Tag: Mokesčiai

  • Horsfordas: iki Kongreso kadencijos pabaigos gali būti balsuojama dėl kriptovaliutų mokesčių įstatymo

    Horsfordas: iki Kongreso kadencijos pabaigos gali būti balsuojama dėl kriptovaliutų mokesčių įstatymo

    JAV Atstovų Rūmų narys Stevenas Horsfordas sako matantis galimybę dar iki šios Kongreso kadencijos pabaigos surengti balsavimą dėl dvišalio kriptovaliutų apmokestinimo įstatymo projekto.

    Demokratas iš Nevados apie tai kalbėjo po pokalbio su Atstovų Rūmų Mokesčių ir biudžeto (Ways and Means) komiteto pirmininku Jasonu Smithu, respublikonu iš Misūrio. Politikas teigė, kad pirmininkas pritarė, jog yra proga bendrą iniciatyvą „prastumti“ per Atstovų Rūmus.

    Vis dėlto konkreti balsavimo data kol kas neįvardyta. Horsfordas tik pabrėžė, kad projektą norėtų matyti darbotvarkėje iki šios kadencijos pabaigos.

    Klausimas aktualus sparčiai augančiai skaitmeninio turto rinkai, kuriai JAV federaliniu lygmeniu siekiama aiškiau apibrėžti mokesčių taisykles – nuo smulkių kriptovaliutų mokėjimų iki prekybos ir kitų sandorių traktavimo.

    Kas numatyta „Digital Asset Tax Certainty Act“

    Kalbama apie Jasono Smitho pristatytą „Digital Asset Tax Certainty Act“, kuris rugsėjį buvo patvirtintas Atstovų Rūmų Mokesčių ir biudžeto komitete 38 balsais prieš 5. Šiuo teisės aktu būtų nustatomos federalinės skaitmeninio turto apmokestinimo taisyklės.

    Horsfordas pažymėjo, kad Smitho projekte atsirado didžioji dalis nuostatų iš „Digital Asset PARITY Act“ – projekto, kurį jis rengė kartu su respublikonu Maxu Milleriu.

    Pagal komiteto patvirtintą Smitho įstatymo versiją, asmeniui, kriptovaliuta apmokėjus tinklo ar sandorio mokestį, neviršijantį 10 JAV dolerių, tokio mokėjimo metu nebūtų pripažįstamas pelnas ar nuostolis.

    Taip pat projekte numatoma „wash-sale“ taisykles (susijusias su sandoriais, kai turtas parduodamas ir greitai atperkamas, siekiant mokesčių naudos) išplėsti ir prekiaujamam skaitmeniniam turtui.

    Kasyba, „staking“ ir neatsakyti klausimai

    Horsfordas po rugsėjį įvykusio komiteto balsavimo yra sakęs, kad projekte kasybos (mining) ir „staking“ atlygiams būtų taikomas apmokestinimas kaip įprastoms pajamoms.

    Tačiau, anot jo, dokumentas vis dar neatsako į vieną esminių klausimų – kada tiksliai tokios pajamos turėtų būti pripažįstamos mokesčių tikslais.

    Rinkos struktūros įstatymas ir „trijų kojų taburetė“

    Horsfordas taip pat teigė išliekantis optimistiškas dėl „Clarity Act“ – kriptovaliutų rinkos struktūros įstatymo, nors jis ir stringa Senate artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams.

    Pasak jo, šalia atskirų iniciatyvų dėl rinkos struktūros ir mokesčių, svarbios ir etikos bei skaidrumo apsaugos priemonės. Jis „GENIUS Act“, „Clarity Act“ ir „PARITY Act“ įvardijo kaip „trijų kojų taburetę“ skaitmeninio turto politikai.

  • Lenkija nuo 2027-ųjų griežtina ryczałtą: 43 tūkst. verslininkų neteks lengvatos

    Lenkijos Seimas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino sprendimą smarkiai apriboti teisę taikyti ryczałtą – supaprastintą mokesčių formą daliai smulkaus verslo. Pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

    Numatyta, kad bus mažinama pajamų riba, nuo kurios priklauso galimybė mokėti ryczałtą: ji kris nuo 2 mln. eurų iki 250 tūkst. eurų per metus. Tokiu atveju dalis dabar šią schemą taikančiųjų turės pereiti prie kitų apmokestinimo formų.

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, teisę naudotis ryczałtu praras apie 43 tūkst. verslininkų. Reforma iš esmės reikštų 2021 metais įvykusių pakeitimų sugrąžinimą atgal.

    Ministerija aiškina, kad tikslas – atkurti pradinę ryczałto idėją: paprastą atsiskaitymo modelį, kuris būtų skirtas pirmiausia mažoms įmonėms, o ne dideles pajamas gaunantiems asmenims.

    Kodėl ryczałtas atsidūrė taikinyje

    Ekonomistų vertinimu, dabartinės taisyklės Lenkijoje sukūrė situaciją, kai savarankiškai dirbantys asmenys gali būti apmokestinami palankiau nei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Dėl to ryczałtas ir kitos supaprastintos formos vis dažniau vertinamos kaip „mokestinio arbitražo“ priemonė.

    Vienas iš argumentų – ryczałtą taikančių mokėtojų skaičius augo itin sparčiai. Kaip „Rzeczpospolita“ komentavo Krokuvos ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Michałas Możdżenas, 2020–2024 metais ryczałto mokėtojų skaičius padidėjo apie 60 proc., o 2024 metais viršijo 1 mln. mokesčių mokėtojų.

    Pasak jo, tai siejama su Lenkijos „Polski Ład“ reformomis, kurios padidino ryczałto patrauklumą, palyginti su kitomis apmokestinimo formomis, ir kartu atvėrė galimybę šią formą taikyti gerokai daugiau uždirbantiems žmonėms.

    Dar vienas akcentuojamas pokytis – vidutinių ryczałtą taikančiųjų pajamų šuolis: dr. M. Możdżenas teigė, kad 2022 metais, palyginti su 2021 metais, jis siekė 76 proc.

    Dauguma ekonomistų pritaria griežtinimui

    Diskusija Lenkijoje vyksta ne tik politiniu, bet ir akademiniu lygmeniu. Ekonomistų panelėje, kurioje buvo vertinamos tezės apie būtinybę riboti ryczałto ir linijinio mokesčio prieinamumą, dauguma apklaustųjų su tuo sutiko.

    Pateiktais duomenimis, su teiginiu dėl ryczałto ribojimo sutiko 17 iš 22 ekonomistų, o analogiškai dėl linijinio mokesčio – 15 respondentų. Pagrindinis jų argumentas – dabartinė sistema neproporcingai palanki savarankiškai dirbantiems, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartis.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos akcentuoja, kad ryczałtas turėtų likti paprasta mokesčių forma mažam verslui, o ne platus sprendimas vis didesnes pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams.

  • Lenkijoje 2027 metais brangs kogeneracijos mokestis: tai atsispindės elektros sąskaitose

    Lenkijos valdžia planuoja nuo 2027 metų padidinti vieną iš elektros sąskaitos dedamųjų – kogeneracijos mokestį. Dėl to galutinės sąskaitos už elektrą gali būti šiek tiek didesnės.

    Kaip matyti iš Rządowego Centrum Legislacji paskelbto projekto, kogeneracijos mokesčio tarifas 2027 metais turėtų kilti nuo 3 zl/MWh iki 3,83 zl/MWh. Šiuo metu 2026 metais tarifas išlieka 3 zl/MWh – toks pats kaip ir 2025 metais.

    Projekte taip pat pateikiamas skaičiavimas, ką tai reikštų vidutiniam namų ūkiui. Daroma prielaida, kad per metus suvartojama apie 2,022 MWh elektros energijos.

    Pagal šį vidutinį suvartojimą nurodoma, jog siūlomas tarifo didinimas reikštų maždaug 7,74 zl papildomą naštą namų ūkiui per metus.

    Kas yra kogeneracijos mokestis

    Kogeneracijos mokestis skirtas remti vadinamąją didelio efektyvumo kogeneraciją – kai šilumos ir elektros energija gaminamos vienu metu. Tokia gamyba paprastai leidžia efektyviau panaudoti kurą, palyginti su atskiru šilumos ir elektros gaminimu.

    Šis mokestis yra viena iš galutinės elektros kainos dedamųjų, kurios sudaro sąskaitą galutiniams vartotojams. Kitaip tariant, net ir nedidelis tarifo pokytis atsispindi bendroje mokėtinoje sumoje.

    Ką rodo projekte pateikti skaičiai

    Numatomas padidinimas išreiškiamas už megavatvalandę (MWh), todėl konkreti įtaka priklauso nuo faktinio elektros suvartojimo. Kuo namų ūkis sunaudoja daugiau, tuo didesnė bus šio mokesčio dalis sąskaitoje.

    Pačiame projekte akcentuojama vidutinė metinė suma – apie 7,74 zl vienam namų ūkiui. Tai nėra bendras elektros kainų augimo įvertinimas, o tik vienos konkrečios dedamosios pokytis.

  • Pietų Korėjos valdantieji siūlo dar kartą atidėti kriptovaliutų pajamų mokesčio įvedimą

    Pietų Korėjos valdantieji siūlo dar kartą atidėti kriptovaliutų pajamų mokesčio įvedimą

    Pietų Korėjos valdančioji partija oficialiai pasiūlė dar kartą nukelti kriptovaliutų pajamų mokesčio įsigaliojimą. Jei parlamentas pritartų, tai būtų jau ketvirtas šio mokesčio atidėjimas nuo tada, kai jis buvo įteisintas 2020 metais.

    Apie iniciatyvą Nacionalinėje Asamblėjoje paskelbė Demokratų partijos lyderis Kim Min-seok. Kaip nurodoma, sprendimas priimtas po svarstymų Strategijos ir finansų komitete, valdžios bei partijos konsultacijų ir susitikimų su kripto turto verslo atstovais, pranešė vietos naujienų portalas „News1“.

    Pasak K. Min-seoko, partijos nariai sutaria, kad pirmiausia šalyje reikėtų priimti Skaitmeninio turto pagrindų įstatymą – išsamų kriptoturto teisinį reglamentą. Tik tuomet, argumentuojama, rinkos dalyviams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių.

    Šiuo metu planuojama, kad mokestis įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau valdantieji siūlo šį terminą perkelti. Iniciatyvos šalininkai pabrėžia, kad kartu būtina iš anksto parengti technines ir administracines prielaidas, kad apmokestinimas veiktų sklandžiai.

    Koks mokestis planuojamas

    Dabar numatyta schema apimtų 22 proc. tarifą (įskaitant vietos mokestį) metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo. Mokestis būtų taikomas tai daliai, kuri viršija bazinę 2,5 mln. vonų lengvatą.

    Valdančiosios partijos lyderis pripažino, kad mokestis jau buvo atidėtas ne kartą. Teigiama, kad šį kartą siekiama nustatyti aiškų atidėjimo laikotarpį ir tuo pat metu pasiruošti praktiniams įgyvendinimo klausimams.

    Tarp įvardijamų darbų – galimybė naudotis užsienio sandorių informacija, IT sistemų patikra ir mokesčių mokėtojų konsultavimas. Būtent šie aspektai, pasak politikų, turi būti išspręsti iki galutinio įsigaliojimo datos.

    Fone – svarstymai apie ilgesnį atidėjimą

    Viešojoje erdvėje pastaruoju metu skambėjo ir dar ilgesnio nukėlimo scenarijus. Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad prezidentūra svarstė galimybę mokestį atidėti iki 2029 metų, derinant laiką su JAV prisijungimo prie EBPO Kripto turto ataskaitų teikimo sistemos (CARF) grafiku.

    Kol kas tai – politinis siūlymas, kuriam dar reikia formalaus pritarimo. Galutinis sprendimas lems, kada iš tikrųjų pradės galioti kripto pajamų apmokestinimas ir kokiu tempu rinkai teks prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo.

  • Lenkijoje įsigaliojo 60 proc. „viršpelnių“ mokestis degalų įmonėms: biudžetui – 5,2 mlrd. zlotų

    Nuo lapkričio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo naujas mokestis, skirtas daliai degalų sektoriaus įmonių. Juo apmokestinami vadinamieji nadzwyczajne zyski (viršpelniai) – papildomos pajamos, kurios viršija įprastą įmonės maržą.

    Numatyta 60 proc. mokesčio norma, tačiau ji taikoma ne visam pelnui. Apmokestinama tik pelno dalis, laikoma „perteklinė“ pagal įstatyme nustatytą skaičiavimo logiką.

    Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad iš šios naujos daninos į biudžetą galėtų įplaukti apie 5,2 mlrd. zlotų. Šios lėšos siejamos su degalų kainų mažinimo priemonėmis, įvardijamomis kaip programa „Ceny Paliwa Niżej“.

    Nors įstatymas jau galioja, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis jį pasirašė kartu nukreipdamas į Konstitucinį tribunolą – vadinamajai vėlesnei (ex post) kontrolei. Tai nesustabdė nuostatų įsigaliojimo.

    Kam taikomas naujas mokestis

    Mokestis taikomas verslams, užsiimantiems skystųjų degalų gamyba, taip pat įmonėms, turinčioms licenciją prekiauti degalais su užsieniu. Įstatyme pabrėžiama, kad apmokestinama ne visa uždirbto pelno suma, o jos „perviršis“.

    „Perteklinio“ pelno riba siejama su istorine įmonės 2025 metų marža, padidinta 20 proc. Kartu nustatyta ir minimali referencinė marža – 2 proc.

    Įstatymas numato ir papildomus apribojimus: įmonėms, kurios neužsiima degalų gamyba, mokestis negali viršyti 50 proc. jų pajamų arba grynojo pelno.

    Kokio dydžio įplaukų tikisi valdžia

    Iš pradžių svarstyta, kad mokestis galiotų nuo 2026 metų kovo iki 2026 metų gruodžio, o tuomet biudžeto įplaukos buvo vertintos maždaug 4 mlrd. zlotų.

    Vėliau mokestinio laikotarpio pabaiga pratęsta iki 2027 metų kovo 31 dienos. Vien už 2027 metų pirmąjį ketvirtį Finansų ministerija prognozuoja apie 1,2 mlrd. zlotų įplaukų.

    Bendrai per visą numatytą laikotarpį į biudžetą tikimasi surinkti apie 5,2 mlrd. zlotų.

    Ryšys su degalų kainų mažinimu

    Valdžia naują mokestį tiesiogiai sieja su programa „Ceny Paliwa Niżej“. Įstatymas sudarė galimybę laikinai mažinti akcizą ir PVM degalams.

    Nurodoma, kad programa buvo vėl paleista spalio 3 dieną, o ankstesni jos etapai valstybei kainavo apie 5,2 mlrd. zlotų. Vienas etapas truko nuo kovo 31 dienos iki liepos 1 dienos ir, kaip skaičiuojama, kainavo apie 4,7 mlrd. zlotų, kitas – nuo rugpjūčio 17 iki 31 dienos – dar 495 mln. zlotų.

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis yra sakęs, kad programos išlaikymas gali kainuoti apie 1,6 mlrd. zlotų per mėnesį. Ar naujo mokesčio pajamos padės stabiliai finansuoti degalų kainų mažinimą, turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais.

  • Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą nukelti planuotą kriptovaliutų pelno apmokestinimą, o nauja įsigaliojimo data galėtų būti 2029 metais. Apie tai pranešė vietos žiniasklaida, nurodydama, kad prezidento kanceliarija šį klausimą aptaria su atsakingomis institucijomis.

    Šiuo metu galiojantis planas numato, kad mokestis turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną. Tačiau politikai ir pareigūnai esą ieško sprendimo, kaip suderinti nacionalines taisykles su tarptautiniais duomenų mainų standartais ir sumažinti administracinę naštą.

    Kas siūloma ir nuo ko viskas prasidėjo

    Pirmą kartą kriptovaliutų apmokestinimo idėja į teisėkūros darbotvarkę Pietų Korėjoje įtraukta 2020 metais, keičiant Pajamų mokesčio įstatymą. Tuomet buvo numatyta taikyti 22 proc. tarifą, įskaitant vietos mokestį, metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo.

    Taip pat buvo numatyta bazinė neapmokestinama riba: 2,5 milijono vonų per metus, tai yra apie 1 700 eurų. Vis dėlto įsigaliojimo terminai nuo pat pradžių keitėsi, nes rinkos dalyviai ir ekspertai kėlė klausimus dėl infrastruktūros, duomenų surinkimo ir investuotojų apsaugos.

    Tarptautiniai duomenys ir JAV faktorius

    Viena pagrindinių priežasčių, minima svarstant dar vieną atidėjimą, yra EBPO kriptoturto ataskaitų teikimo sistema CARF. Tai tarptautinis standartas, skirtas automatiniam informacijos apie kriptoturto sandorius apsikeitimui tarp mokesčių administratorių.

    Pietų Korėja yra tarp jurisdikcijų, kurios planuoja pradėti keistis kriptoturto sandorių duomenimis 2027 metais. Tačiau JAV dalyvavimas, remiantis viešai aptariamais terminais, numatomas nuo 2029 metų, o būtent JAV duomenų nebuvimas įvardijamas kaip esminis praktinis barjeras.

    Pagal skelbiamą argumentaciją, neturint JAV platformų sandorių duomenų, mokesčių administratoriui tektų sudėtingiau identifikuoti užsienyje vykdomas operacijas ir jas tikrinti individualiai. Tai galėtų reikšti didesnes sąnaudas valstybei ir papildomą naštą vietos kriptovaliutų platformų naudotojams.

    Ką tai reikštų rinkai ir kas toliau

    Jeigu startas būtų perkeltas į 2029 metus, tai būtų jau ketvirtas atidėjimas nuo pirminio plano. Toks scenarijus reikštų daugiau laiko pasirengti mokesčių administravimo sistemoms, duomenų integracijai ir taisyklių suderinimui su tarptautiniais mainų mechanizmais.

    Sprendimas turėtų būti įtvirtintas per Nacionalinės Asamblėjos priimamas mokestinių įstatymų pataisas. Pranešama, kad galutinė Vyriausybės pozicija gali paaiškėti po institucijų konsultacijų, o politinės diskusijos dėl teisės aktų pakeitimų gali vykti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

    Tuo pat metu rinkos dalyviams toks neapibrėžtumas signalizuoja, kad kriptovaliutų apmokestinimo režimas Pietų Korėjoje vis dar yra formavimo stadijoje. Artimiausi mėnesiai parodys, ar valstybė rinksis greitesnį įgyvendinimą, ar prioritetą teiks tarptautinių duomenų mainų pilnam veikimui.

  • Opłaty už sodo sklypus šoktelės iki maždaug 280 eurų per metus: ministerija problemos nemato

    Mokesčių šuolis kai kur siekia kelis šimtus eurų

    Kai kurios savivaldybės Lenkijoje pradėjo taikyti didesnius mokesčius už žemės, kurioje įrengti šeimų sodų sklypai, naudojimą pagal amžinąją nuomą. Vietomis tarifas keliamas iki 3 proc. sklypo vertės, o tai daliai sodininkų gali reikšti iki maždaug 280 eurų didesnes metines išlaidas už vieną sklypą.

    Sodininkų atstovai perspėja, kad staigus pabrangimas skaudžiausiai smogs pensinio amžiaus žmonėms ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Jų teigimu, kai kuriems tai gali tapti riba, po kurios sklypų išlaikyti tiesiog nebeapsimokės.

    Sodininkų organizacija siūlo mažesnį tarifą

    Lenkijos sodininkų organizacija (Polski Związek Działkowców) ragina nustatyti aiškiai atskirtą, nekomercinei veiklai pritaikytą tarifą. Kaip kompromisą ji siūlo 0,1 proc. tarifą vietoje 3 proc., argumentuodama, kad šeimų sodai nėra pelno siekiantis verslas, o jų biudžetą daugiausia sudaro pačių sodininkų įnašai.

    Organizacija viešai vardija konkrečius sodų kompleksus, kuriuose metinės įmokos jau perskaičiuojamos, o bendros sumos šokteli iki dešimčių tūkstančių eurų per metus vienam sodų masyvui. Tokios išlaidos galiausiai persikelia į individualius mokesčius kiekvienam sklypui.

    „Jeigu tarifas bus prilygintas komerciniam, dalis pensininkų ir neįgaliųjų tiesiog bus priversti atsisakyti sklypų, nes neišgalės jų išlaikyti“, – sakė sodininkų organizacijos atstovas.

    Ministerija: mastas nedidelis, keisti įstatymo neplanuojama

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos pozicija kitokia: viceministras Tomasz Lewandowski nurodė, kad metinė įmoka realiai taikoma mažiau nei 1 proc. šeimų sodų užimamų žemių ploto. Todėl, ministerijos vertinimu, problema yra marginali ir atskiro teisinio reguliavimo sodininkams nereikia.

    Ministerija pateikė ir apibendrintus skaičius: amžinąja nuoma sodams perduota apie 24 756 hektarai, tačiau metines įmokas moka tik 54 sodų kompleksai, apimantys apie 182 hektarus ir maždaug 5 400 sklypų. Dėl to atskiros, mažesnės metinės įmokos normos sodininkams įvesti neplanuojama.

    Kodėl savivaldybės kelia tarifus

    Situaciją apsunkina tai, kad dalyje miestų iki šiol mokesčiai už amžinąją nuomą buvo netaikomi arba buvo simboliniai, nes savivaldybės galėjo taikyti lengvatas nekomercinėms iniciatyvoms. Tuo tarpu 3 proc. tarifas dažniau siejamas su komerciniu žemės naudojimu, todėl sodininkai pabrėžia, kad toks prilyginimas iškraipo šeimų sodų paskirtį.

    Viešojoje erdvėje taip pat keliama prielaida, kad griežtesnis tarifų taikymas gali būti susijęs su įtempta savivaldybių finansine padėtimi ir pastangomis didinti pajamas. Kol kas sodininkų bendruomenė siekia, kad savivaldybės taikytų lengvatas plačiau, o centrinė valdžia įvertintų, ar nekomercinė veikla neturėtų būti aiškiau atskirta teisės aktuose.

  • PCC pokyčiai Lenkijoje: naudotų daiktų pirkimai iki 700 eurų be mokesčio ir deklaracijos

    Lenkijoje keičiasi civilinių sandorių mokestis PCC: pirkėjams, įsigyjantiems naudotas prekes iš privačių asmenų, didinama neapmokestinama riba. Tai reiškia, kad už dalį smulkesnių sandorių nebereikės nei mokėti mokesčio, nei teikti deklaracijos.

    Prezidentui pasirašius įstatymo pataisas, atleidimo riba keliama nuo 1 000 Lenkijos zlotų iki 3 000 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai yra maždaug nuo 220 eurų iki 700 eurų, todėl pokytį labiausiai pajus perkantieji naudotą elektroniką, dviračius ar namų apyvokos daiktus.

    Kada PCC nebereikės?

    Iki šiol pirkėjas, įsigijęs daiktą, kurio rinkos vertė viršijo 1 000 zlotų, paprastai turėdavo pateikti PCC-3 deklaraciją ir sumokėti 2 proc. nuo apmokestinamosios vertės. Įsigaliojus naujai ribai, sandoriai iki 3 000 zlotų bus atleidžiami nuo PCC.

    Svarbus niuansas yra tas, kad ši riba neveikia kaip neapmokestinama „dalies“ suma. Jei daikto rinkos vertė viršija 3 000 zlotų, 2 proc. mokestis skaičiuojamas nuo visos vertės, o ne tik nuo skirtumo virš ribos.

    Kodėl riba didinama dabar?

    Lenkijoje iki šiol galiojusi 1 000 zlotų riba nebuvo keista nuo 2001 metais, nors per tą laiką smarkiai išaugo kainos ir atlyginimai, o prekyba naudotomis prekėmis persikėlė į skelbimų portalus ir socialinių tinklų prekybos grupes. Praktikoje tai lėmė, kad PCC pareiga apėmė vis daugiau kasdienių pirkinių.

    Dėl to dalis žmonių, ypač retai perkančių brangesnius naudotus daiktus, net neįtardavo, kad privalo pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį. Įstatymo pakeitimas turėtų sumažinti tokių situacijų skaičių ir administracinę naštą smulkiems sandoriams.

    „Ribos didinimą vertinu teigiamai, bet tai labiau pragmatiškas žingsnis nei galutinis sprendimas. Suma buvo nustatyta 2001 metais ir ilgus metus nebuvo indeksuojama, nors pasikeitė kainos, atlyginimai ir tai, kaip perkame naudotus daiktus“, – sakė „inFakt“ vyriausiasis mokesčių patarėjas Piotras Juszczykas.

    Jis atkreipia dėmesį, kad problema buvo ne tik pati mokesčio suma, bet ir formalumai. Kai mokestis siekdavo keliasdešimt zlotų, pareiga aiškintis taisykles, pildyti dokumentus ir atlikti mokėjimą daugeliui atrodė neproporcinga.

    „Reikia prisiminti, kad 3 000 zlotų riba neveikia kaip neapmokestinama suma. Jei rinkos vertė ją viršija, mokestis bus skaičiuojamas nuo visos vertės, todėl kainos dirbtinai mažinti neapsimoka: mokesčių administracija gali ją ginčyti ir taikyti rinkos kainas“, – sakė Piotras Juszczykas.

    Kas vis tiek liks apmokestinta?

    Ribos pakėlimas nereiškia, kad PCC išnyks iš naudotų daiktų rinkos. Brangesnė elektronika, sporto įranga, namų įranga ar didžioji dalis naudotų automobilių sandorių, jei jų vertė viršys 3 000 zlotų, ir toliau gali būti apmokestinami 2 proc. tarifu.

    Reikšmę turi ir pardavėjo statusas. PCC dažniausiai taikomas sandoriams tarp privačių asmenų, o mokestį paprastai moka pirkėjas. Kai pardavėjas yra verslas ir pardavimas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu arba jam taikoma pridėtinės vertės mokesčio tvarka, PCC paprastai netaikomas.

    Įstatymo pakeitimas taip pat neturėtų būti suprantamas kaip atgaline data taikoma lengvata. Sandoriams, sudarytiems iki pataisų įsigaliojimo, taikoma ankstesnė tvarka, įskaitant ir deklaravimo terminus.

    Diskusijos dėl tolimesnių pokyčių tęsiasi: mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad be automatinės ribos indeksavimo problema gali grįžti, kai kainos vėl pastebimai pakils. Tarp galimų krypčių minimas didesnis, pavyzdžiui, apie 2 300 eurų atitinkantis slenkstis arba platesnis PCC atsisakymas naudotų kilnojamųjų daiktų prekyboje, paliekant mokestį didesnės fiskalinės reikšmės sandoriams.

  • Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzijoje įsibėgėja diskusijos, kurios gali iš esmės pakeisti turtingų kriptoturto savininkų planus persikelti gyventi į užsienį. Nacionalinės Asamblėjos finansų komitetas pritarė siūlymui nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadinamąjį išvykimo mokestį taikyti ne tik akcijoms, bet ir kripto turtui.

    Šiuo metu Prancūzijos išvykimo mokestis taikomas, kai asmuo bent šešerius iš pastarųjų dešimties metų buvo laikomas mokesčių rezidentu ir išvykdamas iš šalies turi vertybinių popierių, kurių bendra vertė viršija 800 000 eurų. Siūlymas numato analogišką ribą taikyti ir namų ūkio kripto portfeliui, įskaitant turtą užsienio platformose bei savarankiškai valdomose piniginėse.

    Pagal komitete svarstytą modelį, kaip ir vertybinių popierių atveju, mokėjimas būtų atidedamas persikeliant į Europos Sąjungos šalis ir kai kurias kitas valstybes. Mokestis galėtų būti panaikinamas, jei turtas neišparduodamas ir išlaikomas nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau konkrečios detalės dar gali keistis.

    Registras piniginėms ir baudos

    Kartu finansų komitetas pritarė ir kitam siūlymui, kuris aktualus didesnes sumas laikantiems investuotojams. Numatyta pareiga deklaruoti savarankiškai valdomas pinigines, jei metų pabaigoje jose laikomo kriptoturto bendra vertė siekia bent 100 000 eurų.

    Už nedeklaravimą būtų siūloma taikyti iki 10 000 eurų baudą. Iki šiol Prancūzijoje daugiausia dėmesio skiriama užsienyje atidarytų kripto sąskaitų deklaravimui, o savarankiškos piniginės dažnai lieka už oficialios atskaitomybės ribų.

    Kriptovaliutų bendruomenės atstovai kritikuoja tokią kryptį, pabrėždami duomenų saugumo riziką ir galimą nusikaltėlių dėmesį. Pranešama, kad Prancūzijoje fiksuojamas kripto turto savininkų pagrobimų ir prievartavimo šuolis, o tai didina jautrumą bet kokiems centralizuotiems registrams.

    Ką dar planuojama keisti?

    Parlamentarai taip pat svarstė apmokestinimo išplėtimą kripto keitimui į stabilias monetas, kurios paprastai susietos su valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriu. Siūlymo esmė – tokį keitimą laikyti apmokestinamu įvykiu nuo 2027 metų, kai dabar mokestis dažniausiai atsiranda tik išsigryninant ar atsiskaitant kripto turtu.

    Dar viena komitete palaikyta kryptis – leisti kripto nuostolius užskaityti prieš pelną ilgesnį laikotarpį, iki dešimties metų. Be to, siūlyta didinti baudas už mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų nepateikimą iki 50 000 eurų už kiekvieną atskirą prašymą, tačiau galutinės formuluotės dar bus derinamos.

    Kas toliau?

    Svarbu tai, kad komiteto sprendimai dar nereiškia galutinio įstatymo. Prancūzijos biudžeto ir mokesčių pakeitimai turės būti svarstomi iš naujo, o siūlymai dėl kripto turto apmokestinimo privalės pereiti balsavimus Nacionalinėje Asamblėjoje ir vėliau Senate.

    Platesniame kontekste Prancūzija, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia griežtinti kripto rinkos priežiūrą, derindama ją su ES reguliavimu ir fiskaliniais tikslais. Tuo pat metu valdžiai teks atsakyti į klausimą, kaip subalansuoti mokesčių surinkimą, investicinio patrauklumo konkurenciją ir gyventojų saugumo rizikas.

  • Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Reitingo viršūnėje – Urugvajus

    Naujausiame tarptautiniame pensijos užsienyje reitinge pirmą vietą užėmė Urugvajus, aplenkęs pernai lyderiavusią Portugaliją. Nors Europa išlieka dominuojantis regionas, šiemet geriausios krypties titulas atiteko ne europiečiams.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions 2026 metų pensijos indeksas, kuriame lyginamos 46 pensinio amžiaus ir pasyvių pajamų rezidencijos programos. Vertinta gyvenimo kokybė, judumo galimybės ir kelias į pilietybę, apmokestinimas, paraiškų tvarka bei kaštai.

    Kodėl Europa vis dar tarp lyderių

    Europos šalys indekse išsiskiria aukšta gyvenimo kokybe, saugumu, sveikatos apsaugos ir infrastruktūros lygiu, taip pat stipriais kelionės dokumentais. Vis dėlto aukštesni mokesčiai daugeliui programų tampa pagrindiniu minusu, kuris mažina bendrą balą.

    Tarp dešimties geriausių šiemet pateko šešios Europos kryptys: Ispanija, Portugalija, Latvija, Andora, Italija ir Graikija. Portugalija, buvusi reitingo viršūnėje, nusileido į penktą poziciją.

    Kas lemia pasirinkimą

    Indeksas pabrėžia, kad vieno universaliai geriausio sprendimo nėra, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina mokesčius, klimatą, sveikatos paslaugas ar galimybes keliauti. Pirmą ir dešimtą vietas skyrė mažiau nei keturi balai, todėl lyderiai pagal bendrą rezultatą yra labai arti.

    Didžiausias svoris indekse suteikiamas gyvenimo kokybei, po to vertinamas mobilumas ir pilietybės perspektyvos. Toliau rikiuojasi apmokestinimas, procedūrų paprastumas ir programos kaina.

    Mokesčiai ir terminai – didžiausios „žirklės“

    Europoje gerus mokesčių balus dažniau gauna tokios kryptys kaip Malta, Andora ar Kipras, tačiau ten paprastai keliami aukštesni pajamų reikalavimai, prašoma reikšmingų investicijų arba tenka ilgiau laukti sprendimų. Tuo metu kai kurios šalys siūlo pasirenkamus režimus, pavyzdžiui, fiksuotą 7 proc. mokestį užsienio pensijoms Graikijoje ir pietų Italijoje.

    Skiriasi ir procedūrų trukmė: Latvijoje leidimų išdavimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių, o kai kuriose kitose šalyse procesas užsitęsia ilgiau nei dvejus metus. Dalis krypčių vilioja mažesniais mokesčiais, tačiau mainais prašo didesnių garantijų dėl pajamų ar turto.

    Pajamų kartelė: nuo šimtų iki tūkstančių eurų

    Indekse nurodoma, kad mėnesinių pajamų reikalavimai pasaulyje labai nevienodi: nuo mažiau nei 600 eurų kai kuriose Amerikos šalyse iki daugiau nei 9 000 eurų brangiausiose programose. Europoje kai kuriais atvejais gali pakakti mažesnių nei 800 eurų pajamų, tačiau kitur reikalavimai gerokai aukštesni.

    Praktikoje svarbu ne tik suma, bet ir pajamų kilmė: vienur būtinos pasyvios pajamos ar pensija, kitur gali tikti santaupos ar dividendai. Net ir esant žemai pajamų ribai, kai kurios programos papildomai numato indėlius, investicijas ar kitus pradinius įsipareigojimus.

    Kada įmanoma gauti pilietybę

    Kelias į pilietybę daugeliu atvejų egzistuoja, tačiau jis nėra garantuotas ir dažnai priklauso nuo šalies taisyklių bei individualios situacijos. Kai kurios programos numato natūralizaciją per penkerius metus, kitos reikalauja gerokai ilgesnio laikotarpio, o dalis krypčių standartinės pilietybės trajektorijos apskritai nesiūlo.

    Taip pat svarbu dvigubos pilietybės klausimas: kai kurios valstybės jos neleidžia, todėl žmogui gali tekti rinktis tarp naujos pilietybės ir turimos. Tais atvejais, kai atsisakyti pilietybės nepriimtina, realiausia alternatyva lieka nuolatinė gyvenamoji vieta.

    Indekso sudarytojai išvadai pateikia aiškią žinutę: Europa ir toliau siūlo vieną stipriausių gyvenimo kokybės paketų, tačiau augant mokesčių naštai ir kintant pilietybės taisyklėms dalis žmonių vis dažniau žvalgo alternatyvas už Europos ribų. Būtent todėl reitingo viršūnėje šiemet atsidūrė Urugvajus, o antrą vietą užėmė Mauricijus.