CP v2

Tag: Naftos kainos

  • ECB paliko 2,25 proc. palūkanas: Iraną vėl krečiantis karas gali priversti kelti dar kartą

    ECB paliko 2,25 proc. palūkanas: Iraną vėl krečiantis karas gali priversti kelti dar kartą

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį paliko pagrindines euro zonos palūkanų normas nepakeistas ir toliau vertina, kiek atsinaujinęs energijos kainų šokas dėl karo Irano regione gali persiduoti infliacijai. Indėlių galimybės palūkanų norma išliko 2,25 proc., o ji laikoma svarbiausiu ECB orientyru.

    Taip pat nepakeistos ir kitos dvi pagrindinės normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos išlaikytos 2,40 proc., o ribinio skolinimosi galimybės – 2,65 proc. Šios trys palūkanos formuoja pinigų politikos sąlygas bankams ir galiausiai daro įtaką paskolų bei indėlių kainai gyventojams ir verslui.

    ECB pripažino, kad energijos kainų perspektyva išlieka itin nepastovi, o neapibrėžtumas – didelis. Bankas pabrėžė, jog stebės šoko intensyvumą ir trukmę bei galimus netiesioginius ir antrinio poveikio kanalus, kai brangesnė energija pradeda kelti platesnį kainų lygį.

    „Neapibrėžtumas išlieka didelis, o visas energijos kainų šoko poveikis infliacijai dar neatsiskleidė“, – sakoma ECB pranešime.

    Sprendimas priimtas po to, kai patvirtinta, jog euro zonoje metinė infliacija birželio mėnesį sumažėjo iki 2,8 proc. nuo 3,2 proc. gegužę. Bazinė infliacija, iš kurios eliminuojami labiausiai svyruojantys energijos ir maisto komponentai, taip pat lėtėjo iki 2,4 proc., todėl ECB įgijo daugiau laiko įvertinti rizikas.

    Pauzė įvyko praėjus maždaug šešioms savaitėms po pirmojo palūkanų pakėlimo per beveik trejus metus. Tą kartą sprendimą skatino karinių veiksmų sukelti energijos kainų svyravimai ir užsitęsęs spaudimas kainoms, o ECB akcentavo, kad infliacija tvariai prie 2 proc. tikslo sugrįžtų tik vėliau, jei prireiktų papildomo griežtinimo.

    ECB vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu vengė įsipareigoti aiškiam palūkanų keliui, pabrėždama sprendimų priklausomybę nuo duomenų. Rinkos dalyviams tai reiškia, kad rudenį, kai bus atnaujintos prognozės, diskusijos dėl dar vieno palūkanų didinimo išlieka realios.

    Didžiausia rizika – energijos brangimas, kuris gali atgaivinti infliacijos spaudimą antrąjį metų pusmetį. Ilgiau išsilaikančios aukštesnės naftos ir dujų kainos paprastai pirmiausia didina sąskaitas namų ūkiams, o vėliau gali persiduoti prekių ir paslaugų kainoms per transporto, gamybos bei logistikos kaštus.

    ECB sprendimas išsiskiria platesniame centrinių bankų kontekste. JAV Federalinio rezervo tikslinis palūkanų intervalas siekia 3,50–3,75 proc., Jungtinės Karalystės centrinis bankas palūkanas laiko ties 3,75 proc., o Šveicarijos nacionalinis bankas bazinę normą išlaiko ties nuliu.

    Artimiausiomis dienomis sprendimus dėl palūkanų priims ir ECB svarbiausi partneriai – Federalinis rezervas bei Anglijos bankas. Kol kas finansų rinkose vyrauja lūkestis, kad abi institucijos artimiausiame posėdyje palūkanų nekeis, tačiau energijos kainų ir infliacijos dinamika gali greitai pakeisti prognozes.

  • Ciešninė Ormuz praranda svarbą: Irakas, Sirija ir Saudo Arabija skuba kurti sausumos alternatyvas

    Persijos įlankos energetinių išteklių maršrutai vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre: augant įtampai regione, didėja rizika, kad laivyba per Hormūzo sąsiaurį bus ribojama arba brangs dėl saugumo. Šis kelias ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų transporto koridorių.

    Ekspertai primena, kad Hormūzo sąsiauriu tradiciškai juda reikšminga dalis pasaulinės naftos pasiūlos, o bet kokie trikdžiai tiesiogiai persiduoda kainoms. Dėl to įlankos valstybės ir jų partneriai vis aktyviau investuoja į alternatyvas, kurios leistų bent dalį krovinių nukreipti ne per siaurą jūrinį „butelio kakliuką“, o sausuma ar kitais uostais.

    Pastaraisiais mėnesiais papildomu veiksniu tapo išaugusios draudimo ir apsaugos sąnaudos. Karo rizikos draudimo tarifai laivams, plaukiantiems per didelės rizikos zonas, kai kuriais atvejais šoko kartais, o tai reiškia brangesnį frachtą, ilgesnius pristatymo terminus ir didesnį spaudimą energijos kainoms galutinėse rinkose.

    Sausumos koridoriai grįžta į darbotvarkę

    Vienu ryškiausių pokyčių ženklų laikomi Irako ir Sirijos planai atgaivinti anksčiau neveikusį naftotiekio maršrutą, kuris leistų Irako naftą išgabenti į Viduržemio jūros pakrantę. Tokia kryptis sumažintų priklausomybę nuo išplaukimo per Persijos įlanką ir Hormūzo sąsiaurį.

    Projektams reikalingos investicijos vertinamos milijardais JAV dolerių, todėl sumas perskaičiavus į eurus kalbama apie maždaug 4–7 milijardus eurų, priklausomai nuo galutinės apimties ir techninių sprendimų. Šio tipo infrastruktūra paprastai kuriama keliems dešimtmečiams, todėl sprendimai vis dažniau priimami atsižvelgiant ne tik į šiandienos konfliktus, bet ir į ilgalaikę tiekimo grandinių riziką.

    Svarbu ir tai, kad atnaujinti sausumos maršrutai keistų regiono ekonominę geografinę logiką: tranzito svarbą vėl įgytų istoriniai centrai, o Viduržemio jūros uostai galėtų tapti papildomu energijos eksporto „langeliu“ į Europą. Kartu tai reikštų didesnę priklausomybę nuo politinio stabilumo Irake ir Sirijoje, kur saugumo situacija vis dar išlieka trapi.

    Saudo Arabija plečia ne tik naftotiekius

    Saudo Arabija jau turi veikiančių sprendimų, leidžiančių dalį naftos eksportuoti apeinant Persijos įlanką, o dabar vis daugiau dėmesio skiria platesnei logistikos strategijai. Tarp prioritetų minimi ir nauji geležinkelių koridoriai, kurie sujungtų rytinę šalies pakrantę su šiauriniais sausumos keliais link Jordanijos ir toliau į Viduržemio regioną.

    Tokie projektai turi dvi logikas: jie mažina priklausomybę nuo jūrinių sąsiaurių ir kartu didina šalies, kaip regioninio logistikos mazgo, ambicijas. Praktikoje tai reiškia, kad energetika, pramonė ir transportas planuojami kaip vienas kompleksas, siekiant užtikrinti tiekimo tęstinumą net ir geopolitinių sukrėtimų metu.

    Panašių, nors mažesnės apimties sprendimų turi ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kurie dalį eksporto gali nukreipti vamzdynais į terminalus už sąsiaurio ribų. Tokios alternatyvos nepanaikina Hormūzo sąsiaurio reikšmės, tačiau silpnina jo, kaip vienintelio kritinio taško, statusą ir mažina Irano galimybes naudoti šį maršrutą kaip spaudimo instrumentą.

    Rinkos požiūriu, kuo daugiau atsiranda realiai veikiančių alternatyvų, tuo mažesnė tampa vieno taško blokados įtaka kainoms ir tiekimui. Vis dėlto infrastruktūros projektai užtrunka, o artimiausiu laikotarpiu naftos ir dujų kainų svyravimus ir toliau lems saugumo situacija Persijos įlankoje, draudikų vertinimai ir laivybos bendrovių sprendimai dėl maršrutų.

  • Degalų kainos šauna aukštyn: dyzelinas artėja prie 2 eurų, valdžia svarsto, ar reikės naujų priemonių

    Lenkijoje degalų kainos šią vasarą pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus: analitikų vertinimu, dyzelino litras mažmeninėje rinkoje gali peržengti 8 zlotų ribą. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų valiutos kursų lygį, tai yra maždaug 1,80 euro už litrą ar daugiau, o benzinas 95 artėja prie 1,70 euro už litrą.

    Kainų šuolį lėmė keli sutapę veiksniai: pasibaigusios laikinos lengvatos ir rinkos reguliavimo priemonės, brangstanti nafta bei įtempta situacija pasaulinėse tiekimo grandinėse. Daugeliui vairuotojų tai reiškia brangesnes keliones, o verslui – didesnes transporto sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda ir į prekių bei paslaugų kainas.

    Pasaulinė įtampa kelia kainas

    Energetikos rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į geopolitines rizikas, ypač Artimuosiuose Rytuose. Bet koks neapibrėžtumas dėl naftos gabenimo maršrutų ar pasiūlos ribojimų didina kainų svyravimus, o didžiausią spaudimą Europoje dažnai patiria dyzelino segmentas.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad dyzelinas brangsta sparčiau nei benzinas, nes jo paklausą vasarą tradiciškai didina žemės ūkio darbai, statybos ir intensyvesnis krovinių vežimas. Kai pasiūla įtempta, kainos degalinėse reaguoja greitai.

    „Dyzelino kainoms įtaką daro ne tik naftos kaina, bet ir tai, kiek rinkoje realiai yra paruošto produkto. Šiuo metu būtent dyzelino pusėje jaučiamas didžiausias spaudimas“, – sakė degalų rinkos analitikas.

    Ką tai reiškia ekonomikai?

    Brangstant degalams, pirmiausia didėja logistikos kaštai: tiek vežėjams, tiek įmonėms, kurios prekes paskirsto po šalį. Tai dažnai tampa papildomu infliacijos veiksniu, nes transporto dedamoji yra įskaičiuojama į plataus vartojimo prekių kainas.

    Kitas kanalas – vartojimas. Didesnė dalis gyventojų pajamų iškeliauja degalams, todėl mažiau lieka kitoms išlaidoms, o tai gali lėtinti vidaus paklausą ir ekonomikos augimą. Būtent dėl šios priežasties politikams kyla dilema: ar palikti rinką veikti savarankiškai, ar svarstyti laikiną pagalbą, kuri sumažintų kainų spaudimą.

    Ar valdžia grįš prie priemonių?

    Anksčiau Lenkijoje taikyti sprendimai, skirti amortizuoti degalų brangimą, biudžetui kainavo milijardus zlotų, tai yra apie 1–1,2 milijardo eurų. Dėl to naujas plataus masto paketas būtų sudėtingas, ypač jei viešieji finansai įtempti ir trūksta rezervų.

    Vis dėlto, jei degalų kainos ir toliau kils, rinkoje neatmetama galimybė, kad gali būti ieškoma siauresnių, tikslinių sprendimų. Tokiu atveju tikslas būtų ne tik palengvinti naštą vairuotojams, bet ir sumažinti riziką, kad brangus dyzelinas taps papildomu smūgiu transportui, prekybai ir bendrai kainų dinamikai.

    Kol kas prognozės atsargios: vasaros pabaigos kryptis priklausys nuo naftos kainų, regioninių konfliktų dinamikos ir dyzelino pasiūlos Europoje. Vairuotojams tai reiškia vieną dalyką – artimiausios savaitės degalinėse gali būti dar brangesnės.

  • Infliacija euro zonoje smuko iki 2,8 proc.: ar ECB spaus pauzę, ar dar kels palūkanas?

    Infliacija euro zonoje smuko iki 2,8 proc.: ar ECB spaus pauzę, ar dar kels palūkanas?

    Euro zonos metinė infliacija birželio mėnesį patvirtinta ties 2,8 proc. ir, palyginti su geguže, sumažėjo nuo 3,2 proc. Tai pirmas bendro kainų augimo sulėtėjimas šiais metais, vykstant į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame sprendžiama dėl palūkanų normų krypties.

    Galutiniai Eurostato duomenys rodo, kad infliacijos dinamika pradėjo vėsti plačiu mastu: rodiklis mažėjo 22 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Finansų rinkoms tai yra signalas, kad spartesnių palūkanų didinimų ciklas gali būti pristabdytas, tačiau sprendimą vis dar gali koreguoti energijos kainos ir geopolitika.

    Be bendros infliacijos, reikšmingas ir bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos bei maisto kainų svyravimus. Birželį bazinė infliacija sumažėjo nuo 2,6 proc. iki 2,4 proc., o paslaugų kainų augimas lėtėjo nuo 3,5 proc. iki 3,2 proc., kas rodo silpstantį vidaus paklausos spaudimą kainoms.

    Energijos infliacija taip pat atslūgo: rodiklis mažėjo nuo 10,8 proc. iki 8,5 proc. Vis dėlto būtent energija išlieka didžiausia rizikos zona, nes naftos kainos yra jautrios geopolitiniams sukrėtimams ir tiekimo grandinių trikdžiams.

    Didžiausiose euro zonos ekonomikose situacija nevienoda: Vokietijoje metinė infliacija siekė 2,4 proc., Prancūzijoje 2 proc., Italijoje 3 proc., o Ispanijoje 3,6 proc. Skirtumai svarbūs ECB, nes vieninga palūkanų politika turi veikti skirtingų struktūrų ekonomikose, kuriose kainų spaudimas gali kilti dėl nevienodų veiksnių.

    Šie skaičiai ypač svarbūs po ankstesnio ECB žingsnio: birželį indėlių galimybės palūkanų norma buvo padidinta nuo 2 proc. iki 2,25 proc., ir tai tapo pirmu didinimu per beveik trejus metus. ECB tuomet argumentavo, kad infliacijos problema išlieka, o sugrįžimas prie 2 proc. tikslo nėra garantuotas be papildomo politikos griežtinimo.

    Riziką grąžina atsinaujinusi įtampa, susijusi su Iranu, kuri gali kelti naftos kainas ir vėl didinti infliacinį spaudimą. Brent rūšies naftos kaina pastaruoju metu vėl kilo iki maždaug 87 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 80 eurų, jei perskaičiuojama pagal apytikrį 0,92 euro už dolerį kursą.

    Tokia naftos kainų trajektorija reiškia, kad energijos atpigimas, kuris prisidėjo prie infliacijos sulėtėjimo, gali būti laikinas. Dėl to dalis ekonomistų neatmeta, kad ECB gali rinktis griežtesnę poziciją, tačiau labiau tikėtina laikoma pauzė, paliekant 2,25 proc. normą nepakeistą ir laukiant naujų prognozių.

    ECB vadovė Christine Lagarde anksčiau pabrėžė, kad sprendimai bus priimami kiekvieno posėdžio metu, remiantis naujausiais duomenimis, o išankstinis įsipareigojimas konkrečiam palūkanų keliui nėra planuojamas.

    „Išankstinių pažadų dėl palūkanų kelio nebus, sprendimus priimsime posėdis po posėdžio, remdamiesi duomenimis“, – sakė Christine Lagarde.

    Papildomas niuansas yra posėdžių kalendorius: liepos mėnesio posėdis paprastai nėra skirtas naujoms išsamioms makroekonominėms prognozėms, todėl politikos formuotojai gali turėti daugiau argumentų palaukti iki kito prognozių atnaujinimo. Praktikoje tai reikštų, kad dabartiniai infliacijos duomenys suteikia erdvės pauzei, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo energijos kainų, paslaugų infliacijos ir atlyginimų dinamikos.

    Tarptautiniame kontekste ECB veiksmai išlieka atidžiai stebimi: palūkanų kryptį svarsto ir kiti didieji centriniai bankai, vertindami, ar infliacijos sulėtėjimas yra tvarus. Euro zonoje šiuo metu pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar 2,8 proc. infliacija jau leidžia atsikvėpti, ar tai tik trumpas atokvėpis prieš naują kainų spaudimo bangą.

  • Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, paaštrėjus kariniams veiksmams tarp JAV ir Irano bei išaugus baimei dėl tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali strigti tanklaivių judėjimas vienu svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ ankstyvoje prekyboje pabrango apie 3,2 proc. iki maždaug 84 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo apie 2,8 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį. Kainų šuolį palaikė auganti geopolitinė rizika ir ribotas rinkos tolerancijos slenkstis bet kokiems logistikos sutrikimams.

    Analitikų vertinimu, JAV tęsė smūgius devintą naktį iš eilės, o Iranas atsakė atakuodamas JAV sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose. Tokia dinamika didina eskalacijos spiralės riziką ir kelia klausimą, ar konfliktas neperžengs regiono ribų.

    „JAV ir Iranas toliau apsikeičia smūgiais, o abiejose pusėse tai kainuoja gyvybes“, – teigiama ING žaliavų strategų Warreno Pattersono ir Ewos Manthey komentare.

    „Jei ši eskalacija nebus suvaldyta, galime grįžti į aplinką, kurioje išplinta plataus masto atakos visame Persijos įlankos regione“, – pridūrė jie.

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku pasaulinei naftos prekybai, nes juo keliauja reikšminga dalis jūrinių naftos srautų. Rinkose pakanka vien tikėtinos rizikos, kad tanklaivių eismas lėtės, draudimas brangs ar laivai rinksis ilgesnius maršrutus, kad kainos sureaguotų iškart.

    Įtampa naftos rinkoje sutapo su nervingomis nuotaikomis akcijų biržose, ypač su dirbtinio intelekto tema siejamose bendrovėse. Investuotojai vis dažniau fiksuoja pelnus po ankstesnių kilimų, o kalbos apie didžiules investicijas į DI infrastruktūrą kursto baimę, kad dalyje sektoriaus kainos gali būti pernelyg išpūstos.

    Rinkas papildomai supurtė ir žinia apie naują Kinijoje sukurtą galingą DI modelį, kurį pristatė Pekine įsikūrusi „Moonshot AI“. Investuotojai tai vertina kaip dar vieną signalą, kad pigesni ir pajėgūs Kinijos sprendimai vis stipriau konkuruoja su Vakarų kūrėjų produktais, o tai gali perskirstyti kapitalo srautus technologijų sektoriuje.

    Ekonomistai pažymi, kad ilgiau užsitęsusi įtampa Hormūzo sąsiauryje gali išplisti už energetikos ribų ir paveikti infliacijos lūkesčius, logistikos kaštus bei centrinių bankų sprendimus. Dėl to artimiausiomis dienomis rinka itin atidžiai seks tiek karinių veiksmų intensyvumą, tiek realius duomenis apie laivybos srautus regione.

  • JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    Jungtinės Valstijos atnaujino oro smūgius Iranui ir šį kartą juos vykdė dienos metu, teigdamos, kad taip siekia susilpninti Teherano galimybes grasinti komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į pakrantės gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų sandėliavimo bei paleidimo infrastruktūrą.

    Pasak CENTCOM, atakos buvo dalis platesnės kampanijos, kuri turi sumažinti riziką tanklaiviams ir krovininiams laivams viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių. JAV pareigūnai taip pat tvirtino, kad per pastarąją savaitę Iranas atakavo mažiausiai septynis komercinius laivus, todėl Vašingtonas didina spaudimą.

    Kas pasikeitė JAV taktikoje?

    Smūgių tęsimas dieną rodo, kad JAV gali siekti nuolatinio tempo, kuris ribotų Irano galimybes persigrupuoti, atstatyti pažeistą infrastruktūrą ir atsakyti. Tokia taktika dažnai pasirenkama siekiant greičiau išsekinti priešą, tačiau ji didina ir eskalacijos riziką, ypač regione, kur veikia keli tarpusavyje susiję konfliktų židiniai.

    Iranas pranešė apie aukas ir sužeistuosius. Irano kariuomenė teigė, kad per raketos smūgį į kareivines netoli Iranshahro žuvo septyni kariai, o sveikatos apsaugos pareigūnai skelbė apie daugiau nei 260 sužeistųjų per naktines atakas, tarp jų esą buvo ir nepilnamečių.

    Teherane griežtėja retorika

    Irano vidaus politikoje daugėja raginimų atsakyti griežčiau. Televizijos laidoje buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Manouchehras Mottaki svarstė, kad Iranas turėtų galvoti ne tik apie raketinius smūgius, bet ir apie JAV bazių regione užėmimą bei karių paėmimą į nelaisvę.

    Viešojoje erdvėje Teherane taip pat daugėja simbolinių keršto žinučių. Valstybei artima žiniasklaida ir institucijos tokius vaizdinius pateikia kaip atsaką į besitęsiantį karinį konfliktą, o tai didina įtampą ir apsunkina diplomatinio deeskalavimo galimybes.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Konfrontacijos centre išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį, įvairiais tarptautiniais vertinimais, keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Būtent todėl bet kokie grasinimai riboti laivybą čia akimirksniu kelia įtampą energijos rinkose, didina draudimo ir logistikos kaštus, o tai vėliau atsispindi degalų ir prekių kainose.

    Iranas tvirtina, kad sąsiauris lieka uždarytas, o Revoliucinė gvardija pareiškė, jog apribojimai tęsis, kol JAV nenutrauks, Teherano vertinimu, agresyvių veiksmų. Toje pačioje žinutėje buvo perspėta, kad taikiniais gali tapti ir kiti regiono naftos eksporto maršrutai.

    Irano valstybinėje televizijoje kalbėjęs buvęs diplomatas ir ekonomistas Hosseinas Adeli pabrėžė, kad atgrasymas esą nėra vien laivų judėjimas, o priklauso nuo karinių pajėgumų, politinės valios ir jūrinio eismo valdymo. Jo teigimu, jei Iranas mato grėsmę savo esminiams interesams, sąsiaurio uždarymo galimybė turi likti ant stalo.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar JAV ir Iranas pasirinks tolesnę eskalaciją, ar bandys grįžti prie riboto konflikto rėmų. Rinkos ir regiono partneriai stebi ne tik karinius pranešimus, bet ir laivybos srautus, draudimo įkainius bei tanklaivių maršrutų pokyčius, nes tai greičiausiai parodys realų krizės mastą.

  • Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kilimą, rinkoms vertinant paaštrėjusią situaciją Artimuosiuose Rytuose ir galimą poveikį energijos tiekimui. Kartu prastėjo nuotaikos akcijų biržose, ypač Azijoje, kur investuotojai mažino riziką.

    „Brent“ rūšies nafta pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta – iki maždaug 73 eurų. Dieną prieš tai kainos buvo pašokusios beveik 10 proc., o tai priminė, kaip greitai geopolitika gali perbraižyti žaliavų rinkos lūkesčius.

    Naftos kainos vis dar žemesnės nei ankstesnių krizių piko lygiai, tačiau rizikos premija rinkoje didėja dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimo maršrutais. Daugiausia dėmesio tenka Hormūzo sąsiauriui – strateginiam keliui, per kurį iš Persijos įlankos į pasaulį gabenama reikšminga dalis naftos.

    Įtampą dar labiau didino pranešimai apie naujus smūgius ir griežtesnę retoriką, o tai paskatino kalbas apie galimus apribojimus laivybai. Kai tanklaiviai vengia rizikingų zonų arba didėja draudimo ir logistikos kaštai, tai greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Azijos biržos traukėsi

    Azijos prekybos sesijoje pagrindiniai indeksai smuko: Japonijos „Nikkei 225“ mažėjo apie 1 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ – daugiau nei 3 proc. Kinijos akcijos taip pat silpo, nors eksporto statistika rodė spartų augimą, siejamą su didesne puslaidininkių ir technologijų paklausa.

    Investuotojus slėgė ir JAV akcijų rinkos signalai: prieš tai „S&P 500“ buvo kritęs apie 0,8 proc., o „Nasdaq“ – apie 1,6 proc. Didžiausią spaudimą patyrė su DI bumu siejamos technologijų bendrovės, nes dalis rinkos vis garsiau klausia, ar dabartiniai įkainojimai atitinka realiai pasiekiamą pelningumą.

    Rinkos laukia bankų rezultatų

    Šią savaitę Volstrito dėmesys krypsta į įmonių finansines ataskaitas, kurios turėtų padėti įvertinti, ar ekonomikos augimas ir vartojimas išlieka pakankamai stiprūs. Tarp svarbiausių – didžiųjų JAV bankų ketvirčio rezultatai, tradiciškai laikomi vienu iš bendros ekonominės sveikatos barometrų.

    Analitikai prognozuoja, kad „S&P 500“ bendrovių pelnai gali augti daugiau nei 20 proc., tačiau lūkesčiai jau įskaičiuoti į kainas. Jei ataskaitos nuviltų, o nafta brangtų toliau, rinkos galėtų dar jautriau reaguoti į infliacijos ir palūkanų normų perspektyvą.

    Kodėl brangi nafta svarbi visiems

    Brangesnė nafta paprastai didina degalų, logistikos ir dalies gamybos kaštus, todėl gali kelti vartotojų kainas. Tai ypač aktualu centrinėms bankininkystės institucijoms: jei infliacija vėl įsibėgėtų, palūkanų normų mažinimo planai galėtų būti atidėti.

    Tuo pat metu geopolitinė rizika skatina investuotojus ieškoti saugesnių aktyvų, o akcijų rinkoms tai reiškia didesnius svyravimus. Artimiausiomis dienomis naftos ir biržų kryptį labiausiai lems naujienos iš regiono, laivybos srautų situacija ir įmonių rezultatų sezonas.

  • Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atkuriantis karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir inicijuojantis naują mokesčio schemą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Pasak jo, JAV rinktų 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių, motyvuodama saugumo užtikrinimo kaštais.

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Bet kokie ribojimai ar papildomi kaštai čia paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, laivybos draudimą ir pristatymo terminus.

    Trumpas teigė, kad JAV būtų laikomos Hormuzo sąsiaurio saugotoju ir todėl turi teisę susigrąžinti išlaidas, reikalingas laivybos saugai šiame nepastoviame regione. Kartu jis pabrėžė, kad kitoms valstybėms esą būtų užtikrintas atviras ir sąžiningas plaukimas, o spaudimas būtų nukreiptas į Iraną.

    Iranas tokius pareiškimus atmetė ir pareiškė neleisiantis JAV kištis į strateginio vandens kelio valdymą. Teheranas taip pat perspėjo Persijos įlankos kaimynes nesudarinėti sąlygų JAV veiksmams, o bet kokią paramą Vašingtonui įvardijo kaip riziką, galinčią būti traktuojamą kaip priešiškas veiksmas.

    Įtampa išaugo po pastarosios atakų bangos: JAV pranešė smogusios dešimtims taikinių Irane, o Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie atsakomuosius smūgius regione. Pranešta apie oro pavojaus signalus ir raketų bei dronų perėmimus, o kai kurios šalys kaltino Iraną atakomis, keliančiomis grėsmę civiliams.

    Derybos, bet susitarimas braška

    Nors Trumpas anksčiau pareiškė, kad paliaubos faktiškai baigėsi, Vašingtonas viešai kartoja, kad derybų kanalas nėra uždarytas. JAV prezidentas tvirtino, jog pastarosiomis dienomis vyko ilgos konsultacijos, tačiau kaltino Irano derybininkus atsitraukiant nuo ankstesnių įsipareigojimų.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu pripažino, kad ankstesnis derybų pagrindas yra krizėje. Teheranas signalizavo, kad gali nebelaikyti įsipareigojimų, jei tą patį darys ir JAV, tačiau kartu teigė tęsiantis kontaktus su tarpininkais, siekiant išvengti platesnės eskalacijos.

    Ką tai reiškia laivybai ir rinkoms

    Tarptautinėje praktikoje pagrindinių tarptautinių sąsiaurių laivybos režimas remiasi tranzitinio plaukimo principu, o vienašališkos rinkliavos tampa ginčų objektu. Dėl to Trumpui paskelbus apie 20 proc. mokestį, tikėtina, kad kiltų ne tik politinė, bet ir teisinė konfrontacija dėl tokios priemonės taikymo.

    Laivybos sektoriui svarbiausias signalas yra rizikos priemokos augimas: draudikai ir vežėjai paprastai kelia tarifus, kai kyla karinių incidentų tikimybė. Tai gali reikšti brangesnį krovinių gabenimą, ilgesnius maršrutus ir didesnį spaudimą energijos bei prekių kainoms pasaulio rinkose.

    Regiono analitikai atkreipia dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvėjimas dažniausiai tik atitolina politinį susitarimą, bet jo nepanaikina. Vis dėlto kuo ilgiau tęsiasi eskalacija, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami spaudimo sąlygomis, o tai didina neapibrėžtumą ir rinkoms, ir sąjungininkams regione.

  • Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Pasaulinėse rinkose pirmadienį brango nafta, atsinaujinus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimų tiekimo sutrikimų. „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 3,9 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etalonas pabrango apie 4 proc. iki maždaug 69 eurų.

    Kainų šuolis įvyko po pranešimų apie JAV smūgių bangas Iranui ir Teherano atsaką regione. Prieš tai naftos kainos buvo nusileidusios iki lygių, fiksuotų iki konflikto eskalacijos, kai laivybos srautai sąsiauryje buvo atsinaujinę.

    Hormūzo sąsiauris vėl dėmesio centre

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį keliauja didelė dalis jūromis gabenamos žalios naftos ir naftos produktų. Net ir riboti incidentai ar grasinimai riboti laivybą paprastai iškart didina rizikos priedą naftos kainoje.

    Analitikų vertinimu, rinka jautriausiai reaguoja ne į pačius trumpalaikius kainų pokyčius, o į tiekimo grandinės stabilumą ir draudimo bei transportavimo kaštus. Bet koks laivybos trikdymas gali branginti ne tik žaliavą, bet ir jos pristatymą į Europą bei Aziją.

    Akcijų rinkos: Azija smuko, Europa beveik nejudėjo

    Įtampos fone Azijos biržose dominavo nuosmukis: Tokijo „Nikkei 225“ krito 1,1 proc., Seulo „Kospi“ smuko 5,6 proc. Europoje pagrindiniai indeksai daugiausia svyravo nežymiai, investuotojams vertinant geopolitines rizikas ir infliacijos perspektyvas.

    JAV ateities sandoriai rodė prastesnes nuotaikas: „S&P 500“ kontraktai smuko apie 0,4 proc., „Dow Jones“ apie 0,3 proc., o „Nasdaq“ apie 1 proc. Rinkos dalyviai nerimauja, kad brangesnė nafta gali apsunkinti infliacijos mažėjimą ir ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas.

    DI bumas ir artėjantis rezultatų sezonas

    Praėjusios savaitės pabaigoje JAV akcijas dar rėmė DI tematikos optimizmas, tačiau rizikos apetitas išlieka trapus dėl didelių vertinimų ir staigių kainų svyravimų. „Nvidia“ buvo viena stipriausių „S&P 500“ kilimą tempusių bendrovių, jos akcijos kilo 4 proc.

    Šią savaitę dėmesys persikelia į įmonių rezultatų sezoną, ypač didžiuosius JAV bankus. Investuotojai tikisi, kad pelnų augimas pateisins aukštas akcijų kainas, o naftos brangimas netaps dar vienu veiksniu, skatinančiu infliaciją ir ilgesnį griežtų palūkanų laikotarpį.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.