CP v2

Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Birštono NVO taryba renkasi gegužės 20 dieną: posėdis atviras gyventojams, kviečia registruotis

    Birštono savivaldybėje 2026 metais gegužės 20 dieną 16.30 valandą šaukiamas Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdis. Jis vyks kontaktiniu būdu Birštone, Jaunimo g. 2, mažojoje salėje (103 kabinetas).

    Savivaldybė nurodo, kad posėdis yra atviras, todėl jame gali dalyvauti ir suinteresuoti gyventojai ar organizacijų atstovai. Norintys prisijungti kviečiami iš anksto suderinti dalyvavimą el. paštu.

    Posėdžio darbotvarkėje numatyti du pagrindiniai klausimai. Pirmasis susijęs su NVO tarybos 2026 metų veiklos plano koregavimu ir papildymu, antrasis skirtas einamiesiems klausimams.

    Tokie posėdžiai paprastai yra svarbūs vietos bendruomenei, nes juose derinami prioritetai, aptariami bendradarbiavimo su savivaldybe formatai ir praktiniai sprendimai, galintys turėti įtakos NVO veiklų finansavimui, renginiams ar socialinėms iniciatyvoms. Savivaldybė primena, kad dalyvavimas grindžiamas NVO tarybos nuostatais.

    Dėl dalyvavimo posėdyje prašoma kreiptis el. paštu vilma.burbiene@birstonas.lt. Informaciją pateikia Birštono savivaldybės NVO taryba.

  • Tauragės sporto renginių projektų finansavimas: paraiškas 2026 metų II pusmečiui priima iki birželio 10 dienos

    Tauragės sporto renginių projektų finansavimas: paraiškas 2026 metų II pusmečiui priima iki birželio 10 dienos

    Tauragės rajono savivaldybės administracija paskelbė sporto renginių projektų finansavimo programos konkursą 2026 metų II pusmečiui. Paraiškas galima teikti nuo 2026 metų gegužės 15 dienos iki 2026 metų birželio 10 dienos.

    Finansavimo gali siekti sporto veiklą vykdančios organizacijos, kurios VĮ Registrų centre yra įregistruotos ne trumpiau kaip vienerius metus. Taip pat būtina, kad planuojamas renginys vyktų Tauragės rajone, o organizacijos veikloje sporto puoselėjimas būtų viena iš aiškių funkcijų.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu per E. paslaugų sistemą, todėl pareiškėjams svarbu iš anksto pasirūpinti prisijungimo priemonėmis ir dokumentų parengimu. Savivaldybė pabrėžia, kad projekto aprašymas turi būti konkretus, o veiklos suplanuotos taip, kad būtų aiškiai matomas renginio tikslas ir nauda vietos bendruomenei.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Konkursui teikiami projektai gali apimti rajono pirmenybes ir taurių turnyrus, sporto šventes bei seniūnijų sporto žaidynes. Taip pat laukiami projektai, susiję su Lietuvos jaunių ir jaunimo sporto žaidynėmis bei nacionalinių sporto federacijų ar asociacijų čempionatais, pirmenybėmis ir turnyrais.

    Numatyta galimybė teikti paraiškas ir tarptautiniams sporto turnyrams, jei jie organizuojami Tauragės rajone. Tokie renginiai paprastai vertinami kaip didinantys miesto ir regiono matomumą, pritraukiantys svečius bei papildomas išlaidas vietos paslaugų sektoriuje.

    Kas svarbiausia vertinant projektus?

    Projektai vertinami pagal kelias pagrindines grupes: kokybę, ilgalaikį poveikį, vadybą ir biudžeto pagrįstumą. Tarp kokybės kriterijų išskiriami aiškūs tikslai, Savivaldybės įvaizdžio stiprinimas, atvirumas vietos sporto bendruomenei ir sporto šakos populiarinimas.

    Atskirai akcentuojama ir tiesioginės renginio transliacijos galimybė, nes ji leidžia pasiekti platesnę auditoriją bei didina renginio sklaidą. Ilgalaikio poveikio dalyje vertinama, ar projektas skatina kolektyvinę sportinę veiklą, ar turi tęstinumo potencialą, taip pat dalyvių ir žiūrovų skaičius.

    Vadybos kriterijai apima vykdytojų kvalifikaciją, patirtį ir aiškų įgyvendinimo planą. Biudžeto dalyje tikrinama, ar išlaidos realios ir efektyvios, ar numatytas papildomas finansavimas, o Tauragei papildoma nauda vertinama ir per atvykstančių dalyvių nakvynės bei maitinimo poreikius vietos įstaigose.

    Dėl detalesnių konkurso sąlygų ir dokumentų parengimo konsultuoja Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Stulgienė. Savivaldybė ragina pareiškėjus neatidėti paraiškos pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinimams.

  • Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Susitikimas dienos centre

    Artėjant Vaiko dienai ir Tarptautinei šeimos dienai, gegužės 14 dieną Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dienos centre įvyko susitikimas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinių paslaugų prieinamumą ir realius kasdienius iššūkius Vilniaus rajone.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevičius su savivaldybės administracijos komanda aptarė, kokios pagalbos formos šeimoms šiuo metu veikia, o kur dar juntamos spragos. Akcentuota, kad paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo žmogiškųjų išteklių bei paslaugų tinklo geografinio išdėstymo.

    Ką pabrėžė meras

    Meras išskyrė, kad tiesioginis dialogas su bendruomenėmis leidžia tiksliau įvertinti poreikius ir planuoti sprendimus, kurie veiktų praktikoje, o ne tik dokumentuose. Jo teigimu, savivaldybei svarbu, kad pagalba šeimas pasiektų kuo arčiau jų kasdienės aplinkos.

    „Artėjant Vaiko ir Tarptautinei šeimos dienoms norėjome būti būtent čia, kur kasdien kuriama saugi aplinka vaikams ir jų šeimoms, ir išgirsti, ko labiausiai reikia realiame gyvenime“, – sakė Robert Duchnevičius.

    Taip pat akcentuotas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo: jos dažnai pirmosios identifikuoja problemas, reaguoja greitai ir pasiūlo sprendimus, kuriuos vėliau gali perimti ar išplėsti viešasis sektorius. Savivaldybė žada ieškoti būdų, kaip šią partnerystę stiprinti, kad paslaugų kokybė augtų, o laukimo eilės trumpėtų.

    Centro veikla ir situacija rajone

    Dienos centro vadovė Beata Veselienė pristatė centro veiklą, aprodė patalpas ir papasakojo, kaip kuriama įtrauki, individualius poreikius atliepianti aplinka. Susitikimo metu aptarta, kad tokiose erdvėse itin svarbi paslaugų tęstinumo grandinė: nuo ankstyvosios pagalbos ir ugdymo iki dienos užimtumo ir atokvėpio šeimai.

    Šiuo metu dienos centrą lanko 14 vaikų iš Vilniaus rajono, o veiklos apima ergoterapiją, dailės ir judesio terapijas, socialinių įgūdžių grupes. Tokios paslaugos šeimoms svarbios ne tik dėl vaikų raidos, bet ir dėl tėvų galimybių derinti darbą, poilsį ir emocinę gerovę.

    „Lietaus vaikai“ pagalbą autistiškiems vaikams ir jų artimiesiems teikia nuo 2019 metais, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir rajone. Organizacija pabrėžia, kad augant poreikiui didėja ir užduotis savivaldai: užtikrinti paslaugų prieinamumą, padėti plėstis iniciatyvoms ir kurti nuoseklią pagalbos sistemą, kuri nebūtų priklausoma tik nuo pavienių projektų.

  • Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Kauno rajone vykstančiuose Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos mokymuose dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos nariai ir tarybos sekretorė. Tokie susitikimai skirti stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį savivaldoje ir gerinti bendradarbiavimą tarp gyventojų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių.

    Mokymuose Vilkaviškio rajonui atstovauja Ramūnas Žemaitis, Rimvydas Palubinskas, Asta Ivanauskienė, taip pat Bendruomeninių organizacijų tarybos sekretorė Vilma Galinaitienė. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeninės organizacijos vis dažniau tampa svarbiu partneriu sprendžiant kasdienius vietos klausimus, nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių iniciatyvų.

    Mokymų programoje daug dėmesio skiriama pilietinio įsitraukimo stiprinimui, lyderystei ir gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Aptariama, kaip kurti atviresnį dialogą su skirtingomis grupėmis, įtraukti jaunimą, senjorus bei naujus gyventojus, o sprendimus priimti remiantis aiškiais bendruomenės poreikiais.

    Taip pat nagrinėjami bendradarbiavimo modeliai, kurie padeda sklandžiau derinti iniciatyvas su savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais. Praktinėse diskusijose dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami dažniausi iššūkiai, tokie kaip narių pritraukimas, veiklų tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas.

    Pasak organizatorių, mokymų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti savivaldybių tarybų narius imtis konkrečių veiksmų savo rajonuose. Tikimasi, kad grįžę dalyviai pritaikys aptartus sprendimus stiprindami bendruomeninių organizacijų veiklą ir didindami gyventojų įsitraukimą į vietos iniciatyvas.

  • Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Gegužės 14 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengtas Jaunimo darbuotojų dienai skirtas susitikimas, į kurį susirinko su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai. Renginyje aptarti per metus nuveikti darbai ir tai, kaip savivaldybė bei nevyriausybinis sektorius gali dar efektyviau veikti kartu.

    Susitikime akcentuota, kad Vilniaus rajone stiprėja bendradarbiavimas tarp savivaldos ir jaunimo organizacijų, o sprendimų paieška vis dažniau remiasi realiais jaunų žmonių poreikiais. Pasak savivaldybės, prioritetas išlieka jaunimo užimtumas, savirealizacija ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Vilniaus rajono savivaldybė sparčiai keičiasi ir yra atvira institucija, kuriai rūpi jaunas žmogus, jo užimtumas, savirealizacija bei sėkminga ateitis, todėl siekiame išpildyti jaunimo lūkesčius ir pateisinti jo pasitikėjimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta jauno žmogaus poreikių analizei: kokių veiklų ir erdvių rajone trūksta, kur jaunuoliai susiduria su didžiausiais iššūkiais, kaip pasiekti tuos, kurie į veiklas neįsitraukia. Dalyviai dalijosi sėkmės istorijomis ir įvardijo kryptis, kurios, jų vertinimu, galėtų sustiprinti jaunimo politikos poveikį kasdienybėje.

    Susitikime dalyvavo su jaunimu dirbančių įstaigų ir organizacijų atstovai, tarp jų VšĮ „Signum Inter“, VšĮ „Ne imti, bet duoti“, VšĮ „DUKU“ ir VšĮ „Vilnius Social Club“, taip pat Nemenčinės kultūros centras. Pabrėžta, kad būtent partnerystės modelis leidžia greičiau reaguoti į vietos poreikius ir kurti tęstines programas.

    Jaunimo darbuotojas yra pilnametis specialistas, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu ir padedantis ugdyti socialines, asmenines bei pilietines kompetencijas individualiai ar grupėse. Šios profesijos matomumas Lietuvoje auga, o dienos minėjimas siejamas su pastangomis didinti pagarbą specialistams ir atkreipti dėmesį į jų indėlį į jaunų žmonių integraciją bei savarankiškumą.

    Renginio pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir praktinį planavimą, kad savivaldybės sprendimai dėl jaunimo infrastruktūros ir paslaugų būtų kuo labiau paremti tuo, ko jaunimas iš tiesų tikisi. Savivaldybė taip pat pabrėžė išliekanti atvira iniciatyvoms, kurios kuria naujas galimybes jaunimui Vilniaus rajone.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.

  • Telšių rajone startuoja 2026 metų parama NVO: kam skiriama ir iki kada teikti paraiškas

    Skelbiamas kvietimas bendruomenėms

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas 2026 metų finansavimui pagal priemonę, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Parama numatyta bendruomenių sutelktumui didinti, pasitikėjimui tarp gyventojų stiprinti ir vietos iniciatyvoms skatinti.

    Priemonė įgyvendinama pagal savivaldybėje patvirtintą aprašą, parengtą remiantis Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2026–2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemone. Savivaldybė pabrėžia, kad finansuojamos veiklos turi atitikti viešąjį interesą ir būti naudingos vietos gyventojams.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Telšių rajone veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali kreiptis bendruomenines organizacijas vienijanti organizacija, jeigu ji atitinka tą patį reikalavimą.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką. Jei pateikiama daugiau, vertinama vėliausiai pateikta paraiška, nebent iki termino pabaigos nurodoma, kurią paraišką prašoma vertinti.

    Kokios veiklos finansuojamos ir kiek lėšų skiriama?

    Finansavimas gali būti skirtas veikloms, kurios ugdo pilietiškumą ir lyderystę, skatina savanorystę, gerina bendruomenių dialogą su vietos valdžia, stiprina medijų ir informacinį raštingumą bei atsparumą dezinformacijai. Taip pat tinkamos vaikų ir jaunimo užimtumo veiklos, edukacijos, sporto ir sveikatinimo iniciatyvos, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas.

    Paramos lėšomis gali būti remiamos ir aplinkos kokybę gerinančios iniciatyvos, socialinės pagalbos bei psichologinės gerovės stiprinimo veiklos, taip pat civilinės saugos ir gynybos organizavimas bendruomenėje. Įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą tam tikroms veikloms, jam gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 proc. projektui numatytų valstybės biudžeto lėšų.

    Telšių rajono savivaldybei 2026 metais priemonei įgyvendinti skirta 31 694 eurai, o po administravimo išlaidų bendruomeninėms organizacijoms planuojama paskirstyti 31 378 eurus. Mažiausia vienam projektui galima skirti suma yra 500 eurų, didžiausia – 3 000 eurų.

    Kaip teikti paraišką ir iki kada?

    Paraiška pildoma lietuvių kalba pagal rekomenduojamą formą, pasirašoma vadovo arba įgalioto asmens ir pateikiama elektroniniu būdu. Savivaldybė nurodo, kad paraiška turi būti pildoma kompiuteriu, o pateikus dokumentus pareiškėjo iniciatyva jų taisyti ar pildyti papildomais dokumentais nebegalima.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos 17.00 valandos. Projektų įgyvendinimo trukmė numatoma iki 2026 metų gruodžio 23 dienos, o veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

    Paraiškas vertins savivaldybės sudaryta vertinimo komisija, o atrinktiems pareiškėjams bus pasirašomos projektų įgyvendinimo sutartys. Vykdytojai turės atsiskaityti už lėšų panaudojimą ketvirčiais ir užtikrinti, kad išlaidos atitiktų rinkos kainas bei racionalaus lėšų naudojimo principą.

    Dėl konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakingus specialistus Strateginio planavimo ir investicijų skyriuje bei Buhalterinės apskaitos skyriuje. Savivaldybė pabrėžia, kad konsultacijos teikiamos iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

  • Pratęstas terminas Alytuje: darbdaviai iki gegužės 15 dienos dar gali teikti paraiškas programai

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Iniciatyva skirta padėti jaunuoliams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties ir geriau suprasti, kaip veikia darbo rinka.

    Programa numatyta liepos ir rugpjūčio mėnesiams, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama darbdaviui ir jaunuoliui sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis leidžia darbą pritaikyti prie realių organizacijų poreikių ir jaunuolių galimybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programos tikslas – kad darbdaviai suteiktų jaunimui aiškias, saugias ir mokymuisi naudingas užduotis, atitinkančias amžių ir darbo teisės reikalavimus.

    Į programą gali būti įtraukiami 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė dalyvauti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ar negalią turintiems jauniems žmonėms.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Darbdaviams kompensuojama iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, kompensaciją skiriant iki 2 mėnesių laikotarpiui. Likusią dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turi padengti darbdavys, o kompensacija skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du įdarbintus jaunuolius. Savivaldybė nurodo, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, taip pat turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 15 dienos imtinai. Norint dalyvauti, darbdavys turi susirasti jaunuolį arba jaunuolis turi susirasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai.

    Savivaldybė informuoja, kad paraiškos gali būti pateikiamos elektroniniu paštu arba pristatomos į priimamąjį Rotušės aikštėje. Daugiau informacijos teikiama nurodytais kontaktais savivaldybėje.

  • Mažeikių savivaldybė sulaukė Maltos ordino padėkos: aptarė finansavimą ir paslaugų plėtrą

    Gegužės 12 dieną Mažeikių rajono savivaldybės merei Rūtai Matulaitienei įteikta Maltos ordino pagalbos tarnybos padėka, skirta visai savivaldybei. Įvertinimas skirtas už bendradarbiavimą, partnerystę ir nuoseklų palaikymą vykdant socialines iniciatyvas.

    Padėką perdavė Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentas Bronius Einars. Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė, taip pat tarnybos lėšų pritraukimo vadovė Aušra Selelionytė, Vakarų regiono vadovė Iveta Bieliauskienė ir Viekšnių grupės vadovė Emilija Plastinina.

    Bendradarbiavimas ir prioritetai

    Susitikimo metu aptartos tolesnio bendradarbiavimo kryptys ir prioritetai, daug dėmesio skiriant tam, kaip savivaldybė ir nevyriausybinė organizacija gali efektyviau derinti pastangas. Kalbėta apie finansavimo užtikrinimą ir stabilumą, kad socialinė pagalba gyventojams būtų teikiama nenutrūkstamai.

    Taip pat aptartos teikiamos paslaugos ir galimos jų plėtros kryptys, atsižvelgiant į besikeičiančius bendruomenės poreikius. Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės dažnai laikomos vienu greičiausių būdų pasiekti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, ypač kai svarbus operatyvumas ir pagalbos tęstinumas.

    Šalys sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių sprendimų, kurie leistų stiprinti pagalbos prieinamumą rajone. Savivaldybė pabrėžė, kad partnerystė su Maltos ordino pagalbos tarnyba yra reikšminga siekiant užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir jų plėtrą.