CP v2

Tag: Naftos kainos

  • „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį jos grynasis pelnas daugiau nei padvigubėjo. Bendrovė teigia, jog rezultatams itin palankiai susiklostė naftos ir dujų rinkos, kurias sudrebino Artimųjų Rytų konfliktas.

    „BP“ duomenimis, pelnas po mokesčių balandžio–birželio laikotarpiu siekė apie 3,38 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu sudarė apie 1,40 mlrd. eurų. Tokį šuolį lėmė brangesni iškastinio kuro ištekliai ir didesnės pajamos iš prekybos veiklos, kai kainos rinkose stipriai svyravo.

    Tuo pat metu bendrovės pajamos didėjo iki maždaug 60,43 mlrd. eurų ir buvo apie 47 proc. didesnės nei prieš metus. Energetikos sektoriuje panašios tendencijos fiksuotos ir pas kitus didžiuosius Vakarų rinkos žaidėjus, kurių bendras ketvirčio pelnas, skaičiuojama, taip pat išaugo dėl įtampos regione ir pasiūlos sutrikimų rizikos.

    Rinka sukrėsta, pelnai auga

    „Pastarasis laikotarpis pažymėtas vienu labiausiai sutrikdytų etapų pasaulinėje energijos rinkoje“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Energetikos įmonėms tokiomis sąlygomis dažnai padeda ne tik brangstanti žaliava, bet ir prekybos padalinių uždarbis, kai ateities sandorių kainos reaguoja į kiekvieną naujieną iš konflikto zonos. Investuotojams tai paprastai reiškia didesnį trumpalaikį pelningumą, tačiau kartu išauga ir rizika dėl tiekimo grandinių, logistikos bei reguliavimo pokyčių.

    Strategijos posūkis: mažiau žaliosios energijos

    Pastaraisiais metais „BP“ dažnai buvo kritikuojama, kad jos veiklos rezultatai atsilieka nuo kai kurių pagrindinių konkurentų. Prieš Meg O’Neill paskyrimą bendrovė mažino švariosios energetikos investicijas ir labiau orientavosi į pelningesnį naftos ir dujų verslą.

    Šią kryptį sustiprina ir turto pardavimai: bendrovė jau yra realizavusi dalį perdirbimo bei mažmeninės prekybos turto žemyninėje Europoje ir paskelbė ketinanti atsisakyti Šiaurės jūros veiklos Jungtinėje Karalystėje. Taip pat pranešta apie planus parduoti „Archaea“ – biometano ir biodujų verslą Jungtinėse Valstijose.

    „Mes neišnaudojame savo potencialo“, – teigė Meg O’Neill.

    „Mūsų pastarųjų metų rezultatai neatitiko nei mūsų pačių lūkesčių, nei akcininkų“, – pridūrė ji.

    Dividendas kyla, bet įtampa dėl valdysenos išlieka

    „BP“ pranešė ketvirtinį dividendą didinanti 4 proc., o bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo ankstyvoje prekyboje Londone kilo apie 0,5 proc. Įmonė taip pat pabrėžė, kad pelno rodiklis, eliminuojantis tam tikrus vienkartinius veiksnius, per ketvirtį išaugo iki maždaug 4,92 mlrd. eurų ir viršijo rinkos lūkesčius.

    Vis dėlto finansinius rodiklius lydi ir reputaciniai bei valdysenos klausimai. Balandį metiniame akcininkų susirinkime kilo nepasitenkinimas dėl klimato atskaitomybės, o vėliau bendrovė netikėtai atsisveikino su valdybos pirmininku Albertu Manifoldu, nurodydama rimtus nuogąstavimus dėl valdysenos ir priežiūros standartų.

    Meg O’Neill, anksčiau dirbusi „ExxonMobil“ ir vadovavusi „Woodside Energy“, tapo pirmąja išorės kandidate, paskirta „BP“ generaline direktore per 117 metų bendrovės istoriją. Ji pakeitė Murray Auchinclossą, kuris pareigas ėjo trumpiau nei dvejus metus.

  • JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano konfliktui įžengus į šeštą mėnesį, energijos rinkose įsivyravo įtampa, kuri tiesiogiai smogė degalų kainoms ir tiekimui. Dėl sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis, rinka susidūrė su pasiūlos trūkumu.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina per pavasario mėnesius kilo nuo maždaug 60 eurų iki daugiau nei 86 eurų už barelį, o piko metu buvo pasiekusi apie 108 eurus. Dėl šio šuolio brango benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai, o kai kuriose šalyse fiksuotos ir tiekimo spragos.

    Su kainų banga atėjo ir rekordiniai pelnai didžiausioms naftos bendrovėms, ypač toms, kurios valdo ir gavybą, ir perdirbimą. JAV milžinė „Exxon Mobil“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos pelnas išaugo iki maždaug 12,5 mlrd. eurų, o pajamos pasiekė apie 99,8 mlrd. eurų.

    „Chevron“ rezultatai taip pat šoktelėjo: bendrovė nurodė uždirbusi apie 10,4 mlrd. eurų pelno, o pajamos paaugo iki maždaug 60,3 mlrd. eurų. Pagrindinis impulsas – brangesni degalai ir išaugusios perdirbimo maržos, ypač dyzelino segmente.

    Tuo pat metu Europoje šešios didžiausios naftos bendrovės pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo apie 18,9 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei 40 proc. daugiau nei prieš metus. Tokie skaičiai atgaivino diskusijas, ar šiuo laikotarpiu gauti pelnai neturėtų būti papildomai apmokestinti.

    „Pasaulyje yra grupių, kurioms krizė labai palanki, o naftos gamintojai yra viena iš jų“, – sakė Patrickas Galey iš organizacijos „Global Witness“.

    JAV Kongrese demokratai pristatė siūlymus nuo 2026 metų papildomai apmokestinti didžiuosius gamintojus už išskirtinį pelną, o surinktas lėšas nukreipti vartotojams. Idėja grindžiama tuo, kad degalų brangimas tampa didele našta namų ūkiams ir verslams, ypač tais laikotarpiais, kai dalis ekonomikos tiesiogiai priklausoma nuo transporto sąnaudų.

    Viena pagrindinių rinkos priežasčių, kodėl pelnai auga greičiau nei gavybos apimtys, yra perdirbimo sektorius. Perdirbimo gamyklos naftą paverčia benzinu, dyzelinu, reaktyviniais degalais ir šildymo kuru, o būtent šių produktų kainos karo fone kilo sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, todėl turintys modernias gamyklas ir stabilias žaliavos tiekimo grandines uždirba daugiausia. Kai kuriuose regionuose perdirbimą ribojo logistikos sutrikimai, saugumo rizikos bei pažeista infrastruktūra, todėl JAV perdirbėjai tapo vienais pagrindinių laimėtojų.

    Vis dėlto ne visos naftos ir dujų bendrovės išlošia vienodai. Įmonės, kurios yra arčiau konflikto zonos ir negali išgabenti produkcijos, patiria didesnes transportavimo bei apsaugos išlaidas, o pardavimo apimtys mažėja, tad net ir aukštos kainos ne visada kompensuoja praradimus.

    Galiausiai kainų šoką labiausiai jaučia vartotojai: mokama daugiau už degalus, brangsta kelionės, o energijos sąnaudos persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ekonomistai įspėja, kad užsitęsę tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali ilgiau išlaikyti aukštą infliacinį spaudimą ir didinti riziką pasaulio augimui.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad dėl išaugusių naftos kainų ir tiekimo sukrėtimų 2026 metų antrąjį ketvirtį elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai rekordais fiksuoti net 50 šalių. Agentūros vertinimu, šiemet įkraunami automobiliai gali sudaryti apie 29 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje.

    IEA šį naftos rinkos sukrėtimą vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje, o jo poveikis greitai persimetė į kelių transportą. Brangstant degalams, daug valstybių spartino elektrifikaciją siekdamos mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stabilizuoti išlaidas.

    Rekordai per bendrą nuosmukį

    IEA duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje parduota daugiau kaip 9 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, iš jų per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 mln. Tai išskirtina tuo, kad bendri pasauliniai automobilių pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, agentūros vertinimu, sumažėjo apie 5 proc.

    Po silpnesnio 2026 metų pirmojo ketvirčio įkraunamų automobilių rinka antrąjį ketvirtį smarkiai atšoko. Per pirmus šešis metų mėnesius elektromobiliai ir įkraunami hibridai sudarė apie 24 proc. lengvųjų automobilių pardavimų pasaulyje.

    Vyriausybės plečia paramą

    Didžiausi šuoliai fiksuoti šalyse, kurios itin priklauso nuo importuojamos naftos ir yra jautrios degalų kainų šuoliams. IEA nurodo, kad Australijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname įkraunamų automobilių pardavimai nuo kovo iki birželio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo.

    Pasak IEA, dalis valstybių ne tik pratęsė anksčiau taikytas lengvatas, bet ir įvedė naujas priemones: nuo mokestinių paskatų iki paramos įkrovimo infrastruktūrai bei palankesnio finansavimo. Tarp minimų pavyzdžių – mokesčių ir paramos programų pratęsimas Europoje bei greitesnis viešo įkrovimo tinklo plėtojimas kai kuriose Azijos rinkose.

    JAV ir Kinija iškrenta iš bendro vaizdo

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis augimas ypač ryškus dėl dviejų didžiausių automobilių rinkų dinamikos. Kinijoje 2026 metų pirmąjį pusmetį bendri automobilių pardavimai, IEA vertinimu, smuko apie 20 proc., o naujos energijos transporto priemonių segmentas krito mažiau, tačiau jam įtakos turėjo sumažintos subsidijos.

    JAV, kaip nurodo IEA apžvalgoje aptariami veiksniai, paklausą neigiamai veikė federalinių paskatų sumažėjimas ir pasikeitusi reguliavimo aplinka, todėl metinis elektromobilių pardavimų palyginimas išliko nepalankus. Tuo pat metu kitose pasaulio dalyse augimas, agentūros teigimu, kompensavo JAV ir Kinijos svyravimus.

    „Energetikos krizė iš naujo iškėlė naftos vartojimą kelių transporte kaip vieną svarbiausių energetinio saugumo klausimų“, – teigiama IEA apžvalgoje.

    Agentūra priduria, kad dabartinis kainų šokas sustiprino argumentą elektrifikuoti transportą ne vien dėl klimato tikslų, bet ir dėl kaštų bei tiekimo rizikų valdymo. Rinkoje tai reiškia didesnį spaudimą gamintojams plėsti pasiūlą, o valstybėms – sparčiau spręsti įkrovimo infrastruktūros ir elektros tinklų pralaidumo klausimus.

  • JAV naftos milžinai fiksuoja rekordinius pelnus: sutrikusi laivyba per Ormūzą kelia kainas

    JAV naftos ir dujų bendrovės antrąjį 2026 metų ketvirtį skelbia išskirtinai didelius pelnus, kuriuos didžiąja dalimi lėmė išaugusios naftos kainos ir tiekimo sutrikimai pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis veiksnys – užsitęsęs geopolitinis konfliktas, po kurio smarkiai suprastėjo laivybos sąlygos per Ormūzo sąsiaurį.

    Rinkos dalyviai vertina, kad dėl ribotos laivybos ir padidėjusių rizikų regiono maršrutuose į pasaulio rinkas kasdien patenka gerokai mažiau naftos. Toks pasiūlos sumažėjimas automatiškai kelia kainas, o tai tiesiogiai gerina didžiųjų išgavėjų ir perdirbėjų finansinius rezultatus.

    Chevron: šuolis išgavoje ir perdirbime

    „Chevron“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį uždirbo apie 12 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 11,2 mlrd. eurų.

    Bendrovės išgaunamos naftos ir dujų veikla sugeneravo apie 8,2 mlrd. JAV dolerių pelno, arba maždaug 7,6 mlrd. eurų, o tai reikštų maždaug 200 proc. augimą per metus. Įmonė taip pat nurodė, kad gamyba didėjo JAV Permės baseine ir Meksikos įlankoje, o perdirbimo ir chemijos segmentą sustiprino su regioniniais tiekimais susiję trūkumai.

    Be veiklos rezultatų, „Chevron“ akcentavo kapitalo grąžą akcininkams: antrąjį ketvirtį įmonė supirko savų akcijų už apie 3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų, ir išmokėjo tarpinius dividendus už maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,3 mlrd. eurų.

    ExxonMobil: pelnas auga, bet dalis gavybos ribojama

    „ExxonMobil“ tuo pat metu paskelbė dar didesnį rezultatą – 14,7 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, arba apie 13,7 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo maždaug 200 proc. metinį pelno šuolį, iš esmės sietiną su brangesne nafta ir įtempta pasiūlos situacija.

    Įmonė nurodė, kad dalį veiklos regione riboja logistinės ir saugumo aplinkybės, susijusios su Ormūzo sąsiaurio pralaidumu. Kartu „ExxonMobil“ akcentavo plėtros planus kituose regionuose, įskaitant naujų gavybos pajėgumų paleidimą prie Gajanos, kuris turėtų prisidėti prie pasiūlos didinimo vėlesniais ketvirčiais.

    Akcininkams „ExxonMobil“ taip pat skyrė reikšmingas sumas: per ketvirtį supirko akcijų už 5,1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,7 mlrd. eurų, ir išmokėjo dividendų už 4,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,0 mlrd. eurų. Bendrovė signalizavo, kad akcijų supirkimo programa turėtų būti tęsiama.

    Energetikos rinkoje tokie rezultatai paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kaip geopolitiniai sukrėtimai perskirsto pajamas tarp vartotojų ir didžiųjų žaliavų gamintojų. Jei tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, analitikai tikisi išliksiančio kainų jautrumo ir didesnio spaudimo tiek pramonei, tiek galutiniams vartotojams.

  • Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Rinkos laukia itin neapibrėžto posėdžio

    JAV Federalinis rezervų bankas trečiadienį turėtų palikti bazines palūkanas nepakeistas, tačiau rinkose išaugęs neapibrėžtumas rodo, kad sprendimas šįkart gali būti vienas sunkiausių per kelerius metus. Investuotojai vertina ne tik infliacijos kryptį, bet ir naujas rizikas, galinčias vėl įžiebti kainų augimą.

    Šiuo metu federalinių fondų tikslinis intervalas siekia 3,50–3,75 proc. ir, anot ekonomistų, jis gali išlikti toks pats bent iki tol, kol centrinis bankas gaus daugiau patikimų duomenų apie kainas ir ekonomikos tempą. Vis dėlto dalis Volstrito dalyvių neatmeta staigesnio posūkio, jei infliacija vėl pasirodytų atkakli.

    Kodėl infliacija vėl kelia įtampą

    Naujausi vartotojų kainų duomenys parodė lėtesnį, nei tikėtasi, infliacijos tempą: birželį metinė infliacija siekė 3,5 proc., kai gegužę buvo 4,2 proc., o bazinė infliacija sumažėjo iki 2,6 proc. nuo 2,9 proc. gegužę. Didelę dalį šio pokyčio lėmė energijos kainų svyravimai, todėl dalis analitikų ragina nepervertinti vieno mėnesio rodiklių.

    Fed tikslas išlieka 2 proc., tačiau infliacija aukščiau šios ribos laikosi jau daugiau nei penkerius metus. Tai reiškia, kad centrinis bankas privalo balansuoti tarp dviejų rizikų: per anksti atlaisvinti politiką ir vėl įkaitinti kainas arba per ilgai laikyti aukštas palūkanas ir prislopinti ekonomikos augimą bei darbo rinką.

    Nafta, muitai ir DI bumas

    Infliacijos perspektyvas temdo išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri vėl pakėlė naftos kainas ir atgaivino baimes dėl brangesnio transporto, logistikos ir energijos. Energijos brangimas JAV istorijoje ne kartą tapo veiksniu, kuris greitai persiduoda kitoms prekių ir paslaugų kainoms.

    Papildomą spaudimą, pasak ekonomistų, kelia ir prezidento Donaldo Trumpo taikomi muitai importuojamoms prekėms, nes jie gali didinti įmonių sąnaudas ir galiausiai atsidurti galutinėse kainose. Tuo pat metu didžiulės investicijos į duomenų centrus, skirtus dirbtinis intelektas sprendimams, didina lustų, įrangos ir elektros paklausą, o tai taip pat gali veikti kainų lygį.

    „Stovėti ir griežtai žiūrėti į infliaciją, tikintis, kad ji ištirps, nėra išeitis“, – sakė Fed valdybos narys Christopheris Walleris.

    Naujuoju Fed vadovu tapęs Kevinas Warshas Kongrese šį mėnesį pabrėžė, kad netoleruos užsitęsusios aukštos infliacijos. Jo vadovaujamas posėdis yra tik antrasis, todėl rinkos itin atidžiai vertins tiek sprendimą, tiek signalus apie galimus veiksmus rudenį.

    Analitikų vertinimu, lemiami gali būti artimiausi rodikliai: JAV Prekybos departamentas ketvirtadienį skelbs pirmąjį ekonomikos augimo įvertį už balandžio–birželio laikotarpį, taip pat bus paskelbtas Fed labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas. Šie duomenys gali nulemti, ar rugsėjį bus grįžtama prie palūkanų didinimo.

  • Naftos kainos smigo po įtampos Hormūzo sąsiauryje: ką tai reiškia degalams ir infliacijai

    Naftos kainos smigo po įtampos Hormūzo sąsiauryje: ką tai reiškia degalams ir infliacijai

    Pirmadienio rytą naftos kainos smarkiai krito po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas susilaikė nuo naujų karinių smūgių Persijos įlankoje. Rinkos dalyviai įvertino, kad bent trumpuoju laikotarpiu sumažėjo rizika dėl tiekimo sutrikimų viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių.

    Rugsėjo mėnesio „Brent“ ateities sandorių kaina smuko 4,66 proc. iki maždaug 79 eurų už barelį, o WTI nafta pigo 5,02 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį. Palyginimui, praėjusią savaitę „Brent“ buvo trumpam pakilusi iki maždaug 87 eurų už barelį ir pasiekusi aukščiausią lygį per maždaug du mėnesius.

    Hormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Investuotojų nerimą pastaraisiais mėnesiais labiausiai kaitino Hormūzo sąsiauris – siaura jūrų arterija prie Irano krantų, per kurią įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis iš Persijos įlankos. Bet koks laivybos ribojimas čia gali greitai sumažinti pasiūlą ir pakelti kainas visame pasaulyje.

    Ši įtampa paskatino naftos gamintojus ir pirkėjus ieškoti alternatyvių maršrutų, tačiau ir jie nėra be rizikos. Pastaruoju metu atakos buvo fiksuojamos ir Raudonosios jūros regione, todėl draudimo kaštai, logistikos išlaidos ir pristatymo terminai išlieka jautrūs saugumo situacijai.

    Kodėl kainos taip greitai juda

    Naftos rinka į geopolitiką reaguoja akimirksniu, nes kainoje atsiranda vadinamoji rizikos premija. Kai tikimybė sutrikdyti tiekimą mažėja, premija traukiasi ir kotiruotės krenta net ir tada, kai faktinis naftos srautas dar nespėja pasikeisti.

    Šį kartą kainų šuolis sutapo su lėtėjančia infliacija, todėl brangesnė energija vėl tapo svarbiu veiksniu centrinėms bankininkystės prognozėms. CME Group duomenimis, rinkos dalyviai vertino apie 36 proc. tikimybę, kad JAV centrinis bankas artimiausiame posėdyje dar kartą kels bazines palūkanų normas.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Europos vartotojams naftos kainų kritimas dažniausiai reiškia mažesnį spaudimą degalų kainoms, tačiau poveikis pasireiškia ne iš karto. Galutinę kainą lemia ir valiutų kursai, perdirbimo maržos, logistikos grandinė, taip pat mokesčiai, todėl degalinėse pokyčiai gali vėluoti.

    Jei energijos kainos vėl šokteltų, tai galėtų apsunkinti infliacijos suvaldymą ir didinti tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesnės. Vis dėlto net ir po šiandieninio kritimo rinkoje išlieka didelė nežinomybė, nes regiono saugumo rizikos ir laivybos trikdžiai kol kas nėra išnykę.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais naftos kainas papildomai veikia sezoniškai išaugusi paklausa, kai intensyvėja kelionės ir didėja degalų suvartojimas. Todėl artimiausiu metu kainų kryptį lems ne tik geopolitika, bet ir realūs pasiūlos bei paklausos rodikliai.

  • ECB sprendimas pakibo ant naftos: Lagarde paliko atviras duris palūkanų kėlimui rugsėjį

    ECB sprendimas pakibo ant naftos: Lagarde paliko atviras duris palūkanų kėlimui rugsėjį

    Naftos šokas vėl keičia ECB toną

    Europos Centrinis Bankas paliko tris pagrindines palūkanų normas nepakeistas, tačiau prezidentė Christine Lagarde aiškiai davė suprasti, kad rugsėjo posėdis gali baigtis ir nauju kėlimu. Jos teigimu, pastarųjų savaičių naftos kainų šuoliai ir geopolitinė įtampa tapo vienu svarbiausių veiksnių, galinčių pakreipti sprendimą.

    Dar prieš maždaug šešias savaites rinkoms atrodė, kad infliacija euro zonoje traukiasi greičiau, nei tikėtasi, o ekonomika laikosi tvirčiau. Tačiau situacija pasikeitė, kai atsinaujino konfliktų eskalacija ir dėl to išaugo energijos žaliavų kainų nepastovumas.

    Nuo optimizmo iki naujo neapibrėžtumo

    Lagarde pabrėžė, kad Valdančioji taryba dvi dienas vertino, kas pakito nuo birželio posėdžio, ir akcentavo energijos kainas, ypač naftą. Pasak jos, rugsėjį sprendimai ir toliau bus paremti duomenimis, tačiau energijos kainų trajektorija gali tapti lemiamu kintamuoju.

    ECB požiūris atspindi klasikines centrinių bankų dilemas: staigus energijos brangimas pirmiausia pakelia bendrąją infliaciją, bet vėliau gali persiduoti ir į platesnį kainų augimą. Didžiausias pavojus, kurį nuolat stebi monetarinės politikos formuotojai, yra vadinamieji antriniai efektai, kai brangimą pradeda kompensuoti didesni atlyginimų reikalavimai, o įmonės kainų augimą įtvirtina ilgesniam laikui.

    Rugsėjį viskas dar įmanoma

    Lagarde teigimu, ketvirtadienio sprendimas buvo vienbalsis, tačiau diskusijų netrūko. Ji pripažino, kad dalis narių kėlė klausimą, ar palūkanų nereikėjo didinti jau dabar, tačiau dauguma pasirinko laukti, kad turėtų daugiau įrodymų apie energijos šoko mastą ir trukmę.

    Iki rugsėjo ECB turės dar du infliacijos duomenų rinkinius, atnaujintus augimo vertinimus ir naujas ekspertų prognozes. Tai ypač svarbu, nes energijos kainų šuoliai gali veikti ir vartojimą, ir verslo sąnaudas, o galiausiai ir ekonomikos tempą, todėl rizikos balansavimas tarp infliacijos suvaldymo ir augimo nepasmaugimo tampa itin jautrus.

    „Vis dar esame gerai pasirengę veikti esant neapibrėžtumui“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji taip pat pažymėjo, kad kol kas ECB nemato aiškių ženklų, jog įmonės masiškai susidurtų su spartėjančiais atlyginimų reikalavimais, kurie galėtų užtvirtinti infliaciją. Vis dėlto bankas ketina gilinti scenarijų analizę dėl skirtingų naftos ir dujų kainų raidos kelių, kad rugsėjį sprendimas būtų paremtas platesniu rizikų žemėlapiu.

    Lagarde atmetė spėliones, kad ji galėtų pasitraukti iki kadencijos pabaigos. „Nematyti manęs iš nugaros iki 2027 metų“, – sakė Christine Lagarde.

  • Nafta brangsta: „Brent“ trumpam viršijo 100 dolerių, Trumpas žada smogti Iranui ir husiams

    Naftos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, investuotojams vertinant augančią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir riziką tiekimui per svarbiausius jūrų kelius. „Brent“ etaloninės naftos kaina trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o JAV WTI brango iki aukščiausių lygių per pastarąsias savaites.

    Rinkos reakciją sustiprino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad JAV imsis griežtų karinių veiksmų prieš Iraną ir Jemeno husių pajėgas, jei šios toliau atakuos laivus. Pastarosiomis dienomis Raudonojoje jūroje ir aplink ją suintensyvėję incidentai vėl iškėlė klausimą, kiek patikimi išlieka naftos ir degalų tiekimo maršrutai.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Husių pajėgos prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš du Saudo Arabijos tanklaivius Raudonojoje jūroje. Judėjimas anksčiau taip pat buvo paskelbęs apie jūrinės blokados veiksmus, nukreiptus prieš Saudo Arabiją, o tai didina riziką visam regiono laivybos srautui.

    Prekybinė laivyba šiame regione yra ypač jautri, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje ar aplink Bab el Mandebo sąsiaurį gali priversti tanklaivius rinktis ilgesnius maršrutus aplink Afriką. Tai didina gabenimo kaštus, ilgina pristatymo laiką ir trumpuoju laikotarpiu kelia kainų spaudimą.

    Ko tikisi degalų rinkos

    Naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į tikėtiną riziką ateityje. Dėl to geopolitinės įtampos epizodai gali sukelti staigius, bet trumpalaikius šuolius, o vėliau kainos koreguojasi, kai paaiškėja realus incidentų mastas ir atsakas.

    Jei atakos prieš tanklaivius ir toliau kartosis, didesnį vaidmenį kainodaroje gali įgyti draudimo įmokos ir saugumo kaštai, taip pat galimi maršrutų pokyčiai. Tai paprastai reiškia brangesnę logistiką, kuri galiausiai gali atsiliepti ir degalų kainoms vartotojams.

    Artimiausiu metu rinkų dėmesys bus sutelktas į tai, ar JAV ir sąjungininkai imsis platesnių karinių veiksmų, bei kaip į situaciją reaguos regiono šalys. Tuo pat metu investuotojai vertins, ar tiekimo grandinės išliks stabilios, ar rizika taps ilgalaike, o tai galėtų palaikyti aukštesnį kainų lygį.

  • Naftos kainai artėjant prie 100 eurų, Persijos įlankos šalys ieško apėjimo kelių Hormuzui

    Naftos kainai artėjant prie 100 eurų, Persijos įlankos šalys ieško apėjimo kelių Hormuzui

    Persijos įlankos naftos eksportuotojai skuba investuoti į alternatyvius maršrutus, kurie leistų apeiti Hormuzo sąsiaurį. Karo su Iranu atsinaujinimas ir išaugusi rizika jūrų keliams vėl kelia kainas, o rinka vis garsiau kalba apie beveik 100 eurų už barelį lygį.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes taikos metu per jį kasdien gabenama apie 15 mln. barelių naftos. Tai sudaro reikšmingą dalį pasaulinės jūra prekiaujamos naftos, todėl bet koks sutrikimas iš karto atsispindi kainose ir draudimo įkainiuose.

    Šiuo metu Persijos įlankos valstybės turi bent kelis didelius vamzdynų projektus, kurie yra statomi, planuojami arba derinami, kad naftą būtų galima nukreipti į Raudonąją jūrą, Sueco kanalo kryptį ar Omano įlanką. Tokia infrastruktūra brangi, tačiau ji mažina priklausomybę nuo vieno jūrinio koridoriaus, kurį galima blokuoti ar sutrikdyti.

    „Taip stipriai priklausyti nuo Hormuzo sąsiaurio nebėra apdairi ilgalaikė strategija“, – sakė duomenų bendrovės „Kpler“ vyresnioji tyrėja Victoria Grabenwöger.

    Didžiausi šiuo metu veikiantys apėjimo variantai jau artėja prie pajėgumų ribų. Saudo Arabijos Rytų–Vakarų vamzdynas, nutiestas dar devintajame dešimtmetyje, leidžia perkelti žaliavą į Raudonosios jūros pakrantę, o Jungtiniai Arabų Emyratai dalį eksporto nukreipia į Fudžeiros uostą Omano įlankoje.

    Prieš karą šie du keliai turėjo apie 3,5–5,5 mln. barelių per parą laisvos atsargos, tačiau pastaruoju metu jie dirba beveik visu pajėgumu. Tai reiškia, kad papildomam eksportui reikia naujų linijų, naujų terminalų ir didesnės uostų infrastruktūros, o tam prireikia metų ir milijardinių investicijų.

    Vienas ryškesnių projektų yra Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės plėtra, susijusi su papildomu vamzdynu į Fudžeirą. Projektas vertinamas maždaug 2,6 mlrd. eurų, o jo tikslas yra padidinti tiekimą daugiau kaip 1,2 mln. barelių per parą, tačiau terminai gali slinktis dėl būtinybės plėsti ir patį uostą.

    Raudonoji jūra: išeitis su rizika

    Raudonosios jūros maršrutas laikomas svarbia alternatyva, tačiau jis pats turi pažeidžiamų vietų, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje. Šis koridorius yra itin reikšmingas pasaulinei prekybai, o incidentai jame greitai paveikia laivybos kainodarą ir pristatymo terminus.

    Pastarosiomis dienomis dėmesį vėl patraukė Jemeno husių išpuoliai prieš su Saudo Arabija siejamą laivybą. Tokie veiksmai primena, kad net ir nukreipus srautus nuo Hormuzo, rizika neišnyksta, o tik persikelia į kitus strateginius taškus.

    Be to, istorija rodo, kad infrastruktūra sausumoje taip pat nėra visiškai apsaugota. Ankstesniais metais husių atakos ir dronų smūgiai buvo privertę laikinai stabdyti kai kurių objektų veiklą, todėl naftos kompanijos vis dažniau investuoja ir į apsaugą bei atsparumo didinimą.

    Irako planai ir geopolitinė kaina

    Didžiausią spaudimą dėl eksporto ribojimų jaučia Irakas, kurio biudžetas itin priklauso nuo naftos pajamų. Šaliai ieškant kelių mažinti priklausomybę nuo Hormuzo, svarstomi projektai, kurie leistų pasiekti Viduržemio jūros uostus arba atverti sausumos kryptį į Jordaniją.

    Irako vyriausybė taip pat siekia pritraukti Vakarų kapitalą į energetikos ir infrastruktūros projektus, tikėdamasi greitesnės technologinės ir finansinės pažangos. Tačiau tokie sprendimai turi ir geopolitinę kainą, nes bet koks maršruto keitimas regione neišvengiamai susijęs su įtakos kova ir saugumo garantijų klausimu.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir pastačius naujus vamzdynus, pasaulinė naftos rinka liks jautri kariniams veiksmams ir bet kokiems signalams apie tiekimo sutrikimus. Kuo ilgiau išlieka aukšta rizika, tuo didesnė tikimybė, kad brangs ne tik žaliava, bet ir galutinės energijos kainos, įskaitant degalus bei logistiką.