CP v2

Tag: Mityba

  • Desertas, kuris gerina žarnyną: paprastas jogurto ir čia sėklų receptas gerai savijautai

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo paprastas desertas, kurį mitybos specialistai dažnai siūlo kaip daugiau skaidulų turintį užkandį. Jo pagrindas – natūralus jogurtas ir čia sėklos, o paruošimas užtrunka vos kelias minutes.

    Toks pasirinkimas ypač aktualus tiems, kurie siekia pagerinti virškinimą ir žarnyno mikrobiotos įvairovę. Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama, kad pakankamas skaidulų kiekis ir fermentuoti produktai gali būti svarbūs reguliariam tuštinimuisi ir bendrai savijautai.

    Kaip pasigaminti desertą?

    Šiam desertui reikės 200 gramų natūralaus 1,6 proc. riebumo jogurto, 20 gramų čia sėklų ir 2 apvalių trapučių. Taip pat galima įmaišyti apie 15 gramų baltymų miltelių, 10 gramų džiovintų vaisių ar uogų ir pabaigoje pabarstyti kakava.

    Visus ingredientus, išskyrus kakavą, sumaišykite dubenėlyje ir padėkite į šaldytuvą bent 2 valandoms arba palikite per naktį. Prieš valgant desertą pabarstykite kakavos milteliais – taip sustiprės skonis ir aromatas.

    „Jei tokį desertą įtraukiate į racioną reguliariai, jis gali padėti lengviau surinkti daugiau skaidulų per dieną“, – sako mitybos specialistai, pabrėždami, kad poveikis labiausiai priklauso nuo visos mitybos ir skysčių vartojimo.

    Kodėl tai gali padėti žarnynui?

    Jogurtas yra fermentuotas pieno produktas, todėl jame gali būti gyvųjų bakterijų kultūrų, kurios prisideda prie mikrobiotos įvairovės. Be to, jis suteikia baltymų, kurie ilgiau palaiko sotumą ir padeda išvengti staigių užkandžiavimų.

    Čia sėklos išsiskiria tirpiomis skaidulomis: sumaišytos su skysčiu jos brinksta ir sudaro gelį. Tai gali padėti suformuoti minkštesnę išmatų masę ir palaikyti reguliarumą, o skaidulos tampa maistu žarnyno bakterijoms.

    Džiovinti vaisiai ir uogos papildo desertą skaidulomis, o kartu suteikia natūralaus saldumo. Vis dėlto jų kiekį verta saikingai dozuoti, nes džiovintuose produktuose cukrų koncentracija didesnė nei šviežiuose, todėl lengva nepastebimai padidinti bendrą kalorijų kiekį.

    Ką verta žinoti prieš valgant?

    Jei skaidulų racione iki šiol buvo mažai, didesnį jų kiekį geriausia didinti palaipsniui ir nepamiršti vandens. Staigus skaidulų šuolis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą.

    Taip pat svarbu įsivertinti individualų toleravimą: kai kuriems netinka laktozė ar pieno baltymai, todėl jogurtą galima keisti į laktozės neturintį ar augalinį produktą, rinktis kuo paprastesnės sudėties variantą. Esant nuolatiniams virškinimo sutrikimams, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Neurologai įspėja: šie produktai kasdienėje mityboje gali tyliai silpninti smegenų veiklą

    Neurologai ir mitybos specialistai vis dažniau primena, kad smegenų sveikatą lemia ne tik genetika ar amžius, bet ir kasdieniai pasirinkimai lėkštėje. Dalis populiarių produktų tiesiogiai neatrodo pavojingi, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės atminties, miego sutrikimų ir didesnės kraujagyslių rizikos.

    Didžiausia problema paprastai nėra vienas suvalgytas ar išgertas produktas, o dažnis ir bendras kontekstas. Kai mityboje daug pridėtinio cukraus, alkoholio ar itin perdirbtų riebalų, didėja uždegiminiai procesai, blogėja kraujagyslių būklė, o tai svarbu ir smegenų aprūpinimui deguonimi.

    Baltymų milteliai: kur slypi rizika

    Baltymų milteliai dažnai pristatomi kaip patogus būdas papildyti racioną, ypač sportuojantiems ar metantiems svorį. Tačiau neurologai atkreipia dėmesį, kad dalyje produktų gausu dirbtinių saldiklių ir priedų, kurie kai kuriems žmonėms gali paveikti žarnyno mikrobiotą.

    Žarnyno ir smegenų ašis pastaraisiais metais minima vis dažniau: žarnyne gaminamos ir reguliuojamos medžiagos gali turėti įtakos nuotaikai, miego kokybei ir uždegimui. Be to, renkantis nepatikimų gamintojų papildus, išlieka užterštumo rizika, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais, todėl svarbu tikrinti nepriklausomų tyrimų ir sertifikavimo informaciją.

    Saldinti gazuoti gėrimai ir cukrus

    Saldinti gazuoti gėrimai siejami su didesne metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, o tai ilgainiui gali atsispindėti ir smegenų veikloje. Perteklinis cukraus vartojimas skatina insulino svyravimus, gali didinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti kraujagyslių būklę.

    „Ilgainiui per didelis cukraus kiekis mityboje gali kenkti kraujagyslėms, kurios maitina smegenis, o tai didina insulto ir ankstyvesnio kognityvinio silpnėjimo riziką“, – pabrėžia neurologai, kalbėdami apie nuolatinius saldintų gėrimų įpročius.

    Dalies gėrimų sudėtyje būna ir kofeino, todėl poveikis gali pasireikšti ne tik energijos šuoliais, bet ir suprastėjusiu miegu. Miegas yra vienas svarbiausių smegenų atsigavimo veiksnių, todėl nuolatiniai miego trikdžiai dažnai atsiliepia dėmesiui ir emocijų reguliacijai.

    Alkoholis: net ir „saikingai“ nėra neutralu

    Alkoholis laikomas neurotoksine medžiaga, kuri gali paveikti tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemą. Net jei trumpuoju laikotarpiu poveikis atrodo menkas, dažnesnis vartojimas siejamas su blogesne miego struktūra, prastesne atminties konsolidacija ir silpnesniu dėmesiu.

    Neurologai primena, kad alkoholis keičia neuromediatorių pusiausvyrą, todėl gali lėtėti reakcija, suprastėti koncentracija ir sprendimų priėmimas. Paaugliams rizika dar didesnė, nes smegenys vis dar vystosi, o reguliarus alkoholio vartojimas gali trukdyti normaliam savikontrolės ir mokymosi funkcijų formavimuisi.

    Keptas maistas ir bulvytės fri

    Dažnas riebiai kepto, itin perdirbto maisto vartojimas siejamas su prastesne kraujagyslių būkle ir didesne uždegimo rizika. Tai svarbu todėl, kad smegenys yra itin jautrios kraujotakos pokyčiams, o ilgalaikiai metaboliniai sutrikimai gali atsiliepti ir kognityvinėms funkcijoms.

    Mokslinėje literatūroje taip pat aptariama, kad riebalų ir cukraus perteklius gali neigiamai veikti hipokampo veiklą, kuri svarbi mokymuisi ir atminčiai. Vienkartinis pasirinkimas problemos nesukuria, tačiau įprotis dažnai rinktis tokį maistą ilgainiui tampa rizikos veiksniu.

    Specialistai pabrėžia, kad smegenų sveikatai palankiausia mityba paprastai remiasi daržovėmis, ankštiniais, neskaldytais grūdais, žuvimi, riešutais ir pakankamu skysčių vartojimu. Jei kyla abejonių dėl papildų ar mitybos pokyčių, ypač turint lėtinių ligų, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Šiltnamio agurkai turi vos 15 kcal: dietologai paaiškino, kuo jie naudingi ir kam geriau vengti

    Šiltnamio agurkai dažnai nuvertinami, nes vasarą daug kas laukia traškių lauko agurkų. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad šie agurkai gali būti praktiškas kasdienės mitybos pasirinkimas, ypač kai norisi lengvo, mažai kalorijų turinčio užkandžio.

    Vidutiniškai 100 gramų šviežio agurko turi apie 15 kilokalorijų, o didžiąją jo dalį sudaro vanduo. Dėl to agurkai padeda palaikyti skysčių balansą ir gali būti naudingi žmonėms, kurie nori sumažinti bendrą dienos energinę vertę nepersivalgant.

    Agurkuose yra skaidulų, taip pat mikroelementų, tokių kaip kalis, ir įvairių augalinių junginių. Nors jų kiekiai nėra dideli, agurkai prisideda prie bendro daržovių suvartojimo, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sveikatai bei žarnyno veiklai.

    Dažnai kartojama, kad agurkai padeda pašalinti perteklinį vandenį iš organizmo, nes pasižymi švelniu šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Vis dėlto tai nėra greitas būdas spręsti tinimų ar sveikatos problemų, o staigūs patinimai ar skausmas visada turėtų būti aptariami su gydytoju.

    Kam agurkai gali netikti?

    Nors daugumai žmonių agurkai yra saugūs, jautresnį virškinimą turintys asmenys po jų gali jausti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Tokiais atvejais verta stebėti porcijas, rinktis mažesnį kiekį ar agurkus valgyti kartu su kitais, lengvai virškinamais produktais.

    Agurkas taip pat kai kuriems žmonėms paūmina rėmenį ar refliukso simptomus, ypač jei valgomas vakare ar didesnėmis porcijomis. Jei pastebite ryšį, sprendimas dažnai paprastas: mažesnės porcijos ir vengimas prieš miegą.

    Kaip išsirinkti ir vartoti kasdien?

    Perkant verta rinktis tvirtus, nepažeistos odelės agurkus, be minkštų vietų ir kartumo požymių. Prieš valgant juos rekomenduojama gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, o jei odelė vaškuota ar kelia abejonių, ją galima nulupti.

    Šiltnamio agurkai tinka ne tik salotoms ar sumuštiniams: juos galima dėti į šaltas sriubas, gaminti greitus marinuotus agurkus ar derinti su jogurtu, krapais ir česnaku. Taip lengvai padidinsite daržovių kiekį racione ir gausite gaivų, mažai kalorijų turintį patiekalą.

  • Gydytojai aiškina: balti ar skrudinti grikiai – kurie išties geresni žarnynui?

    Grikiai dažnai laikomi paprastu garnyru, tačiau jų maistinė vertė ir poveikis savijautai gali būti gerokai didesni, nei atrodo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad grikiuose gausu skaidulų, augalinių baltymų ir mineralų, todėl jie gali tapti kasdieniu, nebrangiu pasirinkimu.

    Grikiai natūraliai neturi glitimo, todėl tinka žmonėms, vengiantiems kviečių ir kitų glitimo šaltinių. Be to, grikiuose yra magnio, geležies ir antioksidantų, o jų sudėtyje esanti rutina siejama su kraujagyslių funkcijos palaikymu.

    Skirtumas tarp baltų ir skrudintų

    Balti, arba neskrudinti, grikiai pasižymi švelnesniu skoniu ir neutralesniu aromatu. Dėl to jie lengviau dera su daržovėmis, žolelėmis, lengvais padažais ir tinka patiekalams, kuriuose norisi subtilesnio skonio.

    Skrudinti grikiai yra tamsesni, turi ryškesnį, šiek tiek riešutinį poskonį ir dažnai būna birūs. Terminis apdorojimas prieš fasavimą keičia ne tik aromatą, bet ir tai, kaip grikiai elgiasi verdant, todėl skrudinta kruopa dažnai pasirenkama, kai norisi intensyvesnio charakterio.

    Kas geriau žarnynui?

    Žarnyno darbui svarbiausias veiksnys yra skaidulos, o jų grikiuose yra reikšmingas kiekis abiem atvejais. Skaidulos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi, ilgiau suteikia sotumo jausmą ir prisideda prie palankesnės žarnyno mikrobiotos.

    Maistinė vertė tarp baltų ir skrudintų grikių paprastai panaši, tačiau intensyvesnis kaitinimas gali sumažinti dalį jautresnių junginių. Praktikoje didesnę reikšmę dažnai turi ne vien kruopos rūšis, o bendras racionas, skaidulų kiekis per dieną ir tai, su kuo grikiai valgomi.

    Kaip virti, kad išliktų daugiau naudos

    Vertingiausia, kai kruopos neperverdamas ir nenaudojamas per didelis vandens kiekis, nes dalis vandenyje tirpių medžiagų gali pasišalinti su nuoviru. Patogus būdas yra virti minimaliai vandens arba brinkinti po užvirimo, kad kruopos sugertų skystį.

    Jei tikslas yra lengvesnis, žarnynui palankesnis patiekalas, grikius verta derinti su daržovėmis, ankštiniais, raugintais produktais ir sveikaisiais riebalais. O norint mažiau apsunkinančio varianto, pravartu riboti labai riebius padažus ir didelius keptos mėsos kiekius.

    Kasdienybėje geriausia turėti abi grikių versijas ir rinktis pagal patiekalą bei skonį. Balti grikiai dažniau tiks švelniems deriniams, o skrudinti gali tapti pagrindu sodresniems, labiau išraiškingiems patiekalams.

  • Obuolio sėklos nėra nekaltos: kada jos pavojingos ir kiek jų iš tiesų galima suvalgyti

    Obuoliai dažnai laikomi vienu naudingiausių vaisių, tačiau jų sėklos kelia daugiau klausimų nei pats vaisius. Mitybos specialistai primena, kad atsitiktinai prarytos kelios sėklos paprastai nepakenkia, bet didesni kiekiai gali tapti rizika.

    Priežastis paprasta: obuolio sėklose yra junginio amigdalino. Sukramčius ar sutraiškius sėklas, šis junginys organizme gali virsti cianido junginiais, kurie didelėmis dozėmis yra toksiški.

    Amigdalinas randamas ne tik obuolių, bet ir kriaušių, abrikosų, persikų, vyšnių kauliukuose bei kai kurių kitų vaisių sėklose. Pats faktas, kad jis egzistuoja, dar nereiškia apsinuodijimo, svarbiausia yra kiekis ir tai, ar sėklos buvo sukramtytos.

    Dažniausiai pavojus siejamas su tuo, kad sveikos sėklos neretai praeina virškinamąjį traktą beveik nepažeistos. Tuo tarpu sukramtytos ar sumaltos sėklos lengviau išskiria medžiagas, kurios gali didinti toksinio poveikio tikimybę.

    Tikslaus universalaus skaičiaus, kiek obuolio sėklų „galima“, nėra, nes rizika priklauso nuo kūno masės, amžiaus ir individualaus jautrumo. Medicinos šaltiniai nurodo, kad mirtinos cianido dozės žmonėms literatūroje dažniausiai minimos maždaug 50–300 miligramų intervale, tačiau reali riba gali skirtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad kelių sėklų prarijimas beveik visada baigiasi be pasekmių, o problemos dažniau siejamos su įpročiu sąmoningai valgyti sėklas didesniais kiekiais. Didesnė rizika atsiranda tada, kai suvalgoma kelios dešimtys ar daugiau sukramtytų sėklų, ypač vaikams ar mažesnės kūno masės žmonėms.

    Cianido junginiai veikia ląstelių gebėjimą pasisavinti deguonį, todėl pirmieji simptomai dažnai būna nespecifiniai. Jie gali pasireikšti per kelias minutes ar per kelias valandas, priklausomai nuo suvartoto kiekio ir formos.

    Lengvesniais atvejais minimi galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, sumišimas. Sunkesniais atvejais gali kristi kraujospūdis, atsirasti traukuliai, sąmonės praradimas, o kritinėse situacijose būtina skubi medicinos pagalba.

    Didžiausia atsarga reikalinga vaikams, nes net ir mažesnis sukramtytų sėklų kiekis jiems sudaro didesnę dozę pagal kūno masę. Taip pat atsargiau turėtų elgtis žmonės, kurie serga lėtinėmis širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis, nes organizmui gali būti sunkiau kompensuoti deguonies apykaitos sutrikimus.

    Jei kyla įtarimas, kad vaikas ar suaugęs žmogus suvalgė daug sukramtytų obuolio sėklų ir jaučia blogėjančius simptomus, saugiausia kreiptis į medikus. Kasdienėje mityboje paprasta taisyklė išlieka patikimiausia: obuolius valgyti drąsiai, o sėklų specialiai nekramtyti ir nevalgyti saujomis.

  • Stiklinė morkų sulčių per dieną: kuo jos naudingos kepenims, žarnynui ir regėjimui

    Stiklinė morkų sulčių dažnai pristatoma kaip paprastas kasdienis įprotis, galintis padėti virškinimui ir bendrai savijautai. Morkose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, o sultys yra patogus būdas jų gauti, ypač jei daržovių racione trūksta.

    Didžiausia morkų „žvaigždė“ – beta karotenas, kurį organizmas prireikus paverčia vitaminu A. Ši medžiaga veikia kaip antioksidantas, padedantis saugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, o vitaminas A svarbus normaliai gleivinių būklei ir regėjimo funkcijai.

    Kas morkose svarbiausia?

    Be beta karoteno, morkos turi ir kitų karotenoidų, taip pat vitamino C ir vitamino E. Šie junginiai siejami su apsauga nuo uždegiminių procesų ir padeda palaikyti įprastą imuninės sistemos veiklą, ypač kai mityba įvairi ir subalansuota.

    Morkų sultyse, ypač jei jos spaudžiamos paliekant dalį minkštimo, išlieka dalis skaidulų. Skaidulos svarbios žarnyno veiklai, nes padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o tai gali turėti įtakos ir bendrai savijautai.

    Kada ir kiek gerti?

    Dažniausiai rekomenduojama orientuotis į vieną stiklinę per dieną – maždaug 200–250 mililitrų. Toks kiekis leidžia gauti naudingų medžiagų, tačiau neperkrauna raciono natūraliais cukrais, kurių morkose yra.

    Siekiant, kad beta karotenas būtų geriau pasisavinamas, sultis verta gerti kartu su nedideliu kiekiu riebalų. Praktikoje tai gali būti keli lašai alyvuogių ar sėmenų aliejaus arba tuo pačiu metu suvalgyti riešutai, avokadas ar kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.

    Kada verta pristabdyti?

    Reguliariai geriant morkų sultis oda kai kuriems žmonėms gali įgauti šiltesnį, gelsvai persikinį atspalvį. Jei atspalvis tampa ryškiai oranžinis, ypač delnuose ar paduose, tai dažniausiai siejama su karotenemija – beta karoteno sankaupa odoje.

    Karotenemija paprastai nėra pavojinga ir yra grįžtama: sumažinus morkų bei jų sulčių kiekį, odos spalva per kurį laiką normalizuojasi. Jei atsiranda kitų simptomų ar kyla abejonių dėl sveikatos būklės, saugiausia pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios medicininės konsultacijos. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Valgote kiaušinius kelis kartus per savaitę? Tyrimai sieja tai su mažesne Alzheimerio rizika

    Nuo seno kiaušiniai kelia diskusijų dėl cholesterolio, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau krypsta į kitą temą – galimą ryšį su smegenų sveikata. Alzheimerio liga vystosi metų metus, todėl mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai laikomi svarbia prevencijos dalimi.

    Kalifornijos Loma Linda universiteto visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai analizavo 39 498 žmonių duomenis, o mitybos įpročius susiejo su JAV „Medicare“ medicininiais įrašais. Dalyviai buvo stebėti vidutiniškai 15,3 metų, per šį laiką Alzheimerio liga diagnozuota 2 858 asmenims.

    Tyrime pastebėta, kad, palyginti su kiaušinių nevartojusiais arba vartojusiais labai retai, 1–3 kartai per mėnesį siejosi su 17 proc. mažesne Alzheimerio rizika. Vartojant 2–4 kiaušinius per savaitę skirtumas siekė 20 proc., o valgant 5 ar daugiau kartų per savaitę – 27 proc.

    Svarbu tai, kad vertintas ne tik kiaušinis lėkštėje, bet ir kiaušiniai, esantys kituose produktuose, pavyzdžiui, kepiniuose ar paruoštuose patiekaluose. Tai leidžia plačiau įvertinti bendrą racioną, o ne vien konkretaus pusryčių patiekalo pasirinkimą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai stebimasis tyrimas, rodantis sąsają, bet neįrodantis priežastinio ryšio. Kiaušinius dažniau valgantys žmonės gali skirtis ir kitais įpročiais, tokiais kaip fizinis aktyvumas, rūkymas, miego kokybė ar bendras mitybos balansas.

    Kodėl kiaušiniai atsidūrė dėmesio centre?

    Dažniausiai minimas paaiškinimas – cholinas, svarbi maistinė medžiaga, reikalinga normaliai nervų sistemos ir smegenų veiklai. Cholinas dalyvauja acetilcholino, neuromediatoriaus, susijusio su atmintimi ir dėmesiu, gamyboje, taip pat svarbus ląstelių membranų struktūrai.

    Kiaušinio trynys yra vienas praktiškiausių cholino šaltinių kasdienėje mityboje. Kiaušiniuose taip pat yra liuteino ir zeaksantino, kurie geriausiai žinomi dėl reikšmės regėjimui, tačiau tiriami ir dėl galimo vaidmens kognityvinėse funkcijose bei apsaugoje nuo oksidacinio streso.

    Be to, kiaušiniai suteikia visavertį baltymą, dalį B grupės vitaminų, vitamino D bei fosfolipidų, o priklausomai nuo vištų lesalo, gali būti ir nedideli omega-3 riebalų rūgščių kiekiai. Šis derinys siejamas su sotumu ir tuo, kad žmogus lengviau laikosi subalansuoto raciono.

    Ką rodo kiti tyrimai?

    Panašūs signalai matyti ir kituose darbuose. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių stebėjimo tyrime, publikuotame „The Journal of Nutrition“, bent vienas kiaušinis per savaitę buvo siejamas su mažesne Alzheimerio tipo demencijos rizika, o dalis ryšio aiškinta cholino vartojimu.

    Australijoje atliktoje vyresnių nei 70 metų žmonių analizėje kiaušinių vartojimas nuo 1 iki 6 kartų per savaitę siejosi su mažesne bendro mirtingumo ir su širdies bei kraujagyslių ligomis susijusio mirtingumo rizika. Vis dėlto ir šiuo atveju kalbama apie asociacijas, o ne tiesioginį įrodymą, kad būtent kiaušiniai lemia rezultatą.

    Kiek kiaušinių – protinga riba?

    Pastaraisiais metais mitybos rekomendacijose daugiau dėmesio skiriama ne vien cholesterolio kiekiui maiste, o bendrai riebalų kokybei, ypač sočiųjų ir transriebalų ribojimui. Dėl to kiaušiniai daugeliui žmonių gali būti priimtina subalansuotos mitybos dalis, jei bendras racionas yra kokybiškas.

    Didelę reikšmę turi tai, su kuo kiaušiniai valgomi ir kaip paruošiami. Kiaušinis su daržovėmis ir pilno grūdo produktais yra visai kitas pasirinkimas nei kiaušinienė su daug sviesto, šonine ir balta duona, nes skiriasi sočiųjų riebalų ir druskos kiekiai.

    Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinį diabetą, reikšmingai padidėjusį MTL cholesterolį ar kitų metabolinių sutrikimų, kiaušinių kiekį verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Praktikoje dažniausiai akcentuojamas saikingumas ir mitybos įvairovė, o ne vieno produkto sureikšminimas.

    Kiaušiniai nėra stebuklinga priemonė nuo Alzheimerio, tačiau tyrimai leidžia manyti, kad jie gali būti viena iš smegenims palankios mitybos dalių. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia išlieka visuma: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų kontrolė ir nuosekliai kokybiškas racionas.

  • Šie gėrimai gali padėti sumažinti kraujospūdį: ekspertai atskleidė, kas veikia iš tiesų

    Kasdieniai pasirinkimai, ypač tai, ką geriame, gali turėti apčiuopiamos įtakos arteriniam kraujospūdžiui ir bendrai širdies bei kraujagyslių būklei. Mitybos specialistai pabrėžia, kad dalis natūralių gėrimų dėl antioksidantų, kalio ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos.

    Vis dėlto pabrėžiama svarbi taisyklė: joks gėrimas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo ar individualių rekomendacijų. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, būtina įvertinti priežastis, rizikos veiksnius ir gydymo planą, o gėrimai gali būti tik papildoma gyvenimo būdo dalis.

    Granatų sultys ir žalioji arbata

    Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų išskiriamos granatų sultys. Jose gausu antioksidantų ir kalio, o dalis tyrimų sieja šį gėrimą su geresne endotelio, vidinio kraujagyslių sluoksnio, funkcija ir kraujotaka.

    Praktikoje dažniausiai siūloma orientuotis į nedidelę porciją per dieną ir rinktis sultis be pridėtinio cukraus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sultys yra koncentruotas produktas, todėl bendras cukrų kiekis racione vis tiek turi išlikti saikingas.

    Kitas dažnai aptariamas gėrimas – žalioji arbata. Joje esantys polifenoliai siejami su teigiamu poveikiu kraujagyslių tonusui, todėl nesaldinta žalioji arbata daugeliui gali būti paprastas kasdienis įprotis, ypač jei norisi švelnesnės alternatyvos kavai.

    Žmonėms, jautriems kofeinui, verta stebėti savijautą ir rinktis silpnesnį užpilą arba gerti arbatą pirmoje dienos pusėje. Jei gydytojas yra nurodęs riboti kofeiną dėl širdies ritmo sutrikimų ar kitų būklių, tai reikėtų vertinti kaip prioritetą.

    Hibiskas ir burokėlių sultys

    Hibisko arbata taip pat dažnai minima kaip gėrimas, galintis prisidėti prie mažesnio kraujospūdžio. Tai siejama su augalinėmis medžiagomis, kurios gali turėti kraujagysles atpalaiduojantį poveikį, o daliai žmonių tai tampa patogiu pakaitalu saldiems gėrimams.

    Kad poveikis nebūtų neutralizuotas, rekomenduojama vengti cukraus ir sirupų, o skonį geriau gerinti citrina ar prieskoniais. Jei vartojate vaistus kraujospūdžiui ar turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus hibisko vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

    Burokėlių sultys išsiskiria natūralių nitratų kiekiu, kurie organizme gali virsti junginiais, dalyvaujančiais kraujagyslių išsiplėtimo procesuose. Dėl to šis gėrimas neretai minimas tiek sveikatos, tiek sporto mitybos kontekste, kai siekiama geresnės kraujotakos.

    Skonio prasme burokėlių sultys ne visiems priimtinos, todėl jos dažnai maišomos su obuoliais, morkomis ar imbieru, tačiau ir čia svarbu nepersistengti su saldžiais priedais. Sergant inkstų ligomis ar turint kitų apribojimų dėl kalio ar oksalatų, pasirinkimus būtina derinti su gydytoju.

    Ką dar svarbu žinoti?

    Ekspertai primena, kad kraujospūdį dažnai lemia ne vienas produktas, o visuma: druskos ir alkoholio kiekis, kūno masė, miegas, stresas ir fizinis aktyvumas. Net ir pasirinkus palankesnius gėrimus, reikšmingiausi pokyčiai paprastai ateina tada, kai koreguojamas visas gyvenimo būdas.

    Jei namuose matuojamas kraujospūdis nuolat viršija gydytojo nurodytas ribas arba atsiranda simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, dusulys ar stiprus galvos skausmas, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia yra medicininė konsultacija, o ne bandymai problemą spręsti vien mityba.

  • Trys netikėti mažai kaloringi patiekalai: sąraše ir pica bei šaurma – štai kaip rinktis

    Mažai kaloringa nereiškia nuobodu

    Svorį metant ar norint valgyti lengviau, dažnai pirmiausia atsisakoma „sunkių“ patiekalų. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad vien patiekalo pavadinimas dar nepasako jo maistingumo ar kaloringumo.

    Daug ką lemia porcijos dydis, gaminimo būdas ir sudėtis: kiek yra daržovių, baltymų, kokie riebalai ir kiek pridėtinio cukraus ar padažų. Todėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio netikėti pasirinkimai gali tikti ir lengvesnei mitybai.

    Burokėlių sriuba ar barščiai: sotumas iš daržovių

    Daržovių pagrindu verdama sriuba dažnai būna palyginti mažo kaloringumo, ypač jei ji ruošiama be riebių mėsos dalių ir be perteklinio aliejaus. Barščiai gali būti sotūs dėl skaidulų, o daržovės po virimo jų nepraranda.

    Terminis apdorojimas gali sumažinti dalį vitaminų, tačiau skaidulos, kurios svarbios sotumui ir žarnyno veiklai, išlieka. Kad patiekalas būtų labiau subalansuotas, dažnai rekomenduojama įtraukti liesesnį baltymų šaltinį.

    „Barščius verta virti su liesesne mėsa, pavyzdžiui, vištiena ar veršiena, o baltymų kiekį prireikus papildyti atskira mėsos porcija“, – sako mitybos specialistė.

    Pica: viskas priklauso nuo pasirinkimų

    Pica dažnai laikoma kaloringu greitu maistu, tačiau jos maistinė vertė labai skiriasi. Didžiausi skirtumai atsiranda dėl porcijos, tešlos tipo, sūrio kiekio ir to, kiek yra daržovių bei baltymų.

    Lengvesniam pasirinkimui dažniau siūloma rinktis pomidorų padažo pagrindą, daugiau daržovių ir baltymingus priedus, pavyzdžiui, vištieną ar liesesnę mėsą. Jūros gėrybės taip pat gali būti tinkamas variantas, jei nepadauginama riebių padažų ir sūrio.

    Gaminant namuose, tešlai dažnai pasirenkami viso grūdo miltai ar kietųjų kviečių produktai, nes taip padidinamas skaidulų kiekis. Vis dėlto net ir „pagerinta“ pica išlieka patiekalas, kur svarbiausia saikas.

    Šaurma: subalansuota, jei atsargiai su padažu

    Šaurma gali būti gana subalansuotas patiekalas, jei joje yra pakankamai daržovių ir liesesnės mėsos, o padažas nėra riebus. Lavašas suteikia angliavandenių, mėsa ar ankštiniai gali tapti baltymų šaltiniu, daržovės prideda skaidulų.

    Dažna problema – padažai, ypač gaminami su daug rafinuotų riebalų. Dėl to kaloringumas gali šoktelėti net tada, kai pati mėsa ir daržovės yra tinkamos.

    „Užsakant šaurmą didžiausia rizika slypi padaže: jis dažnai būna riebus, todėl verta jo atsisakyti arba paprašyti labai mažai“, – aiškina specialistė.

    Norint realiai sumažinti dienos kaloringumą, paprastai efektyviausia ne „uždrausti“ mėgstamus patiekalus, o koreguoti porciją ir sudėtį. Daugumai žmonių papildomas dėmesys daržovių kiekiui, baltymams ir padažams duoda greitesnį rezultatą nei griežti ribojimai.

  • Nustebins gydytojo įspėjimas: šis saldumynų pakaitalas naudos beveik neduoda

    Daugelis norėdami atsisakyti saldainių renkasi džiovintus vaisius, pavyzdžiui, džiovintus bananus, slyvas ar džiovintus abrikosus. Tačiau toks pakeitimas ne visada reiškia sveikesnį pasirinkimą, ypač jei suvalgomi dideli kiekiai.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad džiovinant vaisius iš jų pašalinamas vanduo, todėl cukrų ir kalorijų koncentracija viename kąsnyje smarkiai išauga. Dėl to lengva suvalgyti gerokai daugiau, nei suvalgytume šviežių vaisių, ir nepastebimai viršyti rekomenduojamą energijos kiekį.

    „Iš džiovintų vaisių tikrai negausite daugiau naudos nei iš šviežio vaisiaus, o suvalgyti jų galima kelis kartus daugiau“, – sakė medikė.

    Praktinis skirtumas paprastas: jei kelių šviežių slyvų dažnai pakanka, džiovintos slyvos suvalgomos saujomis, nes jos mažesnės ir saldesnės. Be to, dalis parduotuvėse parduodamų džiovintų vaisių gali būti mirkyti cukraus sirupe, todėl toks užkandis prilygsta desertui.

    Dar viena svarbi detalė – pramoniniu būdu džiovinti vaisiai neretai apdorojami konservantais, kad išlaikytų ryškią spalvą ir ilgiau negestų. Vienas dažniausiai naudojamų junginių yra sieros dioksidas, galintis sukelti jautresnių žmonių alergines reakcijas ar kvėpavimo takų dirginimą.

    Kada džiovintų vaisių geriau nepirkti?

    Renkantis džiovintus vaisius verta atkreipti dėmesį į spalvą. Jei džiovinti abrikosai, razinos ar obuoliai atrodo neįprastai ryškūs, beveik kaip švieži, tai gali būti požymis, kad jie apdoroti medžiagomis, padedančiomis išlaikyti spalvą.

    Taip pat įtarimų turėtų kelti pernelyg blizgus, tarsi riebaluotas paviršius. Kartais toks efektas atsiranda dėl apdorojimo aliejumi ar glicerinu, kuris pagerina išvaizdą, bet gali maskuoti prastesnę kokybę arba netinkamas laikymo sąlygas.

    Jei džiovinti vaisiai sulipę į gumulus, tai gali reikšti per didelę drėgmę, prasidedantį rūgimą arba netinkamą sandėliavimą. Tokiais atvejais didėja pelėsio rizika, o pelėsis džiovintuose produktuose gali būti ne tik paviršiuje, bet ir viduje.

    Dar vienas ženklas – aitrus cheminis kvapas, primenantis sierą, plastiką ar nenatūralų aromatą. Tokie džiovinti vaisiai gali būti apdoroti arba laikyti netinkamai, todėl geriau rinktis neutralaus kvapo, natūralios išvaizdos produktą.

    Kiek vaisių per dieną yra saikinga?

    Vaisiai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis, tačiau net ir juos rekomenduojama vartoti saikingai. Dažnai minima orientacinė norma suaugusiam žmogui yra apie 350 gramų vaisių per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo bendro raciono, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

    Jei norisi saldaus užkandžio, praktinė taisyklė paprasta: džiovintus vaisius geriau vertinti kaip desertą mažomis porcijomis, o kasdienybėje dažniau rinktis šviežius vaisius. Taip lengviau kontroliuoti suvartojamo cukraus kiekį ir išlaikyti sotumą nepadidinant kalorijų pertekliaus.