CP v2

Tag: Mokesčiai

  • Portugalijoje degalų kainos kils: ERSE tyrimas atskleidė, kas iš tiesų jas stumia į viršų

    Portugalijoje degalų kainos kils: ERSE tyrimas atskleidė, kas iš tiesų jas stumia į viršų

    Portugalijoje vėl atsinaujino ginčai dėl degalų kainų: vairuotojai dažnai pastebi, kad jos kyla greitai, o krenta gerokai lėčiau. Tačiau šalies energetikos reguliuotojas Energetikos paslaugų reguliavimo institucija (ERSE) skelbia neradęs įrodymų, kad degalinių operatoriai sistemingai didintų maržas.

    Tyrimą ERSE užsakė aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho, reaguodama į išaugusį rinkų nepastovumą. Pastaruoju metu kainas ypač veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir degalų prekybos dalis.

    ERSE analizė apėmė laikotarpį nuo 2023 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų liepos 27 dienos. Reguliuotojas pabrėžė, kad kainos degalinėse pirmiausia seka ne žaliavinės naftos „Brent“ kainą, o tarptautines perdirbtų produktų, benzino ir dyzelino, kotiruotes bei jų logistikos ir tiekimo grandinės kaštus.

    Ar veikia raketos ir plunksnos?

    Viena svarbiausių tyrimo užduočių buvo patikrinti vadinamąjį raketos ir plunksnos efektą, kai kainos, tarptautinėms kainoms kylant, šauna į viršų, o joms krentant, leidžiasi vangiai. ERSE teigimu, nuoseklaus tokio asimetriško modelio nustatyti nepavyko.

    „Rezultatai nerodo nuolatinio raketos ir plunksnos efekto: kainų kilimas ir kritimas pradedamas perkelti panašiu laikotarpiu“, – teigiama ERSE dokumente.

    Vis dėlto dyzelino atveju fiksuotas trumpalaikis skirtumas: pirmosiomis savaitėmis kritimas esą buvo kiek mažiau ryškus, tačiau po maždaug keturių savaičių šis skirtumas nebetapo statistiškai reikšmingas. Reguliuotojas daro išvadą, kad tai nepatvirtina teiginio apie sistemingai lėčiau ar ne iki galo vartotojams perduodamą kainų mažėjimą.

    Kodėl Portugalijoje brangiau nei Ispanijoje?

    Portugalijoje gyvenantiems pasienio regionų vairuotojams gerai pažįstamas reiškinys, kai dėl kainų skirtumo pasirenkama piltis degalus Ispanijoje. ERSE aiškina, kad didžiausią skirtumo dalį lemia mokesčiai, o ne didesnė tiekėjų ar degalinių pelno dalis.

    Reguliuotojo vertinimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį, atmetus mokesčius, degalai Ispanijoje buvo brangesni: benzinas apie 0,059 euro už litrą, dyzelinas apie 0,106 euro už litrą. Tačiau pritaikius mokesčius situacija apsiverčia, ir Portugalijoje galutinė kaina vartotojui tampa didesnė: benzinas apie 0,418 euro už litrą, dyzelinas apie 0,251 euro už litrą.

    ERSE pabrėžia, kad mokesčių politika daro itin didelę įtaką galutinei kainai, todėl vien tik degalinių kainų palyginimas tarp šalių neatskleidžia viso vaizdo. Portugalijoje taip pat buvo taikomas laikinas mechanizmas, susietas su degalų mokesčiu ISP, kuris dalinai amortizavo kainų šuolius didžiausios įtampos laikotarpiais.

    Prognozės: kainos vėl šoks aukštyn

    Nors ERSE nerado piktnaudžiavimo įrodymų, vartotojams artimiausios naujienos nemalonios: Portugalijoje prognozuojamas naujas kainų kilimas. Automobilių klubas Automóvel Club de Portugal (ACP) skelbia, kad kitą savaitę dyzelinas gali brangti apie 0,10 euro už litrą, o benzinas apie 0,09 euro už litrą.

    Pagal šias projekcijas vidutinė dyzelino litro kaina galėtų siekti apie 2,068 euro, o benzino apie 1,977 euro, taip panaikinant ankstesnės savaitės fiksuotą atpigimą. Kainos skirtingose degalinėse gali skirtis, nes jas lemia ne tik biržų pokyčiai, bet ir konkurencija, atsargų įsigijimo kaina bei tiekimo sąlygos.

    Prognozės taip pat nėra galutinės, nes jos priklauso nuo rinkų užsidarymo kainų ir galimų Vyriausybės sprendimų dėl ISP koregavimo. Portugalijoje taikomas principas, kad esant didesniam nei 0,10 euro už litrą šuoliui gali būti svarstoma papildoma laikina mokesčių nuolaida.

  • Lenkijoje savarankiškai dirbantieji vis dažniau susimažina mokesčius: kas laimi, kas pralaimi?

    Lenkijos mokesčių sistema vis dažniau kritikuojama dėl to, kad skirtingoms darbo formoms taikomos nevienodos taisyklės. Dirbantys pagal darbo sutartį dažniausiai moka mokesčius pagal tarifų skalę ir turi mažiau teisėtų būdų sumažinti mokestinę naštą.

    Tuo metu savarankiškai dirbantys, ypač vykdantys vieno asmens veiklą, gali rinktis iš kelių apmokestinimo režimų. Praktikoje tai reiškia daugiau lankstumo, galimybę taikyti fiksuotus tarifus ar atskaitymus, taip pat plačiau naudoti leidžiamus atskaitymus veiklos sąnaudoms.

    Kas skatina bėgti iš etato

    Pagrindinis argumentas, kurį kartoja dalis ekonomistų ir mokesčių praktikų, yra skirtumas tarp to, ką sumoka samdomas darbuotojas, ir to, ką gali susiplanuoti savarankiškai dirbantis asmuo. Kai pajamos artėja prie aukštesnio tarifo ribų, didesnes pajamas gaunantys žmonės turi daugiau paskatų keisti darbo formą.

    Ypač tai jaučiama sektoriuose, kuriuose darbas lengvai „perkeliamas“ į paslaugų sutartis, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje ar konsultacinėse veiklose. Tokiais atvejais riba tarp realaus verslo ir vadinamojo fiktyvaus savarankiško darbo tampa sunkiau apibrėžiama, o kontrolė brangsta.

    Fiktyvus savarankiškumas auga

    Remiantis Lenkijoje viešai aptariamais duomenimis, per kelerius metus smarkiai padaugėjo vieno asmens veiklų, kurių pajamų didžioji dalis gaunama iš vieno užsakovo ir kurios neturi darbuotojų. Tokia struktūra mokesčių ekspertų dažnai vertinama kaip rizikos indikatorius, rodantis, kad dalis rinkos faktiškai atlieka samdomo darbo funkciją, tik kitu teisiniu apvalkalu.

    Jei 2018 metų pabaigoje tokių veiklų skaičius buvo apie 150 000, tai 2025 metų pabaigoje jis jau viršijo 500 000. Šis šuolis rodo ne vien verslumo augimą, bet ir tai, kad mokesčių bei įmokų skirtumai gali veikti kaip stipri paskata „optimizuoti“ darbo formą.

    Ką tai reiškia biudžetui ir darbuotojams

    Viešųjų finansų požiūriu, kuo daugiau aukštesnes pajamas gaunančių žmonių pereina į lengviau optimizuojamus režimus, tuo didesnė našta tenka tiems, kurie lieka tradiciniame užimtume. Tai kelia klausimą dėl sistemos teisingumo ir ilgalaikio socialinio draudimo tvarumo, nes įmokos ir jų bazė gali reikšmingai skirtis.

    Politiniu lygmeniu tokios tendencijos dažnai baigiasi bandymais „užlopyti“ spragas, sugriežtinti taisykles ar priartinti skirtingų formų apmokestinimą. Tačiau verslas ir darbo rinka į pokyčius reaguoja greitai, todėl bet kokia reforma paprastai turi šalutinių efektų: nuo didesnės administracinės naštos iki paslaugų brangimo ar dalies veiklų persikėlimo į šešėlį.

  • Lenkija pradeda mokesčių deregulaciją: tylus mokesčių inspekcijos pritarimas ir 5 metų apsauga įmonėms

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministerija pristatė Deregulacija 2.0 paketą, kuriuo siekiama supaprastinti mokesčių taisykles ir sumažinti biurokratinę naštą verslui. Esminė idėja – aiškesnės procedūros, daugiau skaitmenizavimo ir didesnis teisinis apibrėžtumas įmonėms, kurios sprendimus priima remdamosi valstybės pozicija.

    Pokyčių kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje: mokesčių administravimas vis labiau remiasi skaitmeniniais duomenimis, o kontrolė tampa tikslingesnė. Kartu verslui aktualiausias klausimas išlieka tas pats – ar siūlomos priemonės realiai sumažins mokestinę riziką, ar tik pakeis administravimo formą.

    Tylus pritarimas: kada veiks?

    Vienas labiausiai aptariamų pasiūlymų – išplėsti vadinamąjį tylų administracijos pritarimą. Tai reikštų, kad tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, jei mokesčių inspekcija neatsako per nustatytą terminą, pasekmės būtų palankios mokesčių mokėtojui.

    Ministerijos logika paprasta: neatsakymas neturėtų „užšaldyti“ įmonės sprendimų, kai reikia planuoti investicijas, keisti apskaitos praktiką ar sudaryti sutartis. Vis dėlto siūlymas nereiškia, kad bet koks institucijų delsimas automatiškai taps verslo pergale – mechanizmas būtų taikomas tik konkrečioms procedūroms, pavyzdžiui, tam tikriems terminų atnaujinimo ar mokėjimo atidėjimo klausimams.

    5 metų interpretacijų apsauga

    Kita svarbi paketo dalis – individualių mokesčių interpretacijų apsaugos stiprinimas. Lenkija siūlo įtvirtinti 5 metų interpretacijų galiojimą ir pareigą administracijai stebėti jų aktualumą, kad mokesčių mokėtojui būtų aiškiau, kiek laiko valstybės pateikta pozicija gali būti laikoma patikima.

    Tai atsakas į praktiką, kai įmonė, remdamasi institucijos išaiškinimu, priima ilgalaikį sprendimą, o po kelerių metų susiduria su pasikeitusia interpretacija ir ginču dėl praeities laikotarpių. Net ir įtvirtinus terminą, verslui išliks būtinybė sekti teisės aktų pokyčius, nes interpretacija pati savaime nepakeičia įstatymo.

    „Pirma – tikros mokesčių interpretacijų garantijos. Antra – tylus pritarimas. Trečia – aiškios bendravimo su administracija procedūros. Ketvirta – skaitmeninės revoliucijos panaudojimas, kad verslui būtų paprasčiau“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Mažesnės pasekmės už savanoriškas klaidų pataisas

    Deregulacija 2.0 taip pat numato paskatas tiems, kurie patys pastebi klaidas ir jas ištaiso iki tol, kol veiksmų imasi mokesčių administratorius. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų taikoma švelnesnė finansinė našta – pavyzdžiui, mokant mažesnę delspinigių dalį – ir mažėtų rizika sulaukti mokestinių sankcijų.

    Ši nuostata dera su modernėjančia kontrole, kai klaidos dažnai nustatomos analizuojant elektroninius duomenis. Praktinė reikšmė verslui priklausys nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtas terminas ir situacijos, kada „pirmas sureaguoja“ mokesčių mokėtojas, o kada – institucija.

    Skaitmeninimas: iš anksto pildomos PVM deklaracijos

    Lenkija taip pat kalba apie skaitmeninį šuolį – iš anksto parengtą PVM deklaraciją, kuri būtų pildoma remiantis administracijos jau turimais duomenimis. Toks modelis pasaulyje žinomas kaip kryptis, kai valstybė mažina duomenų dubliavimą ir leidžia mokesčių mokėtojui labiau tikrinti, o ne iš naujo surinkinėti informaciją.

    Vis dėlto net ir gavus parengtą deklaracijos projektą, galutinė atsakomybė paprastai lieka mokesčių mokėtojui, ypač vertinant teisę į atskaitą ar specifines verslo situacijas. Todėl įmonėms tai būtų patogumo priemonė, bet ne „atsakomybės perkėlimas“ administracijai.

    Daugiau laiko ginčams ir aiškesnės patikros ribos

    Paketą sudaro ir procedūriniai pakeitimai, svarbūs ginčų sprendimui: siūloma prailginti terminą apskųsti mokesčių sprendimą iki 30 dienų. Verslui tai reikštų daugiau laiko pasirengti argumentacijai ir surinkti dokumentus, ypač sudėtingose bylose.

    Taip pat numatoma aiškiau apibrėžti vadinamųjų patikrinimo veiksmų pradžią ir pabaigą, kad procedūros nevilktųsi be aiškių ribų. Ši dalis aktuali įmonėms, nes ilgas neapibrėžtumas gali stabdyti sprendimus, finansavimą ar sandorius su partneriais.

    Kas realiai laimės?

    Verslui Deregulacija 2.0 patraukliausia tuo, kad stiprina nuspėjamumą: tylus pritarimas mažina laukimo kainą, o 5 metų interpretacijų apsauga suteikia daugiau stabilumo planuojant. Kita vertus, didelė dalis pokyčių priklausys nuo detalių, kokioms situacijoms priemonės bus taikomos ir kiek administracija turės galimybių terminus ar išimtis interpretuoti plačiai.

    Jei siūlymai bus įgyvendinti taip, kaip deklaruojama, tai būtų signalas apie bandymą perbalansuoti santykį tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, paliekant kontrolės galias, bet mažinant procedūrinį neapibrėžtumą. Įmonėms tai gali tapti papildomu argumentu investiciniams sprendimams, nors pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius niekur nedings.

  • Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdas Europoje per kelerius metus tapo nebe nišine svajone, o realiu planu tūkstančiams nuotoliu dirbančių specialistų ir smulkiojo verslo savininkų. Susidomėjimą augina ne tik lankstus darbas, bet ir valstybės, kurios siūlo specialias vizas bei paprastesnes įsikūrimo taisykles.

    Tačiau verslininkams persikėlimas į kitą šalį dažnai būna gerokai sudėtingesnis nei samdomiems darbuotojams. Netinkamai suplanavus, rizika apima mokesčius, teisinius įsipareigojimus, finansų valdymą, draudimą ir kibernetinį saugumą.

    Viza – ne formalumas

    Pirmasis žingsnis planuojant darbą iš užsienio – pasirinkti šalį ir vizos kategoriją, kuri atitinka veiklos modelį. Dalis valstybių turi skaitmeninių klajoklių vizas, tačiau kitur darbas su turistine viza gali būti laikomas pažeidimu, net jei klientai ir pajamos lieka užsienyje.

    Prieš perkant bilietus svarbu pasitikrinti minimalių pajamų reikalavimus, leidžiamą buvimo trukmę, pratęsimo galimybes ir tai, ar viza tinka įmonės savininkui. Praktikoje dažniausiai tikrinama, ar pajamos stabilios ir ar veikla neperžengia vietinės darbo rinkos ribų.

    Mokesčiai, rezidencija ir teisinės rizikos

    Didžiausias pavojus verslui – netyčia tapti apmokestinamam dviejose jurisdikcijose arba sukurti vadinamąją nuolatinę buveinę kitoje šalyje. Tai gali reikšti pareigą registruoti veiklą vietoje, deklaruoti pajamas, mokėti pelno ar pridėtinės vertės mokestį bei vykdyti papildomą apskaitą.

    Ne mažiau svarbi ir asmens mokestinė rezidencija, kuri dažnai priklauso nuo praleistų dienų skaičiaus, gyvenamosios vietos centro ir ekonominių ryšių. Dėl šių priežasčių prieš išvykstant verta konsultuotis su mokesčių ar teisės specialistais ir įvertinti, kaip realiai taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

    Finansai, draudimas ir kibernetinis saugumas

    Kasdieniams atsiskaitymams ir verslo operacijoms būtina pasiruošti iš anksto: įvertinti bankų paslaugas, kortelių mokesčius, valiutų konvertavimo sąlygas, mokėjimų surinkimą iš klientų ir tai, kaip bus atskirtos asmeninės ir verslo išlaidos. Tvarkinga finansų struktūra sumažina klaidų tikimybę apskaitoje ir palengvina deklaravimą.

    Draudimas dažnai nuvertinamas, tačiau ilgesniam laikui išvykus ypač svarbu įsitikinti, kad galioja tinkamas sveikatos, kelionės ir verslo draudimas, o darbo įranga ir veiklos nutrūkimo rizika išvis yra įtrauktos į sąlygas. Standartinės kelionių draudimo taisyklės ne visada apima ilgalaikį nuotolinį darbą ar brangią techniką.

    Kita sritis, kuri pastaraisiais metais tapo kritinė, – duomenų sauga. Dirbant iš bendradarbystės erdvių ar jungiantis prie viešo belaidžio interneto didėja sukčiavimo ir duomenų nutekėjimo rizika, todėl verta naudoti VPN, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, nuolat atnaujinti įrenginius ir riboti jautrių duomenų pasiekimą nesaugiais tinklais.

    Praktiniai iššūkiai apima ir laiko juostas: jei klientai ir komanda lieka Europoje, o bazė persikelia į tolimus regionus, nuolatiniai ankstyvi ar vėlyvi skambučiai gali tiesiogiai paveikti produktyvumą ir sveikatą. Todėl dar prieš persikeliant verta įsivertinti, ar verslo procesai gali veikti kitu grafiku ir ar dalį funkcijų galima automatizuoti naudojant DI sprendimus.

    Galiausiai, svarbiausia taisyklė – turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, pradedant vizų vėlavimais ir baigiant staigiais būsto ar sveikatos išlaidų pokyčiais. Skaitmeninis klajokliškas gyvenimas gali suteikti laisvę, tačiau verslui jis sėkmingas tik tada, kai užtikrinamas pajamų stabilumas ir veiklos tęstinumas.

  • Ispanijos triumfas pasaulio čempionate: kiek eurų šaliai atneša taurė ir euforija?

    Ispanijos triumfas pasaulio čempionate: kiek eurų šaliai atneša taurė ir euforija?

    Premija iš FIFA ir mokesčiai

    Ispanijos pergalė pasaulio futbolo čempionato finale prieš Argentiną atnešė ne tik emocijas, bet ir apčiuopiamą finansinį prizą. FIFA čempionei skyrė rekordinę maždaug 43 700 000 eurų premiją, kurią gauna nacionalinė federacija.

    Federacija pati sprendžia, kokia dalis atiteks žaidėjams, trenerių štabui ir aptarnaujančiam personalui, o likusi suma paprastai nukreipiama veiklos išlaidoms ir futbolo vystymo programoms. Nuo išmokų mokami mokesčiai, todėl dalis pinigų grįžta į biudžetą.

    Ar titulą galima paversti BVP augimu?

    Sudėtingiausias klausimas – ar toks sportinis laimėjimas realiai didina šalies ekonomiką, o ne tik sukuria trumpą vartojimo bangą. Tyrimai apie pasaulio čempionato laimėtojų efektą rodo, kad poveikis dažniausiai yra matomas, bet trumpalaikis.

    Ekonomisto Marco Mello 2024 metais publikuotas tyrimas (Oxford Bulletin of Economics and Statistics) sieja pasaulio čempionato pergalę su bent 0,48 proc. didesniu metiniu BVP augimu per du ketvirčius po finalo. Vis dėlto pats autorius pabrėžia, kad čempionų imtis neišvengiamai maža, todėl rezultatą reikia vertinti atsargiai.

    Taikant tokį dydį Ispanijos ekonomikai, kurios BVP siekia apie 1 690 000 000 000 eurų, teorinis trumpalaikis postūmis galėtų būti kelių milijardų eurų eilės. Tačiau tai nėra tiesioginis „premijos padauginimas“, o statistinis ryšys, kuriame svarbų vaidmenį gali atlikti ir kiti tuo metu sutapę veiksniai.

    Kur dingsta „šventės pinigai“?

    Viešas įspūdis po pergalių dažnai būna toks, kad ekonomika „užsikuria“ per barus, restoranus ir prekybą. Praktikoje dalis išlaidų tiesiog persikelia laike: žmonės išleidžia daugiau rungtynių vakarą, bet vėliau taupo kitoms dienoms.

    Mokėjimų duomenys, cituojami finansų rinkos dalyvių, rodo, kad per grupių etapo rungtynes atsiskaitymai baruose ir restoranuose galėjo augti dešimtimis procentų, o kai kuriuose miestuose šuoliai būna dar didesni. Tačiau toks efektas dažnai yra lokalus, trumpas ir nebūtinai reiškia naują vartojimą visos šalies mastu.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ryškiausias kanalas neretai būna ne vidaus šventimas, o reputacinis „reklamos“ efektas, kai čempionų dėmesys pasaulyje laikinai sustiprina šalies įvaizdį. Tai gali padėti eksportui, turizmui ar verslo pasitikėjimui, bet tokį poveikį tiksliai atskirti nuo bendrų rinkos tendencijų sudėtinga.

    „Pasaulio čempionato trofėjus yra milžiniška reklama šaliai, tačiau jos ekonominė nauda paprastai būna laikina ir neperrašo struktūrinių problemų“, – pažymi sporto ekonomikos tyrėjai, vertinantys ankstesnių čempionų patirtį.

    Ispanija tai jau yra patyrusi: 2010 metais iškovotas titulas sutapo su itin sudėtingu ekonomikos laikotarpiu, kai nedarbas buvo aukštas, o finansų sistema artėjo prie gelbėjimo priemonių. Trofėjus nesustabdė krizės, nors trumpam pakėlė nuotaikas ir vartotojų lūkesčius.

    Apibendrinant, FIFA premija yra aiškus, bet makroekonomikos mastu nedidelis skaičius, o platesnė nauda labiau priklauso nuo to, ar šalis sugeba momentinį dėmesį paversti ilgalaikėmis pajamomis per eksportą, turizmą ir investicijas. Euforija gatvėse dažniausiai trunka ilgiau nei jos įtaka BVP statistikoje.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Forbes įvardijo privačios medicinos lyderį Ukrainoje: „Добробут“ rekordai stebina

    Forbes Ukraine sudarė didžiausių Ukrainos privačių daugiaprofilinių klinikų reitingą, remdamasi verslo duomenų analize ir pačių rinkos dalyvių pateikta informacija. Į vertinimą nebuvo įtraukti vienos srities centrai, laboratorijos ir odontologijos tinklai, todėl dėmesys sutelktas į plataus profilio paslaugas teikiančius prekės ženklus.

    Redakcija atrinko 25 didžiausius klinikų prekės ženklus pagal bendras pajamas, sujungusi susijusių juridinių asmenų rezultatus. Toliau įmonėms buvo išsiųsti prašymai pateikti mokestinę informaciją, o išsamius 2025 metų finansinius duomenis pateikė 15 bendrovių.

    Kaip skaičiuotas reitingas

    Forbes nurodė, kad reitingas formuotas analizuojant medicininės praktikos veiklas vykdančių įmonių duomenis, o vėliau jie tikslinti per pačių klinikų atsakymus. Toks metodas leidžia palyginti rinkos mastą, tačiau kartu reiškia, kad galutiniai rezultatai priklauso ir nuo to, kiek bendrovių sutinka atskleisti detalią mokestinę bei finansinę informaciją.

    Privačios medicinos segmente tai ypač svarbu, nes dalis paslaugų teikėjų veikia per kelis juridinius vienetus, o paslaugų krepšelis skiriasi nuo konsultacijų iki stacionarinio gydymo. Dėl to pajamų ir mokesčių palyginimai dažniausiai interpretuojami kaip rinkos krypties indikatorius, o ne vienintelis kokybės matas.

    „Добробут“ finansiniai rekordai

    Reitingo viršuje atsidūrė medicinos tinklas „Добробут“. Forbes duomenimis, 2025 metais tinklas sumokėjo apie 19 milijonų eurų mokesčių, tai yra maždaug 45 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Skelbiama, kad „Добробут“ pajamos 2025 metais siekė apie 99 milijonus eurų. Taip pat nurodoma, jog tinklo gydytojai suteikė pagalbą daugiau nei 323 000 pacientų, o bendras vizitų skaičius priartėjo prie 2 000 000.

    „Pirma vieta Forbes reitinge patvirtina, kad šiuolaikinė privati medicina gali būti atsakinga ir atvira rinkos dalyvė. Sąžiningas mokesčių mokėjimas, skaidrūs finansiniai procesai ir ilgalaikės investicijos į plėtrą yra neatsiejama atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę dalis“, – sakė „Добробут“ vadovas Serhijus Orelis.

    Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinis rezultatas yra pacientų pasitikėjimas ir paslaugų kokybė, o karo metu sveikatos sistemos atsparumas tampa ypač svarbus. Šiame kontekste didesnis mokesčių sumokėjimas ir investicijos į infrastruktūrą išlieka vienu iš verslo tvarumo signalų.

    Kas vyksta Ukrainos privačios medicinos rinkoje

    Forbes vertinimu, privati medicina Ukrainoje yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos segmentų. Skaičiuojama, kad 20 didžiausių daugiaprofilinių privačių klinikų bendra apyvarta viršijo 360 milijonų eurų, o vidutinis rinkos augimas 2025 metais siekė beveik 40 proc.

    Rinkos plėtrą lemia keli veiksniai: didėjanti paklausa greitesnėms paslaugoms, investicijos į diagnostiką ir chirurgiją, taip pat augantis dėmesys psichikos sveikatai. Privačios klinikos vis dažniau diegia skaitmeninius sprendimus, įskaitant nuotolines konsultacijas ir DI taikymą administraciniuose procesuose, pavyzdžiui, pacientų srautų valdyme.

    Forbes taip pat akcentuoja, kad net ir karo sąlygomis didieji tinklai tęsia plėtrą, investuoja į personalo rengimą bei klinikinių paslaugų spektrą. Tokia dinamika rodo, kad konkurencija tarp privačių paslaugų teikėjų vis labiau remiasi ne tik geografija, bet ir paslaugų kokybe, skaidrumu bei gebėjimu užtikrinti pastovų paslaugų prieinamumą.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Istorinis žingsnis iš Bekingemo

    Bekingemo rūmai paviešino karaliaus Karolio III asmeninių mokesčių sumą už 2024–2025 finansinius metus. Tai pirmas kartas, kai viešai paskelbta valdovo asmeninė mokesčių sąskaita, nors monarchijos finansai šimtmečius buvo aptarinėjami tik fragmentiškai.

    Karalius per šį laikotarpį sumokėjo apie 15 000 000 eurų mokesčių. Rūmų teigimu, sprendimas priimtas paties karaliaus iniciatyva, siekiant didesnio skaidrumo ir aiškesnio atsiskaitymo visuomenei.

    Kiek sumokėjo ir kodėl tai neįprasta

    Palyginimui, už ankstesnius metus nurodoma maždaug 13 500 000 eurų suma, o nuo 2022 metų rugsėjį įvykusio įžengimo į sostą bendra savanoriškai sumokėtų mokesčių suma viršija 34 000 000 eurų. Tokie skaičiai, tikėtina, karalių įrašytų tarp didžiausių Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų.

    Neįprastumas slypi tame, kad monarchas daugeliu atvejų neturi teisinės prievolės mokėti dalies mokesčių. Pagal istoriškai susiformavusias taisykles valdovas yra atleistas nuo pajamų mokesčio ir kapitalo prieaugio mokesčio, o svarbiausia išimtis susijusi su paveldėjimu tarp suvereno ir įpėdinio.

    Vis dėlto dabartinė praktika remiasi savanoriškumu: Karolis III tęsia Elžbietos II laikais įtvirtintą principą savanoriškai mokėti pajamų ir kapitalo prieaugio mokesčius. Tai leidžia rūmams teigti, kad monarchija prisideda prie viešųjų finansų, net jei dalis išimčių išlieka.

    Kas uždirba monarchui daugiausia

    Didžioji karaliaus privačių pajamų dalis siejama su Lankasterio hercogyste, istoriniu žemės ūkio ir komercinio nekilnojamojo turto portfeliu. Skelbiama, kad šis turtas pernai monarchui sugeneravo apie 29 000 000 eurų pajamų.

    Papildomų lėšų karalius gauna iš privačių valdų Balmorale ir Sandringame, taip pat iš asmeninių investicijų. Šios pajamos, priešingai nei valstybės finansuojamos monarchijos išlaidos, yra laikomos privataus pobūdžio ir tradiciškai atskleidžiamos tik iš dalies.

    Skaidrumo kampanija ir kritika

    Mokesčių paviešinimas pristatytas platesniame monarchijos modernizavimo kontekste. Tarp pastaruoju metu aptariamų sprendimų minimas ir planas, kad pasibaigus Bekingemo rūmų renovacijai karalius ten nuolat negyvens.

    „Pati suma nieko nepasako, jei visuomenė nemato, iš ko tiksliai gaunamos pajamos ir kaip apskaičiuojama mokesčių bazė“, – sakė antimonarchistinės organizacijos Republic atstovas Grahamas Smithas.

    Kritikai pabrėžia, kad skaidrumo efektą mažina tai, jog paskelbiama tik galutinė mokesčių suma, tačiau nepateikiamas detalus pajamų, lengvatų ir apmokestinimo pagrindų išskaidymas. Todėl, jų vertinimu, visuomenė vis dar nemato pilno vaizdo, kiek monarchija uždirba ir kokiomis išimtimis naudojasi.

    Valstybės pinigai: dideli skaičiai išlieka

    Diskusijas kaitina ir viešasis finansavimas per Suvereno dotaciją, kuri skiriama monarchijos oficialioms funkcijoms bei rūmų išlaikymui. Nurodoma, kad 2026–2027 metais dotacija turėtų siekti apie 160 000 000 eurų, o vėliau planuojama ją mažinti iki maždaug 116 000 000 eurų per metus.

    Vis dėlto mokesčių atskleidimas laikomas reikšmingu precedentu: pirmą kartą modernioje Jungtinės Karalystės istorijoje visuomenė gavo konkretų skaičių, kiek valdantis monarchas sumoka mokesčių. Tačiau kartu tai parodė ir ribą, kiek rūmai pasirengę atverti detales apie tikrąjį karališkosios finansų sistemos mastą.

  • Senjorams Lenkijoje tai jau nieko nekainuoja? Patikrinkite, kol dar neišleidote pinigų

    Senjorams Lenkijoje tai jau nieko nekainuoja? Patikrinkite, kol dar neišleidote pinigų

    Apie senjorams priklausančias lengvatas Lenkijoje sklando daug mitų, todėl dalis žmonių tikisi visiško atleidimo nuo mokesčių ten, kur realiai taikomos tik nuolaidos. Nacionaliniu mastu nemokamų paslaugų nėra tiek daug, kaip dažnai įsivaizduojama, o nemaža dalis lengvatų priklauso nuo savivaldybės ar konkrečios įstaigos taisyklių.

    Dažniausiai minimos trys sritys, kuriose vyresnio amžiaus žmonės iš tiesų gali sutaupyti reikšmingai: dalis vaistų, radijo ir televizijos abonentinis mokestis bei gyventojų pajamų mokestis nuo mažesnių pajamų. Tačiau kiekvienu atveju galioja aiškūs kriterijai, kuriuos verta žinoti iš anksto.

    Praktiškiausia ir kasdienybėje labiausiai juntama lengvata siejama su kompensuojamais vaistais. Lenkijoje 65 metų ir vyresniems asmenims dalis kompensuojamų vaistų, specialios paskirties maisto produktų ir medicinos priemonių gali būti išduodami nemokamai, bet tik jei konkretus preparatas yra patvirtintame sąraše.

    Čia dažniausiai ir kyla nesusipratimų: nemokami yra ne visi receptiniai vaistai, o tik tie, kuriems taikomas atitinkamas kompensavimo režimas. Taip pat svarbu, kad diagnozė ir recepto žymėjimas atitiktų reikalavimus, nes priešingu atveju net ir senjoras vaistinėje mokės įprastą priemoką.

    Kita aiški nacionalinė lengvata susijusi su radijo ir televizijos abonentiniu mokesčiu. Sulaukę 75 metų asmenys Lenkijoje nuo šio mokesčio paprastai atleidžiami, o tai daugeliui tampa pastovia mėnesine sutaupyta suma.

    Vis dėlto atleidimas nuo abonentinio mokesčio nereiškia, kad išnyksta visos su imtuvų registravimu ar formalumais susijusios pareigos. Todėl senjorams ir jų artimiesiems patariama pasitikrinti, ar teisė į lengvatą pritaikyta teisingai, o prireikus pasirūpinti reikalingais dokumentais.

    Trečia sritis, kuri dažnai klaidingai suprantama, yra pajamų apmokestinimas. Dalis senjorų, gaunančių mažesnes pensijas ar kitas išmokas, realiai nemoka gyventojų pajamų mokesčio ne todėl, kad senatvėje mokestis panaikinamas, o dėl taikomos neapmokestinamosios sumos.

    Lenkijoje nuo mokesčių gali būti atleidžiamos ir jaunesnių senjorų grupės, pavyzdžiui, nuo 60 metų, tačiau tai dažniausiai susiejama su pajamų dydžio riba. Tokiais atvejais svarbiausia yra ne amžius pats savaime, o tai, ar mėnesinės pajamos neviršija nustatyto limito.

    Vienas populiariausių mitų susijęs su kelionėmis traukiniais ir viešuoju transportu. Nacionaliniu mastu senjorams dažniau taikomos procentinės nuolaidos, o ne visiškas nemokamas važiavimas, todėl prie kasos ar perkant bilietą internetu gali paaiškėti, kad mokėti vis tiek reikia.

    Nemokamas viešasis transportas, pigesni bilietai į muziejus ar baseinus, nuolaidos kurortuose Lenkijoje neretai priklauso nuo konkretaus miesto ar įstaigos sprendimų. Todėl planuojant kelionę ar kasdienes išlaidas verta pasitikrinti būtent tos savivaldybės ir paslaugos teikėjo taisykles.

    Net kai lengvata priklauso, ji gali neveikti automatiškai: vaistams svarbus sąrašas ir tinkamai išrašytas receptas, transportui būtinas amžių ar statusą patvirtinantis dokumentas. Patikrinus sąlygas iš anksto, galima išvengti nemalonių staigmenų ir nepagrįstų išlaidų.