CP v2

Tag: Mokesčiai

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Forbes įvardijo privačios medicinos lyderį Ukrainoje: „Добробут“ rekordai stebina

    Forbes Ukraine sudarė didžiausių Ukrainos privačių daugiaprofilinių klinikų reitingą, remdamasi verslo duomenų analize ir pačių rinkos dalyvių pateikta informacija. Į vertinimą nebuvo įtraukti vienos srities centrai, laboratorijos ir odontologijos tinklai, todėl dėmesys sutelktas į plataus profilio paslaugas teikiančius prekės ženklus.

    Redakcija atrinko 25 didžiausius klinikų prekės ženklus pagal bendras pajamas, sujungusi susijusių juridinių asmenų rezultatus. Toliau įmonėms buvo išsiųsti prašymai pateikti mokestinę informaciją, o išsamius 2025 metų finansinius duomenis pateikė 15 bendrovių.

    Kaip skaičiuotas reitingas

    Forbes nurodė, kad reitingas formuotas analizuojant medicininės praktikos veiklas vykdančių įmonių duomenis, o vėliau jie tikslinti per pačių klinikų atsakymus. Toks metodas leidžia palyginti rinkos mastą, tačiau kartu reiškia, kad galutiniai rezultatai priklauso ir nuo to, kiek bendrovių sutinka atskleisti detalią mokestinę bei finansinę informaciją.

    Privačios medicinos segmente tai ypač svarbu, nes dalis paslaugų teikėjų veikia per kelis juridinius vienetus, o paslaugų krepšelis skiriasi nuo konsultacijų iki stacionarinio gydymo. Dėl to pajamų ir mokesčių palyginimai dažniausiai interpretuojami kaip rinkos krypties indikatorius, o ne vienintelis kokybės matas.

    „Добробут“ finansiniai rekordai

    Reitingo viršuje atsidūrė medicinos tinklas „Добробут“. Forbes duomenimis, 2025 metais tinklas sumokėjo apie 19 milijonų eurų mokesčių, tai yra maždaug 45 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Skelbiama, kad „Добробут“ pajamos 2025 metais siekė apie 99 milijonus eurų. Taip pat nurodoma, jog tinklo gydytojai suteikė pagalbą daugiau nei 323 000 pacientų, o bendras vizitų skaičius priartėjo prie 2 000 000.

    „Pirma vieta Forbes reitinge patvirtina, kad šiuolaikinė privati medicina gali būti atsakinga ir atvira rinkos dalyvė. Sąžiningas mokesčių mokėjimas, skaidrūs finansiniai procesai ir ilgalaikės investicijos į plėtrą yra neatsiejama atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę dalis“, – sakė „Добробут“ vadovas Serhijus Orelis.

    Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinis rezultatas yra pacientų pasitikėjimas ir paslaugų kokybė, o karo metu sveikatos sistemos atsparumas tampa ypač svarbus. Šiame kontekste didesnis mokesčių sumokėjimas ir investicijos į infrastruktūrą išlieka vienu iš verslo tvarumo signalų.

    Kas vyksta Ukrainos privačios medicinos rinkoje

    Forbes vertinimu, privati medicina Ukrainoje yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos segmentų. Skaičiuojama, kad 20 didžiausių daugiaprofilinių privačių klinikų bendra apyvarta viršijo 360 milijonų eurų, o vidutinis rinkos augimas 2025 metais siekė beveik 40 proc.

    Rinkos plėtrą lemia keli veiksniai: didėjanti paklausa greitesnėms paslaugoms, investicijos į diagnostiką ir chirurgiją, taip pat augantis dėmesys psichikos sveikatai. Privačios klinikos vis dažniau diegia skaitmeninius sprendimus, įskaitant nuotolines konsultacijas ir DI taikymą administraciniuose procesuose, pavyzdžiui, pacientų srautų valdyme.

    Forbes taip pat akcentuoja, kad net ir karo sąlygomis didieji tinklai tęsia plėtrą, investuoja į personalo rengimą bei klinikinių paslaugų spektrą. Tokia dinamika rodo, kad konkurencija tarp privačių paslaugų teikėjų vis labiau remiasi ne tik geografija, bet ir paslaugų kokybe, skaidrumu bei gebėjimu užtikrinti pastovų paslaugų prieinamumą.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Istorinis žingsnis iš Bekingemo

    Bekingemo rūmai paviešino karaliaus Karolio III asmeninių mokesčių sumą už 2024–2025 finansinius metus. Tai pirmas kartas, kai viešai paskelbta valdovo asmeninė mokesčių sąskaita, nors monarchijos finansai šimtmečius buvo aptarinėjami tik fragmentiškai.

    Karalius per šį laikotarpį sumokėjo apie 15 000 000 eurų mokesčių. Rūmų teigimu, sprendimas priimtas paties karaliaus iniciatyva, siekiant didesnio skaidrumo ir aiškesnio atsiskaitymo visuomenei.

    Kiek sumokėjo ir kodėl tai neįprasta

    Palyginimui, už ankstesnius metus nurodoma maždaug 13 500 000 eurų suma, o nuo 2022 metų rugsėjį įvykusio įžengimo į sostą bendra savanoriškai sumokėtų mokesčių suma viršija 34 000 000 eurų. Tokie skaičiai, tikėtina, karalių įrašytų tarp didžiausių Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų.

    Neįprastumas slypi tame, kad monarchas daugeliu atvejų neturi teisinės prievolės mokėti dalies mokesčių. Pagal istoriškai susiformavusias taisykles valdovas yra atleistas nuo pajamų mokesčio ir kapitalo prieaugio mokesčio, o svarbiausia išimtis susijusi su paveldėjimu tarp suvereno ir įpėdinio.

    Vis dėlto dabartinė praktika remiasi savanoriškumu: Karolis III tęsia Elžbietos II laikais įtvirtintą principą savanoriškai mokėti pajamų ir kapitalo prieaugio mokesčius. Tai leidžia rūmams teigti, kad monarchija prisideda prie viešųjų finansų, net jei dalis išimčių išlieka.

    Kas uždirba monarchui daugiausia

    Didžioji karaliaus privačių pajamų dalis siejama su Lankasterio hercogyste, istoriniu žemės ūkio ir komercinio nekilnojamojo turto portfeliu. Skelbiama, kad šis turtas pernai monarchui sugeneravo apie 29 000 000 eurų pajamų.

    Papildomų lėšų karalius gauna iš privačių valdų Balmorale ir Sandringame, taip pat iš asmeninių investicijų. Šios pajamos, priešingai nei valstybės finansuojamos monarchijos išlaidos, yra laikomos privataus pobūdžio ir tradiciškai atskleidžiamos tik iš dalies.

    Skaidrumo kampanija ir kritika

    Mokesčių paviešinimas pristatytas platesniame monarchijos modernizavimo kontekste. Tarp pastaruoju metu aptariamų sprendimų minimas ir planas, kad pasibaigus Bekingemo rūmų renovacijai karalius ten nuolat negyvens.

    „Pati suma nieko nepasako, jei visuomenė nemato, iš ko tiksliai gaunamos pajamos ir kaip apskaičiuojama mokesčių bazė“, – sakė antimonarchistinės organizacijos Republic atstovas Grahamas Smithas.

    Kritikai pabrėžia, kad skaidrumo efektą mažina tai, jog paskelbiama tik galutinė mokesčių suma, tačiau nepateikiamas detalus pajamų, lengvatų ir apmokestinimo pagrindų išskaidymas. Todėl, jų vertinimu, visuomenė vis dar nemato pilno vaizdo, kiek monarchija uždirba ir kokiomis išimtimis naudojasi.

    Valstybės pinigai: dideli skaičiai išlieka

    Diskusijas kaitina ir viešasis finansavimas per Suvereno dotaciją, kuri skiriama monarchijos oficialioms funkcijoms bei rūmų išlaikymui. Nurodoma, kad 2026–2027 metais dotacija turėtų siekti apie 160 000 000 eurų, o vėliau planuojama ją mažinti iki maždaug 116 000 000 eurų per metus.

    Vis dėlto mokesčių atskleidimas laikomas reikšmingu precedentu: pirmą kartą modernioje Jungtinės Karalystės istorijoje visuomenė gavo konkretų skaičių, kiek valdantis monarchas sumoka mokesčių. Tačiau kartu tai parodė ir ribą, kiek rūmai pasirengę atverti detales apie tikrąjį karališkosios finansų sistemos mastą.

  • Senjorams Lenkijoje tai jau nieko nekainuoja? Patikrinkite, kol dar neišleidote pinigų

    Senjorams Lenkijoje tai jau nieko nekainuoja? Patikrinkite, kol dar neišleidote pinigų

    Apie senjorams priklausančias lengvatas Lenkijoje sklando daug mitų, todėl dalis žmonių tikisi visiško atleidimo nuo mokesčių ten, kur realiai taikomos tik nuolaidos. Nacionaliniu mastu nemokamų paslaugų nėra tiek daug, kaip dažnai įsivaizduojama, o nemaža dalis lengvatų priklauso nuo savivaldybės ar konkrečios įstaigos taisyklių.

    Dažniausiai minimos trys sritys, kuriose vyresnio amžiaus žmonės iš tiesų gali sutaupyti reikšmingai: dalis vaistų, radijo ir televizijos abonentinis mokestis bei gyventojų pajamų mokestis nuo mažesnių pajamų. Tačiau kiekvienu atveju galioja aiškūs kriterijai, kuriuos verta žinoti iš anksto.

    Praktiškiausia ir kasdienybėje labiausiai juntama lengvata siejama su kompensuojamais vaistais. Lenkijoje 65 metų ir vyresniems asmenims dalis kompensuojamų vaistų, specialios paskirties maisto produktų ir medicinos priemonių gali būti išduodami nemokamai, bet tik jei konkretus preparatas yra patvirtintame sąraše.

    Čia dažniausiai ir kyla nesusipratimų: nemokami yra ne visi receptiniai vaistai, o tik tie, kuriems taikomas atitinkamas kompensavimo režimas. Taip pat svarbu, kad diagnozė ir recepto žymėjimas atitiktų reikalavimus, nes priešingu atveju net ir senjoras vaistinėje mokės įprastą priemoką.

    Kita aiški nacionalinė lengvata susijusi su radijo ir televizijos abonentiniu mokesčiu. Sulaukę 75 metų asmenys Lenkijoje nuo šio mokesčio paprastai atleidžiami, o tai daugeliui tampa pastovia mėnesine sutaupyta suma.

    Vis dėlto atleidimas nuo abonentinio mokesčio nereiškia, kad išnyksta visos su imtuvų registravimu ar formalumais susijusios pareigos. Todėl senjorams ir jų artimiesiems patariama pasitikrinti, ar teisė į lengvatą pritaikyta teisingai, o prireikus pasirūpinti reikalingais dokumentais.

    Trečia sritis, kuri dažnai klaidingai suprantama, yra pajamų apmokestinimas. Dalis senjorų, gaunančių mažesnes pensijas ar kitas išmokas, realiai nemoka gyventojų pajamų mokesčio ne todėl, kad senatvėje mokestis panaikinamas, o dėl taikomos neapmokestinamosios sumos.

    Lenkijoje nuo mokesčių gali būti atleidžiamos ir jaunesnių senjorų grupės, pavyzdžiui, nuo 60 metų, tačiau tai dažniausiai susiejama su pajamų dydžio riba. Tokiais atvejais svarbiausia yra ne amžius pats savaime, o tai, ar mėnesinės pajamos neviršija nustatyto limito.

    Vienas populiariausių mitų susijęs su kelionėmis traukiniais ir viešuoju transportu. Nacionaliniu mastu senjorams dažniau taikomos procentinės nuolaidos, o ne visiškas nemokamas važiavimas, todėl prie kasos ar perkant bilietą internetu gali paaiškėti, kad mokėti vis tiek reikia.

    Nemokamas viešasis transportas, pigesni bilietai į muziejus ar baseinus, nuolaidos kurortuose Lenkijoje neretai priklauso nuo konkretaus miesto ar įstaigos sprendimų. Todėl planuojant kelionę ar kasdienes išlaidas verta pasitikrinti būtent tos savivaldybės ir paslaugos teikėjo taisykles.

    Net kai lengvata priklauso, ji gali neveikti automatiškai: vaistams svarbus sąrašas ir tinkamai išrašytas receptas, transportui būtinas amžių ar statusą patvirtinantis dokumentas. Patikrinus sąlygas iš anksto, galima išvengti nemalonių staigmenų ir nepagrįstų išlaidų.

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani viešai sureagavo į „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso skeptiškus pareiškimus apie turtingųjų apmokestinimą ir jo naudą dirbantiesiems. Šis apsižodžiavimas išryškino augančią įtampą tarp miesto siekio didinti biudžeto pajamas ir verslo lyderių raginimų keisti mokesčių naštą kitu būdu.

    Interviu metu J. Bezosas teigė, kad net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius tai esą nepadėtų konkrečiam mokytojui Kvynse. Jis pabrėžė, kad problema, jo manymu, slypi ne atskirų milijardierių mokestiniuose įnašuose, o sistemoje, kuri nepakankamai palanki mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    „Pažįstu kelis mokytojus Kvynse, kurie su tuo kategoriškai nesutiktų“, – sakė Zohranas Mamdani.

    Mokesčių debatai įgauna pagreitį

    J. Bezosas taip pat siūlė reikšmingai sumažinti federalinį pajamų mokestį žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Jo argumentas grindžiamas tuo, kad didžiausią dalį pajamų mokesčių surinkimo užtikrina aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, o apatinė pajamų dalis sumoka palyginti nedaug.

    Kita vertus, miesto vadovybė akcentuoja, kad vien mokesčių lengvatos neatsako į klausimą, kaip finansuoti viešąsias paslaugas, švietimą ir infrastruktūrą. Niujorke pastaraisiais metais nuolat ryškėja įperkamumo krizė, o išlaidos būstui ir kasdienėms paslaugoms didina spaudimą savivaldybės biudžetui.

    Prabangiems antriesiems būstams – nauja idėja

    Z. Mamdani kartu su Niujorko valstijos gubernatore Kathy Hochul remia siūlymą įvesti vadinamąjį antrųjų prabangių būstų mokestį. Jis būtų taikomas brangiems antriesiems būstams, kurių vertė siekia apie 4 600 000 eurų ar daugiau, siekiant surinkti papildomų pajamų miesto reikmėms.

    Skaičiavimuose minėta, kad toks mokestis galėtų generuoti maždaug 460 000 000 eurų per metus, tačiau miesto kontrolieriaus vertinimu reali suma gali būti mažesnė. Priežastis paprasta: turto savininkai, reaguodami į naują mokestinę tvarką, gali keisti elgseną, pavyzdžiui, parduoti turtą ar koreguoti jo naudojimą.

    J. Bezosas interviu metu pripažino, kad toks prabangių antrųjų būstų apmokestinimas jam atrodo priimtinas. Vis dėlto vieša jo polemika su meru parodė, kad platesnis turtingųjų apmokestinimo klausimas išlieka politiškai ir ekonomiškai itin jautrus, ypač miestui bandant suderinti socialinius įsipareigojimus ir investuotojų lūkesčius.

  • Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Ką Europos Komisija patvirtino?

    Lenkija iš Nacionalinio atkūrimo plano (KPO) išbraukė nuostatą, kuri būtų įpareigojusi įvesti mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Apie tai viešai patvirtino Europos Komisijos atstovas, užbaigdamas kelias savaites trukusias derybas dėl KPO pakeitimų.

    Anksčiau KPO buvo siejama su priemonėmis, kurios turėjo skatinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto, o mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais buvo įvardijami kaip viena iš galimų paskatų. Lenkijos valdžia siekė šį įsipareigojimą pakeisti kitomis priemonėmis, kurios, jų teigimu, veiktų labiau per skatinimą, o ne per papildomą finansinę naštą gyventojams.

    Trys planuotos įmokos ir kas vietoje jų

    Pagal ankstesnę KPO versiją buvo svarstomos trys su automobilių naudojimu susijusios įmokos: mokestis už turėjimą, mokestis registruojant ir papildoma įmoka įmonėms, kurių autoparke yra bent du automobiliai su vidaus degimo varikliais. Patvirtinus pakeitimus, šių įmokų KPO nebelieka.

    Vietoje mokesčių akcentas perkeliamas į paramos ir investicijų kryptį, įskaitant elektromobilumo skatinimą per subsidijas. Lenkijos valdžia kaip alternatyvą mokesčiams įvardijo principą, kad efektyviau veikia „paskatos“, o ne „bausmės“, todėl prioritetas teikiamas finansavimo programoms ir investicijoms į infrastruktūrą.

    „Įtikinome Europos Komisiją, kad vietoje lazdos geriau veikia morka: vietoje įmokų turi būti paskatos ir investicijos“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Subsidijos elektromobiliams ir šilumos ūkiui

    Lenkija jau buvo pradėjusi elektromobilių rėmimo programą „NaszEauto“, finansuojamą iš KPO lėšų. Pagal skelbtą informaciją, programai numatyta 1,6 mlrd. zlotų, tai yra apie 370 mln. eurų, o didžiausia parama vienam gavėjui siekė 40 tūkst. zlotų, tai yra apie 9 000 eurų.

    Parama buvo skirta naujiems M1 kategorijos lengviesiems elektromobiliams ir galėjo būti taikoma pirkimui, lizingui ar ilgalaikei nuomai. Nors programa formaliai galėjo būti tęsiama, nacionalinė aplinkos institucija skelbė, kad jos biudžetas buvo išnaudotas, todėl faktinis paramos prieinamumas tapo ribotas.

    Kartu Lenkija planuoja papildomą finansavimą šilumos ūkiui: pristatytas Rządowy Fundusz Ciepłownictwa Systemowego 2026–2030 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad jo biudžetas sudarytų apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o startas numatomas 2026 metų rugpjūtį.

    Kodėl KPO terminai spaudžia?

    KPO lėšų įgyvendinimo grafikas yra griežtas, nes programos tikslus valstybės narės turi pasiekti iki 2026 metų. Tai reiškia, kad pakeitimų patvirtinimas svarbus ne tik politine, bet ir praktine prasme: be suderintų korekcijų sudėtingiau teikti naujus mokėjimo prašymus ir planuoti reformas.

    Lenkija skelbia ketinanti dar kartą kreiptis dėl naujo mokėjimo, o patvirtinti pakeitimai turėtų sumažinti riziką, kad ginčai dėl neįgyvendintų įsipareigojimų pristabdys lėšų srautą. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, kaip greitai alternatyvios priemonės bus paverstos konkrečiais projektais ir investicijomis.

  • Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Kolumbiečių dainininkė Shakira pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Ispanijos mokesčių administratorių. Nacionalinis teismas (Audiencia Nacional) panaikino sankcijas, susijusias su 2011 metų mokestiniais klausimais.

    Teismas konstatavo, kad mokesčių institucija neįrodė esminės sąlygos, reikalingos laikyti asmenį Ispanijos mokesčių rezidentu. Pagal taikomą praktiką tai paprastai siejama su buvimu šalyje ilgiau nei 183 dienas per metus.

    Kas nulėmė teismo sprendimą?

    Nutartyje pažymėta, kad 2011 metais atlikėja didelę laiko dalį praleido už Ispanijos ribų dėl profesinių įsipareigojimų. Teismas įvertino, kad tarptautinė veikla, įskaitant koncertinius turus, prieštarauja teiginiui, jog ji tais metais buvo nuolat įsikūrusi Ispanijoje.

    Taip pat buvo atmestas mokesčių institucijos argumentas, kad jau 2011 metais Shakiros gyvenimo ir ekonominių interesų centras esą buvo Ispanijoje. Teismo vertinimu, vien deklaruojamas ryšys su šalimi nepakanka, jei rezidavimo faktas neįrodytas pakankamai aiškiai.

    Kokią sumą turės grąžinti?

    Sprendimas reiškia, kad mokesčių institucija turės grąžinti daugiau nei 60 000 000 eurų. Ši suma apima priskaičiuotas nepriemokas, baudas ir per laiką sukauptas palūkanas.

    Teisėjai pabrėžė, kad finansiniai reikalavimai neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, nes nebuvo patikimai patvirtinta atlikėjos mokestinė rezidavimo vieta tiriamu laikotarpiu. Dėl to panaikintos ir su tuo susijusios sankcijos.

    Ką sako pati Shakira?

    Atlikėjos komanda išplatino pareiškimą, kuriame ji kritikavo ilgai trukusį procesą ir viešą spaudimą. Pasak jos, per visą laiką nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sukčiavimą.

    „Niekada nebuvo jokio sukčiavimo, o pati administracija taip ir nesugebėjo įrodyti priešingai, nes to tiesiog nebuvo“, – sakė Shakira.

    Ji taip pat teigė, kad beveik dešimtmetį jautė nuolatinį informacinį ir teisinį spaudimą, o proceso detalės, jos vertinimu, būdavo nutekinamos, iškraipomos ir sustiprinamos viešojoje erdvėje. Atlikėja pareiškime užsiminė, kad toks rezonansas gali veikti ir kaip signalas kitiems mokesčių mokėtojams.

    Svarbu tai, kad ši byla susijusi tik su 2011 metais ir tiesiogiai nekeičia ankstesnių sprendimų kituose procesuose. 2023 metais Shakira buvo sudariusi susitarimą kitoje byloje dėl 2012, 2013 ir 2014 metų, kuris leido užbaigti ginčą ir išvengti laisvės atėmimo bausmės.

    Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai, todėl galutinis proceso taškas kol kas nėra padėtas. Vis dėlto šis nutarimas ženkliai keičia 2011 metų epizodo kryptį ir sukuria pagrindą grąžinti didelę sumą.