Tag: Microsoft

  • „Microsoft“ hitas jau čia: kada startuos „Forza Horizon 6“ ir kuo skiriasi leidimai?

    „Microsoft“ hitas jau čia: kada startuos „Forza Horizon 6“ ir kuo skiriasi leidimai?

    Lenktynių žaidimų gerbėjams artėja viena ryškiausių metų premjerų: „Forza Horizon 6“. „Microsoft“ ir studija „Playground Games“ jau sulaukė pirmųjų kritikų vertinimų, o daugelis apžvalgų kartoja tą pačią mintį – tai gali būti stipriausia serijos dalis iki šiol.

    Nors didžiausias dėmesys paprastai tenka automobiliams, trasoms ir atviram pasauliui, šįkart žaidėjams svarbiausias klausimas yra praktiškas: kada tiksliai bus galima pradėti žaisti. Premjeros laikas priklauso nuo to, kokią žaidimo versiją įsigysite, nes skirtingi leidimai suteikia nevienodas prieigas.

    Kada bus galima žaisti?

    Įprastai tokio masto „Microsoft“ žaidimai startuoja vienu metu visame pasaulyje arba pagal regioninį laiką, todėl reali pradžia gali skirtis keliomis valandomis. Dėl to žaidėjai dažnai mato skirtingą laiką konsolėje ar kompiuteryje, net jei premjeros data ta pati.

    Tikslią pradžios valandą leidėjai paprastai paskelbia oficialioje premjeros grafikoje, o ji tampa pagrindiniu orientyru planuojantiems išankstinį atsisiuntimą ir pirmąsias valandas po starto. Jei žaidimą ketinate žaisti iš karto, verta iš anksto pasitikrinti laiką savo laiko juostai.

    Leidimai ir ankstyva prieiga

    Kaip ir daugelyje naujų didžiųjų leidimų, „Forza Horizon 6“ parduodamas keliomis versijomis, kurios skiriasi turiniu ir privilegijomis. Brangiausias leidimas dažniausiai siūlo ankstyvą prieigą, leidžiančią į žaidimą įžengti keliomis dienomis anksčiau nei standartinės versijos pirkėjams.

    Tokiuose leidimuose taip pat neretai būna papildomas turinys: automobiliai, žaidimo valiuta, plėtinių paketas ar VIP tipo privalumai. Vis dėlto pagrindinis skirtumas, kuris labiausiai jaučiamas premjeros savaitę, yra būtent starto laikas ir galimybė pradėti žaisti anksčiau.

    Kodėl tai svarbu žaidėjams?

    Ankstyva prieiga aktuali ne tik nekantriausiems fanams. Pirmosios dienos dažnai tampa geriausiu laiku įsitraukti į bendruomenės veiklą, pradėti progresą, išbandyti naujoves ir pasiruošti sezoniniams renginiams ar internetinėms varžyboms.

    Kartu tai ir laikotarpis, kai pasitaiko techninių iššūkių: didelis serverių krūvis, ilgesni atsisiuntimai ar atnaujinimai. Todėl verta iš anksto atlaisvinti vietos diske, pasirūpinti išankstiniu atsisiuntimu, jei jis siūlomas, ir stebėti oficialius pranešimus dėl galimų pataisų.

    „Forza Horizon“ serija per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių atviro pasaulio lenktynių etalonų, todėl „Forza Horizon 6“ premjera daugeliui bus ne tik dar vienas žaidimas, o reikšmingas įvykis. Jei norite startuoti pirmą minutę, esminis žingsnis – pasirinkti tinkamą leidimą ir pasitikrinti oficialiai nurodytą pradžios laiką.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    Elono Musko ir Samo Altmano teismo ginčas dėl „OpenAI“ pastarosiomis savaitėmis atvėrė daugiau nei vien šios organizacijos istoriją. Teisme paviešinti dokumentai ir liudijimai parodė, kad „Microsoft“ dar 2022 metais nerimavo, jog „OpenAI“ gali tapti tokia pat dominuojančia jėga, kokia kadaise buvo pati „Microsoft“.

    Teisme nuskambėjo, kad „Microsoft“ vadovas Satya Nadella apie riziką kalbėjo dar 2022 metų balandį, likus keliems mėnesiams iki „ChatGPT“ debiuto, kuris ir įžiebė generatyvinio DI bumą. Jo rūpestis buvo paprastas: jei partneris tampa svarbesnis už platformą, pastaroji gali likti tik infrastruktūros tiekėja.

    „Nenoriu, kad mes būtume IBM, o „OpenAI“ taptų „Microsoft“, – rašė Satya Nadella vidiniame laiške vadovams.

    Ši frazė priminė istorinį precedentą, kai IBM aštuntajame dešimtmetyje suteikė erdvę „Microsoft“ programinei įrangai, o vėliau būtent programinės įrangos gamintojas tapo didžiausiu technologijų rinkos laimėtoju. Nadella teisme aiškino, kad „Microsoft“ siekė turėti realią įtaką visuose technologinio sprendimo sluoksniuose, o ne tik teikti debesijos pajėgumus.

    Partnerystė, kuri tapo per didele

    Per kelis metus „OpenAI“ modeliai tapo plačiai naudojami tiek vartotojų, tiek verslo rinkose, o pati organizacija sparčiai augo. Teisme minėta, kad „Microsoft“ ir „OpenAI“ susitarimo sąlygos buvo koreguotos ne kartą, o naujesni pakeitimai leido „OpenAI“ lanksčiau siūlyti produktus ir per kitus debesijos tiekėjus.

    Tai svarbu, nes DI modeliams ir jų eksploatavimui reikia didžiulių skaičiavimo resursų, todėl debesijos infrastruktūra tapo vienu kritinių konkurencijos veiksnių. Kuo daugiau „OpenAI“ gali dirbti su skirtingais tiekėjais, tuo mažiau „Microsoft“ gali jaustis esanti išskirtinis vartai į populiariausias DI paslaugas.

    „Microsoft“ bando mažinti priklausomybę

    Liudijimuose ir viešai aptariamuose „Microsoft“ žingsniuose ryškėja kryptis mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviau investuoja į nuosavų DI modelių kūrimą, stiprina produktų komandų valdymą ir plečia sprendimų spektrą, kad galėtų siūlyti ne vien vienos laboratorijos technologiją.

    Kontekstas aiškus: modeliai sparčiai tobulėja, o dalis rinkos lyderių jau kalba apie tai, kad tam tikri baziniai modeliai ilgainiui gali tapti labiau standartizuota, lengviau pakeičiama paslauga. Tokiu atveju konkurencija persikelia į duomenų centrų galią, lustus, kainodarą, integracijas ir tai, kaip greitai įmonės sukuria realiai perkamus produktus.

    Teismo procesas taip pat parodė, kad net ir labai sėkminga partnerystė gali virsti strategine dilema: augant „OpenAI“ įtakai, „Microsoft“ turi saugoti savo vaidmenį rinkoje ir kartu išlaikyti partnerį, nuo kurio priklauso dalis jos DI pasiūlymų. Šis balansas, panašu, taps vienu svarbiausių didžiųjų technologijų bendrovių klausimų artimiausiais metais.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis „Nscale“, siejamas su „Nvidia“ ekosistema, pritraukė apie 730 mln. eurų skolinto finansavimo duomenų centro projektui Narvike, šiaurės Norvegijoje. Ši injekcija pabrėžia bendrovės planus sparčiai plėsti pajėgumus regione, kuris vis aktyviau vilioja didelio energijos poreikio skaitmeninės infrastruktūros investicijas.

    Finansavimą suteikė keli bankai ir eksporto finansavimo institucijos, tarp jų ABN AMRO, DNB, „Nordea“ ir SEB, taip pat „Eksfin“. Lėšos bus nukreiptos į duomenų centro infrastruktūros vystymą, įskaitant pajėgumų didinimą darbui su didelio našumo skaičiavimais ir DI modelių mokymu.

    Projektas Narvike anksčiau buvo minimas kaip potenciali vieta ambicingam DI duomenų centro sumanymui, siejamam su „OpenAI“. Vis dėlto dabar skelbiama, kad vietoje to „Nscale“ pasirašė susitarimą su esamu klientu „Microsoft“, kuris šiame objekte nuomos „Nvidia“ lustus iš „Nscale“.

    Toks modelis leidžia klientams greičiau gauti skaičiavimo resursus be didžiulių pradinių investicijų į savo įrangą, o infrastruktūros valdytojui užtikrina stabilesnius pinigų srautus. Tuo pačiu tai atspindi rinkos tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai ieško ne tik savo, bet ir partnerių valdomų pajėgumų.

    Bendrovė taip pat pranešė dėl papildomos tokio pat dydžio finansavimo galimybės, vadinamos akordeono funkcija, kuri leistų prireikus pasiskolinti daugiau neperderant visų sąlygų iš naujo. Toks mechanizmas dažnai naudojamas dideliuose infrastruktūros projektuose, kai iš anksto numatoma, kad investicijų poreikis gali augti keičiantis paklausai.

    Anksčiau šiais metais „Nscale“ buvo įvertinta maždaug 13,6 mlrd. eurų po didelio investicijų raundo. Įmonės vadovas Joshas Payne’as pabrėžė, kad šie žingsniai turėtų sustiprinti „Nscale“ pozicijas pasaulinėje DI infrastruktūros rinkoje ir padėti patenkinti sparčiai augančią didelio našumo skaičiavimo paslaugų paklausą.

    Norvegijai tokie projektai svarbūs dėl kelių priežasčių: patrauklios sąlygos energijai imliems objektams, galimybė išnaudoti vėsesnį klimatą efektyvesniam aušinimui ir ambicija tapti reikšmingu duomenų centrų tašku Šiaurės Europoje. Vis dėlto konkurencija dėl DI infrastruktūros investicijų auga, o lemiamais veiksniais tampa elektros tinklo pajėgumai, prijungimo terminai ir ilgalaikės energijos kainos.

  • Forza Horizon 6 dar neprasidėjus pardavimams: nutekėjo per 150 GB, dalis jau žaidė

    Forza Horizon 6 dar neprasidėjus pardavimams: nutekėjo per 150 GB, dalis jau žaidė

    Iki oficialaus lenktynių žaidimo „Forza Horizon 6“ starto likus kelioms dienoms internete kilo sumaištis: į viešumą netyčia pateko daugiau nei 150 GB žaidimo failų. Dėl šio nutekėjimo dalis žaidėjų rado būdų paleisti žaidimą anksčiau laiko, nors tai pavyko ne visiems.

    Informacija apie neįprastus failų pokyčius buvo pastebėta „Steam“ ekosistemoje, kur viešai matomi tam tikri žaidimų atnaujinimų ir paketų pasikeitimai. Būtent šie duomenys leido bendruomenei suprasti, kad publikuota ne vien įprasta išankstinė parsiuntimo versija, o gerokai platesnis turinio paketas.

    Nutekėjusi versija, kaip teigiama žaidėjų bendruomenėje, leido pasiekti nemažą dalį režimų, tačiau keli svarbūs komponentai liko neveikiantys. Dažniausiai minimas ribotas arba nepasiekiamas daugelio žaidėjų režimas, kuris paprastai reikalauja serverių autentifikacijos.

    Į tinklą taip pat pateko vaizdo įrašų, kuriuose matyti žaidimo aplinkos fragmentai, automobiliai ir žaidimo eiga. Naujoji dalis, sprendžiant iš ankstesnės kūrėjų komunikacijos ir reklaminės medžiagos, žada ryškų posūkį į Japonijos lokaciją ir dinamiškesnę aplinką, įskaitant sezoniškumo elementus.

    Kol kas „Playground Games“ ir „Microsoft“ viešai išsamiai nekomentavo, kaip įvyko nutekėjimas ir kokio masto failai pateko į prieigą. Tačiau kūrėjai perspėja, kad bandantys apeiti apsaugas ir žaisti iki oficialios išleidimo datos rizikuoja sankcijomis, įskaitant paskyros blokavimą.

    Tokie incidentai žaidimų industrijoje laikomi itin jautriais, nes nutekėjimai gali pakenkti premjeros planams, atskleisti siužeto ar turinio detales bei padidinti piratavimo riziką. Praktikoje leidėjai tokiais atvejais dažniausiai skubiai keičia platinimo paketus, stiprina prieigos kontrolę ir aktyviau stebi neteisėtai platinamą turinį.

  • „Nscale“ dar stiprina plėtrą: 670 mln. eurų Narviko DI duomenų centrui ir 115 MW plėtrai

    DI infrastruktūros bendrovė „Nscale“ paskelbė pritraukusi papildomą 670 mln. eurų finansavimą, skirtą Narvike, Norvegijoje, vystomam DI duomenų centrui. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio tipo Norvegijoje ir atspindi augantį Europos kapitalo apetitą skaičiavimo pajėgumams.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti ABN AMRO, DNB, Eksfin, Nordea ir SEB. Bendrovė nurodo, kad dalis sandorio yra vadinamoji papildomo finansavimo galimybė, kuri gali būti panaudota tolesnei plėtrai, kai prireiks didesnės galios ir pajėgumų.

    „Kartu šie žingsniai leidžia „Nscale“ išlikti tarp pasaulinių DI infrastruktūros lyderių ir didinti aukštos spartos pajėgumus augančiai paklausai“, – sakė „Nscale“ įkūrėjas ir vadovas Josh Payne.

    Pasak įmonės, naujas paketas siejamas su planuojamu papildomu 115 MW išplėtimu Narviko aikštelėje. Duomenų centrų rinkoje tokios apimties plėtra paprastai reiškia dideles investicijas ne tik į serverius, bet ir į elektros įvadus, aušinimą, pastatus, tinklo ryšį bei veiklos tęstinumo sprendimus.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnę tendenciją Europoje, kur didėja finansavimas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Pagrindiniai veiksniai yra sparčiai augantis DI modelių mokymo ir naudojimo poreikis, didėjanti GPU pasiūla, taip pat valstybių ir verslo siekis turėti daugiau pajėgumų regione, mažinant priklausomybę nuo kitų rinkų.

    „Nscale“ taip pat akcentuoja strateginį bendradarbiavimą su „Microsoft“, apie kurį skelbta 2026 metų balandį. Pagal susitarimą Narviko miestelyje planuojama įdiegti daugiau nei 30 000 „NVIDIA“ Rubin grafikos procesorių, o didelės spartos DI skaičiavimo pajėgumai Norvegijoje turėtų būti pasiekiami iki 2027 metų.

    Bendrovė „Nscale“, įkurta 2024 metais, save pristato kaip DI infrastruktūros hyperscaler, vystantį modulinio dizaino duomenų centrus ir integruotus sprendimus Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Narviko projektas įmonei tampa kertiniu, nes tokio masto pajėgumai leidžia aptarnauti tiek DI modelių mokymą, tiek jų pritaikymą ir užklausų vykdymą realiu laiku.

  • „Microsoft“ pagaliau suvienodina „Xbox“ patirtį: atnaujintas UI keis konsoles, nešiojamuosius ir žaidimą debesyje

    „Microsoft“ pagaliau suvienodina „Xbox“ patirtį: atnaujintas UI keis konsoles, nešiojamuosius ir žaidimą debesyje

    „Microsoft“ parodė, kaip atrodys nauja, labiau suvienodinta „Xbox“ vartotojo sąsaja, kuri turėtų apimti namų konsoles, nešiojamuosius įrenginius ir žaidimą per debesį. Bendrovės tikslas – kad žaidėjai jaustųsi taip pat pažįstamai, nesvarbu, kuriame ekrane jungiasi prie „Xbox“.

    Pirmą kartą atnaujinto UI užuominos pasirodė kovo mėnesį per Game Developers Conference renginį, tačiau tuomet pokyčius buvo sunkiau įvertinti. Dabar paviešintas išsamesnis vaizdo įrašas leidžia geriau pamatyti, kur link juda dizainas ir kokius elementus „Microsoft“ ketina suvienodinti.

    „Xbox“ naujos kartos projektų vadovas Jasonas Ronaldas pripažino, kad žaidėjai pastebi didelę skirtingų įrenginių fragmentaciją. Pasak jo, būtent tai paskatino komandą siekti nuoseklesnės patirties tarp konsolės, programėlių ir debesijos sprendimų.

    „Užkulisiuose įdėjome daug darbo, kad sukurtume nuoseklią patirtį, kuri būtų pažįstama ir atpažįstamai „Xbox“, nesvarbu, kur nuspręsite žaisti“, – sakė J. Ronaldas.

    Iš pirmo žvilgsnio pagrindinis ekranas primena dabartinį, tačiau atsiranda pastebimų korekcijų. Viršuje dešinėje numatyta aiškesnė prieiga prie vartotojo profilio, o apačioje reklaminiai blokai, sprendžiant iš demonstracijos, sumažinami iki trijų vietoje keturių.

    Panašų pagrindinį išdėstymą planuojama pritaikyti ir nešiojamuosiuose įrenginiuose, kad perėjimas tarp formų būtų kuo sklandesnis. Tuo metu kompiuterio programėlė, anot pristatymo detalių, dizainu artėja prie „Xbox“ žaidimo debesyje aplinkos, kur didesnis dėmesys skiriamas greitam turinio pasiekiamumui.

    Ankstyvieji bandytojai naują vaizdą apibūdina kaip labiau konsolinį: daugiau animacijų, atnaujinta žaidimų bibliotekos skiltis ir apvalesni UI elementai turėtų suteikti vientisesnį įspūdį. Pristatymo skaidrės taip pat leidžia suprasti, kad panaši stilistika gali paliesti ir daugiau „Windows“ aplinkos vietų.

    „Microsoft“ pabrėžia, kad visi įrenginiai neatrodys identiškai, nes skiriasi ekranų dydžiai ir valdymo būdai. Vis dėlto kryptis aiški: mažiau skirtingų dizaino kalbų, daugiau nuoseklumo ir greitesnis kelias iki žaidimų, bibliotekos bei parduotuvės.

    Tame pačiame pristatymo kontekste matyti ir atnaujintos „Xbox“ parduotuvės „Windows“ sistemoje užuominos. Tai signalizuoja, kad pokyčiai gali apimti ne vien pagrindinį ekraną, bet ir visą turinio pirkimo bei naršymo grandinę.