Tag: Moterų sveikata

  • Krūtys „neserga tik spalį“: kas antra moteris nesitikrina laiku, gydytojai ragina keisti įpročius

    Krūties vėžio prevencija dažnai suaktyvėja rudenį, kai viešojoje erdvėje daugėja kampanijų ir priminimų. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad sveikata nėra sezoninis reikalas, o atidėliojimas kainuoja brangiai. Nauja apklausa rodo, kad per pastaruosius dvejus metus reikšminga dalis moterų neatliko nei krūtų echoskopijos, nei mamografijos.

    Lenkijoje parengtoje „Gedeon Richter“ ataskaitoje nurodoma, kad 39,6 proc. moterų per dvejus metus nepasidarė nė vieno iš šių tyrimų. Dar 27,4 proc. teigia niekada nesidariusios krūtų echoskopijos, o 42 proc. niekada neatliko mamografijos. Tai išryškina atotrūkį tarp žinojimo, kad tikrintis svarbu, ir realių veiksmų.

    Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga daugelyje Europos šalių, o ankstyvas nustatymas lemia gydymo sėkmę. Ataskaitoje taip pat primenama, kad vien 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys diagnozuotas 21 716 moterų, todėl prevencijos klausimas išlieka ypač aktualus.

    Kodėl tyrimai neatliekami laiku?

    Ataskaitos duomenys rodo, kad moterys dažniau renkasi įprastus ginekologinius patikrinimus nei krūtų vaizdinius tyrimus. Per dvejus metus citologinį tepinėlį nurodė atlikusios 60,5 proc. respondenčių, o ginekologinę echoskopiją 59,8 proc., kai tuo metu krūtų echoskopiją atliko 40 proc., mamografiją 36,9 proc.

    Svarbi detalė ir tai, kad krūtų tema ne visada aptariama gydytojo kabinete. 38,6 proc. moterų teigė, jog per paskutinį vizitą pas ginekologą apie krūtų sveikatą nebuvo kalbėta, nors profilaktinė konsultacija tam yra tinkamas metas.

    „Vizitas pas ginekologą yra proga ne tik aptarti bendrą reprodukcinę sveikatą, bet ir paklausti apie krūtų tyrimus, rizikos veiksnius bei tinkamą stebėsenos planą“, – sako ataskaitoje cituojami prevencijos šalininkai.

    Įprotį trukdo suformuoti ne tik žinių stoka

    Reguliarus savityros įprotis taip pat išlieka silpnas. Kas mėnesį krūtų savityrą deklaravo atliekanti 30,8 proc. moterų, dar tiek pat ją atlieka kelis kartus per metus, o 38,4 proc. tai daro kartą per metus, rečiau arba niekada.

    Skirtumai ryškūs pagal amžių: 18–29 metų grupėje kas mėnesį savityrą atlieka 24,1 proc., o 60 metų ir vyresnių grupėje 37,6 proc. Ataskaita taip pat parodė, kad daliai jaunų moterų trūksta pasitikėjimo, ar savityra atliekama teisingai, o tai mažina reguliarumą.

    Praktinės kliūtys išlieka vienos svarbiausių. Dažniausiai minimos priežastys yra privačios konsultacijos kaina (27,1 proc.) ir ilgos eilės valstybinėje sistemoje (26 proc.), taip pat laiko trūkumas, sunkumai registruojantis ir emociniai veiksniai, pavyzdžiui, nerimas dėl rezultato.

    Ką svarbu žinoti apie patikrą?

    Gydytojai akcentuoja, kad tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, individualios rizikos ir medicininių indikacijų, todėl vieno universalaus grafiko nėra. Vis dėlto bendras principas aiškus: atsiradus naujiems pakitimams, guzeliam, spenelio įtraukai, odos pokyčiams ar neįprastam skausmui, delsimas nėra išeitis ir reikėtų kreiptis į specialistus.

    Prevencijos ekspertai pabrėžia, kad kampanijos ir simboliniai priminimai yra naudingi, tačiau tikrosios naudos duoda nuoseklus elgesys visus metus. Reguliarūs vizitai, aiškus tyrimų planas ir atviras pokalbis su gydytoju gali sumažinti baimę ir padėti laiku pastebėti pavojingus pokyčius.

    „Svarbiausia ne vien žinoti, o turėti konkretų veiksmų planą ir jo laikytis, nes ankstyvas nustatymas tiesiogiai didina sėkmingo gydymo tikimybę“, – sakė sveikatos specialistai.

  • Kaip „Estée Lauder Companies“ per 30 metų sutelkė milijonus: rožinė juostelė keičia kovą su krūties vėžiu

    Rožinė juostelė jau daugiau nei tris dešimtmečius vienija milijonus žmonių bendram tikslui – pasauliui be krūties vėžio. „Estée Lauder Companies“ kartu su savo labdaros iniciatyvomis pabrėžia, kad didžiausias proveržis įmanomas tik veikiant išvien: mokslui, medicinai, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms.

    Šios pasaulinės kampanijos pradžia siekia 1992 metus, kai Evelyn H. Lauder pristatė rožinės juostelės simbolį. Nuo tada iniciatyva išaugo į vieną ilgiausiai vykdomų korporatyvinių socialinių programų, kurios ašis išliko ta pati: remti mokslą, švietimą, ankstyvąją diagnostiką ir geresnę prieigą prie sveikatos paslaugų.

    Per daugiau nei 30 metų „Estée Lauder Companies“ ir su ja susijusios labdaros iniciatyvos krūties vėžio prevencijai, edukacijai ir moksliniams tyrimams visame pasaulyje skyrė apie 145 000 000 eurų. Didelė dalis šių lėšų atiteko krūties vėžio tyrimų rėmimo projektams, kurių tikslas – spartinti inovacijas ir gerinti pacientų gydymo rezultatus.

    Kodėl tema svarbi dabar?

    Krūties vėžys išlieka dažniausiai moterims diagnozuojama onkologinė liga pasaulyje, todėl ankstyva patikra ir visuomenės informavimas tebėra kritiškai svarbūs. Specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį ir į augantį susirgimų skaičių tarp jaunesnių nei 40 metų moterų, o tai didina poreikį investuoti į tyrimus bei ankstyvą rizikos vertinimą.

    Inovacijos keičia ir pačią diagnostiką: greta įprastų patikros programų vis daugiau dėmesio skiriama individualizuotai rizikai, genetiniams tyrimams ir duomenimis grįstiems sprendimams. Tokiame kontekste kampanijos, kurios skatina moteris neatidėlioti patikrų ir kalbėti apie krūtų sveikatą, tiesiogiai prisideda prie ankstyvesnio ligos nustatymo.

    Troska krūtų sveikatai kaip įprotis

    Kampanijos žinutė „Breast Care is Self-Care“ akcentuoja paprastą idėją: krūtų sveikata turėtų tapti kasdienės savipriežiūros dalimi. Tai reiškia ne tik sąmoningumą ir kūno pažinimą, bet ir reguliarias patikras pagal amžių bei individualią riziką.

    „Kalbėjimas apie krūtų sveikatą ir reguliarios patikros turi tapti tokiu pat įprastu įpročiu, kaip bet kuri kita savipriežiūros rutina“, – sakė kampanijos organizatoriai, ragindami moteris nepraleisti profilaktinių tyrimų.

    Vietinis kampanijos poveikis Lenkijoje

    Nors kampanija yra tarptautinė, jos poveikis matomas ir vietos mastu, kai parama nukreipiama į konkrečias bendruomenių reikmes. Lenkijoje iniciatyva ilgą laiką bendradarbiauja su organizacijomis, kurios stiprina švietimą, prevenciją, diagnostikos prieinamumą ir pacientų palaikymą.

    Prie lėšų telkimo prisideda ir specialiai pažymėti produktai su rožine juostele, kurių dalis pajamų skiriama krūties vėžio tyrimams, edukacijai bei pacientų priežiūrai. Kampanijoje minimos ir įsitraukiančios partnerystės su prekybos tinklais bei paslaugų bendrovėmis, kurios padeda išplėsti informacijos sklaidą.

    Organizatorių teigimu, pagrindinis principas nesikeičia: kiekviena iniciatyva, pokalbis ar parama prisideda prie bendro tikslo. Rožinė juostelė išlieka solidarumo simboliu, primenančiu, kad reikšmingi pokyčiai ateina tada, kai veikiama kartu.

  • Miegui naudoja tampono formos jutiklį už 14 500 eurų: ką jis fiksuoja intymiose zonose

    Biotechnologijų ir vadinamojo biohakingo bendruomenėje vis dažniau kalbama apie itin asmeniškus sveikatos matavimus, o vienas ryškiausių pavyzdžių – miegant naudojamas tampono formos šviesos jutiklis. Juo siekiama stebėti kraujotakos pokyčius intymiuose audiniuose nakties metu ir surinkti duomenų apie moters seksualinę fiziologiją.

    Viešojoje erdvėje minima, kad toks įrenginys kainuoja apie 14 500 eurų, o jo naudojimas primena laboratorinį eksperimentą namuose. Komplekte paprastai būna pats jutiklis, laidas, tvirtinamas prie kojos, duomenų registravimo įranga ir kompiuteris, kuris turi veikti visą naktį, kad įrašai nebūtų prarasti.

    Tokie matavimai siejami su miego fazėmis, ypač greitųjų akių judesių miego laikotarpiu, kai organizme natūraliai svyruoja hormonų ir autonominės nervų sistemos aktyvumas. Specialistai ne kartą yra pažymėję, kad tiek vyrų, tiek moterų lytiniuose audiniuose yra erektilinio tipo audinių, todėl naktį gali vykti fiziologiniai kraujotakos pokyčiai, nebūtinai susiję su sąmoningu seksualiniu susijaudinimu.

    Idėjos šalininkai teigia, kad moterų seksualinei sveikatai istorijoje skirta mažiau tyrimų ir mažiau praktinių diagnostikos įrankių, todėl papildomi duomenys galėtų padėti geriau suprasti organizmo reakcijas. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad vien skaičiai apie naktinius pokyčius savaime nepaaiškina sumažėjusio lytinio potraukio, nes didelę reikšmę turi stresas, miego kokybė, santykiai, psichologinė savijauta ir bendras hormonų balansas.

    Vyrams naktinių erekcijų stebėjimas medicinoje kartais naudojamas kaip vienas iš būdų atskirti psichologines ir fiziologines erekcijos sutrikimų priežastis, o erekcijos problemos gali būti siejamos ir su širdies bei kraujagyslių rizika. Tačiau dėl analogiškų moterų intymių audinių naktinės kraujotakos matavimų klinikinė interpretacija kol kas nėra standartizuota, todėl tokie eksperimentai dažniau lieka savistabos ir ankstyvų tyrimų zonoje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų saugumo ir privatumo klausimus: intymūs biologiniai rodikliai yra ypač jautrūs, todėl svarbu, kur jie saugomi, kas turi prieigą ir kaip užtikrinama apsauga. Kol kas tai nišinė kryptis, tačiau bendra tendencija akivaizdi: dėvimieji jutikliai ir DI analizė vis sparčiau keliasi iš sporto ir miego sekimo į sritis, kurios anksčiau buvo prieinamos tik klinikose.

  • Menopauzės metu skiriamas testosteronas populiarėja: mokslininkai įspėja apie rizikas

    Testosteronas, tradiciškai siejamas su vyriškais hormonais, vis dažniau skiriamas moterims menopauzės laikotarpiu. Dalis pacienčių tikisi, kad jis padės sumažinti nuovargį, stabilizuoti nuotaiką ir pagerinti lytinį potraukį. Tačiau specialistai pabrėžia, kad naudos įrodymai riboti, o netinkamos dozės gali sukelti ilgalaikių nepageidaujamų pasekmių.

    JAV duomenys rodo, kad 2025 metais moterims išrašyta daugiau kaip 90 000 testosterono receptų ne pagal patvirtintas indikacijas. Tai yra 58,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tuo pat metu JAV Maisto ir vaistų administracija nėra patvirtinusi testosterono kaip standartinio menopauzės simptomų gydymo.

    Ką iš tiesų rodo tyrimai?

    Ekspertai pažymi, kad menopauzė dažniausiai nėra susijusi su staigiu testosterono lygio kritimu. Turimi klinikiniai tyrimai nepatvirtina, kad ši terapija reikšmingai pagerintų atmintį, nuotaiką, kaulų tankį ar raumenų funkciją. Dėl to testosteronas neturėtų būti vertinamas kaip universalus sprendimas nuo įvairių menopauzės nusiskundimų.

    Vis dėlto kai kuriose situacijose nauda gali būti realesnė. Daugiausia dėmesio skiriama atvejams, kai diagnozuojamas hipoaktyvaus seksualinio potraukio sutrikimas, kai užsitęsęs libido sumažėjimas sukelia ryškų psichologinį diskomfortą. Tyrimų apžvalgos rodo nedidelį teigiamą poveikį po menopauzės, tačiau jis išlieka vidutinis.

    Paslėpti šalutiniai poveikiai

    Mokslininkai įspėja, kad per didelės testosterono dozės gali lemti ryškius nepageidaujamus pokyčius. Tarp jų minimas suintensyvėjęs plaukų augimas veido ir kūno srityse, plaukų retėjimas galvos odoje, balso sugrubėjimas ir klitorio padidėjimas. Net ir mažesnės dozės kai kuriais atvejais siejamos su akne, riebesne oda ir sustiprėjusiu plaukuotumu.

    Didžiausia problema ta, kad ilgalaikis poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai bei galimai krūties vėžio rizikai vis dar ištirtas nepakankamai. Papildomų klausimų kelia praktika, kai moterims pritaikomi vyrams sukurti preparatai, nes net nedideli dozavimo netikslumai gali reikšti didesnę šalutinio poveikio tikimybę.

    Ką pataria specialistai?

    Gydytojai ragina įvertinti, ar simptomus tikrai lemia hormonų pokyčiai ir ar nėra kitų priežasčių, pavyzdžiui, miego sutrikimų, depresijos, skydliaukės problemų ar vartojamų vaistų poveikio. Jei svarstomas testosteronas, svarbiausia laikytis aiškių medicininių indikacijų, reguliariai stebėti būklę ir vengti savarankiško dozės keitimo.

    Mokslininkų teigimu, testosteronas neturėtų būti pristatomas kaip greitas atsakymas į visas menopauzės problemas. Reikalingi didesnės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimai, kurie leistų tiksliau nustatyti, kam ši terapija gali būti naudinga, kokios dozės yra saugios ir kokios gali būti ilgalaikės pasekmės.

  • Londono „Unravel Health“ pritraukė 2,96 mln. eurų: delno dydžio laboratorija hormonams namuose

    Londono „Unravel Health“ pritraukė 2,96 mln. eurų: delno dydžio laboratorija hormonams namuose

    Logo

    HomeUK-StartupsLondon’s Unravel Health raises €2.96 million to help women track hormones at…

    London’s Unravel Health raises €2.96 million to help women track hormones at home with a palm-sized lab

    Unravel Health, a London-based startup developing technology to measure hormones at home daily, has raised €2.96 million (£2.5 million) to develop the Micro Lab, a palm-sized device that reads multiple hormones from a saliva sample in minutes.

    The round was led by Conduit EIS Impact Fund and Wrightwood, joined by Leo Capital, Embryo Ventures, Hermesa and returning investor Zinc VC.

    “People said nobody could climb Everest without oxygen, until someone did. Reading hormones in saliva outside a lab has been our Everest. Fifteen years ago I built my own hormone tracker to manage PCOS (now PMOS), because a blood test told me almost nothing about what my body was doing. Soon anyone will be able to bring the lab home to understand their symptoms,” said Veronika Bridgman, co-founder and CEO of Unravel Health.

    Founded in 2024 by Bridgman, Liza Levy (CCO) and Dr. Alexandra Oti (CMO), Unravel Health is a women’s health startup aiming to build the data layer for hormone-linked health.

    Saliva carries the hormones the body uses, but in quantities so small that only a lab could measure them, the UK startup explains. Unravel claims that its technology, developed over ten years at the University of Glasgow and protected by three granted patents, aims to bring that lab into the home. 

    Women’s health rarely comes down to one hormone, so the Micro Lab is being built to read oestradiol, the main form of oestrogen, alongside three other key hormones simultaneously. 

    The company says hormones shift throughout the month, but a blood test captures a single day. Wearables track every day but can only estimate hormone levels. It notes that the Micro Lab is designed to sit between the two, giving real hormone readings at home, day after day, at every stage of life from puberty to perimenopause,” the company mentioned in the press release.

    Eva-Maria Dimitriadis, Managing Partner at Conduit EIS Impact Fund, said, “Women’s hormonal health is one of the largest under-served markets in healthcare, and the bottleneck​ has always been data. Unravel is solving a hard technical problem that many are trying to address: measuring multiple hormones accurately, longitudinally, and affordably. And they are doing it via saliva, at home, aiming for lab-grade sensitivity. The team pairs deep science with a clear view of what women and clinicians actually need. We’re proud to lead this round and back them from a very early stage.”

    The round builds on more than €1.18 million (£1 million) from Innovate UK, the Medical Research Council, SBRI, strategic angels and Zinc. It completed a first close of over €2.36 million (£2 million) on 14th October and will close with final investors in the coming weeks. 

    The funding will fund external equivalency studies, the development of additional markers, and the start of the regulatory approval process. The round will take the Micro Lab to its first early-access devices in 2027, through partners in pharmacy, digital health, and clinical research. 

    Women’s hormones are the first application. The underlying technology has already been used to measure other markers, such as those for heart health and prostate cancer, and could bring many more lab tests into the home.

    Rahul Raj

    Rahul Raj

    Rahul is an experience tech journalist and the former Editor-in-Chief of SiliconCanals. In December of 2025 he joined EU-Startups as News Contributor, covering Europe’s biggest startup stories on a daily basis.
  • Ar draugė svarbesnė už šeimą? Mokslas paaiškina, kodėl moterų ryšiai gali lenkti kraujo saitus

    Ar draugė svarbesnė už šeimą? Mokslas paaiškina, kodėl moterų ryšiai gali lenkti kraujo saitus

    Socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių veiksnių, siejamų su psichologine gerove ir sveikata, o draugystė daugeliui žmonių tampa kasdieniu emociniu „inkaru“. Pastaraisiais metais ypač dažnai aptariama moterų draugystė – artima, atvira ir paremta nuolatiniu tarpusavio palaikymu.

    Internete vis dar kartojamas teiginys, esą moterims „būtina“ susitikti su draugėmis kas 22 dienas, kad išlaikytų emocinę pusiausvyrą. Vis dėlto toks skaičius nėra patvirtintas griežtais moksliniais tyrimais ir dažniau siejamas su apklausomis ar rinkodarinėmis interpretacijomis, o ne medicinine rekomendacija.

    Tai nereiškia, kad draugystės poveikis – menkas. Mokslinėje literatūroje nuosekliai pabrėžiama, jog tvirti socialiniai ryšiai gali būti susiję su mažesniu vienišumu, geresniu streso valdymu, didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir net palankesniais sveikatos rodikliais.

    Ką rodo tyrimai apie stresą

    Moterų socialiniai ryšiai tyrimuose dažnai apibūdinami kaip emociškai artimesni: daugiau pasitikėjimo, daugiau asmeniškų išgyvenimų aptarimo ir daugiau kasdienės paramos. Toks bendravimo modelis siejamas su geresne savijauta, ypač tada, kai žmogus susiduria su įtampa ar netektimis.

    Eksperimentiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvės patiria laboratorinį stresą, emocinis palaikymas iš artimo žmogaus gali slopinti nerimo ir neigiamų emocijų šuolius. Kitaip tariant, vien žinojimas, kad šalia yra patikima draugė, kai kurioms moterims tampa realiu apsauginiu veiksniu.

    Specialistai pabrėžia ir praktinį aspektą: gyvas kontaktas dažnai veikia kitaip nei susirašinėjimas. Skambutis ar žinutės palaiko ryšį, tačiau susitikimai akis į akį labiau kuria artumą, mažina socialinę izoliaciją ir padeda greičiau „persijungti“ nuo kasdienių rūpesčių.

    Kodėl draugė kartais arčiau nei sesuo

    Dalis žmonių patiria, kad su artimaisiais santykiai būna komplikuoti: skirtingi gyvenimo tempai, atstumas, senos nuoskaudos ar vertybiniai skirtumai. Tokiais atvejais draugystė gali tapti saugia erdve, kurioje žmogus jaučiasi priimtas ir suprastas be išankstinių lūkesčių.

    Vis dažniau vartojama ir „pasirinktos šeimos“ idėja – kai artimiausi žmonės yra tie, kuriuos pasirenkame patys, o ne tie, su kuriais mus sieja kraujo ryšys. Tai nereiškia šeimos nuvertinimo, bet primena, kad emocinį saugumą gali kurti skirtingi santykiai, o jų svarba gyvenime kinta.

    Aiškios „formulės“, kaip dažnai būtina susitikti su draugėmis, mokslas nepateikia, nes poreikiai priklauso nuo asmenybės, darbo režimo, šeimos įsipareigojimų ir net gyvenimo etapo. Tačiau bendra tendencija aiški: kuo ryšys artimesnis ir labiau palaikantis, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus reikšmingas žmogaus gerovei.

    Galiausiai klausimas, ar draugė gali būti svarbesnė už šeimą, dažnai neturi universalaus atsakymo. Tačiau tyrimai leidžia daryti pagrįstą išvadą: kokybiški socialiniai ryšiai, įskaitant ilgalaikes draugystes, daugeliui žmonių tampa ne priedu, o esmine emocinės sveikatos dalimi.

  • Ginekologai įspėja: vitamino D trūkumas gali būti susijęs su gimdos miomomis – ką rodo tyrimai

    Ginekologai įspėja: vitamino D trūkumas gali būti susijęs su gimdos miomomis – ką rodo tyrimai

    Kas yra gimdos miomos?

    Gimdos miomos, dar vadinamos leiomiomomis, yra gerybiniai navikai, augantys iš gimdos lygiųjų raumenų ląstelių. Dažnai jos formuojasi palaipsniui, o audinyje daugėja ne tik raumeninių, bet ir jungiamojo audinio, ypač kolageno.

    Miomos laikomos vienu dažniausių ginekologinių radinių per moters gyvenimą, tačiau daliai moterų jos nekelia jokių nusiskundimų. Kitiems atvejams būdinga, kad miomos nustatomos atsitiktinai įprastos apžiūros ar echoskopijos metu.

    Riziką gali didinti amžius, genetiniai veiksniai, hormonų pusiausvyra, kūno masė ir kiti individualūs ypatumai. Klinikinė reikšmė dažniausiai priklauso nuo miomų skaičiaus, dydžio ir jų vietos gimdoje.

    Kokie simptomai turėtų įspėti?

    Didėjant miomoms ar joms esant tam tikrose gimdos vietose, gali pasireikšti gausesnės mėnesinės, mažakraujystė, spaudimo jausmas dubenyje ar skausmas. Kai kurioms moterims pasitaiko dažnesnis šlapinimasis, pilvo pūtimas ar diskomfortas lytinių santykių metu.

    Simptomai nėra specifiniai tik miomoms, todėl jų atsiradimas nereiškia vienos aiškios diagnozės. Vis dėlto užsitęsus gausiam kraujavimui ar dubens skausmui, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti konsultacijos ir išsitirti.

    Vitamino D trūkumas: kodėl jis atsidūrė dėmesio centre?

    Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, rodančių, kad mažesnė vitamino D koncentracija kraujyje dažniau nustatoma moterims, kurioms diagnozuotos gimdos miomos. Mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis įrodymas, jog trūkumas tiesiogiai sukelia miomas, tačiau ryšys kartojasi skirtinguose tyrimuose.

    Vitaminas D svarbus ne tik kaulams: jo receptorių randama daugelyje audinių, todėl jis gali veikti ląstelių augimą, uždegiminius procesus ir imuninį atsaką. Būtent dėl šių savybių pradėta detaliau nagrinėti, kaip vitaminas D galėtų būti susijęs su miomų atsiradimu ir jų augimu.

    Laboratoriniuose tyrimuose aprašomi keli galimi mechanizmai: ląstelių dauginimosi slopinimas, apoptozės, tai yra natūralaus pakitusių ląstelių žuvimo, skatinimas, kolageno gamybos ir fibrozės mažinimas. Taip pat analizuojamas galimas poveikis angiogenezei, tai yra naujų kraujagyslių formavimuisi, ir hormonų, ypač estrogenų bei progesterono, signalų keliams.

    Ar papildai gali padėti gydyti miomas?

    Klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinta vitamino D papildų įtaka moterims, turinčioms miomų, pateikia nevienodus rezultatus. Dalis darbų rodo palankias tendencijas: gerėja vitamino D rodikliai, kai kuriais atvejais lėtėja miomų augimas ar mažėja simptomų, pavyzdžiui, gausaus kraujavimo ar dubens skausmo.

    Kituose tyrimuose reikšmingo miomų tūrio sumažėjimo nefiksuota, todėl ekspertai iš esmės sutaria, kad vitamino D negalima laikyti savarankišku miomų gydymo metodu. Dabartinės išvados dažniau vertinamos kaip perspektyvi kryptis, kuriai reikia didesnių, ilgiau trunkančių ir geriau suvienodintų klinikinių tyrimų.

    Praktikoje gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia yra individualus vertinimas: miomų dydis, simptomai, planuojamas nėštumas, gretutinės ligos ir jau taikomas gydymas. Vitamino D klausimas dažniau įtraukiamas į bendrą sveikatos būklės vertinimą, o ne pakeičia įprastas gydymo taktikas.

    Ką daryti, jei įtariate trūkumą?

    Jei yra įtarimų dėl vitamino D trūkumo, dažniausiai vertinamas 25(OH)D rodiklis kraujyje. Sprendimą dėl tyrimo ir papildų vartojimo dozių saugiausia priimti kartu su gydytoju, nes per didelės dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį.

    Miomų atveju svarbu neapsiriboti vien papildais: būtina stebėsena, simptomų kontrolė ir aiškus planas, ką daryti, jei kraujavimas stiprėja ar atsiranda mažakraujystė. Esant ryškiems simptomams ar sparčiam miomų augimui, gydymas parenkamas pagal klinikines gaires ir individualią situaciją.

    Specialistai primena, kad vitamino D trūkumas yra dažnas reiškinys, ypač regionuose, kur mažiau saulės, tačiau jo korekcija neturėtų vykti savarankiškai. Tikslingiausia derinti laboratorinį įvertinimą, mitybą, gyvenimo būdą ir, jei reikia, mediciniškai pagrįstą papildymą.

  • Jaunystės eliksyras puodelyje: 7 arbatos, kurios gali padėti moterų savijautai ir grožiui

    Socialiniuose tinkluose ir sveikatos portaluose vis dažniau kartojama mintis, kad tam tikros žolelių arbatos gali tapti kasdieniu sąjungininku moterų savijautai. Tačiau specialistai pabrėžia: arbata nėra vaistas, o poveikis priklauso nuo bendros sveikatos, mitybos ir vartojamų vaistų.

    Dažniausiai minima aviečių lapų arbata, kuri tradiciškai vartojama esant menstruacijų diskomfortui. Nors daliai žmonių šiltas gėrimas ir žolelių mišiniai gali suteikti subjektyvų palengvėjimą, stiprių klinikinių įrodymų skausmo mažinimui nėra, todėl užsitęsusius ar labai intensyvius simptomus verta aptarti su gydytoju.

    Dar viena populiari pasirinktis yra šalavijas, dažnai siejamas su menopauzės simptomų, ypač karščio bangų, mažinimu. Tyrimų duomenys rodo, kad kai kuriems žmonėms šalavijo preparatai gali būti naudingi, tačiau svarbu neviršyti rekomenduojamų kiekių ir įvertinti sąveikas, ypač jei vartojami hormoniniai ar kiti receptiniai vaistai.

    Dilgėlių arbata neretai reklamuojama kaip pagalba, kai trūksta geležies, bet čia svarbi detalė: vien arbata anemijos paprastai neišsprendžia. Geležies stoką patvirtina kraujo tyrimai, o gydymas dažniausiai reikalauja tikslių dozių papildų ar mitybos korekcijų, todėl savidiagnostika gali kainuoti laiką.

    Imbiero ir citrinos gėrimas dažnai pasirenkamas peršalimo sezonu, nes imbieras gali padėti pykinimui ir turi priešuždegiminių savybių, o šiltas skystis palengvina savijautą. Vis dėlto imbiere esančios bioaktyvios medžiagos gali dirginti skrandį, o vartojantiems kraują skystinančius vaistus vertėtų pasitarti su medikais.

    Karkadė iš kinrožių žiedų išsiskiria ryškiu skoniu ir antioksidantais, o dalis tyrimų rodo galimą nedidelį kraujospūdžio mažėjimą. Jei kraujospūdis ir taip žemas arba vartojami vaistai nuo hipertenzijos, reguliarus didesnių kiekių vartojimas turėtų būti apgalvotas.

    Melisos ir levandų arbatos dažniau siejamos su atsipalaidavimu ir miego kokybės gerinimu. Lengvas raminamasis poveikis kai kuriems žmonėms gali būti naudingas, tačiau nuolatinis nerimas, nemiga ar nuotaikos svyravimai yra signalai ieškoti priežasčių ir pagalbos, o ne vien maskuoti simptomus gėrimais.

    Gydytojai primena, kad net ir natūralūs žoliniai produktai gali sukelti alergiją ar nepageidaujamas reakcijas, o nėštumo, žindymo ar lėtinių ligų atvejais svarbu pasitarti su specialistu. Saugiausia taisyklė paprasta: rinktis saikingai, stebėti savo savijautą ir neatsisakyti įrodymais pagrįsto gydymo.

  • Kaip saugiai maudytis per menstruacijas: ginekologė atskleidė klaidą, kurią daro daugelis

    Як безпечно купатися під час менструації

    Якщо ви шукаєте засіб, який дозволить вам забути про критичні дні під час плавання, менструальна чаша (капа) – це абсолютний медичний фаворит. За словами лікарки, тут немає жодних обмежень.

    Завдяки правильному введенню чаша створює легкий вакуум і щільно притискається до шийки матки. Цервікальний канал залишається надійно закритим і захищеним від потрапляння будь-якої рідини ззовні. Ви можете плавати, пірнати та активно проводити час, зводячи ризики інфікування до абсолютного мінімуму. Із чашею можна поводитися так, ніби менструації взагалі немає.

    Тампони у критичні дні

    Більшість жінок традиційно обирають тампони для походу на пляж, адже теоретично вони чудово підходять для купання. Але тут є одне величезне “але”, про яке часто забувають у розпал відпочинку.

    Тампон працює як губка. Перебуваючи у піхві під час плавання, він неминуче починає просочуватися водою з озера, річки чи басейну.

    Після того, як ви виходите на берег, цей засіб гігієни перетворюється на вологий компрес, що містить у собі весь бактеріальний спектр водойми. Саме тому тампон необхідно замінювати відразу після кожного виходу з води!

    Якщо ви плануєте заходити у воду п’ять разів за день, у вашій пляжній сумці має бути щонайменше 5–6 тампонів. Це найголовніша профілактика запальних процесів та інфекцій.

    Менструальні купальники та плавання без захисту

    Сьогодні ринок пропонує інноваційні менструальні купальники зі спеціальними поглинаючими вставками. Експерти зазначають, що цей варіант має право на існування, але він підходить виключно для днів із помірними або мізерними виділеннями. Якщо ж виділення інтенсивні, покладатися лише на купальник не варто.

    У такому разі (або за відсутності чаші чи тампона) краще обмежитися відпочинком на березі: бродити по мілководдю, обливатися водою, гратися з водними девайсами та насолоджуватися прохолодою без повного занурення. Це точно не кінець світу і не зіпсує відпустку.

  • PCOS pervadino į PMOS: gydytojai sako, kad liga paliečia ne tik kiaušides, bet visą kūną

    PCOS pervadino į PMOS: gydytojai sako, kad liga paliečia ne tik kiaušides, bet visą kūną

    Tarptautinėje medicinos bendruomenėje vis dažniau siūloma atsisakyti termino PCOS, lietuviškai žinomo kaip policistinių kiaušidžių sindromas, ir pereiti prie pavadinimo PMOS. Pokytis nėra tik žodžių žaismas: siekiama tiksliau apibūdinti sutrikimą, kuris dažnai apima ne vien reprodukcinę sistemą, bet ir viso organizmo hormonų bei medžiagų apykaitos procesus.

    Ankstesnis pavadinimas daugelį metų kūrė klaidinantį įspūdį, kad pagrindinė problema yra kiaušidėse matomos cistos. Specialistai pabrėžia, kad ultragarsu fiksuojami pokyčiai ne visada reiškia patologines cistas, o daliai pacienčių jų apskritai nebūna, nors kiti būdingi simptomai išlieka.

    Naujasis terminas PMOS išplečia ligos supratimą: akcentuojama, kad šis sutrikimas dažnai yra susijęs su sudėtingais endokrininiais ir metaboliniais mechanizmais. Daliai moterų greta nereguliarių mėnesinių pasireiškia atsparumas insulinui, didesnė kūno masė, riebalų apykaitos sutrikimai ar padidėjęs kraujospūdis.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad būtent metabolinė dalis ilgą laiką likdavo šešėlyje, nes diskusija dažniausiai sukosi apie vaisingumą. Tačiau praktikoje tai gali reikšti didesnę 2 tipo cukrinio diabeto, kepenų suriebėjimo ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, todėl stebėsena ir prevencija tampa ne mažiau svarbios nei ginekologinė priežiūra.

    Su PMOS siejami ir klasikiniai simptomai, kuriuos moterys dažniausiai pastebi pirmiausia. Tarp jų – ciklo sutrikimai, retos mėnesinės ar jų nebuvimas, o taip pat ovuliacijos problemos, kurios gali apsunkinti pastojimą.

    Dažnai pasitaiko ir padidėjęs androgenų, vadinamųjų vyriškų hormonų, poveikis. Tai gali pasireikšti spuogais, riebesne oda, gausesniu plaukuotumu veido ar kūno srityse, taip pat plaukų retėjimu galvos srityje pagal androgeninį tipą.

    Ekspertai pabrėžia, kad naujas pavadinimas turėtų padėti tiksliau komunikuoti apie būklę ir sumažinti stigmatizaciją, kai problemos supaprastinamos iki kūno svorio ar „tokios organizmo sandaros“. Klinikinėje praktikoje tai gali paskatinti ankstesnį ištyrimą ir dažnesnį bendradarbiavimą tarp ginekologų, endokrinologų bei šeimos gydytojų.

    Svarbu ir tai, kad PMOS nėra nauja liga, o tas pats sutrikimas, tik vadinamas taip, kad geriau atspindėtų jo daugiasisteminį poveikį. Specialistai ragina moteris, susiduriančias su nuolatiniu ciklo nereguliarumu, akivaizdžiais androgenų pertekliaus požymiais ar nepaaiškinamais metaboliniais pokyčiais, neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnio ištyrimo.