Vitaminų ir kitų maisto papildų vartojimas daugeliui atrodo kaip paprastas būdas sustiprinti sveikatą, tačiau per didelės dozės gali sukelti rimtų nepageidaujamų pasekmių. Specialistai pabrėžia, kad ypač rizikinga ilgą laiką vartoti dideles dozes nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Didžiausia problema dažniausiai kyla tada, kai vienu metu vartojami keli skirtingi papildai, o jų sudėtyje kartojasi tie patys vitaminai. Tokiu atveju bendra paros dozė gali viršyti rekomenduojamas normas net to nepastebint.
Kas nutinka perdozavus?
Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K organizme kaupiasi lengviau nei vandenyje tirpūs, todėl jų perteklius dažniau siejamas su toksiniu poveikiu. Nors kiekviena situacija individuali, per didelis šių vitaminų kiekis gali paveikti kepenis, kaulų apykaitą ir kitus organus.
Nėštumo metu ypač svarbu atsargiai vartoti vitaminą A, nes didelės jo dozės siejamos su vaisiaus raidos sutrikimų rizika. Todėl nėščiosioms ar planuojančioms nėštumą patariama papildus rinktis tik įvertinus sudėtį ir dozes su gydytoju.
Per didelis vitamino D kiekis gali sutrikdyti kalcio apykaitą, o tai kai kuriais atvejais siejama su silpnumu, mėšlungiu ir kitais simptomais. Be to, perteklinis riebaluose tirpių vitaminų vartojimas gali būti susijęs su didesne kaulų lūžių rizika, jei ilgainiui išsibalansuoja mineralų apykaita.
Kokie požymiai gali išduoti problemą?
Galimi vitamino A pertekliaus požymiai gali būti odos sausėjimas ir pleiskanojimas, regėjimo pokyčiai, taip pat kepenų funkcijos sutrikimų požymiai. Jei simptomai atsiranda pradėjus vartoti papildus arba padidinus dozę, tai signalas peržiūrėti vartojimo įpročius.
Vandenyje tirpūs vitaminai, pavyzdžiui, C ir dalis B grupės vitaminų, paprastai laikomi saugesniais, nes jų perteklius dažniau pasišalina su šlapimu. Vis dėlto ir jie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, ypač vartojant dideles dozes, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar bėrimus.
„Papildai nėra nekalti saldainiai, o jų poveikis priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir žmogaus sveikatos būklės“, – sako vaistininkai, primindami, kad savarankiškas gydymasis didelėmis dozėmis dažnai tampa problema.
Kas patenka į didžiausios rizikos grupę?
Didžiausia rizika perdozuoti kyla kūdikiams ir vaikams, nes kai kurie papildai primena kramtomus saldainius ir gali būti suvartoti per dideliais kiekiais. Tokiais atvejais svarbu papildus laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir griežtai laikytis amžiui skirtų dozių.
Vyresniems žmonėms rizika didėja dėl lėtinių ligų, vartojamų vaistų ir pakitusio medžiagų apykaitos greičio, todėl net įprastos papildų dozės kartais gali sukelti stipresnį poveikį. Jei vartojami kraują skystinantys vaistai ar gydoma skydliaukė, papildus būtina derinti su gydytoju, nes galimos sąveikos.
Geriausia strategija daugeliu atvejų yra pirmiausia įvertinti, ar papildų apskritai reikia, o jei reikia, pasirinkti tikslinius, aiškios sudėties produktus. Specialistai primena, kad vitaminų šaltinis gali būti ir kasdienė mityba, o papildai turėtų būti tik priedas, o ne pakaitalas.
Subalansuota mityba dažnai padeda gauti svarbiausias medžiagas iš įprastų produktų, pavyzdžiui, vitaminas A randamas pieno produktuose, kiaušiniuose ir žuvyje, vitaminas C gaunamas iš vaisių ir daržovių, o vitaminą D organizmas gamina veikiant saulės šviesai ir jis taip pat aptinkamas riebioje žuvyje. Jei kyla įtarimų dėl trūkumo, patikimiausias kelias yra tyrimai ir individuali gydytojo rekomendacija.
Leave a Reply