Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • Švenčionių rajono NVO taryba atnaujinama: savivaldybė iki 2026 metų birželio 2 dienos laukia kandidatų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikti kandidatus į Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. Kandidatūras prašoma pateikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Kaip nurodoma savivaldybės tvarkoje, NVO tarybos tikslas yra skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą Švenčionių rajone bei stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Taryba šiuo formatu veikia kaip nuolatinė dialogo ir pasiūlymų teikimo platforma sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus.

    Kaip sudaroma NVO taryba?

    NVO tarybos sudėtį tvirtina Savivaldybės taryba, o pačią tarybą sudaro 12 narių. Numatyta, kad 6 nariai deleguojami iš savivaldybėje veiklą vykdančių NVO ar jų filialų, 4 narius skiria Savivaldybės taryba, dar 2 nariai atstovauja Savivaldybės administracijai.

    Už dalyvavimą NVO tarybos veikloje atlygis nemokamas, todėl kandidatams svarbu įsivertinti galimybes skirti laiko posėdžiams ir darbui su pasiūlymais. Praktikoje tokios tarybos dažniausiai padeda savivaldybei tiksliau identifikuoti NVO sektoriaus poreikius ir efektyviau planuoti bendradarbiavimą.

    Kas gali siūlyti atstovą?

    Viena NVO, turinti juridinį statusą ir veikianti socialinėje, sveikatinimo, kultūros, kūno kultūros ir sporto, švietimo, ekologijos ir gamtosaugos, jaunimo reikalų ar vietos bendruomenių veiklos srityse, gali pasiūlyti vieną kandidatą. Pasiūlymas teikiamas raštu savivaldybės administracijai.

    Pateikiant kandidatūrą reikia nurodyti atstovaujamą sritį, siūlomo asmens vardą, pavardę, kontaktus, taip pat pareigas organizacijoje. Prie pasiūlymo būtina pridėti organizacijos nuostatų arba įstatų kopiją, o dokumentus turi pasirašyti organizacijos vadovas.

    Kadencija ir dokumentų pateikimas

    NVO tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Kadencijų skaičius nėra ribojamas, tačiau numatyta taisyklė, kad taryboje negalima dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

    Dokumentus galima pateikti atvykus į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Dėl informacijos ir konsultacijų savivaldybė nurodo, kad galima kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Ramunę Jakubėnienę.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.

  • Tauragėje startuoja 2026 metų kultūros renginių rėmimas: paraiškas kviečia teikti iki birželio 15 dienos

    Paraiškas priima iki birželio 15 dienos

    Tauragės rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas Kultūros renginių rėmimo programai 2026 metų antrajam pusmečiui. Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos.

    Programa skirta prisidėti prie renginių, kurie stiprina vietos kultūrinį gyvenimą ir didina Tauragės rajono patrauklumą gyventojams bei svečiams. Savivaldybė tikisi sulaukti įvairių iniciatyvų, apimančių skirtingas meno sritis ir auditorijas.

    Kas gali pretenduoti į finansavimą?

    Finansavimo kultūros renginių projektams gali siekti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos. Būtina sąlyga – organizacija turi būti įregistruota VĮ Registrų centre ir realiai vykdyti kultūrinę veiklą.

    Paraiškas taip pat gali teikti menininkai mėgėjai ir asmenys, turintys meno kūrėjo statusą. Tokiu atveju vertinama, ar planuojamas renginys yra aiškiai suplanuotas, turi apibrėžtą tikslinę auditoriją ir numatytą įgyvendinimo biudžetą.

    Ką svarbu žinoti prieš pildant paraišką?

    Rengiant paraišką, rekomenduojama iš anksto numatyti renginio apimtį, vietą, partnerius ir komunikacijos planą, kad projektas būtų lengvai įvertinamas. Praktikoje paraiškų kokybę dažniausiai lemia konkretūs tikslai, aiškus veiklų grafikas ir pagrįstos išlaidos.

    Oficialūs dokumentai, įskaitant tvarkos aprašą ir paraiškos formą, skelbiami Tauragės rajono savivaldybės interneto svetainėje. Dėl papildomos informacijos pareiškėjai gali kreiptis į savivaldybės Kultūros skyrių.

    Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, savivaldybė vertina projektus pagal nustatytą tvarką ir priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo. Atrinktų projektų įgyvendinimas planuojamas 2026 metų antrąjį pusmetį.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Birštono NVO taryba renkasi gegužės 20 dieną: posėdis atviras gyventojams, kviečia registruotis

    Birštono savivaldybėje 2026 metais gegužės 20 dieną 16.30 valandą šaukiamas Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdis. Jis vyks kontaktiniu būdu Birštone, Jaunimo g. 2, mažojoje salėje (103 kabinetas).

    Savivaldybė nurodo, kad posėdis yra atviras, todėl jame gali dalyvauti ir suinteresuoti gyventojai ar organizacijų atstovai. Norintys prisijungti kviečiami iš anksto suderinti dalyvavimą el. paštu.

    Posėdžio darbotvarkėje numatyti du pagrindiniai klausimai. Pirmasis susijęs su NVO tarybos 2026 metų veiklos plano koregavimu ir papildymu, antrasis skirtas einamiesiems klausimams.

    Tokie posėdžiai paprastai yra svarbūs vietos bendruomenei, nes juose derinami prioritetai, aptariami bendradarbiavimo su savivaldybe formatai ir praktiniai sprendimai, galintys turėti įtakos NVO veiklų finansavimui, renginiams ar socialinėms iniciatyvoms. Savivaldybė primena, kad dalyvavimas grindžiamas NVO tarybos nuostatais.

    Dėl dalyvavimo posėdyje prašoma kreiptis el. paštu vilma.burbiene@birstonas.lt. Informaciją pateikia Birštono savivaldybės NVO taryba.

  • Tauragės sporto renginių projektų finansavimas: paraiškas 2026 metų II pusmečiui priima iki birželio 10 dienos

    Tauragės sporto renginių projektų finansavimas: paraiškas 2026 metų II pusmečiui priima iki birželio 10 dienos

    Tauragės rajono savivaldybės administracija paskelbė sporto renginių projektų finansavimo programos konkursą 2026 metų II pusmečiui. Paraiškas galima teikti nuo 2026 metų gegužės 15 dienos iki 2026 metų birželio 10 dienos.

    Finansavimo gali siekti sporto veiklą vykdančios organizacijos, kurios VĮ Registrų centre yra įregistruotos ne trumpiau kaip vienerius metus. Taip pat būtina, kad planuojamas renginys vyktų Tauragės rajone, o organizacijos veikloje sporto puoselėjimas būtų viena iš aiškių funkcijų.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu per E. paslaugų sistemą, todėl pareiškėjams svarbu iš anksto pasirūpinti prisijungimo priemonėmis ir dokumentų parengimu. Savivaldybė pabrėžia, kad projekto aprašymas turi būti konkretus, o veiklos suplanuotos taip, kad būtų aiškiai matomas renginio tikslas ir nauda vietos bendruomenei.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Konkursui teikiami projektai gali apimti rajono pirmenybes ir taurių turnyrus, sporto šventes bei seniūnijų sporto žaidynes. Taip pat laukiami projektai, susiję su Lietuvos jaunių ir jaunimo sporto žaidynėmis bei nacionalinių sporto federacijų ar asociacijų čempionatais, pirmenybėmis ir turnyrais.

    Numatyta galimybė teikti paraiškas ir tarptautiniams sporto turnyrams, jei jie organizuojami Tauragės rajone. Tokie renginiai paprastai vertinami kaip didinantys miesto ir regiono matomumą, pritraukiantys svečius bei papildomas išlaidas vietos paslaugų sektoriuje.

    Kas svarbiausia vertinant projektus?

    Projektai vertinami pagal kelias pagrindines grupes: kokybę, ilgalaikį poveikį, vadybą ir biudžeto pagrįstumą. Tarp kokybės kriterijų išskiriami aiškūs tikslai, Savivaldybės įvaizdžio stiprinimas, atvirumas vietos sporto bendruomenei ir sporto šakos populiarinimas.

    Atskirai akcentuojama ir tiesioginės renginio transliacijos galimybė, nes ji leidžia pasiekti platesnę auditoriją bei didina renginio sklaidą. Ilgalaikio poveikio dalyje vertinama, ar projektas skatina kolektyvinę sportinę veiklą, ar turi tęstinumo potencialą, taip pat dalyvių ir žiūrovų skaičius.

    Vadybos kriterijai apima vykdytojų kvalifikaciją, patirtį ir aiškų įgyvendinimo planą. Biudžeto dalyje tikrinama, ar išlaidos realios ir efektyvios, ar numatytas papildomas finansavimas, o Tauragei papildoma nauda vertinama ir per atvykstančių dalyvių nakvynės bei maitinimo poreikius vietos įstaigose.

    Dėl detalesnių konkurso sąlygų ir dokumentų parengimo konsultuoja Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Stulgienė. Savivaldybė ragina pareiškėjus neatidėti paraiškos pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinimams.

  • Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Susitikimas dienos centre

    Artėjant Vaiko dienai ir Tarptautinei šeimos dienai, gegužės 14 dieną Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dienos centre įvyko susitikimas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinių paslaugų prieinamumą ir realius kasdienius iššūkius Vilniaus rajone.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevičius su savivaldybės administracijos komanda aptarė, kokios pagalbos formos šeimoms šiuo metu veikia, o kur dar juntamos spragos. Akcentuota, kad paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo žmogiškųjų išteklių bei paslaugų tinklo geografinio išdėstymo.

    Ką pabrėžė meras

    Meras išskyrė, kad tiesioginis dialogas su bendruomenėmis leidžia tiksliau įvertinti poreikius ir planuoti sprendimus, kurie veiktų praktikoje, o ne tik dokumentuose. Jo teigimu, savivaldybei svarbu, kad pagalba šeimas pasiektų kuo arčiau jų kasdienės aplinkos.

    „Artėjant Vaiko ir Tarptautinei šeimos dienoms norėjome būti būtent čia, kur kasdien kuriama saugi aplinka vaikams ir jų šeimoms, ir išgirsti, ko labiausiai reikia realiame gyvenime“, – sakė Robert Duchnevičius.

    Taip pat akcentuotas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo: jos dažnai pirmosios identifikuoja problemas, reaguoja greitai ir pasiūlo sprendimus, kuriuos vėliau gali perimti ar išplėsti viešasis sektorius. Savivaldybė žada ieškoti būdų, kaip šią partnerystę stiprinti, kad paslaugų kokybė augtų, o laukimo eilės trumpėtų.

    Centro veikla ir situacija rajone

    Dienos centro vadovė Beata Veselienė pristatė centro veiklą, aprodė patalpas ir papasakojo, kaip kuriama įtrauki, individualius poreikius atliepianti aplinka. Susitikimo metu aptarta, kad tokiose erdvėse itin svarbi paslaugų tęstinumo grandinė: nuo ankstyvosios pagalbos ir ugdymo iki dienos užimtumo ir atokvėpio šeimai.

    Šiuo metu dienos centrą lanko 14 vaikų iš Vilniaus rajono, o veiklos apima ergoterapiją, dailės ir judesio terapijas, socialinių įgūdžių grupes. Tokios paslaugos šeimoms svarbios ne tik dėl vaikų raidos, bet ir dėl tėvų galimybių derinti darbą, poilsį ir emocinę gerovę.

    „Lietaus vaikai“ pagalbą autistiškiems vaikams ir jų artimiesiems teikia nuo 2019 metais, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir rajone. Organizacija pabrėžia, kad augant poreikiui didėja ir užduotis savivaldai: užtikrinti paslaugų prieinamumą, padėti plėstis iniciatyvoms ir kurti nuoseklią pagalbos sistemą, kuri nebūtų priklausoma tik nuo pavienių projektų.

  • Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Kauno rajone vykstančiuose Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos mokymuose dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos nariai ir tarybos sekretorė. Tokie susitikimai skirti stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį savivaldoje ir gerinti bendradarbiavimą tarp gyventojų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių.

    Mokymuose Vilkaviškio rajonui atstovauja Ramūnas Žemaitis, Rimvydas Palubinskas, Asta Ivanauskienė, taip pat Bendruomeninių organizacijų tarybos sekretorė Vilma Galinaitienė. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeninės organizacijos vis dažniau tampa svarbiu partneriu sprendžiant kasdienius vietos klausimus, nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių iniciatyvų.

    Mokymų programoje daug dėmesio skiriama pilietinio įsitraukimo stiprinimui, lyderystei ir gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Aptariama, kaip kurti atviresnį dialogą su skirtingomis grupėmis, įtraukti jaunimą, senjorus bei naujus gyventojus, o sprendimus priimti remiantis aiškiais bendruomenės poreikiais.

    Taip pat nagrinėjami bendradarbiavimo modeliai, kurie padeda sklandžiau derinti iniciatyvas su savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais. Praktinėse diskusijose dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami dažniausi iššūkiai, tokie kaip narių pritraukimas, veiklų tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas.

    Pasak organizatorių, mokymų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti savivaldybių tarybų narius imtis konkrečių veiksmų savo rajonuose. Tikimasi, kad grįžę dalyviai pritaikys aptartus sprendimus stiprindami bendruomeninių organizacijų veiklą ir didindami gyventojų įsitraukimą į vietos iniciatyvas.

  • Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Vilniaus rajono savivaldybėje Jaunimo darbuotojų diena: ko dar trūksta jaunimui ir ką žada savivalda

    Gegužės 14 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengtas Jaunimo darbuotojų dienai skirtas susitikimas, į kurį susirinko su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai. Renginyje aptarti per metus nuveikti darbai ir tai, kaip savivaldybė bei nevyriausybinis sektorius gali dar efektyviau veikti kartu.

    Susitikime akcentuota, kad Vilniaus rajone stiprėja bendradarbiavimas tarp savivaldos ir jaunimo organizacijų, o sprendimų paieška vis dažniau remiasi realiais jaunų žmonių poreikiais. Pasak savivaldybės, prioritetas išlieka jaunimo užimtumas, savirealizacija ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Vilniaus rajono savivaldybė sparčiai keičiasi ir yra atvira institucija, kuriai rūpi jaunas žmogus, jo užimtumas, savirealizacija bei sėkminga ateitis, todėl siekiame išpildyti jaunimo lūkesčius ir pateisinti jo pasitikėjimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta jauno žmogaus poreikių analizei: kokių veiklų ir erdvių rajone trūksta, kur jaunuoliai susiduria su didžiausiais iššūkiais, kaip pasiekti tuos, kurie į veiklas neįsitraukia. Dalyviai dalijosi sėkmės istorijomis ir įvardijo kryptis, kurios, jų vertinimu, galėtų sustiprinti jaunimo politikos poveikį kasdienybėje.

    Susitikime dalyvavo su jaunimu dirbančių įstaigų ir organizacijų atstovai, tarp jų VšĮ „Signum Inter“, VšĮ „Ne imti, bet duoti“, VšĮ „DUKU“ ir VšĮ „Vilnius Social Club“, taip pat Nemenčinės kultūros centras. Pabrėžta, kad būtent partnerystės modelis leidžia greičiau reaguoti į vietos poreikius ir kurti tęstines programas.

    Jaunimo darbuotojas yra pilnametis specialistas, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu ir padedantis ugdyti socialines, asmenines bei pilietines kompetencijas individualiai ar grupėse. Šios profesijos matomumas Lietuvoje auga, o dienos minėjimas siejamas su pastangomis didinti pagarbą specialistams ir atkreipti dėmesį į jų indėlį į jaunų žmonių integraciją bei savarankiškumą.

    Renginio pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir praktinį planavimą, kad savivaldybės sprendimai dėl jaunimo infrastruktūros ir paslaugų būtų kuo labiau paremti tuo, ko jaunimas iš tiesų tikisi. Savivaldybė taip pat pabrėžė išliekanti atvira iniciatyvoms, kurios kuria naujas galimybes jaunimui Vilniaus rajone.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis „Office“? „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir mokymus Lenkijoje

    Dirbtinis intelektas iš technologinės naujovės vis sparčiau virsta kasdieniu darbo įrankiu, todėl auga ir poreikis įrodyti praktinius DI įgūdžius. „Microsoft“ Lenkijoje pradėjo DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos DI raštingumo gairėmis, kurias rengiant dalyvavo Europos Komisija ir EBPO.

    Įmonė pabrėžia, kad vien deklaruoti susipažinimą su DI nebeužtenka, ypač ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčių. Sertifikatai, kurie patvirtina konkrečius gebėjimus, gali tapti aiškiu ir darbdaviams lengvai patikrinamu įrodymu, o jų vertė didėja tarptautinėje darbo rinkoje.

    Kam skirti nauji mokymai?

    Kartu su sertifikavimu „Microsoft“ pristatė dvi mokymų kryptis, orientuotas į skirtingas auditorijas. „Microsoft Elevate for Changemakers“ skirta nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nori DI pritaikyti komunikacijoje, rėmėjų paieškoje, projektų valdyme ir kasdieniuose administraciniuose procesuose.

    Šioje kryptyje numatyta sertifikavimo trajektorija ir praktiniai mokymai, pritaikyti NVO realiems scenarijams, taip pat atskiras formatas organizacijų lyderiams, atsakingiems už pokyčių įgyvendinimą. Tikslas – ne teorinis susipažinimas, o gebėjimas saugiai ir efektyviai pritaikyti DI konkrečiose užduotyse.

    Antroji kryptis – „Elevate for Educators“ – skirta mokytojams ir mokyklų vadovams. Pranešama, kad prie iniciatyvos jau prisijungė beveik 300 Lenkijos mokytojų, o programoje numatyti ir kontaktiniai užsiėmimai mokyklose, kuriuose akcentuojamas praktinis DI įrankių taikymas pamokose bei pasirengimas sertifikavimui.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    „Microsoft“ atstovai teigia, kad darbo rinkoje ryškėja skirtis tarp DI sąvokos žinomumo ir gebėjimo realiai ja naudotis. Europiniu mastu skaitmeninių įgūdžių lygis išlieka netolygus, o DI plėtra tik dar labiau išryškina šią problemą, nes įrankiai keičiasi greitai, o gebėjimai formuojasi lėčiau.

    „Per darbo pokalbį neužtenka pasakyti, kad naudojamės DI asistentu, reikia pateikti patvirtinimą, t. y. sertifikatą“, – sakė „Microsoft“ programos „Microsoft Elevate Skills“ vadovas Lenkijoje Łukasz Foks.

    Pasak jo, sertifikavimas tampa svarbus ne tik dabartiniame darbe, bet ir planuojant mobilumą į kitas rinkas, nes standartizuotas kompetencijų įrodymas lengviau suprantamas skirtingoms organizacijoms. DI raštingumo rėmai, kuriuos naudoja programa, turėtų padėti suvienodinti lūkesčius, ko iš tiesų reiškia „mokėti dirbti su DI“.

    DI kaip kasdienė darbo kompetencija

    Įmonė taip pat remiasi „Microsoft“ skelbiamais duomenimis apie produktyvumo įrankių naudojimą, kuriuose matyti, kad didelė dalis sąveikų su „Microsoft 365 Copilot“ susijusi su analize, problemų sprendimu ir kūrybiniu mąstymu. Tokia kryptis stiprina argumentą, kad DI tampa horizontalia kompetencija, panašiai kaip anksčiau tapo įprasta mokėti naudotis biuro programomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai vis dažniau ieško ne vien gebėjimo generuoti tekstą ar vaizdus, o mokėjimo formuluoti užduotis, tikrinti rezultatus, laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir suprasti ribas, kur DI gali suklysti. Sertifikavimo tikslas – šiuos gebėjimus apibrėžti ir patikrinti, kad DI naudojimas darbo vietoje būtų ne atsitiktinis, o valdomas.