CP v2

Tag: Mokesčiai

  • Turto deklaracijos iki gegužės 4 dienos: kam privaloma ir kaip greitai pateikti per EDS

    Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už praėjusius metus reikia pateikti iki gegužės 4 dienos. Iki termino pabaigos daliai gyventojų dar liko nebaigta pareiga, todėl raginama neatidėlioti ir deklaraciją pateikti elektroniniu būdu.

    Tauragės apskrityje turto deklaracijas jau pateikė apie 1 800 gyventojų, dar maždaug 1 400 žmonių tai turi padaryti artimiausiomis dienomis. VMI pabrėžia, kad daugeliui deklaravimas yra įprasta procedūra, tačiau klaidos dažniausiai atsiranda dėl nepilnai suvestų duomenų.

    „Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti praėjusių metų pabaigoje turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruojamą turtą, taip pat tam tikros vertės paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas bei kitą įstatyme numatytą turtą“, – sakė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

    Kam taikoma prievolė?

    Turto deklaravimas privalomas Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytoms gyventojų grupėms. Į šį sąrašą paprastai patenka politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, notarai, taip pat biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių bei valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai.

    Prievolė gali būti taikoma ir šeimos nariams, jei tai numatyta teisės aktuose. Dėl šios priežasties VMI rekomenduoja pasitikrinti, ar pareiga deklaruoti turtą neatsiranda dėl užimamų pareigų, dalyvavimo valstybės ar savivaldybės valdomų įstaigų veikloje ar kitų įstatyme nustatytų pagrindų.

    Kaip pateikti deklaraciją per EDS?

    Turto deklaracijos teikiamos tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), prisijungiant per išorines tapatybės patvirtinimo priemones. Prisijungus sistemoje pasirenkama turto deklaravimo forma, o duomenys suvedami pagal pateikiamus laukus.

    VMI atkreipia dėmesį, kad deklaracijoje paprastai nurodomas praėjusių metų pabaigoje turėtas turtas ir finansiniai įsipareigojimai, todėl aktualu pasitikrinti registruojamo turto, vertybinių popierių, paskolų ir turimų lėšų informaciją. Pateikus deklaraciją verta įsitikinti, kad ji pažymėta kaip priimta, o prireikus patikslinimus galima atlikti EDS sistemoje.

    Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 260 5060. Taip pat primenama, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.