CP v2

Tag: Naftos rinka

  • JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.

    „Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.

    Hormūzo sąsiauris ir laivyba

    Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.

    Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.

    „Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prisodrintas uranas lieka kliūtis

    Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.

    Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.

    Karinis fonas ir tarpininkavimas

    Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.

    Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.

    Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.

  • Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.

    Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

    Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.

    „Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.

    Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.

    Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.

    Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.

  • Saudi Aramco planuoja parduoti dalį ne pagrindinių aktyvų: siekia pritraukti apie 32 mlrd. eurų

    Saudo Arabijos naftos milžinė Saudi Aramco svarsto parduoti arba išnuomoti dalį su naftos ir dujų gavyba tiesiogiai nesusijusių aktyvų. Rinkos vertinimu, tokie sandoriai galėtų įmonei atnešti iki maždaug 32 mlrd. eurų, o lėšos būtų nukreiptos į strateginius infrastruktūros ir žvalgybos projektus.

    Pasak rinkos analitikų, dėmesys sutelktas į energetikos objektus ir nekilnojamąjį turtą, kuriuos galima greitai monetizuoti neprarandant kontrolės pagrindinėje veikloje. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų praktiką, kai didelės valstybinės energetikos grupės atlaisvina kapitalą, kad sustiprintų atsparumą kainų svyravimams ir geopolitikai.

    Kas galėtų būti parduodama?

    Vertinama, kad sandorių pakete galėtų atsidurti dujinės elektrinės, elektros tiekimo infrastruktūra didesniems miestams, taip pat gyvenamieji kvartalai ir biurų pastatai. Tokie aktyvai investuotojams patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų ir galimybės sudaryti ilgalaikes nuomos ar paslaugų sutartis.

    Įmonė signalizuoja, kad naftos ir dujų gavybos turto pardavimas nėra planuojamas, o pagrindiniai upstream aktyvai turėtų likti pilnai kontroliuojami. Tai svarbu ir investuotojams, ir šalies biudžetui, nes būtent gavyba ir eksportas tradiciškai generuoja didžiausią grynąją grąžą.

    Kodėl pinigų reikia dabar?

    Pastaruoju metu regiono rizikos veiksniai ir logistikos iššūkiai daro įtaką eksportui bei tiekimo grandinėms, todėl didėja poreikis alternatyviems maršrutams ir papildomai infrastruktūrai. Rinkoje akcentuojama, kad energetikos bendrovėms vis dažniau tenka investuoti ne tik į gavybą, bet ir į patikimą transportavimo bei tiekimo užtikrinimą.

    Dalį gautų lėšų Saudi Aramco ketina skirti naujo naftotiekio plėtrai, taip pat naujų telkinių paieškai ir parengimui eksploatacijai. Tokios investicijos paprastai planuojamos ilgam laikotarpiui, todėl įmonė siekia turėti kuo lankstesnį finansavimo šaltinių derinį.

    Rinka jau matė panašius sandorius

    Saudi Aramco jau yra pasirašiusi infrastruktūros nuomos susitarimų, kai dalis turto valdymo perduodama atskiram projektui ar fondui, o įmonė išlaiko naudojimosi teises ir veiklos tęstinumą. Šis modelis leidžia greičiau pritraukti kapitalo, nei parduodant turtą visiškai, ir kartu išvengti tiesioginio poveikio gavybos pajėgumams.

    Analitikai pažymi, kad galimas aktyvų pardavimo planas gali sulaukti didelio pasaulinių infrastruktūros fondų susidomėjimo, ypač jei sandoriai bus struktūruojami su aiškiais ilgalaikiais pajamų mechanizmais. Vis dėlto galutinės sąlygos priklausys nuo vertinimų, rizikos premijų ir politinio bei saugumo konteksto regione.

  • Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Kainas kelia energijos šokas

    JAV vartotojų kainos balandį augo sparčiau, o metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai rodo JAV Darbo departamento paskelbtas vartotojų kainų indeksas, kurį reikšmingai pakėlė pabrangusi energija.

    Per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc., o degalų kainos per tą patį laikotarpį augo 5,4 proc. Nors mėnesinis tempas lėtėjo, energijos komponentas išliko pagrindiniu infliacijos varikliu.

    Degalai brango, atlyginimai nebespėja

    Vyriausybės duomenimis, degalų kainos per metus šoktelėjo daugiau nei 28 proc. Tai reiškia, kad namų ūkių biudžetams didžiausią spaudimą daro būtent kasdienės, sunkiai išvengiamos išlaidos.

    Įvertinus infliaciją, vidutinis valandinis darbo užmokestis balandį buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis realių atlyginimų smukimas per maždaug trejus metus.

    „Dabar infliacija yra pagrindinis JAV ekonomikos stabdis. Pirmą kartą per trejus metus kainų augimas suvalgo visą atlyginimų prieaugį“, – sakė „Navy Federal Credit Union“ vyriausioji ekonomistė Heather Long.

    Branduolinė infliacija ramesnė, bet rizikos išlieka

    Atmetus labiausiai svyruojančias maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija augo nuosaikiau: per mėnesį siekė 0,4 proc., o per metus – 2,8 proc. Šie skaičiai signalizuoja, kad energijos brangimas kol kas ne visur persidavė į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Vis dėlto maisto kainos parduotuvėse per mėnesį pakilo 0,7 proc., o didesnį šuolį lėmė brangesnė mėsa. Tokie pokyčiai dažniausiai greitai pastebimi kasdieniuose pirkiniuose ir didina infliacijos pojūtį.

    Karas ir palūkanų normų dilema

    Infliacija JAV pastaraisiais metais buvo mažėjusi po 2022 metų birželį fiksuoto 9,1 proc. piko, kurį skatino tiekimo grandinių sutrikimai po pandemijos, taip pat energijos šokas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Tačiau kainų augimas vis dar viršija JAV Federalinio rezervo 2 proc. tikslą.

    Tekste minima, kad konfliktas su Iranu ir įtampa dėl strateginių energijos tiekimo kelių išaugino naftos rinkos rizikos priedą, o tai tiesiogiai atsiliepė degalų kainoms. Tokiose situacijose rinkos jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimų signalus, todėl kainų šuoliai gali būti staigūs.

    Dėl šių rizikų Federalinis rezervas elgiasi atsargiau, vertindamas, ar energijos brangimas neįžiebs platesnės infliacijos bangos. Investuotojams ir vartotojams tai reiškia ilgiau išliekančią didesnių palūkanų normų tikimybę, o tai brangina skolinimąsi ir gali slopinti vartojimą.

    Verslas ir vartotojai jau jaučia pasekmes

    Kai kurios bendrovės signalizuoja apie prastėjančias nuotaikas. Buitinės technikos gamintoja „Whirlpool“ pranešė, kad jos pajamos per ketvirtį krito beveik 10 proc., o karo nulemtą rinkos situaciją pavadino recesijos lygio pramonės nuosmukiu.

    Vartotojai taip pat perskirsto išlaidas: augant maisto ir degalų kainoms, mažėja nebūtinų pirkinių dalis. Tokia tendencija dažniausiai pirmiausia smogia mažmeninei prekybai ir vartojimo prekių sektoriui, nes namų ūkiai pradeda taupyti.

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • Lenkijoje nuo pirmadienio keisis degalų kainos: kokių benzino ir dyzelino tarifų tikėtis

    Lenkijos degalinėse nuo pirmadienio prognozuojami pastebimi kainų pokyčiai, kuriuos lemia pigesni degalai didmeninėje rinkoje. Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis vairuotojai dažniau matys nedidelius benzino ir dyzelino kainų mažėjimus, o autogazo tendencija turėtų išlikti palanki pirkėjams.

    Remiantis e-petrol.pl skaičiavimais, kitą savaitę vidutinė benzino Pb95 litro kaina gali svyruoti apie 1,46–1,48 euro, Pb98 apie 1,58–1,60 euro. Dyzelinas, jų vertinimu, gali kainuoti maždaug 1,63–1,66 euro už litrą, o autogazas apie 0,86–0,88 euro.

    Didmena pinga, degalinės reaguoja

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad didmeninėje rinkoje kainos pastaruoju metu traukėsi, o tai paprastai po kelių dienų atsispindi ir degalinėse. Pigimas fiksuojamas tiek benzinui, tiek dyzelinui, todėl didėja tikimybė, kad akcijos ir laikini kainų sumažinimai taps dažnesni.

    Vis dėlto degalų kainų kryptis nėra garantuota vien dėl didmenos. Galutinę kainą degalinėje veikia logistika, atsargų papildymo momentas, konkurencija konkrečiame regione ir mokesčių aplinka, todėl skirtinguose miestuose ar tinkluose kainos gali skirtis.

    Artimieji Rytai išlieka rizikos veiksnys

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainoms Europoje vis dar didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susiję naftos bei energijos rinkų svyravimai. Net ir atsiradus politiniams susitarimams, tiekimo atsigavimas dažnai neužtrunka dienų, o gali trukti savaites.

    „Labiausiai tikėtinas scenarijus iki gegužės vidurio yra tolesni nedideli benzino ir dyzelino kainų mažėjimai bei išliekanti autogazo pigimo tendencija“, – sakė e-petrol.pl analitikai.

    Jų teigimu, rinkoje vienu metu susiduria keli veiksniai: vartojamos sukauptos atsargos, artėjant šiltesniam sezonui didėja kelionių ir transporto paklausa, o energijos kainų šuoliai gali didinti logistikos sąnaudas. Dėl to net ir esant pigimo tendencijai kainos gali kisti nevienodai ir su pertraukomis.

  • Prancūzijoje auga įtampa dėl degalų kainų: premjeras ragina „TotalEnergies“ mažinti įkainius

    Prancūzijoje vėl kyla politinės įtampos dėl degalų kainų, o diskusijų centre atsidūrė didžiausias šalies mažmeninės prekybos degalais žaidėjas „TotalEnergies“. Premjeras Sebastien Lecornu viešai paragino bendrovę imtis papildomų veiksmų, kad kainos degalinėse visoje šalyje mažėtų.

    Interviu laikraščiui „La Tribune de Dimanche“ premjeras akcentavo, kad vartotojai tikisi labiau apčiuopiamų sprendimų, ypač tuo metu, kai energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetus. Jo teigimu, rinkos sąlygos leidžia ieškoti „protingo“ kainų lygio, kuris būtų patrauklesnis vairuotojams.

    Kaip „TotalEnergies“ riboja kainas?

    „TotalEnergies“ Prancūzijoje turi apie 3 400 degalinių, įskaitant savo valdomas ir franšizės principu veikiančias. Dėl tokios apimties bendrovės sprendimai kainų politikoje greitai atsispindi visoje rinkoje.

    Įmonė anksčiau buvo įvedusi viršutines kainų ribas daugelyje degalinių, išimtį taikydama objektams prie automagistralių. Šiuo metu viešai minėti limitai siekia apie 1,99 euro už litrą 95 markės benzino ir apie 2,09 euro už litrą dyzelino, o kai kurie mažmenininkai papildomai taiko nuolaidas, ypač šalia prekybos centrų.

    „Sveikas protas reikalauja dosnaus kainų limito, kuris vėl taptų patrauklus Prancūzijos vartotojams“, – sakė Sebastien Lecornu.

    Kodėl kainos tapo politiniu klausimu?

    Degalų kainos Prancūzijoje yra jautri tema ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl socialinės įtampos istorijos: bet koks staigesnis brangimas dažnai greitai persikelia į politinę darbotvarkę. Nors valstybė taiko mokesčius ir gali daryti įtaką per reguliavimą, Prancūzijoje nėra tiesioginės valstybinės mažmeninių degalų kainų kontrolės.

    Ši situacija kursto kritikos bangą iš skirtingų politinių stovyklų. Kairiųjų ir dalies dešiniųjų politikų teigimu, vien savanoriški bendrovių limitai nėra pakankami, jei gyventojai nemato akivaizdaus atpigimo, o bendrovių pelnai išlieka dideli.

    Reaguodami į „TotalEnergies“ finansinius rezultatus, socialistų partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių apmokestinimo energetikos bendrovėms. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad išskirtinėmis rinkos sąlygomis uždirbti pelnai turėtų labiau prisidėti prie visuomenės interesų.

    Įmonės pelnai ir investicijų planai

    Skelbiama, kad nuo sausio iki kovo pabaigos „TotalEnergies“ pajamos siekė apie 49,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 45,7 mlrd. eurų. Grynas pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo apie 40 proc. ir pasiekė 5,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,0 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Patrick Pouyanne yra aiškinęs, kad rezultatams įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, taip pat tarptautinis naftos ir dujų aktyvų portfelis. Įmonė pabrėžia, kad veikla apima daug šalių, todėl finansiniai rodikliai priklauso ne vien nuo Prancūzijos mažmeninės rinkos.

    „TotalEnergies“ taip pat nurodė planuojanti šiemet investicijoms skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Be to, kiekvieną ketvirtį akcijų supirkimui ketinama skirti nuo 750 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug nuo 690 mln. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Kol kas politinis spaudimas rodo, kad diskusijos dėl degalų kainų Prancūzijoje artimiausiu metu neslops. Dėl visuomenės lūkesčių ir biudžeto pajamų balanso valdžiai teks rinktis tarp papildomų mokesčių idėjų, skatinimo priemonių ir derybų su rinkos lyderiais.

  • JAE traukiasi iš OPEC: ką tai reiškia naftos kainoms ir Persijos įlankos vienybei?

    JAE traukiasi iš OPEC: ką tai reiškia naftos kainoms ir Persijos įlankos vienybei?

    Jungtiniai Arabų Emyratai nusprendė pasitraukti iš OPEC, o sprendimas įsigalioja gegužės 1 dieną. Tai vienas ryškiausių signalų, kad Persijos įlankos valstybės vis dažniau renkasi nacionalinius energetikos tikslus, o ne kolektyvinę gavybos kontrolę.

    Pasak analitikų, Abu Dabis ne vienerius metus reiškė nepasitenkinimą gavybos kvotomis, kurios ribojo eksportą, nors šalis investavo dideles sumas į naftos ir dujų sektoriaus pajėgumų plėtrą. Tokia įtampa OPEC viduje siejama su augančia konkurencija dėl rinkos dalies, ypač kai dalis gamintojų turi daugiau laisvų pajėgumų.

    Kas paskatino šį žingsnį?

    Rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip pragmatišką bandymą didinti pardavimus ir lanksčiau reaguoti į kainų ciklus. Jungtiniai Arabų Emyratai pastaraisiais metais siekė didesnės manevro laisvės, argumentuodami, kad kvotos nebeatspindi realių investicijų ir planuojamų pajėgumų.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad OPEC kvotų sistema vis sunkiau suderina skirtingus narių interesus: vieniems svarbiausia aukštesnės kainos, kitiems – apimtys ir ilgalaikė rinkos dalis. Dėl to sprendimas traktuojamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai gavybos politika vis labiau nacionalizuojama.

    Koks poveikis naftos kainoms?

    Trumpuoju laikotarpiu didelio kainų šoko rinka gali ir nepajusti, nes kainas lemia ne vien OPEC sprendimai, bet ir geopolitinė rizika, pasaulinė paklausa, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei atsargų lygiai. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje tai didina neapibrėžtumą dėl to, kiek efektyviai blokas galės koordinuoti pasiūlą.

    Analitikų vertinimu, didžiausia rizika būtų ne pats pasitraukimas, o galimas domino efektas, jei kitos šalys imtų kelti klausimą dėl kvotų naudos. Tokiu atveju OPEC įtaka galėtų silpnėti, o kainų svyravimai tapti aštresni, nes rinka labiau priklausytų nuo atskirų valstybių sprendimų.

    Persijos įlankos vienybė – naujas išbandymas

    Sprendimas atkreipė dėmesį ir į Persijos įlankos šalių koordinavimo ribas. Nors regionas dažnai siejamas su bendrais saugumo ir ekonominiais interesais, energetikos politikoje matyti skirtingos strategijos, o bendras susitarimas dėl gavybos ne visada sutampa su nacionaliniais prioritetais.

    Tai primena ir ankstesnį Kataro pasitraukimą iš OPEC, kuris sustiprino įspūdį, kad dalis Persijos įlankos valstybių nori mažiau priklausyti nuo tradicinių regioninių formatų. Tikėtina, kad artimiausiu metu regiono lyderiai sieks išlaikyti stabilumą, tačiau įtampa dėl rinkos dalies ir kvotų gali išlikti.

    „Jungtiniai Arabų Emyratai pasirinko plėsti naftos ir dujų gavybą, todėl nebenori savęs riboti kvotomis“, – sakė energetikos rinkos analitikas Billas Farren-Price.

    „Akivaizdžiausia priežastis yra noras eksportuoti daugiau naftos, nes šalies planuojami pajėgumai prasilenkia su jai taikomomis kvotomis“, – sakė Frédéric Schneider.

  • Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje į rinką persimeta dar vienas, iš pirmo žvilgsnio netikėtas smūgis: sparčiai brangsta ir ima trūkti bazinių alyvų, iš kurių gaminami aukštos klasės variklių tepalai. Analitikai perspėja, kad užsitęsus trikdžiams logistikoje, kai kurių produktų atsargos tiekimo grandinėje gali išsekti per kelias savaites.

    Bazinės alyvos yra pagrindinė žaliava, reikalinga gaminti variklių tepalus ir kitus pramoninius skysčius. Prabangesniems automobiliams ypač svarbios trečios ir ketvirtos grupės bazinės alyvos, įskaitant polialfaolefinus, kurie naudojami sintetinėms alyvoms, atlaikančioms aukštą temperatūrą ir dideles apkrovas.

    „Jei niekas neatplauks, per mėnesį atsargos išseks ir tai tiesiog sumažins gatavų tepalų gamybą“, – sakė „Argus Media“ bazinių alyvų kainodaros vadovė Gabriella Twining.

    Persijos įlankos regionas sudaro reikšmingą pasaulinės trečios grupės bazinių alyvų pasiūlos dalį, o Europa ir JAV iš ten importuoja didelę dalį šios kategorijos produktų. Būtent todėl bet koks gabenimo sutrikimas Hormūzo sąsiauryje greitai atsispindi kainose ir pristatymo terminuose visoje tiekimo grandinėje.

    Rinkos vertinimai rodo, kad trečios grupės bazinių alyvų kainos Šiaurės Europoje nuo konflikto pradžios šoktelėjo beveik dvigubai. Prie spaudimo prisideda ir priverstiniai gamybos bei logistikos ribojimai: dalis gamintojų skelbia force majeure, o kai kurios šalys taiko eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    „Šiuos istorinius kainų šuolius kažkas turės apmokėti, o tai galiausiai bus perkelta pirkėjui per gatavų tepalų kainą“, – sakė Gabriella Twining.

    Ekspertai pabrėžia, kad bazinės alyvos yra palyginti lėtos apyvartos produktas, todėl grandinėje įprastai būna tam tikras buferis, tačiau užsitęsus trikdžiams, pristatymo laikai ilgėja, o papildymas tampa rizikingas. Tai ypač jautru servisams ir tiekėjams, aptarnaujantiems sportinius bei prabangius automobilius, kuriems neretai reikalingos konkrečios specifikacijos sintetinės alyvos.

    Nepriklausomų tepalų gamintojų atstovai JAV įspėja, kad spaudimas rinkai gali išlikti ilgalaikis, o sąnaudos augs visoje tiekimo grandinėje. Papildoma rizika įvardijami sezoniniai veiksniai, galintys sutrikdyti perdirbimo pajėgumus kituose regionuose, todėl rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimą ir didinti atsargų planavimą.

    Vairuotojams tai gali reikšti dvi praktiškas pasekmes: didesnes alyvos ir aptarnavimo kainas bei mažesnį tam tikrų produktų prieinamumą. Nors alyvos keitimą dalis žmonių linkę atidėti, specialistai primena, kad aukštos galios varikliuose ir sudėtingose hibridinėse sistemose tepimo kokybė yra kritinė ilgaamžiškumui, todėl taupymas netinkamoje vietoje gali baigtis brangiais gedimais.