CP v2

Tag: Naftos kainos

  • OPEC išbandymas: Jungtiniai Arabų Emyratai traukiasi, o naftos rinkoje daugėja nežinomųjų

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo gegužės pradžios pasitraukia iš OPEC ir išplėsto formato OPEC+, kuriame kartu veikia ir kartelio sąjungininkai. Šis žingsnis kelia klausimų dėl OPEC gebėjimo toliau koordinuoti gavybos ribojimus ir stabilizuoti kainas globalioje naftos rinkoje.

    Emyratai buvo vienas svarbiausių OPEC narių: jų indėlis sudarė apie 4 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, o pačiame kartelyje jų gavyba buvo reikšminga ir kvotomis ribojamoje dalyje. Būtent todėl rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip signalą, kad vieningą discipliną išlaikyti darosi sunkiau.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pasitraukimas pirmiausia silpnina kolektyvinę kartelio įtaką pasiūlai, nes Emyratai nebeprivalės laikytis bendrų limitų. Ilgesniu laikotarpiu tai gali reikšti didesnę konkurenciją tarp eksportuotojų ir potencialiai didesnę naftos pasiūlą, jei Abu Dabis nuspręstų sparčiau didinti gavybą.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu poveikis kainoms gali būti mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug kas priklauso nuo realių tiekimo grandinių ir logistikos, o ne vien nuo formalių gavybos kvotų, ypač kai regioną veikia geopolitinė įtampa ir rizikos laivybai.

    „Svarbiausia naftos rinkos problema dažnai yra ne pati gavyba, o tai, ar žaliava gali būti patikimai pristatyta ten, kur jos reikia“, – sakė rinkos analitikas Michaelas Brownas.

    Geopolitika ir skilimas Persijos įlankoje

    Sprendimas pasitraukti iš OPEC+ sutampa su paaštrėjusiais nesutarimais regione. Emyratai viešai kritikavo kai kurias arabų valstybes dėl pasyvumo reaguojant į Irano veiksmus, o santykiuose su Saudo Arabija pastaraisiais metais taip pat netrūko trinties dėl kainodaros, įtakos regione ir skirtingų interesų saugumo politikoje.

    Artimųjų Rytų ekspertai pažymi, kad OPEC stabilumui svarbus ne tik naftos ekonomikos, bet ir regioninių aljansų faktorius. Jei didieji žaidėjai ima vis dažniau rinktis nacionalinius prioritetus, o ne bendrą strategiją, karteliui darosi sunkiau veikti kaip vieningam kainų ir pasiūlos koordinatoriui.

    „Emyratų pasitraukimas yra rimtas signalas, kad organizacijai gali tekti keistis iš esmės, jei ji nori išlaikyti įtaką“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Marcin Krzyżanowski.

    Ar OPEC įtaka silpsta?

    Pastaraisiais metais OPEC jau patyrė narių praradimų: 2024 metais pasitraukė Angola, anksčiau organizaciją paliko Ekvadoras ir Kataras. Tačiau Emyratų atvejis išskirtinis tuo, kad šalis ilgą laiką investavo į gavybos pajėgumus ir vis atviriau kritikavo ribojimus, kurie, jos vertinimu, stabdo augimą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos rinka tapo labiau diversifikuota nei praeityje, todėl vieno kartelio sprendimų poveikis nebėra toks absoliutus kaip istorinių naftos krizių laikotarpiu. Analitikai atkreipia dėmesį, kad auganti pasiūla už OPEC ribų gali amortizuoti kainų šuolius, tačiau tai nereiškia, kad OPEC sprendimai prarado reikšmę.

    Energijos rinkos dalyviams dabar svarbiausia stebėti du dalykus: ar Emyratai realiai didins gavybą ir kaip į tai reaguos Saudo Arabija bei kiti OPEC+ partneriai. Ne mažiau reikšminga išlieka ir geopolitinė rizika, kuri gali staigiai pakeisti tiekimo sąlygas net ir esant didesnei teorinei pasiūlai.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    Europos Centrinis Bankas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų ir paliko indėlių palūkanas ties 2 proc. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tačiau fonas tampa vis labiau įtemptas: euro zonoje vėl didėja kainų spaudimas, o ekonomikos augimas lėtėja.

    ECB pabrėžė, kad naujausi duomenys iš esmės patvirtina ankstesnes infliacijos prognozes, bet rizikų balansas keičiasi. Banko vertinimu, kainų rizikos stiprėja į viršų, o augimo rizikos didėja į apačią, todėl sprendimų priėmėjai renkasi atsargesnį laukimo režimą.

    „Valdančioji taryba nusprendė palikti tris pagrindines ECB palūkanų normas nepakeistas“, – nurodė bankas pranešime.

    Naujausi duomenys rodo, kad balandį euro zonoje infliacija pakilo iki 3 proc., gerokai viršydama 2 proc. tikslą. Bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, išliko ties 2,2 proc., o tai signalizuoja, kad bendras kainų šuolis labiau susijęs su energijos brangimu nei su plačiu kainų kilimu visoje ekonomikoje.

    Tuo pat metu ekonominis aktyvumas silpsta: 2026 metų pirmąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas augo 0,8 proc. per metus. Didžiosios regiono ekonomikos, įskaitant Vokietiją ir Italiją, mažina augimo lūkesčius, o brangesnė energija prastina tiek įmonių, tiek vartotojų nuotaikas.

    Karas ir energijos šokas

    ECB sprendimų kontekstą ypač apsunkina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tiesiogiai veikia energijos kainas. Bankas atkreipė dėmesį, kad karas skatina energijos brangimą, didina infliaciją ir slopina ekonominį pasitikėjimą, todėl pinigų politikai tenka spręsti klasikinę dilemą.

    Vienoje pusėje – poreikis grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo vidutiniu laikotarpiu, kitoje – silpnesnis augimas ir rizika, kad ilgesnį laiką išsilaikys stagfliacijai artimas scenarijus. Tokiu atveju palūkanų mažinimas galėtų palaikyti augimą, bet kartu sustiprinti kainų spaudimą.

    „Karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas ir grąžinimas daro pasekmių trukmę ir mastą ypač sunkiai įvertinamus“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Palūkanų normų išlaikymas ties 2 proc. reiškia, kad skolinimosi kaina euro zonoje artimiausiu metu neturėtų staigiai keistis vien dėl ECB sprendimo. Vis dėlto bankai ir rinkos palūkanų normos dažnai reaguoja į infliacijos duomenis bei energijos kainų šokus, todėl paskolų įmokos ir finansavimo sąlygos gali svyruoti priklausomai nuo lūkesčių.

    ECB signalizuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo įplaukiančių duomenų: ar energijos sukeltas kainų šuolis persiduos į platesnį kainų kilimą, ir ar lėtėjantis augimas nepereis į ryškesnį nuosmukį. Rinkoms tai reiškia didesnį jautrumą naujiems infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos aktyvumo rodikliams.

    Tuo metu naftos kainų šuoliai daro tiesioginę įtaką transporto, logistikos ir gamybos kaštams, o per juos – ir galutinėms vartotojų kainoms. Jei energijos brangimas užsitęstų, ECB gali tekti rinktis tarp griežtesnės politikos infliacijai suvaldyti ir atsargesnio požiūrio, kad nebūtų papildomai slopinamas jau lėtėjantis augimas.

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Rinkos fiksuoja staigų šuolį

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose balandžio 19 dieną kilo sparčiai: investuotojai vertina didėjančią riziką Persijos įlankoje ir galimus tiekimo sutrikimus. Dėl geopolitinės įtampos brangimas pasiekė aukščiausius lygius per pastarąsias savaites.

    „Brent“ rūšies nafta, vertinant ateities sandorius su artimiausiu pristatymu, pakilo iki maždaug 108 eurų už barelį ir priartėjo prie 110 eurų ribos. JAV WTI nafta brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Ormuzo sąsiauris – kritinis taškas

    Pagrindinis rinkos nervingumo veiksnys – Ormuzo sąsiauris, per kurį iki krizės keliavo reikšminga pasaulinės naftos jūrinių srautų dalis. Bet koks ilgesnis laivybos ribojimas šioje vietoje greitai persiduoda kainoms, nes alternatyvūs maršrutai ir pajėgumai yra riboti.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl tiesioginių apribojimų: pakanka užsitęsusio neapibrėžtumo, kad išaugtų draudimo kaštai, pailgėtų pristatymo terminai ir didėtų atsargų kaupimas. Tokiais atvejais naftos brangimą dažnai lydi ir platesnė žaliavų bei transporto kainų infliacija.

    „Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas ir kuo ilgiau ribojama laivyba Ormuzo sąsiauryje, tuo stipresnis bus infliacinis spaudimas“, – sakė investicijų strategė Anna MacDonald.

    Pasak rinkos dalyvių, greito ir tvaraus situacijos stabilizavimosi kol kas nesitikima, todėl kainos išlieka jautrios kiekvienai naujai žiniai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galimi ir staigūs svyravimai, ypač jei pasirodys signalų apie tiekimo srautų mažėjimą ar papildomus ribojimus.

    Ką tai reiškia degalų kainoms ir infliacijai

    Naftos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių degalų ir logistikos kaštus, todėl brangimas paprastai su kelių savaičių ar mėnesio vėlavimu atsispindi degalinių švieslentėse. Galutinis poveikis priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio kurso, mokesčių dalies bei konkurencijos degalų rinkoje.

    Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau, jos gali daryti spaudimą ir platesniam prekių krepšeliui: nuo maisto iki pramonės produkcijos, nes transporto savikaina yra svarbi grandis tiekimo grandinėse. Dėl to centriniai bankai ir politikos formuotojai paprastai atidžiai stebi energijos kainų šuolius kaip galimą papildomą infliacijos rizikos šaltinį.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.