Tag: Naftos kainos

  • Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Rinkos atvėso po ralio

    Europos akcijų biržos penktadienį pradėjo prekybą nuosaikiais nuostoliais, investuotojams po ankstesnės dienos kilimo fiksuojant pelnus ir vertinant naujausius centrinių bankų signalus. Nuotaikas papildomai veikė atslūgusi įtampa žaliavų rinkoje ir svyruojantys obligacijų pajamingumai.

    Platus Europos indeksas STOXX 600 ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,2 proc. Tuo metu Vokietijos DAX krito apie 0,42 proc., EURO STOXX 50 – apie 0,19 proc., Prancūzijos CAC 40 – apie 0,34 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – apie 0,18 proc.

    Daug dėmesio – duomenims ir palūkanoms

    Rinkos dalyviai stebėjo ekonominius rodiklius, kurie signalizuoja, ar infliacijos spaudimas iš tiesų silpsta. Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys, palyginti su liepa, augo 0,5 proc., o per metus – 2,4 proc., pranokdamos lūkesčius.

    Vokietijoje gamintojų kainos per metus pakilo 4,6 proc., o tai investuotojams priminė, kad kainų spaudimas tiekimo grandinėse gali išlikti ilgiau, nei norėtų rinkos. Tokie duomenys paprastai didina tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesniame lygyje.

    Obligacijų rinka ir nafta keičia toną

    Po pastaruoju metu matyto išsipardavimo obligacijų rinkose situacija kiek stabilizavosi: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas traukėsi iki maždaug 4,94 proc., o Japonijos analogiškas rodiklis smuktelėjo iki maždaug 2,97 proc. Euro zonoje pajamingumai išliko aukšti: Vokietijos 10 metų obligacijos siekė apie 3,49 proc., Prancūzijos – apie 4,47 proc., Italijos – apie 4,36 proc.

    Naftos kainos taip pat leidosi, o tai sumažino infliacines baimes ir bent iš dalies palengvino spaudimą akcijoms. „Brent“ naftos ateities sandoriai Europos rytą smuko daugiau nei 2 proc. iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta krito beveik 2 proc. iki maždaug 90 eurų už barelį.

    „Rinkos šiandien bando suderinti du dalykus: mažėjančią žaliavų įtampą ir vis dar griežtą pinigų politikos kryptį“, – sakė rinkos analitikas.

    Japonijos sprendimas ir auksas

    Azijoje dėmesio centre atsidūrė Japonijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą pakėlė nuo 1,0 iki 1,25 proc. – iki aukščiausio lygio per 31 metus. Tokie sprendimai svarbūs pasaulinėms rinkoms, nes gali keisti kapitalo srautus ir finansavimo kainą tarptautiniams investuotojams.

    Mažėjant JAV ir Japonijos obligacijų pajamingumams, brangieji metalai sulaukė palaikymo. Auksas brango apie 1,2 proc., o sidabras – apie 2,8 proc., investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių svyruojant palūkanų normų lūkesčiams.

    JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį nuotaikos gerėjo: S&P 500 ūgtelėjo 1,1 proc., „Dow Jones“ pridėjo 0,6 proc., o „Nasdaq“ šoktelėjo 1,7 proc. Investuotojus iš dalies nuramino atslūgusios naftos kainos ir kiek sušvelnėjęs spaudimas obligacijų rinkoje.

  • Japonija pakėlė palūkanas iki 31 metų aukštumų: ką tai žada jenai ir pasaulio rinkoms?

    Japonija pakėlė palūkanas iki 31 metų aukštumų: ką tai žada jenai ir pasaulio rinkoms?

    Sprendimas, kurio laukė rinkos

    Japonijos centrinis bankas per pinigų politikos posėdį pakėlė bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. nuo 1,0 proc. Tai aukščiausias lygis per maždaug 31 metus, o sprendimas iš esmės buvo įkainotas finansų rinkose.

    Žingsnis žymi tęsiamą Japonijos pinigų politikos normalizavimą po dešimtmečių, kai palūkanos buvo laikomos arti nulio arba žemiau jo. Tokia politika ilgai buvo skirta skatinti skolinimąsi ir vartojimą, kad ekonomika išsivaduotų iš defliacijos.

    Infliaciją kaitina energijos kainos

    Pastaraisiais mėnesiais infliacinis spaudimas Japonijoje sustiprėjo, o vienu svarbiausių veiksnių tapo išaugusios naftos kainos. Dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose naftos brangimas ypač skaudžiai veikia Japoniją, kuri didžiąją dalį energijos išteklių importuoja.

    Japonijos centrinis bankas yra įvardijęs apie 2 proc. infliacijos tikslą, o dabartinis kainų augimas priartėjęs prie šio lygio. Vis dėlto dalis vartotojų akcentuoja, kad labiausiai juntamas brangimas degalų ir su nafta susijusiose prekėse bei paslaugose.

    Jenos kursas ir JAV spaudimas

    Silpnesnė jena pastaruoju metu išlieka jautria tema tarptautinėje darbotvarkėje, o analitikai nurodo, kad JAV ragino Japoniją ryžtingiau kelti palūkanas. Viena priežasčių – baimė, kad ilgalaikė žemų palūkanų politika skatina kapitalo nutekėjimą ir dar labiau spaudžia jenos kursą.

    Pastaruoju metu doleris buvo prekiaujamas apie 155 jenų lygiu, o metų pradžioje kursas buvo perkopęs 160 jenų ribą. Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį, kad šalys buvo ėmusios koordinuotų veiksmų siekdamos stabilizuoti jeną.

    „Sprendimas kelti palūkanas rodo, kad centrinis bankas vis rimčiau vertina infliacijos rizikas ir valiutos silpnėjimą“, – sako rinkos analitikai.

    Kas toliau: dar vienas kėlimas?

    Ekonomistų vertinimu, Japonijos centrinis bankas gali dar kartą pakelti palūkanas vėliau šiais metais arba kitų metų pradžioje, jei infliacija išliks apie tikslą, o energijos kainos išliks aukštos. Tokiu atveju brangtų skolinimasis, bet kartu atsirastų daugiau argumentų jenos stiprėjimui.

    Sprendimo paskelbimą palankiai sutiko ir akcijų rinka: Tokijo biržos indeksas „Nikkei 225“ po naujienos kilo. Investuotojai signalą vertina kaip aiškesnę kryptį dėl Japonijos pinigų politikos, kuri ilgą laiką ryškiai skyrėsi nuo JAV ir Europos centrinių bankų.

    Tą pačią savaitę palūkanas kėlė ir JAV Federalinis rezervų bankas, pirmą kartą nuo 2023 metų, siekdamas mažinti įsisenėjusią infliaciją. Skirtingų regionų sprendimai rodo, kad kova su kainų augimu vėl tampa vienu svarbiausių pasaulio centrinių bankų prioritetų.

  • Europa nerimsta dėl Saudo naftos: po dronų atakų „Aramco“ tyli, tiekimai gali strigti iki lapkričio

    Europa nerimsta dėl Saudo naftos: po dronų atakų „Aramco“ tyli, tiekimai gali strigti iki lapkričio

    Po dronų smūgių Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekiui Europoje daugėja nerimo dėl žaliavos tiekimo stabilumo. Rijadas viešai nekomentuoja pranešimų, kad daliai Europos perdirbėjų kroviniai buvo atšaukti arba nukelti, o sutrikimų mastas kol kas išlieka neaiškus.

    Energetikos kainodaros agentūra „Argus“ nurodė, kad mažiausiai trys Europos naftos perdirbėjai susidūrė su vėlavimais: dalis krovinių, planuotų rugsėjo pabaigai, esą perkelta į vėlesnį laiką, kai kuriais atvejais iki lapkričio. Saudo Arabijos valstybinės naftos kompanijos „Aramco“ atstovai, atsakydami į žiniasklaidos užklausas, apsiribojo trumpa pozicija, kad šių pranešimų nekomentuos.

    Saudo Arabijos energetikos ministerija po atakų paskelbė prevencinį naftotiekio stabdymą, kol techninės komandos įvertins būklę ir saugą. Kada pumpavimas bus atnaujintas, oficialiai neįvardyta, todėl rinkos dalyviai vertina scenarijus nuo trumpalaikio sutrikimo iki ilgesnio grafiko koregavimo.

    Tiekimas priklauso nuo aplinkkelių

    Rytų–Vakarų naftotiekis laikomas strategiškai svarbiu, nes leidžia Saudo Arabijai gabenti žaliavą iš rytinių telkinių į Raudonosios jūros uostą Janbu ir taip iš dalies apeiti Hormūzo sąsiaurį. Iš Janbu į Europą plaukiantys tanklaiviai įprastai juda į šiaurę Sueco kanalo kryptimi, o papildoma alternatyva yra Egipto SUMED vamzdynas, jungiantis Raudonąją jūrą su Viduržemio jūra.

    Net ir sustabdžius naftotiekį, eksportas kurį laiką gali vykti iš terminaluose sukauptų atsargų, tačiau jų pakanka ne neribotai. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas viešai teigė, kad sutrikimas greičiausiai bus skaičiuojamas dienomis, tačiau realus poveikis priklausys nuo atakų padarinių, atsargų apimties ir atnaujinimo tempo.

    Įtampa Raudonojoje jūroje

    Situaciją apsunkina ir platesnis saugumo fonas regione. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pranešė perėmusi husių droną į pietus nuo Mekos, o patys husiai neigė taikęsi į miestą.

    Pastaruoju metu husiai stiprina pozicijas aplink Bab el Mandebo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kaklelių“ kelyje tarp Europos ir Azijos. Nors į Europą iš Janbu plaukiantys tanklaiviai paprastai juda į šiaurę ir pro šį sąsiaurį neplaukia, bet platesni logistikos trikdžiai regione didina riziką draudimui, reisų planavimui ir krovinių nukreipimui.

    Kataras yra įspėjęs, kad bet koks Bab el Mandebo pralaidumo sumažėjimas galėtų dar labiau pagilinti jau juntamus trikdžius kituose strateginiuose maršrutuose. Tuo pat metu Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas ir Egipto prezidentas Abdel Fattahas el Sisi aptarė laivybos kelių saugumą, pabrėždami, kad Persijos įlankos šalių saugumas glaudžiai susijęs su Egipto interesais.

    Analitikai pažymi, kad net riboti infrastruktūros sutrikimai ir neapibrėžtumas dėl atnaujinimo datų paprastai kelia trumpalaikį spaudimą naftos kainoms, o Europos perdirbėjams didina poreikį diversifikuoti tiekimą. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Aramco“ perskirstys srautus, ar dalis kontraktų bus vykdoma iš atsargų, ir kaip keisis rizikos vertinimas Raudonosios jūros regione.

  • Europa atšoko prieš FRS sprendimą: palūkanų kėlimas beveik neišvengiamas, o Trumpas pyksta

    Europa atšoko prieš FRS sprendimą: palūkanų kėlimas beveik neišvengiamas, o Trumpas pyksta

    Europos biržos trečiadienį nuosaikiai kilo, investuotojams atidžiai laukiant JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimo dėl palūkanų normų. Nuotaikas kiek pagerino atpigusi nafta ir stabilizavęsi vyriausybių obligacijų pajamingumai, tačiau rinkos išliko įsitempusios.

    Euro STOXX 50 indeksas dienos viduryje buvo pakilęs apie 0,5 proc., o Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Jungtinės Karalystės FTSE 100 taip pat fiksavo nedidelius prieaugius. Pastarosiomis sesijomis svyravimus skatino energetikos kainos ir lūkesčiai dėl griežtesnės pinigų politikos JAV.

    Rinkos pagal išvestines priemones vertino, kad ketvirčio procentinio punkto palūkanų didinimas yra itin tikėtinas. Sprendimo laukta vakare, o po jo turėjo vykti FRS pirmininko Kevino Warsho spaudos konferencija, kuri tradiciškai laikoma ne mažiau svarbia nei pats palūkanų žingsnis.

    Europa augimą daugiausia rėmė technologijų ir energetikos bendrovės. Atsitiesus puslaidininkių sektoriui, Amsterdame kotiruojama ASML brango daugiau nei 2 proc., o Prancūzijos lustų medžiagų gamintoja Soitec šoktelėjo beveik 12 proc. po „JPMorgan“ rekomendacijos pagerinimo.

    Po ankstesnės dienos nuosmukių atsigavo ir bankų akcijos. „Barclays“ kilo apie 1,8 proc., „Standard Chartered“ – maždaug 2 proc., investuotojams pervertinant palūkanų maržų perspektyvas, kai skolinimosi kaina ilgesniam laikui išlieka aukštesnė.

    Žaliavų rinkose nafta smuktelėjo, nors išliko gerokai virš anksčiau matytų lygių. „Brent“ rūšies naftos kaina laikėsi maždaug ties 93 eurais už barelį riba, o įtampa dėl geopolitinių rizikų bei tiekimo grandinių jautrumo ir toliau buvo vienas pagrindinių infliacijos rizikos veiksnių.

    Obligacijų rinkoje pajamingumai išliko aukšti, bet trečiadienį stabilizavosi. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 3,53 proc., Prancūzijos – virš 4,5 proc., o Jungtinės Karalystės – apie 5,34 proc. JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas laikėsi netoli 5 proc. ribos, kuri istoriškai dažnai tampa slenksčiu, turinčiu įtakos ir akcijų vertinimams, ir būsto paskolų kainai.

    Valiutų rinkoje euras reikšmingai nesikeitė, investuotojams vertinant, ar FRS užsimins apie tolesnį griežtinimą. Analitikai pabrėžia, kad dalis laukiamo palūkanų didinimo jau būna įskaičiuota į kainas, todėl didžiausią reakciją paprastai sukelia užuominos dėl ateities žingsnių.

    FRS vadovas Kevinas Warshas šiuo metu atsidūrė tarp finansų rinkų lūkesčių ir politinio spaudimo, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino mažinti palūkanas arba bent jų nedidinti. Ekonomistai vis dėlto tikėjosi, kad centrinis bankas rinksis rinkos konsensusą, ypač po to, kai Warshas viešai akcentavo, jog infliacija vis dar per toli nuo 2 proc. tikslo.

    „Tai paradoksas: palūkanų pakėlimas dabar gali sumažinti ilgalaikes palūkanas vėliau“, – sakė KPMG vyriausioji ekonomistė Diane Swonk.

    Jos teigimu, jei rinkos patikės, kad 2 proc. tikslas yra ginamas, ilgalaikėse palūkanose gali mažėti infliacijos priedas. Jei pasitikėjimas susvyruos, sąlygos griežtės ir be papildomų FRS žingsnių, o tai tiesiogiai persiduoda būsto paskoloms ir verslo finansavimui.

    Vienas jautriausių kanalų yra būsto rinka: 30 metų fiksuotų palūkanų būsto paskolų vidurkis JAV pastarosiomis savaitėmis buvo pakilęs iki 6,76 proc. Toks lygis dažniausiai mažina įperkamumą ir slopina būsto paklausą, o tai gali turėti įtakos ir platesniam vartojimui.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo to, ar infliacija ims tvariai slopti, o ekonomikos augimas nepradės ryškiau lėtėti. Investuotojai taip pat laukė atnaujintų FRS ekonominių prognozių, kurios parodo, kaip patys politikos formuotojai mato palūkanų lygį metų pabaigoje ir kitais metais, ir neretai tampa pagrindiniu orientyru rinkoms.

    Pastaraisiais metais papildomą spaudimą kainoms daugelyje šalių kuria energetikos šokai, prekybos barjerai ir spartėjanti investicijų banga į DI infrastruktūrą, kuri didina elektros bei mikroschemų paklausą. Dėl to centriniai bankai vis dažniau kalba apie sudėtingą balansą tarp infliacijos kontrolės ir rizikos per stipriai pristabdyti ekonomiką.

  • JAV 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: kas laukia palūkanų ir rinkų?

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: kas laukia palūkanų ir rinkų?

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 5 proc. ribos ir pasiekė 5,011 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų spalio. Vėliau rodiklis grįžo žemiau 5 proc., tačiau pats šuolis rinkoms tapo aiškiu signalu apie išaugusią įtampą obligacijų segmente.

    Pajamingumui kylant, obligacijų kainos paprastai krenta, todėl investuotojai reikalauja didesnės grąžos už didėjančią riziką ir infliacijos neapibrėžtumą. Šį kartą spaudimą sustiprino keli veiksniai vienu metu: didesni valstybės skolinimosi poreikiai, vis dar atspari JAV ekonomika ir išaugusi įmonių skolos emisijų apimtis, siejama su investicijomis į dirbtinis intelektas.

    Brangsta paskolos ir keičiasi investuotojų elgsena

    Augant JAV obligacijų pajamingumams, brangimas dažnai persiduoda ir gyventojams bei verslui: gali kilti būsto paskolų palūkanos, brangti įmonių skolinimasis, griežtėti kredito sąlygos. Tokie pokyčiai ilgainiui gali lėtinti ekonomikos augimą, nes didesnė skolos kaina mažina vartojimą ir investicijas.

    Kartu aukštesnis pajamingumas daro obligacijas patrauklesnes, palyginti su brangiai įvertintomis akcijomis, todėl dalis kapitalo gali būti perkelta iš akcijų rinkos į saugesnius instrumentus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai ima abejoti, ar palūkanų mažinimo ciklas artimiausiu metu apskritai prasidės.

    JAV iždas plečia išpirkimus, Europa jaučia bangą

    Judėjimą rinkoje lydėjo ir JAV iždo sprendimai dėl obligacijų išpirkimo programos plėtimo. Skelbta, kad siūlymai išpirkti 10–20 metų trukmės skolą buvo didinami iki maždaug 5,5 mlrd. eurų sumos, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesnėse operacijose.

    Įtampa persimetė ir į Europos rinkas. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki 4,50 proc., Italijos analogiškas rodiklis – iki maždaug 4,40 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 3,538 proc. – aukščiausio lygio per 15 metų.

    Energijos kainos vėl kelia infliacijos baimes

    Vienas svarbiausių šio etapo katalizatorių – naftos kainų šuolis, atgaivinęs infliacijos rizikas. „Brent“ rūšies nafta buvo pabrangusi iki maždaug 96 eurų už barelį, o JAV WTI – iki maždaug 93 eurų, rinkoms vertinant geopolitinių incidentų riziką ir galimus tiekimo sutrikimus per Hormūzo sąsiaurį.

    Dėl energijos brangimo investuotojai dažniau daro prielaidą, kad didieji centriniai bankai palūkanas laikys aukštas ilgiau. Europos Centrinis Bankas neseniai padidino indėlių palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 2,5 proc. ir perspėjo, kad infliacija ilgiau gali išlikti aukščiau tikslo.

    „Rinkos iš naujo įkainoja scenarijų, kuriame palūkanos išlieka aukštos ilgiau, nes energijos kainos grąžina infliacijos riziką“, – teigia rinkų dalyviai, vertindami obligacijų išpardavimo bangą.

    Dėmesys dabar krypsta į artimiausius pagrindinių centrinių bankų sprendimus, kurie gali nulemti, ar pajamingumų kilimas taps trumpu epizodu, ar nauja ilgalaike tendencija. JAV Federalinio rezervo, Anglijos banko ir Japonijos banko tonas investuotojams bus svarbus ne mažiau nei pats sprendimas, nes rinkoms kritiškai svarbu suprasti, kiek ilgai bus toleruojama didesnė infliacijos rizika.

  • Volstritas savaitę pradėjo nuosmukiu: silpsta DI euforija, investuotojus neramina nafta ir FED

    Pagrindiniai Volstrito indeksai savaitę pradėjo nuosmukiu, o investuotojų dėmesys krypo į JAV obligacijų pajamingumų šuolį ir brangstančią naftą. Rinkose išryškėjo didesnis atsargumas po diskusijų, kad dirbtinis intelektas turėtų būti vystomas lėčiau dėl saugumo rizikų.

    Sesijos pabaigoje Dow Jones Industrial Average smuko 0,29 proc. iki 52 421,20 punkto, S&P 500 krito 0,48 proc. iki 7 619,98 punkto. Nasdaq Composite nusileido 0,56 proc. iki 26 186,41 punkto.

    Mažesnių bendrovių Russell 2000 indeksas prarado 0,40 proc. ir siekė 2 892,24 punkto. Rinkos baimės indeksas VIX šoktelėjo 7,95 proc. iki 17,10 punkto, signalizuodamas didesnę trumpalaikę įtampą.

    DI sektoriui smogė korekcija

    Ryškiausiai krito su dirbtiniu intelektu siejamų įmonių akcijos, nes investuotojai perskaičiavo rizikas, kai viešojoje erdvėje sustiprėjo raginimai stabdyti pažangiausių modelių kūrimo tempą. Tokios kalbos jautriai paliečia bendroves, kurių vertinimai pastaraisiais metais augo lūkesčiais apie didžiules DI investicijas ir būsimą pelningumą.

    Rinkos lyderei „Nvidia“ sesijos metu teko apie 2 proc. kritimas, o „Broadcom“, „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijos traukėsi maždaug po 4 proc. „Marvell Technology“ smuko apie 6 proc., atspindėdama bendrą rizikos mažinimą technologijų segmente.

    „Vasaros viduryje tvyrojo kiek iracionali euforija, kuri dabar atslūgo“, – sakė Chrisas Armstrongas iš Berenberg.

    Analitikų vertinimu, DI istorija išlieka patraukli, tačiau rinka tampa jautresnė klausimams apie reguliavimą, saugumo standartus ir kapitalo išlaidų tvarumą. Ypač svarbu, kiek ilgai įmonės galės išlaikyti milžinišką investicijų tempą, jei konkurencija ir geopolitika skatins „lenktynes“ dėl pajėgiausių modelių.

    Nafta, obligacijos ir FED

    Nuotaikas slėgė ir energijos kainos: nafta brango po žinių, kad Saudo Arabija uždarė svarbų naftotiekį, leidžiantį apeiti Ormuzo sąsiaurį. Geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo sutrikimų riziką ir palaiko aukštesnių kainų scenarijų.

    JAV naftos kaina anksčiau buvo perkopusi 100 JAV dolerių ribą už barelį, tai atitinka maždaug 92 eurus. Brangesnė energija finansų rinkoms reiškia dvigubą spaudimą: didesnę infliacijos riziką ir mažesnę tikimybę, kad palūkanos greitai ims mažėti.

    Šią savaitę investuotojai laukia JAV centrinio banko posėdžio ir signalų dėl palūkanų normų trajektorijos. Pagal CME „FedWatch“ įrankį, rinkos kainodaroje matoma apie 90 proc. tikimybė, kad palūkanos bus keliamos.

    Papildomą įtampą sukėlė JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis iki aukščiausio lygio nuo 2023 metų spalio, nes didesnis pajamingumas mažina akcijų patrauklumą. Tuo metu dalis rinkos strategų perspėja, kad silpstantys techniniai signalai gali padidinti korekcijos tikimybę artimiausiu 1–3 mėnesių laikotarpiu.

  • Nafta šauna virš 100 dolerių: incidentas Hormūze ir Saudo Arabijos vamzdynas sujaukė rinkas

    Nafta šauna virš 100 dolerių: incidentas Hormūze ir Saudo Arabijos vamzdynas sujaukė rinkas

    Pasaulinės naftos kainos rugsėjo 14 dieną šoktelėjo po virtinės naujienų iš Persijos įlankos: incidento Hormūzo sąsiauryje ir Saudo Arabijos sprendimo laikinai stabdyti pagrindinį Rytų–Vakarų naftotiekį po dronų atakų. Rinkos sureagavo iškart, nes abu įvykiai susiję su kritiniais tiekimo maršrutais.

    „Brent“ rūšies nafta Europos rinkose pakilo virš 108 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI taip pat brango ir išsilaikė virš 100 dolerių. Tai pratęsė ankstesnės savaitės augimą, kai kainos vėl peržengė psichologiškai svarbų 100 dolerių lygį.

    Hormūzas ir alternatyvų stoka

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos „butelio kaklelių“, per kurį juda reikšminga jūra gabenamos naftos dalis. Bet koks saugumo pablogėjimas šioje atkarpoje paprastai iš karto didina rizikos premiją kainose.

    Iranas pranešė, kad sekmadienį sąsiauryje buvo apgadintas prekybinis laivas, žuvo vienas įgulos narys, dar keli žmonės sužeisti. Tokie incidentai didina draudimo, apsaugos ir logistikos kaštus, o tai galiausiai persiduoda tiek naftos, tiek degalų kainoms.

    Papildomą įtampą sukėlė Saudo Arabijos sprendimas laikinai uždaryti Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros uostus, apeinant Hormūzo sąsiaurį. Kai šis maršrutas neveikia, eksportuotojai turi mažiau techninių galimybių greitai perorientuoti srautus.

    Degalų kainų šokas JAV

    JAV rinkoje pasekmės ypač matomos degalinėse: dyzelino kainos pasiekė rekordinius lygius, o benzino vidurkis taip pat laikėsi netoli istorinių aukštumų. Energijos kainų šuoliai greitai persiduoda ir į infliacijos rodiklius, todėl situaciją stebi ir centriniai bankai.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kaltino Ukrainą, teigdamas, kad jos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai esą prisideda prie dyzelino trūkumo.

    „Jis gali smogti taikiniams, bet ne dyzelinui, nes tai sukelia dyzelino trūkumą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl rinka nervinasi labiausiai

    Analitikų vertinimu, rinkos reakciją lemia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių rizikų sutapimas. Viena vertus, Rusijos sprendimai riboti degalų eksportą mažina pasiūlą, kita vertus, bet kokie trikdžiai Hormūzo sąsiauryje iškart kelia grėsmę visam regiono eksportui.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad diplomatinės pastangos dėl saugaus tranzito Persijos įlankoje stringa, o laivybos bendrovės priverstos įvertinti papildomas saugumo procedūras. Toks fonas palaiko didesnį kainų svyravimą ir didina tikimybę, kad nafta brangs dar vien tik dėl rizikos, net jei realūs tiekimo srautai trumpuoju laikotarpiu nesustos.

    Artimiausiomis dienomis rinkos dėmesys kryps į tai, ar Saudo Arabijai pavyks greitai atkurti naftotiekio darbą, ar incidentai Hormūze nesikartos. Kainų kryptį taip pat lems OPEC ir sąjungininkų signalai dėl gavybos politikos, strateginių rezervų panaudojimo diskusijos bei laivybos draudimo tarifų dinamika.

  • ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    Energetikos šokas vėl kaitina kainas

    Euro zonoje atsinaujino dvigubas spaudimas: energija brangsta, o skolinimasis dėl centrinių bankų sprendimų darosi sunkesnis. Tai klasikinė situacija, kai pasiūlos šokas per energijos kainas persiduoda į kasdienes išlaidas ir verslo kaštus.

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pagrindines tris palūkanų normas padidino 0,25 proc., o indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc. Tai antras kėlimas per tris mėnesius, o pagrindinis argumentas – rizika, kad energijos brangimas įsišaknys kainų ir atlyginimų dinamikoje.

    Naftos rinkoje „Brent“ kaina vėl kilo virš 100 JAV dolerių už barelį, o įtampą stiprina sutrikimai svarbiuose tiekimo maršrutuose. Dujų rinkoje spaudimas Europai dar aštresnis: Nyderlandų TTF etalonas, plačiai naudojamas kaip regiono orientyras, nuo metų pradžios buvo pašokęs apie 190 proc.

    Ką palūkanos gali padaryti, o ko ne

    ECB vadovė Christine Lagarde sprendimą apibūdino kaip akivaizdų, pabrėždama, kad geopolitiniai konfliktai ir energijos kainos toliau kuria infliacinį spaudimą. Tuo pat metu ji pripažino, kad tai bus ilgesnis laikotarpis, kai infliacija išliks aukščiau tikslo.

    „Artimųjų Rytų konfliktas ir toliau kelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką išliks gerokai virš tikslo“, – sakė Christine Lagarde.

    Palūkanų normos negali padidinti naftos gavybos ar greičiau pripildyti dujų saugyklų prieš žiemą. Tačiau jos gali sumažinti paklausą vidaus rinkoje ir pristabdyti kainų kilimo persidavimą į kitus sektorius, ypač paslaugas, kur kainas labiau veikia atlyginimai ir vartojimas.

    Iki šiol požymiai, kad energijos šokas būtų pilnai virtęs plačiu vidaus kainų įsibėgėjimu, buvo mišrūs. Bendroji infliacija rugpjūtį euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos kainos per metus augo 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 10,3 proc.

    Didžiausias taikinys – lūkesčiai

    ECB dėmesys vis labiau krypsta į tai, ką ekonomistai vadina infliacijos lūkesčiais: jei gyventojai ir verslai ima tikėti, kad kainos nuolat kils, atlyginimų derybos ir kainodara tampa savaime infliaciją palaikančiu mechanizmu. Tokiu atveju vien energijos brangimas tampa nebe vienkartiniu epizodu, o ilgiau trunkančiu režimu.

    Rugpjūtį bazinė infliacija, neįskaičiuojanti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Paslaugų infliacija, kurią ECB dažnai traktuoja kaip vidaus spaudimo barometrą, taip pat lėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc.

    „Šiame etape atlyginimai nerodo reikšmingos reakcijos į energijos šoką“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto ECB prognozėse vėlesnių metų infliacijos trajektorija buvo peržiūrėta į viršų, o bankas atvirai kalba apie rizikas: papildomus tiekimo sutrikimus, šaltą žiemą ar mažesnes dujų atsargas. Tokie veiksniai gali vėl kelti energijos kainas ir per transporto, logistikos bei gamybos grandines spausti bendrą kainų lygį.

    Ar norma gali pasiekti 3 proc.?

    Finansų rinkos po sprendimo dar aktyviau svarsto scenarijų, kad indėlių palūkanų norma galėtų kilti iki 3,0 proc. Per spaudos konferenciją Christine Lagarde tiesiogiai neįsipareigojo nei dėl tolimesnio kėlimo, nei dėl pauzės, pabrėždama, kad sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ekonomistai išsiskiria vertindami, kiek dar griežtinimo reikės ir kokia bus kaina ekonomikos augimui. Viena vertus, griežtesnė pinigų politika slopina vartojimą ir investicijas, kita vertus, per didelė infliacija ilgainiui taip pat ardo perkamąją galią ir didina neapibrėžtumą.

    Didžiausia rizika – kad brangi energija ir aukštesnės palūkanos vienu metu suspaus ir namų ūkius, ir įmones. Didesnės paskolų įmokos gali atvėsinti būsto rinką, o brangesnis finansavimas verčia verslą atidėti plėtrą, ypač mažesnes įmones, kurioms kredito kaina yra kritinis veiksnys.

    Tuo pat metu ECB atnaujintose projekcijose augimo perspektyvos šiems ir kitiems metams įvertintos kiek palankiau, o kai kurias ekonomikos veiklas palaiko technologijų sektoriaus dinamika ir fiskalinės priemonės, ypač Vokietijoje. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip greitai Europoje atslūgs energetinis spaudimas ir ar šis šokas nepersikels į plačiai išplitusią kainų ir atlyginimų spiralę.

  • Europos obligacijų pajamingumai šauna į rekordus: brangsta skolos, auga įtampa rinkose

    Europos obligacijų pajamingumai šauna į rekordus: brangsta skolos, auga įtampa rinkose

    Skolos kaina Europoje kyla

    Europos vyriausybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 11 dieną vėl kilo ir priartėjo prie lygių, matytų per pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Rinkas spaudžia užsitęsęs obligacijų išpardavimas, kurį kursto infliacijos ir palūkanų normų perspektyvos.

    Investuotojai obligacijų pajamingumą vertina kaip skolinimosi kainos „termometrą“: kai pajamingumai kyla, nauja skola vyriausybėms ir verslui paprastai brangsta. Tai gali reikšti didesnes biudžetų išlaidas palūkanoms ir griežtesnes finansavimo sąlygas ekonomikai.

    Nafta vėl kelia infliacijos baimes

    Pastarosiomis dienomis rinkas papildomai sukrėtė įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalacija, kelianti riziką energijos kainoms. Brangesnė energija dažnai greitai persiduoda į bendrą kainų lygį, todėl atgaivina infliacijos baimes ir keičia lūkesčius dėl centrinių bankų veiksmų.

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi virš 100 JAV dolerių už barelį, o tai sudarytų apie 91 eurą. Penktadienio rytą kontraktai buvo prekiaujami kiek žemiau 106 JAV dolerių, tai yra apie 96 eurus už barelį, todėl investuotojai vėl pervertino infliacijos trajektoriją.

    ECB sprendimas pakeitė lūkesčius

    Obligacijų rinkoms smūgį sudavė ir Europos Centrinio Banko sprendimas dar kartą kelti palūkanas, o tonas pasirodė griežtesnis, nei dalis rinkos tikėjosi. ECB indėlių palūkanų normą pakėlė nuo 2,25 iki 2,5 proc. ir perspėjo, kad infliacija gali išlikti aukšta ilgiau.

    Po šio signalo investuotojai ėmė labiau tikėtis papildomų palūkanų didinimų, o tai automatiškai mažina seniau išleistų obligacijų patrauklumą. Dėl to jų kainos krinta, o pajamingumai kyla.

    Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 3,5 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas buvo maždaug 4,44 proc., Italijos apie 4,37 proc., o Ispanijos apie 3,96 proc.

    Jungtinėje Karalystėje 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas slinko link 5,35 proc., nors prieš tai buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Ilgesnės trukmės, 20 ir 30 metų, obligacijų pajamingumai taip pat kilo iki lygių, nematytų nuo praėjusio amžiaus pabaigos.

    JAV ir Azija didina spaudimą

    Europos rinkos judėjimas vyko kartu su pasauliniu pajamingumų kilimu. JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo virš 5,38 proc. ir priartėjo prie 2007 metais matytų lygių, o 10 metų pajamingumas artėjo prie 5 proc. ribos.

    Azijoje Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 2,98 proc., netoli 3 proc. ribos, kuri buvo pasiekta pirmą kartą nuo 1996 metų. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai visame pasaulyje reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

    DI bumas konkuruoja dėl kapitalo

    Papildomas veiksnys – milžiniškas lėšų poreikis DI infrastruktūrai, ypač duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Kai didelės technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, jos konkuruoja dėl investuotojų kapitalo ir gali netiesiogiai didinti reikalaujamus pajamingumus kitiems skolininkams.

    Rinkos duomenimis, 2026 metais stambūs technologijų „hiperskalės“ žaidėjai, įskaitant „Alphabet“ ir „Amazon“, išplatino daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių skolos, tai yra apie 172 mlrd. eurų. Platesni vertinimai, apimantys ir su DI susijusią infrastruktūrą, šią emisiją iki rugpjūčio pradžios buvo priartinę prie maždaug 431 mlrd. eurų.

    ECB tyrėjai yra atkreipę dėmesį, kad auganti technologijų milžinių obligacijų pasiūla euro zonoje gali keisti investuotojų portfelius. Nors tiesioginio poveikio vyriausybių skolos rinkoms tuo metu nebuvo akivaizdžiai matyti, ilgainiui kapitalo perskirstymas gali didinti skolinimosi kainą ir kituose sektoriuose.

    Jei energijos kainos išliks padidėjusios, o infliacijos lūkesčiai vėl kils, centriniams bankams gali tekti ilgiau išlaikyti griežtą politiką. Tokiu atveju obligacijų pajamingumų aukštos reikšmės gali tapti nauja norma, o rinkoms teks prisitaikyti prie brangesnės skolos laikotarpio.

  • Huti veržiasi prie Bab el-Mandebo: kodėl šis sąsiauris Europai svarbesnis už Ormuzą ir kuo gresia degalų kainoms

    Jemeno huti sukilėlių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje sustiprino riziką vienam svarbiausių pasaulio jūrų koridorių – Bab el Mandebo sąsiauriui. Jei šis kelias būtų rimtai sutrikdytas, pasekmės greitai pasiektų Europą: nuo brangesnio kuro iki dar didesnių tiekimo grandinių trikdžių.

    Pastarosiomis savaitėmis sukilėliai užėmė strategines pozicijas, tarp jų – Perimo salą siauriausioje sąsiaurio vietoje, taip pat pakrantės punktus, leidžiančius daryti spaudimą laivybai. Šis ruožas jungia Indijos vandenyną su Raudonąja jūra ir sudaro vartus į Sueco kanalą – vieną svarbiausių arterijų pasaulinei prekybai.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris yra siauras „butelio kaklelis“, per kurį keliauja reikšminga dalis prekybos tarp Azijos ir Europos. Būtent dėl šios priežasties šis maršrutas Europai dažnai laikomas kritiškesniu nei Ormuzo sąsiauris: per jį gabenami ne tik energetiniai ištekliai iš Persijos įlankos, bet ir didelė dalis prekių srautų iš Rytų Azijos.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad per Raudonąją jūrą ir Sueco kryptį gali keliauti apie 12–15 proc. pasaulio prekybos, o konteinerių srautuose dalis taip pat yra itin didelė. Kai laivybos bendrovės dėl rizikos nukreipia maršrutus aplink Gerosios Vilties kyšulį, kelionės pailgėja, didėja degalų sąnaudos, draudimo kaštai ir vėluoja kroviniai.

    Kaip tai susiję su degalų kainomis?

    Energetikos rinkos jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie galimus „butelio kaklelių“ uždarymus. Jei grėsmė Bab el Mandebui sutaptų su naujais trikdžiais Ormuzo kryptimi, rinkoje atsirastų papildoma rizikos premija, kuri paprastai per kelias dienas persiduoda naftos ir degalų kainoms.

    Regiono konfliktai ir anksčiau demonstravo, kad net riboti išpuoliai prieš laivus gali priversti dalį vežėjų stabdyti reisus ar keisti maršrutus. Tokiu atveju brangsta ne tik nafta: didesnę kainą gali mokėti ir trąšų, pramonės metalų, cheminių žaliavų bei kitų prekių importuotojai, nes transporto grandinė tampa ilgesnė ir brangesnė.

    Kokios pasekmės gali laukti Europos?

    Europai didžiausia rizika yra ne vien tiesioginis energijos išteklių srautas, o bendras logistikos „užsikimšimas“: dalis krovinių į Europą keliauja būtent per Raudonąją jūrą ir Suecą. Ilgesni maršrutai mažina laivų prieinamumą, stumia aukštyn frachtų kainas ir spartina infliacinį spaudimą prekėms.

    „Perimo sala yra strategiškai svarbi, nes ji yra siauriausioje Bab el Mandebo vietoje, o kontrolė leidžia realiai blokuoti įėjimą į Raudonąją jūrą“, – sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Saudo Arabijoje ir Irake Kšištofas Plomińskis.

    Jei įtampa regione didėtų, o išpuoliai tęstųsi, tikėtina, kad laivybos bendrovės ir draudikai dar labiau pervertintų riziką. Tai reikštų brangesnį transportą, ilgesnius pristatymo terminus ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje, net jei pati Europa tiesiogiai nėra konflikto zona.