CP v2

Tag: NATO

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Jungtinėse Valstijose surengtose prestižinėse kariuomenių varžybose Sullivan Cup lenkų tankistai iš 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados iškovojo antrąją vietą, kovodami su M1 „Abrams“ tankais. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto Lenkijos kariuomenės pasirengimo įvertinimų, ypač turint omenyje, kad varžybose dalyvauja tik aukščiausio lygio įgulos.

    Sullivan Cup paprastai laikomos vienomis sunkiausių tankų įgulų varžybų pasaulyje. Jose vertinama ne tik šaudymo taiklumas, bet ir taktiniai sprendimai, įgulos darna, reakcija į stresą bei techninis gebėjimas operatyviai prižiūrėti ir šalinti gedimus lauko sąlygomis.

    Lenkijos įgula aplenkė dalį pajėgių JAV ir kitų sąjungininkų komandų, nusileisdama tik vienai JAV šarvuotųjų pajėgų įgulai. Toks rezultatas sustiprina signalą NATO viduje, kad Lenkija sparčiai perima naująją vakarietišką šarvuotąją techniką ir geba ją efektyviai išnaudoti realistiškose treniruočių situacijose.

    Šių metų pasiekimas ypač išsiskiria dėl progreso: ankstesnį kartą, kai 1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada debiutavo Sullivan Cup, ji buvo užėmusi septintąją vietą. Šuolis į antrąją vietą rodo ne vien sėkmę, o sistemingą pasirengimo augimą, didesnę patirtį ir geresnį įgulos susidirbimą.

    „Tai rezultatas, kuris kalba pats už save: parengtis, ryžtas, susitelkimas ir šaltakraujiškumas buvo aukščiausio lygio“, – teigiama 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados viešame įraše.

    1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada yra pirmasis Lenkijos dalinys, pradėjęs eksploatuoti M1 „Abrams“ tankus. Šie tankai tapo vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos elementų, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo aplinką ir augantį dėmesį atgrasymui bei sąveikai su NATO partneriais.

    Lenkija įsigijo tiek senesnius M1A1 FEP variantus, skirtus greitesniam pajėgumų užpildymui ir perėjimui nuo sovietinės kilmės technikos, tiek naujausius M1A2 SEPv3. Pastarieji laikomi vienu moderniausių „Abrams“ šeimos sprendimų, o jų tiekimo užbaigimas planuotas artimiausiu laikotarpiu pagal anksčiau suderintus grafikus.

    Gynybos ekspertai pastebi, kad tokio tipo varžybos tampa ne vien prestižo klausimu: jos leidžia praktiškai palyginti skirtingų šalių įgulų parengimą, atskleisti mokymo spragas ir patikrinti, kaip greitai kariuomenės adaptuojasi prie sudėtingos, technologiškai pažangios ginkluotės. Lenkų rezultatas JAV rodo, kad investicijos į mokymą ir vakarietiškų platformų integraciją duoda apčiuopiamą grąžą.

  • Karinės pratybos Marijampolės rajone: gegužės 9 dieną planuojami imitaciniai šūviai

    Karinės pratybos Marijampolės rajone: gegužės 9 dieną planuojami imitaciniai šūviai

    Marijampolės savivaldybės teritorijoje gegužės 4–22 dienomis vyksta Lietuvos kariuomenės organizuojamos tarptautinės karinės pratybos, kuriose dalyvauja Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai. Tokie mokymai planuojami iš anksto ir yra skirti karių sąveikai bei pasirengimui įvairiems scenarijams.

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad gegužės 9 dieną nurodytose apylinkėse bus naudojami imitaciniai šaudmenys, todėl aplinkinėse teritorijose gali girdėtis šūvių garsai. Kariškiai pažymi, kad tai suplanuota pratybų dalis, skirta realistiškesnėms treniruotėms užtikrinti.

    Imitaciniai šaudmenys sukuria garsinį ir vizualinį efektą, tačiau nėra skirti koviniam taikymui, todėl įprastai nekelia grėsmės gyventojams, jei laikomasi saugos reikalavimų. Pratybų metu taip pat gali padaugėti karinės technikos judėjimo regiono keliuose ir laukuose.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir, prireikus, sekti oficialią informaciją apie mokymų eigą. Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos vykdomos pagal nustatytas procedūras, o pavojaus gyventojams nėra.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.

  • Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių perkelti į Lenkiją. Jo teigimu, toks scenarijus yra įmanomas, o Varšuva esą būtų suinteresuota priimti papildomas pajėgas.

    Šis signalas nuskambėjo NATO vidaus diskusijų dėl pajėgų išdėstymo Europoje fone, kai po Rusijos karo prieš Ukrainą vis daugiau dėmesio skiriama rytiniam Aljanso flangui. Vokietija tradiciškai yra viena pagrindinių JAV karinių centrų Europoje, per kurią užtikrinamas logistinis ir operacinis regiono aprūpinimas.

    „Lenkija to norėtų. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, todėl tai įmanoma… Galiu tai padaryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Žiniasklaidos duomenimis, Vašingtonas planuoja per artimiausius šešis–dvylika mėnesių iš Vokietijos atitraukti apie 5 000 karių, nors neatmetama, kad mažinimas gali būti didesnis. Šiuo metu Vokietijoje dislokuojama maždaug 35 000–37 000 JAV kariškių, o dalis infrastruktūros ten aptarnauja ne tik Vokietijos, bet ir platesnes JAV bei NATO operacijas Europoje.

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis anksčiau yra viešai sakęs, kad šalis pasirengusi priimti iš Vokietijos perkeliamus amerikiečių karius ir tam turi reikiamą karinę infrastruktūrą. Varšuva papildomas JAV pajėgas vertina kaip atgrasymo stiprinimą ir politinį signalą dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo ginti NATO teritoriją.

    „Mes jau turime infrastruktūrą, o Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos valstybių interesas yra, kad čia būtų kuo daugiau JAV karių“, – sakė Karolis Navrockis.

    Sprendimų kontekste išlieka ir įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno dėl gynybos finansavimo bei atsakomybės pasidalijimo NATO. Dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu skambėjo kritika Vokietijai dėl per mažų investicijų į gynybą, o 2020 metais buvo paskelbta apie JAV karinio buvimo mažinimą, tačiau tuomet planas iki galo nebuvo įgyvendintas.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien karių skaičius, bet ir jų funkcijos bei dislokavimo vieta. Dalies pajėgų perkėlimas į Lenkiją sustiprintų rytinį flangą, tačiau kartu galėtų keisti iki šiol Vokietijoje sutelktų pajėgumų logistikos grandines, kurios svarbios greitam pastiprinimų permetimui krizės atveju.

    „JAV pajėgos Vokietijoje turi karinę reikšmę ir dar didesnę politinę bei istorinę svarbą. Tačiau jei mažinimas prasidės, turime siekti, kad tie kariai būtų perkelti į Lenkiją“, – yra sakęs buvęs Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Šatkovskis.

    Galutiniams sprendimams įtakos turės ne tik dvišaliai JAV ir Lenkijos susitarimai, bet ir NATO planavimo procesai, kurie apima pajėgų parengtį, priimančiosios šalies infrastruktūrą, oro gynybos ir logistikos poreikius. Baltijos šalims bet koks papildomas JAV buvimas regione paprastai siejamas su didesniu atgrasymu, tačiau praktinis efektas priklausys nuo to, kokie konkretūs vienetai ir pajėgumai būtų perkelti.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.

  • Mobilizacija Lietuvoje: kas ją skelbia, ką privalo daryti karo prievolininkai ir kaip informuojami gyventojai

    Mobilizacija Lietuvoje reiškia valstybės institucijų, savivaldybių ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymą, kai ruošiamasi šalies gynybai ar sąjungininkų pajėgų priėmimui. Kartu tai apima ir pasirengimą užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms.

    Mobilizacijos metu gali būti kviečiami karo prievolininkai, priklausomai nuo to, koks mobilizacijos mastas ir kokie uždaviniai nustatomi. Praktikoje tai reiškia, kad dalis visuomenės gauna aiškias pareigas, o kiti gyventojai dažniausiai tęsia įprastą darbą ir kasdienę veiklą.

    Kada ir kas skelbia mobilizaciją?

    Mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, o ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas gali mobilizaciją paskelbti vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė, o nuo šio sprendimo priklauso, kam ir kokios prievolės taikomos.

    Apie paskelbtą mobilizaciją informacija nedelsiant skelbiama per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkai papildomai informuojami individualiai per už karo prievolę atsakingus kariuomenės padalinius.

    Dalinės mobilizacijos atveju paprastai nurodoma, kurioje teritorijoje ji taikoma ir kokios institucijos bei organizacijos įtraukiamos į veiksmus. Visuotinės mobilizacijos atveju aiškiai įvardijama, kad pradedama visuotinė mobilizacija ir koks jos paskelbimo pagrindas.

    Ką reiškia tai karo prievolininkams?

    Visuotinės mobilizacijos atveju į tarnybą šaukiami parengtojo rezervo karo prievolininkai, turintys pradinį karinį parengtumą. Tokiu atveju paprastai reikalaujama per nustatytą laiką atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuriame pateikiama tolimesnė informacija.

    Dalinės mobilizacijos metu karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai numatyta mobilizacijos paskelbimo sprendime. Tinkamumas tarnybai įprastai tikrinamas, o tinkami asmenys paskiriami į konkrečius karinius vienetus atnaujinti įgūdžių ir vykdyti užduočių.

    Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, taip pat gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tokį šaukimą įprastai pranešama asmeniškai arba per oficialius informavimo kanalus.

    Kaip veikia mobilizacijos sistema ir informavimas?

    Mobilizacijos sistemoje dalyvauja Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kiti atsakingi subjektai, taip pat savivaldybės, valstybės įstaigos ir ūkio subjektai. Paskelbus mobilizaciją, šie dalyviai vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus pagal savo kompetenciją.

    Savivaldybės pagal nustatytą tvarką taip pat turi pasirengimo planus ir atsakingus pareigūnus, kurie grėsmės atveju gyventojams paaiškina jų teises ir pareigas. Gyventojų perspėjimui gali būti naudojami ir mobiliojo ryšio pranešimai, kai informacija perduodama per korinio transliavimo technologijas.

    Ūkio subjektams mobilizacijos laikotarpiu gali būti pavesta vykdyti mobilizacinius užsakymus arba teikti priimančiosios šalies paramą. Tuo metu įmonės ir įstaigos, kurios neturi nustatytų užduočių, paprastai tęsia veiklą įprastai, tačiau privalo bendradarbiauti, jei to prireiktų.

    Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams mobilizacijos atveju taikoma ta pati bendra tvarka, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems, o informacija teikiama ir per Lietuvos diplomatines atstovybes. Esminis praktinis akcentas yra tai, kad karo prievolininkai turi laiku atnaujinti savo ryšio duomenis, kad pranešimai pasiektų be delsimo.

    Priimančiosios šalies parama apima civilinę ir karinę pagalbą sąjungininkų pajėgoms, įskaitant infrastruktūros, ryšių, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslaugas. NATO planavimo logika remiasi tuo, kad tokia parama yra visos valstybės, o ne vien kariuomenės užduotis, todėl svarbus institucijų, savivaldybių ir verslo suderinamumas.

  • Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose surengtas susitikimas su NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių šalių karių atstovais. Miesto vadovai pabrėžė, kad Šiauliai, šalia kurių veikia Zoknių aviacijos bazė, yra viena svarbiausių NATO misijos atramų Lietuvoje.

    Vicemeras Justinas Švėgžda sveikindamas karius akcentavo, kad miesto bendruomenei gerai suprantama oro policijos misijos reikšmė regiono saugumui. Pasak jo, savivaldybė pasirengusi padėti sprendžiant praktinius klausimus ir kvietė misijos dalyvius aktyviai naudotis miesto infrastruktūra.

    „Mums svarbu, kad jaustumėtės čia gerai. Šiauliai yra labai atviras miestas, o mes, kaip savivaldybė, esame pasiruošę padėti bet kokiu klausimu – ar tai būtų sporto iniciatyvos, ar labdaros renginiai. Jūs esate ne tik kariai, bet ir savo šalių ambasadoriai“, – sakė J. Švėgžda.

    Susitikime dalyvavę Prancūzijos kontingento atstovai teigė, kad misijos pradžia buvo sklandi, o įspūdžiai apie Šiaulius – pozityvūs. Kontingento vadas Alexandre Richard pažymėjo, kad kariai jau spėjo įvertinti miesto laisvalaikio galimybes ir gyvenimo kokybę.

    „Mūsų komandai tai buvo labai maloni staigmena. Nesitikėjome tokios gausos veiklų ir tokio gyvybingo miesto. Mums tai puiki vieta – turime puikias sąlygas atlikti savo tiesioginę tarnybą, o po to galime pailsėti mieste ar pabėgioti parkuose“, – teigė A. Richard.

    Rumunijos kontingento atstovai taip pat pasidalijo patirtimis, pabrėždami, kad daliai karių tai nėra pirmoji tarnyba Šiauliuose, todėl jie gali palyginti, kaip miestas keitėsi ir modernėjo. Tokie pakartotiniai vizitai dažnai tampa praktiniu tiltu tarp sąjungininkų bendruomenių ir vietos gyventojų kasdienybės.

    Vicemeras kariams pristatė artimiausius miesto renginius ir laisvalaikio erdves, į kurias kviečiami įsitraukti misijos dalyviai. Tarp akcentuotų galimybių buvo modernus plaukimo ir SPA centras, nemokami teniso kortai parkuose bei stadionai prie ugdymo įstaigų, kurie po pamokų atveriami bendruomenei.

    Taip pat kariai paraginti prisijungti prie „Park Run“ bėgimų, dalyvauti Europos muziejų nakties renginiuose ir užsukti į Šiaulių miesto 790-ojo gimtadienio renginius. Savivaldybė tikisi, kad bendri sporto ir kultūros renginiai padės stiprinti ryšį tarp sąjungininkų karių ir miesto bendruomenės, o Šiauliai ir toliau išliks patogia vieta tarnybai bei kasdieniam gyvenimui.