CP v2

Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • Pagėgiuose aptartas NVO skaidrumas: bendruomenė laukia naujo atskaitomybės standarto ir aiškių taisyklių

    Pagėgiuose aptartas NVO skaidrumas: bendruomenė laukia naujo atskaitomybės standarto ir aiškių taisyklių

    Kodėl skaidrumas tapo prioritetu?

    Pagėgių savivaldybėje surengtos diskusijos subūrė vietos nevyriausybinių organizacijų atstovus kalbėtis apie atskaitomybę ir skaidrumą. Susitikimas vyko kaip nacionalinės NVO koalicijos dirbtuvių ciklo dalis, skirtas stiprinti organizacijų valdymą ir pasitikėjimą jų veikla.

    NVO sektoriui skaidrumas tampa vis svarbesnis ne tik dėl visuomenės lūkesčių, bet ir dėl praktinių priežasčių: aiškūs sprendimų priėmimo procesai, viešai suprantama finansinė informacija ir atsakomybės pasidalijimas padeda išvengti reputacinių rizikų. Toks nuoseklumas taip pat dažnai yra lemiamas veiksnys siekiant partnerystės ir finansavimo konkursuose.

    Ką siūlo naujasis atskaitomybės standartas?

    Renginyje daug dėmesio skirta kuriamam naujajam NVO atskaitomybės ir skaidrumo standartui, kuris turėtų tapti praktiniu įrankiu organizacijoms. Tikimasi, kad jis padės susitarti dėl bendrų minimalių taisyklių, kaip NVO pristato savo veiklą, sprendimus ir finansus, kad informacija būtų palyginama ir lengvai randama.

    Diskusijose akcentuota, kad standartas svarbus ne kaip formalus dokumentas, o kaip kasdienės vadybos pagalba: nuo aiškesnių viešinimo principų iki vidinių procedūrų, kurios leidžia organizacijoms efektyviau veikti. Vietos bendruomenių atstovai dalijosi pavyzdžiais, kokių sprendimų prireikia mažesnėse organizacijose, kur riboti žmogiškieji ištekliai.

    Iššūkiai mažesnėms organizacijoms

    Susitikime aptarta, kad skaidrumą diegti sudėtingiau, kai NVO remiasi savanorišku darbu, o administravimo funkcijos tenka keliems žmonėms. Tokiais atvejais ypač svarbu turėti paprastas, aiškias gaires ir šablonus, kurie sutrumpintų laiką dokumentavimui ir komunikacijai.

    Taip pat pabrėžta, kad skaidrumas tiesiogiai susijęs su bendruomenių įsitraukimu: kuo aiškiau gyventojams paaiškinama, ką organizacija daro ir kaip priima sprendimus, tuo lengviau pritraukti narius, savanorius ir rėmėjus. Diskusijų dalyviai sutarė, kad atvirumas ir nuosekli komunikacija ilgainiui stiprina pasitikėjimą visu NVO sektoriumi.

    Dirbtuvės organizuotos įgyvendinant projektą Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas. Projektas finansuojamas 2024–2029 metais Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos Pilietinis įsitraukimas bei bendrojo finansavimo lėšomis.

  • Kas yra Andrzej Fedorowicz ir kuo jis žinomas: kriminalinių temų žurnalistas, dirbantis ir su NVO

    Kas yra Andrzej Fedorowicz ir kuo jis žinomas: kriminalinių temų žurnalistas, dirbantis ir su NVO

    Andrzej Fedorowicz – žurnalistas, bendradarbiaujantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, vedantis mokymus ir įgyvendinantis interneto projektus. Viešai pristatomas kaip autorius, besispecializuojantis kriminalinėse temose.

    Kriminalinė žurnalistika dažnai remiasi darbu su šaltiniais, dokumentų analize ir teismų bei teisėsaugos procesų išmanymu. Tokie autoriai paprastai seka rezonansines bylas, aiškinasi nusikaltimų aplinkybes ir tikrina faktus, kad auditorijai pateiktų patikimą kontekstą.

    Bendradarbiavimas su NVO žurnalistams neretai reiškia projektinę veiklą, informavimo kampanijas ar mokymus apie skaitmeninę komunikaciją ir turinio kūrimą. Vis dėlto, rengiant publikacijas, ypač svarbu aiškiai atskirti žurnalistinį turinį nuo organizacijų užsakomosios komunikacijos, kad būtų išlaikytas skaidrumas ir pasitikėjimas.

    Originaliame tekste taip pat minimas „Focus“ kaip gyvenimo būdo krypties žurnalas apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius. Tai atskira redakcinė kryptis, kuri paprastai orientuojasi į kasdienius pasirinkimus ir praktinius sprendimus, tiesiogiai susijusius su gyvenimo kokybe.

  • Vilnius pradeda jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams: kviečia ekspertus ir organizacijas prisidėti

    Vilniaus jaunimo politikos centras pradeda rengti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams ir kviečia prisidėti akademinę bendruomenę, tyrėjus, ekspertus bei su jaunimu dirbančias organizacijas. Strategija bus rengiama remiantis duomenimis ir praktinėmis įžvalgomis, kad numatomos priemonės atlieptų realius jaunų žmonių poreikius.

    Kaip atspirties taškas bus naudojama šiuo metu galiojanti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategija, patvirtinta 2023 metais. Naujojo dokumento rengėjai pabrėžia, kad etapų planas gali būti tikslinamas pagal įsitraukusių partnerių pasiūlymus ir paties proceso eigą.

    Ko sieks nauja strategija?

    Numatoma, kad strategijoje dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių užimtumui, savanorystei, savarankiškumo ugdymui ir įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Taip pat akcentuojamos sritys, kurios pastaraisiais metais savivaldybėms tapo ypač aktualios: psichikos sveikata, kūrybiškumo skatinimas, verslumo gebėjimai ir patrauklios sąlygos jaunimui gyventi mieste.

    Strategija bus kuriama pasitelkiant fokus grupių diskusijas ir remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais. Vilniaus jaunimo politikos centras nurodo, kad bus naudojamos jaunimo politikos kokybės vertinimo ir jaunimo situacijos identifikavimo įžvalgos, jų išvados ir rekomendacijos.

    Kaip bus įtraukti partneriai?

    Rengimo procese ketinama telkti nevyriausybines organizacijas, su jaunimu dirbančius specialistus, universitetų atstovus ir kitus suinteresuotus partnerius. Iš potencialių bendradarbių laukiama informacijos, ar jie matytų galimybę įsitraukti į strategijos rengimą ir kokia forma tai galėtų vykti.

    Taip pat prašoma įvardyti, kokios bendradarbiavimo formos būtų aktualiausios, kokios galimos įgyvendinimo sąlygos ir preliminarūs kaštai. Atskirai keliama galimybė prisidėti ir prie tolesnio strategijos įgyvendinimo 2027 metais, kad dokumentas neliktų vien planavimo priemone.

    Kur kreiptis norint prisidėti?

    Dėl bendradarbiavimo kviečiama kreiptis į Rusnę Satkauskaitę. Nurodomi kontaktai: el. paštas mokymai@vjpc.lt, telefonas +370 640 23510, adresas Vilniaus g. 22-3, LT-01402, Vilnius.

    Vilniaus jaunimo politikos centras pabrėžia, kad platesnis įsitraukimas gali padėti parengti kokybišką, duomenimis grįstą ir jaunų žmonių kasdienybę realiai atliepiančią strategiją. Tikimasi, kad partnerystės leis tiksliau identifikuoti prioritetus ir pasirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą mieste.

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Pakruojo diabeto klubo „Vita“ susirinkimas: savivaldybė padėkojo už 25 metus švietėjiškos veiklos

    Pakruojo diabeto klubo „Vita“ susirinkimas: savivaldybė padėkojo už 25 metus švietėjiškos veiklos

    Pakruojo rajone veikiantis diabeto klubas „Vita“ surengė visuotinį narių susirinkimą, kuriame aptarti nuveikti darbai ir planai. Į susitikimą atvyko Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.

    Susirinkime akcentuota, kad diabeto prevencija ir ankstyvas ligos nustatymas daugeliui žmonių prasideda nuo paprastos, aiškios informacijos ir bendruomenės palaikymo. Tokios organizacijos kaip „Vita“ padeda gyventojams geriau suprasti rizikos veiksnius, reguliarios sveikatos patikros svarbą ir kasdienius įpročius, darančius įtaką gliukozės kontrolei.

    Vicemerė Simona Lipskytė klubo vadovei Adelei Dobilienei padėkojo už ilgametę švietėjišką ir visuomeninę veiklą, prisidedančią prie rajono gyventojų sveikatos stiprinimo. Taip pat pabrėžta, kad prevenciniai renginiai ir nuoseklus informavimas padeda žmonėms laiku atkreipti dėmesį į galimus ligos požymius ir kreiptis į medikus.

    Minint 25 metų vadovavimo klubui „Vita“ sukaktį, Adelei Dobilienei įteikta Pakruojo rajono savivaldybės mero Sauliaus Margio padėka. Joje įvertinta aktyvi ir ilgametė veikla, grindžiama bendruomeniškumu bei žmogiškosiomis vertybėmis.

    Susirinkimo metu pristatytos klubo veiklos ir finansinės ataskaitos, aptarti ateities darbai bei tęstinės iniciatyvos. Naujos kadencijos laikotarpiui klubo pirmininke ir toliau išrinkta Adelė Dobilienė.

  • Pagėgių savivaldybė skelbia NVO finansavimo konkursą: paraiškų laukiama iki gegužės 15 dienos

    Pagėgių savivaldybė skelbia NVO finansavimo konkursą: paraiškų laukiama iki gegužės 15 dienos

    Kas gali teikti paraiškas

    Pagėgių savivaldybė kviečia savivaldybės teritorijoje registruotas ir veiklą vykdančias nevyriausybines bei bendruomenines organizacijas teikti paraiškas projektų finansavimui iš savivaldybės biudžeto. Organizacijos turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo ir Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo apibrėžtis.

    Parama skiriama konkurso būdu, o tas pats pareiškėjas vieno kvietimo metu gali pateikti tik vieną paraišką. 2026 metais konkursui numatyta 5 000 eurų.

    Terminai ir prioritetai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15.45 valandos. Paraiškos, pateiktos pavėluotai arba neatitinkančios reikalavimų, nebus vertinamos.

    Šiais metais finansavimas orientuotas į organizacijų veiklos stiprinimą, tikslinių projektų įgyvendinimą ir gebėjimų stiprinimą teikiant viešąsias paslaugas. Taip pat numatytas finansavimas veikloms, susijusioms su Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimu ir strateginės valstybės bei NVO partnerystės įsipareigojimais.

    Ką svarbu pridėti prie paraiškos

    Paraiška turi būti užpildyta lietuvių kalba, parengta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Kartu įprastai prašoma pateikti Juridinių asmenų registro išrašą bei įstatų ar nuostatų kopiją, jei teikiama pirmą kartą arba dokumentuose buvo pakeitimų.

    Taip pat svarbu pridėti projekto poreikį pagrindžiančius dokumentus, o jei projektas vykdomas su partneriais, pateikti bendradarbiavimo sutartį. Jeigu prašoma kompensuoti patirtas išlaidas, turi būti pateikiamos tas išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos.

    Jei organizacija vykdo projektą, kuriam jau skirtas nacionalinis ar Europos Sąjungos finansavimas, savivaldybė numato galimybę prisidėti prie nuosavo įnašo. Tokiais atvejais gali būti skiriama iki 15 proc. nuo finansuoto projekto tinkamų išlaidų, reikalingų bendrafinansavimui.

    „Vienas dažniausių paraiškų trūkumų – nepakankamai aiškiai pagrįstas projekto poreikis ir nepateikti reikalingi dokumentai. Dėl to verta iš anksto pasiruošti ir patikrinti, ar paraiška užpildyta pilnai“, – teigiama savivaldybės pateiktoje informacijoje.

    Paraišką su privalomais dokumentais galima pateikti savivaldybėje atvykus į priimamąjį Vilniaus gatvėje Pagėgiuose arba pateikti elektroniniu būdu, pasirašius elektroniniu parašu. Teikiant popierinius dokumentus, jie turi būti sunumeruoti, susegti ir tinkamai patvirtinti.

    Taip pat įspėjama, kad konkurse negali dalyvauti organizacijos, kurių veikla sustabdyta, kurioms taikomas turto areštas, kurios likviduojamos ar dalyvauja bankroto procedūrose. Ribojimai taikomi ir tais atvejais, jei anksčiau buvo esminių sutarčių pažeidimų, pateikti neteisingi duomenys arba nėra pateiktos privalomos finansinės ir veiklos ataskaitos Registrų centrui.

    Paraiškas vertins savivaldybės sudaryta komisija pagal nustatytą vertinimo anketą. Organizacijoms rekomenduojama nepalikti pateikimo paskutinei dienai ir įsitikinti, kad visa informacija yra nuosekli, o išlaidos aiškiai susietos su planuojamomis veiklomis.

    Dėl konsultacijų konkurso klausimais galima kreiptis į Pagėgių savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrių. Savivaldybė pabrėžia, kad tinkamai parengta paraiška padidina galimybes gauti finansavimą ir sklandžiai įgyvendinti suplanuotas veiklas vietos bendruomenei.

  • Ukmergėje įtraukties forumas „Skirtingi kartu“: ką realiai keičia mokyklose ir šeimų kasdienybėje

    2026 metais balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“, subūręs švietimo bendruomenių, savivaldybių, institucijų ir šeimų atstovus. Pagrindinis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui ir tam, kaip jį įgyvendinti taip, kad jis veiktų ne tik dokumentuose, bet ir klasėse.

    Renginys buvo skirtas Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybių bendruomenėms. Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Ukmergės „Ryto“ ugdymo centru, o diskusijas moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė.

    Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, renginyje dalyvavo ir kiti savivaldybės atstovai. Organizatorių teigimu, tikslas buvo sukurti erdvę atviram dialogui apie tai, kas padeda mokykloms priimti skirtingus mokinių poreikius ir kokių sprendimų vis dar trūksta.

    Forumo pradžioje Viačeslavas Mickevičius (Slavka Channel) įžangą papildė asmeninėmis įžvalgomis apie bendrystę ir pagalbą kasdienėje aplinkoje. Tokia įžanga, pasak dalyvių, padėjo pereiti nuo abstrakčių sąvokų prie realių situacijų, su kuriomis susiduria vaikai, tėvai ir pedagogai.

    Kas šiandien laikoma įtrauktimi

    Įtraukusis ugdymas Lietuvoje vis dažniau suprantamas kaip visos mokyklos kultūra, o ne tik papildoma pagalba atskiroms grupėms. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles dėl saugios aplinkos, laiku teikiamą švietimo pagalbą, pritaikytas užduotis ir bendradarbiavimą su šeima.

    Forume akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai sprendimai priimami komandoje, o atsakomybė nėra paliekama vien klasės mokytojui. Daug diskusijų sukasi ir apie mokyklos pasirengimą: nuo specialistų prieinamumo iki pagalbos planavimo ir komunikacijos su tėvais.

    Nuo pranešimų iki bendradarbiavimo

    Renginio programa kvietė ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai įsitraukti į aptarimus bei patirčių mainus. Dalyviai dalijosi kasdieniais pavyzdžiais, kas padeda kurti saugią mokyklos aplinką, ir kur dažniausiai kyla įtampa, kai vaiko poreikiai nesutampa su įprasta tvarka.

    Įtraukta ir bendrystei skirta dalis: pertraukų metu dalyviai mezgė naujus ryšius, dalyvavo veiklose, o NVO alėjoje nevyriausybinės organizacijos pristatė savo paslaugas bei paramos galimybes. Tokie kontaktai dažnai tampa praktine pagalba šeimoms ir mokykloms, ypač kai reikia greitų sprendimų konkrečiam vaikui.

    Forumas – platesnio ciklo dalis

    „Skirtingi kartu“ forumų ciklas jau buvo surengtas Kaišiadoryse, Plungėje ir Panevėžyje, o organizatoriai fiksuoja didelį susidomėjimą skirtinguose regionuose. Skelbiama, kad iki šiol forumai pritraukė daugiau nei 600 dalyvių, o komunikacija apie renginius pasiekė apie 500 000 žmonių.

    Ukmergėje vykęs renginys yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“ dalis. Projekto kryptis siejama su įtraukiojo ugdymo stiprinimu ir aplinkos kūrimu, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, matomas ir turintis realias galimybes mokytis pagal savo poreikius.

    Savivaldybės administracijos informacija.

  • Alytaus rajonas kviečia teikti kandidatūras garbės piliečio vardui: paraiškos iki birželio 12 dienos

    Alytaus rajonas kviečia teikti kandidatūras garbės piliečio vardui: paraiškos iki birželio 12 dienos

    Alytaus rajono savivaldybė pradėjo kandidatų Alytaus rajono garbės piliečio vardui teikimą. Tai aukščiausias savivaldybės įvertinimas, skiriamas už išskirtinius nuopelnus rajonui ir Lietuvos valstybei bei ilgalaikę, nuoseklią veiklą visuomenei svarbiose srityse.

    Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas už pasiekimus mokslo, kultūros, švietimo, meno, sporto, sveikatos, socialinės apsaugos, aplinkosaugos, verslo ir kitose srityse. Taip pat įvertinami kilnūs poelgiai, turėję reikšmingą poveikį bendruomenei.

    Kas gali siūlyti kandidatus?

    Teikti kandidatūras gali Alytaus rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Kandidatus taip pat gali siūlyti ne mažesnė kaip 20 asmenų grupė, pateikdama teikiančiųjų sąrašą su parašais.

    Šiuo metu Alytaus rajono garbės piliečio vardas savivaldybės tarybos sprendimais jau suteiktas 19 asmenų. Įprastai apdovanojimas įteikiamas Valstybės dienos minėjimo metu Dauguose.

    Terminai ir pateikimas

    Pretendentų anketos priimamos nuo balandžio 29 dienos iki birželio 12 dienos. Dokumentus galima pateikti Alytaus rajono savivaldybės administracijos priimamajame, Pulko gatvėje 21, Alytuje, arba el. paštu info@arsa.lt.

    Kartu su pretendento anketa būtina pateikti kandidato sutikimą dėl teikimo apdovanojimui ir asmens duomenų tvarkymo. Jei siūloma apdovanoti po mirties, reikalingas artimųjų sutikimas dėl apdovanojimo ir asmens duomenų tvarkymo.

    Ką svarbu žinoti prieš teikiant?

    Kandidatūras vertina pagal nustatytą tvarką, o galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Dėl to siūlyme verta aiškiai pagrįsti nuopelnus, pateikti konkrečius faktus ir informaciją apie ilgalaikį indėlį į Alytaus rajono bendruomenę.

    Nuostatai, pretendento anketa ir sutikimų formos skelbiami Alytaus rajono savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybė ragina nelaukti termino pabaigos ir dokumentus pateikti iš anksto, kad prireikus būtų galima patikslinti trūkstamą informaciją.

  • Kalvarijos savivaldybė pradėjo NVO paraiškų priėmimą 2026 metams: ką svarbu pateikti iki balandžio 30 dienos

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė kvietimą nevyriausybinėms organizacijoms teikti paraiškas finansavimui pagal NVO rėmimo programą 2026 metams. Parama skiriama projektams, kurie įgyvendinami savivaldybės teritorijoje ir atliepia vietos bendruomenės poreikius.

    Kvietimas grindžiamas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 27 dieną priimtu sprendimu Nr. T-49, kuriuo patvirtintas NVO rėmimo programos tvarkos aprašas. Šis dokumentas nustato, kas gali pretenduoti į lėšas, kokie projektai laikomi tinkamais ir kaip vertinamos pateiktos paraiškos.

    Paraiškas savivaldybė priima iki 2026 metų balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad organizacijoms svarbu nedelsti ir iš anksto pasirūpinti tiek pačia paraiška, tiek visais privalomais priedais.

    Savivaldybė nurodo, kad pateikiami dokumentai turi būti teikiami su lydraščiu, sunumeruoti ir patvirtinti organizacijos antspaudu bei vadovo parašu. Praktikoje tai dažnai tampa vieta, kur paraiškos grąžinamos tikslinti, todėl verta prieš pateikimą dar kartą pasitikrinti formalumus.

    Paraišką galima pateikti el. paštu, tačiau tokiu atveju ji turi būti pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat dokumentus galima pristatyti atvykus į savivaldybės administracijos priimamąjį Laisvės gatvėje 2, Kalvarijoje, pirmame aukšte.

    Dėl projektų pateikimo ir paraiškų rengimo klausimų konsultuoja Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Liveta Jonušienė. Savivaldybė ragina iškilus neaiškumams kreiptis iš anksto, kad iki termino pabaigos nereikėtų skubiai taisyti dokumentų.

  • Telšių rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas: dalinis finansavimas senjorų organizacijų projektams

    Telšių rajono savivaldybė kviečia vyresnio amžiaus žmonių organizacijas ir kitas pensinio amžiaus asmenis vienijančias nevyriausybines organizacijas bei viešąsias įstaigas teikti veiklos projektų paraiškas. Atrinktiems projektams numatytas dalinis finansavimas iš Telšių rajono savivaldybės 2026 metais biudžeto.

    Paraiškas gali teikti Telšių rajone teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, kurie veikia Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė pabrėžia, kad pareiškėjai turi atitikti reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo tvarkoje.

    Paraiškų teikimo terminas

    Paraiškos priimamos einamaisiais metais nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 31 dienos. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir dokumentus parengti iš anksto, kad būtų laiku pateikti visi privalomi duomenys.

    Projektai turi būti teikiami vadovaujantis lėšų projektams finansuoti paskirstymo tvarkos aprašu. Šiame dokumente apibrėžiami paraiškų vertinimo kriterijai, finansuojamos veiklos ir kiti praktiniai reikalavimai, svarbūs planuojant veiklas bei biudžetą.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė kviečia kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiąją specialistę Rimantę Norvaišę telefonu +370 444 40 296 arba elektroniniu paštu rimante.norvaise@telsiai.lt.

    Ši kvietimo priemonė orientuota į bendruomeniškumo stiprinimą ir senjorų įtrauktį, todėl pareiškėjams rekomenduojama aiškiai pagrįsti planuojamų veiklų naudą, pasiekiamumą tikslinėms grupėms ir numatomą rezultatą Telšių rajono gyventojams.