CP v2

Tag: Mokesčiai

  • Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Reitingo viršūnėje – Urugvajus

    Naujausiame tarptautiniame pensijos užsienyje reitinge pirmą vietą užėmė Urugvajus, aplenkęs pernai lyderiavusią Portugaliją. Nors Europa išlieka dominuojantis regionas, šiemet geriausios krypties titulas atiteko ne europiečiams.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions 2026 metų pensijos indeksas, kuriame lyginamos 46 pensinio amžiaus ir pasyvių pajamų rezidencijos programos. Vertinta gyvenimo kokybė, judumo galimybės ir kelias į pilietybę, apmokestinimas, paraiškų tvarka bei kaštai.

    Kodėl Europa vis dar tarp lyderių

    Europos šalys indekse išsiskiria aukšta gyvenimo kokybe, saugumu, sveikatos apsaugos ir infrastruktūros lygiu, taip pat stipriais kelionės dokumentais. Vis dėlto aukštesni mokesčiai daugeliui programų tampa pagrindiniu minusu, kuris mažina bendrą balą.

    Tarp dešimties geriausių šiemet pateko šešios Europos kryptys: Ispanija, Portugalija, Latvija, Andora, Italija ir Graikija. Portugalija, buvusi reitingo viršūnėje, nusileido į penktą poziciją.

    Kas lemia pasirinkimą

    Indeksas pabrėžia, kad vieno universaliai geriausio sprendimo nėra, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina mokesčius, klimatą, sveikatos paslaugas ar galimybes keliauti. Pirmą ir dešimtą vietas skyrė mažiau nei keturi balai, todėl lyderiai pagal bendrą rezultatą yra labai arti.

    Didžiausias svoris indekse suteikiamas gyvenimo kokybei, po to vertinamas mobilumas ir pilietybės perspektyvos. Toliau rikiuojasi apmokestinimas, procedūrų paprastumas ir programos kaina.

    Mokesčiai ir terminai – didžiausios „žirklės“

    Europoje gerus mokesčių balus dažniau gauna tokios kryptys kaip Malta, Andora ar Kipras, tačiau ten paprastai keliami aukštesni pajamų reikalavimai, prašoma reikšmingų investicijų arba tenka ilgiau laukti sprendimų. Tuo metu kai kurios šalys siūlo pasirenkamus režimus, pavyzdžiui, fiksuotą 7 proc. mokestį užsienio pensijoms Graikijoje ir pietų Italijoje.

    Skiriasi ir procedūrų trukmė: Latvijoje leidimų išdavimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių, o kai kuriose kitose šalyse procesas užsitęsia ilgiau nei dvejus metus. Dalis krypčių vilioja mažesniais mokesčiais, tačiau mainais prašo didesnių garantijų dėl pajamų ar turto.

    Pajamų kartelė: nuo šimtų iki tūkstančių eurų

    Indekse nurodoma, kad mėnesinių pajamų reikalavimai pasaulyje labai nevienodi: nuo mažiau nei 600 eurų kai kuriose Amerikos šalyse iki daugiau nei 9 000 eurų brangiausiose programose. Europoje kai kuriais atvejais gali pakakti mažesnių nei 800 eurų pajamų, tačiau kitur reikalavimai gerokai aukštesni.

    Praktikoje svarbu ne tik suma, bet ir pajamų kilmė: vienur būtinos pasyvios pajamos ar pensija, kitur gali tikti santaupos ar dividendai. Net ir esant žemai pajamų ribai, kai kurios programos papildomai numato indėlius, investicijas ar kitus pradinius įsipareigojimus.

    Kada įmanoma gauti pilietybę

    Kelias į pilietybę daugeliu atvejų egzistuoja, tačiau jis nėra garantuotas ir dažnai priklauso nuo šalies taisyklių bei individualios situacijos. Kai kurios programos numato natūralizaciją per penkerius metus, kitos reikalauja gerokai ilgesnio laikotarpio, o dalis krypčių standartinės pilietybės trajektorijos apskritai nesiūlo.

    Taip pat svarbu dvigubos pilietybės klausimas: kai kurios valstybės jos neleidžia, todėl žmogui gali tekti rinktis tarp naujos pilietybės ir turimos. Tais atvejais, kai atsisakyti pilietybės nepriimtina, realiausia alternatyva lieka nuolatinė gyvenamoji vieta.

    Indekso sudarytojai išvadai pateikia aiškią žinutę: Europa ir toliau siūlo vieną stipriausių gyvenimo kokybės paketų, tačiau augant mokesčių naštai ir kintant pilietybės taisyklėms dalis žmonių vis dažniau žvalgo alternatyvas už Europos ribų. Būtent todėl reitingo viršūnėje šiemet atsidūrė Urugvajus, o antrą vietą užėmė Mauricijus.

  • PiS ekonomikos planas: mažesnė sveikatos įmoka verslui, vietoje CIT – 1,5 proc. apyvartos mokestis

    Partija PiS Varšuvoje pristatė dalį ekonominės programos gairių, kurias rengia artėjant parlamento rinkimams 2027 metais. Pasak partijos atstovų, siūlymai skirti viešųjų finansų būklei gerinti ir smulkiojo bei vidutinio verslo sąlygoms lengvinti.

    PiS kandidatas į premjerus Przemysławas Czarnekas teigė, kad dabartinė politika esą silpnina investicijas regionuose ir didina ekonominį neapibrėžtumą. „Esame čia tam, kad pristatytume planą, kaip sutvarkyti viešuosius finansus“, – sakė P. Czarnekas.

    Sveikatos įmokos: siūlomas grįžimas atgal

    Vienas pagrindinių PiS akcentų – sveikatos draudimo įmokos pakeitimai, grįžtant prie ankstesnių taisyklių daliai verslo. Partija kritikuoja po „Lenkijos susitarimo“ įvestą modelį, kai daliai savarankiškai dirbančiųjų įmoka tapo sunkiau prognozuojama ir mažiau palanki mokesčių prasme.

    PiS konsultuojantis Krokuvos ekonomikos universiteto profesorius Mariuszas Andrzejewskis aiškino, kad didžiausią naštą pokyčiai užkrovė mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač individualiai dirbantiems pagal verslo liudijimui artimas schemas. „Tai skaudina Lenkijos verslininkus. Ir tai yra problema“, – sakė M. Andrzejewskis.

    Pagal pristatytą kryptį, pakeitimai pirmiausia būtų taikomi smulkiajam ir vidutiniam verslui, įskaitant dalį fiksuotais tarifais besinaudojančių mokėtojų. M. Andrzejewskio teigimu, kai kuriems pagal vienodo tarifo pajamų mokestį dirbantiems asmenims įmoka galėtų sumažėti net iki maždaug perpus.

    Vietoje CIT – apyvartos mokestis

    Kitas ryškus siūlymas – pelno mokestį CIT keisti 1,5 proc. apyvartos mokesčiu. Tokia idėja reiškia, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo įmonės pajamų, o ne nuo uždirbto pelno, todėl didesnę reikšmę turėtų veiklos apimtys ir maržos.

    PiS taip pat siūlo kasmet indeksuoti gyventojų pajamų mokesčio tarifų ribas, kad jos „neatsiliktų“ nuo kainų ir atlyginimų pokyčių. Be to, programoje minimas ir Krajowy System e-Faktur sustabdymas, kuris verslui turėjo įtvirtinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą.

    Pasak M. Andrzejewskio, vien sveikatos įmokos grąžinimas daliai mokėtojų į ankstesnį modelį valstybės biudžetui kainuotų apie 810 000 000 eurų per metus. PiS nurodo, kad kitomis priemonėmis ketintų kompensuoti šį poveikį, tačiau detalių dėl finansavimo šaltinių pristatytoje dalyje buvo nedaug.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad apyvartos mokesčiai gali supaprastinti administravimą, bet kartu kelia riziką sektoriams, kurių pelningumas mažas, o apyvarta didelė. Todėl realus poveikis priklausytų nuo galimų išimčių, tarifų diferencijavimo ir to, kaip būtų sprendžiami nuostolingų ar investuojančių įmonių atvejai.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Naujas mokesčių reitingas pribloškė: Malta ir Kipras kyla, Vokietija – absoliuti dugne

    Nauja tarptautinė analizė parodė, kurios valstybės palankiausios žmonėms, persikeliantiems gyventi į užsienį ir siekiantiems teisėtai optimizuoti mokesčius. Tyrime vertintos 48 jurisdikcijos, o Europoje į pasaulio dešimtuką pateko tik Malta ir Kipras.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions, vertinęs 11 rodiklių, sugrupuotų į tris sritis: mokesčių naštą, mokesčių sistemos struktūrą ir investicinę migraciją, tai yra galimybes gauti leidimą gyventi ar pilietybę. Kuo bendras balas didesnis, tuo sistema laikoma palankesnė tarptautiniu mastu judriems gyventojams.

    Malta ir Kipras kyla ne dėl tarifų

    Ataskaita pabrėžia, kad Maltos ir Kipro sėkmė susijusi ne su mažiausiais pajamų mokesčio tarifais, o su preferenciniais režimais atvykstantiems. Ypač svarbu tai, kaip apmokestinamos užsienyje uždirbtos pajamos: kai kuriais atvejais jos apmokestinamos švelniau arba tik tada, kai pervedamos į šalį.

    Pagal tyrimo balus Malta ir Kipras surinko po 82 iš 100 vertinant mokesčių naštą ir po 63 vertinant mokesčių struktūrą. Investicinės migracijos dalyje Malta gavo 83, o Kipras 78, tad bendrame reitinge Malta buvo šešta, o Kipras dešimtas.

    Tarp geriausiai Europoje įvertintų jurisdikcijų taip pat minimi Monakas, Sakartvelas ir Bulgarija. Vis dėlto pažymima, kad po lyderių daugumos Europos šalių balai krenta žemiau 60, o pasauliniame sąraše jos nusileidžia už pirmojo dvidešimtuko ribos.

    Vokietija – paskutinė iš 48

    Didžiausia intriga – Vokietijos rezultatas: ji liko paskutinė tarp visų 48 vertintų jurisdikcijų. Silpniausia vieta – mokesčių sistemos struktūra, kur šalis gavo vos 17 iš 100, nes vertinama, kaip apmokestinamos užsienio pajamos ir kokios taikomos taisyklės išvykstantiems.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad Vokietijos rezultatą blogina rezidentų viso pasaulio pajamų apmokestinimas, paveldėjimo apmokestinimas ir vadinamasis išvykimo mokestis. Prie reitingo apačios Europoje taip pat atsidūrė Danija, Ispanija, Prancūzija ir Norvegija.

    Įdomu tai, kad pagal vien mokesčių naštos rodiklį Vokietija neatrodo tokia bloga ir surenka 40 balų, tačiau bendrą vietą numuša struktūriniai aspektai. Tai reiškia, kad vien nominalūs tarifai ar bendras mokestinis krūvis nepaaiškina, kodėl vienos šalys patrauklesnės relokuojantiems gyventojams nei kitos.

    Maži mokesčiai dar nereiškia geresnio gyvenimo

    Tyrime pabrėžiama dar viena svarbi tendencija: geras mokesčių optimizavimo rezultatas nebūtinai sutampa su aukšta gyvenimo kokybe. Palyginus su Global Passport Index 2026 gyvenimo kokybės vertinimais, dalis šalių, kurios pirmauja pagal socialinius rodiklius, mokesčių reitinge atsiduria žemai.

    Kaip išimtys įvardijamos septynios valstybės, kurios patenka į aukštesnę pusę pagal mokesčių palankumą ir kartu į gyvenimo kokybės penkiasdešimtuką: Malta, Kipras, Portugalija, Šveicarija, Urugvajus, Kosta Rika ir Mauricijus. Ataskaitos logika paprasta: šios šalys dažniau vilioja ne nuliniais tarifais, o aiškiomis taisyklėmis užsienio pajamoms ir specialiais režimais, leidžiančiais finansuoti viešąsias paslaugas.

    Pasauliniame reitinge pirmą vietą užėmė Jungtiniai Arabų Emyratai, po jų rikiuojasi Antigva ir Barbuda, Paragvajus, Honkongas ir Bahamos. Sąrašo apačioje, be Vokietijos ir Danijos, taip pat atsidūrė Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur nukeliauja mokesčių eurai

    Gyventojai moka mokesčius, o jų pajamos sudaro reikšmingą viešųjų finansų dalį visoje Europoje. Būtent iš šių lėšų valstybės finansuoja paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė apsauga.

    Eurostato duomenimis, 2024 metais mokesčių pajamos Europos Sąjungoje sudarė 40,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu valdžios sektoriaus išlaidos buvo dar didesnės ir pasiekė 49,6 proc. BVP.

    Daugiausia – socialinei apsaugai

    Vertinant ne tik bendrą išlaidų lygį, bet ir tai, kaip išlaidos paskirstomos, ryškėja aiški tendencija: didžiausia dalis tenka socialinei apsaugai. Europos Sąjungoje jai 2024 metais buvo skirta 19,6 proc. BVP, tai sudaro apie 40 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

    Kitaip tariant, maždaug du iš penkių viešųjų išlaidų eurų Europos Sąjungoje nukeliauja socialinei apsaugai. Ši sritis apima pensijas, nedarbo išmokas, paramą ligos ar negalios atveju, taip pat priemones, susijusias su tėvystės ar motinystės pareigomis, būstu ir socialine atskirtimi.

    Tarp Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos socialinė apsauga visur yra didžiausia biudžeto išlaidų kategorija. Skirtumai tarp šalių dideli: nuo 26 proc. Vengrijoje iki 45,9 proc. Suomijoje.

    Kodėl palyginimai ne visada akivaizdūs

    Vien procentinės dalies reitingai gali klaidinti, nes valstybių BVP ir nominalios biudžetų apimtys smarkiai skiriasi. Todėl ta pati procentinė dalis skirtingose šalyse gali reikšti visiškai kitokias realias sumas vienam gyventojui.

    Dėl to ekonomistai dažnai siūlo vertinti ir išlaidas vienam gyventojui, taip pat atsižvelgti į perkamąją galią. Tai leidžia tiksliau palyginti, kiek realiai „nuperkama“ viešųjų paslaugų ir išmokų skirtingose valstybėse.

    Europos Centrinio Banko analizėje pabrėžiama, kad vieno optimalaus socialinių išlaidų lygio, tinkančio visoms šalims, nėra. Skirtumus lemia demografija, darbo rinkos struktūra ir pensijų sistemų sandara.

    Sveikata dažniausiai antra, bet ne visur

    Vidutiniškai Europos Sąjungoje antra didžiausia išlaidų kategorija yra sveikatos apsauga, kuriai tenka apie 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Vis dėlto devyniose šalyse antra vieta atitenka kitoms sritims, o tai atspindi skirtingus politinius prioritetus ir finansavimo modelius.

    Sveikatos išlaidų dalis ypač skiriasi: nuo 6,7 proc. Šveicarijoje ir 10 proc. Vengrijoje iki 24,3 proc. Airijoje. Šiuos skirtumus iš dalies aiškina tai, kad kai kur didesnę dalį sveikatos paslaugų kainos padengia namų ūkiai, draudimas ar mišrūs modeliai, o ne vien valstybės biudžetas.

    Sudėjus socialinę apsaugą ir sveikatos apsaugą, daugiau nei pusė valdžios sektoriaus išlaidų tenka šioms dviem sritims maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių. Europos Sąjungoje bendra šių kategorijų dalis siekia apie 55 proc.

    Kitos didžiosios eilutės: administravimas, ekonomika, švietimas

    Po socialinės apsaugos ir sveikatos didžiausios išlaidų kategorijos Europos Sąjungoje yra bendrosios viešosios paslaugos, ekonomikos reikalai ir švietimas, kurių kiekviena sukasi apie 10 proc. ribą. Bendrosios viešosios paslaugos apima valstybės administravimą, viešuosius finansus, užsienio reikalus, viešąją skolą ir pervedimus tarp valdžios lygių.

    Šios kategorijos dalis ypač nevienoda: nuo 7,5 proc. Bulgarijoje iki 21,2 proc. Vengrijoje. Kai kur, pavyzdžiui, Vengrijoje, Graikijoje ar Italijoje, bendrosios viešosios paslaugos tampa antra didžiausia biudžeto eilute po socialinės apsaugos.

    Ekonomikos reikalams priskiriamos išlaidos, susijusios su užimtumu ir verslu, žemės ūkiu, energetika, pramone, transportu, ryšiais ir ekonominiais tyrimais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Malta ar Latvija, ši eilutė yra antroje vietoje, o dalis gali siekti apie penktadalį visų išlaidų.

    Švietimas kaip antra didžiausia kategorija išsiskiria Šveicarijoje, kur jam tenka 16,3 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Tuo metu gynybai Europos Sąjungoje vidutiniškai skiriama 3,5 proc., o tokios sritys kaip aplinkos apsauga, būstas ir bendruomenės paslaugos ar kultūra sudaro palyginti nedidelę bendro biudžeto dalį.

  • JAV Atstovų Rūmai ruošia plataus masto kriptovaliutų mokesčių reformą: kas keistųsi nuo 2028 metų

    JAV Atstovų Rūmai ruošia plataus masto kriptovaliutų mokesčių reformą: kas keistųsi nuo 2028 metų

    JAV Atstovų Rūmų Mokesčių ir biudžeto komitetas paviešino plataus masto kriptovaliutų apmokestinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti federalines taisykles skaitmeniniam turtui. Dokumentas paskelbtas prieš trečiadienį numatytą svarstymą komitete, kuriame sprendžiama, ar projektas keliaus toliau į platesnį balsavimą.

    Siūlomas teisės aktas, vadinamas Digital Asset Tax Certainty Act, apjungia kelias anksčiau Kongrese aptartas idėjas. Pagrindinis tikslas – sumažinti neapibrėžtumą, su kuriuo susiduria investuotojai, platformos ir paslaugų teikėjai, kai kiekvienas skaitmeninio turto judėjimas gali turėti mokesčių pasekmių.

    Mažos sumos ir stabiliosios monetos

    Vienas labiausiai praktiškų siūlymų – de minimis išimtis tam tikriems mokesčiams, sumokamiems kriptovaliuta. Jei tinklo ar sandorio mokestis, apmokėtas skaitmeniniu turtu, neviršytų 10 JAV dolerių, asmeniui nereikėtų skaičiuoti kapitalo prieaugio ar nuostolio vien dėl tokio mokesčio apmokėjimo.

    Perskaičiavus pagal įprastą valiutos santykį, 10 JAV dolerių būtų maždaug 9 eurai, todėl idėja orientuota į kasdienes, smulkias operacijas. Tokia nuostata siektų sumažinti administracinę naštą, nes šiuo metu net ir menkas kriptovaliutos panaudojimas atsiskaitymui dažnai reiškia papildomą apskaitą.

    Įstatymo projektas taip pat aptaria vadinamąsias stabiliasias monetas, susietas su JAV doleriu. Numatoma spręsti nedidelius nukrypimus nuo 1 dolerio pririšimo, kai išpirkimo vertė nežymiai skiriasi, ir tokiais atvejais dažniau remtis išpirkimo verte kaip mokesčių bazės atskaitos tašku, jei įsigijimas vyko arti tos vertės.

    Supaprastinta apskaita ir kas keistųsi nuo 2028 metų

    Dar viena kryptis – supaprastinta metinė apskaita plačiai prekiaujamam skaitmeniniam turtui. Mokesčių mokėtojams būtų sudaryta galimybė rinktis paprastesnį metų suvedimo principą, kuris potencialiai mažintų poreikį kiekvieną atskirą operaciją apdoroti kaip atskirą mokesčių įvykį.

    Numatyta, kad tiek išimtis smulkiems mokesčiams, tiek supaprastintos apskaitos pokytis įsigaliotų nuo 2028 metų. Tokia atidėta data dažnai siejama su poreikiu pasirengti įgyvendinimui: finansų tarpininkams, apskaitos sprendimams ir pačiai mokesčių administracijai reikėtų laiko pritaikyti sistemas.

    Kas numatoma kasėjams, „staking“ ir nuostolių taisyklėms

    Projektas atskirai aptaria kriptovaliutų kasimą ir „staking“, numatydamas, kad pajamos iš tokios veiklos paprastai būtų apmokestinamos kaip įprastos pajamos. Kartu paliekama erdvės kai kurioms investicinėms struktūroms „staking“ vykdyti taip, kad vien ši veikla automatiškai nepakeistų jų mokestinio statuso.

    Ankstesnėse diskusijose buvo svarstytas variantas leisti atidėti mokesčių prievolę dėl tam tikro naujai sugeneruoto skaitmeninio turto, tačiau ši galimybė naujajame projekte nenumatyta. Dalis kriptovaliutų sektoriaus organizacijų anksčiau ragino išlaikyti atidėjimo mechanizmą, tačiau komitetas jo į projektą neįtraukė.

    Be to, siūloma išplėsti vadinamąją wash sale taisyklę ir skaitmeniniam turtui, kuriuo prekiaujama rinkoje. Paprastai tariant, nuostolis galėtų būti nepripažintas, jei asmuo parduoda turtą ir per 30 dienų prieš arba po pardavimo įsigyja tą patį ar iš esmės tokį patį turtą.

    Projektas taip pat numato, kad tam tikri skaitmeninio turto perleidimai pagal skolinimo susitarimus nebūtų laikomi pardavimu ar mainais. Tokiu būdu siekiama aiškiau atskirti finansines operacijas, kai turtas laikinai perduodamas pagal sutartį, nuo apmokestinamo turto realizavimo.

    Galiausiai siūloma įpareigoti JAV Iždo departamentą per 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo sukurti savanoriško atskleidimo programą skaitmeninio turto mokesčiams. Ja pasinaudoję mokesčių mokėtojai galėtų patikslinti ankstesnes deklaracijas ir susimokėti priklausančius mokesčius, palūkanas bei galimas baudas.

    Artimiausias žingsnis – trečiadienį numatytas įstatymo projekto svarstymas komitete, po kurio paaiškės, kokia redakcija bus siūloma tolesniam Kongreso procesui. Jei iniciatyva judės pirmyn, ji gali tapti vienu reikšmingiausių bandymų suvienodinti JAV kriptovaliutų apmokestinimo taisykles per pastaruosius metus.

  • Dovana šeimoje ir mokesčiai: kada pervedimas tiesiai pardavėjui gali kainuoti papildomai?

    Lenkijoje svarstoma reikšminga permaina, kuri gali paliesti šeimų dovanas ir jų apmokestinimą. Iki šiol ginčų kildavo tada, kai pinigai iš artimųjų pervedami ne gavėjui, o iškart jo kreditoriui, pavyzdžiui, būsto pardavėjui ar NT vystytojui.

    Teismų praktika ilgą laiką buvo palanki mokesčių mokėtojams: pripažįstama, kad dovanos faktą galima pagrįsti ir tuomet, kai pervedimas atliekamas tiesiai tam, kam gavėjas yra skolingas. Tačiau mokesčių administratorius dažnai laikėsi griežtesnio požiūrio ir reikalavo, kad lėšos pirmiausia įkristų į gavėjo sąskaitą.

    Kodėl kilo problema?

    Praktinė situacija dažna: tėvai nori padėti vaikui įsigyti būstą, todėl perveda pinigus tiesiai NT vystytojui ar pardavėjui. Mokesčių administratorius tokiais atvejais neretai teigdavo, kad formalus reikalavimas dėl dovanos perdavimo įrodymo neįvykdytas, todėl lengvata netaikoma.

    Tokios bylos teismuose kartojosi metų metus, o sprendimai dažnai būdavo palankūs gyventojams. Dėl to susidarė aiški tendencija, kad pernelyg formalus vertinimas neatitinka dovanos esmės, jei realiai dovana buvo suteikta šeimos nario naudai.

    Ką planuoja Finansų ministerija?

    Skelbiama, kad Finansų ministerija rengia bendrą išaiškinimą, kuriuo ketinama sušvelninti sąlygas taikyti atleidimą nuo mokesčio už paveldėjimą ir dovanas artimiausių giminaičių rate. Tai reikštų, kad pervedimas tiesiai gavėjo kreditoriui galėtų būti pripažįstamas pakankamu įrodymu, jei aiškiai matyti dovanos tikslas ir gavėjo nauda.

    „Atlikome išsamią administracinių teismų sprendimų analizę ir planuojame parengti bendrą išaiškinimą, kuriuo sušvelninsime atleidimo taikymo sąlygas“, – nurodė Finansų ministerija.

    Mokesčių ekspertai tokį posūkį vertina kaip bandymą užbaigti ilgalaikius ginčus ir priartinti administratoriaus praktiką prie teismų formuojamo standarto. Gyventojams tai galėtų reikšti mažiau rizikos, kai šeimos parama suteikiama tiesioginiu apmokėjimu už būstą ar kitą didelį pirkinį.

  • Pietų Korėjos investuotojai siekia dar vieno kriptoturto mokesčio atidėjimo, valdžia nesitraukia

    Pietų Korėjos investuotojai siekia dar vieno kriptoturto mokesčio atidėjimo, valdžia nesitraukia

    Pietų Korėjoje vėl įsibėgėja diskusija dėl kriptoturto apmokestinimo: dalis investuotojų ir rinkos dalyvių ragina dar kartą nukelti planuojamą mokestį, tačiau valdžios institucijos laikosi numatyto grafiko. Kriptoturto pajamų apmokestinimas šalyje turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną.

    Pagal planą būtų taikomas 22 proc. efektyvus tarifas, kuris susideda iš 20 proc. bazinio mokesčio ir 2 proc. vietinio mokesčio. Mokestis būtų skaičiuojamas nuo metinio pelno iš skaitmeninio turto, viršijančio 2 500 000 Pietų Korėjos vonų, tai yra apie 1 600 eurų.

    Apmokestinimas apimtų pajamas iš kriptoturto pardavimo ir perleidimo, taip pat tam tikras su skaitmeniniu turtu susijusias pajamas, pavyzdžiui, iš skolinimo. Kritikai teigia, kad praktinis įgyvendinimas vis dar kelia klausimų, ypač dėl duomenų surinkimo, sandorių atsekamumo ir platformų teikiamų ataskaitų vienodinimo.

    Diskusijos paaštrėjo, kai piliečiai ėmė aktyviai naudotis Nacionalinės Asamblėjos elektroninių peticijų sistema, leidžiančia inicijuoti teisėkūros svarstymą. Peticijos, per 30 dienų surenkančios 50 000 patvirtintų parašų, automatiškai perduodamos atsakingam komitetui oficialiai peržiūrai.

    Naujausia peticija, kuria siūloma kriptoturto mokesčio įsigaliojimą atidėti dar dvejiems metams, pasiekė reikiamą 50 000 parašų ribą ir dabar turės būti svarstoma komitete. Jos autoriai pabrėžia, kad dalis investuotojų patyrė nuostolių, o rinkos svyravimai ir ne iki galo parengta infrastruktūra gali sumažinti realiai surenkamas biudžeto pajamas.

    „Daugelis kriptoturto investuotojų sėdi ant didelių nuostolių, o pramonei taikyti mokestį dabar būtų neteisinga“, – teigiama peticijoje.

    Tuo metu valdžia signalizuoja, kad planas išlieka galioti. Kandidatas į ekonomikos ir finansų ministro postą Lee Hyoung-Il viešai nurodė, jog apmokestinimas numatytas pagal grafiką, o Nacionalinė mokesčių tarnyba vėliau šiais metais ketina paskelbti detalesnius taikymo standartus.

    Kriptoturto mokesčio startas Pietų Korėjoje jau buvo atidėtas ne kartą nuo tada, kai tema aktyviau imta svarstyti 2022 metais. Dėl to rinkoje susiformavo lūkestis, kad politinis spaudimas ir šįkart gali baigtis kompromisu, tačiau kol kas sprendimų priėmėjų pozicija aiški: apmokestinimas bus įvestas, o techniniai klausimai turi būti išspręsti iki įsigaliojimo datos.

  • Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Dvi JAV kriptovaliutų industrijos organizacijos Ilinojuje aštrina teisinę kovą dėl naujo mokesčio skaitmeninio turto sandoriams. „Blockchain Association“ ir „Crypto Council for Innovation“ teisme paprašė laikinai sustabdyti įstatymo taikymą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės.

    Prašymas pateiktas Sangamono apygardos teisme, o jo tikslas – užkirsti kelią valstijai pradėti vykdyti vadinamąjį Digital Asset Tax Act. Šis teisės aktas numato 0,2 proc. mokestį skaitmeninio turto sandoriams ir turėtų įsigalioti 2027 metų sausį.

    Įstatymas buvo priimtas kaip Ilinojaus 2027 fiskalinių metų biudžeto planavimo dalis, o jį pasirašė gubernatorius JB Pritzkeris. Kriptoindustrijos atstovai nuo pat pradžių teigė, kad toks modelis būtų vienas griežčiausių JAV, nes taikomas sandorių apimčiai, o ne pelnui ar kapitalo prieaugiui.

    Asociacijos tvirtina, kad reikalavimai ruoštis įsigaliojantiems pokyčiams jau dabar kelia didelių kaštų jų nariams. Jų teigimu, įmonėms tektų skubiai keisti technologinius sprendimus, atitikties procedūras ir ataskaitų teikimo sistemas, neturint pakankamai aiškių gairių.

    „Ieškovai ir jų nariai paliekami situacijoje, kai turi išleisti milijonus eurų, kad skubiai bandytų laikytis įstatymo, be prasmingų paaiškinimų ir gresiant baudžiamajai atsakomybei“, – teigiama organizacijų pateiktame kreipimesi.

    Teisiniuose argumentuose pabrėžiama, kad mokestis esą diskriminuoja skaitmeninį turtą, palyginti su kitų rūšių turto sandoriais, todėl gali prieštarauti Ilinojaus konstitucijai. Taip pat keliama prielaida, kad nuostatos gali konfliktuoti su federaliniu Internet Tax Freedom Act, kuris riboja diskriminacinius mokesčius elektroninei komercijai.

    Ši byla laikoma reikšminga ne tik Ilinojui: jei sandorių mokestis įsigaliotų, jis galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms ieškant naujų biudžeto pajamų šaltinių. Kriptoįmonės ir biržos savo ruožtu įspėja, kad tokie mokesčiai gali paskatinti paslaugų teikėjus riboti veiklą konkrečiose jurisdikcijose arba perkelti dalį operacijų į kitus regionus.

    Gubernatoriaus JB Pritzkerio biuras viešai išsamiau šio prašymo nekomentavo. Tolimesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar teismas pripažins, kad įstatymo įsigaliojimas iki galutinio sprendimo galėtų sukelti neatitaisomą žalą, ir ar yra pakankamas teisinis pagrindas laikinajam sustabdymui.