CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Naftos kainos ketvirtadienį smuko, rinkoms reaguojant į pranešimus, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl laipsniško Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Ši jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokios žinios apie jos veiklos normalizavimą iškart atsispindi energijos ir akcijų rinkose.

    „Brent“ rūšies naftos artimiausio pristatymo sandorių kaina buvo nukritusi iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etalonas WTI siekė apie 86 eurus. Kainų kritimas tęsėsi po ankstesnės dienos staigesnio nuosmukio, kai investuotojai ėmė vertinti mažėjančią pasiūlos sutrikimų riziką.

    Ormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra kritiškai svarbus naftos bei suskystintų gamtinių dujų transportui iš regiono. Dėl konflikto kilę trikdžiai buvo paskatinę infliacinius lūkesčius ir branginę energiją, todėl galimas atvėrimas rinkose vertinamas kaip palengvėjimo signalas.

    Vis dėlto nuotaikas temdo išliekanti karinė įtampa. Pranešta apie JAV smūgį Irano naftos tanklaiviui Omane įlankoje, o tai primena, kad politiniai susitarimai regione gali būti trapūs ir bet koks incidentas gali greitai pakeisti kainų kryptį.

    Rinkos kyla, bet rizika neišnyko

    Azijos akcijų biržos kilo, o Tokijo „Nikkei 225“ šoktelėjo 5,7 proc. ir pasiekė naują rekordą dienos metu. Pastarųjų mėnesių ralis siejamas ir su technologijų sektoriaus pakilimu, kurį toliau maitina dirbtinio intelekto sprendimų paklausa bei investuotojų lūkesčiai dėl įmonių pelningumo.

    Honkonge „Hang Seng“ pakilo 1,3 proc., Australijoje „S&P/ASX 200“ pridėjo 0,9 proc., o Taivano indeksas TAIEX ūgtelėjo 2,1 proc. Tuo metu Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,4 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po ankstesnio šuolio.

    Europoje biržos prekybos pradžioje kilo, tačiau vėliau judėjimas išsilygino ir dalis indeksų nusileido į neigiamą teritoriją. Euro zonos „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ vidurdienį svyravo apie 0,2–0,4 proc. minuse, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 krito daugiau nei 0,7 proc.

    Volstritas laukia aiškesnių signalų

    JAV ateities sandoriai rodė nedidelius pokyčius, investuotojams stebint tiek geopolitines naujienas, tiek įmonių rezultatų sezoną. Trečiadienį „S&P 500“ pakilo 1,5 proc. iki rekordinio lygio, „Dow Jones“ paaugo 1,2 proc., o „Nasdaq“ pridėjo 2 proc.

    Tarp ryškesnių judesių technologijų sektoriuje išsiskyrė „AMD“, kurios akcijos šoktelėjo 18,6 proc., taip pat „Super Micro Computer“, kilusi 24,5 proc. „NVIDIA“ brango 5,7 proc. ir dėl didelės įtakos indeksams prisidėjo prie platesnio rinkos kilimo.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo Japonijos jenos atžvilgiu, o euras šiek tiek stiprėjo. Auksas ankstyvoje Europos prekyboje brango iki maždaug 4 140 eurų už trojos unciją, investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių esant padidintam neapibrėžtumui.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos kainoms artimiausiu metu didžiausią įtaką darys dvi kryptys: realūs logistikos pokyčiai Ormūzo sąsiauryje ir politinių derybų patikimumas. Jei laivybos srautai stabilizuotųsi, spaudimas energijos kainoms mažėtų, tačiau bet koks eskalacijos ženklas gali greitai sugrąžinti rizikos priemoką į kainodarą.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo 24 proc.: Hormūzo krizė pakėlė naftos kainas ir įplieskė mokesčių ginčą

    „Shell“ pelnas šoktelėjo 24 proc.: Hormūzo krizė pakėlė naftos kainas ir įplieskė mokesčių ginčą

    Naftos kainų šuolis pakėlė rezultatą

    Europos energetikos milžinė „Shell“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pakoreguotas pelnas išaugo iki 5,86 mlrd. eurų. Tai yra apie 24 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatą, pasak bendrovės ir analitikų, sustiprino brangę nafta bei dujos dėl karo su Iranu.

    Rinkose dėmesys krypo į tiekimo grandines ir transportą, nes konfliktas siejamas su faktiniu Hormūzo sąsiaurio veiklos sutrikimu. Šis maršrutas yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet kokie ribojimai iš karto kelia kainas.

    „Shell“ vadovas Waelis Sawanas teigė, kad bendrovė pasiekė stiprius rezultatus itin sutrikusiose pasaulio energijos rinkose. Anot jo, tai lėmė nuoseklus dėmesys veiklos efektyvumui ir prekybos rezultatams.

    Dividendai didėja, vykdomas akcijų supirkimas

    Kartu su finansiniais rezultatais „Shell“ paskelbė apie 5 proc. didinamus dividendus. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius tris mėnesius įgyvendinti maždaug 2,8 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą.

    Tokie sprendimai paprastai signalizuoja, kad įmonė jaučiasi užtikrintai dėl pinigų srautų ir nori grąžinti daugiau vertės akcininkams. Vis dėlto energetikos sektoriuje tai dažnai tampa ir politinių diskusijų katalizatoriumi, kai didesnės sąskaitos už energiją juntamos namų ūkiams bei verslui.

    Rinkos komentatoriai pabrėžė ir prekybos padalinio vaidmenį, nes didelis kainų nepastovumas sudaro sąlygas uždirbti iš arbitražo ir trumpalaikių sandorių. Naftos kainos, dar iki konflikto buvusios apie 70 JAV dolerių už barelį, karo metu buvo pakilusios iki maždaug 126 JAV dolerių, tai yra apie 111 eurų.

    Gamybos trikdžiai ir didesnė rizika Artimuosiuose Rytuose

    Nors aukštesnės kainos ir geresnės perdirbimo maržos kilstelėjo pelningumą, „Shell“ susidūrė ir su veiklos trikdžiais. Buvo pranešta apie žalą viename objekte Katare bei apie ciklono nulemtus sustabdymus suskystintų gamtinių dujų grandyje Australijoje.

    Bendrovė skaičiuoja, kad maždaug 20 proc. jos naftos ir dujų gavybos susiję su Artimųjų Rytų regionu, todėl užsitęsęs konfliktas gali turėti tiesioginį poveikį tiek gamybos apimtims, tiek logistikai. „Shell“ nurodė, kad Katare dujų gavyba antrąjį ketvirtį gali būti bent 30 proc. mažesnė nei per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius.

    Tuo pačiu bendrovė informavo, kad turtas Omane išlieka veikiantis, o žaliavinės gavybos grandyje reikšmingų sutrikimų nepatirta. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar trumpalaikiai logistikos ribojimai nevirsta ilgalaikiu pajėgumų praradimu.

    „Pagrindinis ilgalaikis klausimas yra rezervų papildymas ir gamybos augimas“, – sakė energetikos analitikas Maurizio Carulli.

    Jo vertinimu, neseniai paskelbtas „ARC Resources“ įsigijimas Kanadoje yra reikšmingas žingsnis, galintis pagerinti „Shell“ gavybos perspektyvas. Sandoris susijęs su Montney skalūnų baseinu ir turėtų sustiprinti dujų bei skystųjų angliavandenilių portfelį Šiaurės Amerikoje.

    JK vėl kalbama apie netikėtų pajamų mokestį

    Jungtinėje Karalystėje didėjantis „Shell“ pelnas iš naujo įkaitino diskusiją dėl netikėtų pajamų mokesčio energetikos bendrovėms. Šalyje toks mokestis jau taikomas, tačiau jis apima tik pelną, gautą iš naftos ir dujų gavybos Jungtinėje Karalystėje.

    Kadangi ši rinka sudaro mažiau nei 5 proc. „Shell“ pasaulinės naftos ir dujų gavybos, politikų siūlymai dažnai krypsta į platesnį apmokestinimą. Kritikai argumentuoja, kad karo sukeltas kainų šuolis suteikia bendrovėms papildomą uždarbį, kai vartotojai už degalus ir energiją moka daugiau.

    Po rezultatų paskelbimo „Shell“ akcijos smuktelėjo apie 2 proc., tačiau analitikai tai siejo labiau su makroekonominėmis nuotaikomis ir lūkesčiais, kad laivyba per Hormūzo sąsiaurį galėtų atsistatyti. Tai reikštų mažesnę įtampą pasiūloje ir potencialiai žemesnes naftos kainas.

  • „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    Pasaulinės logistikos milžinės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas perspėja, kad JAV ir Irano karo pasekmės pasaulinei prekybai gali tik stiprėti artimiausiais mėnesiais, o didesnes sąnaudas galiausiai pajus ir vartotojai. Pasak jo, šis konfliktas tapo nauju pavojaus signalu tiekimo grandinėms ir jų atsparumui.

    Anot „Maersk“, laivybos sektorius yra itin priklausomas nuo energijos kainų, todėl naftos brangimas tiesiogiai didina pervežimo kaštus. Įmonė skaičiuoja, kad esant maždaug 90–100 JAV dolerių kainai už barelį, papildomos mėnesio sąnaudos siektų apie 460 mln. eurų, o tokio masto šuolio bendrovė negali padengti pati.

    „Tai toks didelis sąnaudų augimas, kad jo nepajėgsime prisiimti vieni, todėl dalį turėsime perkelti klientams“, – sakė Vincentas Clercas.

    Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su Ormūzo sąsiauriu, per kurį įprastai vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dalies krovinių logistika. Jei judėjimas šiuo keliu ilgiau išliks sutrikęs, didės ne tik degalų, bet ir jūrinių pervežimų kainos, o tai gali persiduoti į platesnę infliaciją įvairiose ekonomikose.

    „Maersk“ taip pat kelia klausimą, ar didesnės logistikos ir energijos sąnaudos nesumažins galutinės paklausos. Jei vartotojai pradės riboti pirkinius, tai vėliau gali atsispindėti mažesniu užsakymų srautu gamybos ir tiekimo grandinėse, ypač metų antroje pusėje.

    Bendrovė, laikoma vienu svarbiausių pasaulinės prekybos barometrų, paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas EBITDA siekė 1,75 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,62 mlrd. eurų. Tai buvo apie 35 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atitiko rinkos lūkesčius, o pajamos sumažėjo 2,6 proc. iki 13 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 12 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė mažesni frachto tarifai ir išaugusios sąnaudos, nors krovinių apimtys didėjo. „Maersk“ taip pat anksčiau buvo sustabdžiusi dvi svarbias laivybos kryptis, jungiančias Artimuosius Rytus su Azija ir Europa, pabrėždama, kad sprendimai buvo priimti siekiant apsaugoti įgulas ir laivus.

    Nepaisant rizikų, „Maersk“ paliko nepakeistą 2026 metų prognozę ir teigia vis dar matanti galimybę didinti pelningumą, tačiau pabrėžia, kad geopolitika tapo dominuojančiu veiksniu, lemiančiu tiek makroekonominę kryptį, tiek logistikos aplinką. Bendrovės vertinimu, prie rizikų prisideda ir pasaulinė laivyno pasiūlos perteklius dėl naujų laivų pristatymų.

    „Maersk“ skaičiuoja, kad jei naftos kainos išliktų aukštame lygyje, o konfliktas būtų išspręstas palyginti greitai, pasaulinė konteinerių paklausa vis tiek galėtų augti 2–4 proc. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad rizikų balansas išlieka neigiamas, o blogesni scenarijai, ypač užsitęsus trikdžiams, negali būti atmesti.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo daugiau, nei prognozavo analitikai. Bendrovė nurodė, kad rezultatams palanki buvo įtampa Artimuosiuose Rytuose, po kurios rinkose brango energijos žaliavos.

    „Shell“ pakoreguotas pelnas 2026 metų sausio–kovo laikotarpiu siekė apie 6,4 mlrd. eurų ir viršijo maždaug 5,7 mlrd. eurų analitikų lūkesčius. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo skelbusi apie maždaug 5,2 mlrd. eurų pakoreguotą pelną.

    „Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas akcentavo veiklos efektyvumą ir gebėjimą dirbti itin nepastovioje rinkoje.

    „Pasiekėme tvirtus rezultatus dėl nuoseklaus dėmesio veiklos rodikliams, nors pasaulinė energijos rinka patyrė beprecedentį sukrėtimą“, – sakė W. Sawanas.

    Kartu bendrovė pranešė mažinanti ketvirtinį akcijų supirkimo tempą iki maždaug 2,8 mlrd. eurų, kai anksčiau jis siekė apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat „Shell“ padidino dividendą maždaug 5 proc., iki apytikriai 0,36 euro už akciją.

    Rinkos fone tebėra geopolitinė rizika, ypač susijusi su strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks trikdis šiame maršrute paprastai greitai persiduoda degalų, logistikos ir pramonės kaštams.

    Tarptautinė energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir konfliktų rizika išlieka viena svarbiausių energijos saugumo grėsmių. Tokiais laikotarpiais integruotos energetikos bendrovės, turinčios ir gavybą, ir perdirbimą, dažnai sugeba geriau amortizuoti šokus.

    „Shell“ duomenimis, grynoji skola ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 48,8 mlrd. eurų ir buvo didesnė nei metų pradžioje. Rinkos analitikai tai sieja ir su apyvartinio kapitalo svyravimais, kurie didėjančių naftos kainų aplinkoje gali laikinai „pririšti“ daugiau lėšų atsargose.

    Įmonė taip pat tęsia aktyvius portfelio pertvarkymus ir plėtrą Šiaurės Amerikoje. Balandį „Shell“ paskelbė susitarusi įsigyti Kanados bendrovę „ARC Resources“ sandoryje, kurio vertė, įskaitant skolą ir nuomos įsipareigojimus, siekia apie 14,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė teigia, kad šis įsigijimas sustiprintų jos išteklių bazę ir ilgalaikę gavybos perspektyvą, ypač Montney skalūnų baseine Britų Kolumbijoje ir Albertoje. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Shell“ siekia derinti grąžą akcininkams su didesniu dėmesiu gamtinių dujų ir naftos projektams, kurie užtikrina pinigų srautus esant kainų svyravimams.

  • JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    Įtampos mažėjimo signalai

    Trečiadienį finansų rinkos reagavo į pranešimus, kad JAV ir Iranas esą priartėjo prie galimo susitarimo, kuris galėtų stabdyti karinių veiksmų eskalaciją. Tokios naujienos paprastai mažina neapibrėžtumą, todėl investuotojai linkę grįžti į rizikingesnį turtą.

    Kartu fiksuotas ir naftos kainų spaudimas žemyn, nes bet kokie ženklai apie galimą konflikto slopimą Artimuosiuose Rytuose mažina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkoms tai ypač svarbu dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Vis dėlto situacija išlieka trapi, o Vašingtono retorika gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Geopolitinės rizikos vertinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių energijos kainas ir transporto sektoriaus sąnaudas.

    Technologijų akcijos vėl tempia indeksus

    Rinkų optimizmą papildė ir technologijų sektoriaus kilimas, kuris pastaraisiais metais dažnai tampa pagrindiniu akcijų indeksų varikliu. JAV biržose investuotojai jautriai reaguoja į signalus apie DI infrastruktūros paklausą, lustų tiekimo grandinių plėtrą ir duomenų centrų investicijas.

    Didelis dėmesys krypo į „Micron“, kuri paskelbė apie aukštos talpos kietojo kūno disko siuntas, bei „Intel“, kurios akcijoms impulsą suteikė pranešimai apie galimą bendradarbiavimą su „Apple“. Tuo metu dalis investuotojų atsargiau vertino „Palantir“, nors įmonė pateikė tvirtus ketvirčio rezultatus.

    Tokie svyravimai rodo, kad rinka šiuo metu vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir įmonių vertinimų pagrįstumą. DI bumo kontekste net geros ataskaitos ne visada garantuoja akcijų brangimą, jei investuotojai mano, kad kaina jau „įskaičiavo“ ateities sėkmę.

    „Disney“ stiprybė ir „Spirit“ išardymo scenarijus

    Prie dėmesio centro atsidūrė ir „Disney“, kurios rezultatus sustiprino srautinių transliacijų bei pramogų parkų veikla. Bendrovė pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o tai investuotojams tapo signalu, kad vartotojų paklausa, nepaisant kainų ir energijos sąnaudų, kol kas laikosi.

    „Disney“ parkų segmentas augo, nors lankytojų skaičius kai kuriose vietose smuktelėjo, o tai aiškinta mažesniais tarptautiniais srautais. Ši dinamika svarbi visam pramogų ir kelionių sektoriui, nes gerai atspindi vartotojų elgseną ir išlaidų prioritetus.

    Tuo pat metu kelionių rinką supurtė „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas ir prasidėjęs ilgas bendrovės išardymo procesas teisme. Skelbiama, kad tam numatytas šimtų milijonų eurų biudžetas, o esminės diskusijos sukasi apie lėktuvų likimą, darbuotojų klausimus ir oro uostų mokesčius.

    „Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl staiga išaugusių reaktyvinių degalų kainų karo fone“, – teismo posėdyje teigė „Spirit Airlines“ atstovas.

    Aviacijos sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir didelė paklausa neapsaugo nuo šoko, kai šokteli degalų kaina ir didėja finansavimo kaštai. Pastaraisiais metais vežėjai ypač jautriai reaguoja į geopolitiką, nes ji vienu metu veikia ir kuro kainas, ir keleivių srautus, ir draudimo bei saugumo išlaidas.

  • Rinkos vėl tiki JAV ir Irano susitarimu: smuko Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas

    Rinkos vėl tiki JAV ir Irano susitarimu: smuko Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas

    Naftos pigimas ir palengvėjimas biržose

    Žinios apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Persijos įlankos regione, trečiadienį paskatino rizikos nuotaikų pagerėjimą finansų rinkose. Investuotojai reagavo į signalus apie deeskalaciją: naftos kainos smuko, o Europos akcijų biržose įsivyravo augimas.

    Naftos rinkai tokio pobūdžio geopolitinės naujienos paprastai turi tiesioginį poveikį, nes regionas išlieka vienas svarbiausių pasaulio energijos tiekimo taškų. Mažėjant rizikos premijai naftos kainoje, mažėja ir infliacijos lūkesčiai, o tai persiduoda į obligacijų rinką.

    Staigus judėjimas obligacijų rinkoje

    Daugiausia dėmesio sulaukė Lenkijos valstybės skolos rinka: 10 metų obligacijų pajamingumas per vieną dieną reikšmingai sumažėjo, o tokio masto pokyčiai rodo, kad investuotojai greitai pervertina rizikas. Pajamingumų kritimas paprastai reiškia, kad obligacijų kainos kyla, nes investuotojai aktyviau perka skolos vertybinius popierius.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad šiuo metu obligacijų kainodarą ypač stipriai veikia geopolitika. Kai įtampa regione didelė, užtenka staigesnio naftos kainos judesio, kad skolos rinkoje prasidėtų spartus persigrupavimas.

    „Esant tokiai dideliai geopolitinei įtampai, dažnai pakanka stebėti staigius žaliavų rinkos kritimus, kad būtų galima numatyti reakciją obligacijose“, – sakė banko PKO BP strategas Mirosławas Budzickis.

    Ar pajamingumas gali kristi žemiau 5 proc.?

    Rinkoje taip pat svarstoma, ar Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas artimiausiais mėnesiais galėtų vėl priartėti prie 5 proc. ribos. Pasak analitikų, toks scenarijus labiau tikėtinas, jei deeskalacija Artimuosiuose Rytuose bus nuosekli, o naftos kainų spaudimas infliacijai toliau silps.

    Anksčiau šiais metais Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo trumpam nusileidęs žemiau 5 proc., tačiau vėliau vėl pakilo, kai padidėjo geopolitinė rizika ir sustiprėjo neapibrėžtumas dėl vidaus politikos sprendimų. Rinkoms tokiais atvejais svarbus ne vien faktas, kad pasirodo naujiena, bet ir tai, ar ji pereina į realius, patikrinamus žingsnius.

    Net ir staigus konflikto rimimas ne visada reiškia greitą grįžimą į ankstesnę situaciją energijos rinkose. Analitikų vertinimu, naftos tiekimo bei kainų pusiausvyra gali atsistatyti per kelis mėnesius, o dujų rinkoje procesai dažnai būna dar lėtesni dėl infrastruktūros ir sutarčių struktūros.

  • Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Finansų rinkose trečiadienį išryškėjo klasikinė rizikos vengimo nuotaika: silpnėjant doleriui, investuotojai daugiau dėmesio skyrė auksui, kuris dažnai laikomas saugesne užuovėja neapibrėžtumo laikotarpiais. Nuotaikas labiausiai veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos galimas poveikis žaliavų, ypač naftos, kainoms.

    Tuo pat metu Lenkijos centrinio banko sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normų didesnių staigmenų nesukėlė, todėl zlotas į tai reagavo santūriai. Rinkos dalyviai vis dažniau signalizuoja, kad spartesniems palūkanų mažinimams kelią užkerta vis dar jautri infliacijos dinamika.

    Palūkanos ir infliacija

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad metinė infliacija, siekianti apie 3,2 proc., riboja erdvę tolesniam palūkanų karpymui artimiausiu metu. Esant tokiam fonui, centriniai bankai dažniau renkasi atsargesnį kursą, siekdami išlaikyti patikimumą ir stabilizuoti infliacijos lūkesčius.

    „Kai kainų spaudimas išlieka atkaklus, palūkanų išlaikymas tampa gynybine, bet patikimumą stiprinančia pozicija“, – sakė rinkos analitikas Mikołaj Sobierajski.

    Nafta atpigo, bet rizika išliko

    Naftos rinkoje vakare fiksuotas kainų kritimas, tačiau dalyviai ir toliau vertina geopolitinę riziką kaip vieną svarbiausių trumpalaikių veiksnių. Artimųjų Rytų įtampa rinkose dažnai suvokiama kaip potencialus pasiūlos šoko šaltinis, ypač jei sutriktų gavyba ar logistika.

    Rinkos komentatoriai pabrėžia, kad net ir vien tik griežtesnė retorika gali didinti kainų svyravimus, nes dalis investuotojų peržiūri pozicijas žaliavose. Dėl to naftos kainos gali greitai keisti kryptį, priklausomai nuo naujų signalų iš regiono.

    Auksas brangsta, doleris traukiasi

    Aukso kainą palaikė ir silpnesnis doleris: kai JAV valiuta pinga, auksas dažnai tampa patrauklesnis pirkėjams, atsiskaitantiems kitomis valiutomis. Be to, esant didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui, dalis investuotojų ieško turto, kuris istoriškai geriau išlaiko vertę krizinių epizodų metu.

    Nors rinkoje minimos psichologiškai svarbios aukso kainų ribos, artimiausiu metu kryptį gali lemti ne tik geopolitinės naujienos, bet ir lūkesčiai dėl palūkanų normų JAV bei infliacijos rodikliai. Šie veiksniai tiesiogiai veikia obligacijų pajamingumus, o kartu ir aukso patrauklumą.

  • Rinkos sureagavo į JAV ir Irano derybų signalus: nafta smigo, silpnėjo doleris, kilo akcijos

    Kas paskatino rinkų judėjimą?

    Pasaulio rinkos sureagavo į neoficialius pranešimus, kad Vašingtonas ir Teheranas svarsto trumpą susitarimo memorandumą, kuris galėtų atverti kelią intensyvesnėms deryboms. Tokios žinios investuotojams paprastai reiškia mažesnę geopolitinę riziką ir didesnę tikimybę, kad energijos tiekimas iš Persijos įlankos regiono nebus sutrikdytas.

    Pagal viešumoje minimus principus Iranui būtų keliami reikalavimai riboti branduolinės programos veiksmus, o JAV galėtų švelninti dalį ekonominių apribojimų. Rinkoms ypač svarbus veiksnys yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos dalis.

    Nafta atpigo dviženkliu tempu

    Deeskalacijos lūkestis pirmiausia smogė naftos kainoms, kurios pastaraisiais mėnesiais buvo jautrios kiekvienai naujienai apie įtampą Artimuosiuose Rytuose. JAV WTI rūšies nafta per trumpą laiką atpigo daugiau nei 12 proc., o „Brent“ kaina krito beveik 11 proc.

    Rinkos šį judėjimą aiškina paprastai: jei sumažėja rizika, kad bus ribojamas naftos transportas ar tiekimas, į kainą įskaičiuota vadinamoji rizikos premija traukiasi. Be to, lūkesčiai dėl galimų papildomų tiekimo srautų ir sklandesnės logistikos automatiškai mažina spaudimą kainoms.

    Obligacijos brango, doleris silpnėjo, akcijos kilo

    Pigesnė nafta dažnai reiškia mažesnes transporto ir gamybos sąnaudas, o kartu ir silpnesnį infliacijos spaudimą. Dėl to investuotojai koregavo prognozes dėl centrinių bankų politikos griežtumo, o kapitalas aktyviau tekėjo į obligacijų rinkas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas smuko iki maždaug 4,35 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas nusileido iki maždaug 2,99 proc. Valiutų rinkoje fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, nes sumažėjęs nerimas dėl energijos kainų paprastai mažina poreikį saugesniems aktyvams.

    Akcijų biržose vyravo optimizmas: kai nafta pinga, daliai sektorių tai tampa tiesiogine sąnaudų mažėjimo naujiena. Tuo pat metu energetikos ir naftos bendrovių akcijoms tokios dienos dažnai būna sudėtingesnės, nes investuotojai perskaičiuoja būsimų pajamų lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje buvo matyti ryškūs šuoliai, kai bet kokie signalai apie galimą eskalaciją didino kainas ir svyravimus. Todėl net ir nepatvirtintos, bet nuosekliai skambančios derybų užuominos gali staigiai pakeisti investuotojų elgesį, ypač kai jautriausias taškas yra tiekimo keliai per Hormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto rinkų reakcija išlieka priklausoma nuo to, ar diplomatiniai signalai virs realiais sprendimais. Jei derybos užstrigtų arba įtampa regione vėl augtų, energijos kainos gali greitai atšokti, o kartu sugrįžtų ir didesni svyravimai akcijų bei valiutų rinkose.

  • Europos biržos šovė į viršų, nafta smigo: rinkas supurtė JAV ir Irano proveržio signalai

    Europos biržos šovė į viršų, nafta smigo: rinkas supurtė JAV ir Irano proveržio signalai

    Europos akcijų rinkose trečiadienį fiksuotas ryškus kilimas, investuotojams suaktyvinus rizikos apetito strategijas. Nuotaikas pagerino pranešimai, kad Vašingtonas ir Teheranas priartėjo prie diplomatinio susitarimo gairių, galinčių sumažinti konflikto eskalacijos riziką.

    Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus dėl įtampos Persijos įlankoje, nes tai tiesiogiai siejama su energijos tiekimo stabilumu. Kai sumažėja baimė dėl galimų trikdžių, kapitalas dažniausiai grįžta į akcijas, o žaliavų kainos koreguojasi žemyn.

    Nafta atpigo, bet rizika liko

    Naftos kainos tęsė kritimą, nes atslūgęs geopolitinis nerimas sumažino priedą už riziką, kuris paprastai įskaičiuojamas į barelio kainą konflikto metu. Vis dėlto rinka išlieka įtempta, nes net ir laikini sprendimai regione gali būti trapūs, o logistikos maršrutai jautrūs politiniams pareiškimams.

    Papildomo dėmesio sulaukė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie laikiną „Project Freedom“ pauzę, skirtą laivų palydai Hormūzo sąsiauryje. Tokie signalai paprastai interpretuojami kaip deeskalacijos ženklas, nors investuotojai įvertina ir tai, kad dalis ribojimų Iranui būtų paliekami galioti.

    DI bumas kaitina technologijų akcijas

    Akcijų brangimą pasaulyje palaiko ne tik geopolitikos faktorius, bet ir technologijų sektoriaus impulsas, siejamas su DI infrastruktūros paklausa. Azijoje ypač išsiskyrė Pietų Korėjos rinka, kur „Samsung Electronics“ akcijos šoktelėjo, o investuotojai perskirstė lėšas į lustų gamintojus ir atminties technologijų tiekėjus.

    DI plėtra reiškia didesnes investicijas į duomenų centrus, našius procesorius ir atminties lustus, todėl visame pasaulyje sustiprėjo puslaidininkių sektoriaus įmonių vertinimai. Ši tendencija pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių veiksnių, keliančių technologijų indeksus, tačiau kartu augina ir jautrumą bet kokiems paklausos sulėtėjimo signalams.

    JAV duomenys mišrūs, bet rinka laikosi

    JAV biržose indeksai antradienį taip pat kilo, o rinkos nuotaiką palaikė viltys dėl konflikto sureguliavimo ir mažėjančių energijos tiekimo trikdžių baimių. Tuo pat metu makroekonominiai rodikliai siuntė nevienareikšmius signalus: paslaugų sektoriaus tempas silpnėjo, tačiau darbo rinkos duomenys rodė išliekantį atsparumą.

    Europoje papildomą foną kūrė ir obligacijų rinka: Jungtinėje Karalystėje skolinimosi kaštai kilo į aukščiausius lygius per kelis dešimtmečius. Tokie pokyčiai primena, kad investuotojų sprendimus artimiausiomis savaitėmis lems ne vien geopolitika, bet ir palūkanų normų lūkesčiai, infliacijos trajektorija bei viešųjų finansų tvarumas.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras stiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o brangieji metalai kilo, investuotojams išlaikant dalį apsidraudimo pozicijų. Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar diplomatiniai signalai virs tvirtu susitarimu, kuris realiai sumažintų įtampos ir kainų šuolių riziką.

  • Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Pasaulio centriniai bankai rizikuoja perlenkti lazdą, jei į brangstančios energijos šoką reaguos agresyviu palūkanų normų didinimu. Pasak rinkos strategų, toks sprendimas gali sukelti ekonomikos smukimą, nes energijos kainų šuolį lemia pasiūlos, o ne paklausos veiksniai.

    Investicijų valdymo bendrovės „GAM Investments“ vyriausiasis kelių turto klasių strategas Julianas Howardas atkreipė dėmesį, kad palūkanų normos negali išspręsti fizinio naftos trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Jo vertinimu, didžiausia rizika dabar yra vadinamoji politikos klaida, kai infliacija bandoma numalšinti priemonėmis, kurios realios priežasties nepašalina.

    „Centriniai bankai negali atspausdinti naftos molekulių“, – sakė Julianas Howardas.

    Analitiko teigimu, tam, kad vartotojai iš esmės pakeistų elgseną, palūkanos turėtų kilti iki itin aukšto lygio, o tai smarkiai smogtų kreditui ir vartojimui. Praktikoje tai reikštų brangesnes paskolas gyventojams ir verslui, mažesnes investicijas ir didesnę recesijos tikimybę, ypač ekonomikai dar neatsigavus po ankstesnių sukrėtimų.

    Europos Centrinis Bankas pastaruoju sprendimu palūkanų normų nekeitė, nors euro zonoje metinė infliacija 2026 metų balandį siekė 3 proc. Tuo pat metu rinkos lūkesčiai rodo, kad investuotojai vis labiau vertina galimybę, jog birželį palūkanos vis dėlto gali būti didinamos, jei energijos kainos išliks aukštos.

    Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas taip pat kol kas išlaikė palūkanas tame pačiame lygyje, tačiau pripažįstama, kad užsitęsęs energijos kainų šokas gali pakeisti vertinimus. Tokiose situacijose centriniai bankai paprastai siekia užkirsti kelią vadinamiesiems antriniams infliacijos efektams, kai kainų kilimas persiduoda į atlyginimų derybas ir paslaugų kainas.

    Australijos rezervų bankas jau ėmėsi veiksmų ir palūkanų normą padidino 0,25 procentinio punkto iki 4,35 proc. Sprendimą sustiprino tai, kad šalyje metinė infliacija 2026 metų kovą šoktelėjo iki 4,6 proc., kai prieš mėnesį buvo 3,7 proc., o degalų kainos tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    Vis dėlto strategai pabrėžia, kad energijos šokas dažnai pats savaime pristabdo kitų prekių ir paslaugų kainų augimą, nes namų ūkiai priversti perskirstyti biudžetą. Brangstant degalams ir šildymui, vartotojai dažniau mažina nebūtinas išlaidas, todėl bendra paklausa silpnėja, o dalis infliacinio spaudimo išsikvepia be papildomo monetarinio griežtinimo.

    Šią logiką analitikai sieja ir su ankstesnėmis krizėmis, kai po geopolitinių sukrėtimų energijai pabrangus, vartojimas kitose kategorijose sumažėdavo. Tokiu atveju centriniai bankai turi sudėtingą užduotį: nepaleisti iš rankų infliacijos lūkesčių, bet kartu nesukelti pernelyg aštraus ekonomikos lėtėjimo.

    JAV atžvilgiu kai kurie rinkos dalyviai neatmeta, kad artimiausius šešis mėnesius sprendimų amplitudė gali būti plati. „Macquarie Capital“ pasaulinės strategijos vadovas Viktoras Shvetsas yra sakęs, kad JAV infliacija gali artėti prie 4 proc., o ekonomika susidurti su švelnesne stagfliacijos forma, kai augimas silpsta, bet kainų spaudimas išlieka.

    Tokioje aplinkoje didžiausias iššūkis centriniams bankams yra laiko parinkimas ir komunikacija, nes rinkos greitai pervertina palūkanų trajektoriją. Jei naftos ir degalų kainos išliks padidėjusios, sprendimų priėmėjams teks rinktis tarp rizikos užtvirtinti infliaciją ir rizikos palūkanomis per stipriai pristabdyti ekonomiką.