CP v2

Tag: Nord Stream

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • Putinas apie Nord Stream užkulisius: kodėl Lenkija buvo svarbi ir ką reiškia šis pareiškimas dabar

    Rusijos vadovas Vladimiras Putinas interviu valstybinės žiniasklaidos žurnalistui Pavelui Zarubinui teigė, kad antroji Nord Stream dujotiekio gija esą iš pradžių buvo planuota per Lenkiją. Pasak jo, buvo parengta dalis infrastruktūros, tačiau galiausiai pasirinktas maršrutas Baltijos jūros dugnu.

    Putinas sprendimą aiškino siekiu „sumažinti riziką“ ir tvirtino, kad Varšuva neva prieštaravo jūriniam variantui dėl galimų tranzito pajamų praradimo. Tokia versija atitinka ilgalaikę Kremliaus liniją Nord Stream pristatyti kaip pirmiausia ekonominį, o ne geopolitinį projektą.

    Kodėl Lenkija buvo svarbi?

    Iš platesnės perspektyvos Lenkijos vaidmuo šiame pasakojime yra didesnis nei vien tranzito mokesčiai. Dešimtmečius rusiškos dujos į Vakarų Europą keliavo per Vidurio ir Rytų Europos valstybes, tarp jų ir per Jamalo–Europos dujotiekį, vedusį per Baltarusiją ir Lenkiją į Vokietiją.

    Nord Stream pakeitė šią architektūrą: pirmoji gija pradėjo veikti 2011 metais, antroji – 2012 metais. Dvi vamzdyno gijos Baltijos jūros dugnu sudarė tiesioginį ryšį tarp Rusijos pakrantės ir Vokietijos, o bendra metinė galia siekė apie 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Tiesioginis maršrutas Rusijai suteikė galimybę didelius dujų kiekius tiekti Vokietijai apeinant Lenkijos ir Ukrainos perdavimo infrastruktūrą. Valstybėms tranzitu tai reiškė ne tik potencialių pajamų sumažėjimą, bet ir silpnesnę derybinę poziciją bei mažesnį vaidmenį tiekimo saugumo sistemoje.

    Baltijos maršrutas ir geopolitika

    Maskvos požiūriu jūrinis kelias mažino priklausomybę nuo trečiųjų šalių, esančių tarp tiekėjo ir pirkėjo. Ekonominis argumentas taip pat buvo akivaizdus: Vokietija gavo papildomą tiesioginį pajėgumą, o Rusija – patogesnę prieigą prie vienos didžiausių Europos dujų rinkų.

    Tačiau ekonomika ir strategija šiame projekte persidengė. Daliai Europos Sąjungos valstybių, ypač Lenkijai ir kitoms regiono šalims, Nord Stream 2 kėlė klausimų dėl energetinio saugumo, priklausomybės nuo vieno tiekėjo didėjimo ir tradicinių tranzito kelių politinės reikšmės mažėjimo.

    Kodėl tai pasakoma būtent dabar?

    Po 2022 metų Nord Stream tema vėl įgavo papildomą svorį. 2022 metų rugsėjį sprogimai apgadino tris iš keturių Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 gijų, o tyrimai dėl sabotažo iki šiol turi politinių pasekmių ir yra jautri tema Europoje.

    Putino pasakojimas, kad antra gija galėjo eiti per Lenkiją, šiandien gali būti suprantamas ir kaip bandymas suformuoti palankesnį naratyvą apie praeities energetinį modelį. Rusijai netekus didelės dalies Europos dujų rinkos, Kremliaus interesas gali būti parodyti ankstesnį bendradarbiavimą kaip „racionalų“ ir nutrauktą dėl politikos, o ne dėl saugumo rizikų.

    „Nord Stream buvo planuotas taip, kad sumažintų riziką ir užtikrintų stabilų tiekimą“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Šį pareiškimą verta vertinti atsargiai: jis gali turėti faktinių detalių apie ankstyvas projektavimo idėjas, bet kartu gali būti ir sąmoningas bandymas perrašyti projekto prasmę šiandienos politiniame kontekste. Europos diskusijose esminis klausimas išlieka tas pats: kaip energetinė infrastruktūra veikia valstybių priklausomybes, derybinę galią ir saugumo balansą.

  • AfD planuoja atgaivinti Nord Stream: ką žada Meklenburgo rinkėjams ir kaip tai keistų energijos politiką

    Vokietijos partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) padalinys Meklenburge–Pomeranijoje svarsto planą suremontuoti ir vėl paleisti dujotiekį Nord Stream, jei laimėtų regiono rinkimus. Apie tai paskelbė žurnalas Der Spiegel, remdamasis partijos programos projektu.

    Šioje žemėje rinkimai numatyti rugsėjo 20 dieną, o apklausos AfD čia rodo apie 35 proc. palaikymą. Toks rezultatas teoriškai atvertų kelią partijai dalyvauti regiono valdžios formavime, nors iki šiol per visą savo istoriją AfD nė vienoje žemėje nėra ilgalaikiai perėmusi valdžios.

    Kas numatyta programoje?

    Der Spiegel skelbia, kad AfD parengė dokumentą, kuris pristatomas kaip būsimos valdžios programa ir turėtų būti tvirtinamas partijos suvažiavime gegužės 30 dieną Grimmeno mieste. Jame, be kitų ekonomikos ir energetikos krypčių, akcentuojamas Nord Stream veiklos atnaujinimas.

    Partija taip pat kalba apie pasirengimą grįžti prie branduolinės energetikos ir kritikuoja vėjo energetikos plėtrą, siūlydama ją stabdyti ar riboti. Tokia kryptis atspindi platesnes diskusijas Vokietijoje dėl energijos kainų, pramonės konkurencingumo ir energetinio saugumo po 2022 metų krizės.

    Kodėl Nord Stream klausimas toks jautrus?

    Nord Stream dujotiekiai Baltijos jūroje tapo vienu ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų simbolių. 2022 metais dalis infrastruktūros buvo smarkiai apgadinta per sprogimus, o po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje Vokietija ir ES iš esmės perorientavo dujų tiekimą, sparčiai plėsdamos suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus ir mažindamos priklausomybę nuo Rusijos.

    Net jei regiono valdžia palaikytų Nord Stream atnaujinimo idėją, realus jos įgyvendinimas priklausytų nuo daug platesnių sprendimų: federalinės Vokietijos politikos, reguliavimo, sankcijų aplinkos, infrastruktūros techninės būklės ir tarptautinių saugumo rizikų vertinimo. Dėl to tokie pažadai labiau veikia kaip politinis signalas rinkėjams, o ne greitai įgyvendinamas projektas.

    AfD 2013 metais iškilusi kaip euroskeptiška jėga, vėliau vis labiau persiorientavo į migracijos ir tapatybės temas, o Vokietijoje dažnai apibūdinama kaip dešinioji populistinė partija. Energetikos klausimai jai tampa viena pagrindinių krypčių, kuria siekiama pasinaudoti visuomenės nuovargiu dėl kainų šuolių ir pramonės iššūkių.