CP v2

Tag: Naftos kainos

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Europos reaktyvinių degalų įtampa slūgsta: kainos perskirstė srautus, vasaros skrydžiai turėtų vykti

    Kas pasikeitė degalų rinkoje

    Europos oro linijos ir valdžios institucijos pastarosiomis savaitėmis pastebi mažėjantį nerimą dėl reaktyvinių degalų trūkumo, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas realia grėsme vasaros skrydžiams. Situacijos tonas keitėsi tada, kai rinkoje šoktelėjus kainoms tiekėjai ir prekiautojai ėmė aktyviau nukreipti degalų krovinius į Europą.

    Padidėjusi kaina suveikė kaip signalas rinkai: naftos perdirbimo įmonės didino gamybą, o logistika persitvarkė taip, kad Europa greičiau kompensuotų sumažėjusius tiekimus iš Persijos įlankos regiono. Dalis trūkumo, kurį stiprino sutrikęs judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, buvo sušvelninta alternatyviais srautais.

    Tiekimo kryptys ir gamybos didinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra naujausiose įžvalgose pažymi, kad augo reaktyvinių degalų gamyba ir eksportas iš JAV bei Vakarų Afrikos. Tai padėjo užpildyti spragas, kurios atsirado dėl riboto tanklaivių judėjimo per vieną svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“.

    Prie stabilizacijos prisideda ir Europos perdirbėjai, didinantys reaktyvinių degalų išleidimą į rinką. Pavyzdžiui, Ispanijos bendrovė „Repsol“ viešai skelbė planus didinti reaktyvinių degalų gamybą apie 15–20 proc., siekdama padėti apsaugoti turizmui ypač svarbų kelionių sezoną.

    Oro linijų planai ir rizikos rudenį

    Rinkai nurimus, kai kurios oro bendrovės peržiūri ankstesnius sprendimus mažinti maršrutų apimtis, ypač trumpųjų skrydžių segmente, kur pelningumą greitai „suvalgo“ degalų kaina. Tuo pat metu Europos skrydžių srautų valdytojai prognozes koreguoja atsargiau, nes nežinomųjų dėl geopolitinės įtampos išlieka.

    „Mūsų degalų tiekėjai dar šią savaitę patvirtino, kad iki liepos vidurio tiekimo sutrikimų nesitiki, o situacija toliau gerėja“, – sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary.

    Vis dėlto analitikai ir institucijos pabrėžia, kad dabartinis palengvėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilumą. Jei JAV ir Izraelio karas prieš Iraną užsitęstų, o naftos ir degalų gabenimas per Hormūzo sąsiaurį negrįžtų į įprastą ritmą, didesnė įtampa gali atsinaujinti ankstyvą rudenį.

    Europos Komisija teigia, kad šiuo metu ES degalų stygiaus nefiksuojama, tačiau įspėja apie galimus regioninius apribojimus, jei sutrikimai tęstųsi. Kraštutiniu atveju valstybės gali panaudoti strategines atsargas, tačiau toks sprendimas paprastai siejamas ir su degalų taupymo priemonėmis, kad atsargos tarnautų kuo ilgiau.

    Kainų dinamika taip pat signalizuoja apie įtampos mažėjimą: po staigaus šuolio aukščiau nei 180 eurų už barelį, pastaruoju metu kainos slinko žemyn iki maždaug 150 eurų už barelį. Tai nereiškia, kad rizika dingo, tačiau rodo, jog rinka bent laikinai rado būdų perskirstyti tiekimą ir amortizuoti šoką.

  • ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    ES finansų ministrai ragina JAV stabdyti karą Artimuosiuose Rytuose: įspėja dėl naftos ir maisto kainų

    Europos Sąjungos finansų ministrai Paryžiuje vykusiame Didžiojo septyneto susitikime už uždarų durų perdavė Jungtinių Valstijų iždo sekretoriui Scottui Bessentui aiškią žinią: karas Artimuosiuose Rytuose turi baigtis kuo greičiau. Pasak kelių derybų detales žinančių pareigūnų, europiečiai akcentavo, kad užsitęsus konfliktui ekonominės pasekmės Europoje gali dar labiau pagilėti.

    Ministrų vertinimu, eskalacija su Iranu didina naftos kainų spaudimą ir kuria naują infliacijos bangos riziką, ypač energijai imlioms Europos ekonomikoms. Kartu įspėjama, kad brangstant energijai ir trikdantis tiekimo grandinėms gali stiprėti ir maisto kainų augimas, o labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi namų ūkiai.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainos

    Susitikimuose daug dėmesio skirta Hormūzo sąsiauriui, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks plaukiojimo ribojimas šiame maršrute rinkoms paprastai reiškia didesnį neapibrėžtumą, aukštesnes draudimo ir logistikos sąnaudas, o galiausiai tai persiduoda degalų ir šildymo kainoms.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja apie galimą ekonominių prognozių peržiūrą, nes brangesnė energija mažina vartojimą ir didina įmonių kaštus. ES šalys jau ir taip susiduria su didelėmis skolomis bei spaudimu finansuoti pagalbą gyventojams ir verslui, todėl papildomas energijos šokas gali apsunkinti biudžetus.

    Skirtingos pozicijos G7 viduje

    Europos pusė teigė, kad JAV turi didesnę politinę ir karinę įtaką konflikto dinamikai, todėl tikisi greitesnio deeskalacijos kelio. Tuo metu JAV atstovai, remiantis viešai cituotomis pozicijomis, kritiką atmetė ir argumentavo, kad dalį vidaus ekonominių problemų Europos vyriausybės linkusios aiškinti išoriniais veiksniais.

    „Tai ne tik europiečių nuomonė. Mes visi manome, kad tai turi baigtis kuo greičiau“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    JAV delegacija tuo pat metu ragino sąjungininkus griežtinti ekonominį spaudimą Iranui, įskaitant papildomas sankcijas ir priemones kovai su neteisėtu finansavimu. Šis akcentas atskleidžia, kad G7 partneriai sutaria dėl rizikų, bet ne visada sutampa dėl recepto, kaip tas rizikas mažinti.

    Naštos perskirstymas ir sankcijų dilemos

    Diskusijose taip pat išryškėjo platesnis kontekstas: Europa, mažiau apsaugota nuo importuojamos energijos kainų svyravimų, konfliktus regione dažnai jaučia greičiau per kainas degalinėse ir sąskaitas už energiją. JAV ekonomika paprastai laikoma mažiau pažeidžiama tokiems šokams, nes jos energijos struktūra ir vidaus gavyba suteikia daugiau amortizacijos.

    G7 galutiniame pareiškime šalys pripažino, kad Artimųjų Rytų konfliktas didina pasaulinį ekonominį neapibrėžtumą ir kelia riziką augimui bei infliacijai. Atskirai pabrėžta energijos, maisto ir trąšų tiekimo grandinių įtampa, kuri ypač skaudžiai veikia pažeidžiamiausias valstybes.

    Tuo pat metu aptartos ir kitos ekonominės temos, įskaitant finansinių nusikaltimų prevenciją bei naujų dirbtinio intelekto modelių reguliavimo kryptis. Tačiau ministrų žinutė dėl Artimųjų Rytų išliko dominuojanti: Europa siekia greito politinio sprendimo, nes kainų šuoliai ir augimo lėtėjimas didina socialinę bei fiskalinę įtampą visame žemyne.

  • Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos pasaulio rinkose šią savaitę pastebimai smuko, nors įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio išlieka aukšta. Investuotojai, panašu, vis labiau remiasi prielaida, kad tranzitas per vieną svarbiausių energetikos koridorių bus atnaujinamas palaipsniui, o konflikto eskalacija bent trumpuoju laikotarpiu gali būti pristabdyta.

    Kainų kritimą sustiprino lūkesčiai, kad Vašingtonas kol kas nesiryš greitam karinių veiksmų atnaujinimui prieš Iraną ir suteiks erdvės deryboms. Tokios nuotaikos paprastai mažina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, kuri į naftos kainą įskaičiuojama, kai tiekimo sutrikimų tikimybė auga.

    Kas vyksta Ormūzo sąsiauryje?

    Ormūzo sąsiauris yra kritiškai svarbus kelias, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu, todėl bet koks apribojimas čia akimirksniu atsispindi energijos žaliavų kainose. Rinkos reakcija rodo, kad dalis dalyvių pradėjo vertinti scenarijų, kuriame tranzitas nėra visiškai blokuojamas, o leidimai plaukti suteikiami selektyviai.

    Pranešimai, kad per sąsiaurį praleidžiami pavieniai tanklaiviai, ypač vykstantys į Azijos kryptį, tapo papildomu argumentu kainų korekcijai žemyn. Nors tokių reisų mastas ribotas, vien signalas apie judėjimą sumažina baimę dėl staigaus tiekimo „užsukimo“.

    Diplomatijos signalai ir NATO svarstymai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad sprendimą dėl tolesnių veiksmų prieš Iraną atidėjo kelioms dienoms, siekdamas palikti galimybę susitarimui. Pasak jo, tam įtakos turėjo ir Artimųjų Rytų partnerių prašymai skirti papildomo laiko diplomatinėms pastangoms.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi informaciją apie galimus NATO svarstymus, kaip užtikrinti laivybos saugumą, jei kelias neatsivertų iki liepos pradžios. Kol kas tai labiau diskusijų lygmens idėjos, o sprendimams reikėtų politinio sutarimo ir aiškaus mandato, todėl investuotojai šią kryptį vertina atsargiai.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Naftos kainos trumpuoju laikotarpiu dažnai juda ne vien pagal faktinį tiekimą, bet ir pagal lūkesčius dėl rizikos. Jei daugėja ženklų, kad tranzitas gali būti bent iš dalies atkurtas ir karinė eskalacija atidedama, kainos linkusios trauktis net ir esant įtemptai geopolitinei situacijai.

    Vis dėlto padėtis išlieka trapi: bet koks incidentas jūroje, griežtesni ribojimai ar staigus derybų žlugimas galėtų greitai sugrąžinti brangimo bangą. Dėl to artimiausiu metu tikėtinas didesnis kainų svyravimas, ypač reaguojant į naujus pareiškimus ir laivybos srauto pokyčius.

  • Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Rinka atsikvėpė po žinios

    Naftos kainos pasaulio biržose krito, investuotojams sureagavus į signalus, kad Hormuzo sąsiauryje judėjimas pamažu atsinaujina. Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos paskelbė, kad per pastarąją parą sąsiaurį kirto 26 laivai.

    Nors iki karo per šį maršrutą įprastai praplaukdavo apie 130–140 laivų per dieną, net ir dalinis srauto grįžimas rinkoms tapo reikšmingu ženklu. Dėl to naftos kainų įtampa trumpam atlėgo, o kainos koregavosi žemyn.

    Kiek ir kodėl atpigo WTI ir „Brent“

    JAV etaloninė WTI nafta per prekybos sesiją smuko apie 5 proc. ir pasiekė maždaug 92 eurus už barelį, taip nusileisdama žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Europos rinkose svarbiausia „Brent“ rūšis taip pat pigo apie 5,2 proc. – iki maždaug 98 eurų už barelį.

    Kainų kritimą lėmė ne vien faktinis 26 laivų praleidimas, bet ir lūkestis, kad blokados režimas gali švelnėti palaipsniui. Energetikos rinkose tokie signalai mažina baimę dėl staigaus pasiūlos sutrikimo, todėl dalis rizikos priedo kainoje išgaruoja.

    Kodėl Hormuzo sąsiauris toks svarbus

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: iki karo per jį buvo gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos. Dėl to net trumpalaikiai sutrikimai gali greitai persiduoti degalų, transporto ir logistikos kainoms daugelyje valstybių.

    Šis maršrutas, remiantis publikuota informacija, yra ribojamas nuo 2026 metų vasario 28 dienos, kai po JAV ir Izraelio atakos Iranui regione smarkiai išaugo karinė įtampa. Todėl kiekviena žinia apie realų laivybos atsigavimą rinkose vertinama kaip potencialus lūžio taškas.

    Kartu ekonomistai perspėja, kad ilgiau užsitęsusi blokada galėtų smukdyti ekonomikos augimą: brangi energija didina infliacijos spaudimą, o aukštos palūkanos ir didelės obligacijų pajamingumo reikšmės brangina skolos aptarnavimą. Tokia kombinacija silpnina vartojimą ir investicijas, todėl energijos kainų dinamika tampa vienu svarbiausių makroekonominių rizikos veiksnių.

    „Aukštos naftos kainos šiuo metu yra pagrindinis makroekonominio spaudimo taškas“, – sakė finansų analitikė Viktoria Kuszak.

    Rinkų nuotaikas pastarosiomis dienomis veikė ir JAV politiniai signalai: skelbta, kad Vašingtonas bent laikinai stabdo planuotus karinius veiksmus, siekdamas palikti erdvės deryboms. Investuotojai tokius pareiškimus vertina kaip galimybę sumažinti eskalacijos riziką, nors situacija išlieka trapi.

  • JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    Pasaulio augimo prognozė blogėja

    Jungtinės Tautos (JT) sumažino 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, nurodydamos, kad Artimųjų Rytų krizė didina energijos kainas ir temdo verslo bei vartotojų lūkesčius. Kartu pakoreguotos ir infliacijos projekcijos, nes brangstanti energija persiduoda beveik visoms prekių ir paslaugų grandinėms.

    Pagal atnaujintą JT vertinimą, pasaulio bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti apie 2,5 proc., kai metų pradžioje buvo prognozuota 2,7 proc. JT ekonomistai perspėja, kad nepalankesniu scenarijumi augimas galėtų sulėtėti iki maždaug 2,1 proc.

    Infliaciją kelia energijos šokas

    JT skaičiuoja, kad pasaulinė infliacija 2026 metais gali pasiekti apie 3,9 proc., tai yra 0,8 proc. punkto daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Pagrindinis veiksnys – energijos ir perdirbtų naftos produktų brangimas, kuris didina pramonės gamybos bei komercinio transporto sąnaudas.

    Skirtingose šalyse poveikis nevienodas. Išsivysčiusiose ekonomikose infliacija, JT vertinimu, gali kilti nuo 2,6 proc. 2025 metais iki 2,9 proc. 2026 metais, o besivystančiose – nuo 4,2 proc. iki 5,2 proc., nes brangesnė energija ir importas labiau spaudžia realias pajamas.

    Europa – tarp labiausiai pažeidžiamų

    JT pažymi, kad Europa yra labiau veikiama dėl didesnės priklausomybės nuo importuojamos energijos, todėl brangimas stipriau atsiliepia ir namų ūkiams, ir įmonėms. Prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas 2026 metais gali sulėtėti iki 1,1 proc., kai 2025 metais siekė 1,5 proc.

    Jungtinės Karalystės augimo perspektyva taip pat prastesnė: JT vertinimu, augimas gali smukti nuo 1,4 proc. 2025 metais iki 0,7 proc. 2026 metais. Toks tempas reikštų didesnį jautrumą bet kokiems papildomiems energijos tiekimo, transporto ar prekybos trikdžiams.

    Regionai reaguoja skirtingai

    Didžiausi nuostoliai, JT teigimu, koncentruojasi Vakarų Azijoje, kur poveikį didina ne tik energijos šokas, bet ir tiesioginė infrastruktūros žala bei sutrikusi naftos gavyba, prekyba ir turizmas. Regiono augimas, JT skaičiavimu, gali kristi nuo 3,6 proc. 2025 metais iki 1,4 proc. 2026 metais.

    Afrikoje vidutinis augimas turėtų mažėti nežymiai – nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc., o Lotynų Amerikoje ir Karibų regione – nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc. Tuo metu JAV ekonomika, JT vertinimu, išlieka palyginti atspari – prognozuojamas apie 2,0 proc. augimas, panašus į 2025 metų lygį.

    Azijoje situacija diferencijuota: Kinijos augimas gali sulėtėti nuo 5,0 proc. 2025 metais iki 4,6 proc. 2026 metais, o Indija išliktų viena sparčiausiai augančių didžiųjų ekonomikų, nors tempas, JT prognozėmis, mažėtų nuo 7,5 proc. iki 6,4 proc.

    „Iki recesijos dar toli, tačiau milijardams žmonių gyvenimas gali tapti sunkesnis, o daliai šalių neatmetamas ir ekonomikos susitraukimas“, – sakė JT Ekonominės ir socialinės pažangos departamento ekonominės analizės vadovas Shantanu Mukherjee.

    JT ekonomistai pabrėžia, kad esminis klausimas – kiek ilgai tęsis konfliktas ir kiek užsitęs jo poveikis energijos, prekybos ir logistikos grandinėms. Net ir šalys, turinčios rezervų ar labiau diversifikuotą energijos struktūrą, ilgainiui susiduria su ribomis, todėl rizikos pasaulio augimui išlieka padidėjusios.

  • Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad JAV ir Izraelio atnaujintos atakos prieš Teheraną gali išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Anot gvardijos, pakartotinos atakos esą sukeltų atsaką, kurio mastas būtų platesnis nei iki šiol.

    „Jeigu agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šįkart bus išplėstas už regiono ribų“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškime.

    Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai iš Vašingtono sklinda nevienareikšmiai signalai dėl galimos politinės išeities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad konfliktas su Teheranu gali būti užbaigtas „labai greitai“, o Iranas esą suinteresuotas susitarimu.

    JAV viceprezidentas JD Vance atskiroje spaudos konferencijoje sakė, kad nei Baltieji rūmai, nei Teheranas nenori, jog karinė kampanija būtų atnaujinta. Pasak jo, derybų procesas yra „pakankamai geroje“ stadijoje, tačiau konkretūs terminai ar įsipareigojimai nebuvo detalizuoti.

    Tuo pat metu pats Donaldas Trumpas anksčiau viešai grasino papildomais kariniais veiksmais, nurodydamas kelių dienų langą deryboms. Vėliau jis pripažino buvęs arti sprendimo smogti Iranui, tačiau tą planą nusprendė atidėti.

    Situaciją papildomai įtempia strateginė Ormūzo sąsiaurio reikšmė, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos arterijų taškų. Per šį sąsiaurį įprastai gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai persiduoda energijos kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Pranešimuose teigiama, kad laivyba regione pastarosiomis savaitėmis smarkiai sumažėjo, o karo dinamika įstrigo trapioje pusiausvyroje: galioja paliaubos, tačiau abi pusės siekia įtakos strategiškai svarbiose vietose. Tai didina riziką, kad net pavieniai incidentai gali tapti pretekstu greitam eskalavimui.

    Tarptautinės reakcijos kontekste investuotojai ir energetikos rinkos dalyviai dažniausiai jautriausiai reaguoja į signalus apie Ormūzo sąsiaurio saugumą, nes alternatyvūs maršrutai yra riboti. Dėl to bet kokie pranešimai apie galimą konflikto atsinaujinimą gali sukelti kainų šuolius ir stiprinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims, ypač Europoje.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • Rublis šoka į viršų: brangstanti nafta po Artimųjų Rytų konflikto pildo Kremliaus biudžetą

    Rusijos rublis šį pavasarį netikėtai sustiprėjo ir, kaip skelbia „Bloomberg“, pagal tempą tai vienas ryškiausių atšokimų tarp pagrindinių valiutų. Pagrindinė priežastis siejama ne su Rusijos ekonomikos sveikimu, o su staigiai padidėjusiu užsienio valiutos srautu iš naftos eksporto.

    Agentūros vertinimu, rublio šuolį labiausiai pakurstė įtampos Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijęs naftos kainų kilimas. Kai energijos ištekliai brangsta, Rusijos biudžetas, kuris istoriškai labai priklausomas nuo naftos ir dujų pajamų, gauna daugiau įplaukų, o tai trumpuoju laikotarpiu palaiko ir nacionalinę valiutą.

    Daugiau naftos eurų – tvirtesnis kursas

    „Bloomberg“ duomenimis, nuo 2026 metų balandžio pradžios rublis sustiprėjo maždaug 12 proc. Valiutos kursas priartėjo prie lygių, kurie rinkoje nematyti nuo 2023 metų pradžios, o dalis rinkos dalyvių tai sieja su išaugusiomis energijos išteklių eksporto pajamomis.

    Šis mechanizmas gana tiesus: brangesnė nafta reiškia daugiau į Rusiją įplaukiančių eurų ir kitų valiutų, kurios per eksportuotojų konversijas bei mokesčių mokėjimus didina paklausą rubliui. Tuo pat metu rinkos dažnai reaguoja ir į lūkesčius, kad valstybė turės daugiau „pagalvės“ finansuoti išlaidas.

    Kodėl rublis kyla, nors sankcijos niekur nedingo?

    Rublio stiprėjimas išsiskiria tuo, kad jis vyksta nepaisant ilgalaikių ribojimų Rusijos finansams ir prekybai. Dalis analitikų, kuriuos cituoja „Bloomberg“, pripažįsta, kad ankstesnis konsensusas buvo priešingas: tikėtasi laipsniško rublio silpnėjimo dėl sankcijų, izoliacijos ir prastėjančios investicinės aplinkos.

    Šįkart rinka rodo, jog trumpalaikiai kainų šokai žaliavų rinkose gali užgožti fundamentalius veiksnius. Kitaip tariant, rublio stiprumas gali būti labiau „naftos kainos istorija“ nei įrodymas, kad Rusijos ekonomika tapo atsparesnė.

    Trumpalaikė nauda gali maskuoti gilesnes problemas

    Net ir augant įplaukoms iš naftos, dalis ekspertų perspėja, kad toks rublio „raidas“ gali būti trapus. Jei naftos kaina stabilizuotųsi ar kristų, o eksporto srautai susidurtų su papildomais apribojimais, rublio palaikymas išblėstų.

    Be to, „Bloomberg“ minima ir kita rizika: dalis rinkos pradeda svarstyti, ar rublis nėra pervertintas, lyginant su šalies ekonomikos fundamentika. Tokiu atveju bet koks nepalankus geopolitikos ar energijos kainų posūkis galėtų greitai pakeisti nuotaikas valiutų rinkoje.

  • Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos antradienį leidosi žemyn po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atšaukia planuotą karinį smūgį Iranui. Rinkos dalyviai šį signalą įvertino kaip laikinai sumažėjusią riziką tiekimui iš Persijos įlankos regiono.

    „Brent“ etalonas per prekybos sesiją smuko maždaug 1,33 proc., o JAV „WTI“ ateities sandoriai – apie 0,91 proc. Tai įvyko investuotojams reaguojant į žinią, kad planuota karinė operacija šią dieną nebus vykdoma.

    Pasak JAV prezidento, sprendimas atidėti veiksmus priimtas Persijos įlankos lyderių prašymu, vykstant rimtoms deryboms su Teheranu. Tokia retorika bent trumpuoju laikotarpiu sumažino nuogąstavimus, kad konfliktas dar labiau sutrikdys naftos eksportą.

    Rezervai tirpsta rekordiškai

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis pastarosiomis dienomis viešai įspėjo, kad komercinės naftos atsargos sparčiai mažėja. Jo teigimu, dabartinėje situacijoje pasauliui gali būti likusios tik kelios savaitės atsargų, jei išliktų itin dideli tiekimo sutrikimai.

    Agentūros preliminarūs duomenys rodo, kad pasaulinės naftos atsargos kovą sumažėjo 129 milijonais barelių, o balandį – dar 117 milijonų. Didžiausias kritimas fiksuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, kur sausumoje laikomos atsargos sumenko 146 milijonais barelių.

    Kartu matomas atsargų mažėjimas ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomikose, kur jos traukėsi 24 milijonais barelių. Toks fonas kuria sąlygas didesniems kainų šuoliams, ypač artėjant vasaros paklausos pikui.

    Hormūzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausia įtampa rinkose siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet kokie ribojimai ar papildomi mokesčiai laivybai šiame koridoriuje įprastai akimirksniu atsispindi ateities sandorių kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad dėl sutrikimų Persijos įlankoje bendri tiekimo praradimai jau viršijo 1 milijardą barelių, o daugiau nei 14 milijonų barelių per parą esą negalėjo išvykti iš regiono. Tokie skaičiai paaiškina, kodėl rinka jautriai reaguoja net į vieną politinį pareiškimą.

    Agentūra taip pat pažymi, kad paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti, jei pavyktų pasiekti susitarimą ir nuo trečiojo ketvirčio palaipsniui atkurti srautus per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto, esant sparčiai mažėjančioms atsargoms, didesnis kainų svyravimas, tikėtina, išliks.