CP v2

Tag: Naftos kainos

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Ar Rusijos prognozės pasitvirtins: ZAE sprendimas gali atpiginti naftą pasaulinėse rinkose

    Kas pasikeitė OPEC+ užkulisiuose

    Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas trauktis iš OPEC gali paskatinti didesnę naftos gavybą. Jo teigimu, jei rinkoje atsirastų daugiau pasiūlos, ilgainiui tai darytų spaudimą pasaulinėms naftos kainoms.

    Rusija yra OPEC+ grupės narė, todėl jos naftos politika koordinuojama su OPEC šalimis ir kitais partneriais. Kartu Maskva laikoma viena iš valstybių, kurioms aukštesnės kainos yra finansiškai palankios, ypač tada, kai rinkoje daug geopolitinės įtampos.

    Kodėl ZAE žingsnis svarbus kainoms

    Pasak Siluanovo, pasitraukusi iš OPEC valstybė galėtų gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos techninės gavybos galimybės, ir daugiau jos tiekti rinkai. Tokia logika remiasi klasikiniu pasiūlos ir paklausos dėsniu: didėjant pasiūlai, kainos paprastai stabilizuojasi arba smunka.

    „Girdime, kad viena šalis, Jungtiniai Arabų Emyratai, pasitraukia iš OPEC. Tai reiškia, kad ji gali gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos pajėgumai, ir tiekti ją rinkai“, – sakė Antonas Siluanovas.

    Maskvos pareiškimas vertinamas ir kaip signalas rinkai, ir kaip politinė reakcija į netikėtą Abu Dabio sprendimą. Rusija palaiko artimus ryšius tiek su ZAE, tiek su Saudo Arabija, kuri laikoma OPEC lydere ir dažnai formuoja bendrą kartelio kryptį.

    Ormuzo sąsiauris ir geopolitika vis dar kelia kainas

    Ministras pabrėžė, kad šiuo metu naftos kainos išlieka aukštos ir dėl rizikų, susijusių su Ormuzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Rinkose bet kokie sutrikimų ženklai šiame koridoriuje paprastai iškart didina kainų premiją.

    „Jei OPEC šalys po ZAE pasitraukimo imsis nekoordinuotos politikos ir gamins tiek, kiek leidžia jų galimybės, kainos atitinkamai kris“, – pridūrė ministras.

    Tuo pačiu jis akcentavo, kad tokia prognozė labiau susijusi su scenarijumi, kai logistikos rizikos sumažėtų ir pagrindiniai tiekimo keliai ateityje vėl veiktų stabiliai. Kol geopolitinė įtampa išlieka, rinka dažnai reaguoja ne vien į realius gavybos skaičius, bet ir į galimų sutrikimų tikimybę.

  • JAE traukiasi iš OPEC ir OPEC+: sprendimas kerta per Saudo Arabijos lyderystę naftos rinkoje

    JAE traukiasi iš OPEC ir OPEC+: sprendimas kerta per Saudo Arabijos lyderystę naftos rinkoje

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė pasitraukiantys iš OPEC ir platesnio formato OPEC+ – tai žingsnis, galintis pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulinėje naftos rinkoje. Sprendimas ypač jautrus tuo metu, kai energetikos kainos išlieka nervingos, o geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo rizikas.

    OPEC – tai 1960 metais įkurta naftą eksportuojančių valstybių organizacija, koordinuojanti gavybos politiką ir siekianti stabilizuoti kainas. OPEC+ veikti pradėjo 2016 metais, kai prie OPEC šalių prisijungė ir dideli gamintojai už organizacijos ribų, įskaitant Rusiją, taip sustiprindami poveikį pasiūlai.

    Kas pastūmėjo JAE?

    Prieš pasitraukimą JAE diplomatinė vadovybė viešai kritikavo Persijos įlankos valstybes dėl, jų vertinimu, nepakankamai tvirtos politinės ir karinės laikysenos reaguojant į Irano atakas. Tokie pareiškimai parodė augančią trintį regione ir platesnį nesutarimų foną, kuris gali persikelti ir į energetikos sprendimus.

    „Logistiškai Persijos įlankos valstybės viena kitą rėmė, tačiau politiškai ir kariškai jų pozicija buvo silpniausia per ilgą laiką“, – sakė JAE diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas.

    Rinkai svarbiausia tai, kad JAE – reikšmingas naftos tiekėjas, o bet koks koordinavimo silpnėjimas gali mažinti OPEC+ gebėjimą greitai ir vieningai valdyti pasiūlą. Investuotojai tokius signalus paprastai vertina kaip papildomą neapibrėžtumo veiksnį, galintį didinti kainų svyravimus.

    Ką tai reiškia OPEC ir kainoms?

    Analitikų akimis, pasitraukimas yra simbolinis ir praktinis smūgis blokui, kurio neformaliu lyderiu laikoma Saudo Arabija. Jei narės ima dažniau rinktis savarankišką kursą, tampa sunkiau suderinti gavybos ribojimus ar didinimus, ypač krizinių sukrėtimų metu.

    Trumpuoju laikotarpiu naftos kainų kryptį lems ne vien OPEC+ disciplina, bet ir paklausos tempas, atsargų pokyčiai bei transporto maršrutų saugumas regione. Ilgesnėje perspektyvoje rinka stebės, ar JAE sprendimas netaps precedentu kitoms šalims, siekiančioms daugiau lankstumo eksporto strategijoje.

    Politinė dimensija ir JAV spaudimas

    OPEC pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė politinių ginčų epicentre, ypač JAV vidaus politikoje. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra kaltinęs naftą eksportuojančias šalis palaikant per aukštas kainas, o Vašingtonas periodiškai spaudžia gamintojus didinti pasiūlą, kai brangsta degalai.

    „OPEC valstybės užkelia kainas ir taip apiplėšinėja likusį pasaulį“, – yra sakęs Donaldas Trumpas.

    JAE pasitraukimas šį politinį foną dar labiau paryškina: energetika vėl tampa ne tik ekonomikos, bet ir saugumo klausimu. Artimiausi mėnesiai parodys, ar OPEC+ sugebės išlaikyti įtaką, kai dalis narių linksta į labiau nacionaliniais interesais paremtus sprendimus.

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.

  • „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė „BP“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas, skaičiuojamas pagal pagrindinį pakaitinių sąnaudų rodiklį, daugiau nei padvigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovė nurodė, kad rezultatams didelę įtaką turėjo išaugusios naftos ir dujų kainos, sustiprėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „BP“ paskelbė, kad pagrindinis ketvirčio pelnas siekė apie 2,97 mlrd. eurų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Analitikų lūkesčius bendrovė pranoko ir dėl itin stiprių naftos prekybos rezultatų bei geresnio viduriniosios grandies verslų darbo.

    „Apskritai mūsų verslas ir toliau veikia gerai: tai dar vienas stiprus ketvirtis, o link 2027 metų tikslų judame toliau“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Naftos kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais rinkos sieja su kariniu konfliktu, į kurį įsitraukė Iranas, ir dėl to išaugusia tiekimo rizika. Ypač jautria vieta laikomas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    „BP“ akcijos po rezultatų paskelbimo kilo, o bendrovės vertė šiemet buvo reikšmingai ūgtelėjusi kartu su visu energetikos sektoriumi. Tokiomis sąlygomis integruotos naftos ir dujų bendrovės paprastai laimi ne tik iš gavybos, bet ir iš prekybos bei perdirbimo maržų, nors šie ciklai gali greitai pasikeisti, jei geopolitinė įtampa atslūgsta.

    Tuo pat metu „BP“ pripažino, kad grynoji skola ketvirčio pabaigoje išaugo iki maždaug 23,5 mlrd. eurų, kai prieš tai buvo apie 20,6 mlrd. eurų. Bendrovė kartoja tikslą iki kitų metų pabaigos skolą sumažinti iki maždaug 13,0–16,8 mlrd. eurų intervalo, todėl investuotojai atidžiai stebi, kaip greitai bus gerinamas pinigų srautų balansas.

    Į priekį žvelgiant, „BP“ perspėjo, kad gavyba artimiausiu ketvirčiu gali būti mažesnė nei metų pradžioje dėl sezoninių planinių remontų ir trikdžių Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliktos galioti kapitalo investicijų gairės: 2026 metais numatoma skirti apie 12,1–12,6 mlrd. eurų, o turto pardavimų ir kitų įplaukų tikslas – maždaug 8,4–9,3 mlrd. eurų per metus.

    Akcininkų nepasitenkinimas nemažėja

    Finansiniai rezultatai paskelbti netrukus po įtempto metinio akcininkų susirinkimo, kuriame „BP“ valdyba susidūrė su dalies investuotojų pasipriešinimu. Pasak bendrovės, keli siūlymai nesulaukė daugumos pritarimo, o diskusijų ašimi tapo valdysenos klausimai ir klimato atskaitomybė.

    Energetikos sektoriuje pastaruoju metu ryškėja dvi konkuruojančios investuotojų stovyklos: vieni reikalauja griežtesnės klimato strategijos ir skaidrumo, kiti spaudžia vadovus pirmiausia didinti grąžą akcininkams ir laikytis kapitalo drausmės. „BP“ situacija rodo, kad net ir stiprių kainų ciklo laikotarpiu įmonėms vis sunkiau suderinti šiuos lūkesčius.