CP v2

Tag: Naftos rinka

  • JAV vėl atidėjo sankcijas „Lukoil International“: sprendimas skirtas turto pardavimo deryboms

    Atidėjimas iki gegužės pabaigos

    JAV Iždo departamentas dar kartą pratęsė licenciją, kuri laikinai leidžia vykdyti tam tikras operacijas su „Lukoil International“, valdoma Rusijos naftos grupės „Lukoil“ užsienio aktyvų dalimi. Sprendimas numato atidėjimą iki gegužės pabaigos ir siejamas su galimybe užbaigti turto pardavimo procesą.

    Pagal licencijos logiką, nuo sankcijų taikymo atleidžiami tik tie mokėjimai ir sandoriai, kurie būtini deryboms, sutarčių parengimui ir jų pasirašymui dėl „Lukoil International“ turto perleidimo. Tai reiškia, kad leidimas nėra bendras veiklos tęstinumas, o tik ribotas teisinis „langas“ sandoriui suvaldyti.

    Jau penktas pratęsimas

    Šis pratęsimas yra jau penktas, todėl situacija rodo, kad užsienio aktyvų pardavimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, o pirkėjo paieška ar reguliaciniai derinimai išlieka sudėtingi. Ankstesniais etapais išimtys buvo taikomos ir su įmone siejamoms degalinių operacijoms, kad būtų galima išvengti staigaus veiklos sustojimo bei turto vertės kritimo.

    Tokios licencijos JAV sankcijų režime dažniausiai naudojamos kaip priemonė kontroliuojamai „išvynioti“ verslo ryšius, kai siekiama sumažinti riziką rinkoms ir užkirsti kelią chaotiškiems atsiskaitymams. Kartu tai leidžia teisėtai užbaigti procesus, kurių staigus nutraukimas galėtų sukelti ilgus teisminius ginčus ar papildomas finansines pasekmes.

    Pirkėjų paieška ir blokuotos ambicijos

    Po to, kai 2025 metais JAV įvedė ribojimus „Lukoil“ struktūroms, viešai minėta, kad susidomėjimą „Lukoil International“ galimu įsigijimu rodė Kipre registruota „Gunvor“. Vis dėlto JAV administracija šį sandorį blokavo, todėl procesas persikėlė į naują derybų etapą.

    Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad potencialiu pirkėju galėtų tapti Austrijos verslininkas Berndas Bergmairas, anksčiau sietas su „MindGeek“. Tuo pat metu kaip galimi interesantai buvo minimi ir kiti rinkos dalyviai, tačiau iki šiol oficialiai užbaigto sandorio nebuvo paskelbta.

    Energetikos rinkai JAV sprendimas reikšmingas tuo, kad jis signalizuoja ne sankcijų švelninimą, o bandymą perleidimą padaryti tvarkingą ir kontroliuojamą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar iki nustatyto termino bus pasiektas pirkėjo ir reguliuotojų priimtinas susitarimas.

  • Europa ieško aviacinio kuro JAV ir Nigerijoje: Ormuzo sutrikimai kelia kainas ir riziką skrydžiams

    Europos oro linijos ir aviacinio kuro tiekėjai vis aktyviau ieško papildomų krovinių Jungtinėse Valstijose ir Nigerijoje, nes įprasti srautai iš Persijos įlankos regiono sutriko. Rinka, kaip pabrėžia kainodaros ir logistikos analitikai, vis labiau primena aukcioną, kuriame dėl kiekvieno krovinio tenka konkuruoti su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pirkėjais.

    „Societe Generale“ vertinimu, Europos vidutinis paros poreikis siekia apie 1,6 mln. barelių aviacinio kuro. Apie 1,1 mln. barelių paprastai pagaminama vietoje, o maždaug 500 000 barelių tenka importui, kurio istoriškai didelė dalis atkeliaudavo iš Artimųjų Rytų.

    Padėtį labiausiai paaštrino sutrikimai ties Ormuzo sąsiauriu, per kurį iki krizės, banko skaičiavimu, jūra būdavo gabenama apie 360 000 barelių aviacinio kuro per parą. Tai sudarė maždaug 20 proc. pasaulinių jūriniais keliais transportuojamų šio produkto srautų, todėl bet koks apribojimas greitai persiduoda kainoms ir tiekimo grandinėms Europoje.

    Importas persiorientuoja į JAV

    JAV pastaraisiais mėnesiais tampa vienu svarbiausių alternatyvių šaltinių Europai. Remiantis „Societe Generale“ cituojamais duomenimis, JAV aviacinio kuro eksportas balandžio pradžioje buvo šoktelėjęs iki rekordinio maždaug 442 000 barelių per parą lygio, o keturių savaičių vidurkis siekė apie 372 000 barelių per parą.

    Jei anksčiau Europa iš JAV dažniausiai gaudavo apie 30 000–60 000 barelių per parą, dabar srautas, banko vertinimu, išaugo iki maždaug 200 000 barelių per parą. Vis dėlto tai nepadengia viso trūkumo: skaičiuojama, kad tebėra apie 53 proc. įprastų srautų deficitas, arba maždaug 175 000 barelių per parą.

    Argus analitikai akcentuoja, kad problema nėra vien teorinė: laisvo kuro pasaulyje yra, tačiau jo „net iš tolo“ nepakanka, kad greitai pakeistų įprastą tiekimą iš Persijos įlankos. Dėl to Europos pirkėjams tenka varžytis su Singapūru, Australija ir kitomis rinkomis, o tai automatiškai kelia kainas.

    Kainų šuoliai ir grėsmė skrydžiams

    Aviacinio kuro brangimas oro bendrovėms yra viena jautriausių sąnaudų dedamųjų, todėl didesnės kainos dažnai atsispindi bilietuose ir papildomuose kuro mokesčiuose. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad kainų riziką dar galima amortizuoti, o fizinis kuro trūkumas jau reikštų visai kitą, gerokai skausmingesnį scenarijų.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad esant užsitęsusiems sutrikimams Europa gali susidurti su situacija, kai atsargų pakaktų tik kelioms savaitėms. Tokiu atveju vien finansinės priemonės, tokios kaip kainų fiksavimas išankstiniais sandoriais, nebeišspręstų problemos, jei realiai nebūtų ką įpilti į lėktuvus.

    Didžiosios Europos rinkos skirtingai priklauso nuo importo: vienose šalyse vietinė gamyba dengia didesnę paklausos dalį, kitose priklausomybė nuo įvežimo itin didelė. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kaip vienas didžiausių vartotojų regione, reikšmingą dalį poreikio paprastai patenkina importu, todėl tiekimo sutrikimai jai ypač jautrūs.

    Oro linijų reakcija ir „hedging“ ribos

    Oro bendrovės siekia mažinti riziką keliais keliais: užsitikrinti fizines kuro tiekimo sutartis, diversifikuoti pirkimus ir naudoti kainų fiksavimą. Tačiau net ir plačiai taikomas hedging negarantuoja apsaugos, jei rinka susiduria su realiu produkto deficitu ir logistiniu „butelio kakleliu“.

    „Mokėti daugiau už kurą dar yra valdoma, o kuro trūkumas yra egzistencinis klausimas“, – teigiama „Societe Generale“ analitikų vertinime.

    Dalies vežėjų sprendimai rodo, kad taupymo priemonės jau svarstomos praktiškai. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ yra pranešusi apie reikšmingą skrydžių planų koregavimą, kurį sieja su poreikiu optimizuoti sąnaudas ir kuro naudojimą, nors bendrovė tikisi iš esmės stabilių tiekimų vasaros sezonui.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar pavyks išlaikyti stabilų importo srautą iš JAV ir kitų šaltinių, ir ar nesustiprės konkurencija dėl krovinių pasaulinėje rinkoje. Jei sutrikimai ties Ormuzu užsitęstų, spaudimas bilietų kainoms ir skrydžių planavimui Europoje, tikėtina, tik didėtų.