CP v2

Tag: Moterų sveikata

  • Visagine tęsiamas projektas moterims: kas pasikeis „Naujas gyvenimo žingsnis“ stiprinimo etape 2026 metais

    Visagine tęsiamas projektas moterims: kas pasikeis „Naujas gyvenimo žingsnis“ stiprinimo etape 2026 metais

    Visagino savivaldybėje 2026 metais tęsiamas fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės projektas vyresnio amžiaus moterims „Naujas gyvenimo žingsnis – stiprinimo etapas“. Tai ankstesnio projekto tęsinys, parengtas remiantis pasiektais rezultatais ir pačių dalyvių įvardytais poreikiais.

    Projekto iniciatorė ir vykdytoja Elena Malyavko, o veiklos finansuojamos Visagino savivaldybės biudžeto lėšomis ir vykdytojos nuosavu indėliu. Savivaldybė šiam etapui skiria 1 350 eurų.

    Kuo išsiskiria naujas etapas?

    Šįkart didžiausias dėmesys skiriamas ne dalyvių skaičiui, o kokybei: individualiam pritaikymui, saugiam fiziniam krūviui ir tvarių įpročių formavimui. Tikslas yra ne trumpalaikis aktyvumo „šuolis“, o ilgiau išliekantys pokyčiai kasdienybėje ir geresnė savijauta.

    Numatoma, kad veiklos padės palaikyti fizinę būklę, mažinti judėjimo baimę ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Emocinė gerovė čia vertinama kaip neatskiriama sveikatingumo dalis, todėl greta treniruočių planuojami bendravimo ir patirties dalijimosi susitikimai.

    Dalyvės ir planuojamos veiklos

    2026 metais projekte dalyvaus 30 Visagino savivaldybės moterų, kurios jau buvo įsitraukusios į ankstesnį etapą. Tęstinumas pasirinktas siekiant išlaikyti pasiektą progresą ir mažinti riziką, kad įpročiai nutrūks pasibaigus vienam projekto ciklui.

    Planuojamos reguliarios grupinės treniruotės, individualios fizinio aktyvumo konsultacijos, bendruomeniniai susitikimai ir baigiamoji sveikatingumo veikla. Tokia struktūra leidžia derinti bendrą motyvaciją grupėje su asmeninių poreikių įvertinimu.

    Kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Užsiėmimai vyks Visagino socialinių paslaugų centro patalpose Vilties gatvėje 1 ir kitose projekto veikloms pritaikytose erdvėse. Projektas bus įgyvendinamas nuo 2026 metų balandžio iki gruodžio mėnesio.

    Organizatorių teigimu, ankstesnis etapas parodė, kad nuoseklus darbas su ta pačia grupe duoda apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikę bendruomenę. Visagine susiformavusi aktyvi moterų bendruomenė ne tik tęsia fizinį aktyvumą, bet ir pati inicijuoja prasmingas veiklas bei palaiko viena kitą.

    „Tęstinumas leidžia ne tik pagerinti savijautą, bet ir išlaikyti pokyčius, kurie dažniausiai dingsta, kai veiklos baigiasi“, – sakė projekto vykdytoja Elena Malyavko.

  • Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Kas iš tiesų keičiasi per menopauzę?

    Menopauzė dažniausiai siejama su karščio bangomis, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar svorio augimu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai yra platesnis biologinis lūžis, galintis paveikti širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, kaulų bei nervų sistemos sveikatą.

    Nors apie hormonų pokyčius žinoma daug, ilgą laiką trūko detalaus vaizdo, kaip bėgant metams kinta skirtingi moters reprodukcinės sistemos organai. Naujas didelės apimties tyrimas siūlo vieną iš iki šiol išsamiausių atsakymų.

    Atlasas, sudarytas iš audinių ir genų duomenų

    Barselonos superkompiuterių centro tyrėjai pasitelkė DI ir sukūrė didelės apimties moters reprodukcinės sistemos senėjimo atlasą. Tam buvo sujungti 1 112 audinių vaizdų iš 659 mėginių bei genų raiškos duomenys, apimantys tūkstančius genų.

    Duomenys surinkti iš 304 moterų, kurių amžius siekė nuo 20 iki 70 metų. Pasitelkus pažangius vaizdų atpažinimo ir giliojo mokymosi metodus, tyrėjai galėjo įvertinti ne tik matomus audinių pokyčius, bet ir molekulinius procesus, slypinčius už jų.

    Organai sensta skirtingu tempu

    Pagrindinė išvada tokia: menopauzė kūno nepasendina tolygiai, o organų pokyčių dinamika skiriasi. Tyrime analizuoti keli pagrindiniai reprodukcinės sistemos organai, tarp jų gimda, kiaušidės, makštis, gimdos kaklelis, krūties audiniai ir kiaušintakiai.

    Tyrėjų duomenimis, kai kuriuose organuose senėjimo ženklai ryškėja palaipsniui ir gali prasidėti dar iki menopauzės. Tuo metu kitų organų pokyčiai labiau primena šuolį, sutampantį su pereinamuoju laikotarpiu.

    Kuris organas kinta staigiau?

    Ryškesnis, labiau „staigus“ pokytis, kaip nurodoma tyrime, siejamas su gimda. Be to, net viename organe skirtingi audiniai gali senti nevienodu greičiu, todėl bendras vaizdas yra sudėtingesnis, nei rodo vien tik simptomai ar bendri hormonų rodikliai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad menopauzė veikia kaip lūžio taškas, kuris iš esmės perorganizuoja kitus reprodukcinės sistemos organus ir audinius“, – sakė Barselonos superkompiuterių centro tyrimui vadovavusi Marta Melė.

    Kraujyje aptinkami žymenys ir praktinė nauda

    Dar viena svarbi tyrimo kryptis susijusi su galimybe šiuos pokyčius stebėti paprasčiau. Mokslininkai identifikavo molekulinius signalus, susijusius su reprodukciniu senėjimu, kuriuos galima aptikti kraujo mėginiuose.

    Analizėje remtasi daugiau nei 21 441 moters kraujo duomenimis, o tai leidžia tikėtis, kad ateityje bus kuriami mažiau invaziniai stebėsenos įrankiai. Tokie žymenys galėtų padėti anksčiau įvertinti su menopauze siejamas rizikas ir parinkti labiau individualizuotą priežiūrą.

    „Šis tyrimas atveria kelią personalizuotai medicinai, kai gydymas derinamas prie konkretaus molekulinio profilio ir labiausiai pažeidžiamų audinių“, – teigė viena iš bendraautorių Laura Ventura.