CP v2

Tag: Mokesčiai

  • Emerytūra svetur vilioja pigesniu gyvenimu, bet viena klaida gali kainuoti sveikatą

    Emerytūra svetur vilioja pigesniu gyvenimu, bet viena klaida gali kainuoti sveikatą

    Mintis apie pensiją šiltesnėje šalyje daugeliui atrodo kaip paprastas kelias į ramesnį gyvenimą: mažiau išlaidų šildymui, daugiau saulės ir lėtesnis kasdienybės tempas. Tačiau emigracija sulaukus vyresnio amžiaus dažnai išbando ne svajones, o pasirengimą, ypač kai prireikia gydytojo, vaistų ar tvarkyti dokumentus.

    Dažniausia klaida yra sprendimą grįsti vien nuomos kaina ir pietų sąskaita. Realų biudžetą lemia ir draudimas, vaistai, transportas, komunaliniai mokesčiai, ryšio paslaugos, administraciniai mokesčiai bei sezoniški kainų šuoliai vietovėse, kuriose vasarą padaugėja turistų.

    Kas dažniausiai sugriauna planus?

    Praktikoje planus dažniausiai sujaukia sveikatos priežiūra. Net ir Europos Sąjungos šalyse, kur galioja Europos sveikatos draudimo kortelė, ji paprastai padeda tik laikinų viešnagių metu ir nepadengia visų išlaidų, todėl persikėlus ilgam reikia pasirūpinti registracija, vietiniu draudimu ir aiškia tvarka, kaip gauti paslaugas.

    Ypač svarbu iš anksto įsivertinti, ar bus paprasta tęsti gydymą: ar lengvai pasiekiami šeimos gydytojai ir specialistai, kokios eilės, kaip išrašomi receptai, ar netoli yra vaistinė. Jei vartojami nuolatiniai vaistai, verta turėti jų sąrašą, veikliųjų medžiagų pavadinimus ir planą, kaip sklandžiai gauti analogus.

    Ne mažiau skausmingi gali būti formalumai, kuriuos atostogaujant lengva nuvertinti. Ilgesniam gyvenimui svarbūs teisėto buvimo pagrindai, deklaravimas, nuomos sutarties sąlygos, bankinės paslaugos, pensijos išmokėjimo tvarka ir mokestiniai klausimai, ypač jei pajamos gaunamos iš kelių šaltinių.

    Atostogos ir kasdienybė skiriasi

    Trumpa kelionė retai parodo, kaip veikia kasdienybė: ką daryti susirgus, kaip užsiregistruoti pas gydytoją, kiek kainuoja tyrimai ar skubioji pagalba, kaip tvarkomi būsto remontai ar paslaugų sutrikimai. Be to, už kurortų ribų ne sezono metu gali būti sunkiau rasti paslaugas, viešąjį transportą ar net veikiančias įstaigas.

    Dar viena dažna rizika yra kalba ir priklausomybė nuo kitų. Kasdieniai reikalai vaistinėje, poliklinikoje ar savivaldybėje tampa varginantys, jei nuolat reikia vertėjo, o tai ilgainiui mažina savarankiškumą ir didina stresą.

    Vienatvė taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, net jei oras ir kainos džiugina. Vyresniame amžiuje didelę reikšmę turi socialinis ratas, bendruomenė, galimybė greitai gauti pagalbą, todėl persikėlimas vienam, neturint atramos, dažniau virsta nusivylimu.

    Kaip pasiruošti, kad svajonė nevirstų problema?

    Saugiausias kelias yra ne staigus persikėlimas, o etapinis sprendimas. Ilgesnis bandomasis gyvenimas kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams padeda suprasti realias išlaidas, paslaugų prieinamumą, sezoniškumą ir tai, ar vieta tinka ne atostogoms, o kasdienybei.

    Prieš išvykstant verta susitvarkyti dokumentus, turėti svarbių kontaktų sąrašą, medicininius išrašus ir aiškų planą nenumatytiems atvejams. Kuo mažiau improvizacijos ir daugiau iš anksto apgalvotų sprendimų, tuo didesnė tikimybė, kad pensija svetur bus rami, o ne kupina brangių netikėtumų.

  • Buhalterių diena šiandien: kodėl šis darbas svarbus kiekvienam ir kaip keičiasi profesija Lietuvoje

    Šiandien minima Buhalterių diena – proga pasveikinti apskaitos specialistus ir priminti, kad jų darbas daro įtaką beveik kiekvienam gyventojui. Nuo atlyginimų ir mokesčių iki įmonių finansinės sveikatos bei ataskaitų valstybei – apskaita yra kasdienės ekonomikos pagrindas.

    Nors viešumoje dažniau girdimos didelės verslo naujienos ar politiniai sprendimai, realybėje daugelio įmonių stabilumas prasideda nuo tvarkingos buhalterijos. Tikslūs duomenys leidžia vadovams planuoti investicijas, vertinti rizikas ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų, kurios gali virsti delspinigiais ar ginčais su institucijomis.

    Kas šiandien keičia buhalterio darbą

    Pastaraisiais metais buhalterio profesija sparčiai modernėja: vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas, o rutininės užduotys automatizuojamos. Tai nereiškia, kad specialistų reikia mažiau – keičiasi kompetencijos: auga poreikis suprasti duomenų analitiką, procesų valdymą ir mokesčių rizikų prevenciją.

    Vis dažniau buhalteris tampa ne tik vykdytoju, bet ir konsultantu vadovybei, padedančiu priimti sprendimus remiantis skaičiais. Dėl to didėja atsakomybė už duomenų kokybę, o kartu – ir poreikis nuolat atnaujinti žinias apie teisės aktų pokyčius bei apskaitos standartus.

    DI ir automatizacija: pagalba, o ne pakaitalas

    DI sprendimai ir automatiniai dokumentų atpažinimo įrankiai jau naudojami sąskaitoms apdoroti, klaidoms aptikti ar pasikartojančioms operacijoms sugrupuoti. Tačiau galutinė atsakomybė už teisingą apskaitą, mokesčių skaičiavimą ir ataskaitų pateikimą išlieka žmogui, todėl ypač svarbus tampa kritinis vertinimas ir kontrolė.

    Įmonėms tai reiškia ir kitą iššūkį: diegiant automatizaciją būtina pasirūpinti duomenų sauga, prieigų valdymu ir aiškiomis vidaus taisyklėmis. Kuo daugiau procesų vyksta skaitmeniniu būdu, tuo didesnė rizika, kad klaida ar netinkamai sukonfigūruota sistema paveiks visą finansinę grandinę.

    Kodėl verta padėkoti buhalteriams

    Buhalterių diena primena, kad tvarkinga apskaita yra pasitikėjimo ekonomikoje sąlyga: darbuotojai laiku gauna atlyginimus, valstybė surenka mokesčius, o verslai gali augti remdamiesi realiais skaičiais. Ši profesija reikalauja kruopštumo, atsakomybės ir gebėjimo dirbti su nuolat besikeičiančiomis taisyklėmis.

    Šiandien – tinkamas metas ne tik pasveikinti buhalterius, bet ir įvertinti jų indėlį į organizacijų skaidrumą bei finansinę discipliną. Kartais geriausias palinkėjimas – mažiau skubos, daugiau aiškumo dokumentuose ir sprendimuose, kurie palengvina darbą visiems.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Iš Vokietijos ateina laiškai ir lenkams: mokesčių inspekcija prašo grąžinti energetinį priedą

    Vokietijoje dirbantys ar anksčiau dirbę Lenkijos piliečiai pastaruoju metu praneša gaunantys oficialius raštus iš mokesčių administratoriaus. Juose raginama grąžinti 2022 metais išmokėtą vienkartinį energetinį priedą, kuris buvo skirtas sušvelninti staigiai išaugusių energijos kainų poveikį.

    Ši išmoka buvo įvesta po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Europos valstybės skubiai ėmėsi kompensacinių priemonių gyventojams ir darbuotojams. Vokietijos atveju vienkartinė suma siekė 300 eurų, o ją gavo ir dalis užsieniečių, tarp jų ir daug lenkų.

    Kodėl prašoma grąžinti pinigus?

    Vokietijos mokesčių institucijos, tikrindamos ankstesnes išmokas, vertina, ar visi gavėjai atitiko nustatytas sąlygas. Esminis kriterijus buvo vadinamoji neribota mokestinė prievolė Vokietijoje, kuri paprastai siejama su nuolatine gyvenamąja vieta ar įprastine gyvenamąja vieta šalyje.

    Praktikoje dalis išmokų buvo pervesta automatizuotai per darbdavius, todėl ne visais atvejais buvo detaliai patikrinta, ar darbuotojas iš tiesų atitiko gyvenamosios vietos ir apmokestinimo kriterijus. Vėlesni darbo užmokesčio ir mokesčių patikrinimai atskleidė situacijų, kai priedas galėjo būti išmokėtas ir tiems, kurie realiai gyveno kitur.

    Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

    Iš pradžių kai kuriais atvejais pretenzijos buvo nukreipiamos darbdaviams, kaip išmokų pervedimo grandies dalyviams. Tačiau teismų praktika Vokietijoje pastaraisiais metais iš esmės sustiprino principą, kad darbdavys gali remtis formaliais teisės akto reikalavimais ir neprivalo kiekvienu atveju atlikti išsamios darbuotojo teisės į išmoką patikros.

    Dėl to mokesčių administratoriaus reikalavimai vis dažniau adresuojami tiesiogiai gavėjams. Kitaip tariant, jei nustatoma, kad žmogus neturėjo teisės į priedą, jis gali būti raginamas grąžinti visą 300 eurų sumą.

    Ką daryti gavus raštą?

    Tokie laiškai paprastai reiškia, kad institucija jau turi duomenų, keliančių abejonių dėl teisės į išmoką, tačiau kiekviena situacija gali skirtis. Reikšmingos detalės yra gyvenamosios vietos statusas tuo laikotarpiu, darbo santykių pobūdis, mokesčių rezidavimo aplinkybės ir tai, kaip konkrečiai buvo išmokėtas priedas.

    Gyvenantiems už Vokietijos ribų svarbu įvertinti terminus, nurodytus rašte, ir pateikti prašomus paaiškinimus ar dokumentus, jei institucija jų reikalauja. Jei kyla abejonių, praktikoje dažnai prireikia mokesčių konsultanto pagalbos, nes sprendimas priklauso nuo Vokietijos mokesčių teisės taikymo konkrečiai situacijai.

  • ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    ES nuo 2028 metų sieks daugiau nuosavų mokesčių: von der Leyen įspėja dėl biudžeto skylės

    Europos Sąjungai nuo 2028 metų gali prireikti daugiau vadinamųjų nuosavų išteklių, tai yra mokesčių ir rinkliavų, kurie keliauja tiesiai į bendrą ES biudžetą, o ne atkeliauja iš valstybių narių įnašų. Tokį akcentą Strasbūre išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie artėjančias derybas dėl kito daugiametės finansinės programos laikotarpio.

    ES iki 2027 metų pabaigos turi susitarti dėl 2028–2034 metų ilgalaikio biudžeto, nors politinis tikslas yra susitarimą pasiekti anksčiau, iki 2026 metų pabaigos. Derybos, kaip įprasta, žada būti įtemptos, nes dalis šalių siekia mažinti nacionalines įmokas, o Europos Parlamentas tuo pat metu ragina didinti bendrą biudžeto apimtį.

    Naujas spaudimas biudžetui

    Papildomą įtampą kuria tai, kad ES artimiausiais metais turės pradėti grąžinti bendrą skolą, prisiimtą finansuojant pandemijos laikotarpio ekonomikos gaivinimo priemones. Tai reiškia, kad biudžete teks rasti lėšų ir skolai aptarnauti, ir tradicinėms politikos kryptims, tokioms kaip parama ūkininkams bei sanglaudos investicijos regionams.

    U. von der Leyen pabrėžė, kad be naujų nuosavų išteklių pasirinkimas būtų labai aiškus: arba didesni valstybių narių įnašai, arba mažesnės ES išlaidos. Pasak jos, tai reikštų mažiau Europos ten, kur jos reikia daugiau, ypač kalbant apie konkurencingumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir saugumą.

    Kokie mokesčiai svarstomi?

    Europos Komisija yra pristačiusi priemonių paketą, kuriuo siekiama padidinti nuosavų išteklių dalį. Tarp siūlymų minimi su anglies dioksido emisijomis susiję mechanizmai, taip pat rinkliavos už neperdirbtas atliekas ir kiti vartojimo ar rinkos pagrindu skaičiuojami šaltiniai, kurie galėtų stabiliau papildyti ES biudžetą.

    Europos Parlamentas savo ruožtu ragina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir siūlo įtraukti sritis, susijusias su skaitmenine ekonomika, internetinėmis paslaugomis ir kriptoturtu. Vis dėlto bet kokie sprendimai šioje srityje tradiciškai susiduria su valstybių narių atsargumu, nes mokesčių politika laikoma viena jautriausių nacionalinio suvereniteto sričių.

    Kas toliau?

    Praktiškai naujų ES nuosavų išteklių įvedimui reikalingas platus politinis sutarimas, todėl derybose svarbiausias klausimas bus, kaip suderinti augančius poreikius su valstybių narių nenoru didinti įnašų. Kartu tai tampa ir testu ES gebėjimui finansuoti ilgalaikius prioritetus neperkeliant visos naštos nacionaliniams biudžetams.

    Šiuo metu ES nuosavi ištekliai jau apima, pavyzdžiui, muitus ir tam tikras įmokas, susietas su plastiko pakuočių atliekomis. Tačiau, didėjant bendriems įsipareigojimams, Briuselis vis atviriau signalizuoja, kad vien tradicinių šaltinių gali nebeužtekti.

  • Turto deklaracijos iki gegužės 4 dienos: kam privaloma ir kaip greitai pateikti per EDS

    Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už praėjusius metus reikia pateikti iki gegužės 4 dienos. Iki termino pabaigos daliai gyventojų dar liko nebaigta pareiga, todėl raginama neatidėlioti ir deklaraciją pateikti elektroniniu būdu.

    Tauragės apskrityje turto deklaracijas jau pateikė apie 1 800 gyventojų, dar maždaug 1 400 žmonių tai turi padaryti artimiausiomis dienomis. VMI pabrėžia, kad daugeliui deklaravimas yra įprasta procedūra, tačiau klaidos dažniausiai atsiranda dėl nepilnai suvestų duomenų.

    „Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti praėjusių metų pabaigoje turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruojamą turtą, taip pat tam tikros vertės paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas bei kitą įstatyme numatytą turtą“, – sakė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

    Kam taikoma prievolė?

    Turto deklaravimas privalomas Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytoms gyventojų grupėms. Į šį sąrašą paprastai patenka politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, notarai, taip pat biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių bei valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai.

    Prievolė gali būti taikoma ir šeimos nariams, jei tai numatyta teisės aktuose. Dėl šios priežasties VMI rekomenduoja pasitikrinti, ar pareiga deklaruoti turtą neatsiranda dėl užimamų pareigų, dalyvavimo valstybės ar savivaldybės valdomų įstaigų veikloje ar kitų įstatyme nustatytų pagrindų.

    Kaip pateikti deklaraciją per EDS?

    Turto deklaracijos teikiamos tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), prisijungiant per išorines tapatybės patvirtinimo priemones. Prisijungus sistemoje pasirenkama turto deklaravimo forma, o duomenys suvedami pagal pateikiamus laukus.

    VMI atkreipia dėmesį, kad deklaracijoje paprastai nurodomas praėjusių metų pabaigoje turėtas turtas ir finansiniai įsipareigojimai, todėl aktualu pasitikrinti registruojamo turto, vertybinių popierių, paskolų ir turimų lėšų informaciją. Pateikus deklaraciją verta įsitikinti, kad ji pažymėta kaip priimta, o prireikus patikslinimus galima atlikti EDS sistemoje.

    Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 260 5060. Taip pat primenama, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.