CP v2

Tag: Migracija

  • Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno teismas 2026 metų rugpjūčio 6 dieną afganistaniečiui Farhad N. skyrė įkalinimą iki gyvos galvos dėl automobiliu įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo dviejų metų mergaitė ir jos mama. Per ataką taip pat nukentėjo dešimtys žmonių, daliai jų sužalojimai buvo sunkūs.

    Teismas vyrą pripažino kaltu dėl dviejų nužudymų, 23 pasikėsinimų nužudyti ir 22 kūno sužalojimų epizodų, iš jų 19 įvardyti kaip sunkūs. Byloje taip pat konstatuotas ypatingas kaltės sunkumas, o tai Vokietijoje paprastai reiškia gerokai mažesnę tikimybę kada nors išeiti į laisvę.

    Pagal teismo nustatytas aplinkybes, Farhad N. apvažiavo policijos automobilį ir įsibėgėjęs įvažiavo į maždaug 1 400 žmonių profesinės sąjungos eiseną. 37 metų moteris ir jos mažametė dukra po smūgio patyrė kritines galvos traumas ir po kelių dienų mirė.

    „Kai kurių nukentėjusiųjų kančia tęsiasi iki šiol, o vienas jų sakė, kad gyveno vieną gyvenimą iki išpuolio ir kitą po jo“, – teismo posėdyje cituotas nukentėjusiojo pasakojimas.

    Teismui pirmininkavęs teisėjas nurodė, kad dar didesnių aukų išvengta tik todėl, jog partrenktų žmonių minia sulėtino ir galiausiai sustabdė automobilį. Pasak jo, po išpuolio vietoje buvo likę plačiai išsibarstę nuolaužų ir asmeninių daiktų, o dalis žmonių ilgai gydosi ir susiduria su psichologinėmis pasekmėmis.

    Radikalizacija internete ir motyvas

    Prokuratūra teigė, kad vyras veikė vedinas religinės motyvacijos ir po atakos šaukė religinį šūkį. Vis dėlto teisėsauga nurodė neturinti duomenų, kad jis būtų priklausęs organizuotai džihadistų struktūrai ar veikęs kaip konkrečios grupuotės narys.

    Byloje akcentuota ir socialinė izoliacija bei nerimas, kurie, prokurorų vertinimu, galėjo prisidėti prie jo elgesio. Pats Farhad N. teisme motyvų neatskleidė, o teismo vertinimu jis siekė susikurti idealizuotą savęs įvaizdį, tačiau turėjo trapų savivertės jausmą.

    Gynyba prašė vyrą siųsti į psichiatrijos įstaigą, tačiau teismo paskirti ekspertai nurodė, kad jo psichikos sveikatos problemos nemažino atsakomybės už veiksmus. Todėl teismas pasirinko griežčiausią bausmę ir papildomai įvertino išpuolio pavojingumą visuomenei.

    Imigracijos ir saugumo įtampa

    Šis išpuolis įvyko prieš Vokietijos federalinius rinkimus 2025 metais ir tapo vienu iš rezonansinių nusikaltimų, kurie kaitino diskusijas apie imigracijos politiką bei vidaus saugumą. Tuo laikotarpiu viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio sulaukė klausimai dėl prieglobsčio procedūrų, deportacijų ir radikalizacijos prevencijos.

    Taip pat pabrėžta, kad ataka įvyko Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse, kai mieste būna sustiprintos saugumo priemonės ir susitelkia aukšto rango politikos bei gynybos atstovai. Vokietijos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad radikalizacija internete tapo viena svarbiausių ankstyvojo perspėjimo ir prevencijos sričių.

    Ką žinoma apie nuteistąjį

    Farhad N. į Vokietiją atvyko 2016 metais būdamas nepilnametis ir, kaip nurodyta byloje, buvo be suaugusiųjų palydos. Jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, tačiau jam leista likti šalyje ir dirbti.

    Policija teigė, kad vyras dirbo apsaugos srityje ir intensyviai sportavo, domėjosi kultūrizmu. Tyrimo duomenimis, per mėnesius iki išpuolio jis galėjo radikalizuotis vartodamas internete platinamą ekstremistinį turinį, susijusį su radikaliais Afganistano pamokslininkais.

  • ES ministrai reiškia solidarumą Ispanijai po Ceutos krizės: kaip ES ketina užkirsti kelią kartojimuisi

    ES ministrai reiškia solidarumą Ispanijai po Ceutos krizės: kaip ES ketina užkirsti kelią kartojimuisi

    Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį pareiškė solidarumą Ispanijai po staigaus migracijos suaktyvėjimo ties Ceuta. Europos Komisijos migracijos komisaras Magnusas Brunneris situaciją pavadino Europos atsparumo ir išorės sienų saugumo išbandymu.

    Nuotoliniame skubiame posėdyje aptartos priemonės, kurios turėtų sumažinti naujų masinių atvykimų riziką ir kartu numalšinti politinę įtampą tarp valstybių narių. Pasak Komisijos atstovų, pagrindinis tikslas buvo sutarti dėl bendrų veiksmų ir „nuleisti politinę temperatūrą“.

    Ceuta: kas įvyko per 24 valandas

    Ceuta yra Ispanijos miestas Šiaurės Afrikoje, turintis sausumos sieną su Maroku, todėl jis laikomas vienu jautriausių ES išorės sienos taškų. Po krizės ES institucijos akcentavo, kad įvykis tapo rimtu signalu, kaip greitai gali susiformuoti spaudimas pasienyje.

    Remiantis posėdyje aptarta informacija, per parą į Ceutą pateko apie 70 000 ne ES piliečių. M. Brunneris teigė, kad įvykiai parodė, jog yra veikėjų, kurie neatsižvelgia į civilių saugumą ir žmonių gyvybes, o tokios situacijos gali būti naudojamos politiniam spaudimui kurti.

    Kokias priemones svarsto ES

    Po posėdžio ES Tarybos pirmininkaujanti Airija išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ministrai iš esmės sutaria dėl kelių krypčių. Tarp jų įvardytas kova su migrantų kontrabandos tinklais, grąžinimų stiprinimas ir išorės sienų apsaugos priemonės.

    Taip pat kalbėta apie glaudesnę partnerystę su trečiosiomis šalimis ir geresnį rizikų numatymą. Tarp konkretesnių idėjų minimos ankstyvojo perspėjimo sistemos, įskaitant priešsienio žvalgybinę informaciją ir socialinių tinklų stebėseną, siekiant greičiau pastebėti organizuoto judėjimo signalus.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad ES pripažino Ispanijos atliktą darbą ir įvertino pastangas kovoti su neteisėta migracija bendrame Europos Sąjungos rėme. Jo vertinimu, susitikimas buvo reikalingas, kad būtų suderinti dabartiniai ir būsimi veiksmai.

    Įtampa dėl migracijos politikos

    Krizė Ceutoje tapo katalizatoriumi platesnei diskusijai apie skirtingas valstybių narių pasirinktas migracijos kryptis. Dalies šalių požiūris pastaruoju metu griežtėja: daugiau dėmesio skiriama ribojimams, kontrolės stiprinimui ir grąžinimų didinimui.

    Tuo metu Ispanija šiemet priėmė sprendimą regularizuoti apie pusę milijono neteisėtai šalyje gyvenusių migrantų, suteikiant jiems teisę gyventi ir dirbti. Kai kurių šalių atstovai svarstė, ar tokie politiniai sprendimai ir siunčiami signalai negalėjo padidinti paskatų bandyti patekti į ES.

    Įtampą dar labiau sustiprino kelių valstybių politinės reakcijos po masinių atvykimų, o diskusijos foną veikė ir vidaus politikos ciklai, įskaitant artėjančius rinkimus kai kuriose šalyse. Europos Komisijos pareigūnai pabrėžė, kad sprendimų paieška turi būti orientuota į praktines priemones, o ne tarpusavio kaltinimus.

    Artimiausiu metu ES institucijos ir valstybės narės turės apsispręsti, kaip greitai šias priemones paversti konkrečiais sprendimais pasienyje ir migracijos valdyme. Ceutos atvejis parodė, kad net trumpalaikis suaktyvėjimas gali sukelti grandininę politinę reakciją visoje Europoje.

  • Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Kas nutiko Ceutoje

    Ispanijai priklausančioje Ceutoje, kuri ribojasi su Maroku, per kelias dienas fiksuotas precedento neturintis atvykstančiųjų skaičius – maždaug 70 000 žmonių. Dar prieš suintensyvėjant judėjimui socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai ir žinutės, žadėjusios lengvesnį kelią į Europą.

    Turinyje dažnai kartota, kad siena esą atvira, o jūra atplaukę žmonės neva negalės būti greitai grąžinti. Tokios žinutės plito „TikTok“, „Facebook“ ir kitose platformose, o jų poveikį pareigūnai ir ekspertai įvardija kaip vieną iš veiksnių, prisidėjusių prie staigaus šuolio.

    Klaidingi teiginiai apie migracijos taisykles

    Viena plačiausiai paplitusių interpretacijų buvo ta, kad Ispanija esą „atlaisvino“ migracijos politiką. Šiai versijai pagrindo suteikė du realūs procesai: planas reguliuoti dalies dokumentų neturinčių migrantų statusą ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl procedūrų Ceutoje ir Melilijoje.

    Tačiau statuso sureguliavimo priemonė buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno iki 2026 metų sausio 1 dienos ir atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus. Tai reiškia, kad ji negalėjo būti taikoma tiems, kurie į Ceutą atvyko liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

    Kitas socialiniuose tinkluose iškraipytas aspektas – teismo sprendimas dėl žmonių, sulaikytų po atvykimo jūra. Sprendimas nekeičia teisės pasilikti Ispanijoje, o tik nurodo, kad jie negali būti nedelsiant grąžinti taikant specialų Ceutos režimą ir turi būti tvarkomi pagal įprastą teisinę grąžinimo procedūrą.

    Ar atvykusieji gali patekti į žemyninę Europą?

    Antroji klaidinančių teiginių banga buvo susijusi su baime, kad į Ceutą atvykę žmonės netrukus persikels į žemyninę Ispaniją ir kitas Europos šalis. Dalis Europos politikų viešai kėlė šią prielaidą, o kai kurios valstybės reagavo stiprindamos patikras ir kontrolę.

    Vis dėlto Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad tuo metu į žemyninę Europą neperėjo nė vienas asmuo. Ispanijos užsienio reikalų institucijos akcentavo, kad išvykimas iš Ceutos galimas tik jūra arba oru, o keliaujant ta kryptimi atliekamos tapatybės patikros, todėl be identifikavimo procedūrų išvykti nepavyktų.

    Ispanijos pareigūnai taip pat nurodė, kad didelė dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką savanoriškai arba buvo išsiųsti. Keli tūkstančiai žmonių tuo metu, remiantis agentūros AP informacija, dar liko anklave, tikėdamiesi sulaukti galimybės pasiekti žemyninę Ispaniją.

    Kas dar galėjo turėti įtakos

    Kas tiksliai sukėlė tokį mastą, iki galo aišku nėra: minimi ekonominiai sunkumai Maroke, nusikaltėlių tinklai, socialinių tinklų dezinformacija ir abiejų pusių institucijų veiksmai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezis yra sakęs, kad žmonių gabentojai sąmoningai klaidino visuomenę, iškraipydami teismo sprendimo prasmę.

    Tuo pat metu migracijos ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė, kad gandai ir emocingas turinys socialiniuose tinkluose gali veikti kaip katalizatorius, ypač kai žmonės tikisi „langų“ sienos kontrolėje. AP fotografas taip pat pranešė matęs situacijų, kai Maroko pareigūnai iš pradžių nesikišo, o vėliau imtasi veiksmų.

    Sąmokslo teorijos ir faktų stoka

    Krizės fone internete išplito ir sąmokslo teorijos, esą masinį judėjimą organizavo Izraelis ar Jungtinės Valstijos, siekdamos nubausti Ispaniją už jos užsienio politikos pozicijas. Tokie teiginiai dažniausiai buvo grindžiami prielaidomis ir tarpusavyje nesusijusių įvykių sugretinimu.

    Kol kas viešojoje erdvėje nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šios valstybės būtų koordinavusios ar skatinusios migraciją į Ceutą. Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į internetinės dezinformacijos problemą, tačiau konkretaus šaltinio ar organizuoto veikėjo neįvardijo.

    Ceutos atvejis parodė, kaip greitai krizinėse situacijose socialinių tinklų turinys gali tapti realaus pasaulio sprendimų ir judėjimo varikliu. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinanti informacija, ypač susieta su teisiniais niuansais, gali būti lengvai išnaudojama tiek nusikaltėlių tinklų, tiek politinės komunikacijos tikslams.

  • Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ceuta migracijos krizė: kaip per kelias valandas į Ispanijos anklavą pateko 70 000 žmonių

    Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave Ceuta per kelias valandas kilo didžiausia per pastaruosius metus fiksuota migracijos krizė: iš Maroko į teritoriją neteisėtai pateko nuo 60 000 iki daugiau kaip 70 000 žmonių. Vaizdo įrašai rodė tūkstančius, bandžiusius pasiekti krantą plaukiant, apeinant bangolaužius ar leidžiantis stačiais šlaitais.

    Reaguodama į staigų srautą, Ispanija sutelkė policijos pajėgas ir kariuomenę, siekdama suvaldyti situaciją pasienyje bei miesto prieigose. Dalis atvykusiųjų gana greitai grįžo į Maroką, nes Ceutoje trūko apgyvendinimo vietų, maisto ir vandens.

    Tarp atvykusiųjų dominavo jauni vyrai, tačiau buvo ir šeimų, moterų su vaikais. Vietos pareigūnai pabrėžė, kad kelionė jūra ar pakrante buvo ypač pavojinga dėl išsekimo ir skendimo rizikos.

    Ispanijos pareigūnai pranešė, kad per bandymus pasiekti Ceutą žuvo mažiausiai 88 žmonės, nors Maroko pusė vėliau pateikė mažesnį žuvusiųjų skaičių. Skirtingi vertinimai tapo papildomu įtampos tašku, nes krizė iš karto peraugo į diplomatinį ginčą dėl priežasčių ir atsakomybės.

    Ispanijos valdžia ir Maroko institucijos dalį šuolio aiškino socialiniuose tinkluose pasklidusiais gandais bei žmonių kontrabandos tinklų veikla. Vis dėlto iš įvykio vietos sklidę pranešimai ir kai kurių liudininkų pasakojimai kėlė klausimų, kodėl minios iš pradžių galėjo artėti prie sienos beveik netrukdomos ir kaip tūkstančiai žmonių iš didžiųjų miestų pasiekė šiaurę be akivaizdžiai ribojamo judėjimo.

    Įtarimai dėl koordinavimo

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai, kad Ispanijos pareigūnai esą fiksavo asmenis, kurie minioje veikė tarsi vedliai ir koordinuotojai. Kai kurie Ispanijos žiniasklaidos kanalai, remdamiesi saugumo šaltiniais, skelbė versijas apie galimą Maroko žvalgybos pareigūnų buvimą tarp į Ceutą judėjusių grupių.

    Jei tokie įtarimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad krizė nebuvo vien spontaniška reakcija į gandus, o galėjo turėti ir sąmoningo valdymo elementų. Tuo pat metu oficialių, viešai patvirtintų įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai konstatuoti koordinuotą operaciją, kol kas trūksta.

    Ceutos krizė priminė 2021 metais įvykį, kai diplomatinės įtampos fone į anklavą pateko apie 10 000 žmonių. Tuomet taip pat buvo plačiai svarstoma, kad migracijos srautai gali būti naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, ypač kai santykiai tarp Madrido ir Rabato pablogėja.

    ES spaudimas ir vidaus politika

    Krizė išryškino ir Europos Sąjungos vidinius nesutarimus dėl migracijos: dalis valstybių narių ragina griežtinti kontrolę, o dalis akcentuoja solidarumą ir humanitarinius įsipareigojimus. Ispanijos sprendimai migracijos politikoje, įskaitant diskusijas dėl teisinio reguliavimo ir grąžinimų tvarkos, tapo argumentu tiek jos kritikams, tiek gynėjams.

    Europos Komisija viešai akcentavo poreikį stabilizuoti padėtį ir mažinti aukų skaičių, o taip pat pabrėžė bendrų sprendimų svarbą išorės sienų apsaugai. Tuo pat metu krizė dar kartą priminė, kad Ispanijos pietinė siena išlieka vienu jautriausių Europos migracijos maršrutų taškų.

    Ispanija ir Marokas po įtampos pradėjo derinti spartesnes grąžinimo procedūras, siekdamos sumažinti spaudimą Ceutai. Visgi vietos valdžia ir gyventojai signalizuoja, kad net ir atslūgus pagrindinei bangai, pasekmės išliks, o panašūs protrūkiai gali kartotis, jei nesikeis bendras saugumo ir migracijos valdymo modelis.

    Kas bus toliau?

    Pagrindinis klausimas Madridui yra, ar įmanoma užtikrinti tvarią pietinės sienos kontrolę pernelyg nesiremiant Maroko bendradarbiavimu, kuris priklauso ir nuo politinių santykių. Ceuta, kaip ES teritorija Afrikos žemyne, išlieka pažeidžiama vieta, kurioje migracijos, diplomatinės įtampos ir saugumo iššūkiai susikerta ypač ryškiai.

    Tuo pat metu tragedijos mastas, skirtingi žuvusiųjų skaičiaus vertinimai ir ginčai dėl atsakomybės stiprina spaudimą skaidriai atsakyti į esminius klausimus: kas paskatino tokį srautą, kodėl jis tapo nevaldomas ir kokios priemonės realiai sumažintų riziką žmonėms, kurie ryžtasi mirtinai pavojingam keliui.

  • Rupertas Lowe siūlo susivienyti su Nigelu Farage’u: 5 sąlygos, kurias kelia britų dešiniesiems

    Rupertas Lowe siūlo susivienyti su Nigelu Farage’u: 5 sąlygos, kurias kelia britų dešiniesiems

    Kvietimas vienytis su sąlygomis

    Jungtinės Karalystės kraštutinių dešiniųjų partijos Restore Britain lyderis Rupertas Lowe viešai pasiūlė bendradarbiauti su Reform UK veidu Nigelu Farage’u. Jo teigimu, tik taip įmanoma suvienyti susiskaldžiusią dešinę ir mesti rimtesnį iššūkį kairiesiems.

    Pasiūlymas nuskambėjo socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuriame Lowe ragino Farage’ą atidėti į šalį asmeninius konfliktus ir ankstesnius nesutarimus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad aljansas įmanomas tik sutarus dėl konkrečių principų.

    „Vien tik sustabdyti masinę migraciją jau nepakanka. Tam, mano vertinimu, per vėlu, todėl ji turi būti atsukta atgal“, – sakė Rupertas Lowe.

    Pirmąja sąlyga Lowe įvardijo sienų kontrolę ir griežtesnę migracijos politiką, įskaitant nelegaliai atvykusių migrantų deportavimą. Jis tvirtino, kad tai turėtų tapti bet kokio bendro politinio projekto prioritetu.

    Antrąją kryptį jis apibrėžė kaip demografinį saugumą ir kritiką tam, ką vadino Jungtinės Karalystės islamėjimu. Lowe kalbėjo apie draudimų paketą, apimantį burką, halal ir košerinį skerdimą, pusbrolių santuokas, šariato teismus ir masines viešas musulmonų maldas.

    Referendumas dėl mirties bausmės ir ekonomikos pažadai

    Trečiąja sąlyga Lowe įvardijo referendumą dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Jis teigė, kad sprendimas turėtų būti priimtas tiesiogiai visuomenės balsavimu, o ne vien politikų susitarimu.

    Ketvirtoji sąlyga susijusi su ekonomika: Lowe kalbėjo apie savarankiškesnę valstybę, griežtesnę išlaidų kontrolę, socialinės paramos mažinimą ir infliacijos pažabojimą. Kartu jis pripažino, kad tam reikėtų nepopuliarių sprendimų ir didelių karpymų.

    Penktoji Lowe minima sąlyga buvo pasitikėjimo politika atkūrimas. Jis pareiškė, kad į būsimą valdžios komandą neturėtų grįžti buvę konservatorių ministrai, kuriuos jis kaltino nuvylus visuomenę.

    Vaizdo įrašo pabaigoje Lowe tvirtino matantis pakankamai bendrų taškų, kad Reform UK ir Restore Britain galėtų veikti kartu. Tačiau jis aiškiai leido suprasti, kad iniciatyva nėra besąlygiška ir priklauso nuo Farage’o atsako.

    Politinis fonas: kova dėl dešiniųjų balsų

    Šis kvietimas skamba tuo metu, kai JK politinėje arenoje auga įtampa dėl apklausų rodiklių ir balsų persiskirstymo. Straipsnyje minimi duomenys rodo, kad Leiboristai kai kuriose apklausose aplenkė Reform, o kitur su ja susilygino.

    Tuo pat metu naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham, perėmęs postą po Keiro Starmerio, siekia greitai įtvirtinti darbotvarkę šalies viduje. Tarp prioritetų įvardijami švietimo pokyčiai, socialinės globos pertvarka ir decentralizacijos pažadai.

    Gynybos politikoje Burnhamas paskelbė apie 8,4 mlrd. svarų investiciją į branduolinį atgrasymą, kas sudaro apie 9 800 000 000 eurų pagal apytikrį valiutų kursą. Jis taip pat pažadėjo tęsti paramą Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos invaziją.

    Tokiame fone dešiniųjų stovykloje svarbia tampa ne tik konkurencija su kairiaisiais, bet ir tarpusavio varžybos dėl elektorato. Lowe signalizuoja, kad susiskaldymas gali kainuoti brangiai, o jo keliamos sąlygos rodo siekį nustatyti griežtą darbotvarkės ribą galimam aljansui.

  • Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    Ceuta krizė įkaitino ES: 22 lyderiai prašo skubių derybų, kalbama ir apie sienų kontrolę

    22 Europos Sąjungos valstybių lyderiai paragino surengti skubų posėdį dėl bendrijos atsako į staigiai išaugusius migrantų srautus į Ispanijai priklausantį Šiaurės Afrikos anklavą Seutą. Iniciatyva siejama su Italijos ir Danijos pastangomis kuo greičiau suderinti veiksmus, kai į teritoriją atvyko dešimtys tūkstančių žmonių.

    Laiške siūloma organizuoti neeilinę vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją ir parengti bendrą situacijos vertinimą. Signatarai pabrėžė, kad reikalingas koordinuotas europinis atsakas, nes tokie epizodai turi poveikį ne tik pasienio valstybėms, bet ir visai Šengeno erdvei.

    Madridei teigiant, kad didžioji dalis maždaug 50 000 į Seutą patekusių migrantų jau grąžinti, dalis ES šalių išreiškė rimtą susirūpinimą dėl kontrolės praradimo rizikų. Laiške akcentuota, kad masiniai nekontroliuojami kirtimai ir migracijos naudojimas politiniam spaudimui gali tapti hibridinių grėsmių forma.

    „Negalime leisti, kad nekontroliuojami masiniai kirtimai ar migracijos instrumentalizavimas kurtų įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES yra įmanomas“, – teigiama lyderių kreipimesi.

    Dokumente taip pat užsimenama, kad kai kurios nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, dalies neteisėtai atvykusių asmenų statuso sureguliavimas, gali būti vertinamos kaip traukos veiksnys. Ispanijos valdžia tokį aiškinimą ginčija ir pabrėžia, kad sprendimai dėl statuso taikomi pagal aiškias teisines procedūras, o ne kaip reakcija į konkrečią krizę.

    Ne visi ES lyderiai prisidėjo prie laiško: tarp nepasirašiusiųjų minimi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro ir Liuksemburgo vadovas Lucas Friedenas. Kreipimasis adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Airijos ministrui pirmininkui Micheálui Martinui, nes Airija nuo liepos perėmė ES Tarybos pirmininkavimą.

    Sánchez priekaištai dėl solidarumo

    Krizės fone Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez savo ruožtu sukritikavo dalį ES narių dėl, jo vertinimu, nevienodo solidarumo. Jis teigė, kad dauguma valstybių pasiūlė paramą ir pagalbą, tačiau kai kurios pasirinko politinę kritiką ir spaudimą.

    „Dauguma parodė paramą ir solidarumą, pasiūlė pagalbą. Tačiau kiti pasirinko pulti Ispaniją ir raginti laikinai ją pašalinti iš Šengeno erdvės“, – rašė Pedro Sánchez.

    Šengeno taisyklės leidžia laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai laikoma kraštutine priemone, kuri gali turėti ekonominių ir socialinių pasekmių. Pastaraisiais metais dalis ES valstybių periodiškai taikė tokią kontrolę dėl saugumo ar migracijos spaudimo, todėl Seutos atvejis atgaivino seną diskusiją, kur baigiasi nacionalinė atsakomybė ir prasideda bendras europinis įsipareigojimas.

    Kodėl Seuta tokia jautri?

    Seuta ir Melilja yra dvi Ispanijai priklausančios teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurios kartu yra ir ES išorinės sienos. Dėl geografinės padėties jos nuolat atsiduria migracijos maršrutų sankirtoje, o staigūs srautų šuoliai dažnai tampa ir diplomatinių įtampų su Maroku lakmuso popierėliu.

    Šįkart įtampa sustiprėjo dėl masto: dešimtys tūkstančių atvykusių per trumpą laiką išbandė vietos infrastruktūrą, apgyvendinimo ir registracijos pajėgumus. ES lygmeniu tai vėl kelia klausimą, kaip realiai veikia bendras prieglobsčio ir migracijos valdymas, kai vienai valstybei tenka neproporcinga našta.

    Kokie scenarijai svarstomi?

    Laiške signatarai užsimena apie galimybę stiprinti arba laikinai atkurti vidaus sienų kontrolę, jei situacija blogėtų. Praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius patikrinimus Šengeno erdvėje, tačiau toks žingsnis paprastai sutinkamas prieštaringai, nes kerta per laisvą judėjimą ir verslą.

    Kartu ES institucijoms tai signalas, kad vien pasienio priemonių gali nepakakti: ilgalaikiam stabilumui reikalingas ir veiksmingas bendradarbiavimas su kilmės bei tranzito šalimis, greitesnės prieglobsčio procedūros, aiškios grąžinimo taisyklės ir krizinių situacijų valdymo mechanizmai. Sprendimų paieškos tikėtina persikels į politinį lygmenį artimiausiomis dienomis, jei bus pritarta skubiam ministrų susitikimui.

  • Ceutos krizė: 60 000 migrantų per kelias valandas ir Šiaurės Afrikos reakcijos

    Ceutos krizė: 60 000 migrantų per kelias valandas ir Šiaurės Afrikos reakcijos

    Ispanijai priklausantis anklavas Ceuta per kelias valandas tapo naujos humanitarinės ir diplomatinės įtampos epicentru: iš Maroko teritorijos į miestą masiškai pateko migrantai. Vietos pareigūnai skelbia, kad atvyko apie 60 000 žmonių, o Ispanijos vidaus reikalų ministerija informavo, jog žuvusiųjų skaičius iki penktadienio popietės išaugo iki 34.

    Vaizdo įrašai iš Tarajal paplūdimio ir pasienio zonos fiksavo chaotiškas scenas, kai minios judėjo tarp molų, kelių ir pasienio infrastruktūros. Tarp atvykusiųjų buvo daug jaunų žmonių, tačiau matyti ir šeimos su vaikais, kuriems kelionė per vandenį ir karštį tapo išbandymu.

    Marokas: suvereniteto klausimas

    Maroko žiniasklaidoje Ceutos įvykiai greitai susieti su itin jautria tema Rabato ir Madrido santykiuose – suvereniteto pretenzijomis į Ceutą ir Meliliją. Marokas šiuos Ispanijos anklavus Šiaurės Afrikoje istoriškai laiko savo teritorijos dalimi, o krizė sutapo su Maroko Sosto dienos minėjimu.

    Portalo Hespress komentaruose pabrėžta, kad masiniai bandymai patekti į Ceutą ir vėliau išaugęs spaudimas Melilijai vėl iškėlė pasienio regionų socialinės ir ekonominės padėties klausimus. Taip pat akcentuota, kad situacija parodė, kaip stipriai anklavai yra susieti su aplinkiniu Maroko regionu ir kiek sudėtinga yra jų istorinė bei politinė byla.

    Ceutos valdžia prašė Madrido įsikišimo, o centrinė Ispanijos valdžia pradėjo kontaktus su Maroko institucijomis dėl situacijos suvaldymo. Skelbta, kad dalis žmonių, patekusių į miestą, buvo grąžinami atgal į kilmės pusę, siekiant sustabdyti tolimesnį srautą.

    Alžyras: kaltinimai migracijos „ginklu“

    Alžyro viešojoje erdvėje Ceutos krizė tapo proga kritikuoti Maroką, atspindint ilgalaikę dviejų kaimyninių valstybių priešpriešą. Dalis Alžyro žiniasklaidos įvykius apibūdino kaip masinį išvykimą, o Rabatą kaltino sąmoningu migracijos srautų naudojimu politiniam spaudimui Madridui.

    Alžyro valstybinėje žiniasklaidoje taip pat akcentuota, kad masiniai judėjimai rodo sunkumus Maroke, tačiau šis vertinimas viešojoje erdvėje susidūrė su kontrargumentais apie pačio Alžyro problemas. Šalyje jaunimo nedarbas siekia apie 31 proc., o valdžia kritikuojama dėl susidorojimo su Hirak judėjimu ir spaudimo žurnalistams bei aktyvistams.

    Socialiniuose tinkluose įtampa persikėlė į sarkastiškus komentarus ir tarpusavio kaltinimus, kur vieni bandė pristatyti krizę kaip kaimyno nesėkmę, o kiti priminė, kad migracijos priežastys dažnai yra bendros visam regionui. Tokia informacinė kova parodė, jog Ceutos įvykiai tapo ne tik sienos kontrolės, bet ir įvaizdžio politikos arena.

    Tunisas: juodas humoras ir realybė

    Tunise socialiniai tinklai į Ceutos vaizdus reagavo dviprasmiškai: šalia užuojautos ir kritikos pasirodė ir juodo humoro komentarų. Viena populiari frazė skelbė: „Liko tik karalius“, – taip apibūdinant masinį žmonių išėjimą per trumpą laiką.

    Vis dėlto Tuniso diskusijose daug dėmesio skirta regiono jaunimo perspektyvų stokai: dalis komentatorių teigė, kad aukštas nedarbas ir prastėjančios gyvenimo sąlygos verčia žmones rizikuoti gyvybe. Tunise jaunimo nedarbas 2025 metais siekė 38 proc., o pati šalis pastaraisiais metais tapo reikšmingu nereguliarios migracijos šaltiniu į Europą.

    Politinis fonas Tunise taip pat paaštrėjęs: prezidentas Kaisas Saiedas 2021 metų liepą sutelkė didžiąją dalį vykdomosios valdžios, paleido parlamentą, o 2022 metais priimta konstitucija, žmogaus teisių organizacijų vertinimu, susilpnino po 2011 metų revoliucijos pasiektus demokratinius saugiklius.

    Kodėl Ceuta ir Melilija tokios svarbios?

    Ceuta ir Melilija – du Ispanijos anklavai, besiribojantys su šiaurės Maroku, kurie jau dešimtmečius yra tiek migracijos, tiek kontrabandos maršrutų taškai. Ceutą 1415 metais užėmė portugalai, o 1668 metais pagal Lisabonos sutartį ji perėjo Ispanijai; Meliliją Ispanijos karūna užėmė 1497 metais.

    1995 metais Madridui suteikus abiem miestams savivaldos statusą, jie buvo prilyginti kitoms Ispanijos autonominėms teritorijoms. Vis dėlto Marokas ir toliau laiko Ceutą ir Meliliją okupuotomis teritorijomis ir ragina spręsti klausimą dialogu, o Ispanija tvirtina turinti neabejotiną suverenitetą.

    Siekdama riboti nereguliarią migraciją, Ispanija 1995 metais Ceutoje pastatė 8,4 kilometro ilgio sieną, kai kur siekiančią iki 10 metrų, su spygliuota viela, jutikliais ir kita įranga. Melilijoje 1990-ųjų viduryje įrengta apie 12 kilometrų ilgio tvora, kuri taip pat tapo vienu ryškiausių Europos Sąjungos išorės sienos simbolių.

    Ceutos krizė priminė 2021 metų įvykius, kai per kelias dienas į anklavą pateko apie 8 000 žmonių, o tuo metu situacija buvo siejama su Madrido ir Rabato diplomatine įtampa dėl Vakarų Sacharos Polisario fronto lyderio Brahimo Ghali gydymo Ispanijoje. Marokas anuomet neigė prisidėjęs prie masinio srauto, tačiau 2026 metų įvykiai rodo, kad migracija išlieka vienu jautriausių svertų regione.

  • Aliaskoje jūrų paukščiams patrumpintos plunksnos: dalis žuvo, o išgyvenusieji kitąmet perėjo sėkmingiau

    Aliaskoje dirbantys tyrėjai atliko neįprastą eksperimentą su trikojėmis kregždėmis (mėvėmis) – jūrų paukščiais, kurie peri kolonijomis uolėtose pakrantėse. Daliai paukščių buvo patrumpintos kelios sparnų ir uodegos plunksnos, kad skrydis taptų mažiau efektyvus ir reikalautų daugiau energijos.

    Tyrimas apėmė 251 paukštį, stebėtą 2021–2024 metais. Mokslininkai siekė suprasti, kaip papildomos energijos sąnaudos per jauniklių auginimo sezoną paveikia paukščių elgesį, išlikimą ir veisimosi sėkmę vėliau.

    Paukščiai buvo suskirstyti į kelias grupes: vieni buvo reguliariai papildomai lesinami, kitiems po kiaušinių padėjimo patrumpintos trys plasnojamosios plunksnos sparne ir dvi plunksnos uodegoje. Trečioji grupė liko kontrolinė – be papildomo maitinimo ir be intervencijų.

    Skrydžiui tapus sudėtingesniam, paukščiai turėjo daugiau dirbti, kad pasiektų maitinimosi vietas ir parskraidintų maisto jaunikliams. Tai greitai atsispindėjo perėjimo rezultatuose: į savarankišką gyvenimą išaugo tik apie 10 proc. jauniklių, kai kontrolinėje grupėje šis rodiklis siekė 43 proc., o papildomai lesintų paukščių grupėje – 44 proc.

    Norėdami suprasti, kas vyksta pasibaigus veisimosi sezonui, mokslininkai ant paukščių pritvirtino mažus geolokatorius ir fiksavo migracijos kryptis. Paaiškėjo, kad tie paukščiai, kuriems skrydis buvo apsunkintas, koloniją palikdavo maždaug 10 dienų anksčiau ir greičiau pradėdavo sezoninę migraciją.

    Duomenys rodė, kad po ypač varginančio veisimosi sezono šie paukščiai per šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį nuskrisdavo didesnius atstumus nei kontrolinė grupė. Mokslininkų vertinimu, ilgesnė migracija galėjo padėti pasiekti turtingesnius maitinimosi rajonus ir greičiau atstatyti energijos atsargas.

    Tyrėjai pastebėjo dar vieną svarbų dėsningumą: tie individai, kurie grįžo į koloniją kitais metais, dažniau sėkmingai perėjo. Kitaip tariant, išgyvenusieji, regis, „atsilygino“ geresniu veisimosi rezultatu, tačiau tai nereiškė, kad pati strategija buvo saugi visai grupei.

    Ryškiausias tyrimo aspektas – sumažėjęs išlikimas. Kitą sezoną į perėjimo vietas sugrįžo apie 67 proc. paukščių, kuriems buvo patrumpintos plunksnos, kai kontrolinėje grupėje sugrįžo 83 proc., o papildomai lesintų paukščių grupėje – apie 90 proc.

    Mokslininkai šiuos rezultatus aiškina energijos paskirstymo kompromisu: kai veisimosi laikotarpiu ištekliai smarkiai išeikvojami, paukščiams tenka rinktis, ar investuoti į jauniklių auginimą, ar į savo būklės atstatymą ir saugesnę žiemojimo strategiją. Šis reiškinys dažnai vadinamas energiniu lankstumu, kai gyvūnas perskirsto energiją tarp dauginimosi, migracijos ir išlikimo, priklausomai nuo aplinkybių.

    Tyrimo išvados svarbios ir platesniame kontekste. Klimato kaita keičia jūrų ekosistemas, žuvų ir planktono pasiskirstymą, todėl daliai jūrų paukščių vis dažniau tenka skristi toliau ir ieškoti maisto ilgiau, patiriant didesnes energijos sąnaudas. Tokie pokyčiai gali didinti mirtingumą ir mažinti perėjimo sėkmę, net jei daliai individų pavyksta prisitaikyti.

  • JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad prie Mauritanijos krantų per kelis jūrinius incidentus žuvo arba dingo mažiausiai 144 pabėgėliai ir migrantai. Pastarasis atvejis dar kartą išryškino, kokia mirtinai pavojinga tampa Atlanto migracijos kryptis iš Vakarų Afrikos į Europos Atlanto salas.

    UNHCR nurodė, kad nuo liepos 14 dienos iki liepos 18 dienos iš Nuadibu uosto teritorijos buvo atliktos trys gelbėjimo operacijos. Jų metu į krantą saugiai pargabenti 387 įvairių tautybių žmonės.

    Didžiausia nelaimė siejama su laivu, kuris išplaukė iš Gambijos ir buvo nukreiptas į Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laivas jūroje dreifavo beveik 25 dienas, o gelbėtojams jį pasiekus gyvi rasti tik 38 žmonės, dar 143 laikomi žuvusiais arba dingusiais.

    „Tarp išgyvenusiųjų buvo du vaikai, kurie kelionės metu neteko visų savo šeimos narių ir dabar su kitais išgelbėtaisiais gydomi ligoninėje“, – sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarsh.

    Agentūra taip pat pranešė apie dar vieną mirtį tarp žmonių, išgelbėtų iš kito laivo liepos 14 dieną. UNHCR pabrėžia, kad Atlanto maršrutas į Kanarų salas išlieka vienas mirtiniausių pasaulyje dėl didelių atstumų, permainingų orų, perkrautų ir prastos būklės valčių bei ribotų galimybių laiku suteikti pagalbą.

    Pasak UNHCR, šiais metais Nuadibu ir Nuakšoto kryptimis užfiksuota 17 gelbėjimo ir išlaipinimo operacijų, per kurias į krantą saugiai pargabenti 2 147 pabėgėliai ir migrantai. Agentūra ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų gelbėjamos gyvybės ir plečiami saugesni bei teisėti judėjimo keliai.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.