Tag: Muziejai

  • EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    Europos metų muziejaus apdovanojimas EMYA 2026 metais žada intrigą: į finalinį sąrašą pateko 34 muziejai iš skirtingų Europos regionų – nuo Portugalijos ir Estijos iki Turkijos bei Jungtinės Karalystės. Tai vienas ryškiausių žemyno muziejininkystės įvertinimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į institucijas, kurios ne tik saugo paveldą, bet ir keičia lankytojų patirtį.

    EMYA apdovanojimai rengiami nuo 1997 metų ir vertina ne vien ekspozicijų turinį. Komisija akcentuoja inovacijas, edukaciją, socialinę atsakomybę, įtrauktį ir tvarumą, o taip pat tai, kaip muziejus geba kalbėti su visuomene šiandienos kontekste ir išlaikyti pasitikėjimą viešojoje erdvėje.

    2025 metais laureatu tapo Mančesterio muziejus, todėl 2026-ųjų ceremonijoje simbolinis „estafetės perdavimas“ bus vienas svarbiausių vakaro akcentų. Nugalėtojas bus paskelbtas ceremonijoje Bilbao, kur susitiks muziejų atstovai, ekspertai ir kultūros lauko lyderiai.

    Europos muziejų forumo vadovė Amina Krvavac pabrėžia, kad muziejams keliami lūkesčiai keičiasi dėl konfliktų, augančios poliarizacijos ir trapėjančio pasitikėjimo institucijomis. Šiame fone muziejai vis dažniau vertinami kaip vietos, kurios padeda orientuotis sudėtingose temose, stiprina bendruomenes ir kuria saugią erdvę dialogui.

    Ką vertina EMYA komisija?

    Vertinimo logika remiasi Europos Tarybos vertybėmis: demokratija, įtrauktimi ir socialine atsakomybe. Komisijai svarbu, kaip muziejus kuria žinias, interpretuoja sudėtingus istorinius ar šiuolaikinius klausimus, ir ar sugeba pristatymą paversti prasminga patirtimi, o ne vien eksponatų peržiūra.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad stiprūs pretendentai siūlo ne tik modernias technologijas, bet ir aiškų santykį su auditorija. Tai gali būti bendruomenių įtraukimas kuriant ekspozicijas, edukacijos kokybė, prieinamumas skirtingoms grupėms ir atsparumas dezinformacijai, kai muziejus veikia kaip patikimas žinių tarpininkas.

    Muziejai, kurie išsiskiria 2026 metų sąraše

    Belgijoje įsikūręs St John’s Hospital muziejus įkurtas istoriniame buvusios ligoninės pastate ir pasakoja apie žmones, kurie čia buvo gydomi ir slaugomi. Dvyliktojo amžiaus gotikinė architektūra išliko iki šių dienų, o pasakojimas kuriamas pasitelkiant audiovizualines patirtis, leidžiančias geriau „išgirsti“ pastato istoriją.

    Lisabonoje veikiantis „Mude“ dizaino muziejus kviečia pažvelgti į dizainą kaip kasdienybę formuojančią kultūros dalį. Čia dėmesys skiriamas ne tik daiktų estetikai, bet ir socialiniam, ideologiniam bei aplinkosauginiam kontekstui, o pats muziejaus pastatas išsiskiria kruopščiai restauruotomis interjero detalėmis.

    Suomijos Espo mieste esantis Žaidimų muziejus pasitelkia žaislų ir žaidimų istoriją tam, kad kalbėtų apie vaikystę, ugdymą ir bendruomenės kūrimą. Vertintojų akimis, tokios erdvės tampa vietomis, kuriose susitinka skirtingo amžiaus lankytojai, o edukacija vyksta natūraliai, per patyrimą ir smalsumą.

    Vokietijoje įkurtas Obersalzbergo dokumentacijos centras nagrinėja nacizmo laikotarpį ir jo padarinius, susiedamas vietinį kontekstą su visos Europos tragedijomis. Tokie muziejai dažnai vertinami dėl gebėjimo jautriai ir atsakingai kalbėti apie smurtą, propagandą ir istorinę atmintį, kartu išlaikant aiškų edukacinį tikslą.

    Kitas Vokietijos kandidatas „Sensoria“ – Kvapų ir skonių namai – orientuojasi į sensorinę patirtį ir kvapų mokslo pažinimą. Muziejus per interaktyvias erdves ir gyvus renginius bando praplėsti įprastą muziejaus sampratą, kai eksponatai ne vien stebimi, bet patiriami keliais pojūčiais.

    Liuksemburge veikiantis Nacionalinis pasipriešinimo ir žmogaus teisių muziejus analizuoja okupacijos, pasipriešinimo, kolaboravimo, Holokausto ir žmogaus teisių temas. Institucija pristato turinį keliomis kalbomis ir siekia būti ne tik atminties vieta, bet ir aktyvus švietimo partneris per ekskursijas, dirbtuves ir programas.

    Šveicarijoje esantis CERN mokslo centras „Science Gateway“ muziejinę patirtį jungia su didžiosios mokslo infrastruktūros realybe. Lankytojams siūlomos dirbtuvės, ekspozicijos ir pažintis su laboratorijų aplinka, o tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip sudėtingas mokslas gali tapti prieinamas plačiajai auditorijai.

    Jungtinėje Karalystėje atnaujintas Young V&A muziejus orientuotas į vaikus, paauglius, šeimas ir mokytojus, skatindamas kūrybą per žaidimą, dizainą ir objektų tyrinėjimą. Svarbus akcentas – įtraukus kūrimo procesas, kai dalis sprendimų priimami kartu su jaunąja auditorija, taip stiprinant pilietinį dalyvavimą.

    EMYA 2026 nugalėtojas bus paskelbtas Bilbao vyksiančioje ceremonijoje 2026 metų birželio 13 dieną. Iki tol muziejų bendruomenė stebės, kuris modelis šiemet pasirodys įtikinamiausias: istorijos pasakojimas per architektūrą, dizaino aktualizavimas, mokslo atvėrimas ar drąsus darbas su sudėtinga atmintimi.

    „Šiuo metu, kai viešąją erdvę veikia konfliktai ir poliarizacija, pasitikėjimas institucijomis tampa trapesnis, o muziejams tenka nauji lūkesčiai ir naujas vaidmuo visuomenėje“, – sakė Amina Krvavac.

  • Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių kviečia miestą atrasti per žaidimus ir ekskursijas

    Gegužės 23 dieną Panevėžyje vyks Europos muziejų naktis – nuo 17 iki 23 valandos mieste atvers duris muziejai, galerijos, bibliotekos, teatrai ir kitos kultūros erdvės. Lankytojams siūlomos nemokamos edukacijos, ekskursijos, kūrybinės veiklos ir pasirodymai, o šių metų tema „Žaidimai“ kviečia kultūrą patirti aktyviai.

    Renginį koordinuoja Panevėžio kraštotyros muziejus, jį finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Prie iniciatyvos šiemet prisijungė 18 miesto įstaigų ir organizacijų, todėl programa išsiplėtė nuo tradicinių ekspozicijų lankymo iki orientacinių užduočių, interaktyvių veiklų ir naktinių turų.

    Europos muziejų naktis – visoje Europoje vykstanti iniciatyva, skirta pritraukti platesnę auditoriją į kultūros erdves ir paskatinti miestus pažinti netradiciniais maršrutais. Pastaraisiais metais renginiuose vis dažniau akcentuojamas patyriminis dalyvavimas: lankytojai ne tik žiūri, bet ir kuria, sprendžia užduotis, įsitraukia į žaidybines veiklas.

    Pagrindiniai akcentai mieste

    Panevėžio kraštotyros muziejuje bus galima aplankyti ekspozicijas ir parodas, išbandyti kroketo žaidimą, susipažinti su restauratorių darbu bei dalyvauti žaidimų kiemo veiklose. Taip pat numatyti išmanieji STEAM žaidimai su dronų ir robotų pristatymais, o vakare – muzikiniai pasirodymai.

    Nuo 17.30 iki 19.30 valandos muziejaus Edukacijos centre vyks prof. dr. Gedimino Navaičio paskaita apie psichologinius žaidimus. Muziejaus ekspozicijoje „Gamtos medija“ tam tikrais laikais bus įjungiami specialūs garso ir šviesų efektai, skirti sustiprinti patyrimą.

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje suplanuotas orientacinis žaidimas, naktinės ekskursijos po biblioteką, edukacinės veiklos šeimoms ir stalo žaidimų pristatymai. Vakaro programoje numatyta ir paskaita apie kiemo žaidimų istoriją bei vinilinių plokštelių klausymosi vakaras.

    Nuo meno iki kino ir teatro

    „Stasys Museum“ kvies nemokamai lankyti ekspozicijas, stebėti šokio pasirodymus ir dalyvauti ekskursijose po parodas. Kino centre „Garsas“ numatytas filmo seansas, o Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų lauks kūrybinės meno stotelės, pritaikytos įvairaus amžiaus dalyviams.

    Fotografijos galerijoje vyks ekskursijos po Dariaus Misiūno parodą „Daktaras Faustas“, kurias ves pats autorius. Juozo Miltinio dramos teatras siūlys naktinę ekskursiją po teatro erdves, o Panevėžio lėlių vežimo teatras kvies į edukaciją, supažindinančią su kelione nuo lėlės sukūrimo iki spektaklio.

    Žaidybiniai maršrutai ir patyrimai

    Panevėžys NOW organizuos pažintinę ekskursiją-žaidimą „Pramonės detektyvai“, kurioje miesto istorija bus pristatoma per užduotis ir atradimus. Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ numatyta interaktyvi lauko šaškių erdvė ir dirbtuvės, kviečiančios į vaizdą pažvelgti kaip į žaidimą.

    Aktyvesniems lankytojams Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija prie „Kalnapilio“ arenos žada judriuosius žaidimus ir užduotis, o Panevėžio kolegijoje Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centre bus siūloma patyriminė ekskursija apie inovacijas ir ateities technologijas.

    Organizatoriai primena, kad visi Europos muziejų nakties renginiai Panevėžyje yra nemokami, tačiau daliai veiklų gali būti reikalinga išankstinė registracija dėl riboto vietų skaičiaus. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami vakaro maršrutą susiplanuoti iš anksto ir Panevėžį patirti kaip gyvą, žaidybišką kultūros erdvę.

    „Europos muziejų naktis kasmet suburia miesto kultūros įstaigas bendram tikslui – atverti kultūrą žmonėms gyvai, patraukliai ir šiuolaikiškai“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

  • Muziejų sandėliuose slypi sensacijos: nuo banginių kaulų įrankių iki meteoritinės geležies

    Muziejų sandėliuose slypi sensacijos: nuo banginių kaulų įrankių iki meteoritinės geležies

    Muziejai visuomenei dažniausiai asocijuojasi su ekspozicijomis, tačiau didžioji rinkinių dalis saugoma už uždarų durų, saugyklose ir tyrėjams skirtose patalpose. Būtent ten neretai gimsta didžiausios naujienos, kai seniai sukaupti radiniai peržiūrimi iš naujo, pasitelkiant šiuolaikinius tyrimų metodus.

    Archeologijoje ir paleontologijoje tai ypač svarbu, nes daugybė eksponatų į muziejus pateko prieš kelis dešimtmečius ar net daugiau nei šimtmetį. Tuometiniai kasinėjimų ir dokumentavimo standartai dažnai buvo kuklesni, todėl šiandien mokslininkai grįžta prie tų pačių objektų, kad tiksliau nustatytų jų amžių, kilmę ir paskirtį.

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių Europoje susijęs su senoviniais įrankiais iš banginių kaulo. Tyrėjai, sistemindami iš skirtingų muziejų sukauptus priešistorinius radinius, nustatė apie 150 Magdalenio kultūrai priskiriamų įrankių, datuojamų maždaug 19 000–14 000 metų laikotarpiu.

    Šis radinys reikšmingas ne tik tuo, kad tai ankstyviausi žinomi tokio tipo įrankiai regione, bet ir tuo, kad suteikia naujų duomenų apie žmonių ryšį su pakrančių ekosistemomis. Analizės leidžia tiksliau suprasti, kokios banginių rūšys tuo metu galėjo gyventi Biskajos įlankoje ir kaip jų liekanos buvo panaudojamos.

    „Net ir senos kolekcijos, iškastos daugiau nei prieš šimtmetį ir ilgai saugotos muziejuose, gali atnešti naujos mokslinės informacijos, jei jas tiriame tinkamais šiuolaikiniais metodais“, – sakė Tulūzos universiteto archeologas Jeanas-Marcas Pétillonas.

    Kitas atvejis rodo, kad net gerai žinomi lobiai gali slėpti netikėtumų. Ispanijoje saugomas Villenos lobis, laikomas vienu svarbiausių senovinės auksakalystės pavyzdžių Europoje, buvo iš naujo ištirtas, o du neįprasti objektai, iš pirmo žvilgsnio primenantys blankų rudą metalą, pasirodė esantys pagaminti iš meteoritinės geležies.

    Tai ypač svarbu, nes dirbiniai siejami su laikotarpiu, kai geležies lydimo technologijos dar nebuvo paplitusios. Toks šaltinis reiškia, kad medžiaga galėjo būti gauta iš dangaus nukritusių meteoritų, o tai keičia supratimą apie ankstyvą metalų panaudojimą ir simbolinę tokių medžiagų vertę.

    Muziejų saugyklos kartais pataiso ir senas, įsitvirtinusias interpretacijas. Aliaskos gilumoje rasti dideli kaulai dešimtmečius buvo laikomi vilnonio mamuto liekanomis, tačiau vėliau atliktas radiokarboninis datavimas ir DNR analizės atskleidė dar labiau netikėtą vaizdą: tai buvo ne vieno gyvūno, o dviejų banginių kaulai.

    Šis atradimas sukėlė naujų klausimų, nes banginių liekanos buvo aptiktos toli nuo pakrantės, o tai leidžia svarstyti apie žmonių pernešimą, prekybą, upių maršrutus ar kitus istorinius procesus. Tokie atvejai primena, kad teisingas identifikavimas dažnai priklauso nuo metodų, kurių anksčiau tiesiog nebuvo.

    Naujos technologijos tampa esminiu veiksniu, kodėl muziejų fondai virsta mokslo proveržių šaltiniu. Radiokarboninis datavimas, izotopiniai tyrimai, pažangi tomografija, masių spektrometrija ir genetiniai metodai leidžia neardant pavyzdžių nustatyti jų amžių, kilmę, mitybos pėdsakus ar net migracijos kelius.

    Ši tendencija stiprėja ir dėl to, kad vis daugiau institucijų skaitmenina rinkinius ir kuria atvirus katalogus, padedančius tyrėjams greičiau rasti reikalingus objektus. Tai ypač aktualu laikais, kai lauko tyrimai brangsta, o klimato kaita ir konfliktai kai kuriose teritorijose riboja galimybes vykdyti ekspedicijas.

    Tarptautinės muziejų dienos proga šie pavyzdžiai primena paprastą faktą: sensacijos neretai gimsta ne naujuose kasinėjimuose, o ten, kur tūkstančiai objektų kantriai laukia savo eilės. Kartais pakanka, kad į saugyklą ateitų tinkamas specialistas, turintis tinkamus klausimus ir modernius įrankius.

  • Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį švietime, kultūros paveldo apsaugoje ir bendruomenių gyvenime. Šią dieną daug muziejų kviečia lankytojus į specialias programas, ekskursijas ir edukacijas.

    Tarptautinę muziejų dieną 1977 metais inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, o per kelis dešimtmečius ji tapo pasauliniu renginių ciklu. Muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip pritraukti ne tik nuolatinius lankytojus, bet ir tuos, kurie į ekspozicijas užsuka retai.

    Praktikoje ši diena dažnai reiškia išskirtinius pasakojimus apie eksponatus, užkulisių pristatymus ir susitikimus su kuratoriais. Kai kur rengiami teminiai vakarai, koncertai ar kūrybinės dirbtuvės, kurios leidžia muziejų patirti ne kaip tylų archyvą, o kaip gyvą miesto ir regiono tašką.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: muziejai aktyviai plečia skaitmeninį turinį, siūlo virtualias parodas, audiogidus bei interaktyvias patirtis. Tam vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, lankytojų srautų analizei, turinio pritaikymui skirtingoms auditorijoms ar kolekcijų paieškai.

    Planuojantiems apsilankymą verta iš anksto pasitikrinti konkretaus muziejaus darbo laiką ir renginių tvarkaraštį, nes nemokamos valandos ar specialūs įėjimai dažnai turi aiškias sąlygas. Taip pat pravartu atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose per Tarptautinę muziejų dieną lankytojų srautai įprastai išauga.

  • Tarptautinė muziejų diena: kokias nemokamas veiklas ir renginius muziejai siūlo šiandien visoje Lietuvoje

    Kuo išskirtinė ši diena?

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį visuomenėje. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM.

    Muziejai šią dieną dažnai pasitinka išplėstomis programomis, ilgesniu darbo laiku ir nemokamomis edukacijomis. Dalis įstaigų renginius derina su Europos muziejų naktimi, todėl lankytojams pasiūla išauga.

    Ko tikėtis muziejuose šiandien?

    Įprastai daugiausia dėmesio sulaukia nemokamas arba pigesnis įėjimas, teminės ekskursijos ir susitikimai su parodų kuratoriais. Populiarėja ir užkulisinių erdvių atvėrimas, kai lankytojai trumpam įleidžiami į saugyklas ar restauravimo dirbtuves.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija muziejams daugiau dėmesio skirti šeimoms ir jaunimui. Programose dažniau atsiranda interaktyvūs užsiėmimai, orientaciniai žaidimai ekspozicijose ir veiklos, kuriose istorija pristatoma per praktinius bandymus.

    Naujos tendencijos: skaitmena ir DI

    Muziejai vis aktyviau investuoja į skaitmeninę patirtį: audiogidus telefone, virtualias parodas ir bilietų rezervavimą internetu. Tokie sprendimai padeda valdyti lankytojų srautus ir suteikia daugiau informacijos skirtingiems auditorijos poreikiams.

    Vis dažniau bandomos ir DI paremtos priemonės, pavyzdžiui, turinio personalizavimas ar automatinis eksponatų aprašų parengimas darbuotojų darbui palengvinti. Tačiau muziejai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia išlieka patikimumas, šaltinių tikslumas ir kuratorių kontrolė.

    „Muziejai šiandien yra ne tik eksponatų saugyklos, bet ir bendruomenių susitikimo bei mokymosi vietos“, – pabrėžia Tarptautinė muziejų taryba ICOM.

    Norint suplanuoti apsilankymą, verta pasitikrinti konkretaus muziejaus programą ir darbo laiką, nes jie gali skirtis pagal miestą ir renginių formatą. Didžiuosiuose miestuose dalis veiklų gali būti su registracija, ypač ekskursijos mažesnėms grupėms.

  • Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Minint Tarptautinę muziejų dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasveikino Ignalinos krašto muziejaus kolektyvą ir padėkojo už darbą, saugant regiono istoriją, kultūrą bei atmintį.

    Pasak mero, muziejininkų darbas neapsiriboja eksponatų ar archyvų priežiūra. Jis pabrėžė, kad muziejai padeda praeities vertybes paversti gyvu dabarties pasakojimu, kuris skatina pažinimą ir stiprina ryšį tarp kartų.

    Muziejai kaip gyvas pasakojimas

    Mero sveikinime akcentuota, kad muziejai svarbūs ne tik kaip saugyklos, bet ir kaip vietos, kuriose kuriamas bendruomenės dialogas. Edukacijos, parodos ir susitikimai padeda lankytojams geriau suprasti krašto tapatybę ir kintančią kasdienybę.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima daugelyje šalių, o muziejai šia proga dažnai kviečia lankytojus į specialius renginius, temines ekskursijas ar edukacines veiklas. Tai proga priminti, kad kultūros paveldas išlieka aktualus tada, kai yra pasakojamas, aiškinamas ir patiriamas.

    Linkėjimai muziejininkams ir lankytojams

    Laimutis Ragaišis muziejininkams palinkėjo, kad muziejams nepritrūktų smalsių lankytojų, prasmingų atradimų, kūrybinių idėjų ir įvertinimo. Anot jo, muziejų veikla yra reikšminga visai bendruomenei, nes prisideda prie švietimo ir kultūrinio sąmoningumo.

    „Jūsų darbas – tai ne tik rūpestis eksponatais ar archyvais, bet ir įkvėpimas, pažinimas bei ryšys tarp kartų“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

  • Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Kodėl minima ši diena?

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta priminti muziejų vaidmenį visuomenėje ir paskatinti lankytojus atrasti kultūros paveldą. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM, o minėjimas kasmet apima tūkstančius muziejų visame pasaulyje.

    Lietuvoje ši diena dažnai tampa proga muziejams pristatyti naujas ekspozicijas, atverti įprastai nematomas fondų erdves ar pasiūlyti edukacijas šeimoms. Dalis muziejų taip pat rengia susitikimus su kuratoriais ir istorikais, kad lankytojai geriau suprastų eksponatų kontekstą.

    Kokių renginių tikėtis Lietuvoje?

    Nors Tarptautinė muziejų diena minima vieną dieną, praktikoje renginiai neretai išsiplečia į visą savaitgalį. Muziejai akcentuoja patyriminius formatus: temines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pažintinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninėms patirtims, kai dalis ekspozicijų ar pasakojimų pasiekiami nuotoliu. Muziejai taip siekia įtraukti auditorijas, kurios negali atvykti, taip pat pasiūlyti daugiau konteksto prie eksponatų per interaktyvų turinį.

    Kupiškio savivaldybės sveikinimas

    Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinimą bendruomenei paskelbė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Pasak jo, muziejai padeda saugoti krašto atmintį ir stiprina ryšį su vietos istorija, todėl ši diena yra proga padėkoti muziejų darbuotojams ir bendruomenėms.

    Tokie sveikinimai primena, kad regionų muziejai dažnai atlieka platesnę misiją nei vien eksponatų pristatymas: jie telkia bendruomenes, renka gyvąją atmintį ir kuria edukacines programas mokykloms. Tarptautinė muziejų diena tampa gera proga prisidėti prie šios veiklos paprasčiausiu būdu, apsilankant muziejuje ar sudalyvaujant renginyje.

  • Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Tarptautinės muziejų dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasveikino muziejininkus ir išskyrė Neringos krašto atminties puoselėtojų darbą. Jo teigimu, muziejai padeda ne tik saugoti istoriją, bet ir kurti gyvą ryšį tarp praeities ir šiandienos bendruomenės.

    Sveikinime pabrėžta, kad muziejininkų veikla prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir perduoda sukauptas žinias ateities kartoms. Pasak mero, kasdienis darbuotojų įsitraukimas atsiskleidžia per prasmingas iniciatyvas ir lankytojams kuriamas patirtis.

    „Jūsų darbas saugo mūsų krašto atmintį, padeda pažinti istoriją, puoselėti kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms“, – sakė Darius Jasaitis.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją koordinuoja Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši proga dažnai tampa impulsu muziejams atverti daugiau erdvių lankytojams, pristatyti naujas ekspozicijas ar edukacines veiklas ir kalbėti apie kintantį muziejų vaidmenį visuomenėje.

    Neringos meras muziejininkams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir lankytojų dėmesio. Sveikinimo pabaigoje jis padėkojo už atsidavimą ir kasdienį darbą, padedantį išlaikyti kultūrinę atmintį gyvą.

  • Meras sveikina Tarptautinės muziejų dienos proga: kodėl muziejai tampa gyvomis bendruomenės erdvėmis

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės muziejų dienos proga pasveikino muziejininkus, kultūros paveldo puoselėtojus ir istorinės atminties saugotojus. Sveikinime pabrėžta muziejų reikšmė išsaugant praeities liudijimus ir perduodant juos ateities kartoms.

    Pasak mero, muziejuose praeitis prabyla per išsaugotas istorijas, daiktus ir žmonių atmintį. Čia susitinka praeitis ir dabartis, o sukauptos vertybės padeda geriau pažinti krašto dvasią, kultūrinį paveldą ir žmones.

    „Jūsų atsakingas ir prasmingas darbas leidžia išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu ateities kartoms“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinime taip pat akcentuota, kad šiuolaikiniai muziejai vis dažniau veikia ne vien kaip ekspozicijų erdvės, bet ir kaip atviri bendruomenės traukos centrai. Lietuvoje ši kryptis stiprėja: muziejai plečia edukacijas, renginių programas, bendradarbiauja su mokyklomis, vietos kūrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Pastaraisiais metais muziejai vis daugiau dėmesio skiria patirčiai ir įtraukimui, o prie to prisideda skaitmeniniai sprendimai ir nauji pasakojimo būdai. Virtualūs turai, skaitmenintos kolekcijos, interaktyvūs eksponatų pristatymai ir DI sprendimai padeda pasiekti auditorijas, kurios anksčiau į muziejų užsukdavo rečiau.

    Meras padėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir pastangas muziejus paversti gyvomis kultūros erdvėmis. Muziejininkams palinkėta įkvėpimo, naujų idėjų, prasmingų darbų ir lankytojų dėmesio.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją inicijavo Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši diena primena, kad muziejai svarbūs ne tik kaip paveldo saugotojai, bet ir kaip vietos, kurios stiprina kultūrinę atmintį, skatina pažinimą bei dialogą.

  • Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Reguliarus lankymasis muziejuose, bibliotekose ar parodose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad kultūrinė veikla bent kartą per savaitę siejosi su palankesniais biologinio amžiaus rodikliais.

    Tyrimą atlikę University College London (UCL) mokslininkai analizavo daugiau nei 3 500 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vertinimui pasitelkti keli vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, kurie pagal DNR metilinimo ir kitus biologinius ženklus leidžia apytikriai įvertinti, kaip greitai sensta organizmas.

    Kaip matuotas biologinis amžius

    Skirtingi epigenetiniai laikrodžiai fiksuoja nevienodus senėjimo aspektus, todėl tyrėjai lygino net kelis modelius. Vienas jų, DunedinPACE, vertina būtent senėjimo tempą, o ne tik biologinio amžiaus „tašką“ konkrečiu metu.

    Pagal šį rodiklį, žmonėms, kurie kultūrinėje ar meninėje veikloje dalyvavo kartą per savaitę, senėjimo tempas buvo apie 4 proc. lėtesnis nei tų, kurie tokia veikla užsiėmė rečiau nei tris kartus per metus. Kas mėnesį užfiksuotas įsitraukimas siejosi su maždaug 3 proc. lėtesniu tempu.

    Kitas naudojamas įrankis, PhenoAge, lygina chronologinį amžių su tuo, ką „sako“ bendri sveikatos rodikliai. Tyrime nurodoma, kad reguliariai su menu ar kultūra bent kartą per savaitę susiduriantys žmonės pagal šį rodiklį vidutiniškai atrodė maždaug vieneriais metais „jaunesni“.

    Kokia veikla siejosi su geresniais rodikliais

    Į kultūrinę ir meninę veiklą pateko įvairūs užsiėmimai: muziejų ir bibliotekų lankymas, parodos, rankdarbiai, tapyba, dainavimas, šokiai ar kitos kūrybinės praktikos. Tyrėjai taip pat pastebėjo tendenciją, kad didesnė veiklų įvairovė dažniau siejosi su palankesniais senėjimo ženklais.

    Ryškiausi ryšiai fiksuoti tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent muziejus „sustabdo“ senėjimą. Tokiuose stebėjimo tyrimuose svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatos būklė, išsilavinimas, pajamos, socialinis aktyvumas, mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kodėl menas gali veikti organizmą

    UCL tyrėjai aiškina, kad meninės ir kultūrinės patirtys gali mažinti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir skatinti protinę veiklą, o tai siejama su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais. Kitos studijos sveikatos kontekste dažnai mini ir mažesnį uždegiminius procesus atspindinčių žymenų lygį bei širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimą, nors mechanizmai gali skirtis.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejasi su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė UCL epidemiologė Feifei Bu.

    „Šie rezultatai rodo, kad menas gali turėti poveikį sveikatai biologiniu lygmeniu ir turėtų būti vertinamas kaip sveikatą stiprinantis elgesys panašiai kaip fizinis aktyvumas“, – teigė UCL tyrimo autorė Daisy Fancourt.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąjį socialinį išrašymą, kai vietoje ar greta vaistų rekomenduojamos bendruomeninės veiklos. Ankstesnės iniciatyvos Kanadoje, kai pacientams būdavo suteikiamas nemokamas patekimas į muziejus, šį kartą gavo papildomą mokslinį kontekstą, nors praktinei medicinai dar reikalingi platesni ir ilgalaikiai tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kultūrinės veiklos nereikėtų suprasti kaip fizinio aktyvumo pakaitalo. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti realistiškas, prieinamas būdas papildyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, ypač kai judėjimas ribotas ar motyvacija sportui mažesnė.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Innovation in Aging“.