CP v2

Tag: Microsoft

  • Į tinklą nutekėjo „Call of Duty“ Modern Warfare 4 viršelis: užuominos apie Korėjos pusiasalį

    Į tinklą nutekėjo „Call of Duty“ Modern Warfare 4 viršelis: užuominos apie Korėjos pusiasalį

    Internete pasirodė nutekintas naujos „Call of Duty“ dalies, kuri neoficialiai vadinama Modern Warfare 4, viršelio vaizdas. Nors jis paviešintas tyčia suliejus detales, nutekėjimas jau kursto spėliones apie šių metų žaidimo temą ir veiksmo vietą.

    Apie nutekėjimą pranešė gerai žinomas informatorius billbil-kun, anksčiau ne kartą tiksliai atskleidęs dar nepaskelbtų žaidimų detales. Dėl galimų teisinių pasekmių viršelis pasidalintas tik iš dalies, tačiau jame įžiūrimi keli kariai ir „Modern Warfare“ pavadinimas su stilizuotu skaičiumi 4.

    Nutekėjęs vaizdas sustiprino senesnes kalbas, kad naujoji dalis gali nukelti į Korėjos pusiasalio regioną. Anot gandų, siužetas galėtų suktis apie Task Force 141 veiksmus kartu su britų SAS ir Pietų Korėjos pajėgomis, o tonas bei ryšiai su ankstesniais įvykiais primintų Modern Warfare III.

    „Žaidimo viršelis nutekintas likus kelioms dienoms iki didelio pristatymo, todėl tikėtina, kad oficiali informacija bus paskelbta netrukus“, – sakė nutekėjimą aptariantis šaltinis žaidimų bendruomenėje.

    Tikėtina, kad daugiau aiškumo atsiras per Xbox Games Showcase transliaciją, kurioje dažnai pristatomi svarbiausi „Microsoft“ ir partnerių projektai. Kadangi „Activision Blizzard“ priklauso „Microsoft“, „Call of Duty“ naujienos tokiuose renginiuose tampa vis labiau tikėtinos, tačiau kol kas leidėjas oficialiai nepatvirtino nei pavadinimo, nei veiksmo vietos.

    Žaidimų rinkoje „Call of Duty“ pastaraisiais metais susiduria su didesniu žaidėjų ir kritikų spaudimu dėl leidimo tempo, turinio apimties ir kokybės kartelės. Dėl to bet kokie nutekėjimai apie kitą dalį sulaukia išskirtinio dėmesio, o leidėjui tenka balansuoti tarp gerbėjų lūkesčių ir naujovių.

    Tuo pat metu sklando ir spėlionės apie platesnį platformų palaikymą, įskaitant galimą pasirodymą „Nintendo Switch 2“, tačiau tai išlieka nepatvirtinta. Kol nėra oficialaus anonso, visa informacija apie Modern Warfare 4 turėtų būti vertinama kaip gandai, kuriuos artimiausios dienos gali arba patvirtinti, arba paneigti.

  • Ar pinigai perka laimę? Billas Gatesas atvirai paaiškino, ką jam suteikė finansinis saugumas

    Ar pinigai gali padaryti žmogų laimingesnį? Šis klausimas vėl sugrįžo į viešą diskusiją po to, kai socialiniuose tinkluose išplito senesnis Billo Gateso atsakymas apie tai, ką jam realiai davė didžiulė finansinė sėkmė.

    „Microsoft“ vienas įkūrėjų yra pripažinęs, kad didesnės pajamos jo gyvenimą padarė laimingesnį, tačiau ne dėl prabangos. Pasak jo, svarbiausia nauda yra ne galimybė pirkti brangius daiktus, o dingęs nuolatinis nerimas dėl netikėtų išlaidų.

    „Taip. Aš nebegalvoju, kaip apmokėti gydymą ar mokslą“, – sakė Billas Gatesas.

    Jis pabrėžė, kad tam nereikia milijardo, nes esminė riba yra finansinis stabilumas, o ne ekstremalus turtas. Tai reiškia būseną, kai žmogus gali susidoroti su staigiais gyvenimo sukrėtimais, pavyzdžiui, liga, darbo praradimu ar būtinu šeimos nario gydymu, neįkrisdamas į skolas.

    Ekspertai pastebi, kad Gateso mintis atitinka daugelį tyrimų išvadų: pinigai laimės „nenuperka“ tiesiogiai, tačiau mažina stresą ir didina pasirinkimo laisvę. Kuo mažiau kasdienio nesaugumo, tuo didesnė tikimybė jausti stabilesnę emocinę savijautą.

    Ekonomistai ir psichologai jau seniai nagrinėja ryšį tarp pajamų ir gerovės. Viena dažniausiai cituojamų išvadų yra ta, kad iki tam tikro taško pajamų augimas aiškiai siejasi su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, nes lengviau patenkinti bazinius poreikius ir sukaupti finansinę „pagalvę“.

    Vis dėlto, pasiekus stabilumą, papildomi pinigai dažniau prisideda prie komforto, o ne prie ilgalaikės laimės. Tyrėjai išskiria, kad didžiausią poveikį savijautai daro ne vien pajamų dydis, bet ir finansinis neapibrėžtumas, skolos bei nuolatinis „išgyvenimo“ režimas.

    Pastaraisiais metais daugelyje šalių išaugus pragyvenimo kaštams, daugiau žmonių kasdien patiria spaudimą dėl būsto, maisto, sveikatos paslaugų ar švietimo išlaidų. Tokiose aplinkybėse finansinio saugumo tema tampa ne teorine, o labai praktiška: net ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai gali jaustis nesaugiai, jei neturi santaupų.

    Gateso pasisakymas dažnai interpretuojamas kaip priminimas, kad emocinę gerovę smarkiai veikia ne prabanga, o ramybė dėl rytojaus. Kitaip tariant, svarbiausias „pirkinys“ čia yra ne daiktas, o mažesnis kasdienis stresas.

  • „Microsoft“ sutiko mokėti 230 mln. eurų: taškas ketverių metų bylai dėl „Activision Blizzard“

    „Microsoft“ sutiko mokėti 230 mln. eurų: taškas ketverių metų bylai dėl „Activision Blizzard“

    „Microsoft“ sutiko išmokėti apie 230 mln. eurų, kad užbaigtų kolektyvinį ieškinį, susijusį su „Activision Blizzard“ įsigijimu. Ginčas tęsėsi kelerius metus ir buvo siejamas su buvusių akcininkų kaltinimais, kad bendrovė buvo parduota neįvertinus realios vertės.

    Ieškinį inicijavo Švedijos pensijų fondas Sjunde AP-Fonden, prie kurio prisijungė investuotojai, teigę, jog valdyba pernelyg greitai sutiko su sandorio sąlygomis. Jų teigimu, siūlyta 95 JAV dolerių kaina už akciją neatspindėjo „Activision Blizzard“ potencialo ir perspektyvų.

    Pagrindiniu atsakovu įvardytas tuometinis generalinis direktorius Bobby Kotickas. Ieškinyje buvo teigiama, kad jis galėjo būti suinteresuotas greitesniu sandorio užbaigimu dėl asmeninių motyvų ir augančios kritikos dėl darbo sąlygų bendrovėje.

    Pagal susitarimo sąlygas kompensacijos bus mokamos buvusiems akcininkams, turėjusiems akcijų nuo 2022 metų sausio iki 2023 metų spalio. Skaičiuojama, kad išmoka sieks apie 0,28 euro už akciją, tačiau galutinės sumos priklausys nuo teismo patvirtintos tvarkos ir administravimo kaštų.

    „Nusprendėme taip pasielgti, kad išvengtume papildomų naštų, išlaidų ir dėmesio atitraukimo, kurį sukeltų tolesni teisiniai ginčai“, – sakė „Microsoft“ atstovai teismui pateiktuose dokumentuose.

    Kaip įprasta tokiose bylose, susitarimas nereiškia kaltės pripažinimo. Dokumentai pateikti Delavero teismui, kuris dar turės galutinai įvertinti, ar siūloma taikos sutartis atitinka kolektyvinio ieškinio reikalavimus.

    Šis ginčas papildo platesnį foną, lydėjusį „Activision Blizzard“ įsigijimą, kuris laikomas vienu didžiausių technologijų ir žaidimų industrijos sandorių. „Microsoft“ anksčiau skelbė, kad bendra operacijos vertė po užbaigimo siekė apie 70 mlrd. eurų, todėl dabartinė išmoka sudaro tik nedidelę šios sumos dalį.

    Įsigijimas „Microsoft“ suteikė teises į vienus pelningiausių žaidimų prekės ženklų, įskaitant „Call of Duty“ ir „Candy Crush Saga“, kurie generuoja reikšmingas pajamas tiek konsolių, tiek mobiliajame segmente. Rinkoje tai vertinama kaip strateginis žingsnis stiprinant „Xbox“ ekosistemą ir didinant turinio pasiūlą prenumeratos modeliams.

  • Nutekėjo „Bethesda“ planai: kada pasirodys The Elder Scrolls VI ir „Fallout“ remasteriai

    Nutekėjo „Bethesda“ planai: kada pasirodys The Elder Scrolls VI ir „Fallout“ remasteriai

    Praėjo aštuoneri metai nuo pirmosios The Elder Scrolls VI užuominos, tačiau apie patį žaidimą oficialiai vis dar beveik nieko neparodyta. Naujausi neoficialūs signalai iš „Xbox“ ekosistemai artimų šaltinių vėl įplieskė diskusijas apie „Bethesda“ leidybos grafiką ir galimus laukiamiausių projektų terminus.

    Apie tai viešai prabilo žurnalistas Jez Corden, aptardamas galimą „Bethesda“ planą tinklalaidėje The Xbox Two. Jo teigimu, rengiami atnaujinti Fallout 3 ir Fallout: New Vegas leidimai, tačiau jų pasirodymas gali būti gerokai vėlesnis, nei dalis gerbėjų tikėjosi po ankstesnių užuominų.

    Pasak Cordeno, Fallout 3 remasteris realistiškai galėtų pasirodyti ne anksčiau kaip 2027 metais. Tokį terminą jis sieja su ankstesniais vidinių dokumentų nutekėjimais, kurie internete pasirodė 2023 metais, tačiau pabrėžia, kad kalbama apie prognozes, o ne patvirtintą leidėjo planą.

    „Negaliu garantuoti, kiek čia tiesos, bet girdėjau, kad Fallout remasteriai greičiausiai yra toliau, nei žmonėms atrodo“, – sakė Jez Corden.

    Kalbėdamas apie Fallout: New Vegas, jis mini dar ilgesnį laukimą ir neatmeta, kad atnaujinta versija galėtų pasirodyti tik 2029–2030 metais. Tokia data sutaptų su originalo dvidešimtmečiu, nors žaidimų industrijoje jubiliejai ne visada tampa griežtu leidybos grafiko pagrindu.

    The Elder Scrolls VI atveju Corden taip pat piešia atsargesnį scenarijų. Jo vertinimu, projektas gali pasirodyti praėjus maždaug vieneriems ar dvejiems metams po pirmojo „Fallout“ remasterio, o tai reikštų 2028–2029 metų laikotarpį.

    Toks langas dera su tuo, ką pastaraisiais metais netiesiogiai signalizavo ir patys kūrėjai. „Bethesda“ vadovas Todd Howard anksčiau yra sakęs, kad studija dar nėra pasirengusi plačiau rodyti žaidimo, o aktyvesnis darbas įsibėgėjo tik po to, kai buvo užbaigtas „Starfield“ leidimas ir palaikymas.

    Žaidimų rinkoje remasterių banga pastaraisiais metais tik stiprėja, nes tai leidžia leidėjams mažesne rizika užpildyti tvarkaraštį tarp didžiųjų AAA projektų. Šiuolaikinių aukščiausios klasės žaidimų kūrimas dažnai trunka penkerius ar daugiau metų, o biudžetai neretai siekia šimtus milijonų eurų, todėl atnaujinti hitai tampa patraukliu kompromisu.

    Vis dėlto svarbiausia detalė išlieka nepakitusi: nei „Microsoft“, nei „Bethesda“ šių datų oficialiai nepatvirtino. Kol kas tai vertintina kaip industrijos užkulisių prognozės, kurios gali kisti dėl kūrimo eigos, prioritetų ir rinkos planavimo.

  • „Microsoft“ patikėta DI etika: nauja vadovė atskleidė, kas iš tiesų stringa lenktynėse

    „Microsoft“ patikėta DI etika: nauja vadovė atskleidė, kas iš tiesų stringa lenktynėse

    „Microsoft“ vasarį paskyrė naują Trusted Technology Group vadovę Jenny Lay-Flurrie, kuriai patikėta suvienyti atsakingų technologijų iniciatyvas ir užtikrinti, kad DI būtų kuriamas bei diegiamas saugiai. Šis žingsnis sutampa su augančia įtampa rinkoje, kur greitis dažnai nugali atsargumą.

    Technologijų sektoriuje DI plėtra vis dažniau lyginama su lenktynėmis, tačiau kartu didėja ir klaidų kaina: nuo šališkumo iki neįgaliesiems nepritaikytų sprendimų. „Microsoft“ pabrėžia, kad atsakomybė už DI rezultatus tenka žmonėms ir organizacijoms, net jei sprendimus sugeneruoja modeliai.

    Kas slepiasi po atsakingu DI?

    Pasak Jenny Lay-Flurrie, atsakinga plėtra turi dvi dalis: ne tik sukurti teisingai, bet ir užtikrinti, kad sprendimas laikui bėgant išliktų teisingas. Tai reiškia nuolatinį testavimą, grįžtamojo ryšio rinkimą ir korekcijas, kai realiame pasaulyje išryškėja spragos.

    Įmonė savo modelių valdyme remiasi principais, kurie apima teisingumą, skaidrumą, įtrauktį ir atskaitomybę. Tokia kryptis nėra visiškai nauja: „Microsoft“ saugumo ir patikimumo prioritetus viešai akcentuoja dar nuo Trustworthy Computing iniciatyvos, pradėtos ankstesniais dešimtmečiais.

    Šališkumas prasideda duomenyse

    Viena iš įvardytų problemų, su kuria susidūrė „Microsoft“, buvo netikslus aklųjų vaizdavimas DI sugeneruotose iliustracijose. Kompanija pripažino, kad modeliai atkartoję visuomenėje paplitusius stereotipus, todėl komandos turėjo įsikišti ir papildyti mokymo medžiagą.

    Siekiant pagerinti atpažinimą ir kontekstą, „Microsoft“ įsigijo daugiau nei 20 000 000 minučių multimodalių duomenų iš ne pelno platformos Be My Eyes. Duomenys buvo anonimizuoti, kad galėtų būti panaudoti modelių mokymui, tiksliau atspindint aklųjų ir silpnaregių patirtis.

    Tuo pat metu rinkoje pabrėžiama, kad vien įvairesni duomenys problemos neišsprendžia. Jei šališkai sužymimi įrašai ar netikslūs metaduomenys, klaidos gali būti įtvirtintos dar iki modelio mokymo, todėl kokybės kontrolė turi apimti ne tik turinį, bet ir jo aprašymą.

    DI, darbuotojai ir tikrasis poveikis

    „Microsoft“, būdama viena didžiausių verslo technologijų tiekėjų, savo DI sprendimais daro įtaką ir kitų įmonių sprendimams dėl procesų automatizavimo. Bendrovė taip pat yra dalis platesnės technologijų sektoriaus reorganizacijų bangos, kai vienose srityse etatai mažinami, o kitur samdoma daugiau, ypač DI infrastruktūrai.

    Jenny Lay-Flurrie teigia, kad DI gali realiai mažinti atskirtį darbo rinkoje, ypač žmonėms su negalia ar neuroįvairove. „Pirmoji bendruomenė, kuri „Microsoft“ gavo prieigą prie „Copilot“, buvo mūsų darbuotojų su negalia grupė“, – sakė ji.

    Jos teigimu, kurtiesiems ypač padeda subtitrai, transkripcijos ir susitikimų santraukos, kurios suteikia daugiau savarankiškumo. Neuroįvairiems darbuotojams tokie įrankiai mažina kognityvinį krūvį ir padeda struktūruoti užduotis, tačiau tam būtina nuosekli atsakingo diegimo priežiūra.

    Ekspertai, dirbantys su žmonių su negalia įtrauktimi, pabrėžia, kad svarbu ne tik pritaikyti produktus, bet ir įtraukti šias bendruomenes į sprendimų priėmimą. Tai vertinama ne kaip geranoriškumas, o kaip būdas kurti konkurencingesnius ir visiems prieinamus sprendimus.

  • „Microsoft“ derasi dėl DI lustų, „Stellantis“ pila milijardus, o „Oura“ ruošiasi IPO

    „Microsoft“ derasi dėl DI lustų, „Stellantis“ pila milijardus, o „Oura“ ruošiasi IPO

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimo sandorio, pagal kurį JAV technologijų milžinė tiektų specialiai DI užduotims pritaikytus lustus. Toks žingsnis sustiprintų „Microsoft“ pozicijas konkurencinėje debesijos ir DI infrastruktūros kovoje su „Amazon“ ir „Google“.

    DI lustai ir skaičiavimo pajėgumai tampa strategine preke: didieji tiekėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno gamintojo ir kurti savo sprendimus. Tai ypač svarbu, kai DI modelių mokymas ir diegimas į produktus reikalauja vis daugiau energijos ir duomenų centrų galios.

    Tuo pat metu „Spotify“ pranešė sudariusi susitarimą su „Universal Music“, atveriantį kelią vartotojams kurti perdirbinius ir remiksus, kai tam pritaria atlikėjai ir dainų autoriai. Muzikos pramonėje tai rodo aiškią kryptį: DI įrankiai legalizuojami per licencijavimą ir aiškesnes teisių taisykles.

    „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų

    Automobilių gamintojas „Stellantis“ pristatė naują penkerių metų planą, numatantį beveik 65 milijardų eurų investicijas. Bendrovė siekia, kad jau kitais metais laisvieji pinigų srautai būtų teigiami, o Šiaurės Amerikoje iki 2030 metų pardavimai augtų 35 proc.

    Pagal planą „Stellantis“ ketina pristatyti daugiau nei 60 naujų modelių ir atnaujinti dar 50. Tarp numatomų naujienų minimi ir „Chrysler“ krosoveriai, nors šis prekės ženklas pastaruoju metu daugiausia siejamas su vienatūriais.

    Bendrovės vadovas Antonio Filosa taip pat įvardijo galimybę dalį Kinijos prekės ženklų automobilių pasiūlymo nukreipti į Meksiką ir Kanadą. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos realybę: gamintojai ieško, kur paklausa ir reguliacinė aplinka leidžia greičiau išplėsti modelių pasiūlą.

    Prognozių rinkos atsidūrė teisiniame kare

    JAV vis aštrėja ginčas dėl prognozių rinkų, kuriose dalyviai stato dėl politinių ar ekonominių įvykių baigčių, reguliavimo. Konfliktas kyla dėl klausimo, kas turi galutinę jurisdikciją: federalinės institucijos ar atskiros valstijos.

    Pranešama, kad teisiniai procesai jau apima 16 valstijų, o Commodity Futures Trading Commission kai kuriais atvejais kreipėsi į teismus, gindama tai, ką laiko išimtine teise prižiūrėti tokias platformas. Tuo pačiu Kongrese keliami klausimai dėl galimo piktnaudžiavimo informacija ir prekybos taisyklių spragų.

    „Oura“ žengia link biržos

    Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ pranešė konfidencialiai pateikusi pirminius IPO dokumentus JAV reguliuotojams. Konkreti data neįvardyta, o sprendimas priklausys nuo vertinimo proceso ir rinkos sąlygų.

    Bendrovė teigia, kad šį ketvirtį gali peržengti 5 milijonų mokančių narių ribą, o tai reikštų keturgubą augimą per maždaug dvejus metus. „Oura“ žiedai stebi miego, aktyvumo ir kitus sveikatos rodiklius, o tokie dėvimi įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami ir asmeninei savijautai sekti, ir prevenciniams tikslams.

    Įmonė anksčiau buvo vertinta maždaug 10 milijardų eurų, tačiau galutinę vertę lems IPO aplinkybės ir investuotojų apetitas augimo bendrovėms. Rinkoje matoma tendencija, kad investuotojai vis griežčiau vertina ne tik plėtrą, bet ir aiškų kelią į pelningumą.

  • „Microsoft“ priklausantis „GitHub“ klumpa DI kodo lenktynėse: sutrikimai ir chaosas viršuje

    „Microsoft“ priklausantis „GitHub“ klumpa DI kodo lenktynėse: sutrikimai ir chaosas viršuje

    „Microsoft“ 2018 metais už maždaug 6 900 000 000 eurų įsigytas „GitHub“ ilgą laiką atrodė kaip beveik neįveikiamas pranašumas kovoje dėl DI padedamo programavimo rinkos. Tačiau pastaraisiais mėnesiais platformą vis dažniau lydintys sutrikimai ir vidiniai pokyčiai ima trinti šį ankstyvą pranašumą.

    DI kodavimo įrankiai tapo kasdienybe tiek startuoliams, tiek didelėms įmonėms, todėl patikimumas čia yra kritiškas. Kai nustoja veikti kodo saugyklos, prisijungimai ar „pull request“ procesai, stoja visa kūrimo grandinė: nuo testavimo iki diegimo į gamybinę aplinką.

    Per daug prastovų ir klaidų

    „GitHub“ viešai pripažino, kad ne visada pasiekė savo pasiekiamumo standartus, o statuso pranešimuose pastaruoju laikotarpiu fiksuota daugiau nei keliolika incidentų, trukusių ilgiau nei valandą. Verslui tokios prastovos reiškia ne tik prarastą laiką, bet ir brangius vėlavimus, kai komandos negali priimti ar įkelti pakeitimų.

    Papildomos įtampos sukėlė atvejai, kai naudotojai socialiniuose tinkluose skelbė apie sutrikimus, paveikusius kodo pakeitimų istoriją ir atkūrimo veiksmus. Tokios klaidos ypač jautrios, nes pasitikėjimas kodo versijavimo sistema yra vienas pagrindinių kriterijų renkantis platformą.

    Prie rizikų prisidėjo ir saugumo incidentas, kai, kaip teigta, buvo kompromituotas darbuotojo įrenginys ir užpuolikas gavo prieigą prie dalies „GitHub“ vidinių kodo bibliotekų. Nors tai nereiškia masinio klientų duomenų nutekėjimo, tokios naujienos didina organizacijų atsargumą ir verčia peržiūrėti tiekimo grandinės saugumą.

    Vadovų kaita ir spaudimas iš konkurentų

    Situaciją apsunkina ir vadovybės pokyčiai: „GitHub“ vadovas Thomasas Dohmke paskelbė pasitraukiantis, o aiškaus ilgalaikio įpėdinio klausimas viešumoje ilgą laiką liko atviras. Tuo pat metu „Microsoft“ kūrėjų įrankių organizacijoje vyko reikšmingi pasikeitimai, o dalis vadovų perėjo į kitus padalinius.

    Kol „GitHub“ sprendžia stabilumo ir valdymo klausimus, rinkoje agresyviai auga nauji įrankiai. Dalis programuotojų ir komandų vis dažniau mini „Cursor“, „Anthropic“ „Claude Code“ ar kitus sprendimus, kurie siūlo greitesnį funkcijų diegimą ir gilesnę DI agentų integraciją į kasdienį darbą.

    Konkurentai bando pasinaudoti momentu: „GitLab“ viešai kvietė migruoti, akcentuodama kontrolę ir patikimumą. Organizacijoms tai ypač aktualu, nes migracija iš vienos kodo valdymo platformos į kitą yra brangi ir rizikinga, tačiau pasikartojančios prastovos gali priversti pradėti skaičiuoti alternatyvų kainą.

    „Copilot“ kainodara keičia žaidimą

    DI padedamas programavimas šiandien yra viena sparčiausiai augančių programinės įrangos rinkos krypčių, o „GitHub“ „Copilot“ buvo vienas pirmųjų masiškai išpopuliarėjusių sprendimų. Vis dėlto vartotojai vis dažniau skundžiasi ne tik dėl stabilumo, bet ir dėl produktų pokyčių bei kainodaros triukšmo.

    „GitHub“ paskelbė, kad pereina prie naudojimu pagrįsto „Copilot“ apmokestinimo, motyvuodama patikimumu ir ribojimais, reikalingais paslaugos kokybei palaikyti. Toks modelis verslui gali būti logiškas, tačiau individualiems kūrėjams ir mažoms komandoms jis dažnai reiškia sunkiau prognozuojamas išlaidas.

    „Žmonės pavargo nuo nestabilumo, nuolatinių produkto pokyčių ir jausmo, kad platforma nebe pirmiausia kuriama bendruomenei“, – rašė atvirojo kodo kūrėjas Arminas Ronacheris, vertindamas pastarųjų mėnesių situaciją.

    „GitHub“ vis dar išlieka didžiausia kodo bendradarbiavimo ekosistema, o „Microsoft“ turi infrastruktūrą ir resursus ją sustiprinti. Tačiau DI kodavimo lenktynėse vien masto nepakanka: jei stabilumas ir aiški kryptis neatsigaus, kūrėjų įpročiai gali pasikeisti greičiau, nei tikėjosi rinkos lyderiai.

  • Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 21 dieną netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsakymo dėl dirbtinio intelekto pasirašymo ceremoniją. Sprendimą jis paaiškino tuo, kad jam nepatiko kai kurie dokumento aspektai, todėl norima tekstą peržiūrėti.

    Pasak prezidento, JAV šiuo metu turi pranašumą prieš Kiniją ir kitas valstybes DI srityje, todėl bet kokie politiniai sprendimai, jo vertinimu, neturi trukdyti šiam lyderystės išlaikymui. Jis akcentavo, kad DI kuria daug naudos, tačiau prastai sukalibruotos taisyklės galėtų tapti kliūtimi inovacijoms.

    Kas buvo numatyta įsakyme

    Žiniasklaidoje skelbta, kad vykdomasis įsakymas būtų suteikęs JAV valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų iš anksto vertinti DI modelius. Pagrindinis tikslas būtų identifikuoti saugumo spragas ir rizikas dar iki plataus tokių sistemų panaudojimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama pažangių modelių testavimui, vadinamajam raudonajam komandos testavimui ir atsparumo patikrai. Praktikoje tai apima vertinimus, ar modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar kitoms didelės žalos rizikoms.

    Pramonės investicijos ir politinis spaudimas

    DI sektoriaus plėtrą JAV pastaraisiais metais skatina milžiniškos technologijų bendrovių investicijos į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir didžiuosius kalbos modelius. Rinkose DI tema išlieka viena svarbiausių, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą reguliavimo griežtinimą.

    Kartu stiprėja ir politinis spaudimas aiškiau apibrėžti atsakomybę: nuo autorių teisių ir duomenų naudojimo iki saugumo standartų, skaidrumo bei poveikio rinkai. Šiame kontekste Baltieji rūmai balansuoja tarp tikslo spartinti inovacijas ir poreikio mažinti sistemines rizikas.

    Ką rodo naujausi žingsniai Vašingtone

    Nors administracija dažnai pabrėžia DI palankią kryptį, pastaruoju metu imtasi ir papildomų priežiūros elementų. Gegužę federalinis DI standartų ir inovacijų centras paskelbė susitarimus su „Google“ „DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko „xAI“, pagal kuriuos institucija gali vertinti DI modelius dar iki jų viešo išleidimo.

    Tokie susitarimai rodo bandymą sukurti savanoriškos, bet labiau struktūruotos kontrolės modelį, kai saugumo patikros vykdomos anksčiau, o ne po to, kai technologija jau plačiai paplitusi. Vis dėlto sprendimas atidėti vykdomąjį įsakymą leidžia suprasti, kad galutinis reguliavimo paketas dar derinamas, o kompromisą tarp inovacijų ir kontrolės rasti sudėtinga.

    „Nenoriu daryti nieko, kas trukdytų mūsų pranašumui, todėl kai kurie punktai turi būti peržiūrėti“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimybės tiekti savo kuriamus dirbtinio intelekto lustus ir taip sustiprinti pozicijas prieš pagrindinius debesijos konkurentus. Jei susitarimas būtų pasiektas, tai būtų reikšmingas signalas rinkai, kad „Microsoft“ siekia ne tik kurti DI modelius, bet ir kontroliuoti jiems reikalingą aparatinę įrangą.

    Kalbama apie „Microsoft“ kurtą „Maia“ linijos lustą, kurį bendrovė pristatė kaip antrąją kartą ir kuris kol kas daugiausia naudojamas jos pačios duomenų centruose. Bendrovė viešai yra teigusi, kad toks procesorius skirtas didelio masto DI darbams, kai svarbiausia tampa našumas ir sąnaudos.

    Milžiniškas poreikis skaičiavimo galios

    „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai augino produktų, tokių kaip „Claude“ ir programavimui skirtų įrankių, apimtis, todėl jos skaičiavimo galios poreikis tapo kritiniu. Rinkoje tai matoma kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl DI bendrovės vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams grafikos procesoriams.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai yra užsiminęs, kad įmonei trūko skaičiavimo išteklių, o tai ribojo plėtrą. Tokios aplinkybės paprastai didina spaudimą užsitikrinti ilgalaikius kontraktus, net jei jie reiškia technologinių partnerių diversifikavimą.

    Vienas ryškiausių skaičių, atskleidžiančių paklausą, yra įsipareigojimas mokėti maždaug 1,1 mlrd. eurų per mėnesį už skaičiavimo pajėgumus iki 2029 metų gegužės. Tokios sumos rodo, kad DI lenktynėse įmonės konkuruoja ne vien modelių kokybe, bet ir tuo, kas greičiau užsitikrina lustus, serverius ir elektros infrastruktūrą.

    Kas laimėtų iš „Maia“ sandorio

    „Microsoft“ toks susitarimas būtų strateginis laimėjimas, nes leistų įrodyti, kad jos specializuoti lustai gali tapti komerciškai patrauklūs ir išorės klientams. Debesijos rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas pasiūlys geresnį našumo ir kainos santykį, ypač tada, kai DI užklausos skaičiuojamos milijardais.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella anksčiau yra sakęs, kad „Maia“ lustai gali pagerinti sugeneruojamų žetonų kiekį už dolerį daugiau nei 30 proc., lyginant su naujausiais tuo metu naudojamais sprendimais. Konvertuojant į eurus, esmė išlieka ta pati: kiekvienas efektyvumo procentas tiesiogiai mažina vienos užklausos savikainą ir didina maržą.

    „Anthropic“ šiuo metu remiasi kelių tiekėjų infrastruktūra ir, be kita ko, yra skelbusi apie ilgalaikius planus naudoti specializuotus kitų debesijos žaidėjų lustus. Todėl „Microsoft“ derybos būtų dar vienas ženklas, kad DI ekosistemoje formuojasi mišrūs modeliai, kai viena įmonė vienu metu naudoja skirtingus tiekėjus, kad sumažintų rizikas ir kainų spaudimą.

    Ką tai reiškia DI lustų rinkai

    DI lustų rinka sparčiai keičiasi: didieji debesijos tiekėjai investuoja į nuosavus procesorius, kad mažintų priklausomybę nuo „Nvidia“ ir stabilizuotų tiekimą. Tokios iniciatyvos paprastai pasiteisina tik tada, kai lustai pritaikomi ne vien vidiniams poreikiams, bet tampa pakankamai patrauklūs ir dideliems klientams iš šalies.

    Kol kas viešai nepatvirtinta, kad „Anthropic“ ir „Microsoft“ sandoris jau suderintas, o abi bendrovės vengia detalių. Tačiau pats derybų faktas rodo augantį spaudimą DI sektoriuje: laimi tie, kurie pirmi užsitikrina skaičiavimo pajėgumus, o lustai tampa ne mažiau svarbūs nei patys modeliai.

  • „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ derasi su DI bendrove „Anthropic“ dėl galimo jos pačios kurtų specializuotų DI lustų tiekimo, patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Jei susitarimas įvyktų, tai būtų reikšmingas žingsnis „Microsoft“ bandant konkuruoti su „Amazon“ ir „Google“ DI infrastruktūros rinkoje.

    Kalbama apie „Microsoft“ „Maia“ šeimos lustus, kurie skirti dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir paleisti duomenų centruose. Bendrovė sausio mėnesį pristatė antros kartos „Maia 200“ procesorių, tačiau jo prieinamumas per „Azure“ klientams kol kas išlieka ribotas.

    Pasak šaltinių, galutinis susitarimas dar nėra pasiektas, o derybos gali užtrukti. „Anthropic“ šio klausimo nekomentavo, „Microsoft“ į užklausą iš karto neatsakė.

    Praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ paskelbė investuosianti į „Anthropic“ 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,4 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Anthropic“ įsipareigojo „Azure“ debesijos paslaugoms išleisti 30 mlrd. JAV dolerių, arba apie 26,4 mlrd. eurų, taip dar labiau pririšdama savo plėtrą prie skaičiavimo pajėgumų.

    „Anthropic“ poreikis skaičiavimo resursams pastaruoju metu auga ypač sparčiai, didėjant jos „Claude“ asistento ir programavimo įrankių naudojimui. Bendrovės vadovai viešai yra pripažinę, kad patiria skaičiavimo pajėgumų trūkumą, o tai DI sektoriuje tampa konkurenciniu barjeru net ir gerai finansuojamiems žaidėjams.

    Šią savaitę paaiškėjo ir dar vienas signalas, kiek brangiai kainuoja DI skaičiavimai: „Anthropic“ įsipareigojo iki 2029 metų gegužės kas mėnesį mokėti po 1,25 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,1 mlrd. eurų, už skaičiavimo galią. Tokie mastai rodo, kad vien modelių kūrimas vis labiau tampa infrastruktūros ir kapitalo lenktynėmis.

    Iki šiol „Anthropic“ daugiausia rėmėsi „Nvidia“ grafikos procesoriais, tačiau lygiagrečiai diversifikuoja tiekėjus. Balandžio mėnesį bendrovė paskelbė apie 10 metų trukmės planą naudoti „Amazon Web Services“ „Trainium“ lustus, kurio vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių, arba apie 88 mlrd. eurų, o anksčiau pranešė ir apie „Google“ debesijos TPU lustų naudojimą.

    „Microsoft“ savo ruožtu siekia įrodyti, kad gali pasiūlyti konkurencingą alternatyvą trečiųjų šalių lustams. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella balandį teigė, kad „Maia 200“ suteikia daugiau nei 30 proc. geresnį žetonų skaičių vienam doleriui, palyginti su naujausiais bendrovės naudojamais sprendimais, o lustai jau veikia „Microsoft“ duomenų centruose Arizonoje ir Ajovoje.

    Jei „Anthropic“ pradėtų naudoti „Microsoft“ lustus, tai būtų svarbi reputacinė pergalė „Maia“ programai ir „Azure“ ekosistemai. Kartu tai dar labiau paaštrintų konkurenciją tarp didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie DI bumo metu kovoja ne tik dėl klientų, bet ir dėl kritiškai svarbaus komponento, skaičiavimo galios.