Trumpo signalas dėl verslo su Rusija po karo: ką tai reikštų Lenkijos saugumui ir dujoms Europoje

Trumpo pareiškimas ir jo kontekstas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad pasibaigus karui Ukrainoje JAV siektų atnaujinti ekonominius ryšius ir su Ukraina, ir su Rusija. Jis kalbėjo apie laikotarpį, kai abi pusės pasiektų susitarimą, o tuomet esą atsirastų erdvės verslui.

Pareiškimas nuskambėjo aptariant ir pranešimus apie galimas rusiško kapitalo sąsajas su suskystintųjų gamtinių dujų projektu Aliaskoje. Trumpas konkrečių detalių nekomentavo, tačiau pabrėžė bendrą kryptį dėl verslo santykių po karo.

„Tikrai vykdysime verslą su Ukraina ir su Rusija po to, kai šis karas pasibaigs“, – sakė Donaldas Trumpas.

Kodėl tai jautru Lenkijai

Lenkijai tokia retorika kelia nerimą pirmiausia dėl saugumo ir energetikos. Varšuva dar iki plataus masto invazijos nuosekliai tvirtino, kad Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų didina politinį pažeidžiamumą, o energetika naudojama kaip spaudimo priemonė.

Jei po karo tarptautinėje arenoje išryškėtų politinė valia greičiau normalizuoti prekybą su Maskva, kiltų spaudimas peržiūrėti sankcijų režimą. Lenkijos požiūriu, sankcijų švelninimas nepasiekus tvaraus sprendimo Ukrainoje reikštų papildomus finansinius srautus Rusijai ir didesnes jos galimybes atkurti karinį potencialą.

Dujos, sankcijos ir Nord Stream šešėlis

Energetikos tema šioje diskusijoje ypač jautri dėl ankstesnių debatų apie rusiškų dujų grįžimą į Europos rinką. Nors Europos Sąjunga po 2022 metų siekė mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, dalis rinkos vis dar jautriai reaguoja į kainų svyravimus ir tiekimo rizikas.

Lenkijoje nuogąstaujama, kad politinis posūkis Vašingtone galėtų sustiprinti argumentus tiems Europos veikėjams, kurie ragintų pragmatiškai grįžti prie didesnio rusiškų energijos išteklių importo. Toks scenarijus Varšuvai reikštų išaugusią geopolitinę riziką ir silpnesnį atgrasymą regione.

Ką tai reikštų toliau

Trumpas savo pasisakymuose akcentavo galimą ekonominio bendradarbiavimo atnaujinimą po karo, tačiau lieka neaišku, kokiomis sąlygomis tai būtų daroma ir kaip būtų suderinta su sąjungininkų politika Europoje. Praktikoje bet koks sankcijų švelninimas reikalautų politinių sprendimų ir sudėtingų derybų tiek JAV, tiek su partneriais.

Lenkijai ir kitoms rytinio NATO flango valstybėms tai signalas atidžiau vertinti, kaip ateityje gali kisti Vakarų vienybė Rusijos atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat didina spaudimą spartinti energetinės nepriklausomybės priemones ir mažinti riziką, kad energetika vėl taptų politinio šantažo įrankiu.