Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje darbas vis dažniau nebeužtikrina galimybės įsigyti ar net išsinuomoti būstą. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainos pastarąjį dešimtmetį augo gerokai sparčiau nei darbo užmokestis, todėl daugeliui gyventojų sunku ir mokėti įmokas, ir sukaupti pradiniam įnašui.

    Ši atskirtis ypač smogia jaunimui bei mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Tema peraugo į politinę krizę: premjeras Pedro Sánchezas nusprendė paankstinti visuotinius rinkimus po to, kai Kongrese nepavyko prastumti skubių būsto prieinamumo priemonių.

    Remiantis Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, būsto kainos 2015–2025 metais išaugo 84,6 proc., o vidutinis metinis bruto atlyginimas 2015–2024 metais padidėjo 27,85 proc. ir pasiekė 29 540 eurų. Kolektyvinėse sutartyse sutartos algos per panašų laikotarpį taip pat kilo apie 27 proc.

    Kainų ir pajamų atotrūkis, anot viešai skelbtų Ispanijos Darbo ministerijos cituojamų skaičių, nesitraukia ir 2026 metais: antrąjį ketvirtį būsto kainos buvo maždaug 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis augo tik apie 3–4 proc., tad perkamoji galia būsto rinkoje toliau silpnėja.

    Nuoma didina dirbančiųjų skurdą

    Nevyriausybinės organizacijos Oxfam Intermón tyrimas įspėja, kad būsto išlaidos Ispanijoje didina dirbančiųjų skurdo rodiklius. Skaičiuojama, kad dirbančiųjų skurdo lygis pakilo iki 15,49 proc. ir paliečia apie 770 000 žmonių.

    Didžiausia rizika tenka nuomininkams: tyrime teigiama, kad maždaug kas trečias žmogus, nuomojantis būstą rinkos kainomis, sumokėjęs nuomą patenka į skurdo zoną. Palyginimui, tarp būstą išsimokėtinai perkančių su būsto paskola skurdo rizika mažesnė, o tarp būstą turinčių be įsipareigojimų ji dar labiau krenta.

    „Iškeldinimai yra kraštutinė būsto krizės išraiška, bet ne vienintelė“, – sakė Oxfam Intermón būsto, užimtumo ir socialinės politikos vadovas Alejandro García-Gilas.

    „Yra ir kita, mažiau matoma realybė: žmonės dirba, kas mėnesį vos sugeba susimokėti už būstą, o po to jiems nebelieka pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – pridūrė jis.

    Pradinis įnašas tampa neįveikiamas

    Ispanijos banko vertinimu, keturi iš dešimties nuomininkų patiria per didelę finansinę naštą ir nuomai skiria daugiau nei 40 proc. pajamų. Didmiesčiuose ir turizmo labiausiai veikiamuose regionuose kainų spaudimas dar labiau aštrina situaciją.

    Madrido San Pablo-CEU universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Rafaelis Pampillónas pabrėžia, kad problema yra struktūrinė: net jei mėnesinę įmoką teoriškai būtų įmanoma padengti, didžiausia kliūtis išlieka pradiniam įnašui reikalingos santaupos. Kai didelė algos dalis atitenka nuomai, taupyti tampa beveik neįmanoma.

    „Pirkti būstą reiškia iš anksto sumokėti didelę sumą, o tam reikia sukaupti reikšmingų santaupų“, – sakė Rafaelis Pampillónas.

    Tekste pabrėžiama, kad jei vidutinė būsto kaina siekia apie 200 000 eurų, pirkėjui gali prireikti maždaug 60 000 eurų pradiniam įnašui ir su sandoriu susijusioms išlaidoms. Tokia suma daliai namų ūkių tampa pasiekiama tik gavus šeimos paramą, o tai didina nelygybę tarp turinčiųjų sukauptą turtą ir gyvenančių tik iš darbo pajamų.

    Sprendimų nepakanka vien algomis

    Ekspertai situaciją sieja ne tik su atlyginimais, bet ir su pasiūlos stygiumi bei rinkos pokyčiais po finansų krizės. Ispanijos bankas skaičiuoja, kad 2021–2025 metais susidarė maždaug 750 000 būstų trūkumas: 2025 metais šalyje susikūrė apie 225 000 namų ūkių, o buvo užbaigta tik apie 92 000 naujų būstų.

    Europos Komisija taip pat yra konstatavusi, kad Ispanijos būsto sektorius susiduria su giliai įsišaknijusiais struktūriniais iššūkiais, o viena esminių problemų yra ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei per mažas prieinamo ir socialinio būsto fondas, įskaitant socialinę nuomą.

    Didėjantis nepasitenkinimas perauga į socialinį spaudimą. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT paskelbė apie 24 valandų visuotinį streiką lapkričio 11 dieną, reikalaudamos spręsti atlyginimų, būsto ir kainų klausimus, tačiau pačios pripažįsta, kad vien darbo užmokesčio politika neatsvers dviženklio būsto brangimo.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis dažniau akcentuojama, kad lūžis įmanomas tik didinant būsto pasiūlą: greitinant leidimų išdavimą, užtikrinant žemės prieinamumą, derinant infrastruktūros plėtrą ir mažinant procedūras, kurios didina statybų kaštus. Kol šie sprendimai neįsibėgės, Ispanijos būsto krizė išliks viena svarbiausių ekonominių ir politinių temų.

  • Orbano dukra išvyko į Londoną ir parduoda turtą Vengrijoje: kas vyksta šeimos užkulisiuose?

    Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano dukra Ráhel Orbán, kaip skelbia tiriamosios žurnalistikos atstovai, su šeima persikėlė į Londoną ir ėmėsi Vengrijoje turėto turto išpardavimo. Viešojoje erdvėje tai siejama su nerimu dėl galimų institucijų patikrinimų ir jautria informacija apie pasikeitusius kontaktus.

    Pasak publikacijose minimų šaltinių, persikėlimas į Jungtinę Karalystę nėra vien laikinas sprendimas: šeimos planai siejami su ilgesniu įsikūrimu Londone. Tuo pat metu Vengrijoje esą pradėti procesai, susiję su nekilnojamuoju turtu ir kitais aktyvais, kuriuos siekiama realizuoti.

    „Viskas yra parduodama“, – teigiama žurnalistų cituojamoje formuluotėje, apibūdinant turto išpardavimo mastą.

    Kodėl šis žingsnis kelia klausimų?

    Tiriamuosiuose pranešimuose akcentuojama, kad sprendimas išvykti sutapo su kalbomis apie didesnį atsargumą verslo aplinkoje ir baimę dėl galimų patikrų. Tokie signalai Vengrijoje dažnai vertinami per politinės įtakos ir verslo ryšių prizmę, ypač kai kalbama apie aukščiausios valdžios aplinką.

    Kontekstą sustiprina ir informacija apie pasikeitusius telefonų numerius bei komunikacijos kanalus. Nors tai gali turėti ir visiškai praktinių priežasčių, viešojoje erdvėje tokie pokyčiai neretai interpretuojami kaip bandymas sumažinti nepageidaujamo dėmesio riziką.

    V. Orbano šeima ir viešas dėmesys

    V. Orbano aplinka ne kartą buvo atsidūrusi žiniasklaidos dėmesio centre dėl ryšių su verslo projektais, viešųjų pirkimų ir turto klausimų, nors konkretūs atvejai skirtingais laikotarpiais vertinti nevienodai. Dėl to bet kokie su šeima siejami pokyčiai, ypač susiję su turtu ar gyvenamąja vieta, paprastai sukelia didelį rezonansą.

    Kol kas nėra oficialiai pateiktų išsamių paaiškinimų dėl persikėlimo motyvų ar turto pardavimo apimties. Situaciją atidžiai seka Vengrijos žiniasklaida, o papildomos detalės, tikėtina, paaiškės artimiausiu metu, jei bus patvirtinta daugiau faktų apie parduodamus aktyvus ir sandorių mastą.

  • Chcete perrašyti būstą vaikui? Vienas parašas gali baigtis skola ir šeimos karu

    Norint perleisti butą ar namą vaikui ir išvengti ginčų, neužtenka gerų ketinimų. Skirtingi sprendimai, tokie kaip dovanojimas, testamentas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, sukelia nevienodas teisines ir finansines pasekmes. Teisininkai pabrėžia, kad neapgalvotas dokumentas vėliau gali virsti prievole atsiskaityti su giminaičiais ar net priverstiniu turto pardavimu.

    Tėvai dažnai nori dar gyvi nuspręsti, kuriam vaikui atiteks vertingiausias šeimos turtas, ypač kai yra keli vaikai. Praktikoje konfliktai kyla ne tik dėl emocijų, bet ir dėl teisės normų, kurios saugo artimųjų interesus. Svarbiausia rizika tokiose situacijose dažniausiai siejama su privalomąja palikimo dalimi, kai artimieji gali reikalauti piniginės kompensacijos.

    Perleidimas dar nereiškia ramybės

    Dovanojimo sandoris atrodo paprastas: pasirašomas notarinis aktas ir vaikas tampa turto savininku. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau neliks finansinių pretenzijų iš kitų artimųjų, kuriems pagal įstatymą gali priklausyti privalomoji palikimo dalis. Tokie reikalavimai dažniausiai reiškia ne teisę į būsto dalį, o pareigą išmokėti pinigus.

    Didžiausia problema išryškėja tada, kai turtą gavęs vaikas neturi santaupų ir privalo atsiskaityti su broliu ar seserimi. Tokiu atveju kompensacija gali tapti našta, kuri verčia skolintis arba net parduoti gautą būstą. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad ginčai dažnai prasideda praėjus metams ar net daug vėliau, kai pasikeičia šeimos santykiai ar finansinė padėtis.

    „Dažna klaida yra įsitikinimas, kad perleidus būstą vienam vaikui tėvų gyvenimo metu klausimas uždaromas visiems laikams“, – sako advokatė Katarzyna Gabrysiak.

    Testamentas suteikia kontrolę, bet ne apsaugą

    Testamentas leidžia būsto savininkui išlaikyti kontrolę iki gyvenimo pabaigos, o sprendimą prireikus pakeisti. Jei siekiama aiškiai nurodyti konkretų būstą konkrečiam asmeniui, kai kuriose situacijose pasirenkamas notarinis sprendimas, kai turtas pereina mirties momentu. Vis dėlto ir tokiu atveju artimųjų teisė į piniginę kompensaciją paprastai neišnyksta.

    Kai šeimoje keli vaikai, teisinė rizika išlieka, nes privalomosios palikimo dalies skaičiavimuose gali būti vertinamas ir toks turto perdavimas. Dėl to vien tik testamento surašymas nebūtinai išsprendžia ginčų prevenciją, ypač jeigu nėra iš anksto aptartos kompensavimo ar turto pasidalijimo logikos.

    „Net ir aiškiai surašyta paskutinė valia ne visada panaikina kitų artimųjų teisę reikalauti piniginės dalies“, – sako advokatė Katarzyna Gabrysiak.

    Išlaikymas iki gyvos galvos gali sumažinti riziką

    Trečias kelias, apie kurį vis dažniau kalbama perleidžiant būstą mainais į priežiūrą, yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Jos esmė yra ne neatlygintinas dovanojimas, o abipusė prievolė: vienas asmuo perduoda turtą, o kitas įsipareigoja išlaikyti, pasirūpinti kasdieniais poreikiais, pagalba ligos atveju ir kitais sutartyje aptartais dalykais. Tokios sutarties detalės paprastai apibrėžiamos notariškai.

    Šio sprendimo privalumas tas, kad realiai vykdoma atlygintinė sutartis dažnai vertinama kitaip nei dovanojimas, todėl gali sumažėti vėlesnių pretenzijų rizika. Tačiau teisininkai perspėja, kad vien formalus dokumentas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, gali būti ginčijamas. Dėl to praktikoje patariama aiškiai aprašyti priežiūros apimtį, išlaidų dengimą, gyvenimo būste sąlygas ir atsakomybę už turtą.

    „Tai nėra paprastas triukas, o realus įsipareigojimų apsikeitimas, kurį reikia aprašyti taip, kad vėliau nekiltų abejonių“, – sako advokatė Katarzyna Gabrysiak.

    Planuojant turto perdavimą svarbu įvertinti ir tai, kad palikimas gali apimti ne tik turtą, bet ir skolas. Nors būsto perleidimas gyvenimo metu nėra tas pats, kas paveldėjimas, praktikoje reikšmės gali turėti paties turto apsunkinimai, pavyzdžiui, hipoteka, bei kiti įsipareigojimai. Dėl to prieš pasirašant dokumentus dažnai rekomenduojama pasitarti su notaru ar advokatu ir atvirai aptarti sprendimą šeimoje.

  • NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    Įtartinas pirkinys Švedijoje

    Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

    Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

    Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

    Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

    Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

    „Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

    Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

    Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

    Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

    Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

    „Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

    Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

    Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.

  • Daugiabučių kvartalas šalia namų: kauniečių patirtys ir kas iš tiesų lemia gerą kaimynystę

    Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad daugiabučių kvartalas ir individualių namų rajonas yra sunkiai suderinami. Tačiau Kaune, ypač Aleksote ir Lampėdžių kryptimi, ryškėja kita tendencija: mažesni, žemesnio užstatymo projektai su žaliosiomis zonomis tampa tarpine stotele tarp centro buto ir nuosavo namo.

    28 metų Gintarė Visockienė, ieškodama didesnio būsto, norėjo daugiau ramybės ir žalumos, bet nenorėjo kasdienės nuosavo kiemo priežiūros. Važiuodama pro Aleksotą ji pastebėjo naują kvartalą, o po kelių dienų jau sutarė apžiūrą ir greitai priėmė sprendimą.

    Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Evelina buto ieškojo gerokai ilgiau: pusantrų metų, apžiūrėjusi daugiau nei dešimt projektų. Jai svarbiausia buvo funkcionalus išplanavimas, nauja statyba ir vieta prie gamtos, todėl galiausiai ji pasirinko būstą šalia Lampėdžių.

    Terasa ir žaluma be priežiūros

    Gintarė anksčiau gyveno miesto centre, senos statybos bute, kuriame trūko erdvės ir žalumos. Ji svarstė ir namą, ir kotedžą, tačiau suprato, kad nuosavas kiemas reiškia nuolatinius darbus, kuriems ne visada bus laiko.

    Gyvenimas kvartale jai tapo kompromisu: yra terasa ir kiemelio pojūtis, galima leisti laiką lauke, bet aplinka sutvarkyta taip, kad nereikia kas savaitę rūpintis veja ar želdiniais. Net jei privatumo mažiau nei name, netoliese esantis parkas ir Botanikos sodas, pasak jos, kasdienybėje tai atperka.

    Mažas plotas, didesnis patogumas

    Evelina ieškojo buto, kuriame nereikėtų mokėti už nenaudojamas erdves, todėl jai buvo svarbus racionalus planas. Penktame aukšte esantis būstas turi ilgą balkoną su vaizdu į Lampėdžių ežero pusę, o laisvalaikis dažnai persikelia į lauką, kur netoliese yra takai ir miškelis pasivaikščiojimams.

    Tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir kainos. Pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumas didmiesčiuose tapo vienu svarbiausių kriterijų, todėl pirkėjai atidžiau vertina ne bendrą kvadratūrą, o tai, ar kiekvienas metras realiai naudojamas.

    Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei atsisakoma ilgų koridorių ir sunkiai pritaikomų zonų, o erdvės suplanuotos racionaliai. „Geras, racionalus išplanavimas leidžia tame pačiame plote realiai naudotis didesne erdve“, – sakė T. Kuleša.

    Kai kvartalas kuria bendruomenę

    Ekspertų vertinimu, mažesnių daugiabučių kvartalai sėkmingiausiai įsilieja į individualių namų rajonus tada, kai gyvenamoji erdvė nesibaigia lauko durimis. Saugus, apšviestas kiemas, patogūs pėsčiųjų takai, parkas ar skveras tampa kasdienės rutinos dalimi ir mažina įtampas, kurios dažnai kyla dėl automobilių ar triukšmo.

    Tokios koncepcijos laikosi ir plėtotoja „Centromera“, per 22 veiklos metus Kaune įgyvendinusi 11 gyvenamųjų projektų ir pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais. Tarp jų minimi „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių, kuriuos pasirinko Gintarė ir Evelina.

    „Centromeros“ vadovas Artūras Jurša sako, kad kuriant kvartalus vienas pagrindinių principų yra žaluma ir kasdienis patogumas. „Norime, kad laiptinės ir koridoriai būtų ne vien kelias iki buto“, – sakė A. Jurša.

    Praktika rodo, kad tokie projektai gali būti naudingi ir senbuviams, ir naujakuriams, jei sprendžiami svarbiausi klausimai: automobilių parkavimas, infrastruktūros apkrovos, aiškiai suplanuotos žaliosios zonos ir viešos erdvės. Kai tai apgalvota iš anksto, daugiabučių kvartalas šalia individualių namų tampa ne konfliktų židiniu, o patogesnės, gyvesnės kaimynystės dalimi.

  • Vilniaus rajonas skubiai perka 12 butų: paaiškėjo, kokių būstų ieškoma ir iki kada

    Vilniaus rajonas skubiai perka 12 butų: paaiškėjo, kokių būstų ieškoma ir iki kada

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija paskelbė skelbiamas derybas dėl apsaugoto būsto pirkimo. Savivaldybė ieško gyvenamosios paskirties butų, kurie vėliau galėtų būti pritaikyti socialinėms reikmėms.

    Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti iš viso 12 butų. Dalis jų turi atitikti konkrečius reikalavimus dėl aukšto ir pritaikymo judėjimo negalią turinčiam asmeniui.

    Kokių butų ieškoma

    Skelbime nurodoma, kad savivaldybei reikalingas vienas dviejų kambarių butas, kurio plotas būtų ne mažesnis nei 36 kv. m. Šis būstas turi būti pirmajame aukšte arba su įėjimu, pritaikytu asmeniui su judėjimo negalia.

    Taip pat ieškoma aštuonių dviejų kambarių butų, kurių kiekvieno bendras plotas būtų ne mažesnis nei 36 kv. m. Savivaldybė papildomai perka du trijų kambarių butus, kurių kiekvieno plotas turi siekti bent 55 kv. m.

    Numatoma įsigyti ir vieną keturių kambarių butą, kurio bendras plotas būtų ne mažesnis nei 60 kv. m. Tokia struktūra leidžia formuoti skirtingo dydžio būstų fondą, pritaikomą įvairių poreikių gyventojams.

    Kaip pateikti pasiūlymus

    Pasiūlymai ir parduodamo turto dokumentai priimami iki 2026 metų lapkričio 13 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti registruotu paštu, per kurjerį arba pristatyti tiesiogiai atvykus į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją Rinktinės gatvėje Vilniuje.

    Skelbime nurodyta, kad dokumentai priimami pirmadienį–penktadienį nuo 8.30 iki 15.00 valandos pirmame aukšte esančiame dokumentų priėmimo langelyje. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais telefonais ir elektroniniu paštu.

    Kodėl savivaldybės perka būstus

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau plečia savivaldybės būsto fondą, nes didėja poreikis užtikrinti prieinamą gyvenamąją vietą pažeidžiamoms grupėms. Įsigyjami butai neretai skiriami socialiniam būstui, apsaugotam būstui ar pereinamojo apgyvendinimo sprendimams.

    Apsaugotas būstas paprastai siejamas su gyvenimu bendruomenėje, kai žmogus gauna reikalingą pagalbą, tačiau gyvena savarankiškiau nei institucinėje globos įstaigoje. Dėl to reikalavimai, susiję su būsto pritaikymu ir patogiu patekimu, tampa vienu svarbiausių kriterijų.

  • Trys dalykai, kurių skelbimas nepasakys: jie gali brangiai kainuoti perkant butą

    Trys dalykai, kurių skelbimas nepasakys: jie gali brangiai kainuoti perkant butą

    Butų skelbimai dažnai atrodo išsamūs, tačiau svarbiausi niuansai neretai lieka nutylėti. Specialistai pabrėžia, kad prieš pasirašant sutartį verta tikrinti ne tik kainą ir vietą, bet ir dokumentus, planuojamas statybas bei realią būsto būklę.

    Pirmas žingsnis perkant būstą yra įsitikinti jo teisine „sveikata“. Svarbiausias dokumentas paprastai yra nekilnojamojo turto registro išrašai ir su tuo susiję duomenys apie nuosavybę, galimus areštus, įkeitimus ar kitus suvaržymus.

    Jei paaiškėja, kad objektas turi teisinius apribojimus, pirkėjas gali perimti ne tik būstą, bet ir ilgai trunkančius ginčus ar papildomas išlaidas. Dėl to prieš avansą ar rankpinigius verta prašyti pardavėjo pateikti aktualius registrų dokumentus, o esant neaiškumams konsultuotis su notarais ar teisininkais.

    Kas, jei dokumentų trūksta?

    Praktikoje pasitaiko atvejų, kai būsto dokumentai nėra iki galo sutvarkyti, o pateikiama informacija būna fragmentiška. Tokiose situacijose ypač svarbu išsiaiškinti, kokiu pagrindu būstas įgytas, ar nėra trečiųjų asmenų teisių ir ar galima be kliūčių atlikti sandorį.

    Saugumo priemone laikomas aiškus susitarimas, kad dokumentų sutvarkymas ir reikalingi įrašai registruose būtų atlikti iki galutinio atsiskaitymo. Jei sandoris vyksta su notaro patvirtinimu, būtina įsitikinti, kad jis mato visą aktualią informaciją ir sandoriui nėra teisinių kliūčių.

    Ramus kiemas gali tapti statybomis

    Antra dažnai neįvertinama rizika yra aplinka ir jos pokyčiai. Skelbime minimas vaizdas į žalumą ar tyli kaimynystė gali greitai pasikeisti, jei šalia suplanuotos naujos statybos, kelio plėtra ar komercinių objektų vystymas.

    Dėl to prieš perkant verta pasitikrinti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir galiojančius sprendinius, kurie rodo, kas leidžiama aplinkiniuose sklypuose. Tai padeda suprasti, ar šalia gali atsirasti intensyvus eismas, daugiabučių kvartalas ar ilgai trunkantis statybų laikotarpis.

    Akustika ir paslėpti defektai

    Trečia sritis, kurios skelbimai paprastai neatspindi, yra pastato akustika ir techninė būklė. Triukšmingi kaimynai, prasta garso izoliacija, vibracija nuo lifto ar gatvės gali tapti kasdienybe, nors apžiūros metu trumpam užėjus to nesimato.

    Vertinant akustiką, svarbu ne tik buto išplanavimas, bet ir pastato konstrukcijos bei naudojamos medžiagos. Patikimesnį įspūdį suteikia apsilankymai skirtingu paros metu, ypač vakare, kai grįžta daugiau gyventojų ir lengviau įvertinti realų triukšmo lygį.

    Techniniai defektai dažnai išryškėja tik po įsikėlimo: nuo įtrūkimų ir nusidėvėjusios elektros instaliacijos iki prastos ventiliacijos, šilumos nuostolių, drėgmės ar pelėsio židinių. Norint sumažinti riziką, prieš pirkimą vis dažniau kviečiamas nepriklausomas statybos specialistas, kuris apžiūri būstą ir padeda įvertinti galimas remonto sąnaudas.

    Ekspertai pabrėžia, kad saugiausias sprendimas yra kuo daugiau faktų pasitikrinti iki pasirašymo, o ne po jo. Dokumentai, planavimo sprendiniai ir kruopšti techninė apžiūra dažnai kainuoja mažiau nei vėlesnis remontas, teisminiai ginčai ar nuvertėjęs pirkinys.

  • Pašilaičiai sprogsta nuo kranų, Karoliniškės stovi vietoje: kas iš tiesų nulemia statybas Vilniuje?

    Nauji būstai Vilniuje ne visada kyla ten, kur, gyventojų akimis, patraukliausia gyventi. Pašilaičiuose vienas po kito formuojami nauji kvartalai, o arčiau centro esančiose Karoliniškėse didelių naujos statybos projektų gerokai mažiau. Skirtumą dažnai lemia ne vien paklausa ar vystytojų ambicijos, bet ir tai, ką konkrečioje vietoje leidžia miestas, kokia yra žemės nuosavybė bei aplinkos apribojimai.

    NT plėtros bendrovės „Realco“ Projektavimo departamento vadovė Rima Kerienė sako, kad pirkėjas dažniausiai pamato tik galutinį rezultatą, tačiau iki jo tenka nueiti ilgą kelią. Projektas turi atitikti miesto planavimo dokumentus, derėti su aplinka, o sprendiniai privalo išlaikyti balansą tarp pastatų, infrastruktūros ir viešųjų erdvių.

    „NT vystymas nėra tik sklypo įsigijimas, statyba ir pardavimas. Iki statybų pradžios tenka pereiti daugybę derinimų, įvertinti rajono charakterį, kraštovaizdį, susisiekimą ir bendruosius miesto tikslus“, – sakė R. Kerienė.

    Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad miesto sėkmė nėra matuojama vien naujų butų skaičiumi. Vienose teritorijose kuriami nauji kvartalai, kitose konvertuojamos buvusios pramoninės zonos, o tankiai užstatytuose rajonuose didesnis prioritetas gali būti esamos aplinkos atnaujinimas.

    „Miesto tikslas yra kokybiška gyvenamoji aplinka, o ne bet koks tankinimas. Kartais sprendimas yra intensyvesnė plėtra, kartais svarbiau netankinti ir investuoti į jau susiformavusio rajono kokybę“, – sakė L. Kairienė.

    Kas realiai sprendžia, kur statyti?

    Miesto vystymo rėmus nustato Bendrasis planas: jis apibrėžia, kur ir kokiu intensyvumu galima statyti, kur turi išlikti želdynai, kokios numatomos gatvės ir viešosios erdvės. Tačiau konkretų investicinį sprendimą, kada pradėti projektą ir kokio masto jis bus, priima žemės savininkas arba plėtotojas, įvertinęs ir ekonominę logiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net patrauklioje vietoje projektas gali neįvykti dėl sklypų suskaidymo, sudėtingos nuosavybės struktūros ar ribojimų. Svarbūs ir infrastruktūros pajėgumai, privažiavimai, darželių bei mokyklų poreikis, taip pat reikalavimai viešosioms erdvėms.

    Pasak savivaldybės, valstybinė ar savivaldybės žemė nėra automatiškai atveriama statyboms, nes jos reikia ir viešajam interesui. Jei naujas būstų masyvas sukuria kelių tūkstančių gyventojų poreikį, gali prireikti papildomo darželio, gatvių rekonstrukcijos ar naujų želdynų, o žemės rezervas tam turi išlikti.

    Kodėl Pašilaičiai auga sparčiau?

    Pašilaičiuose plėtrą palengvina tai, kad dalis teritorijų yra transformuojamos iš buvusio kitokios paskirties užstatymo, pavyzdžiui, sandėliavimo ar garažų masyvų. Tokiose vietose dažniau įmanoma suformuoti didesnius, vientisus kvartalus, kuriuose iš anksto planuojamos paslaugos, susisiekimas ir viešosios erdvės.

    Papildomu impulsu rajonui įvardijamas ir Šiaurinės gatvės projektas, nuo kurio priklauso susisiekimo kokybė bei investicinis patrauklumas. Vis dėlto savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias klausimas yra ne vien naujų namų skaičius, o kokia miesto dalis bus sukurta, ar ji bus patogi kasdieniam gyvenimui.

    Vystytojams patrauklu ir tai, kad didesnėse teritorijose lengviau planuoti etapais, derinti sprendinius ir valdyti kaštus. Tokiu atveju aiškiau įvertinamas ir projekto įgyvendinamumas, pradedant nuo sklypo paruošimo iki inžinerinių tinklų plėtros.

    Kodėl Karoliniškėse plėtra lėtesnė?

    Karoliniškėse situacija kitokia: rajonas iš esmės jau susiformavęs, jame daug viešųjų erdvių, o dalį teritorijų riboja gamtinės vertės ir žaliosios zonos. Dėl to net gera lokacija šalia centro nereiškia, kad yra pakankamai laisvos ir statyboms tinkamos žemės.

    Be to, seniau susiformavusiuose mikrorajonuose dažniau kyla konfliktų dėl tankinimo, parkavimo ir želdynų praradimo. R. Kerienė atkreipia dėmesį, kad tokiose vietose vystytojai į sklypus žiūri atsargiau, nes procesai gali užsitęsti, o investicijos ilgam laikui likti įšaldytos.

    „Senesniuose rajonuose gyventojai dažnai kritiškai vertina pokyčius, todėl projektų derinimas gali užtrukti, o neapibrėžtumas tampa rimtu rizikos veiksniu“, – sakė R. Kerienė.

    Skirtingi rajonai taip pat turi skirtingus architektūrinius lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad nauji pastatai neturi kopijuoti esamų, tačiau privalo suprasti vietos kontekstą, gerbti urbanistinę struktūrą ir kurti aiškų ryšį su gatve, želdynais bei viešosiomis erdvėmis.

    Galiausiai plėtrą riboja ir ekonomika: žemės kaina, užteršto grunto sutvarkymo darbai, griovimo kaštai bei finansavimo sąlygos. Net jei Bendrasis planas leidžia intensyvesnį užstatymą, tai dar nereiškia, kad jis bus įgyvendintas, jei projektas neatsiperka arba užstringa derinimuose.

    „Realco“ pateikia ir konkretų pavyzdį, kiek gali trukti kelias iki statybų: jų projekto architektūrinė idėja atrinkta 2022 metais, projektiniai pasiūlymai paviešinti 2023 metais, o pirmojo etapo statybos pradėtos 2025 metais. Tarp šių etapų paprastai telpa detalus planavimas, viešinimas, institucijų derinimai, techninis projektavimas ir statybos leidimų gavimas.

  • Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienoje įsikūręs startuolis „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta DI sprendimams statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui plėtoti. Bendrovė teigia kurianti vadinamąją DI operacinę sistemą, kuri automatizuoja daug laiko atimančius „back-office“ procesus – nuo sąskaitų tikrinimo iki medžiagų apskaitos.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fortino Ventures“, taip pat prisidėjo „Rise PropTech“ ir „CuriosityVC“, o prie finansavimo prisijungė ir ankstesnis investuotojas „Hansmann Family Office“. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos į plėtrą už jau įsitvirtinusių rinkų Austrijoje ir Vokietijoje ribų, naujų DI modulių kūrimą ir komandos augimą Vienos būstinėje.

    Kas tiksliai automatizuojama?

    „reebuild“ platforma apdoroja gaunamus dokumentus eilutė po eilutės, nesvarbu, ar tai PDF failas, nuotrauka, skenuotas dokumentas, ar elektroninė sąskaita. Šie duomenys paverčiami struktūruota informacija, kuri vėliau naudojama sąskaitų derinimui, kaštų kontrolei, užsakymų patvirtinimų ir važtaraščių sutikrinimui bei medžiagų judėjimo sekimui.

    Bendrovė akcentuoja, kad sistema mokosi iš komercijos vadovų sprendimų ir laikui bėgant mažina pasikartojančio administracinio darbo apimtį. Statybvietėje darbų vadovas gali nufotografuoti važtaraštį programėle, o dokumentas iš karto susiejamas su konkrečiu projektu ir užsakymu.

    Kodėl tai aktualu statybų rinkai?

    Statybų įmonėse administraciniai procesai dažnai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, popieriniais segtuvais ir rankiniu dokumentų sutikrinimu, o sąskaitų tvirtinimas ne visada yra skaidrus. Tokia praktika reiškia lėtesnius mokėjimus, didesnę klaidų riziką ir prarandamas galimybes pasinaudoti ankstyvo apmokėjimo nuolaidomis.

    „reebuild“ siekia šią spragą užpildyti DI agentais, kurie paruoštų darbą žmonėms: atpažintų pasikartojančias užduotis, pažymėtų neatitikimus ir pasiūlytų kitą veiksmą, tačiau galutinį sprendimą dėl patvirtinimų paliktų komandoms. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip pavienis įrankis, o kaip procesus iš esmės perstatanti infrastruktūra.

    Augimo rodikliai ir planai

    Pasak bendrovės, per platformą jau yra apdorota daugiau nei 530 mln. eurų sąskaitų apimties dokumentų, o tarp klientų – daugiau nei 120 statybų įmonių ir NT vystytojų. „reebuild“ nurodo, kad sistema automatiškai sutvarkė daugiau nei 345 000 dokumentų ir turi daugiau nei 2 350 aktyvių naudotojų.

    Bendrovė teigia, kad sąskaitų apdorojimo trukmę pavyko sutrumpinti nuo daugiau nei 20 minučių iki maždaug 3 minučių, o pirkimų kaštai kai kuriuose atvejuose esą sumažėjo iki 20 proc. Tolimesnis tikslas – kurti DI modulius, kurie uždengtų visą komercinę rangovų grandinę nuo sąmatų iki apskaitos, taip priartėjant prie „agentinio“ biuro modelio.

    „Mes šios industrijos problemas žinome iš pirmų rankų ir „reebuild“ kuriame kartu su klientais, labai arti statybviečių kasdienybės. Daug programinės įrangos, su kuria statybų įmonės dirba šiandien, per dešimtmečius beveik nepasikeitė“, – sakė „reebuild“ vadovas ir įkūrėjas Alexanderis Kornellas.

    „Manome, kad dabar pats metas statybų įmonėms skaitmeninti ir automatizuoti „back-office“ procesus naudojant SaaS ir DI. „reebuild“ turi komandą, galinčią tai įgyvendinti, o įkūrėjų šaknys siekia statybų sektorių“, – sakė „Fortino Ventures“ partneris Wouteris Goossensas.

  • EPBD direktyva keičia žaidimo taisykles: nuo 2030 metų nauji namai turės atitikti nulinės emisijos standartą

    Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (EPBD) artimiausiais metais pakeis reikalavimus naujai statomiems pastatams. Joje numatyta, kad nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės atitikti nulinės emisijos pastato standartą, o viešojo sektoriaus naujiems pastatams terminas bus ankstesnis.

    Praktinis pokytis svarbus ir gyventojams, ir vystytojams: griežtesnės normos reikš, kad projektuojant ir statant teks labiau akcentuoti energijos vartojimo efektyvumą. Kartu tai kelia klausimą, ar brangs būstas ir kas už tai galiausiai sumokės.

    Ką reiškia nulinės emisijos pastatas

    Nulinės emisijos pastatas direktyvoje apibūdinamas kaip itin aukšto energinio naudingumo statinys, kuriam reikia labai mažai energijos arba jos visai nereikia. Svarbi detalė – pastate neturi būti iškastinio kuro deginimo sukeltų anglies dioksido emisijų vietoje, o su eksploatavimu susijusios emisijos turi būti nulinės arba labai mažos.

    Tai paprastai reiškia geresnę šilumos izoliaciją, didesnį sandarumą, šiluminių tiltelių mažinimą, efektyvią vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu, išmanesnį pastato valdymą. Daugeliu atvejų prireikia ir atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimų, kad energijos poreikis būtų padengtas švariau.

    Ar nauji reikalavimai palies jau planuojamus projektus?

    EPBD numato galimybę valstybėms narėms netaikyti naujų taisyklių tiems projektams, kurių statybos leidimo paraiška arba lygiavertis dokumentas bus pateiktas iki 2030 metų sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad artėjant terminui svarbi taps dokumentų pateikimo data.

    Dėl šios priežasties rinkoje gali daugėti diskusijų apie „kritinę datą“, kai dalis projektų dar spėtų patekti į senesnį reglamentavimą. Vis dėlto galutines taikymo detales nulems tai, kaip direktyvą į nacionalinę teisę perkels kiekviena šalis.

    Kainos, paskolos ir mėnesinės sąskaitos

    Griežtesni energinio naudingumo reikalavimai dažniausiai didina statybos kaštus, nes reikia geresnių medžiagų ir daugiau inžinerinių sprendimų. Tačiau galutinė būsto kaina priklausys ne vien nuo normų: kiek papildomų sąnaudų pavyks perkelti pirkėjui, spręs rinka, konkurencija ir pirkėjų perkamoji galia.

    Kita medalio pusė – eksploatacija. Energiškai efektyvesni pastatai ilgainiui gali sumažinti šildymo ir elektros sąnaudas, o tai pirkėjams tampa vis svarbesniu kriterijumi, ypač vertinant ilgo laikotarpio išlaidas.

    Finansavimo rinkoje jau matoma tendencija, kai dalis bankų taiko palankesnes būsto paskolų sąlygas energetiškai efektyvesniam būstui, pavyzdžiui, siūlo mažesnę maržą. Tokiu atveju dalis investicijos į aukštesnį standartą gali grįžti per mažesnę mėnesinę įmoką, nors konkrečios sąlygos priklauso nuo banko ir pasirinkto objekto parametrų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad būsto pabrangimo nereikėtų automatiškai aiškinti vien EPBD direktyva. Nauji pastatai ir dabar privalo atitikti reikšmingus energinio naudingumo reikalavimus, todėl kainų pokyčiams įtakos turi ir medžiagų bei darbų kainos, palūkanų normos, pasiūlos ir paklausos santykis.