CP v2

Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • Molėtų rajone paskirstyta parama NVO: kuriems bendruomenių ir kultūros projektams atiteko lėšos

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė, kad 2026 metų gegužės 7 dieną administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-254 paskirstytos lėšos nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektams. Finansavimas skirtas bendruomenių iniciatyvoms, kultūros veikloms, organizacijų stiprinimui ir vietos renginiams.

    Didžiausios vienkartinės sumos siekia 2 270 eurų, o dalis projektų finansuojami 800–900 eurų dydžio parama. Tarp jų – Žaliųjų klubo Gojus projektas Jorė XXX (1 500 eurų), Balninkų bendruomenės centro 25-mečio iniciatyva (900 eurų) bei keli organizacijų kompetencijų stiprinimo projektai, kuriems skirta po 800 eurų.

    Ryškus dėmesys tenka tradicijų puoselėjimui ir kultūrai: remiamos siuvinėjimo stovyklos, kūrybiniai seminarai, romansų vakaras, taip pat parodų projektai Videniškiuose ir Rytų Aukštaitijoje. Lėšos skirtos ir viešosioms įstaigoms, tarp jų „Giedra galerija“, taip pat visuomeninei organizacijai „Legendos“.

    Finansavimas numatytas ir bendruomeniniams renginiams bei aktyviam laisvalaikiui: šeimų šventei Suginčiuose, sporto šventei Skudutiškyje, Arnionių Žvejo dienai, jaunimo pilietiškumo iniciatyvai, taip pat tradicinei Inturkės kraštiečių šventei Žolinė. Kai kurie projektai orientuoti į aplinkos puoselėjimą ir vietos identiteto stiprinimą, pavyzdžiui, Kuolakasių bendruomenės iniciatyva „Mūsų aplinka – mūsų veidas“.

    Dalį paramos sudaro ir organizacijų veiklos tęstinumui būtinos išlaidos, įskaitant patalpų išlaikymą, administracinius kaštus ar pastatų draudimą. Savivaldybės sprendimai rodo, kad greta renginių ir edukacijų finansuojami ir baziniai pajėgumai, padedantys NVO planuoti veiklas visus metus.

    Paramą gavo įvairios Molėtų rajono bendruomenės ir asociacijos, tarp jų Dapkūniškių, Videniškių, Alantos, Bekupės, Luokesos, Žaugėdų, Arnionių, Skudutiškio, Suginčių, Ambraziškių ir Dubingių iniciatyvos, taip pat rajono mastu veikiančios draugijos bei vietos veiklos grupės. Įsakyme pateikiami konkrečių projektų pavadinimai ir kiekvienam jų skirta suma eurais.

    Tokio pobūdžio NVO rėmimas savivaldybėse dažniausiai siejamas su praktiniais vietos poreikiais: gyventojų įtrauktimi, kultūros prieinamumu, bendruomenių atsparumu ir savanorystės stiprinimu. Nedidelės, bet tikslingos sumos dažnai leidžia įgyvendinti renginius, mokymus ar infrastruktūros smulkius pagerinimus, kurie tiesiogiai matomi vietos žmonėms.

    Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įforminamas administracijos direktoriaus įsakymu, todėl projektų vykdytojams svarbu laikytis numatytų sąlygų, atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Savivaldybės praktikoje tai padeda užtikrinti skaidrumą, o gyventojams – aiškiau matyti, kokioms iniciatyvoms skiriami viešieji pinigai.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Prienų rajone buriama NVO taryba: savivaldybė kviečia organizacijas teikti kandidatus iki gegužės 22 dienos

    Prienų rajono savivaldybė kviečia savivaldybės teritorijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas, taip pat savivaldybės institucijas ir įstaigas deleguoti po vieną kandidatą į Prienų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą.

    Kandidatus gali teikti tos organizacijos, kurios Juridinių asmenų registre yra pažymėtos kaip nevyriausybinės organizacijos. Siekiama, kad į tarybą patektų skirtingas sritis atstovaujantys žmonės, galintys prisidėti prie NVO sektoriaus stiprinimo savivaldybėje.

    Kam skirta ši taryba?

    Tarybos tikslas – skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Praktikoje tai reiškia, kad taryba gali tapti vieta, kur suderinami lūkesčiai dėl paslaugų, projektų ir bendrų iniciatyvų rajone.

    Tokios tarybos dažniausiai padeda sistemingiau įsivardyti prioritetus, įvertinti, kokių paramos priemonių reikia bendruomenėms, ir kaip savivaldybė galėtų efektyviau įtraukti NVO į sprendimų rengimą.

    Sudėtis ir atstovavimo principas

    Nurodoma, kad taryba bus sudaroma iš 8 narių. Formuojant sudėtį numatyta pusiausvyra: ne daugiau kaip pusė narių gali būti savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai, o ne mažiau kaip pusė – savivaldybės teritorijoje veikiančių NVO atstovai.

    Toks modelis taikomas tam, kad sprendimų aptarime išliktų lygiavertis NVO balsas ir taryba netaptų vien tik administraciniu formatu. Kartu tai sudaro prielaidas konstruktyviai derinti skirtingas pozicijas.

    Kaip pateikti kandidatūrą?

    Norint pasiūlyti kandidatą, Prienų rajono savivaldybės administracijai reikia pateikti oficialų raštą. Jame būtina nurodyti siūlomo nario vardą, pavardę, pareigas ir kontaktus – telefono numerį bei el. pašto adresą.

    Raštus prašoma pateikti iki 2026 metais gegužės 22 dienos imtinai. Savivaldybė taip pat informuoja, kad detalesnis tarybos veiklos ir sudarymo reglamentavimas numatytas Prienų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose.

  • Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Gamtos herojai 2026: prasidėjo „Kita forma“ konkursas, kviečiantis parodyti realius tvarumo darbus

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ šeštą kartą paskelbė konkursą Gamtos herojai 2026 ir kviečia teikti nominacijas žmonėms bei organizacijoms, kurių darbai realiai prisideda prie aplinkos saugojimo. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinami ne pažadai, o apčiuopiami veiksmai bendruomenėse, mokyklose ir nevyriausybiniame sektoriuje.

    Konkursas orientuotas į tuos, kurie savo veikla mažina taršą, skatina atsakingą vartojimą, stiprina aplinkosauginį švietimą ir įtraukia aplinkinius į pokyčius. Pasak iniciatyvos, svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti prie tvarumo sprendimų kasdienybėje.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Šiemet nominacijos priimamos trijose kategorijose: metų tvarumą skatinanti nevyriausybinė organizacija ar iniciatyva, metų ekologiškiausias pedagogas bei metų aplinkai draugiškiausias mokinys ar studentas. Dalyvauti gali nevyriausybinės organizacijos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės.

    Organizatoriai akcentuoja, kad konkursas skirtas per pastaruosius metus įgyvendintiems darbams, todėl teikiant nominaciją pravartu aiškiai aprašyti, kas konkrečiai padaryta ir kokį poveikį tai turėjo. Vertę kuria ir tęstinumas, ir vienkartinis, bet reikšmingas sprendimas, jei jis realiai pakeitė praktiką mokykloje ar bendruomenėje.

    Kodėl verta dalyvauti?

    „Kita forma“ teigia, kad konkursas yra proga garsiau papasakoti apie aplinkosaugines iniciatyvas, kurios dažnai lieka vietos bendruomenių ribose. Matomumas čia tampa ne savireklama, o būdu perduoti veikiančius sprendimus kitiems ir paskatinti panašias praktikas skirtingose Lietuvos vietose.

    Dalyvavimas konkurse yra nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų dovanos. Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu.

    Iki kada vyksta registracija?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Norint dalyvauti, reikia užpildyti organizatorių pateiktą registracijos anketą ir pateikti trumpą, aiškų savo veiklos aprašą.

    Organizatoriai ragina nedelsti ir teikti nominacijas kuo anksčiau, ypač jei iniciatyvoje dalyvavo daugiau žmonių, o rezultatams pagrįsti praverstų papildomi faktai ar patvirtinimai. Kuo tiksliau įvardijami veiksmai ir jų nauda, tuo lengviau įvertinti realų indėlį į aplinkosaugą.

  • Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo dalis, kurią mokiniai atlieka laisvu nuo pamokų metu. Ji pasirenkama atsižvelgiant į prasmingumą, asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Savivaldybės ir mokyklos vis dažniau skatina šias veiklas vykdyti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ar bendruomenių iniciatyvomis. Toks modelis leidžia mokiniams patirti realias situacijas ir aiškiau suprasti, kaip veikia pagalbos, savanorystės ir pilietinio įsitraukimo mechanizmai.

    Praktikoje socialinė-pilietinė veikla gali apimti pagalbą jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip senjorai, vaikai ar asmenys su negalia. Taip pat dažnos veiklos yra prisidėjimas prie renginių organizavimo, dalyvių registracijos, renginių viešinimo, socialinių akcijų ir projektų įgyvendinimo, aplinkos tvarkymo bei bendruomeninių iniciatyvų koordinavimo.

    Atnaujintas organizacijų sąrašas

    Kad mokiniams būtų paprasčiau rasti tinkamas ir patikimas vietas veiklai atlikti, patikslintas ir papildytas organizacijų sąrašas, dažnai vadinamas socialinių-pilietinių veiklų meniu. Šis sąrašas padeda greičiau pasirinkti veiklą pagal interesus, laiką, vietą ir norimus ugdyti gebėjimus.

    Toks informacijos suvienodinimas svarbus ir mokykloms, nes mažina riziką, kad mokiniai rinksis neaiškios veiklos ar nepakankamai apibrėžtas veiklas. Aiškūs kontaktai, veiklų aprašymai ir atsakomybės ribos palengvina tiek veiklos suderinimą, tiek pasiekimų fiksavimą.

    Ką ugdo socialinė-pilietinė veikla?

    Pagrindinis socialinės-pilietinės veiklos tikslas yra skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Kartu ugdomos pilietiškumo, socialinė ir emocinė kompetencijos, taip pat atsakomybės jausmas ir sveikos gyvensenos nuostatos.

    Ne mažiau svarbu, kad mokiniai mokytųsi reflektuoti patirtį: įsivertinti savo sprendimų pagrįstumą, pastebėti, kokią pridėtinę vertę jų veikla suteikė jiems patiems ir bendruomenei. Šis gebėjimas ypač praverčia planuojant tolesnį mokymosi kelią, renkantis savanorystės kryptį ar net būsimą profesiją.

    Kodėl verta išeiti už mokyklos ribų?

    Veiklos už mokyklos ribų dažnai padeda mokiniams išeiti iš įprastos aplinkos ir praplėsti akiratį. Įsitraukimas į realius bendruomenės procesus suteikia progą užmegzti naujų pažinčių, geriau pažinti vietos organizacijas ir pamatyti, kaip sprendžiamos kasdienės socialinės problemos.

    Kad socialinė-pilietinė veikla būtų sklandi, svarbu ją iš anksto suderinti su mokyklos kuruojančiu asmeniu. Taip aiškiai susitariama dėl veiklos turinio, trukmės, atsakomybių ir to, kaip bus fiksuojami rezultatai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kviečia „Gamtos herojai 2026“: kas gali dalyvauti, iki kada registruotis ir ko ieško komisija

    Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ paskelbė kvietimą dalyvauti „Gamtos herojai 2026“ atrankoje. Organizatoriai ieško žmonių ir bendruomenių, kurie per pastaruosius metus realiais darbais prisidėjo prie aplinkos saugojimo ir tvarumo.

    Kaip nurodo organizatoriai, šis konkursas skirtas ne vien pavieniams geriems darbams, bet ir ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios palieka apčiuopiamą poveikį. Vertinama ne tik idėja, bet ir tai, ar ji įgyvendinta, ar įtraukė kitus ir ar gali tapti pavyzdžiu platesnei auditorijai.

    Kas kviečiami teikti paraiškas?

    Dalyvauti gali aplinkosaugai neabejingos nevyriausybinės organizacijos, įvairios pilietinės iniciatyvos, pedagogai, studentai ir mokyklinio amžiaus vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbus ne dalyvio statusas, o aiškiai pagrįstas indėlis ir pasiektas rezultatas.

    Paraiškose tikimasi matyti konkrečius pavyzdžius, kaip buvo saugoma ir puoselėjama aplinka, kokių veiksmų imtasi šviečiant visuomenę ir kaip idėjos pritaikytos bendruomenėje. Pranašumu laikomas gebėjimas įkvėpti kitus prisidėti, telkti žmones ir užtikrinti, kad pokytis tęstųsi.

    Ką svarbu žinoti apie terminus ir apdovanojimus?

    Registracija konkursui vyksta iki spalio 31 dienos. Dalyvavimas nemokamas, o nugalėtojams numatytos rėmėjų įsteigtos dovanos.

    Apdovanojimai planuojami gyvai Vilniuje, Jaunimo tvarumo festivalio metu. Organizatoriai taip pat nurodo, kad atrankoje siekiama išryškinti skirtingas tvarumo formas, todėl laukiamos tiek edukacinės, tiek praktinės, tiek bendruomeninės iniciatyvos.

    „Būkite drąsūs, apie gerus darbus kalbėti būtina“, – sako konkurso organizatoriai.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Pastaraisiais metais tvarumo tema vis dažniau persikelia iš deklaracijų į kasdienius sprendimus: atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą, energijos taupymą, vietos biologinės įvairovės saugojimą ir bendruomenių įsitraukimą. Viešas gerųjų pavyzdžių matomumas padeda ne tik įvertinti aktyvius žmones, bet ir kurti praktinį žinių bei idėjų „banką“ kitiems.

    „Gamtos herojai 2026“ idėja remiasi tuo, kad pokyčiui reikia ne vien politikos ar verslo sprendimų, bet ir nuoseklaus vietos bendruomenių darbo. Būtent tokie projektai dažnai tampa pradžia didesniems pokyčiams mokyklose, organizacijose ar savivaldybėse.

  • Alytuje ieškota sprendimų, kaip kultūrą padaryti prieinamesnę: ką žada savivaldybė ir įstaigos

    Gegužės 6 dieną Alytaus miesto teatre įvyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame aptarta, kaip mieste nuosekliai didinti kultūros renginių ir erdvių prieinamumą žmonėms su negalia. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės, kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo įvardyti svarbiausius poreikius ir praktines kliūtis, su kuriomis dalyviai susiduria kasdien. Akcentuota, kad prieinamumas apima ne tik patekimą į pastatą, bet ir galimybę pilnavertiškai dalyvauti miesto šventėse, spektakliuose, parodose bei bendruomenės veiklose.

    Prieinamumas yra daugiau nei rampa

    Diskusijose daug dėmesio skirta fizinės aplinkos pritaikymui, patogiems judėjimo maršrutams, sanitarinių patalpų ir įėjimų sprendimams, taip pat renginių logistikai. Dalyviai pabrėžė, kad net ir pritaikyta infrastruktūra ne visada užtikrina patirtį, jei iš anksto neapgalvojami srautai, personalo pasirengimas ir aiškios nuorodos.

    Ne mažiau svarbia tema tapo informacijos prieinamumas. Kalbėta apie aiškius renginių aprašymus, išankstinę informaciją apie sąlygas, suprantamą komunikaciją bei sprendimus, kurie padėtų žmonėms planuoti dalyvavimą be papildomo streso.

    Kas dalyvavo ir ką sutarta daryti toliau

    Susitikime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus, Alytaus miesto teatro, Alytaus kultūros centro, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos, Alytaus kraštotyros muziejaus ir VšĮ „Alytaus telekinas“ atstovai. Taip pat į diskusiją įsitraukė organizacijos, atstovaujančios žmonėms su judėjimo, klausos ir regos negalia, bei asmenų su negalia interesams mieste atstovaujantys bendruomenių lyderiai.

    Susitikimo dalyviai sutiko, kad didžiausią vertę kuria nuolatinis grįžtamasis ryšys: tik reali patirtis leidžia įvertinti, ar sprendimai veikia praktikoje. Kultūros įstaigų atstovai išreiškė pasirengimą glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, o pastarosios pasidalijo konkrečiomis įžvalgomis, kurios gali būti pritaikomos planuojant renginius ir atnaujinant erdves.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti bendrą darbą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų Alytaus kultūrinės aplinkos atvirumą visiems miesto gyventojams ir svečiams. Pabrėžta, kad nuoseklus prieinamumo gerinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis koordinavimo tarp skirtingų institucijų ir aiškių prioritetų.

  • Biržų rajone paskirstyta 20 000 eurų NVO projektams: daugiausia atiteko „Šokio Namai Pashock“

    Biržų rajone paskirstyta 20 000 eurų NVO projektams: daugiausia atiteko „Šokio Namai Pashock“

    Biržų rajono savivaldybė paskelbė, kaip paskirstytos nevyriausybinių organizacijų 2023–2026 metų veiklos finansavimo programos 2026 metų lėšos. Iš viso konkursui numatyta suma siekė 20 000 eurų, o finansavimas skirtas 18 projektų.

    Savivaldybės duomenimis, konkursui pateiktos 23 paraiškos: 9 kaimo bendruomenių ir 14 kitų nevyriausybinių organizacijų. Penki projektai paramos negavo, nes neperžengė nustatytos minimalios 60 balų vidurkio ribos.

    Didžiausias finansavimas

    Daugiausia lėšų skirta VšĮ Šokio Namai Pashock projektui „Kiemas: tęstinė No Shoes teatro programa vaikams ir jaunimui“ – 4 750 eurų. Ši paraiška surinko ir aukščiausią įvertinimą tarp finansuotų projektų – 86,5 balo.

    Tarp didesnį finansavimą gavusių iniciatyvų taip pat pateko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo projektas „Istorinės atminties kodai“, kuriam skirta 1 500 eurų. Biržų rajono Pačeriaukštės kaimo bendruomenės projektui „Kūrybos vasara Pačeriaukštėje – drąsa kurti ir išlaisvinti save“ skirta 1 680 eurų.

    Kas dar gavo paramą?

    Finansavimas paskirstytas ir bendruomeninėms, ir socialinėms bei kultūrinėms iniciatyvoms. Parama skirta, pavyzdžiui, Šukionių bendruomenės projektui, susijusiam su Mojavos tradicijos įamžinimu, taip pat Mieliūnų bendruomenės iniciatyvai „Istorija, jungianti kartas“.

    Dalį lėšų gavo ir Biržų trečiojo amžiaus universitetas, Biržų moterų klubas, Biržų miesto vietos veiklos grupė bei Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga. Skirtos sumos įvairavo, o dalis projektų gavo po kelis šimtus eurų, priklausomai nuo vertinimo ir programos galimybių.

    Kodėl tai svarbu NVO?

    Tokie savivaldybės konkursai dažnai tampa pagrindiniu mažesnių organizacijų finansavimo šaltiniu kasdienėms veikloms, renginiams ir tikslinėms iniciatyvoms. Finansavimas leidžia planuoti veiklas iš anksto, užtikrinti paslaugų tęstinumą ir pritraukti daugiau dalyvių vietos bendruomenėse.

    Praktikoje konkurso rezultatai parodo ir tai, kokioms kryptims savivaldybė teikia prioritetą: vaikų ir jaunimo užimtumui, bendruomenių telkimui, kultūros projektams bei socialinei įtraukčiai. Tuo pačiu balų riba (60) signalizuoja, kad paraiškų kokybė ir aiškiai pagrįstas poveikis bendruomenei išlieka esminiai kriterijai.

  • Telšiuose – NVO ir bendruomenių mokymai apie projektų paraiškas: ką būtina žinoti iki registracijos pabaigos

    Telšių rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metų gegužės 8 dieną 14.00 valandą vyks mokymai, skirti vietos bendruomenių organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Renginys bus organizuojamas Telšių rajono savivaldybės administracijos Apvaliojoje salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose.

    Mokymų tema orientuota į projektų rengimą finansavimui pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Dalyviams žadama ne tik teorinė dalis, bet ir praktiniai patarimai, kaip parengti paraišką taip, kad ji atitiktų vertinimo reikalavimus.

    Kas ves mokymus ir kam jie skirti

    Mokymus ves lektorė Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė. Tokia patirtis aktuali organizacijoms, kurios planuoja teikti paraiškas, ieško aiškesnio projekto logikos ir biudžeto planavimo supratimo.

    Mokymai aktualūs tiek bendruomeninėms organizacijoms, tiek NVO, veikiančioms seniūnijose ir siekiančioms finansavimo vietos iniciatyvoms. Praktikoje dažniausios kliūtys būna ne idėjos trūkumas, o netiksliai suformuluoti tikslai, neįrodyta nauda vietos gyventojams ar nepakankamai pagrįstos išlaidos.

    Registracija: ką reikia pateikti

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimui būtina išankstinė registracija el. paštu iki 2026 metų gegužės 7 dienos 12.00 valandos. Registruojantis reikia pateikti vardą, pavardę, seniūniją, seniūnaitiją, atstovaujamą bendruomeninę organizaciją ar NVO, telefono numerį ir el. pašto adresą.

    Tokie mokymai paprastai padeda organizacijoms išvengti formalių klaidų ir tiksliau pasiruošti paraiškų teikimui, ypač kai finansavimas skiriamas konkurso būdu. Telšių rajone veikiančioms organizacijoms tai proga vienoje vietoje gauti susistemintą informaciją ir aiškiau įsivertinti, ko tikimasi iš pareiškėjų.

  • Savivaldybė vėl priima „Tau, Alytau“ paraiškas: kam skiriamas finansavimas ir iki kada suspėti

    Alytaus miesto savivaldybė pakartotinai paskelbė kvietimą teikti projektinės iniciatyvos „Tau, Alytau“ paraiškas. Finansavimas skirtas kultūros ir švietimo krypties projektams, kurie prisideda prie miesto bendruomenės įsitraukimo ir paslaugų prieinamumo.

    Ši iniciatyva siejama su Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad remiamos idėjos turi turėti aiškią naudą miestui, skatinti bendruomeniškumą ir stiprinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

    Kurios sritys laikomos prioritetinėmis

    Kvietime numatyti du prioritetai, pagal kuriuos teikiamos paraiškos. Pirmasis prioritetas orientuotas į įtraukios kultūros skatinimą, kad renginiai ir veiklos būtų pasiekiami platesniam gyventojų ratui.

    Antrasis prioritetas skirtas vaikų ir moksleivių laisvalaikio užimtumo organizavimui. Tokie projektai paprastai vertinami pagal tai, kaip jie prisideda prie prasmingų veiklų po pamokų, kompetencijų ugdymo ir saugios aplinkos kūrimo.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškas reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15.45 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad po termino pateiktos paraiškos nenagrinėjamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama dokumentus susiplanuoti iš anksto.

    Teikdami paraišką pareiškėjai sutinka, kad su ja susijusi informacija gali būti skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Tai įprasta praktika, užtikrinanti didesnį viešumą ir skaidrumą, kai skirstomos savivaldybės lėšos.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų teikimo konsultuoja Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyrius. Tikslesnė informacija teikiama savivaldybės oficialiuose kanaluose, kuriuose skelbiami kvietimo dokumentai ir atsakingi kontaktai.

    Rengiant paraišką verta aiškiai aprašyti veiklas, tikslinę auditoriją, planuojamus rezultatus ir biudžeto pagrįstumą. Savivaldybių finansuojamuose kvietimuose dažnai lemiamą reikšmę turi projekto tęstinumas, partnerystės ir tai, kaip bus matuojamas realus poveikis bendruomenei.