų ir riziką, kad paslauga galėtų būti sutrikdyta.

    Ne draudimai, o paskatos

    Komisija signalizuoja, kad pagrindinis instrumentas bus pramonės politika ir paskatos, o ne plataus masto ribojimai. Siūloma daugiau viešųjų lėšų nukreipti į sprendimus, kurie didina Europos ekonominį atsparumą, spartinti duomenų centrų plėtrą mažinant biurokratiją, stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

    Planuose taip pat numatoma skatinti valstybes dalintis pajėgumais ir koordinuoti sprendimus, kuriant bendresnį Europos debesijos bendradarbiavimo formatą. Lygiagrečiai būtų siekiama spartinti pažangių technologijų, įskaitant DI, diegimą per nacionalines strategijas.

    Ką tai reiškia JAV technologijų milžinams?

    Europos Komisija viešai akcentuoja, kad priemonės nėra nukreiptos prieš „Microsoft“, „Google“ ar „Amazon“, kurios šiandien dominuoja debesijos paslaugose. Tačiau praktikoje jautriausių viešųjų paslaugų srityje gali atsirasti daugiau reikalavimų dėl duomenų kontrolės, audito, tiekimo grandinės ir operacinio tęstinumo.

    „Negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko ligoninių darbą, užtikrina energetikos tinklų stabilumą ir paslaugų saugumą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisijos vertinimu, tik nedidelė viešųjų paslaugų dalis būtų priskirta pačiam griežčiausiam lygiui, kuriame reikėtų visiškai išvengti užsienio technologijų. Vis dėlto net ir mažesnė apimtis gali turėti didelį poveikį pirkimams, standartams ir rinkos kryptims, nes viešasis sektorius dažnai formuoja praktikas ir privačiame sektoriuje.

    Derybos dar priešakyje

    Komisijos pasiūlymai keliaus į Europos Parlamentą ir valstybes nares, kur prasidės derybos dėl galutinio teksto. Rezultatą lems ne tik politinės ambicijos, bet ir praktiniai klausimai: ar Europa pajėgi greitai didinti vietinius pajėgumus, kaip bus apibrėžtas jautrumas, ir kokia bus kaina pereinant prie alternatyvų.

    Galutinis paketo poveikis priklausys nuo įgyvendinimo: nuo sertifikavimo taisyklių iki to, kaip griežtai bus vertinamos rizikos ir kokios išimtys bus taikomos, jei perėjimas būtų neproporcingai brangus. Aišku viena: technologijų suverenitetas Europoje iš deklaracijos vis labiau virsta konkrečių teisės aktų ir viešųjų pirkimų klausimu.

  • Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    „Microsoft“ bandomosiose Windows 11 versijose testuoja naują mygtuką, kuris turėtų leisti vartotojams paprasčiau susigrąžinti vietos kompiuterio diske. Pagrindinė idėja paprasta: jei nenaudojate dalies dirbtinio intelekto funkcijų, galėsite jas pašalinti kaip atskirą komponentą.

    Naujoji parinktis pastebėta Windows Insider programos peržiūros leidime su numeriu 26300.8553, kurį bendrovė išplatino gegužės pabaigoje. Įdomu tai, kad šis pakeitimas nebuvo aiškiai išskirtas oficialiame pakeitimų sąraše, tačiau jį aptiko vartotojai, naršydami nustatymus.

    Naujas „Odinstaliuoti“ mygtukas

    Windows 11 nustatymuose atsirandantis mygtukas „Odinstaliuoti“ skirtas pašalinti vietinį DI komponentą, siejamą su „Phi Silica“. Nurodoma, kad šio komponento dydis siekia apie 2,59 gigabaito, tad jo pašalinimas gali būti apčiuopiamas, ypač mažesnės talpos diskuose.

    Tokio tipo vietiniai kalbos modeliai paprastai skirti užduotims atlikti pačiame įrenginyje, kad daliai funkcijų nereikėtų nuolatinio ryšio su debesija. Praktikoje tai gali padėti generuoti turinį, kurti santraukas ar atlikti kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kaip konkrečiai gamintojas integruoja DI į sistemą.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad naujos DI funkcijos ir su jomis susiję paketai įrenginiuose užima vis daugiau vietos, nors ne visi naudotojai jas įjungia ar apskritai planuoja naudoti. Dėl to didėja spaudimas gamintojams suteikti daugiau kontrolės ir aiškesnį pasirinkimą, kas turi būti įdiegta, o ko galima atsisakyti.

    Panašios diskusijos kilo ir dėl kitų programų, kai vartotojai pastebėjo, kad įrenginiuose atsiranda dideli DI failai. Tokie atvejai išryškino poreikį skaidrumui: žmonėms svarbu žinoti, kas įdiegiama, kiek tai užima vietos ir ar tai būtina jų kasdieniam naudojimui.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Kol kas nėra patvirtintos datos, kada šis mygtukas atsiras stabilioje Windows 11 versijoje visiems. Kadangi funkcija matoma tik bandomuosiuose leidimuose, tikėtina, kad sprendimas dar koreguojamas, o galutinis įgyvendinimas gali keistis.

    Vis dėlto pats faktas, kad „Microsoft“ bando atskiro DI komponento pašalinimo galimybę, rodo aiškią kryptį: daugiau pasirinkimo vartotojams ir mažiau priverstinai užimamos vietos diske, jei konkrečios funkcijos nėra reikalingos.

  • „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Build 2026 „Microsoft“ pristatė kryptį, kuri, pasak bendrovės, iš esmės pakeis tai, kaip naudojamės programine įranga: vietoj tradicinių programėlių vis svarbesni taps autonominiai DI agentai. Ši vizija apima naują operacinę aplinką „Project Solara“, naujus kūrėjams skirtus įrenginius ir atnaujinimus „Windows 11“.

    „Microsoft“ teigia, kad „Project Solara“ kuriama kaip specializuota operacinė sistema naujos kartos įrenginiams, suprojektuotiems pirmiausia DI užduotims. Idėja paprasta: vartotojas nebe ieško atskiros programos konkrečiam veiksmui, o užduotį atlieka agentas, veikiantis per visą sistemą ir pasiekiantis reikiamus duomenis bei paslaugas.

    Konferencijoje pademonstruoti du etaloniniai įrenginiai, sukurti kartu su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Vienas jų apibūdinamas kaip stacionarus išmanus ekranas, galintis rodyti „Microsoft 365“ ekosistemos turinį, pavyzdžiui, kalendorių ar skaičiuokles, reaguoti į balso komandas ir vykdyti užduotis vartotojo vardu.

    Antrasis prototipas pristatytas kaip mobilus identifikatorius su 5G ryšiu, jutikliniu ekranu ir kamera, skirta informacijai užfiksuoti bei panaudoti agentų darbui. „Microsoft“ pabrėžia, kad tai nėra galutiniai vartotojams skirti produktai, o technologiniai pavyzdžiai, rodantys, kaip galėtų atrodyti įrenginiai, mažiau priklausomi nuo klasikinių programėlių.

    „Project Solara“ pagrįsta „Android“ atvirojo kodo pagrindu ir „Microsoft“ modifikacija, vadinama Microsoft Device Ecosystem Platform. Toks pasirinkimas, anot bendrovės, turėtų palengvinti diegimą skirtingos formos įrenginiuose ir pas įvairius gamintojus, o pačiai platformai suteikti daugiau lankstumo.

    Vienas esminių „Solara“ akcentų yra tai, kad sistema neturėtų primesti vieno pagrindinio agento. Vietoje to žadamas užduočių valdymas ir agentų „dispečeris“, o vartotojo sąsaja galėtų būti generuojama realiu laiku pagal konkrečią situaciją ir ekrano dydį, kad atsirastų tik tie valdikliai, kurių tuo momentu reikia.

    Prie šios krypties „Microsoft“ sieja ir ankstesnę patirtį: įmonė jau yra naudojusi „Android“ modifikacijas kai kuriuose įrenginiuose, o konferencijų įrangos segmente tai tapo įprasta dėl suderinamumo ir greitesnio kūrimo ciklo. Dabar šis požiūris keliamas į platesnį agentais paremtos kompiuterijos scenarijų.

    Kūrėjams „Microsoft“ parodė kompaktišką kompiuterį Surface RTX Spark Dev Box, skirtą lokaliems DI modeliams paleisti pačiame įrenginyje. Įvardijama, kad jis turi 128 GB suvienodintos atminties ir veikia su specialiai sukonfigūruota „Windows 11 Pro“ versija, kurioje iš anksto įdiegti kūrėjų įrankiai, tokie kaip „Visual Studio Code“ ir „GitHub Copilot“.

    „Windows 11“ taip pat sulaukia atnaujinimų, orientuotų į programuotojus ir DI sprendimus. Tarp jų minimi nativūs komandų eilutės įrankiai, artimi „Linux“ aplinkai, ir platesnės galimybės dirbti su „Linux“ konteineriais per Windows posistemę „Linux“.

    Dar viena naujovė pristatyta kaip išmanesnis terminalas, galintis suteikti kontekstą pasirinktai agentų sistemai. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau siekia, kad DI įrankiai būtų ne atskiri produktai, o į darbo eigą integruota infrastruktūra, veikianti per dokumentus, failus, komunikacijos kanalus ir vidinius duomenų šaltinius.

    Greta to „Microsoft“ pristatė nuolat fone veikiantį asistentą Scout, integruojamą su „Microsoft 365“ paslaugomis, pavyzdžiui, „Outlook“, „OneDrive“ ir „Teams“. Jis orientuotas į rutininių užduočių automatizavimą, pradedant kalendoriaus planavimu, baigiant išlaidų ataskaitų tvarkymu ar elektroninių laiškų juodraščiais.

    Įmonė taip pat akcentuoja norą mažinti priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir toliau plėtoti nuosavus MAI šeimos modelius. Build 2026 renginyje svarbiausiu pristatymu įvardytas MAI-Thinking-1, skirtas loginio samprotavimo užduotims, ilgesnių tekstų analizei ir sudėtingesnių, kelių žingsnių instrukcijų vykdymui.

    Augant agentų vaidmeniui, daug dėmesio skiriama saugumui ir prieigų kontrolei. „Microsoft“ pristatė Microsoft Execution Containers, kurie turėtų leisti tiksliau apibrėžti, kokius duomenis ir veiksmus agentai gali pasiekti, taip mažinant riziką, kad automatizuotos užduotys peržengs nustatytas ribas.

    Galiausiai „Microsoft“ aptarė ir kvantinių technologijų kryptį, pristatydama Majorana 2 procesorių bei ambiciją praktišką kvantinį kompiuterį pasiekti iki 2029 metų. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka skepticizmo: dalis ekspertų viešai kelia klausimus dėl pateikiamų įrodymų pakankamumo ir to, ar demonstruojami efektai tikrai atspindi funkcionalius kubitus, o ne pašalinius reiškinius.

    Konferencijos žinutė aiški: „Microsoft“ nori, kad kompiuteris taptų ne programėlių rinkiniu, o agentų valdoma darbo erdve, kurioje užduotys vykdomos pagal kontekstą. Ar ši vizija taps nauju standartu, lems ne tik technologinis brandumas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei vartotojai priims agentams reikalingą duomenų, saugumo ir atsakomybės modelį.

  • „Microsoft“ nutraukė spekuliacijas: „Windows 12“ greitai nebus – ką ruošia „Windows 11“?

    „Microsoft“ nutraukė spekuliacijas: „Windows 12“ greitai nebus – ką ruošia „Windows 11“?

    Kalbos apie „Windows 12“ internete sklando jau kurį laiką, tačiau „Microsoft“ viešai pasiuntė aiškią žinutę: artimiausiu metu naujos operacinės sistemos kartos pristatymas nėra planuojamas. Bendrovė signalizuoja, kad pagrindinis dėmesys artimiausiais mėnesiais ir toliau bus sutelktas į „Windows 11“ tobulinimą.

    Šis aiškinimas pasirodė prieš „Microsoft“ konferenciją Build 2026, kuri tradiciškai orientuota į programuotojus, bet dažnai tampa proga pristatyti ir pokyčius, aktualius plačiai auditorijai. Dėl to dalis vartotojų tikėjosi, kad būtent čia gali būti atskleisti „Windows 12“ planai, tačiau šįkart kompanija lūkesčius prigesino.

    Prioritetas – „Windows 11“ atnaujinimai

    „Windows 11“ rinkoje pasirodė 2021 metais, o pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos dėl stabilumo, našumo, sąsajos sprendimų bei griežtesnių aparatinės įrangos reikalavimų. „Microsoft“ savo kryptį apibrėžia paprastai: vietoje naujo prekės ženklo dabar svarbiau nuosekliai gerinti tai, ką naudoja šimtai milijonų įrenginių.

    „Windows 11“ raida pastaruoju metu vis labiau primena nuolatinio atnaujinimo modelį, kai reikšmingi pakeitimai diegiami etapais. Vartotojams tai reiškia, kad dalis ryškesnių naujovių atkeliauja ne per vieną didelį „kartos šuolį“, o per reguliarias funkcijų paketas ir atnaujinimus.

    Kas keisis vartotojams

    Tarp krypčių, kurias „Microsoft“ akcentuoja, yra didesnis sistemos patikimumas ir spartesnis darbas kasdienėse užduotyse. Lygiagrečiai bendrovė testuoja ir labiau matomus sąsajos pokyčius, kad „Windows 11“ būtų patogesnė tiems, kurie ją naudoja darbui ar mokslui.

    Taip pat tęsiami darbai, kurie susiję su lankstesne darbalaukio ir pagrindinių elementų konfigūracija, įskaitant užduočių juostos ir meniu Start naudojimo scenarijus. Tokie pakeitimai paprastai keliauja per bandomuosius kanalus ir vėliau pasiekia platesnę auditoriją, kai „Microsoft“ įsitikina stabilumu.

    Didelis dėmesys partneriams ir DI

    „Microsoft“ vis labiau remiasi kompiuterių gamintojais ir aparatinės įrangos partneriais, nes nuo jų sprendimų priklauso, kaip sklandžiai „Windows 11“ veiks naujuose įrenginiuose. Dėl to stiprinama partnerystė su OEM sektoriumi, siekiant geresnio suderinamumo, tvarkyklių kokybės ir optimizavimo.

    Kita kryptis, kuri vis dažniau minima „Microsoft“ pristatymuose, yra DI funkcijų plėtra operacinėje sistemoje ir programose. Nors tai nereiškia naujos „Windows“ kartos, praktikoje tokie patobulinimai gali keisti kasdienę patirtį taip pat ryškiai kaip didesni versijų šuoliai.

    „Windows 12“ tema, tikėtina, niekur nedings, tačiau kol kas „Microsoft“ siunčia signalą, kad verta stebėti ne pavadinimą, o tai, ką bendrovė realiai įdiegia „Windows 11“ atnaujinimuose. Artimiausios naujienos gali išryškėti Build 2026 metu, net jei jos ir nebus susijusios su naujos sistemos kartos startu.

  • „Microsoft“ smogia su „Surface Laptop Ultra“: naujas „Nvidia“ RTX Spark žada perversmą

    „Microsoft“ smogia su „Surface Laptop Ultra“: naujas „Nvidia“ RTX Spark žada perversmą

    Dawid Długosz

  • „Xbox Store“ netyčia atskleidė „Rayman Origins Remaster“: 4K, 60 k./s ir šokiruojanti kaina

    „Xbox Store“ netyčia atskleidė „Rayman Origins Remaster“: 4K, 60 k./s ir šokiruojanti kaina

    „Ubisoft“ planuojamas „Rayman Origins Remaster“ netikėtai tapo viešas dar iki oficialaus pristatymo, kai žaidimo įrašas trumpam pasirodė „Xbox Store“. Nors puslapis buvo greitai pašalintas, internete spėjo pasklisti ekrano nuotraukos ir keli esminiai techniniai akcentai.

    Nutekėjusiame aprašyme minimas 4K vaizdas ir 60 kadrų per sekundę našumas, taip pat kiti šiuolaikiniams perleidimams būdingi patobulinimai. Tokie pažadai atitinka pastarųjų metų rinkos kryptį, kai leidėjai siekia klasikinius žaidimus pritaikyti naujų konsolių ir televizorių standartams.

    Didžiausią nuostabą sukėlė parduotuvėje matyta kaina, kuri siekė apie 1 850 eurų. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo laikina techninė užsklanda ar klaida, nes skaitmeninėse parduotuvėse kartais naudojamos ne realios, o „užpildančios“ kainos, kol galutinė suma dar nepatvirtinta.

    „Rayman Origins“ pirmą kartą pasirodė 2011 metais „Nintendo Wii“, „PlayStation 3“ ir „Xbox 360“ platformose, vėliau žaidimas atkeliavo ir į kompiuterius bei nešiojamas sistemas. Naujajam perleidimui kol kas nepatvirtinta nei tiksli išleidimo data, nei visų platformų sąrašas, todėl „Xbox Store“ įrašas tapo viena iš nedaugelio užuominų apie projekto stadiją.

    Šis atvejis papildo pastaruoju metu dažnėjančių nutekėjimų seriją, kai žaidimų projektai netyčia išlenda per reitingavimo agentūras, parduotuvių sistemų atnaujinimus ar rinkodaros ruošinius. Artėjant vasaros žaidimų renginiams, kai leidėjai tradiciškai pristato planus metams į priekį, tikimybė išgirsti oficialias „Ubisoft“ naujienas apie „Rayman“ seriją dar labiau auga.

  • „CD Projekt RED“ tyliai pakėlė „Cyberpunk 2077“ kartelę: be „Windows 11“ – jokių naujinių

    „CD Projekt RED“ tyliai pakėlė „Cyberpunk 2077“ kartelę: be „Windows 11“ – jokių naujinių

    „CD Projekt RED“ atnaujino oficialią „Cyberpunk 2077“ techninės pagalbos informaciją ir pakeitė minimalius reikalavimus: nuo šiol bazine sąlyga naujiems atnaujinimams tampa „Windows 11“. Tai reiškia, kad dalis žaidėjų, likusių su „Windows 10“, gali nebegauti naujausių pataisų ir patobulinimų.

    Sprendimas siejamas su „Microsoft“ planuojamu „Windows 10“ palaikymo pabaigos grafiku. Nors saugumo atnaujinimai kai kuriems naudotojams gali būti siūlomi ir ilgiau per papildomas programas, kūrėjai akcentuoja paprastą principą: senesnės sistemos versijos nebebus prioritetas testavimui, todėl stabilumas ir suderinamumas ateityje negarantuojami.

    „Windows 11 yra minimaliai reikalinga operacinės sistemos versija žaidimui po to, kai „Microsoft“ baigs „Windows 10“ palaikymą“, – teigiama kūrėjų pranešime.

    Praktikoje tai gali tapti problema ir tiems, kurių kompiuteriai pagal galią dar nėra pasenę. „Windows 11“ diegimui ir patikimam veikimui dažnai būtini TPM 2.0 saugumo modulis ir įjungtas „Secure Boot“, o jų neturintys ar tinkamai nesukonfigūruoti kompiuteriai gali nepraeiti reikalavimų patikros.

    Dalis naudotojų atsiduria aklavietėje: aparatinė įranga dar pajėgi, tačiau operacinės sistemos atnaujinimas oficialiai neįmanomas arba reikalauja papildomų veiksmų. Tokiu atveju lieka pasirinkimas pasilikti prie dabartinės žaidimo versijos, prisiimant riziką dėl būsimų klaidų, arba naudotis senesnėmis leidimo atmainomis, jei platforma tai leidžia.

    Verslo logika kūrėjams suprantama: kuo mažiau skirtingų sistemų reikia nuosekliai testuoti, tuo greičiau galima diegti pataisas ir turinio atnaujinimus. Be to, „Windows 11“ dalis tarp žaidėjų pastaraisiais metais augo, o „Windows 10“ segmentas natūraliai mažėja artėjant palaikymo pabaigai.

    Tai nėra pirmas kartas, kai „Cyberpunk 2077“ reikalavimai kelti į viršų. Po žaidimo starto buvo atsisakyta kai kurių senesnių sistemų palaikymo, o vėlesniuose atnaujinimuose griežtinti reikalavimai našumui, įskaitant didesnę operatyviosios atminties kartelę ir didesnį dėmesį SSD kaupikliams, kurie šiuolaikiniams atviro pasaulio žaidimams tampa praktiškai standartu.

    Finansiniu požiūriu projektas išliko vienas brangiausių rinkoje: vien „Cyberpunk 2077“ kūrimo biudžetas buvo vertinamas maždaug 160 000 000 eurų, o rinkodarai papildomai skirta apie 130 000 000 eurų. Vėlesniems darbams po išleidimo, įskaitant plėtrą ir didelius atnaujinimus, dar galėjo būti numatyta apie 115 000 000 eurų, todėl kiekvienas sprendimas, mažinantis palaikymo kaštus, studijai turi akivaizdžią reikšmę.

  • „Microsoft“ atideda „Fable“: bijo „Grand Theft Auto 6“ ir perpildo 2026-ųjų rudens kalendorių

    „Microsoft“ atideda „Fable“: bijo „Grand Theft Auto 6“ ir perpildo 2026-ųjų rudens kalendorių

    „Microsoft“ oficialiai pakeitė vieno svarbiausių „Xbox“ vaidmenų žaidimų planus: naujasis „Fable“ pasirodys ne 2026 metų pabaigoje, kaip tikėtasi, o 2027 metų vasarį. Sprendimas reiškia kelių mėnesių vėlavimą, tačiau kompanija jį vadina pragmatišku žingsniu.

    Pagrindinė priežastis – ypač ankšta 2026 metų rudens sezono konkurencija, kai tradiciškai vyksta didžiausi žaidimų leidimai prieš šventes. „Microsoft“ nenori, kad skirtingi jos pačios projektai tuo pačiu metu varžytųsi dėl tų pačių pirkėjų dėmesio ir biudžeto.

    Rinkoje tuo laikotarpiu laukiama ir itin didelio išorinio žaidėjo – „Rockstar Games“ kuriamo „Grand Theft Auto 6“. Tokios apimties leidimas paprastai „užgožia“ kitus naujus žaidimus, nes auditorija ir išlaidos pramogoms dažnai persiskirsto į vieną ryškiausią hitą.

    „Užtikrinsime jums išsamesnį, naują žvilgsnį į žaidimą“, – sakė „Xbox“ atstovai, komentuodami, kad laukiančiųjų bendruomenė artimiausiu metu sulauks daugiau informacijos.

    Naujų kadrų ir detalių tikimasi per „Xbox Games Showcase“, suplanuotą birželio 7 dieną. Tai turėtų tapti pirmąja rimtesne proga įvertinti, kokia kryptimi juda projektas, nes iki šiol viešumoje dominavo tik trumpi anonsai.

    Kuriamas „Fable“ yra pilnas serijos perkrovimas, patikėtas studijai „Playground Games“, labiausiai žinomai dėl „Forza Horizon“. Perėjimas nuo lenktynių prie atviro pasaulio fantastinio RPG industrijoje laikomas rizikingu, nes reikia ne tik kitokios dizaino filosofijos, bet ir kitokio turinio kūrimo tempo.

    Serija gerbėjams svarbi ir dėl istorijos: pirmasis „Fable“ pasirodė 2004 metais ir išsiskyrė tuo metu neįprasta moralės sistema, leidusia pasirinkimais formuoti herojaus reputaciją bei pasaulio reakcijas. Naujoje dalyje žadama išlaikyti savitą britišką humorą ir pasirinkimų laisvę, tačiau pritaikyti visa tai šiuolaikiniams lūkesčiams.

    Leidimo datos perkėlimas į 2027 metų vasarį atitinka dažnėjančią industrijos praktiką: dideli projektai vis dažniau vengiami leisti pačiame metų pabaigos pike, kad būtų daugiau erdvės marketingui ir mažesnė rizika „paskęsti“ tarp kitų gigantų. Žaidėjams tai reiškia ilgesnį laukimą, bet leidėjui – didesnę tikimybę, kad startas bus sklandesnis.