CP v2

Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Luokėje parduotas savivaldybės angaras su sklypu: sandoris siekė 36 330 eurų

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie įvykusį nekilnojamojo turto sandorį Luokės miestelyje. Parduotas angaras su jam priskirtais statiniais ir žemės sklypu, esantis Telšių gatvėje.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, parduotas vieno aukšto metalinis pastatas angaras, kurio statybos metai yra 1982. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip sandėliavimo.

    Angaro bendras plotas siekia 453,28 kvadratinio metro. Kartu perleisti ir kiti inžineriniai statiniai, esantys toje pačioje teritorijoje.

    Sandorio apimtis apėmė kiemo aikštelę, kurios plotas yra 333,61 kvadratinio metro, taip pat tvorą, kurios ilgis 134,56 metro. Savivaldybė nurodo, kad tvora fiziškai pažeista, išlikę apie 80 proc.

    Šiems statiniams priskirtas 0,3649 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Visas turtas yra adresu Telšių g. 66D, Luokės miestelis, Telšių rajono savivaldybė.

    Už parduotą turtą sumokėta 36 330 eurų. Savivaldybės pranešime taip pat pateikiami objekto ir sklypo unikalūs numeriai bei kadastriniai duomenys, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sandorio objektą registruose.

    Kodėl tokie pardavimai svarbūs?

    Savivaldybių turto pardavimai gyventojams ir verslui dažnai yra vienas iš signalų apie vietos infrastruktūros ir ekonominės veiklos pokyčius. Tokie objektai gali būti pritaikomi sandėliavimui, smulkiai gamybai ar paslaugų veiklai, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo ir naudojimo reikalavimai.

    Viešas informavimas apie parduotą turtą didina skaidrumą ir leidžia bendruomenei matyti, kaip keičiasi savivaldybės valdomas turtas. Taip pat tai sudaro prielaidas stebėti, ar turtas realizuojamas rinkos sąlygomis ir ar sandoriai atitinka viešojo intereso principus.

  • Luokėje parduotas Telšių g. angaras su sklypu: savivaldybė paskelbė sandorio sumą ir detales

    Telšių rajono savivaldybės administracija pranešė apie parduotą nekilnojamąjį turtą Luokėje, Telšių g. 66E. Sandoris apėmė angarą su priklausiniais ir jam priskirtą žemės sklypą, o bendra pardavimo kaina siekė 35 302 eurus.

    Kaip nurodo savivaldybė, parduotas pastatas yra angaras, kurio unikalus numeris 7898-2007-1034. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, jis yra vieno aukšto metalinio karkaso, statytas 1982 metais, o bendras plotas sudaro 456,27 kv. m.

    Sandoriu taip pat perleisti kiti inžineriniai statiniai. Tarp jų – kiemo aikštelė (unikalus numeris 4400-5904-9266), kurios plotas yra 242,78 kv. m, bei tvora (unikalus numeris 4400-5904-9099), kurios ilgis siekia 34,84 m.

    Pažymima, kad tvora yra fiziškai pažeista, o likutinė dalis sudaro apie 80 proc. Visi minėti objektai taip pat statyti 1982 metais.

    Prie pastatų ir inžinerinių statinių priskirtas 0,2707 ha žemės sklypas (kadastro numeris 7835/0002:577), esantis Luokės k. v. Sklypo unikalus numeris – 4400-6228-8333.

    Tokio tipo savivaldybių skelbiami pranešimai dažniausiai yra susiję su turto valdymo ir viešumo reikalavimais, kai informuojama apie įvykusius savivaldybės turto perleidimo sandorius. Gyventojams ir verslui tokia informacija gali būti aktuali vertinant, kaip keičiasi vietos nekilnojamojo turto pasiūla, kokie objektai patenka į privačias rankas ir kokios yra sandorių kainos.

  • Luokėje parduotos mechaninės dirbtuvės su sklypu: Telšių g. 66 turtas įvertintas 126 804 eurais

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė, kad Luokės miestelyje parduotas savivaldybės turtas, esantis Telšių gatvėje 66. Sandorio vertė siekė 126 804 eurus, o pardavimas apėmė pastatą, kelis inžinerinius statinius ir žemės sklypą.

    Parduotas dviejų aukštų mechaninių dirbtuvių pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip gamybos, pramonės. Pastatas statytas 1982 metais, o 2015 metais buvo atliktas paprastasis remontas; bendras plotas sudaro 2 070,25 kvadratinio metro.

    Kartu su pastatu perleisti ir kiti statiniai: kiemo aikštelė, kurios plotas 4 099,44 kvadratinio metro, bei tvora. Savivaldybė nurodo, kad tvora yra fiziškai pažeista, o jos likutis vertinamas apie 80 proc.

    Šiems objektams priskirtas 0,9321 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Tokia turto sudėtis įprastai svarbi pirkėjams, planuojantiems veiklą, kuriai reikalinga ne tik pastato infrastruktūra, bet ir pakankama kiemo erdvė transportui, sandėliavimui ar teritorijos pritaikymui.

    Savivaldybių turto pardavimai dažniausiai siejami su tikslu efektyviau panaudoti viešąjį turtą ir sumažinti išlaikymo kaštus, kai objektai nebenaudojami viešosioms funkcijoms. Telšių rajono savivaldybės informacija patvirtina, kad šiuo atveju parduotas visas kompleksiškai naudojamas turtas vienu adresu Luokėje.

  • Utenos savivaldybė ieško 4 trijų kambarių butų apsaugotam būstui: vienam skirs iki 80 000 eurų

    Kam skirti perkami būstai

    Utenos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti Utenos mieste įsigyti keturis trijų kambarių butus, kurie bus naudojami apsaugoto būsto paslaugai teikti. Ši paslauga numatyta iš dalies savarankiškiems suaugusiesiems ir jaunuoliams, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią.

    Savivaldybė nurodo, kad būstai bus perkami įgyvendinant institucinės globos pertvarką Utenos rajone. Tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms gyventi bendruomenėje, o prireikus gauti kasdienę pagalbą ir naudotis vietos paslaugomis, įskaitant dienos užimtumo veiklas.

    Kokie butai tinka ir kiek mokės

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, į dalis jis neskaidomas. Perkami trijų kambarių butai Utenos mieste, o vieno buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis nei 70 kvadratinių metrų.

    Maksimali suma, kuri gali būti skiriama vienam siūlomam būstui, siekia 80 000 eurų. Savivaldybė akcentuoja, kad perkami butai turi būti tinkami gyventi be papildomų remonto išlaidų, o jeigu pasiūlymo pateikimo metu būstas dar įrengiamas ar remontuojamas, jį iki sutarties pasirašymo pardavėjas turės sutvarkyti savo lėšomis.

    Esminiai reikalavimai pardavėjams ir terminai

    Siūlomi butai privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kartu su teisiškai įformintais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiais, jei jie yra. Taip pat keliami aiškūs reikalavimai dėl teisinės būklės: būstas negali būti areštuotas, įkeistas, tapęs ginčo objektu, o iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turi būti atsiskaityta už komunalines paslaugas ir kitas su būstu susijusias prievoles.

    Svarbi sąlyga ir dėl faktinio perdavimo: likus 10 dienų iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, bute neturi galioti nuomos sutartys, o visi jame gyvenantys asmenys turi būti iškeldinti ir deklaravimo duomenys sutvarkyti. Savivaldybė taip pat nurodo pageidaujamus patogumus, tarp jų vandentiekį, kanalizaciją, centrinį šildymą, karštą vandenį, veikiančią santechniką ir tvarkingą elektros instaliaciją.

    Pasiūlymai priimami nuo 2026 metų gegužės 11 dienos 8.00 valandos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17.00 valandos. Vokų su pasiūlymais atplėšimas numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 13.30 valandos Utenos rajono savivaldybės administracijoje.

    Teikiant pasiūlymą būtina pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, energinio naudingumo sertifikatą ir kitą savivaldybės prašomą informaciją. Visi dokumentai ir pasiūlymas turi būti pateikiami lietuvių kalba.

  • Klaipėdos rajonas perka 4 apsaugotus būstus: kur ieško butų ir kokių reikalavimų prašo

    Klaipėdos rajonas perka 4 apsaugotus būstus: kur ieško butų ir kokių reikalavimų prašo

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė apie ketinimą nupirkti keturis apsaugotus būstus. Sprendimas grindžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2026 metų balandžio 23 dieną priimtu sprendimu dėl keturių apsaugotų būstų pirkimo.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu ir organizuojamas pagal Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu patvirtintą nekilnojamojo turto įsigijimo tvarką. Savivaldybė numato pirkti po vieną būstą keturiose atskirose pirkimo dalyse.

    Kur ir kokių butų ieškoma

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma dviejų kambarių būstų su atskira virtuve. Jie turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Kiekvieno būsto bendras plotas turi siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas turi būti pirmame aukšte, o jeigu jis yra aukščiau, pastate privalo būti liftas.

    Pagrindiniai techniniai ir teisiniai reikalavimai

    Perkamas turtas Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties patalpa ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat nurodoma, kad būstas negali būti bendrabutyje.

    Reikalaujama, kad turtas būtų be suvaržymų: neareštuotas, neperleistas tretiesiems asmenims, neatiduotas panaudai, o nuomos santykiai, jei tokie yra, iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti. Jei būstas įkeistas, iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti gautas kreditoriaus rašytinis sutikimas.

    Skelbime pabrėžiama, kad būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto: įrengta apdaila, veikiantys vandentiekio, nuotekų, šildymo ir karšto vandens sprendimai, tvarkinga elektros instaliacija. Taip pat neturi būti matomų defektų, drėgmės ar pelėsio požymių.

    Numatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti skolų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų naujajam savininkui. Be to, būste neturi gyventi asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugotų teisę naudotis patalpomis pasikeitus savininkui.

    Terminai ir dokumentai

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Vokai su pasiūlymais planuojami atplėšti 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą.

    Kandidatai turi pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, pažymas apie atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą ir dokumentus, pagrindžiančius, kad būste nėra deklaruotų gyventojų. Jei būstas turi bendraturčių, būtinas jų sutikimas, o jei veikia įgaliotas asmuo, reikalingas nustatytos formos įgaliojimas.

  • Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos DI NT startuolis „Davis“ pritraukė 4,6 mln. eurų ir pristatė „Gaudi-1“ architektūrai

    Prancūzijos nekilnojamojo turto startuolis „Davis“, kuriantis DI sprendimus ankstyvajai projektų plėtrai ir architektūriniam projektavimui, pranešė pritraukęs 4,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė įsikūrusi Paryžiuje ir siekia paspartinti procesus, kurie tradiciškai užtrunka savaites ar mėnesius.

    Investicijos etapui vadovavo fondai Heartcore Capital ir Balderton Capital, taip pat prisidėjo Yellow, Evantic ir Entrepreneurs First. Prie raundo prisijungė ir verslo angelai, susiję su kelių technologijų startuolių steigėjų komandomis.

    Kartu su finansavimu „Davis“ pristatė „Gaudi-1“ – pirmąjį savo modelį, skirtą automatizuotai architektūrinei generacijai realiomis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad modelis kuriamas taip, kad projektiniai sprendiniai būtų generuojami atsižvelgiant į reguliacinius, techninius ir rinkos apribojimus.

    „Nekilnojamasis turtas yra viena didžiausių pasaulio turto klasių, tačiau svarbiausi darbo procesai joje vis dar juda tempu, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Davis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Mehdi Rais.

    „Davis“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Mehdi Rais ir Amine Chraibi. Įmonė tikina sujungianti nuosavą DI su žmogaus ekspertize, kad galėtų pateikti architektūrinio lygio rezultatą per valandas ar dienas, o ne per savaites ar mėnesius.

    Pasak bendrovės, ji reguliacinius reikalavimus, techninius parametrus ir rinkos duomenis paverčia aiškiais apribojimais, kurie naudojami galimybių studijoms ir architektūriniam projektavimui. Tai apima sklypo apribojimus, finansinius rodiklius ir sprendinius, tokius kaip tūriniai modeliai, planai bei erdvių išdėstymas.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai rezultatai yra tikrinami žmonių specialistų, todėl sprendinių pateikimas nėra visiškai automatizuotas. Tokia schema, anot „Davis“, leidžia išlaikyti kokybę, kartu smarkiai sutrumpinant ankstyvosios plėtros etapus.

    Technologiniu požiūriu „Davis“ išskiria tai, kad modelis veikia ne vien pikselių ar vaizdinių reprezentacijų erdvėje. Vietoje to pastatai generuojami kaip struktūrizuotos architektūrinių elementų kompozicijos, pavyzdžiui, patalpos, sienos ir išplanavimai, todėl lengviau užtikrinti kontrolę ir atitikimą taisyklėms.

    „Davis“ teigia, kad „Gaudi-1“ pasiekė konkurencingų rezultatų keliuose plačiai naudojamuose planų generavimo testuose, įskaitant RPLAN ir MSD. Įmonė nurodo, kad vertinimuose naudoti tokie rodikliai kaip IoU, FID ir KID, kurie padeda palyginti generuojamų sprendinių kokybę.

    Skirtingai nei daugelis programinės įrangos tiekėjų, „Davis“ akcentuoja paslaugos modelį: technologija naudojama tam, kad vystytojams ir investuotojams būtų pristatomi parengti rezultatai, o ne tik suteikiama prieiga prie įrankio. Bendrovė taip pat tikina, kad metodas gali būti pritaikomas skirtingoms turto klasėms ir įvairioms rinkoms, atsižvelgiant į vietos reguliavimą.

    Investuotojai savo ruožtu pabrėžia laiko faktorių nekilnojamojo turto grandinėje, kur greitis dažnai tiesiogiai veikia grąžą ir sprendimų priėmimą. „Davis“ planuoja plėsti mokslinius tyrimus, spartinti komandos augimą ir didinti projektų apimtį, dirbant su vystytojais artimiausiais metais.

  • Deweloperių pelningumas kyla iki 17,1 proc.: bankai švelnina sąlygas ir vėl finansuoja žemės sklypus

    2025 metais būsto plėtotojų (deweloperių) pelningumas vėl auga: biržoje kotiruojamų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad vidutinė grynojo pelno marža per metus pakilo nuo 16,1 proc. iki 17,1 proc. Tai reikšmingas signalas rinkai, nes šis lygis beveik sutampa su tuo, ko dažniausiai tikisi bankai, vertindami projektų finansavimą.

    Toks pelningumas laikomas artimu pastarojo dešimtmečio vidurkiui, todėl sektorius vis labiau panašėja į „įprastą“ būseną po ankstesnių sukrėtimų. Pirkėjams tai reiškia, kad rinka labiau stabilizuojasi, tačiau kartu išlieka įtampa dėl kainų, sąnaudų ir kredito sąlygų.

    Marža brutto ir marža neto

    Viešojoje erdvėje dažnai linksniuojamos didelės maržos, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neskubėti daryti išvadų iš vieno rodiklio. Marža brutto parodo rezultatą iš pardavimų, bet ji neapima visų įmonės veiklos kaštų, o būtent jie būsto vystyme gali būti dideli ir kintantys.

    Marža neto laikoma tikslesniu „temperatūros matuokliu“, nes parodo realią įmonės rentą po administracinių, finansavimo, mokesčių ir kitų sąnaudų. 17,1 proc. grynojo pelno marža rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai išlaiko dviženklius pelningumo rodiklius, tačiau tai nėra „išskirtinis rekordas“ istoriniame kontekste.

    Bankai kelia kartelę, bet tampa lankstesni

    Plėtotojų verslas glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu, o bankai paprastai vertina, ar projektas turi pakankamą „pagalvę“ rizikoms. Rinkoje įprastai minima, kad minimali pageidaujama projekto grąža dažnai siekia apie 15 proc., o patogesnis bankams lygis artėja prie 18 proc.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl 2025 metais fiksuojamas 17,1 proc. vidurkis bankams atrodo saugus ir prognozuojamas. Dėl to finansuotojai vis dažniau rodo didesnį apetitą rizikai ten, kur anksčiau buvo kur kas konservatyvesni.

    Vienas ryškesnių požymių yra grįžtantis bankų noras finansuoti ir žemės sklypų įsigijimą. Pastaruoju metu tokio tipo finansavimas buvo gerokai retesnis, todėl atsargus „atsidarymas“ interpretuojamas kaip pagerėjusių lūkesčių ženklas, nors sąlygos išlieka griežtos.

    Ilgas projektų ciklas ir rizikų kaina

    Būsto vystymas yra ilgo ciklo veikla: nuo sklypo įsigijimo iki projekto užbaigimo ir galutinio atsiskaitymo dažnai praeina keli metai. Per šį laiką gali pasikeisti statybinių medžiagų ir darbų kainos, skolinimosi kaina, pirkėjų aktyvumas, o kartais ir teisinė aplinka.

    Dėl to dviženklė marža neto vertinama ne kaip paprastas „uždarbio procentas nuo buto kainos“, o kaip rizikos ir laiko sąnaudų atspindys. Ekspertų vertinimu, apie 16–17 proc. lygis leidžia palaikyti investavimo tęstinumą, užtikrinti bankams priimtiną rizikos profilį ir planuoti naujus projektus.

    Vis dėlto sektorius išlieka po spaudimu: augančios sąnaudos ir nepastovus pirkėjų finansavimas verčia plėtotojus didinti operacinę drausmę, tiksliau planuoti projektus ir jautriau reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis rodikliams, „lengvo laikotarpio“ rinka dar nežada.

  • Ar tikrai taip paprasta perimti butą? Teisininkai paaiškina, kada veikia įgyjamoji senatis

    Ar tikrai taip paprasta perimti butą? Teisininkai paaiškina, kada veikia įgyjamoji senatis

    Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami atvejai, kai nekilnojamasis turtas pereina kitam asmeniui be pirkimo–pardavimo sutarties ar notaro, pasitelkiant įgyjamąją senatį. Nors tai skamba kaip greitas būdas „perimti“ būstą, praktikoje procesas yra ilgas, sudėtingas ir reikalauja aiškių įrodymų.

    Įgyjamoji senatis civilinėje teisėje paprastai siejama su ilgamečiu faktiniu turto valdymu, kai asmuo elgiasi kaip savininkas: turtą naudoja nuolat, atvirai, rūpinasi jo būkle ir prisiima išlaikymo naštą. Tokiais atvejais teismas vertina, ar valdymas buvo ne atsitiktinis ir ne laikinas, o realiai savarankiškas ir nenutrūkstamas.

    Kas turi būti įrodyta teisme?

    Norint pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, neužtenka vien gyventi ar kartais lankytis patalpose. Reikia pagrįsti, kad asmuo turtą valdė kaip savo, o tai dažniausiai įrodinėjama dokumentais ir aplinkybėmis: komunalinių mokesčių apmokėjimu, remonto darbais, turto priežiūra, sutartimis, nuotraukomis, taip pat kaimynų ar kitų liudytojų paaiškinimais.

    „Teismui neužtenka vien deklaracijų, kad žmogus ilgai gyveno būste – būtina įrodyti realų savarankišką valdymą ir faktinį šeimininko elgesį“, – sako teisės ekspertai, vertinantys įgyjamosios senaties bylas.

    Teisminis procesas paprastai užtrunka, nes teismas tikrina visumą: ar valdymas buvo viešas, ar nebuvo ginčijamas, ar nebuvo slaptas, taip pat ar nebuvo situacijų, kai savininkas aktyviai reiškė pretenzijas. Įgyjamoji senatis gali būti taikoma tiek žemės sklypui, tiek pastatui ar butui, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

    Kaip savininkui apsisaugoti?

    Didžiausia rizika savininkui atsiranda tuomet, kai turtas paliekamas be priežiūros, o tretieji asmenys ilgą laiką juo naudojasi kaip savu. Todėl praktinis patarimas paprastas: reguliariai tikrinti turtą, fiksuoti būklę, kaupti dokumentus ir nedelsiant reaguoti pastebėjus, kad būstą ar sklypą kas nors valdo be aiškaus teisinio pagrindo.

    Įgyjamosios senaties termino eiga gali būti nutraukiama savininkui imantis teisinių veiksmų, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą dėl turto išreikalavimo ar nuosavybės teisių nustatymo. Kuo anksčiau pradedami formalūs veiksmai, tuo mažesnė tikimybė, kad ilgainiui bus susiformavusios sąlygos bylai dėl įgyjamosios senaties.

    Kodėl šios bylos dažnai virsta ilgais ginčais?

    Tokie ginčai retai išsisprendžia taikiai, nes susiduria priešingi interesai: vienas asmuo siekia įtvirtinti faktinį valdymą kaip nuosavybę, o kitas gina registruotą teisę. Dėl to bylos gali trukti ne vienerius metus, o įrodinėjimas neretai remiasi ne vien dokumentais, bet ir liudytojų parodymais, kurie teisme vertinami itin kritiškai.

    Teisininkai pabrėžia, kad geriausia prevencija yra aktyvus turto administravimas: mokami mokesčiai, atliekami remontai, aiškiai apibrėžtos naudojimosi sąlygos, o prireikus ir fizinės priemonės, tokios kaip tvora ar spynos, parodančios, kad savininkas realiai kontroliuoja turtą. Kilus įtarimų dėl galimo ginčo, rekomenduojama kuo anksčiau konsultuotis su teisininku, kad būtų pasirinkta tinkamiausia strategija ir surinkti reikalingi įrodymai.

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų šeimoms ir žmonėms su negalia

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda socialinių būstų įsigijimą, siekdama padidinti jų prieinamumą mieste. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti daugiau galimybių gauti tinkamą būstą gausioms šeimoms ir asmenims su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad daliai gyventojų būtinas specialiai pritaikytas būstas, atitinkantis judėjimo ar kitus poreikius.

    Pirkimas – skelbiamų derybų būdu

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Savivaldybė numato įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m, ir 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas nuo 60 iki 80 kv. m. Visi būstai turi būti daugiabučiuose su veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir ne žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

    Kur ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymai priimami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, Laisvės a. 20, Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Pasiūlymus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba siųsti paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10 valandos. Tą pačią dieną 11 valandą savivaldybės priimamajame 104 kabinete numatytas komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais.

    Gyventojams ir NT rinkos dalyviams tai signalas, kad savivaldybė aktyviai ieško konkrečius reikalavimus atitinkančių butų Panevėžio mieste. Tokie pirkimai paprastai skatina rinkai pasiūlyti daugiau nedidelių, tvarkingų ir energiškai efektyvesnių būstų, kurie tiktų socialinio būsto fondui.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.