CP v2

Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.

  • Vilnius perima valstybės turtą Verkių g. 14: ką tai reiškia miestui ir gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė rengia tarybos sprendimo projektą dėl valstybės nekilnojamojo turto, esančio Verkių g. 14 ir kituose adresuose, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Tokie sprendimai paprastai leidžia miestui paprasčiau administruoti pastatus ir žemės sklypus, planuoti investicijas bei užtikrinti jų priežiūrą.

    Perėmimas savivaldybės nuosavybėn dažniausiai siejamas su viešųjų paslaugų infrastruktūra, teritorijų sutvarkymu arba pastatų pritaikymu savivaldybės funkcijoms. Kai turtą valdo savivaldybė, ji gali greičiau priimti sprendimus dėl remonto, nuomos, panaudos ar panaudojimo bendruomenės poreikiams.

    Praktikoje tokie projektai aktualūs ir gyventojams, nes gali lemti, ar teritorija bus tvarkoma, ar joje atsiras naujų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų ar administracinių funkcijų. Taip pat tai gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų planavimui, eismo organizavimui ir sprendimams dėl ilgalaikės rajono plėtros.

    Sprendimo projektas pateiktas viešinimui, o savivaldybė kviečia suinteresuotus asmenis domėtis projektu ir teikti klausimus. Už projekto koordinavimą atsakingas savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyris.

    Gyventojai ir organizacijos, norintys patikslinti informaciją apie perimamą turtą, projekto rengimo eigą ar numatomas tolesnes procedūras, gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Aureliją Snieškienę telefonu 05 211 2668 arba elektroniniu paštu aurelija.snieskiene@vilnius.lt.

  • Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Formulė 1 Madride kelia kainų audrą: prie trasos būstai ir iki 20 000 eurų

    Madride artėjant Formulės 1 etapui, apgyvendinimo rinka patiria išskirtinį šuolį: trumpalaikės nuomos kainos kai kuriose vietose, ypač šalia būsimos Madring trasos, išaugo kelis kartus. Vietos NT tarpininkai ir skelbimų analizė rodo, kad dalis savininkų būstus siūlo tik lenktynių savaitgaliui, siekdami pasinaudoti sutelkta paklausa.

    Didžiausia įtampa fiksuojama Valdebebaso rajone prie Ifema, kur numatytos lenktynės rugsėjo 11–13 dienomis. Ten kai kurie skelbimai trumpam laikotarpiui prašo iki 20 000 eurų, o kainos dažnai prilyginamos kelių mėnesių įprastai nuomai. Tuo pat metu įprasta mėnesio nuoma šiame rajone, vietos rinkos vertinimu, siekia apie 2 500 eurų.

    „Yra savininkų, kai kurie net patys gyvena savo būstuose, kurie juos išnuomoja“, – sakė Valdebebaso nekilnojamojo turto agentūros vadovas Mario Serrano.

    Skelbimuose pabrėžiamas pagrindinis privalumas – galimybė iki trasos nueiti pėsčiomis, taip pat vaizdai ar patogus privažiavimas. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai teigia, kad didelę paklausos dalį sudaro komandos, rėmėjai, organizatorių personalas ir VIP klientai, kurių biudžetai gerokai didesni nei daugumos sirgalių.

    Kainų spaudimas persimetė ir į automobilių stovėjimą: Valdebebase fiksuoti pasiūlymai už vieną garažo vietą lenktynių savaitgaliui prašant iki 500 eurų. Tokie įkainiai įprastomis dienomis būtų sunkiai pateisinami, tačiau dideli renginiai trumpam laikui sukuria itin ribotos pasiūlos efektą.

    Paklausą kursto ir lankomumo prognozės. Skelbiama, kad jau parduota daugiau nei 120 000 bilietų, o organizatoriai tikisi, jog per 80 000 žiūrovų atvyks iš už Madrido regiono ribų, iš jų apie 45 000 – iš kitų šalių. Toks srautas iš anksto verčia brangti tiek nuomojamus butus, tiek viešbučius.

    Viešbučių kainos taip pat kyla: rinkos analitikų vertinimu, lenktynių savaitgalį vidutinė siūloma nakvynės kaina gali būti apie 1 071 eurą už naktį, tai yra maždaug 147 proc. daugiau nei savaitę prieš renginį. Šis šuolis atspindi tipinę didelių sporto renginių dinamiką, kai trumpu laikotarpiu staigiai išauga tiek užsakymų skaičius, tiek norinčiųjų mokėti daugiau dalis.

    Įdomu tai, kad brangimas neapsiriboja trasos prieigomis. Prabangesnių būstų nuomos segmentas miesto centre, tokiose vietose kaip Salamanca, Chamberí, Chamartín ar Los Jerónimos, taip pat fiksuoja ryškius kainų šuolius, kai kur lyginamus su iki 1 000 proc. augimu, palyginti su įprasta savaite.

    Ekspertai aiškina, kad aukštesnių pajamų svečiai nebūtinai renkasi nakvynę šalia trasos: jiems svarbiau prestižinė lokacija, restoranai, verslo susitikimams patogi infrastruktūra ir galimybė lengvai pasiekti miesto centrą. Dėl to Formulė 1 tampa ne tik sporto, bet ir viso miesto turizmo bei paslaugų kainodaros katalizatoriumi.

    Organizatorių cituojama PwC ataskaita prognozuoja, kad renginys regionui gali sugeneruoti apie 467 000 000 eurų ekonominį poveikį ir prisidėti prie maždaug 8 850 darbo vietų sukūrimo. Tokie skaičiai padeda paaiškinti, kodėl dėl savaitgalio Madride varžosi ne tik pilotai trasoje, bet ir apgyvendinimo bei paslaugų teikėjai, siekiantys maksimalios grąžos.

  • Būstas Lietuvoje virsta prabanga? Ekspertai įvardijo didžiausias bėdas ir sprendimus

    Diskusijų festivalyje „Būtent“ būsto prieinamumo tema išryškino seniai bręstančią įtampą: daliai gyventojų nuosavas būstas didmiesčiuose tolsta, o regionuose problemą dažnai lemia ne kaina, o prasta pastatų būklė. Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė, Lietuvos banko atstovė Nijolė Valinskytė, urbanistas Martynas Marozas ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas aptarė, kam įpirkti sunkiausia ir kokių priemonių reikia.

    Lietuva išlieka viena labiausiai būstą nuosavybėje turinčių šalių Europoje: maždaug 90 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste. Tai reiškia, kad nuoma dažnai suvokiama kaip laikinas sprendimas, tačiau būtent ši nuostata, pasak dalyvių, didina spaudimą pirkimo rinkai, kai kainos kyla sparčiau nei dalies pirkėjų galimybės.

    Aplinkos ministerijos vertinimu, būsto prieinamumo problemos skiriasi pagal savivaldybes, todėl vieno universalaus recepto nėra. Didmiesčiuose iššūkį didina ribota pasiūla patogiausiose vietose ir auganti investuotojų dalis sandoriuose, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyventojai dažniau susiduria su energetiškai neefektyviais, senstančiais pastatais.

    Kam būstą įpirkti sunkiausia?

    Diskusijoje pabrėžta vadinamoji tarpinių pajamų grupė: žmonės uždirba per daug, kad gautų socialinį būstą ar kitas tikslines paramas, bet per mažai, kad sukauptų pradiniam įnašui ir atlaikytų mėnesines įmokas. Tokiais atvejais šeimos dažnai stumiamos į atokesnius rajonus, kur būstas pigesnis, bet infrastruktūra ir paslaugų pasiekiamumas prastesni.

    Lietuvos banko duomenimis, būsto įperkamumui kritiškai svarbus kainų ir pajamų santykis, o pastaraisiais metais kainų dinamika buvo gerokai spartesnė už atlyginimų augimą. Nors ciklai rinkoje keičiasi ir augimas ilgainiui linkęs lėtėti, trumpuoju laikotarpiu atotrūkis sukuria didžiausią įtampą būtent pirmą būstą perkančioms šeimoms ir vienišiems pirkėjams.

    Vilniuje, kaip aptarta renginyje, reikšmingą rinkos dalį sudaro investiciniai pirkimai, o tai mažina pasirinkimą tiems, kurie būsto ieško gyvenimui. Tokiose rinkose ypač jautriai juntamas pasiūlos trūkumas, kai į pardavimą patenka daugiau mažesnio ploto objektų, o šeimoms reikalingi 3–4 kambarių butai tampa sunkiau prieinami.

    Nuoma dar neįgauna pagreičio

    Kaip akcentavo A. Rokickienė, ilgalaikė nuoma galėtų būti reali alternatyva nuosavybei, tačiau Lietuvoje ji vis dar neįsitvirtina. Viena priežasčių yra menkas stabilumo jausmas: nuomininkai baiminasi netikėtų kainos pokyčių ar sutarties nutraukimo, o nuomotojai neretai vengia ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Lietuvoje nėra tokios kultūros, kad žmonės norėtų nuomotis, o ne pirkti nuosavą būstą“, – sakė A. Rokickienė.

    Diskusijoje minėta, kad rinkos skaidrumą galėtų didinti dažnesnis nuomos sutarčių registravimas ir aiškesnės taisyklės, kurios mažintų ginčų skaičių. Taip pat svarstyta apie mokestines paskatas tiems, kurie nuomą vykdo oficialiai, nes tai didintų saugumą abiem pusėms ir gerintų statistikos kokybę.

    Seni daugiabučiai ir renovacijos potencialas

    Regionuose būsto klausimas dažnai persikelia į kokybės plotmę: nemaža dalis gyvenamojo fondo statyta 1960–1990 metais ir šiandien reikalauja rimtų investicijų. Pasak A. Rokickienės, prastos būklės yra dešimtys tūkstančių daugiabučių ir šimtai tūkstančių vienbučių bei dvibučių namų, o gyventojų pajamos mažesnės, todėl atnaujinimas stringa.

    M. Marozas atkreipė dėmesį, kad šeimos finansinės galimybės neretai susiduria su pasiūlos realybe, kai tinkamo ploto naujos statybos būstų pasirinkimas ribotas. Dėl to didesnio ploto būstą dažniau tenka rinktis antrinėje rinkoje, ypač sovietmečio mikrorajonuose.

    Urbanisto teigimu, šie rajonai turi ir stiprybių: daugiau žalumos, susiformavusi socialinė infrastruktūra, didesni atstumai tarp pastatų. Kompleksinė modernizacija, apimanti renovaciją, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo sprendimus ir pritaikymą žmonėms su negalia, galėtų tapti vienu realiausių būdų greičiau padidinti kokybiško būsto pasiūlą.

    Statybų proceso pusėje taip pat numatyti pokyčiai. Nuo 2027 metų sausio mėnesio turėtų įsigalioti naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, kuris sujungia iki tol galiojusias atskiras taisykles į vieną aiškesnę sistemą, taip mažinant perteklines procedūras ir palengvinant reikalavimų taikymą.

    Aplinkos ministerija taip pat planuoja tarpinstitucinį darbą, kuris įvertintų būsto prieinamumo didinimo pasiūlymus ir jų įgyvendinimą. Siekiama iki metų pabaigos susitarti dėl pagrindinių krypčių, o Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektą numatoma parengti 2027 metų pirmą ketvirtį.

  • Duomenų nutekėjimas Prancūzijoje: po įsilaužimo į ministerijos sistemą pavogta 149 mln. įrašų

    Prancūzijoje fiksuojamas dar vienas didelio masto kibernetinis incidentas, palietęs valstybines informacines sistemas. Nuo sekmadienio nepasiekiama oficiali Būsto ir miestų reikalų ministerijai priskiriama svetainė, kurioje kaupiami duomenys apie būstų savininkus ir nuomininkus.

    Prisijungus prie sistemos naudotojams rodoma, kad laikinai negalima nei atsisiųsti informacijos, nei įvesti naujų duomenų. Toks veikimo apribojimas dažnai taikomas po įsilaužimų, kai institucijos stabdo paslaugą, kad įvertintų žalą ir užkirstų kelią tolesniam duomenų nutekėjimui.

    Apie ataką pirmiausia pranešta remiantis kibernetinius incidentus sekančios bendruomenės informacija. Internete veikianti grupė, prisistatanti „ZeroBytes“, teigia pasisavinusi 149 mln. įrašų iš ministerijai priskiriamos platformos.

    Skelbiama, kad nutekėję duomenys apima milijonų asmenų informaciją, susijusią su gyvenamuoju ir komerciniu nekilnojamuoju turtu. Minimi vardai ir pavardės, adresai, pašto kodai, taip pat duomenys apie nuomos santykius, įskaitant mėnesinių nuomos įmokų dydžius.

    Kol kas nėra aišku, ar pavogti duomenys jau paskelbti viešai, ar jie bus naudojami spaudimui ir reikalavimams sumokėti. Tokiais atvejais rizika paprastai apima sukčiavimo kampanijas, taikinių atranką pagal turto ar gyvenamosios vietos duomenis ir bandymus prisidengiant institucijomis išvilioti papildomos informacijos.

    Šis įvykis vyksta tuo metu, kai Prancūzija jau buvo sukrėsta kito kibernetinio incidento. Mėnesio viduryje Prancūzijos viešųjų finansų administracija DGFiP pranešė apie 678 000 mokesčių mokėtojų duomenų pasisavinimą, o dalis gautos informacijos tuomet buvo paviešinta.

    Ekspertai primena, kad viešosios sistemos tampa patraukliu taikiniu ne tik dėl jose saugomų duomenų apimties, bet ir dėl to, kad vienas įsilaužimas gali paveikti milijonus gyventojų. Tokiose situacijose gyventojams rekomenduojama ypač kritiškai vertinti netikėtus laiškus ar skambučius, susijusius su būstu, mokesčiais ar tariamais valstybės prašymais pateikti duomenis.

    Institucijų atsakas paprastai apima sistemos auditus, prieigos raktų ir slaptažodžių atnaujinimą, incidento tyrimą bei privalomus pranešimus duomenų apsaugos priežiūros institucijoms. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar bus patvirtintas nutekėjimo mastas ir ar duomenys pasieks viešą erdvę.

  • Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė keičia jaunų žmonių planus: vis daugiau jų atsisako idėjos įsikurti didmiesčiuose ir ieško namų mažesnėse savivaldybėse. Tyrimai rodo, kad daliai gyventojų tai tampa ne romantizuotu grįžimu į provinciją, o priverstine išeitimi dėl sparčiai brangstančio nuomos ir pirkimo.

    Didžiausią spaudimą patiria tokie miestai kaip Madridas, Barselona ar Malaga, kur būsto paklausa išlieka itin didelė, o pasiūla nespėja vytis. Šį disbalansą dar labiau paaštrina turizmo būstų rinka ir investicinis pirkimas, kai dalis butų išimami iš ilgalaikės nuomos segmento.

    To pasekmė – vis vėlesnis savarankiško gyvenimo startas. Nacionalinės statistikos instituto INE duomenimis, 2025 metais 44,3 proc. 26–34 metų žmonių vis dar gyveno tėvų namuose, o išsikraustymo amžiaus vidurkis šalyje pasiekė 30 metų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 26 metus.

    Kodėl jauni ieško kaimų?

    Nekilnojamojo turto platformos Fotocasa tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį 13 proc. būsto ieškančių žmonių planavo persikelti į vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų. Dažnas tokio sprendimo profilis – apie 35 metų amžiaus vieniši pirkėjai ar poros, gaunančios vidutines pajamas ir vis dar negalinčios sukaupti pradiniam įnašui didmiestyje.

    Tyrimas išskiria, kad ryškiausias judėjimas fiksuojamas regionuose, kuriuose būsto kainos ir nuomos įkainiai auga sparčiausiai, pavyzdžiui, Katalonijoje, Andalūzijoje ir Madrido regione. Reikšminga ir tai, kad nemaža dalis persikelti svarstančių žmonių gyvena ne sostinėse, o vidutinio dydžio miestuose, tad sprendimas dažnai būna jau antras žingsnis nuo didmiesčio.

    Tendencija, kurią gali sustabdyti paslaugų trūkumas

    Ekspertai pabrėžia, kad kaimai gali tapti realia alternatyva tik tada, jei kartu vystysis darbo rinka, ryšys ir viešosios paslaugos. Be stabilaus užimtumo, sveikatos priežiūros, mokyklų, patikimo viešojo transporto ir greito interneto naujieji gyventojai dažnai neišsilaiko ilgam, o persikėlimas tampa laikinu kompromisu.

    „Tradicinis kaimo atgaivinimo vaizdas keičiasi: šiandien į kaimą dažniausiai nori keltis darbingo amžiaus jauni žmonės, kurie dar tik kuria savo gyvenimo projektą“, – sakė Fotocasa atstovė María Matos.

    Ispanijai tai kuria paradoksą: vadinamoji tuščioji Ispanija, dešimtmečius praradusi jaunus žmones dėl migracijos į miestus, dabar gali tapti saugikliu būsto rinkai. Tačiau be investicijų į infrastruktūrą ir darbo vietas ši nauja banga gali likti tik statistine tendencija, o ne ilgalaikiu sprendimu jaunų žmonių būsto problemoms.

  • Sicilijos miestelis siūlo namus už 1 eurą: kas slypi už viliojančios kainos ir terminų?

    Sicilijos miestelis siūlo namus už 1 eurą: kas slypi už viliojančios kainos ir terminų?

    Sicilijos pietvakariuose esantis viduramžių miestelis Naro paskelbė prisijungiantis prie Italijoje išplitusios „1 euro namų“ iniciatyvos. Savivaldybė tikisi taip gaivinti istorinį centrą, mažinti gyventojų mažėjimą ir pritraukti daugiau investicijų į apleistus pastatus.

    Formaliai būstą galima įsigyti už 1 eurą, tačiau tai nėra įprastas NT sandoris. Parduodami objektai dažniausiai būna apleisti, reikalaujantys kapitalinio remonto ir techninės būklės įvertinimo, o pirkėjui tenka įsipareigojimai, kurie realią projekto kainą išaugina kelis ar net keliolika kartų.

    Kas iš tikrųjų kainuoja brangiausiai?

    Be simbolinės kainos, pirkėjas privalo padengti notaro, registravimo ir kadastrines išlaidas bei vietinius mokesčius. Praktikoje būtent šios privalomos procedūros tampa pirmuoju finansiniu barjeru, ypač užsieniečiams, kurie nėra susidūrę su Italijos turto įsigijimo tvarka.

    Didžiausia išlaidų dalis paprastai yra renovacija: projektavimas, konstrukcijų sutvarkymas, inžinerinių tinklų atnaujinimas ir saugos reikalavimų įgyvendinimas. Tokie projektai dažnai privalo atitikti paveldosaugos ir kraštovaizdžio reglamentus, o tai gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir brangesnius sprendimus.

    Kokie įsipareigojimai taikomi pirkėjams?

    Naro savivaldybės patvirtinta programa skirta tiek Italijos, tiek kitų šalių piliečiams, tačiau taikomos vietos taisyklės dėl pirkimo ir turto priežiūros. Panašiose Italijos programose dažnai numatomi terminai, per kuriuos reikia pradėti ir užbaigti remontą, o kartais reikalaujama ir finansinės garantijos, kad darbai tikrai bus atlikti.

    Tokios sąlygos siejamos su pagrindiniu programos tikslu: ne parduoti kuo daugiau pastatų, o realiai atgaivinti apleistus kvartalus. Savivaldybėms svarbu, kad namai netaptų tik spekuliacijos objektu ar „popieriniu“ pirkiniu, po kurio niekas nesikeičia.

    Kodėl „1 euro namai“ tapo Italijos trendu?

    Italijoje ši praktika išpopuliarėjo kaip atsakas į mažėjančių miestelių problemą, kai jaunimas išvyksta į didmiesčius, o senesni pastatai lieka tušti. Tokie projektai taip pat siejami su lėtesnio, tvaresnio turizmo augimu: keliautojai vis dažniau renkasi mažiau žinomas vietoves, ieško autentiškų patirčių ir ilgesnių viešnagių ne kurortuose.

    Naro save pristato kaip miestą su ryškiu istoriniu identitetu, baroko architektūra ir netoliese esančiais Agrigento provincijos maršrutais. Miestelyje taip pat minimas po 2005 metais nuošliaužos atsiradęs atviras meno erdvių projektas, o vietos gastronomija remiasi Sicilijai būdingais desertais ir gatvės maistu.

    Potencialiems pirkėjams svarbiausia įvertinti ne simbolinę kainą, o visą projekto biudžetą, terminus ir teisinius reikalavimus dar prieš teikiant paraišką. „1 euro namas“ gali tapti sėkminga investicija ar gyvenimo būdo pasirinkimu, tačiau tik tiems, kurie pasiruošę ilgesniam renovacijos procesui ir aiškioms prievolėms.

  • Perki namą kaime? Notarui teks pasirašyti, kad suprantate kvapus, triukšmą ir naktinius darbus

    Lenkijoje svarstomos naujos taisyklės žmonėms, perkantiems būstą kaimo vietovėse. Vyriausybės siūlomos pataisos numato, kad pirkėjas notaro patvirtinamame dokumente turėtų aiškiai patvirtinti, jog buvo informuotas apie galimus nepatogumus, kylančius dėl kaimynystėje vykdomos žemės ūkio veiklos.

    Tokie pakeitimai siejami su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija: vis daugiau gyventojų keliasi į priemiesčius ir kaimą, nors patys nedirba žemės ūkyje. Kartu daugėja konfliktų su ūkininkais dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo, mėšlo ir gyvulininkystės kvapų, dulkių ar darbų vakarais ir naktimis per intensyviausius sezonus.

    Ką turėtų patvirtinti pirkėjas?

    Pagal vyriausybės projektą, perkant nekilnojamąjį turtą už miesto administracinių ribų, pirkimo dokumentuose turėtų atsirasti pirkėjo pareiškimas, kad jis supranta galimus trikdžius, susijusius su kaimyniniuose sklypuose vykdoma žemės ūkio veikla. Analogiškas reikalavimas būtų taikomas ir perleidžiant amžinojo naudojimo teisę.

    Svarbi detalė ta, kad toks pareiškimas savaime nereiškia, jog žmogus ateityje atsisako teisės reikšti pretenzijas. Tačiau jis galėtų tapti reikšmingu įrodymu ginčuose, kai vėliau keliami klausimai dėl triukšmo, kvapų ar kitų ūkio veiklos sukeliamų padarinių.

    Kodėl šis klausimas tapo aktualus?

    Diskusijas kaitina tai, kad kaimo vietovėse daugėja naujų namų ir gyvenviečių, kurios atsiranda šalia seniai veikiančių ūkių. Ūkininkams tai reiškia didesnę riziką sulaukti skundų dėl darbų, kurie žemės ūkyje laikomi įprastais, ypač per sėją ar derliaus nuėmimą, kai laikas ir oras diktuoja darbo valandas.

    Tuo pat metu pats žemės ūkis keičiasi: mažėja ūkių, bet didėja likusiųjų mastas ir intensyvumas, todėl poveikis aplinkai bei kaimynystei gali būti labiau juntamas. Dėl to valdžia ieško sprendimų, kaip aiškiau apibrėžti gyventojų lūkesčius ir sumažinti teisminių konfliktų skaičių.

    Lygiagrečiai – platesnės apsaugos idėjos

    Be vyriausybės projekto, Seime svarstoma ir atskira iniciatyva, kuri numato platesnį ūkių apsaugos modelį. Jo esmė būtų stiprinti žemės ūkio veiklos tęstinumo apsaugą tais atvejais, kai ūkis veikė legaliai ir egzistavo anksčiau nei šalia atsirado nauja gyvenamoji statyba.

    Tokiose schemose paprastai pabrėžiami keli kriterijai: veiklos teisėtumas, jos pirmumas naujos gyvenamosios kaimynystės atžvilgiu ir tai, ar ūkininkas iš esmės nepakeitė veiklos intensyvumo. Galutinis reguliavimas priklausys nuo politinių sprendimų, tačiau kryptis aiški: perkant būstą kaime bus siekiama daugiau skaidrumo dėl galimų kasdienių nepatogumų.

  • Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 43-iasis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų rugpjūčio 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis sušauktas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta vienuolika klausimų, apimančių nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos atnaujinimą, švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir mokinių priėmimo tvarkos pakeitimus. Šiuos klausimus tarybai pristatys merė Nijolė Guobienė ir savivaldybės administracijos padalinių vadovai.

    Socialinis būstas ir nuomos mokesčiai

    Vienas jautriausių posėdžio klausimų – socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su gyventojų pajamų pokyčiais, socialinės paramos poreikiu ir savivaldybės siekiu užtikrinti būsto prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    Savivaldybės tarybos sprendimai šioje srityje turi tiesioginę įtaką tiek nuomininkams, tiek savivaldybės biudžetui, todėl paprastai vertinamas balansas tarp socialinės politikos tikslų ir tvaraus būsto fondo administravimo. Posėdyje taip pat gali būti aptarti taikomi kriterijai ir sprendimo įsigaliojimo terminai.

    Investicijos į savivaldybės valdomas įmones

    Darbotvarkėje numatytas pritarimas uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų komunalininkas“ akcijų įsigijimui, taip pat finansinio turto investavimas į „Zarasų būstą“ ir įstatinio kapitalo didinimas. Tokie sprendimai paprastai susiję su savivaldybės siekiu užtikrinti svarbių paslaugų tęstinumą, įmonių finansinį stabilumą ir galimybes vykdyti infrastruktūros atnaujinimą.

    Investicijos į savivaldybės valdomas bendroves dažniausiai vertinamos per paslaugų kokybės, kainų pagrįstumo ir aiškių veiklos rodiklių prizmę. Taryboje sprendžiant dėl kapitalo didinimo, paprastai svarbu, kokiems tikslams lėšos skiriamos ir kokio efekto tikimasi gyventojams.

    Turto perdavimas ir valdymo klausimai

    Posėdyje planuojama spręsti ir dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise savivaldybės administracijai. Taip pat numatytas klausimas dėl turto, kurį patikėjimo teise valdė Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinė mokykla, perdavimo kitoms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms.

    Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sutvarkyti turto apskaitą, aiškiau priskirti atsakomybes už pastatų priežiūrą ir užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos pagal aktualius viešųjų paslaugų poreikius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį patalpų panaudojimą arba pasirengimą būsimoms investicijoms.

    Kaip numatyta savivaldybės dokumentuose, tarybos posėdžio medžiaga ir sprendimai skelbiami viešai savivaldybės informavimo kanaluose. Priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiami administracine tvarka arba teismui.

  • Valstybinės žemės kaina gali nustebinti: NŽT paaiškino, kada taikoma nuolaida ir vertinimas

    Kas lemia valstybinės žemės kainą

    Valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono būdu, kaina nėra nustatoma vienu universaliu principu. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad kaina priklauso nuo sklypo paskirties ir nuo to, ar vertė nustatoma masiniu būdu, ar atliekant individualų turto vertinimą.

    Praktiškai tai reiškia, kad vienais atvejais kaina skaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, o kitais remiamasi nepriklausomų vertintojų išvada. Skirtinga tvarka taikoma ir namų valdos sklypams, kuriems galioja atskira metodika bei galimos nuolaidos.

    Kada užtenka masinio vertinimo

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Tokiu atveju atsižvelgiama į sklypo vietą ir jam priskirtą verčių zoną, o individualus vertinimas dažniausiai nėra reikalingas.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo neįmanoma suformuoti racionalaus atskiro sklypo. Teritorijose, kur planuojama gyvenamoji paskirtis, toks plotas paprastai negali viršyti 0,04 hektaro, kitose teritorijose dažniau taikoma iki 0,5 hektaro riba.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad įsiterpusiu gali būti pripažįstamas ir didesnis plotas, jei jis iš esmės yra siaura juosta, šlaitas ar griovys. Tokiais atvejais vertinama, ar plotas atitinka teisės aktuose numatytus kriterijus, o kaina vis tiek remiama masinio vertinimo duomenimis.

    Kada sklypą vertina individualiai

    Komercinės paskirties sklypams ir daliai kitų be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas leidžia nustatyti vertę pagal konkretaus sklypo aplinkybes, pavyzdžiui, jo užstatymo galimybes, ribojimus ar infrastruktūros situaciją.

    Individualų vertinimą organizuoja NŽT, pasitelkdama teisę vertinti turintį vertintoją, parinktą pagal viešųjų pirkimų tvarką. Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka NŽT, o pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl jos galutiniame rezultate tampa sklypo kainos dalimi.

    Namų valdos sklypai ir 40–50 proc. nuolaidos

    Namų valdos valstybinės žemės pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas, susijęs su inžineriniais statiniais.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos sklypą be aukciono, tam tikrais atvejais gali būti taikoma 40 proc. nuolaida, o kai kuriose situacijose minimas ir 50 proc. nuolaidos dydis. Nuolaidos taikymas siejamas su socialiniais kriterijais, pavyzdžiui, kai šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingo amžiaus asmenų, taip pat kai asmeniui nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis ar jis yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, arba šeimoje yra nepilnamečių.

    Nuolaida taikoma vieną kartą tam pačiam asmeniui, įsigyjant vieną sklypą ar jo dalį gyvenamosios paskirties pastatams naudoti. Ji taip pat ribojama sklypo dalies dydžiu: iki 1995 metais birželio 1 dienos patvirtintose miestų ribose paprastai taikoma ne didesnei kaip 0,06 hektaro daliai, o kaimo gyvenamosiose vietovėse dažniau taikoma iki 0,15 hektaro daliai.

    Jei sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nuolaida gali būti taikoma kiekvienam bendraturčiui atskirai, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, tačiau tik jo įsigyjamai daliai neviršijant nustatytų ribų. NŽT nurodo, kad ši tvarka taikoma prašymams, pateiktiems nuo 2025 metais liepos 1 dienos, o teisę į nuolaidą reikia pagrįsti dokumentais.

    Gyventojams planuojant valstybinės žemės įsigijimą svarbu iš anksto įsivertinti, kuri vertinimo schema bus taikoma, nes nuo to priklauso ne tik galutinė suma, bet ir procesas bei papildomos išlaidos. Kilus neaiškumams, praktikoje daugiausia klausimų kelia sklypo kategorijos priskyrimas ir tai, ar konkrečiam atvejui bus reikalingas individualus vertinimas.