Tag: Naftos kainos

  • Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Pirmadienio rytą naftos kainos smuko, rinkoms sureagavus į suaktyvėjusias diplomatines pastangas mažinti įtampą su Iranu. Investuotojai ėmė perskaičiuoti karo rizikos priedą, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo įkainotas į naftos kainą.

    Pasaulinis etalonas „Brent“ per dieną krito daugiau nei 6 proc. ir iš maždaug 117 eurų už barelį nusileido iki maždaug 109 eurų. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat traukėsi ir siekė apie 100 eurų už barelį.

    Penktadienį „Brent“ buvo užsidaręs aukščiausiame lygyje nuo kovo, o iki ankstesnio piko trūko visai nedaug. Prieš konfliktui įsibėgėjant nafta buvo gerokai pigesnė, todėl rinkose išliko didelis jautrumas bet kokiems signalams apie eskalacijos ar deeskalacijos kryptį.

    Derybos ir rizika tiekimui

    Nuotaikos pasikeitė po savaitgalio pranešimų apie regiono tarpininkų ir aukšto rango pareigūnų vizitus Teherane bei saugumo konsultacijas. Šie signalai sustiprino lūkesčius, kad gali atsirasti erdvės susitarimui arba bent laikinam įtampos mažinimui.

    „Svarstau, ar sudaryti su jais sandorį, ar užbaigti viską iki galo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto pasiūlos rizika neišnyko: išlieka grėsmės energetikos infrastruktūrai ir logistikai regione, o pranešimai apie atakas bei numuštus dronus ar raketas primena, kad situacija gali apsiversti labai greitai. Dėl to kainų svyravimai išlieka staigūs, o prekyba dažnai reaguoja ne į faktus, o į lūkesčius.

    Hormuzo sąsiauris lieka dėmesio centre

    Atskiru jautriausiu tašku išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Net ir be fizinio blokavimo vien grėsmė laivybai ar draudimo kaštų šuolis gali didinti transportavimo išlaidas ir kelti kainas galutiniams pirkėjams.

    Pastaraisiais metais Persijos įlankos eksportuotojai didino alternatyvių maršrutų naudojimą vamzdynais, kad sumažintų priklausomybę nuo sąsiaurio. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, jog visiškai pakeisti šio kelio neįmanoma, todėl bet kokia karinė ar politinė įtampa čia greitai virsta kainodaros veiksniu.

    Rinkas veikia ir centrinių bankų savaitė

    Naftos kainų kritimas sutapo su intensyvia finansų rinkų savaite, kai laukiama pagrindinių centrinių bankų sprendimų dėl palūkanų normų. Palūkanos ir ekonomikos augimo perspektyvos tiesiogiai veikia naftos paklausos prognozes, todėl energijos žaliavų rinkos šią savaitę ypač jautrios makroekonominiams signalams.

    Tuo pat metu įsibėgėja ir įmonių rezultatų skelbimo sezonas, kuris daro įtaką bendram rizikos apetito lygiui rinkose. Investuotojams vertinant tiek geopolitiką, tiek pinigų politiką, trumpalaikiai kainų šuoliai ar kritimai gali kartotis dažniau nei įprastai.

  • Volstrito indeksai smuko, nafta brango virš 90 eurų: investuotojai vėl kelia DI burbulo klausimą

    Penktadienį Volstrito biržose dominavo korekcija: po ankstesnės sesijos technologijų sektoriaus išpardavimo spaudimas persimetė ir į kitas rinkos dalis. Nuotaikas prislopino ir smarkiai šoktelėjusios naftos kainos, kurios vėl atgaivino baimes dėl infliacijos bei lėtesnio JAV ekonomikos augimo.

    JAV žaliavinė nafta WTI sesijos pabaigoje kainavo apie 98 eurus už barelį, o „Brent“ kaina pakilo iki maždaug 107 eurų už barelį. Rinkos dalyviai tai siejo su padidėjusia geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika, kad bet koks eskalavimas gali sutrikdyti tiekimą bei dar labiau padidinti energijos kaštus.

    Brangstantys pinigai keičia prioritetus

    Kartu su nafta investuotojų dėmesys krypo į JAV iždo obligacijų pajamingumus, kurie vėl priartėjo prie 5 proc. ribos. Kylant pajamingumams, akcijų rinkoje didėja vadinamoji alternatyvioji kaina, nes saugesnės investicijos ima siūlyti patrauklesnę grąžą be didelių svyravimų.

    Ši dinamika ypač svarbi augimo bendrovėms, kurių vertinimai remiasi ateities pelno prognozėmis. Kai diskonto norma kyla, DI ir duomenų centrų plėtros istorijos, kurios pastaraisiais metais rinkoje buvo vertinamos itin optimistiškai, tampa jautresnės net ir nedideliam lūkesčių pasikeitimui.

    DI euforija susiduria su klausimu kas moka?

    Pastarosiomis savaitėmis rinkoje stiprėjo diskusija, ar DI investicijų banga neperžengė racionalių ribų. Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad rinka neatsisako tikėjimo DI, tačiau vis aktyviau vertina, kiek kainuoja infrastruktūra, elektros energija, lustai ir duomenų centrų finansavimas, o svarbiausia, kada tai virs tvariu pelningumu.

    „Rinka nenustojo tikėti dirbtiniu intelektu. Ji tiesiog pradėjo klausti, kas už tai moka, o kai obligacijų pajamingumas siekia apie 5 proc., toks klausimas turi kainą“, – sakė Lombard Odier Asset Management makroekonominių tyrimų vadovas Florian Ielpo.

    DI vertinimų tema išryškėjo ir dėl pranešimų apie „OpenAI“ derybas dėl naujo finansavimo etapo. Skelbta, kad bendrovė siekia pritraukti apie 28 milijardus eurų, o derybose aptariamas vertinimas galėtų siekti maždaug 1,2 trilijono eurų, nors rinkoje minėtos sumos pastaruoju metu kito.

    Ryškūs pokyčiai sektoriuose ir atskirose akcijose

    Jautriausiai į brangstančią energiją ir svyruojančius lūkesčius reagavo gynybiniai sektoriai ir vartojimo prekių segmentas, taip pat dalis paslaugų įmonių. Rinkoje buvo stebimi ir atskirų bendrovių kritimai po naujienų apie kaštų mažinimą bei investicijų perskirstymą, kai įmonės vis dažniau akcentuoja pasirengimą DI diegimui.

    Telekomunikacijų sektoriuje nuotaikas apkartino pranešimai, kad „SpaceX“ tariasi su ryšio infrastruktūros įmonėmis dėl platesnio belaidžių paslaugų projekto. Tokios žinios sustiprino konkurencijos rizikos vertinimą ir prisidėjo prie ryškesnių svyravimų tarp didžiųjų operatorių akcijų.

    Makroekonominis fonas taip pat siuntė nevienareikšmius signalus: Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų rodiklis išliko žemumose, o trumpalaikiai infliacijos lūkesčiai išsilaikė padidėję. Tuo pat metu S&P Global skelbiamų PMI rodiklių duomenys rodė, kad verslo aktyvumas išlieka gana tvirtas, o tai didina neapibrėžtumą dėl to, kiek ilgai aukštos palūkanų normos gali išsilaikyti.

    Strategai įspėja, kad rizikos vengimas gali užsitęsti: į rinkos kainodarą vis labiau įtraukiami tiek geopolitiniai scenarijai, tiek politiniai veiksniai JAV. Investuotojams tai reiškia didesnį jautrumą naujienoms, o DI temoje tikėtina daugiau atrankos, kai svarbia tampa ne pažadai, o realūs pinigų srautai.

  • Nafta šoka iki 105 eurų, akcijos smunka: „Kering“ griūtis ir DI burbulo baimė

    Nafta šoka iki 105 eurų, akcijos smunka: „Kering“ griūtis ir DI burbulo baimė

    Europos biržose penktadienio rytą vyravo atsargios nuotaikos: akcijos leidosi žemyn, o energijos išteklių brangimas vėl pakurstė infliacijos rizikas. Investuotojai tuo pat metu vertino staigų su DI siejamų technologijų bendrovių išsipardavimą JAV ir augančią geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose.

    Brangusi „Brent“ nafta pasiekė maždaug 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI rūšis kilo iki maždaug 92 eurų. Kainas į viršų stūmė baimė, kad platesnis konfliktas regione galėtų sutrikdyti tiekimą, taip pat ir išaugę draudimo bei transportavimo kaštai.

    Rinkose akys krypo ir į dujas: Europos orientyras, Nyderlandų TTF, lapkričio ateities sandoriuose laikėsi virš 93 eurų už megavatvalandę. Toks lygis reiškia papildomą spaudimą pramonei ir daliai namų ūkių, ypač jei brangimas užsitęstų į šildymo sezoną.

    Europos akcijos slenka žemyn

    Plataus masto Europos indeksas „Stoxx 600“ ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,4 proc. Londono FTSE 100 krito apie 0,3 proc., Frankfurto DAX prarado apie 0,5 proc., o Paryžiaus CAC 40 leidosi maždaug 0,8 proc.

    Ryškiausiai išsiskyrė prabangos prekių sektorius: „Kering“ akcijos smuko daugiau nei 10 proc. Po naujausių rezultatų rinką nuvylė „Gucci“ pardavimai, kurie trečiąjį ketvirtį, pakoregavus pagal valiutų svyravimus ir verslo pokyčius, traukėsi 6 proc., o tai sustiprino abejones dėl atsigavimo tempo.

    Prabangos segmentas pastaraisiais metais susiduria su lėtesne paklausa kai kuriose rinkose ir didesniu vartotojų jautrumu kainoms. Investuotojai tokiu metu ypač kritiškai vertina ženklus, ar didieji prekių ženklai sugeba išlaikyti maržas neaukodami pardavimų apimčių.

    DI akcijų korekcija ir JAV rinkų signalai

    JAV biržose ketvirtadienį nuotaikos buvo dar niūresnės: „S&P 500“ smuko 1,2 proc., o „Nasdaq“ krito 2,6 proc., technologijų sektoriui patiriant didžiausią spaudimą. Plačiau rinkoje vaizdas buvo mišrus, tačiau technologijų kritimas užgožė augimą kituose sektoriuose.

    DI bumo istorija vis dažniau susiduria su finansavimo kaina: brangstant skolinimuisi, duomenų centrų plėtra, elektros infrastruktūra ir pažangių lustų pirkimai tampa brangesni, o investuotojai jautriau reaguoja į bet kokį užuominą apie lėtesnį augimą. Dėl to daliai bendrovių tenka ieškoti naujų kapitalo pritraukimo būdų ir aiškiau pagrįsti DI investicijų grąžą.

    Technologijų milžinų rezultatai artimiausiomis dienomis gali tapti svarbiu testu rinkai: dėmesys bus sutelktas į tai, kiek agresyviai įmonės didina kapitalo išlaidas DI infrastruktūrai ir ar pajamų augimas spėja paskui investicijų tempą. Taip pat laukiama JAV centrinio banko sprendimo dėl palūkanų, kuris gali keisti rizikingų aktyvų patrauklumą.

    Obligacijų rinkos nerimas Europoje

    Valstybių skolos ir biudžetų tvarumas išlieka viena pagrindinių obligacijų rinkų temų, ypač kai ekonomikos augimas lėtėja, o politinis spaudimas didinti išlaidas nemažėja. Tai kelia klausimų dėl ilgesnio laikotarpio palūkanų normų lygio ir refinansavimo kainos.

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,07 proc., o Vokietijos atitikmuo siekė apie 3,33 proc., skirtumui viršijant 170 bazinių punktų. Italijos 10 metų pajamingumas buvo nukritęs žemiau 4,6 proc., tačiau rinkos išlieka jautrios tiek ekonominiams duomenims, tiek politinėms žinutėms.

    JAV obligacijos ketvirtadienį sulaukė pirkėjų, investuotojams ieškant saugesnio prieglobsčio po technologijų kritimo: 10 metų iždo obligacijų pajamingumas krito iki maždaug 4,97 proc. Tuo pat metu nauji duomenys apie paraiškas bedarbio pašalpai rodė, kad atleidimų banga neįsibėgėja, o darbo rinka išlieka santykinai tvirta.

    Artimiausiu metu rinkos stebės išankstines verslo aktyvumo apklausas euro zonoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Jos turėtų padėti įvertinti, kaip aukštesnės energijos kainos ir brangesnis skolinimasis veikia įmonių lūkesčius, užsakymus ir kainodarą.

  • Persijos įlankos naftos eksportas grįžo į prieškarinį lygį, bet kainas vis dar laiko Ormuzo rizika

    Persijos įlankos šalių naftos eksportas pastarosiomis savaitėmis vėl pasiekė ir kai kuriais vertinimais viršijo iki karo su Iranu buvusį lygį. Vis dėlto naftos kainos išlieka aukštos, nes rinką toliau veikia tiekimo grandinės rizika, brangus gabenimas ir įtampa Ormuzo sąsiauryje.

    Laivybos srautai per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, vis dar mažesni nei iki konflikto. Dėl to dalis krovinių nukreipiami alternatyviais maršrutais, o tai ilgina kelionės laiką ir kelia galutines sąnaudas.

    Kas vyksta Ormuzo sąsiauryje?

    Regiono eksportuotojai vis dažniau remiasi infrastruktūra, leidžiančia apeiti Ormuzo sąsiaurį, taip pat naudoja perkrovimą iš vieno tanklaivio į kitą. Praktikoje tai reiškia, kad mažesni laivai gabena krovinius rizikingesnėje zonoje, o didesni tanklaiviai laukia saugesniuose vandenyse, kur nafta perpilama ir siunčiama į Azijos rinkas.

    Riziką didina pasikartojantys incidentai jūroje ir išaugusios saugumo priemonės. Dalis reisų planuojami konvojais, o laivybos įmonės papildomai vertina maršrutų saugumą, įgulų parengimą ir galimas prastovas, jei situacija vėl paaštrėtų.

    Kodėl naftos gabenimas taip pabrango?

    Net ir atsistatant eksportui, logistikos kaštai regione išaugo kelis kartus, ypač gabenant naftą į Aziją. Prie brangimo prisideda ne tik ilgesni maršrutai, bet ir karo rizikos draudimas, papildomos apsaugos priemonės bei didesni reikalavimai įguloms.

    Draudimo įmokos dėl karo rizikos kai kuriais atvejais šoktelėjo nuo kelių iki maždaug dešimties proc. apdraudžiamos turto vertės, o tai tiesiogiai įskaičiuojama į frachto kainą. Laivybos bendrovės taip pat taiko priedus už darbą padidintos rizikos zonoje, todėl galutinė barelio transporto savikaina reikšmingai padidėja.

    Kodėl kainos vis tiek nesileidžia?

    Rinkos dalyviai naftos kainose įskaičiuoja ne tik faktinį tiekimo atsigavimą, bet ir tikimybę, kad konfliktas gali atsinaujinti ar išsiplėsti. Net ir trumpalaikiai sutrikimai regione sukelia didesnę reakciją, kai pasaulinės atsargos nėra didelės ir „pagalvė“ nenumatytiems atvejams ribota.

    Be to, naftos kainas palaiko lūkestis, kad bet koks naujas sukrėtimas Ormuzo sąsiauryje greitai paveiktų tiekimą į pagrindines importuotojas Azijoje. Tokiais laikotarpiais rinkoje auga vadinamoji geopolitinė premija, todėl kainos gali išlikti aukštos net tuomet, kai fiziniai eksporto srautai statistiškai atsistato.

    „Eksportas gali grįžti į ankstesnius lygius, tačiau kol Ormuzo rizika neatslūgsta, kainoms spaudimo žemyn neužtenka vien didesnių skaičių ataskaitose“, – sakė rinkos analitikas.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį lems tai, ar laivyba Ormuzo sąsiauryje stabilizuosis, kaip sparčiai pildysis atsargos ir ar nebus naujų incidentų jūroje. Investuotojams tai reiškia didesnį kainų svyravimų potencialą, o vartotojams ir verslui – riziką, kad energijos žaliavų brangimas gali užsitęsti.

  • Wall Street grįžta į technologijas: Nasdaq kilo, o DI karštinė atslūgo – kur krypsta rinka?

    Pirmadienio prekybos sesija Volstrite baigėsi nuosaikiu optimizmu: technologijų akcijos vėl atsidūrė dėmesio centre, o investuotojų baimė dėl DI sektoriaus perspektyvų kiek aprimo. Dėl to Nasdaq indeksas kilo daugiau nei 1 proc., nors bendra rinkos kryptis išliko nevienalytė.

    Rinkos dalyviai pastarosiomis dienomis buvo linkę mažinti riziką, ypač po diskusijų apie tai, ar DI bumas gali būti pelningai „monetizuojamas“ taip greitai, kaip tikisi investuotojai. Šįkart nuotaikos pagerėjo, tačiau lūkesčiai tapo griežtesni: vien pažadų apie milijardines investicijas jau nebeužtenka.

    Indeksai: technologijos traukė į viršų

    Prekybos pabaigoje Dow Jones indeksas nežymiai smuko, o platesnis S&P 500 pakilo. Daugiausia prie augimo prisidėjo Nasdaq, kurį į viršų stūmė didesnė paklausa technologijų sektoriui ir su DI susijusioms bendrovėms.

    Rinkos „baimės matuoklis“ VIX rodė aiškų atoslūgį, signalizuodamas, kad trumpalaikė įtampa sumažėjo. Vis dėlto investuotojai išlieka jautrūs tiek obligacijų pajamingumų pokyčiams, tiek įmonių rezultatams, kurie artimiausiomis dienomis gali keisti nuotaikas.

    DI vertinimai: investuotojai prašo įrodymų

    Analitikų vertinimu, akcijų rinkai palankiau, kai obligacijų pajamingumai stabilizuojasi, nes tai mažina finansavimo kainą ir spaudimą augimo bendrovėms. DI infrastruktūra reikalauja didelių kapitalo išlaidų, todėl brangus skolinimasis greitai tampa jautria vieta.

    „Investuotojams reikia aiškesnių įrodymų, kad pajamos iš DI sprendimų gali vytis išlaidas“, – sakė rinkos analitikė Ipek Ozkardeskaya.

    Dalis rinkos reakcijų sukosi apie skirtingų DI grandinės dalių riziką: nuo lustų gamintojų iki debesijos ir skaičiavimo išteklių tiekėjų. Pavyzdžiui, „Intel“ akcijos kilo po pagerintų vertinimų, o dalis kitų su DI infrastruktūra siejamų bendrovių patyrė spaudimą dėl skolų ir rizikos kainodaros.

    Investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip greitai DI produktai gali tapti stabiliu pajamų šaltiniu ir ar dabartiniai vertinimai atspindi realų uždarbio potencialą. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad artėjant rezultatų sezonui svarbiausia bus ne ambicingi planai, o konkretūs skaičiai ir maržų dinamika.

    Nafta ir geopolitika didino nepastovumą

    Žaliavų rinkose nepastovumą skatino pranešimai apie įtampą aplink energetikos infrastruktūrą ir atakas, susijusias su karu Ukrainoje. Tokios naujienos gali greitai keisti naftos pasiūlos rizikos vertinimą, todėl kainos išlieka jautrios geopolitiniams signalams.

    Tuo pat metu dalis prekiautojų vertino ir ilgalaikę perspektyvą: lūkesčiai dėl galimų sutrikimų energetikos grandinėse gali veikti ne tik artimiausių mėnesių, bet ir ilgesnio laikotarpio naftos kontraktų kainodarą.

    Makroekonominį foną papildė ir JAV būsto sektoriaus nuotaikos: statybų bendrovių sentimentas, vertinamas pagal NAHB indeksą, krito iki žemiausio lygio per ilgą laiką. Tai primena, kad aukštesnės palūkanų normos veikia ekonomiką nevienodai, o rinkos dalyviai ieško balanso tarp augimo istorijų ir atsparumo cikliniams svyravimams.

  • Kinija rugsėjį smarkiai didino rusiškos naftos importą: Maskva iš pardavimų uždirbo milijardus

    Kinija rugsėjį pastebimai padidino naftos pirkimus iš Rusijos ir Brazilijos, o šios dvi šalys kartu sudarė daugiau nei 40 proc. Kinijos importuojamos naftos srauto. Tai rodo Kinijos Generalinės muitinės administracijos paskelbti duomenys, atspindintys besikeičiančią žaliavos logistiką ir tiekimo rizikas.

    Vidutinis rusiškos naftos tiekimas Kinijai rugsėjį siekė apie 2,42 mln. barelių per dieną, arba maždaug penktadaliu daugiau nei prieš metus. Brazilijos srautas augo panašiu tempu ir sudarė apie 1,25 mln. barelių per dieną, o Kinija toliau diversifikavo pirkimus, ieškodama stabilesnių maršrutų ir kainos pranašumų.

    Rusija naftą į Kiniją gabeno tiek tanklaiviais, tiek vamzdynais, o Brazilija rėmėsi vien jūriniu transportu. Tokia kombinacija Maskvai suteikia lankstumo, nes vamzdynų tiekimas mažiau priklauso nuo jūrinių „butelio kakliukų“, o tanklaivių maršrutai leidžia greitai perorientuoti srautus priklausomai nuo paklausos.

    Tuo pat metu sumažėjo naftos pristatymai iš dalies Artimųjų Rytų tiekėjų, o tai buvo siejama su laivybos apribojimais Ormuzo sąsiauryje. Dėl didesnės geopolitinės rizikos ir brangstančio draudimo importuotojai dažniau renkasi alternatyvius tiekėjus, net jei kelias iki Kinijos yra ilgesnis.

    Kinijos importo struktūroje trečią vietą pagal rugsėjo tiekimo apimtis užėmė Saudo Arabija, tačiau jos pardavimai smuko iki maždaug 657 tūkst. barelių per dieną. Kinija taip pat pastaraisiais mėnesiais pradėjo pirmuosius pirkimus iš Kanados ir Jungtinių Valstijų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo regionų, kuriuos periodiškai veikia saugumo krizės.

    Reikšminga dalis naftos srautų į Kiniją tradiciškai keliauja per tarpininkavimo ir perkrovimo grandines, ypač kalbant apie Irano kilmės krovinius. Praktikoje dalis žaliavos perkraunama atviroje jūroje, keičiant dokumentaciją ir logistikos grandis, taip mažinant sankcijų laikymosi rizikos matomumą galutiniam pirkėjui.

    Finansine prasme rusiškos naftos eksportas Kinijai išlieka itin svarbus Kremliaus pajamoms. Kinijos muitinės statistika rodo, kad vien rugsėjį Rusija iš Kinijos partnerių už parduotą naftą gavo apie 6,59 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 6,1 mlrd. eurų pagal apytikslį 0,93 euro už dolerį kursą.

    Per pirmus devynis metų mėnesius Kinija iš Rusijos nupirko 87,59 mln. tonų naftos, kas atitinka maždaug 2,34 mln. barelių per dieną vidurkį. Šie srautai parodo, kad nepaisant sankcijų ir kainų ribojimų diskusijų Vakarų valstybėse, rusiška nafta toliau randa didelę ir mokią rinką Azijoje.

  • Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos antradienio rytą laikėsi penkių mėnesių aukštumose: „Brent“ rūšies nafta tarptautinėje rinkoje trumpam pakilo virš 110 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI viršijo 104 JAV dolerius. Investuotojai vertina tiekimo sutrikimų riziką Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja didelė pasaulinės naftos dalis.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: bet kokia įtampa ar incidentai čia rinkoje greitai virsta vadinamąja rizikos priemoka. Tai reiškia, kad kainą kelia ne vien realūs srautų pokyčiai, bet ir lūkestis, jog tiekimas gali sutrikti staiga.

    „Dabartiniai lygiai rodo, kad rinka į kainą įskaičiuoja reikšmingą rizikos priemoką dėl situacijos nepastovumo“, – teigė ING žaliavų strategai.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į logistikos dedamąją: tanklaivių frachto įkainiai yra išaugę, o tai brangina tiekimą net ir tada, kai žaliava fiziškai juda. JAV svarstomos priemonės, galinčios padidinti teisėtą laivybos pajėgumą, teoriškai mažintų pristatymo kaštus, tačiau rinkoje abejojama, kiek greitai tai galėtų duoti apčiuopiamą efektą.

    JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas interviu „Fox News“ teigė, kad žalios naftos srautai iš Persijos įlankos atsigavo iki maždaug 80 proc. ikikarinio lygio. Vis dėlto, jo teigimu, didesni apribojimai jaučiami ne tiek žalios naftos, kiek rafinuotų produktų tiekimo grandinėse, o tai gali skatinti benzino, dyzelino ir kitų produktų kainų svyravimus.

    Įtampa regione atsiliepė ir dujų rinkoms. Azijoje suskystintų gamtinių dujų momentinės kainos pakilo iki maždaug 29 eurų už milijoną britiškų šilumos vienetų, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos, po pranešimų apie incidentą su SGD tanklaiviu netoli Jemeno.

    Europoje Olandijos TTF ateities sandoriai, laikomi pagrindiniu regiono orientyru, laikėsi arti daugiamečių aukštumų ir siekė kiek mažiau nei 88 eurus už megavatvalandę. Tokie lygiai didina energijos sąnaudų spaudimą pramonei ir šildymo sektoriui, ypač artėjant žiemos sezonui.

    Biržose tvyro nerimas

    Energetikos brangimas sutapo su akcijų rinkų silpnumu Europoje: pagrindiniai indeksai dieną pradėjo neigiamai. Paryžiaus CAC 40, Londono FTSE 100 ir Frankfurto DAX fiksavo nedidelius kritimus, o rinkos dalyviai vertino ir politinę įtampą, ir ekonomikos augimo perspektyvas.

    Azijoje nuotaikos taip pat buvo prastesnės: technologijų sektorius patyrė didesnį spaudimą, investuotojams svarstant, kada ir kokiu mastu atsipirks didelės investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Pietų Korėjos Kospi sesijos metu smuko keliais procentais, o dalis technologijų bendrovių akcijų reagavo į brangstančio finansavimo ir konkurencijos rizikas.

    Ką tai gali reikšti vartotojams

    Naftos kainos virš 110 JAV dolerių už barelį istoriškai dažnai persiduoda į degalų kainas, nors galutinis poveikis priklauso nuo euro ir dolerio kurso, mokesčių bei perdirbimo maržų. Europoje papildomą spaudimą gali kurti brangesnė logistika ir aukštesnės draudimo bei laivybos sąnaudos, jei rizikos vertinimas Artimuosiuose Rytuose išliks padidėjęs.

    Artimiausiomis dienomis rinka ypač jautriai reaguos į naujienas iš Hormūzo sąsiaurio ir Persijos įlankos, taip pat į signalus dėl realių tiekimo srautų. Jei incidentų daugės, rizikos priemoka gali išlikti, o energijos kainų svyravimai toliau darys įtaką tiek infliacijos lūkesčiams, tiek finansų rinkų nuotaikoms.

  • Volstritas grįžta prie technologijų: DI panika rimsta, Nasdaq šokteli, o dėmesys krypsta į skolas

    Pirmadienio prekybos sesija Volstrite baigėsi teigiamai, o ryškiausiai išsiskyrė technologijų sektorius. Nasdaq indeksas paaugo daugiau nei 1 proc., investuotojams grįžtant į akcijas po praėjusios savaitės nervingumo, susijusio su dirbtiniu intelektu.

    Platesnis S&P 500 indeksas kilo nuosaikiau, o Dow Jones smuktelėjo nežymiai. Rinkos dalyviai stebėjo ir rizikos nuotaikas: svyravimų indeksas VIX mažėjo, rodydamas, kad įtampa bent trumpam atslūgo.

    Kas labiausiai judino rinką

    Didžiausias klausimas technologijų sektoriuje išliko tas pats: ar investicijos į DI pradės aiškiai atsipirkti pajamomis. Investuotojams vis svarbiau matyti ne tik pažadus, bet ir įrodymus, kad DI sprendimai generuoja pakankamą grąžą, palyginti su milijardinėmis išlaidomis infrastruktūrai ir lustams.

    Rinkai aktuali ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes aukštesnės palūkanos ypač jautriai veikia sparčiai augančias technologijų bendroves. Jei pajamingumai stabilizuojasi, akcijų rinkai tai gali reikšti mažesnį spaudimą vertinimams ir lengvesnį finansavimą įmonėms, kurios DI plėtrą remia skolintomis lėšomis.

    Technologijų akcijos: nuo „Intel“ iki CoreWeave

    Investuotojų dėmesį traukė lustų gamintojai: „Intel“ akcijos kilo, o kartu brango ir dalis konkurentų. Tokios įmonės dažnai laikomos vienomis tiesioginių DI bumo naudos gavėjų, nes jų produkcija reikalinga duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams.

    Tuo pat metu rinkoje netrūko atsargumo vertinant bendroves, kurių augimas glaudžiai susietas su didelėmis kapitalo išlaidomis. Dalis investuotojų atidžiau vertino skolos lygį ir riziką, ar dabartinės įmonių vertės nėra per jautrios palūkanų normoms bei lėtesniam pajamų augimui.

    „Investuotojams vis labiau reikia aiškesnės DI monetizacijos ir įrodymo, kad pajamos gali pasivyti išlaidas“, – sakė rinkų analitikė Ipek Ozkardeskaya.

    Nafta ir geopolitika: kintamumas grįžta

    Žaliavų rinkose didesnį kintamumą palaikė geopolitinės naujienos ir pranešimai apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Tokiais laikotarpiais naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į rizikos premiją, kuri įskaičiuojama vien dėl augančio neapibrėžtumo.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino, ar galimi ilgiau trunkantys infrastruktūros pažeidimai galėtų turėti įtakos tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams naftos kontraktams. Tokios prielaidos gali didinti kainų svyravimus net ir tada, kai fizinis naftos tiekimas trumpuoju laikotarpiu nesutrinka.

    „Po ankstesnės išpardavimo bangos rinka suprato, kad ne kiekviena investicija į DI automatiškai atsipirks“, – sakė investicijų vadovas Ronas Albahary.

    Makroekonominėje darbotvarkėje išsiskyrė ir JAV būsto rinkos signalai: statybų sektoriaus nuotaikų rodikliai silpnėjo, primindami, kad aukštesnės palūkanos veikia ne tik technologijų bendrovių finansavimą, bet ir vartotojų kreditavimą bei NT paklausą.

  • Naftos ir dujų mokesčiai pildo Rusijos biudžetą: spalį pajamos šoktels iki beveik 11 mlrd. eurų

    Rusijos federalinis biudžetas ir toliau stipriai priklauso nuo naftos ir dujų sektoriaus, o šios pajamos tiesiogiai didina šalies finansines galimybes tęsti karą prieš Ukrainą. Vertinimais, spalį įplaukos iš naftos ir dujų mokesčių gali būti apie 10 proc. didesnės nei prieš metus ir pasiekti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šaltinių skaičiavimai rodo, kad spalio rodiklis gali būti daugiau nei dvigubai aukštesnis nei rugsėjį. Tokį šuolį iš dalies lemia ne vien tik naftos kainos, bet ir mokestiniai ciklai, kai dalis įmokų į biudžetą sumokama ketvirčiais, todėl vieno mėnesio statistika gali atrodyti išskirtinai stipri.

    Be papildomo ketvirtinio mokesčio, bazinės sektoriaus įplaukos taip pat, tikėtina, augs. Skaičiuojama, kad atmetus šį komponentą pajamos galėtų būti apie 1,3 mlrd. eurų didesnės nei rugsėjį, o tai rodo išliekantį naftos ir dujų sektoriaus atsparumą net ir sugriežtintos kontrolės bei karo sąlygomis.

    Kas kelia naftos kainas?

    Pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu kilo dėl geopolitinės įtampos, didinančios tiekimo sutrikimų riziką. Tokie kainų šuoliai yra palankūs eksportuotojams, tarp jų ir Rusijai, nes net ir parduodant mažesnius kiekius galima surinkti reikšmingas biudžeto įplaukas.

    Vis dėlto poveikį Rusijai riboja mažėjanti gavyba: vertinama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį gavyba galėjo būti apie 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tai reiškia, kad aukštesnės kainos ne visuomet virsta proporcingai didesniu eksporto srautu, tačiau biudžeto pajamoms jos vis tiek suteikia aiškų postūmį.

    2026 metų biudžeto skaičiai

    Rusijos 2026 metų biudžeto projekte numatyta, kad naftos ir dujų pajamos sudarys reikšmingą dalį visų įplaukų. Plane įrašyta apie 89 mlrd. eurų naftos ir dujų pajamų, kai bendros biudžeto pajamos turėtų siekti apie 403 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu bendras metų vaizdas nėra vienareikšmis: vertinama, kad 2026 metų sausio–spalio laikotarpiu naftos ir dujų pajamos galėtų sudaryti apie 64 mlrd. eurų ir būti maždaug 14 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai rodo, kad mėnesiniai šuoliai gali maskuoti ilgesnio laikotarpio spaudimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu Rusijos biudžetas vis dar gauna dideles sumas iš energetikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir sumažėjus metinėms įplaukoms, energijos ištekliai išlieka vienu svarbiausių Rusijos finansinių ramsčių. Kol pasaulinės kainos išlieka padidėjusios, o eksporto kanalai veikia, energetikos mokesčiai gali toliau užtikrinti lėšų srautą, svarbų ir civilinėms išlaidoms, ir karo ekonomikai.

  • Saudi Aramco siūlo papildomas naftos siuntas Europai: signalas rinkai ir lengviau „Orlen“

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ šią savaitę kreipėsi į prekybininkus, siūlydama papildomas naftos partijas pagal vadinamuosius spot sandorius su pristatymu į Europą nuo spalio pabaigos iki lapkričio vidurio. Apie tai, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė „Reuters“, o bendrovės atstovas komentarų atsisakė.

    Toks žingsnis rinkai svarbus tuo, kad trumpuoju laikotarpiu gali padidinti pasiūlą Europoje ir sumažinti įtampą dėl galimų tiekimo sutrikimų. Pastarosiomis savaitėmis naftos kainas smarkiai veikė geopolitinė rizika, todėl net ir ribotos papildomos siuntos dažnai vertinamos kaip signalas, kad tiekėjai siekia stabilizuoti situaciją.

    Lietuvos ir regiono kontekste tai taip pat aktualu „Orlen“, kuris po atsisakymo pirkti rusišką naftą daugiau žaliavos importuoja iš alternatyvių krypčių, įskaitant Saudo Arabiją. Kuo daugiau fizinės naftos Europą pasiekia artimiausiomis savaitėmis, tuo mažesnė rizika, kad perdirbėjams ir degalų rinkai prireiks skubiai ieškoti brangių pakaitalų.

    Pasiūlos signalas jautriai rinkai

    Spot pardavimai paprastai reiškia, kad sandoriai sudaromi greičiau nei pagal ilgalaikes sutartis, o nafta pristatoma artimiausiu metu. Dėl to tokie pasiūlymai dažnai daro didesnį psichologinį poveikį kainoms nei abstraktūs pažadai ateičiai, ypač kai rinkos dalyviai vertina realų tiekimo užtikrintumą.

    „Saudi Aramco“ yra viena didžiausių pasaulio naftos bendrovių, o Saudo Arabija išlieka tarp svarbiausių eksportuotojų, todėl bet koks papildomų krovinių pasiūlymas tampa reikšmingu indikatoriumi. Europai tai ypač svarbu prieš žiemos sezoną, kai didėja tiek energijos, tiek logistikos grandinių jautrumas.

    Geopolitika ir maršrutų rizika

    Naftos rinkoje pagrindinį nerimą kelia galimi sutrikimai strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Persijos įlankos regioną ir Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos. Kuo labiau paaštrėja konfliktai regione, tuo labiau kainose atsispindi vadinamoji rizikos premija.

    Papildomai rinką veikia ir išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą bei transporto grandines regione, kurie gali riboti eksportą arba didinti draudimo bei gabenimo kaštus. Tokiose sąlygose net trumpalaikės papildomos siuntos į Europą gali tapti svarbiu stabilizavimo veiksniu, ypač perdirbimo įmonėms, planuojančioms žaliavos pirkimus kelioms savaitėms į priekį.

    Jei papildomų krovinių pasiūlymai virs realiais pristatymais, tai gali prisidėti prie ramesnių lūkesčių dėl naftos kainų svyravimų ir degalų kainodaros. Vis dėlto galutinį poveikį lems ne vien vienkartiniai sandoriai, bet ir tolesnė situacijos raida Artimuosiuose Rytuose bei bendri OPEC ir sąjungininkų sprendimai dėl gavybos politikos.