CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Naftos šokas vėl kandžiojasi: britai skaičiuoja sąskaitas, o valdžia žada laužyti kainų ryšį

    Naftos šokas vėl kandžiojasi: britai skaičiuoja sąskaitas, o valdžia žada laužyti kainų ryšį

    Jungtinėje Karalystėje atsinaujinęs naftos ir dujų kainų šuolis vis dažniau lyginamas su 1970-ųjų energetinėmis krizėmis, tačiau ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro per kelis dešimtmečius smarkiai sumažėjo. Biudžeto atsakomybės biuro vertinimu, nuo 1970-ųjų vidurio šalies ekonomikos energijos intensyvumas krito apie 70 proc., todėl tokio masto recesijos scenarijus laikomas mažiau tikėtinu.

    Vis dėlto praktikoje smūgis jaučiamas aštriai, nes elektra Jungtinėje Karalystėje išlieka brangi, o kainų svyravimai greitai persiduoda tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams. Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2026 metų balandį vidutinė elektros kaina šalyje buvo maždaug 103 eurai už megavatvalandę, kai Vokietijoje ji siekė apie 83 eurus, o Prancūzijoje – apie 41 eurą.

    Viena pagrindinių priežasčių – vadinamoji ribinės kainodaros sistema, kai visos rinkoje parduodamos elektros kainą nulemia brangiausias tuo metu reikalingas gamybos šaltinis. Dažniausiai tai būna gamtinės dujos, nes jos užtikrina lankstumą, kai nepakanka pigesnės generacijos, pavyzdžiui, vėjo ar saulės elektrinių.

    Vyriausybė pastarosiomis savaitėmis skelbė planus mėginti silpninti ryšį tarp dujų ir elektros kainų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad greitų sprendimų nėra. Net ir didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, sistemai būtinos balansavimo priemonės, o jų kaina kriziniais laikotarpiais dažniausiai kyla.

    Energetikai imlūs sektoriai jau fiksuoja pasekmes: brangi energija tampa kritiniu veiksniu gamybos savikainai, o dalis įmonių atsiduria ties mokumo riba. Jungtinės Karalystės parlamento analizė rodo, kad valstybė priversta kasdien skirti maždaug 1 160 000 eurų tam, kad būtų palaikoma British Steel veikla – tai iliustruoja, kaip energetikos sąnaudos gali virsti nacionalinio saugumo ir pramonės politikos klausimu.

    Smūgį jaučia ir gyventojai: energetikos reguliuotojo Ofgem duomenimis, 2025 metų birželį namų ūkiai energijos tiekėjams buvo skolingi daugiau kaip 5 100 000 000 eurų, o įsiskolinimų rizika didina spaudimą visiems mokėtojams. Kai dalis tiekėjų skolų kaštus perkelia į tarifus, tai reiškia, kad už neapmokėtas sąskaitas netiesiogiai sumoka ir disciplinuoti vartotojai.

    Brangesnė energija taip pat kaitina bendrą infliaciją, nes didina transporto, šildymo ir gamybos kaštus, o tai persiduoda maisto ir paslaugų kainoms. Banko of England komunikacijoje vis dažniau akcentuojama, kad gyventojai linkę daugiau taupyti, ruošdamiesi didesnėms sąskaitoms, ir tai gali silpninti vartojimą bei mažmeninės prekybos rezultatus.

    Analitikai pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės situacija išsiskiria tuo, jog šalis dar turi dalį vietinės naftos ir dujų gavybos, tačiau tai negarantuoja mažesnių kainų, nes vidaus rinka veikia tarptautinių kainų logika. Kol geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių rizikos išlieka, energijos kainų nepastovumas ir toliau bus vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tiek pramonės konkurencingumą, tiek namų ūkių finansinį saugumą.

  • Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Artimuosiuose Rytuose atsinaujinusi įtampa didina nerimą finansų rinkose ir kelia naftos kainų svyravimus, o investuotojai ieško saugesnių užuovėjų. Didesnė eskalacijos rizika ypač jautri dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Žinios apie atakas ir atsakomąsias priemones regione paskatino rizikingesnių aktyvų išpardavimą, o daliai rinkos dalyvių tai tapo signalu peržiūrėti energijos kainų ir infliacijos prognozes. Analitikai pabrėžia, kad net trumpalaikiai trikdžiai logistikoje gali greitai persiduoti į degalų kainas ir verslo kaštus.

    „Jei laivyba Hormuzo sąsiauryje sutriktų ilgesniam laikui, energijos kainų šuoliai galėtų paveikti ir vartotojų infliaciją, ir įmonių pelningumą“, – sakė rinkos apžvalgininkas.

    „Palantir“ augimo šuolis

    Gynybos ir duomenų analizės bendrovė „Palantir“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko Volstrito lūkesčius, o pajamos, bendrovės teigimu, augo sparčiausiu tempu nuo jos debiuto biržoje 2020 metais. Įmonė taip pat nurodė gerokai padidinusi grynąjį pelną, o JAV vyriausybinių užsakymų kryptis išliko viena svarbiausių augimo variklių.

    Rinka „Palantir“ atveju daug dėmesio skiria dviem tendencijoms: valstybinio sektoriaus modernizacijai ir DI įrankių diegimui į saugumo, žvalgybos bei logistikos procesus. Bendrovė pakėlė metų gaires ir pateikė didesnį lūkesčių intervalą dėl pakoreguoto laisvųjų pinigų srauto.

    „Mūsų JAV verslas, apimantis ir valdžios, ir komercinius klientus, turi potencialo dar kartą reikšmingai augti“, – sakė „Palantir“ vadovas Alexas Karpas.

    Elonas Muskas ir susitarimas su SEC

    JAV vertybinių popierių ir biržos komisija SEC sutiko taikiai užbaigti ginčą su „Tesla“ vadovu Elonu Musku dėl tariamų pažeidimų, susijusių su jo veiksmais prieš įsigyjant socialinį tinklą „Twitter“, vėliau pervadintą į X. Jei susitarimą patvirtins teismas, Musko atšaukiamas patikos fondas sumokėtų 1 500 000 eurų civilinę baudą.

    Reguliuotojas buvo nurodęs, kad investuotojams laiku nebuvo atskleista informacija apie turimą „Twitter“ akcijų paketą. Musko atstovas teigė, kad susitarimas iš esmės užbaigia konfliktą, akcentuodamas, jog klausimas kilo dėl pavėluoto pateikimo.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą dėl pavėluoto dokumento pateikimo“, – sakė Elono Musko advokatas Alexas Spiro.

    „Amazon“ meta iššūkį logistikai

    „Amazon“ pranešė plečianti logistikos paslaugas ir atverianti savo tiekimo grandinės infrastruktūrą išorės verslams, kurie galės gabenti žaliavas ar produkciją pasitelkdami bendrovės tinklus. Investuotojai tokį žingsnį vertina kaip dar vieną bandymą auginti paslaugų segmentą ir didinti pajamas už tradicinės elektroninės prekybos ribų.

    Po šios naujienos JAV logistikos rinkos dalyvių „UPS“ ir „FedEx“ akcijos smuko, nes investuotojai įžvelgė didesnės konkurencijos riziką. „Amazon“ nurodė, kad prie programos jungiasi įvairūs mažmenininkai, o vadovybė pabrėžia, kad investicijos į DI ir infrastruktūrą turėtų atsipirkti ilgesniu laikotarpiu.

    „Kai pokyčiai tokie dideli, verta statyti stambiai“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Rinkose šiandien persipina geopolitika, įmonių rezultatai ir strateginiai žingsniai: nuo energijos kainų jautrumo iki DI pritaikymo versle ir augančios konkurencijos logistikoje. Artimiausios savaitės investuotojams greičiausiai išliks nervingos, o kryptį lems ir nauji duomenys, ir signalai iš regionų, kuriuose rizika didžiausia.

  • Pentagonas apie Hormuzo sąsiaurį: Hegsethas sako, kad operacija atskira nuo karo su Iranu

    JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad amerikiečių vadovaujama operacija, kuria siekiama atverti Hormuzo sąsiaurį laivybai, esą yra atskira nuo platesnio karo su Iranu. Pasak jo, misija yra gynybinė, ribotos apimties ir laikina.

    Viešai tai vienas aiškiausių signalų, kad konfliktas regione įgijo naują praktinį tikslą: užtikrinti saugų laivų judėjimą per vieną svarbiausių pasaulio energetikos koridorių. Hormuzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Pentagono spaudos konferencijoje Hegsethas ir Jungtinių štabų vadų pirmininkas generolas Danas Caine’as nedetalizavo, kaip JAV praktiškai saugos komercinius laivus. Pastarosiomis dienomis, jų teigimu, keli JAV vėliava plaukiojantys komerciniai laivai ir JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai susidūrė su Irano pajėgų ugnimi.

    Generolas D. Caine’as nurodė, kad nuo paliaubų susitarimo praėjusį mėnesį Iranas ne kartą apšaudė komercinius laivus ir buvo užgrobęs du konteinerinius laivus. Jis taip pat teigė, kad susidūrimai su JAV pajėgomis vyko daugiau nei 10 kartų, tačiau, Pentagono vertinimu, tai neperžengė ribos, kuri reikštų didelio masto karo veiksmų atnaujinimą.

    Vis dėlto pareigūnai neįvardijo, kas konkrečiai būtų laikoma tokiu slenksčiu. Ši neapibrėžtis didina riziką rinkoms ir laivybos bendrovėms, kurios sprendžia, ar grįžti į maršrutus, kur grėsmė išlieka reali.

    Kodėl tai svarbu pasaulio ekonomikai?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas jautriausių pasaulio „butelio kakliukų“ energijos tiekimo grandinėje, todėl net riboti incidentai gali išauginti draudimo kainas, pabranginti logistiką ir pakelti degalų kainas. Jei komerciniai laivai vengia plaukti šiuo keliu, tiekėjams tenka rinktis ilgesnius maršrutus arba mažinti tiekimą.

    Šiame kontekste Hegsetho akcentuojamas „atskirumas“ nuo karo su Iranu yra bandymas riboti konflikto interpretaciją ir politines pasekmes. Tačiau vien operacijos tikslas atkurti laivybą reiškia, kad JAV pajėgos gali dažniau kontaktuoti su Irano karinėmis struktūromis, o tai didina eskalacijos tikimybę net ir formaliai nedidinant karo masto.

    Sąjungininkai neskuba prisidėti

    Hegsethas pripažino, kad JAV norėtų perduoti misiją platesnei tarptautinei koalicijai, tačiau kol kas konkrečių susitarimų ar terminų neįvardijo. Jis teigė, kad „pasaulis nori būti šios misijos dalimi“, bet kartu leido suprasti, jog JAV lyderystė šiuo metu yra būtina.

    JAV taip pat reiškė lūkestį, kad prie pastangų prisidėtų Pietų Korėja, Japonija, Australija ir Europos šalys. Tuo metu Europos sostinėse, pasak pranešimų, vyko aptarimai dėl galimų veiksmų, įskaitant minų paiešką ir laivybos saugumo užtikrinimą, tačiau pabrėžiama sąlyga, kad aktyvūs karo veiksmai turi būti pasibaigę.

    Politiniame fone JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad JAV veiksmai sąsiauryje yra sėkmingi, ir kartojo nuostatą, jog Iranas siekia susitarimo. Tačiau platesnis taikos susitarimas tarp Vašingtono ir Teherano tebėra nepasiektas, o neaiškumas dėl tolesnių taisyklių regione išlieka pagrindine rizika laivybai ir energijos rinkoms.

  • Naftos kainos nesitraukia: įtampa dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio supurtė Europos biržas

    Naftos kainos nesitraukia: įtampa dėl Irano ir Hormūzo sąsiaurio supurtė Europos biržas

    Europos akcijų rinkos gegužės 5 dieną pradėjo prekybą kilimu, tačiau vėliau kryptis išsiskyrė: investuotojai vertino žinias iš Artimųjų Rytų ir jų poveikį energijos žaliavoms. Pagrindinis nerimo šaltinis – įtampa tarp JAV ir Irano bei rizika sutrikti laivybai Hormūzo sąsiauryje.

    Naftos kainos ankstyvoje prekyboje traukėsi, bet išliko pakilusios, nes rinka įskaičiuoja galimą tiekimo grandinių šoką. „Brent“ naftos kaina buvo apie 1,38 proc. mažesnė, o WTI rūšies nafta – apie 2,27 proc. žemiau nei prieš tai buvę lygiai, tačiau abiejų rūšių kainos vis dar laikėsi netoli pastarųjų pikų.

    Įtampa buvo išbandyta po pranešimų apie incidentus jūroje ir bandymus atnaujinti atskirų laivų judėjimą per strategiškai svarbų ruožą. Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio „butelio kaklelių“, nes per jį juda didelė dalis tarptautinės naftos ir suskystintų dujų prekybos, todėl bet koks ribojimas greitai persiduoda kainoms.

    Europos indeksai reagavo nevienodai. Vokietijos DAX kilo apie 0,80 proc., Prancūzijos CAC 40 trumpam buvo ūgtelėjęs, bet vėliau smuko į neigiamą zoną, Jungtinės Karalystės FTSE 100 iš esmės nekito, o Italijos FTSE MIB kilo apie 1,2 proc.

    Azijoje prekyba buvo ramesnė, dalyje regiono rinkų vyravo šventinis laikotarpis, todėl likvidumas buvo mažesnis. Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 1,1 proc., Australijos S&P ir ASX 200 mažėjo apie 0,5 proc., o Taivano „Taiex“ buvo apie 0,2 proc. žemiau.

    Rinkų dalyviai taip pat vertino, kad naftos kainų šuolis pastarosiomis savaitėmis didina spaudimą infliacijai ir gali apsunkinti centrinių bankų planus dėl palūkanų normų. Brangesnė energija dažniausiai kelia transporto ir gamybos sąnaudas, o tai galiausiai gali atsiliepti tiek įmonių pelnams, tiek vartotojų išlaidoms.

    Investuotojų akys krypsta į bet kokius signalus dėl laivybos atnaujinimo ir konflikto eskalacijos rizikos, nes tokie įvykiai turi tiesioginę įtaką žaliavoms, valiutoms ir akcijų rinkų volatilumui. Artimiausiomis dienomis rinkos jautrumą gali didinti ir nauji pranešimai iš regiono bei energetikos atsargų ir paklausos duomenys.

  • Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Pasaulio finansų rinkose tvyrantis optimizmas gali būti apgaulingas: energetikos analitikė Amrita Sen perspėja, kad investuotojai nuvertina naftos kainų šoko pasekmes ir taip „įeina į recesiją kaip per miegus“. Jos vertinimu, karas Artimuosiuose Rytuose išaugino rizikas tiek ekonomikoms, tiek vartotojų kainoms.

    Pasak jos, akcijų indeksų rekordai prasilenkia su realybe: energijos brangimas veikia transportą, gamybą ir žemės ūkį, o šie sektoriai vėliau per kainas pasiekia ir namų ūkius. Įtampos taškai ypač susiję su tiekimo keliais ir naftos srautais regione.

    Nafta brangsta, rinka neklauso

    „S&P 500“ pastaruoju metu fiksavo naujas aukštumas, nors naftos kaina, anot jos, nuo konflikto pradžios šoktelėjo daugiau nei 50 proc. Analitikė tvirtina, kad tokio masto energijos brangimas paprastai slopina vartojimą ir įmonių pelningumą, todėl akcijų ralis atrodo sunkiai paaiškinamas.

    „Mus labiausiai stebina, kad nafta turėtų būti dar brangesnė, o akcijų rinka – gerokai silpnesnė“, – sakė Amrita Sen.

    Jos įžvalga remiasi klasikiniu mechanizmu: brangesnė energija didina beveik visų prekių savikainą, o centriniai bankai, matydami infliacijos grįžimo riziką, linkę ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tai mažina investicijas, riboja kreditavimą ir didina recesijos tikimybę.

    Hormūzas, OPEC ir naujas kainų dugnas

    Didžiausias neapibrėžtumas, anot A. Sen, susijęs su Hormūzo sąsiaurio situacija ir tuo, kokiu pajėgumu bei tempu normalizuotųsi srautai. Bet koks ilgesnis sutrikimas reiškia ne tik naftos, bet ir visos energijos grandinės įtampą.

    OPEC yra deklaravusi ketinimus didinti gavybą, tačiau A. Sen teigimu, dalis tokių pažadų gali būti labiau simboliniai ir nekompensuoti prarastų apimčių. Ji prognozuoja, kad apie 74–83 eurai už barelį gali tapti nauju ilgalaikiu kainų dugnu, o tai reikštų nuolatinį spaudimą verslams ir vartotojams.

    Smūgis gali ateiti per maistą

    Analitikė pabrėžia, kad aukštesnės energijos kainos persiduoda ir kitoms žaliavoms, ypač trąšoms bei chemijos pramonei. Kai brangsta gamtinės dujos ir sutrinka logistikos grandinės, kyla trąšų savikaina, o tai ilgainiui didina maisto kainas.

    „Tai didžiulė energijos krizė, o akcijų rinka ją beveik visiškai ignoruoja“, – sakė Amrita Sen.

    Atskirai kalbėjęs „Morgan Stanley“ vyriausiasis Europos ekonomistas Jensas Eisenschmidtas atkreipė dėmesį, kad įtampa sistemoje auga: aviacija jaučia reaktyvinių degalų trūkumo rizikas, o gamintojai susiduria su brangstančiomis žaliavomis net tada, kai produktui reikia tik nedidelio naftos kiekio.

    „Manau, kad artėjame prie atsiskaitymo dienos“, – sakė Jensas Eisenschmidtas.

    Jo vertinimu, jei konfliktas greitai nesloptų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins, o Europos Centrinis Bankas būtų spaudžiamas griežtinti politiką ilgiau, nei tikisi rinkos. Tokia kombinacija – brangi energija ir aukštos palūkanos – istoriškai yra viena nepalankiausių aplinkų tiek vartotojams, tiek verslui.

  • „Berkshire Hathaway“ be Buffetto, „Spirit Airlines“ griūtis ir „Meta“ byla: kas krečia rinkas?

    „Berkshire Hathaway“ be Buffetto, „Spirit Airlines“ griūtis ir „Meta“ byla: kas krečia rinkas?

    Rinkų savaitė prasideda įtampa

    Pasaulio finansų rinkos savaitę pasitiko su padidėjusiu nervingumu: investuotojai vienu metu vertina energetikos rizikas, teisinius procesus technologijų sektoriuje ir didelių bendrovių rezultatų sezoną. Tokiose situacijose net pavienės antraštės gali akimirksniu pakeisti lūkesčius dėl palūkanų, infliacijos ir augimo.

    Pastarųjų dienų darbotvarkėje išsiskiria keli įvykiai: „Berkshire Hathaway“ metinis susitikimas jau be Warreno Buffetto kaip vadovo, „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas bei „Meta“ sugrįžimas į teismą dėl vaikų saugumo klausimų. Prie jų jungiasi ir geopolitinės žinutės, kurios tiesiogiai veikia naftos kainą.

    „Berkshire Hathaway“ po Buffetto

    „Berkshire Hathaway“ surengė pirmąjį metinį akcininkų susitikimą po to, kai Warrenas Buffettas pasitraukė iš vykdomojo vadovo pareigų. Bendrovės vadovas Gregas Abelis akcininkams aiškino prioritetus ir siekė pabrėžti veiklos tęstinumą, ypač kapitalo paskirstymo ir ilgalaikio investavimo filosofijoje.

    Investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip konglomeratas valdys rekordinę grynųjų ir trumpalaikių investicijų „pagalvę“, kai patrauklių pirkinių rinkoje mažiau. Tokia situacija paprastai reiškia, kad bendrovė gali būti atsargesnė dėl naujų įsigijimų, o daugiau lėšų skirti draudimo veiklos stabilumui ir selektyvioms investicijoms.

    Susitikime aptartos ir temos, susijusios su dirbtiniu intelektu: rinka tikisi ne tiek staigių revoliucijų, kiek praktiškų sprendimų, kurie didina produktyvumą ir mažina sąnaudas. Investuotojams svarbu, ar tradicinės „Berkshire Hathaway“ įmonės sugebės prisitaikyti prie DI diegimo, kartu valdydamos rizikas ir reguliavimo spaudimą.

    „Spirit Airlines“ sustabdė veiklą

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukusi veiklą po to, kai nepavyko užsitikrinti paramos gelbėjimo planui. Tai smūgis ne tik pačiai įmonei, bet ir platesniam pigių skrydžių segmentui, kurį pastaraisiais metais spaudė išaugusios veiklos sąnaudos, kainų karai ir silpnesnė paklausa dalyje maršrutų.

    Bendrovė nurodė, kad tūkstančiai darbuotojų neteko darbo, o keleiviams žadami bilietų grąžinimai, jei pirkta tiesiogiai. Tokie bankrotai ar veiklos stabdymai paprastai sukelia grandininį efektą: trumpuoju laikotarpiu mažėja pasiūla, didėja kainų svyravimai, o konkurentai laikinai peržiūri tarifus ir tvarkaraščius, kad suvaldytų staigų paklausos persiskirstymą.

    Aviacijos sektoriui ši istorija primena, kad itin žemų kainų modelis yra jautrus palūkanų normoms ir finansavimo sąlygoms. Kai skola brangsta, o lėktuvų nuomos bei aptarnavimo kaštai kyla, net mažas veiklos sutrikimas gali tapti lemtingas, ypač jei prieš tai nepavyko strateginiai susijungimai.

    Teismai technologijoms ir nafta dėl geopolitikos

    Technologijų sektoriuje investuotojai stebi „Meta“ teisinę kovą Naujojoje Meksikoje: byla dėl vaikų saugumo ir platformų atsakomybės gali turėti pasekmių ne tik baudoms, bet ir produktų pakeitimams. Rinkai svarbiausia, ar teismo sprendimai suformuos precedentą, galintį padidinti reguliavimo naštą socialinių tinklų verslo modeliui.

    Energetikos pusėje papildomą įtampą kuria pranešimai apie incidentus netoli Hormūzo sąsiaurio ir politinės žinutės dėl laivybos saugumo. Net ir ribotos apimties eskalacija šiame regione dažnai kelia naftos kainą, nes sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, o kainų šuoliai greitai persiduoda infliacijos lūkesčiams.

    Tokioje aplinkoje akcijų rinkos paprastai reaguoja dvejopai: energetikos bendrovės gali laimėti iš brangesnės naftos, tačiau platesnis indeksas patiria spaudimą dėl rizikos vengimo ir didesnių sąnaudų prognozių. Investuotojams artimiausiomis dienomis reikšmės turės ir įmonių rezultatai, ir bet kokie signalai apie palūkanų normų kryptį.

  • Trumpas žada JAV pagalbą laivams Hormūzo sąsiauryje: ką reiškia „Project Freedom“ ir rizikos rinkoms

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinės Valstijos pradės padėti iš Hormūzo sąsiaurio išvesti laivus, kurie dėl įtampos regione įstrigo ribotuose laivybos keliuose. Pasak jo, operacija turėtų prasidėti pirmadienio rytą Artimųjų Rytų laiku.

    Trumpas teigė, kad pagalbos prašė kelios šalys, tiesiogiai nedalyvaujančios JAV ir Izraelio kare su Iranu. Dalis laivų, anot jo, susiduria su atsargų trūkumu, o laivybos apribojimai apsunkina įprastą komercinių krovinių judėjimą.

    „Dėl Irano, Artimųjų Rytų ir JAV gerovės šių šalių laivus lydėsime saugiai per ribotus vandenis, kad jos galėtų tęsti verslą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Project Freedom“ ir galimos pasekmės

    Prezidentas operaciją pavadino „Project Freedom“ ir perspėjo, kad JAV atsakys jėga, jei Iranas bandytų trukdyti laivų išvedimui. Tokia formuluotė rodo, kad Vašingtonas ketina ne tik diplomatiškai remti laivybą, bet ir aktyviai užtikrinti saugumą jūroje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas tiesiogiai didina rizikas tiekimo grandinėms. Ilgiau trunkant apribojimams, išauga transportavimo kaštai, didėja draudimo įmokos, o naftos ir degalų kainos tampa jautresnės kiekvienai naujienai iš regiono.

    Diplomatinis fonas ir energijos kainų spaudimas

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Trumpas viešai užsiminė vertinantis naują Irano pasiūlymą dėl karo pabaigos, tačiau abejojo jo priimtinumu. Kartu jis tvirtino, kad JAV derybininkai esą turi pozityvių pokalbių su Iranu, palikdamas erdvės politiniam sprendimui.

    Tuo pat metu degalų kainos pasaulyje išlieka padidėjusios, nes komercinė laivyba sąsiauryje ilgą laiką veikia su dideliais apribojimais, o saugumo situacija regione išlieka nepastovi. JAV administracijos atstovai viešai kartoja, kad kainos turėtų mažėti, kai laivyba bus pilnai atkurta, tačiau rinkos paprastai reaguoja ne į pažadus, o į realius pokyčius jūroje.

  • Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Naftos kainos šoktelėjo po Irano dronų atakos JAE: rinkose vėl virš 100 JAV dolerių

    Ataka JAE ir staigus kainų šuolis

    Pirmadienį, gegužės 4 dieną, Irano dronai smogė naftos infrastruktūrai Fudžairoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šis terminalas laikomas vienu svarbiausių regiono eksporto taškų, leidžiančių dalį tiekimo nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį.

    Po pranešimų apie incidentą ir gaisrą rinkos sureagavo iš karto: „Brent“ naftos kaina pakilo daugiau nei 5 proc. ir siekė apie 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Kodėl Fudžaira svarbi rinkoms

    Fudžairos mazgas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos sandėliavimo ir perkrovimo centrų, o per terminalą per parą gali judėti apie 1,5–1,8 mln. barelių. Dėl to bet koks sutrikimas čia rinkoms reiškia ne tik fizinės pasiūlos riziką, bet ir papildomą geopolitinę premiją kainoje.

    JAE institucijos skelbė, kad be dronų atakos buvo fiksuotos ir balistinių raketų grėsmės, dalį jų esą pavyko numušti. Šie pranešimai dar labiau sustiprino investuotojų reakciją, nes eskalacijos scenarijus tiesiogiai susijęs su tiekimo saugumu regione.

    Įtampa Hormūzo sąsiauryje ir poveikis tiekimui

    Lygiagrečiai didėja įtampa dėl laivybos Hormūzo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Iki konflikto per šį maršrutą, įvairiais vertinimais, keliaudavo reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų krovinių, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda į kainas.

    JAV karinės jūrų pajėgos pranešė apie konvojavimo ir eskortavimo veiksmus, o Iranas savo ruožtu tvirtino, kad situacija vertinama kitaip ir teigė demonstruojantis kontrolę regione. Tokie prieštaringi pareiškimai paprastai didina neapibrėžtumą, o tai naftos rinkose dažnai reiškia brangimą.

    Be to, pranešta apie ataką prieš tanklaivį, siejamą su Abu Dabio valstybine naftos grupe ADNOC. JAE šį veiksmą pasmerkė, pabrėždami, kad incidentai jūroje kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir energetikos tiekimo grandinėms.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį daugiausia lems tai, ar incidentai išliks pavieniai, ar peraugs į ilgiau trunkančius sutrikimus terminaluose ir laivybos maršrutuose. Rinkos taip pat stebės, ar didės draudimo, krovinių gabenimo ir rizikos kaštai, kurie neretai greitai persikelia į degalų kainas vartotojams.

  • Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Pasaulio naftos rinkose pirmadienį fiksuotas nedidelis kainų kilimas, investuotojams vertinant įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio raidą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamą veiksmų paketą laivybai užtikrinti. Rinkos dalyviai stebi, ar konfliktas regione neperaugs į ilgalaikį tiekimo sutrikimą.

    Prekybos pradžioje Šiaurės jūros „Brent“ nafta pabrango maždaug 1 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos, o JAV WTI etalonas taip pat kilo apie 1 proc., laikydamasis kiek žemiau 100 eurų už barelį. Kainų dinamika išlieka jautri bet kokiems signalams apie tanklaivių judėjimą ir draudimo kaštus regione.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį iš Persijos įlankos kasdien gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Net ir trumpalaikis apribojimas gali sukelti tiekimo grandinės trikdžius, išauginti frachto kainas ir paskatinti kainų šuolius biržose.

    Pasak JAV prezidento, nuo pirmadienio turėtų startuoti iniciatyva, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio ir sumažinti spūstis. Iranas viešai atmetė tokį planą, todėl rinkose padidėjo neapibrėžtumas dėl praktinio įgyvendinimo ir galimos eskalacijos jūroje.

    „Naftos rinka išlieka pagrindinis svertas, nes šimtai tanklaivių ir krovininių laivų vis dar įstrigę įlankoje, o sandėliavimo ribojimai verčia dalį gamintojų mažinti gavybą vien todėl, kad nebelieka kur kaupti atsargų“, – teigė SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas.

    Tuo pat metu Europos akcijų rinkos savaitę pradėjo be aiškios krypties: pagrindiniai regiono indeksai svyravo siaurame intervale, investuotojams derinant du priešingus veiksnius. Viena vertus, įtampa dėl energijos kainų didina infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikas, kita vertus, didžiųjų įmonių rezultatai palaiko akcijų paklausą.

    Azijoje išsiskyrė technologijų sektoriaus įtaka: dalyje rinkų fiksuotas ryškesnis kilimas, o kai kurias prekybos sesijas ribojo šventinis laikotarpis. JAV indeksai ankstesnės savaitės pabaigoje taip pat išlaikė augimo tendenciją, investuotojams teigiamai įvertinus dalies bendrovių pelno rodiklius.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis naftos kainų kryptį lems du signalų rinkiniai: realūs pokyčiai laivybos koridoriuose ir bet kokie oficialūs pranešimai apie karinių pajėgų dislokavimą ar taisyklių sugriežtinimą regione. Kol rizika Hormūzo sąsiauryje išlieka padidėjusi, naftos rinkoje gali išsilaikyti rizikos priemoka, kuri tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir verslo sąnaudoms Europoje.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.