CP v2

Tag: Microsoft

  • Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Milijardierius Billas Ackmanas netikėtai stojo į „Microsoft“ pusę: kodėl akcijos šoko

    Rinkose dėmesį patraukė žinia, kad rizikos draudimo fondų valdytojas Billas Ackmanas per „Pershing Square“ įsigijo reikšmingą „Microsoft“ akcijų paketą. Po šio pranešimo bendrovės akcijų kaina dienos eigoje kilo apie 4 proc., o investuotojai ėmė vertinti, ką toks žingsnis signalizuoja platesnei technologijų rinkai.

    Apie sprendimą viešai kalbėta ir finansų televizijoje: komentatorius Jimas Crameris teigė, kad „Microsoft“ stiprybė slypi jos balanse ir gebėjime išlaikyti konkurencingumą net rinkai greitai keičiantis. Pasak jo, bendrovė turi resursų staigiam proveržiui, kuris galėtų pakeisti investuotojų nuotaikas.

    Kas patraukė Ackmano dėmesį?

    B. Ackmanas aiškino, kad akcijų kainos kritimas sudarė retą progą įsigyti „Microsoft“ už, jo vertinimu, racionalesnę kainą. Tekste minima, kad 2026 metais akcijos buvo smukusios beveik 12 proc., todėl daliai investuotojų tai atrodė kaip proga grįžti prie didžiųjų technologijų vardų.

    Jis taip pat pabrėžė, kad jį skatina „Microsoft“ prioritetas moksliniams tyrimams ir plėtrai bei investicijos į „Copilot“, dirbtinio intelekto sprendimą, integruojamą į „Microsoft 365“. Ackmano vertinimu, tai turėtų didinti produktų kūrimo tempą ir ilgainiui skatinti klientų įsisavinimą.

    DI baimės ir „Microsoft 365“ modelio klausimas

    Įsigijimas vyksta metu, kai dalis įmonių programinės įrangos sektoriaus patiria spaudimą dėl dirbtinio intelekto keliamų pokyčių. Investuotojai nerimauja, kad DI skatinami efektyvumo šuoliai gali mažinti darbuotojų skaičių, o tai reikštų mažiau licencijų ir silpnesnį vadinamąjį vietų prenumeratų modelį.

    Šis klausimas ypač aktualus „Microsoft 365“ paketui, kuris apima „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Outlook“. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja, kad „Microsoft“ rezultatams vis labiau svarbus debesijos segmentas, o ne vien tradicinės biuro programos.

    Analitikų nuotaikos ir konkurentų fonas

    Remiantis straipsnyje minimu „FactSet“ vertinimu, apie 95 proc. analitikų „Microsoft“ akcijoms suteikia pirkimui prilygstančias rekomendacijas. Tuo pačiu pažymima, kad yra ir atsargesnių vertinimų, atsižvelgiant į rinkos rotaciją, kai kapitalas nukrypsta į karščiausias DI istorijas.

    J. Crameris taip pat ragino nevertinti visų programinės įrangos bendrovių vienodai ir atskyrė „Microsoft“ nuo kitų įmonių, tokių kaip „Workday“, „ServiceNow“ ar „Salesforce“. Pasak jo, „Microsoft“ akcijos labiau priklauso nuo debesijos augimo trajektorijos ir gebėjimo DI įrankius paversti realia paklausa.

    Viešoje informacijoje nurodoma, kad „Pershing Square“ pozicija pradėta formuoti vasarį, po išpardavimo, sekusio „Microsoft“ fiskalinių 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimą. Šis sprendimas dar kartą parodo, kad net ir DI sukelto neapibrėžtumo fone didžiausios, stiprų balansą turinčios bendrovės daliai investuotojų išlieka saugesnis pasirinkimas.

  • Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Ataskaita: tūkstančiai sandorių per 3 mėnesius

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktos finansinių sandorių deklaracijos atskleidė itin aktyvią prekybą vertybiniais popieriais 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 atskirų sandorių, o kiekvieno jų vertė pateikiama rėžiais, o ne tiksliomis sumomis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendra visų šių operacijų vertė vertinama maždaug nuo 200 mln. iki 700 mln. eurų. Didžiausia pirkimų ir pardavimų dalis buvo susijusi su technologijų sektoriumi.

    Kur investuota: „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“

    Dokumentuose matyti stambūs sandoriai su tokių technologijų bendrovių vertybiniais popieriais kaip „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“. Tarp reikšmingesnių taip pat minimos „ServiceNow“, „Adobe“, „Oracle“, „Broadcom“, „Texas Instruments“ ir „Dell“.

    Dalis operacijų pateko į vadinamąjį didelės vertės intervalą, kai vieno sandorio suma siekė nuo maždaug 1 mln. iki 5 mln. eurų. Kai kurie pardavimai, vertinami dar didesniais rėžiais, taip pat buvo susiję su technologijų bendrovėmis.

    Sutapimai su naujienomis ir skaidrumo klausimai

    Dalis sandorių laiko prasme sutapo su reikšmingomis žiniomis apie bendroves, kurių vertybiniai popieriai buvo perkami ar parduodami. Toks sutapimas savaime neįrodo pažeidimų, tačiau sustiprina visuomenės dėmesį interesų konflikto ir skaidrumo temoms.

    Pačiose deklaracijose nenurodoma, ar prezidentas sandorius inicijavo asmeniškai. Kai kurie įrašai pažymėti kaip nepageidauti, tačiau viešoje medžiagoje nepaaiškinama, ką tiksliai reiškia toks statusas ir kaip jis taikomas praktikoje.

    Administracijos pozicija ir galiojančios taisyklės

    Baltųjų rūmų atstovas viešame komentare teigė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo fonde, kurį valdo jo vaikai. Administracija pabrėžė, kad interesų konflikto nėra.

    JAV prezidentams nėra draudžiama turėti akcijų ar jomis prekiauti einant pareigas, tačiau taikomi deklaravimo reikalavimai. Šios formos paprastai apima sandorius, viršijančius nustatytą ribą, o dalis turto kategorijų, pavyzdžiui, tam tikri fondai ar JAV iždo priemonės, gali būti nedeklaruojamos atskirų sandorių lygiu.

  • „Microsoft“ ruošia Windows 11 gelbėtoją: įdiegus blogą tvarkyklę, sistema ją atšauks pati

    „Microsoft“ ruošia Windows 11 gelbėtoją: įdiegus blogą tvarkyklę, sistema ją atšauks pati

    „Microsoft“ rengia „Windows 11“ naujovę, kuri turėtų sumažinti vieną dažniausių sistemos gedimų priežasčių – netinkamai veikiančias įrenginių tvarkykles. Bendrovė testuoja sprendimą, kuris leistų operacinei sistemai automatiškai atšaukti problematišką tvarkyklės versiją ir grąžinti ankstesnę, stabilesnę.

    Tvarkyklių atnaujinimai į kompiuterius dažnai patenka per „Windows Update“, todėl daugeliui vartotojų procesas vyksta beveik nepastebimai. Tačiau būtent automatika kartais tampa silpnąja grandimi: jei į atnaujinimų srautą patenka klaidingas tvarkyklės paketas, pasekmės gali būti rimtos – nuo nestabilumo ir našumo kritimo iki sistemos strigimų ar net vadinamojo mėlynojo ekrano.

    Nauja kryptis: atstatymas per debesį

    Pagal „Microsoft“ planus, „Windows 11“ turėtų gebėti aptikti, kad tvarkyklė, įdiegta per „Windows Update“, sukelia klaidas ar avarijas. Tokiu atveju sistema automatiškai inicijuotų tvarkyklės grąžinimą į ankstesnę versiją, o reikiamus failus prireikus atsisiųstų iš debesies.

    Tokia logika primena jau seniai sistemoje esančias atkūrimo galimybes, tačiau esminis pokytis būtų automatizavimas ir greitesnė reakcija. Šiuo metu daugeliu atvejų vartotojui tenka pačiam ieškoti problemos šaltinio, atidarinėti įrenginių tvarkytuvę, šalinti naujausią tvarkyklę ar naudoti atkūrimo taškus, kas ne visada paprasta.

    Kada to sulauks vartotojai?

    „Microsoft“ nurodo, kad funkcija yra vidinių bandymų stadijoje ir tikrinama kartu su aparatinės įrangos partneriais. Jei testai pasiteisins, diegimas turėtų vykti palaipsniui, o pirmieji diegimai planuojami nuo rugsėjo mėnesio.

    Šis žingsnis dera su platesnėmis „Windows 11“ stabilumo ir patikimumo iniciatyvomis, kuriomis „Microsoft“ siekia sumažinti atnaujinimų keliamą riziką ir grąžinti vartotojų pasitikėjimą. Praktikoje tvarkyklių klaidos yra viena sudėtingiausių problemų, nes jos priklauso ne tik nuo operacinės sistemos, bet ir nuo daugybės skirtingų gamintojų komponentų bei jų programinės įrangos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie automatiniai atšaukimai gali ypač padėti organizacijoms, kuriose kompiuterių parkas didelis ir gedimų kaina didelė. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai „Windows 11“ atpažins probleminius atnaujinimus ir kaip greitai bus pritaikytas saugus grąžinimas, neįtraukiant papildomų suderinamumo nesklandumų.

  • „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleido Izraelio padalinio vadovą Aloną Haimovichą po vidinio tyrimo, susijusio su „Azure“ debesijos paslaugų naudojimu Izraelio gynybos institucijose. Įmonė viešai patvirtino vadovybės pokyčius, tačiau detalių pateikė mažai, pabrėždama tik organizacinius sprendimus.

    Vidinio tyrimo esmė buvo tai, ar ir kaip „Azure“ infrastruktūra galėjo būti naudojama kariniams ir žvalgybiniams tikslams, ypač duomenų apdorojimui ir saugojimui. Pasak kelių žiniasklaidos pranešimų, dėmesys krypo į technologijų panaudojimą stebėsenai ir duomenų rinkimui apie palestiniečius.

    „Mes vertiname privatumo apsaugą ir siekiame užkirsti kelią masinei civilių stebėsenai“, – sakė „Microsoft“ atstovai, komentuodami, kodėl buvo inicijuotas vidinis patikrinimas.

    Nors Haimovichui viešai nebuvo pateikta konkrečių kaltinimų, tyrimas esą atskleidė skaidrumo trūkumą dėl to, kaip paslaugos buvo naudojamos ir kaip apie tai buvo informuojama centrinė būstinė. Tokie signalai įmonei kelia ne tik reputacinę, bet ir atitikties riziką, ypač dėl Europos Sąjungos privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    Po šių įvykių „Microsoft“ peržiūrėjo Izraelio padalinio valdymo modelį ir sustiprino priežiūrą, dalį sprendimų perduodama Europos regiono grandžiai. Tai rodo, kad technologijų milžinės vis dažniau centralizuoja jautrius valdžios sektoriaus kontraktus, kai kyla etikos ir atitikties klausimų.

    Situaciją kaitina ir vidinis darbuotojų spaudimas: pastaraisiais metais vis garsiau keliami klausimai dėl didžiųjų debesijos tiekėjų sutarčių su kariuomenėmis. Tokie protestai tapo platesnės tendencijos dalimi, kai darbuotojai reikalauja aiškesnių ribų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamos DI, debesijos ir didžiųjų duomenų technologijos.

    Tuo pat metu Izraelio institucijos plačiai naudoja ir kitų tiekėjų sprendimus, o rinkoje tęsiasi konkurencija dėl strateginių viešojo sektoriaus kontraktų. Artėjant sutarčių atnaujinimui, sprendimai dėl apimčių ir sąlygų gali tapti lakmuso popierėliu, kaip griežtai technologijų bendrovės taikys savo etikos ir naudojimo taisykles.

  • Nutekėjo „Forza Horizon 6“ žaidimo fragmentas: „Xbox Series X“ jau demonstruoja 60 kadrų per sekundę

    Nutekėjo „Forza Horizon 6“ žaidimo fragmentas: „Xbox Series X“ jau demonstruoja 60 kadrų per sekundę

    Krzysztof Chałabiś

    Już w piątek 15 maja dostęp do Forzy Horizon 6 otrzymają ci, którzy zakupili tytuł w Edycji Premium. Oznacza to, że tytuł jest już praktycznie ukończony i co za tym idzie, do sieci trafia coraz więcej materiałów recenzenckich. Jeden z nich pojawił się u znanego youtubera. Pokazane jest nagranie z trybu wydajności w 60 klatkach na sekundę. Czy twórcy podołali optymalizacji?

    Do debiutu Forzy Horizon 6 pozostało już zaledwie godziny. Oznacza to, że wokół najbardziej oczekiwanej gry wyścigowej w 2026 roku dzieje się bardzo dużo. Niedawno informowaliśmy o tym, że ze strony Playground Games doszło do gigantycznej wpadki. Developerzy przypadkowo udostępnili 155 GB danych na Steam, które przy użyciu odpowiedniego oprogramowania można było uruchomić jako pełną wersję gry.

    Błąd, o którym bardzo głośno zrobiło się w sieci i do internetu trafiły liczne nagrania z rozgrywki, dosyć szybko został naprawiony. Chwilę później twórcy wystosowali odpowiednie oświadczenie, w którym zagrozili tym, że użytkownicy Steam, którzy włączyli grę przed jej oficjalną premierą za pomocą zewnętrznych aplikacji, zostaną namierzeni i finalnie zbanowani. Teraz do sieci trafił pierwszy gameplay, który pokazuje grę w 60 klatkach na sekundę na konsoli Xboxa.

    Poszczególni gamingowi publicyści otrzymali już swoje kopie Forzy Horizon 6 do recenzji. Część z nich ma zniesione embargo i może dzięki pozwoleniom od Microsoftu publikować fragmenty z rozgrywek. Jest to również swego rodzaju element promocyjny – jeśli gra jest dobra, to gameplaye wyłącznie zachęcą potencjalnych nabywców do zakupu. YouTuber znany jako TmarTn2 może poszczycić się liczbą ponad 5 milionów subskrybentów.

    Właśnie na jego kanał trafił fragment z trybu wydajności na Xbox Series X w 60 klatkach na sekundę. Cały filmik trwa ponad 16 minut, choć jedynie około połowa to sam gameplay. Widać na nim bardzo wysoką płynność rozgrywki – zarówno z kamery zza kierownicy, jak i z trzecioosobowej perspektywy. Tryb wydajności cechuje się tym, że obniżone są walory graficzne kosztem większej płynności. Trzeba przyznać, że jak na obniżonych ustawieniach graficznych, Forza Horizon 6 nadal wygląda bardzo przyzwoicie. Każdemu, kto planuje kupić Forzę Horizon 6 na Xboxa polecamy to nagranie.

  • „Microsoft“ hitas jau čia: kada startuos „Forza Horizon 6“ ir kuo skiriasi leidimai?

    „Microsoft“ hitas jau čia: kada startuos „Forza Horizon 6“ ir kuo skiriasi leidimai?

    Lenktynių žaidimų gerbėjams artėja viena ryškiausių metų premjerų: „Forza Horizon 6“. „Microsoft“ ir studija „Playground Games“ jau sulaukė pirmųjų kritikų vertinimų, o daugelis apžvalgų kartoja tą pačią mintį – tai gali būti stipriausia serijos dalis iki šiol.

    Nors didžiausias dėmesys paprastai tenka automobiliams, trasoms ir atviram pasauliui, šįkart žaidėjams svarbiausias klausimas yra praktiškas: kada tiksliai bus galima pradėti žaisti. Premjeros laikas priklauso nuo to, kokią žaidimo versiją įsigysite, nes skirtingi leidimai suteikia nevienodas prieigas.

    Kada bus galima žaisti?

    Įprastai tokio masto „Microsoft“ žaidimai startuoja vienu metu visame pasaulyje arba pagal regioninį laiką, todėl reali pradžia gali skirtis keliomis valandomis. Dėl to žaidėjai dažnai mato skirtingą laiką konsolėje ar kompiuteryje, net jei premjeros data ta pati.

    Tikslią pradžios valandą leidėjai paprastai paskelbia oficialioje premjeros grafikoje, o ji tampa pagrindiniu orientyru planuojantiems išankstinį atsisiuntimą ir pirmąsias valandas po starto. Jei žaidimą ketinate žaisti iš karto, verta iš anksto pasitikrinti laiką savo laiko juostai.

    Leidimai ir ankstyva prieiga

    Kaip ir daugelyje naujų didžiųjų leidimų, „Forza Horizon 6“ parduodamas keliomis versijomis, kurios skiriasi turiniu ir privilegijomis. Brangiausias leidimas dažniausiai siūlo ankstyvą prieigą, leidžiančią į žaidimą įžengti keliomis dienomis anksčiau nei standartinės versijos pirkėjams.

    Tokiuose leidimuose taip pat neretai būna papildomas turinys: automobiliai, žaidimo valiuta, plėtinių paketas ar VIP tipo privalumai. Vis dėlto pagrindinis skirtumas, kuris labiausiai jaučiamas premjeros savaitę, yra būtent starto laikas ir galimybė pradėti žaisti anksčiau.

    Kodėl tai svarbu žaidėjams?

    Ankstyva prieiga aktuali ne tik nekantriausiems fanams. Pirmosios dienos dažnai tampa geriausiu laiku įsitraukti į bendruomenės veiklą, pradėti progresą, išbandyti naujoves ir pasiruošti sezoniniams renginiams ar internetinėms varžyboms.

    Kartu tai ir laikotarpis, kai pasitaiko techninių iššūkių: didelis serverių krūvis, ilgesni atsisiuntimai ar atnaujinimai. Todėl verta iš anksto atlaisvinti vietos diske, pasirūpinti išankstiniu atsisiuntimu, jei jis siūlomas, ir stebėti oficialius pranešimus dėl galimų pataisų.

    „Forza Horizon“ serija per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių atviro pasaulio lenktynių etalonų, todėl „Forza Horizon 6“ premjera daugeliui bus ne tik dar vienas žaidimas, o reikšmingas įvykis. Jei norite startuoti pirmą minutę, esminis žingsnis – pasirinkti tinkamą leidimą ir pasitikrinti oficialiai nurodytą pradžios laiką.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    Elono Musko ir Samo Altmano teismo ginčas dėl „OpenAI“ pastarosiomis savaitėmis atvėrė daugiau nei vien šios organizacijos istoriją. Teisme paviešinti dokumentai ir liudijimai parodė, kad „Microsoft“ dar 2022 metais nerimavo, jog „OpenAI“ gali tapti tokia pat dominuojančia jėga, kokia kadaise buvo pati „Microsoft“.

    Teisme nuskambėjo, kad „Microsoft“ vadovas Satya Nadella apie riziką kalbėjo dar 2022 metų balandį, likus keliems mėnesiams iki „ChatGPT“ debiuto, kuris ir įžiebė generatyvinio DI bumą. Jo rūpestis buvo paprastas: jei partneris tampa svarbesnis už platformą, pastaroji gali likti tik infrastruktūros tiekėja.

    „Nenoriu, kad mes būtume IBM, o „OpenAI“ taptų „Microsoft“, – rašė Satya Nadella vidiniame laiške vadovams.

    Ši frazė priminė istorinį precedentą, kai IBM aštuntajame dešimtmetyje suteikė erdvę „Microsoft“ programinei įrangai, o vėliau būtent programinės įrangos gamintojas tapo didžiausiu technologijų rinkos laimėtoju. Nadella teisme aiškino, kad „Microsoft“ siekė turėti realią įtaką visuose technologinio sprendimo sluoksniuose, o ne tik teikti debesijos pajėgumus.

    Partnerystė, kuri tapo per didele

    Per kelis metus „OpenAI“ modeliai tapo plačiai naudojami tiek vartotojų, tiek verslo rinkose, o pati organizacija sparčiai augo. Teisme minėta, kad „Microsoft“ ir „OpenAI“ susitarimo sąlygos buvo koreguotos ne kartą, o naujesni pakeitimai leido „OpenAI“ lanksčiau siūlyti produktus ir per kitus debesijos tiekėjus.

    Tai svarbu, nes DI modeliams ir jų eksploatavimui reikia didžiulių skaičiavimo resursų, todėl debesijos infrastruktūra tapo vienu kritinių konkurencijos veiksnių. Kuo daugiau „OpenAI“ gali dirbti su skirtingais tiekėjais, tuo mažiau „Microsoft“ gali jaustis esanti išskirtinis vartai į populiariausias DI paslaugas.

    „Microsoft“ bando mažinti priklausomybę

    Liudijimuose ir viešai aptariamuose „Microsoft“ žingsniuose ryškėja kryptis mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviau investuoja į nuosavų DI modelių kūrimą, stiprina produktų komandų valdymą ir plečia sprendimų spektrą, kad galėtų siūlyti ne vien vienos laboratorijos technologiją.

    Kontekstas aiškus: modeliai sparčiai tobulėja, o dalis rinkos lyderių jau kalba apie tai, kad tam tikri baziniai modeliai ilgainiui gali tapti labiau standartizuota, lengviau pakeičiama paslauga. Tokiu atveju konkurencija persikelia į duomenų centrų galią, lustus, kainodarą, integracijas ir tai, kaip greitai įmonės sukuria realiai perkamus produktus.

    Teismo procesas taip pat parodė, kad net ir labai sėkminga partnerystė gali virsti strategine dilema: augant „OpenAI“ įtakai, „Microsoft“ turi saugoti savo vaidmenį rinkoje ir kartu išlaikyti partnerį, nuo kurio priklauso dalis jos DI pasiūlymų. Šis balansas, panašu, taps vienu svarbiausių didžiųjų technologijų bendrovių klausimų artimiausiais metais.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.