CP v2

Tag: Nvidia

  • „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su Londone įsikūrusiu puslaidininkių startuoliu „Fractile“ dėl didelio našumo lustų tiekimo. Skelbiama, kad tikslas – mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ ir atpiginti modelių paleidimą bei aptarnavimą.

    Rinkoje generatyviojo DI skaičiavimo pajėgumų paklausa auga greičiau nei spėja plėstis duomenų centrų infrastruktūra. Dėl to „Nvidia“ H100 ir panašūs sprendimai išlieka brangūs, o jų prieinamumas tampa verslo planus ribojančiu veiksniu net didžiausiems žaidėjams.

    „Anthropic“, kurianti „Claude“ modelių šeimą, šiandien remiasi „Nvidia“ greitintuvais ir debesijos partnerių siūlomais individualizuotais procesoriais. Įmonė yra sulaukusi kelių milijardų investicijų iš „Amazon“ ir „Google“, o tai leidžia agresyviai plėsti skaičiavimo resursus, tačiau kartu didina spaudimą efektyvumui.

    Analitikai pabrėžia, kad perėjimas nuo universalių lustų prie labiau specializuotų sprendimų tampa platesne tendencija. Panašia kryptimi juda ir kitos technologijų bendrovės, siekiančios geriau kontroliuoti infrastruktūros kainą, energijos sąnaudas ir tiekimo grandinės rizikas.

    Kas išskiria „Fractile“ architektūrą?

    „Fractile“ įkurta 2022 metais, o vienas ryškiausių startuolio vardų siejamas su Oksforde daktaro laipsnį įgijusiu Walteriu Goodwinu. Įmonė siūlo vadinamąją atminties ir skaičiavimo sujungimo kryptį, kai duomenys laikomi kuo arčiau skaičiavimo branduolių.

    Startuolio teigimu, ši koncepcija remiasi statine operatyviąja atmintimi SRAM, kuri, skirtingai nei DRAM, nereikalauja nuolatinio atnaujinimo. Tai teoriškai gali sumažinti duomenų judėjimo kaštus, kurie dideliuose kalbos modeliuose dažnai tampa našumo „butelio kakleliu“.

    „Fractile“ viešai mini, kad tam tikrais scenarijais didelių kalbos modelių vykdymas galėtų būti iki 100 kartų spartesnis, o eksploatacinės sąnaudos – mažesnės iki 90 proc. Vis dėlto šiuos skaičius rinka vertina atsargiai, nes masinei duomenų centrų eksploatacijai svarbūs ne tik testų rezultatai, bet ir patikimumas, programinės įrangos ekosistema bei gamybos apimtys.

    Kada lustai galėtų pasiekti duomenų centrus?

    Šiuo metu „Fractile“ technologija dar vystoma, o komercinis produktas nėra plačiai prieinamas. Skelbiama, kad pilno masto diegimas duomenų centruose galėtų būti realistiškesnis tik apie 2027 metus, todėl bet koks susitarimas su „Anthropic“ būtų labiau strateginis nei greitas sprendimas „čia ir dabar“.

    Taip pat pranešama, kad „Fractile“ derasi dėl maždaug 170 500 000 eurų investicijos, o įmonės vertė galėtų viršyti 853 000 000 eurų. Tokie skaičiai atspindi investuotojų lūkestį, kad naujos architektūros gali pakeisti DI skaičiavimo ekonomiką, ypač modelių vykdymo, o ne mokymo etape.

    Derybos su „Anthropic“, kaip teigiama, kol kas yra ankstyvoje stadijoje ir įpareigojantis kontraktas nėra pasirašytas. Vis dėlto pats didelės rinkos dalyvės dėmesys rodo, kad kova dėl greitesnio ir pigesnio skaičiavimo pajėgumo tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemsiančių, kas laimės DI lenktynes.

  • Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Po įtemptos nakties, kai finansines ataskaitas paskelbė dalis didžiųjų technologijų bendrovių, televizijos laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris išskyrė dvi akcijas, kurias, jo teigimu, verta svarstyti kaip pirkinius. Rinka į rezultatus reagavo nevienodai, o nuotaikas papildomai kaitino diskusijos apie dirbtinio intelekto investicijų grąžą.

    Remiantis jo aptarta rinkos dinamika, „Alphabet“ po rezultatų išsiskyrė teigiama reakcija, o „Meta Platforms“ sulaukė daugiausia kritikos iš investuotojų ir patyrė ryškiausią smukimą. J. Crameris teigė, kad jo aiškiausia pirkimo rekomendacija tarp didžiųjų technologijų bendrovių šį kartą tenka „Amazon“.

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad būtent šis ketvirtis taps lūžio tašku, kai įmonių išlaidos DI infrastruktūrai pradės labiau atsispindėti pajamose ir pelningume. Tačiau įmonių komentarai apie savo lustus ir spartinimo sprendimus, pasak investuotojų, kelia klausimų, ar DI grandinėje neįvyks persiskirstymas.

    Vienu didesnių pralaimėtojų po šių rezultatų bangos buvo laikoma „Nvidia“, kurios akcijos krito, nors pastarosiomis savaitėmis buvo pradėjusios atsigauti. J. Crameris akcentavo, kad dalį kritimo gali lemti ne fundamentiniai veiksniai, o rinkos baimė dėl to, kaip greitai didžiosios bendrovės gali keisti tiekėjus ar daugiau remtis vidiniais sprendimais.

    Jis pabrėžė, kad net ir kalbėdamos apie nuosavus procesorius, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ar „Amazon“ vis dar išlieka reikšmingos „Nvidia“ klientės. Jo vertinimu, aiškesnį vaizdą, kiek realiai didieji žaidėjai išleido „Nvidia“ produkcijai, turėtų parodyti būsimi pačios bendrovės rezultatai.

    J. Cramerio teigimu, investuotojams, kurie jau turi „Nvidia“ poziciją, skubėti parduoti nereikėtų, o neturintys šios akcijos galėtų svarstyti įėjimą, ypač jei kaina dar šiek tiek sumažėtų. Tuo pat metu jis išlaikė aiškią žinutę dėl „Amazon“ kaip pagrindinio pasirinkimo tarp vadinamųjų hiperskalerų po šios rezultatų nakties.

    Analitikai pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžia, kad didžiausia rizika DI temoje slypi ne pačiose technologijose, o lūkesčių tempuose: rinkai svarbu ne tik augančios pajamos, bet ir tai, kaip greitai investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus virsta pelningumu. Dėl to trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai po ataskaitų dažnai būna didesni nei įprastai.

  • Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Po kelių savaičių įtampos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros kaštų puslaidininkių sektorius balandį vėl tapo vienu karščiausių Volstryte. „Nasdaq“ PHLX puslaidininkių indeksas po kritimo kovą balandį šoktelėjo dešimtimis procentų, investuotojams grįžtant į rizikingesnes pozicijas.

    Rinkos nuotaikas labiausiai pakurstė geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistiškesnės prognozės. Tarp ryškiausių šuolių minimas „Intel“, kurio akcijos po rezultatų paskelbimo fiksavo vieną geriausių dienų per kelis dešimtmečius.

    Augimas palietė ne vieną bendrovę, siejamą su DI skaičiavimo pajėgumais ir duomenų centrų plėtra. Investuotojai šįkart akcentuoja, kad paklausa plečiasi ir apima daugiau grandžių nei vien kelis akivaizdžiausius DI laimėtojus.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Analitikai pabrėžia tris veiksnius: didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijų atsparumą, kylančius pelno lūkesčius ir didėjantį tikėjimą, kad DI projektai generuoja apčiuopiamas pajamas. Po anksčiau išaugusio skepticizmo rinkai prireikė kelių stipresnių ataskaitų, kad sugrįžtų pasitikėjimas.

    Kartu mažėjo baimė, jog milžiniškos kapitalo išlaidos duomenų centrams taps per didele našta įmonių pinigų srautams. Dalis investuotojų dabar vertina, kad DI infrastruktūros ciklas pereina iš pažadų į realius užsakymus, o tai matoma ir puslaidininkių tiekimo grandinėje.

    Geopolitika gali įkąsti

    Vis dėlto optimistinį scenarijų temdo geopolitinė rizika ir tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Rinkoje aptariama, kad Irano karo kontekstas didina trikdžių tikimybę logistikoje, o įmonės ir pirkėjai gali skubėti didinti atsargas, kad apsidraustų nuo vėlavimų.

    Ypač jautri tema yra helis, kuris naudojamas įvairiuose puslaidininkių gamybos procesuose. Sutrikus žaliavų ir transporto srautams, brangsta ne tik komponentai, bet ir didėja rizika, kad gamintojams teks perplanuoti pristatymus, o užsakovams atidėti projektus.

    Įtampą kelia ir pati duomenų centrų plėtra: vis dažniau kalbama apie ribotą fizinę infrastruktūros talpą, pavyzdžiui, elektros tinklų prijungimų, transformatorių ir kitos įrangos trūkumą. Tai reiškia, kad noras investuoti nedingsta, tačiau realūs pajėgumai ne visuomet spėja paskui planus.

    Ko lauks rinka toliau

    Artimiausiais mėnesiais sektoriaus kryptį lems tai, ar didžiosios technologijų grupės išlaikys investicijų tempą, o įmonių prognozės bus keliamos, o ne karpomos. Ne mažiau svarbu, ar geopolitiniai veiksniai nepavers tiekimo grandinės dar labiau nepastovia, nes būtent čia puslaidininkių rinka tradiciškai jautriausia.

    Jei užsakymų augimas išliks platus, o DI infrastruktūros išlaidos bus pateisinamos pajamomis, ralio potencialas gali tęstis. Tačiau bet koks ženklas, kad projektai vėluoja, o žaliavos ar logistika stringa, gali greitai sugrąžinti didesnį kintamumą.

  • DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    Volstrito analitikai prognozuoja, kad pasaulinės didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į DI infrastruktūrą 2027 metais gali perkopti 1 trilijoną eurų. Tokios prognozės pasirodė po naujausių ketvirčio rezultatų pristatymų, kuriuose vadinamieji hiperskalės debesijos tiekėjai atskleidė dar ambicingesnius plėtros planus.

    Remiantis rinkos vertinimais, 2026 metais bendros kapitalo išlaidos šiame sektoriuje gali siekti apie 800–900 mlrd. eurų. Analitikai pabrėžia, kad investicijas didina ne tik auganti DI paslaugų paklausa, bet ir ribota duomenų centrų įrangos pasiūla bei brangstantys komponentai.

    Milžiniški biudžetai ir spaudimas atsipirkimui

    Tarp daugiausiai investuojančių įvardijamos „Google“ patronuojanti „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“. Bankų analitikų skaičiavimai rodo, kad jų planuojamos metinės kapitalo išlaidos jau skaičiuojamos šimtais milijardų eurų, o kai kuriais atvejais augimo tempai per metus siekia dviženklius skaičius.

    Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kada tokios investicijos atsipirks. Rinkoje didėja jautrumas tam, ar DI infrastruktūra realiai virsta pajamomis, ypač debesijos paslaugose, kur klientai sudaro ilgalaikes sutartis, o bendrovės fiksuoja užsakymų portfelius.

    Debesija rodo monetizacijos ženklus

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dalis bendrovių jau demonstruoja DI investicijų poveikį finansams: spartėja debesijos pajamos, didėja sutartinių įsipareigojimų portfeliai, o tai leidžia pagrįsti tolesnį duomenų centrų plėtimą. Kita vertus, rinkos dalyviai vertina ne vien augimą, bet ir tai, ar pavyksta išlaikyti pelningumą didėjant amortizacijai bei energijos sąnaudoms.

    Didžiausiu iššūkiu išlieka tai, kad DI infrastruktūrai reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir plataus spektro kitų komponentų: atminties, tinklų įrangos, serverių procesorių, spartaus duomenų perdavimo sprendimų. Dėl to investicijų apimtis auga greičiau nei vieno produkto ar vienos tiekimo grandinės pajėgumai.

    Kas iš to uždirba pirmieji?

    Nuosekliai didėjant kapitalo išlaidoms, aiškūs laimėtojai trumpuoju laikotarpiu yra lustų, atminties ir duomenų centrų įrangos gamintojai. Analitikai pabrėžia, kad DI plėtra skatina paklausą ne tik GPU, bet ir specializuotiems spartintuvams bei naujos kartos procesoriams, kurie reikalingi vadinamųjų DI agentų ir kitų sudėtingų taikymų veikimui.

    Tuo pat metu rizika išlieka dvejopa: jei DI paslaugų kainodara nesugebės kompensuoti milžiniškų investicijų, daliai bendrovių gali tekti koreguoti planus, o investuotojai gali reikalauti griežtesnės kapitalo drausmės. Vis dėlto šiandien rinka labiau linkusi tikėti, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju ilgalaikiu ciklu, panašiu į ankstesnes debesijos ar mobiliųjų technologijų bangas.

    Dar vienas veiksnys, darantis įtaką išlaidoms, yra komponentų kainų dinamika: ypač svarbi atminties rinka, kur kainų šuoliai gali reikšmingai padidinti vieno duomenų centro įrengimo savikainą. Dėl to bendrovės vis dažniau akcentuoja, kad investicijų augimą lemia ne vien apimtys, bet ir brangstantys techniniai sprendimai.

  • Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Balandį technologijų sektorius JAV biržose fiksavo ryškų šuolį: Nasdaq Composite indeksas pakilo 15,29 proc. Tai didžiausias mėnesio prieaugis nuo 2020 metų balandžio, kai rinkas supurtė Covid-19 pandemijos pradžia.

    Investuotojų nuotaikas labiausiai pakurstė didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai. „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o ypač daug dėmesio sulaukė debesijos paslaugų augimas.

    „Alphabet“ akcijos po rezultatų šoktelėjo apie 10 proc., o per mėnesį pabrango 34 proc. Tai bendrovei geriausias mėnuo nuo 2004 metų spalio, kai įmonė buvo ką tik įžengusi į biržą.

    „Meta“ akcijos vieną prekybos dieną krito apie 9 proc., kai bendrovė paskelbė didinanti kapitalo išlaidas. Vis dėlto bendrai per mėnesį „Meta“ išliko pliuso zonoje ir užfiksavo beveik 7 proc. prieaugį.

    Ypač stipriai balandį pasirodė puslaidininkių ir lustų gamintojų akcijos, nes rinkoje toliau akcentuojamas augantis duomenų centrų poreikis. „Micron“ ir „Advanced Micro Devices“ per mėnesį atitinkamai pakilo 53 proc. ir 74 proc., o „Nvidia“ prieaugis siekė apie 14 proc.

    Įspūdingiausia mėnesio istorija tapo „Intel“: jos akcijos balandį maždaug padvigubėjo, o tai laikoma geriausiu mėnesiu per visą bendrovės 55 metų istoriją. Tokie judėjimai parodė, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu vėl dominuoja rizikos apetitas.

    Balandžio ralis tapo lūžio tašku po silpnesnės 2026 metų pradžios, kai dalį technologijų bendrovių slėgė abejonės dėl pelningumo ir konkurencijos, kurią spartina dirbtinis intelektas. Nuo metų pradžios Nasdaq Composite yra pakilęs apie 7 proc., o didžioji šio augimo dalis susikaupė būtent balandį.

  • Švedų teisinio DI startuolis „Legora“ pritraukė 42 mln. eurų: D etapo suma perkopė 500 mln.

    Stockholm’s Legora today announced a €42 million ($50 million) extension of its previously announced Series D financing, bringing the total round to €513 million ($600 million) in equity and valuing the company at €4.7 billion ($5.6 billion) post-money.

    The extension adds Atlassian and NVentures (NVIDIA’s venture capital arm) as corporate investors, alongside new financial investors, including Airtree, Barclays, Geodesic, Insight, Liberty Global and Nikesh Arora.

    “Enterprise AI is now entering a new phase,” says Max Junestrand, CEO and Co-founder of Legora. “Foundation models are improving rapidly, but the real breakthrough is in how they’re applied, where AI doesn’t just assist, but executes autonomously with the right level of human oversight. With the support of our investors and customers, we’re building a full agentic operating system for legal work”.

    Legora’s extension, sits at the upper end of a broader 2026 funding pattern in AI-enabled legal and enterprise workflow software. 2026 activity shows substantial capital moving into both core LegalTech, including Orbital and Lawhive’s €50 million rounds, and adjacent agentic AI infrastructure, such as Wonderful’s €129.8 million Series B and Redpine’s Stockholm-based €6.8 million Seed round.

    The presence of Hybridity and Redpine indicates that Sweden, and Stockholm specifically, has also seen related 2026 activity in AI compliance and agentic data infrastructure.

    Against this backdrop, Legora’s round is materially larger than other disclosed European legal-AI comparables, while still aligning with the same investor focus on domain-specific AI systems for regulated or complex professional workflows.

    “As a leader in Legal AI, Legora is showing how deeply integrated, context-aware AI can transform complex workflows. We see strong alignment with Atlassian’s vision for AI-powered team collaboration and look forward to supporting their continued expansion“, adds Sarah Hughes, Atlassian Head of Corporate Development and Product Partnerships.

    Founded in 2023 by CEO Max Junestrand and CTO Sigge Labor, Legora claims to be the world’s first truly collaborative AI for lawyers –  serving over 1,000 organisations across 50+ markets.

    Today’s extended funding round follows a period of rapid growth.

    It now serves tens of thousands of legal professionals at major corporate legal departments, such as Barclays, as well as leading global firms, such as White & Case, HSFK, and Linklaters.

    Corporate legal departments now represent one of Legora’s fastest-growing segments, with adoption accelerating over the past year as in-house teams look to bring the same AI capabilities their outside counsel are already using.

    Among law firms surveyed, an average of 4.3 non-billable hours saved per lawyer per week and 42% reporting new work won as a direct result of using Legora.

    As AI agents move from passive assistants to systems that can act on behalf of users, using tools and completing workflows, the software model is beginning to shift from SaaS toward AaaS (Agent as a Service).

    For legal teams, the company says this means moving beyond isolated use cases to integrated systems that combine firm data, jurisdictional knowledge, and intelligent agents.

  • „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ akcijos šoktelėjo po to, kai bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Pajamos per metus paaugo 17 proc. ir pasiekė apie 160,2 mlrd. eurų, o tai viršijo analitikų prognozes. Grynas pelnas vienai akcijai pagal GAAP standartą taip pat buvo gerokai didesnis, nei laukta.

    Didžiausias dėmesys šįkart teko „Amazon Web Services“ (AWS) segmentui, kurio augimas, anot pateiktų duomenų, paspartėjo iki 28,4 proc. AWS pajamos sudarė apie 33,2 mlrd. eurų, o tai tapo sparčiausiu šio padalinio augimu per kelis pastaruosius metus. Investuotojams tai svarbu, nes būtent debesijos paslaugos tradiciškai generuoja didžiausias maržas.

    Reikšmingą įtaką rezultatų dinamikai turėjo ir vienkartiniai veiksniai. Bendrovė nurodė, kad pelną padidino iki mokesčių gautas apie 14,8 mlrd. eurų neoperacinis prieaugis, susijęs su investicija į „Anthropic“. Dėl to dalis rinkos dalyvių vertino, kad lyginamasis efektas nėra visiškai „švarus“, tačiau veiklos pelningumo tendencija vis tiek išliko palanki.

    Debesija ir reklama tempia pelningumą

    „Amazon“ veiklos pelnas per metus ūgtelėjo 30 proc. ir siekė apie 21,0 mlrd. eurų, taip pat pranokdamas prognozes. Rinkai svarbu tai, kad pelningumas gerėjo ne vien debesijos segmente, bet ir pagrindinėse prekybos operacijose Šiaurės Amerikoje bei tarptautinėse rinkose.

    Papildomą impulsą suteikė aukštos maržos pajamų srautai, ypač reklamos paslaugos ir trečiųjų šalių pardavėjų aptarnavimas. Pastaraisiais metais „Amazon“ reklama tampa vienu svarbiausių stabilaus pelningumo ramsčių, nes leidžia efektyviau monetizuoti milžinišką pirkėjų srautą platformoje.

    Investicijos į lustus ir DI infrastruktūrą

    Bendrovė akcentuoja ir savo vidinių lustų portfelį, įskaitant „Graviton“, „Trainium“ ir „Nitro“. Skelbiama, kad šios krypties metinis pajamų tempas viršijo apie 17,6 mlrd. eurų, o tai rodo didėjantį klientų interesą alternatyvoms brangiai DI infrastruktūrai, ypač kai pasaulyje auga skaičiavimo resursų paklausa.

    „Amazon“ pabrėžia, kad ryšiai su DI ekosistemos žaidėjais stiprėja, o bendrovė siekia išlaikyti lankstumą tiek dėl savo lustų, tiek dėl partnerystės su „Nvidia“. Generalinis direktorius Andy Jassy investuotojams signalizavo, kad klientų pasirinkimas išliks platus, o bendrovė sieks būti platforma, kurioje veikia skirtingi sprendimai.

    Taip pat išsiskyrė užsakymų portfelio rodiklis: AWS sutarčių ir įsipareigojimų apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 321,1 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad šis skaičius dar neatskleidžia viso masto, nes į jį neįtraukiami kai kurie neseniai paskelbti susitarimai.

    Prognozės ir 2026 metų išlaidų planas

    Antrajam ketvirčiui „Amazon“ pateikė optimistiškas pardavimų gaires: tikimasi 16–19 proc. metinio augimo, o pardavimai, bendrovės vertinimu, turėtų siekti apie 171,2–175,6 mlrd. eurų. Veiklos pelnas prognozuojamas maždaug 17,6–21,1 mlrd. eurų intervale.

    Kapitalo investicijos per ketvirtį sudarė apie 39,0 mlrd. eurų, o metinis planas paliktas nepakitęs ir siekia apie 176,5 mlrd. eurų. Dalis išlaidų siejama su DI duomenų centrų plėtra, o taip pat su „Project Kuiper“ palydovinio interneto programa, kuriai tenka augančios sąnaudos.

    Po šių rezultatų dalis analitikų pakėlė „Amazon“ akcijos kainos tikslą, argumentuodami, kad bendrovė vienu metu gerina efektyvumą prekybos versle ir išnaudoja DI paklausą debesijos infrastruktūroje. Vis dėlto rinkos dėmesys išlieka sutelktas į tai, ar sparčios investicijos ir toliau atsipirks maržų augimu, o vienkartiniai pelno veiksniai neužgoš pagrindinės veiklos kokybės.

  • „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    JAV lustų milžinės „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures investavo į Švedijos DI teisės technologijų startuolį „Legora“. Sandoris įvyko bendrovei pasiekus apie 5,2 mlrd. eurų vertinimą, o tai rodo, kad investuotojų dėmesys DI sprendimams teisinėse paslaugose sparčiai auga.

    „Legora“ pranešė, kad „Nvidia“ prisijungė prie 46 mln. eurų dydžio D serijos finansavimo pratęsimo, o bendra per visus etapus pritraukta suma pasiekė apie 552 mln. eurų. Pratęsime dalyvavo ir kiti investuotojai, tačiau „Nvidia“ investicijos dydis nebuvo atskleistas.

    Startuolis kuria DI agentus ir įrankius, skirtus automatizuoti bei standartizuoti teisininkų kasdienius procesus, nuo dokumentų analizės iki užduočių paruošimo ir bylų valdymo. Tokie sprendimai tampa ypač paklausūs didelėse įmonėse ir advokatų kontorose, kur svarbu mažinti laiką rutinai, bet išlaikyti žmogaus kontrolę.

    „Įmonių DI dabar pereina į naują fazę: proveržis vyksta tada, kai DI ne tik padeda, bet ir savarankiškai vykdo užduotis su tinkamu žmogaus prižiūrėjimu“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas.

    Viešumo „Legora“ suteikė ir agresyvesnė rinkodara: šį mėnesį startuolis pristatė reklamos kampaniją su aktoriumi Jude Law. Tokie ėjimai neįprasti teisinėms technologijoms, tačiau padeda greičiau įsitvirtinti itin konkurencingoje DI rinkoje.

    Teisės technologijų segmentas pastaraisiais metais tapo viena karščiausių nišų: įmonės ieško įrankių, kurie sumažintų dokumentų peržiūros kaštus, paspartintų sutarčių ciklus ir padėtų valdyti rizikas. Kartu auga ir reguliacinis spaudimas, todėl tiekėjai vis dažniau akcentuoja audituojamumą, duomenų saugą ir aiškias žmogaus priežiūros ribas.

    Rinkos tempą rodo ir tai, kad Europoje DI startuoliai šiemet jau pritraukė apie 13,9 mlrd. eurų, o dinamika leidžia tikėtis dar vienų rekordinių metų. Tuo pat metu „Nvidia“ stiprina savo ryšius su perspektyviais startuoliais ne tik kapitalu, bet ir technologine kompetencija, taip plėsdama DI ekosistemą už tradicinių sričių ribų.

    „Legora“ teigia sparčiai išaugusi nuo maždaug 40 iki 400 darbuotojų įvairiuose pasaulio miestuose, o jos paslaugomis naudojasi dešimtys tūkstančių teisės profesionalų. Bendrovė taip pat skelbia perkopusi 92 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą, kas DI startuolių rinkoje yra vienas svarbiausių tvaraus augimo rodiklių.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Pasaulinė atminties lustų rinka ir toliau įkaista: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos tęsė kilimą, o analitikai prognozuoja, kad paklausa gali išlikti aukšta iki dešimtmečio pabaigos. Pagrindinis variklis – sparčiai augantys dirbtinio intelekto duomenų centrai, kuriems reikia vis daugiau greitos atminties ir talpios saugyklos.

    Didžiausias spaudimas tenka vadinamajai HBM, arba didelio pralaidumo atminčiai, kuri naudojama kartu su pažangiausiais grafikos procesoriais. Ši atmintis tampa esminiu komponentu DI skaičiavimams, todėl jos pasiūla vis dažniau konkuruoja su įprastai elektronikai naudojamų DRAM lustų gamyba.

    „Rinka galiausiai bus pasirengusi mokėti daugiau už neįprastą maržų ir paklausos patvarumą, kurį leidžia DI“, – sakė „Melius Research“ analitikas Benas Reitzesas.

    Analitikai nurodo, kad gamintojai vis didesnę DRAM pajėgumų dalį nukreipia į HBM, todėl įprastos paskirties atminties pasiūla tampa įtempta, o kainos kyla. Rinkos stebėtojai pastebi, kad spartėjantis DI diegimas keičia pirkėjų elgseną: įmonės vis dažniau siekia užsitikrinti tiekimą iš anksto, kad išvengtų vėlavimų ir kainų šuolių.

    „Skaičiai kalba patys už save: pelno prognozės reikšmingai kyla, o tai maitina labai stiprios atminties kainos“, – sakė „Bernstein“ analitikas Markas Newmanas.

    „Sandisk“ verslui itin svarbi NAND tipo atmintis, naudojama SSD kaupikliuose, o čia paklausą kelia ne tik vartotojų kompiuteriai, bet ir DI infrastruktūra. Duomenų centrams augant, didėja ir saugyklų poreikis, nes modelių mokymas ir veikimas generuoja milžiniškus duomenų kiekius bei reikalauja greito jų pasiekiamumo.

    Ši situacija palaipsniui pasiekia ir vartotojus: brangstant atminčiai, gamintojams sudėtingiau išlaikyti ankstesnę galutinių įrenginių savikainą. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad dalis šio kainų spaudimo persiduoda kompiuteriams, telefonams ir SSD kaupikliams, ypač kai atminties komponentai sudaro reikšmingą įrenginio kainos dalį.

    Kita ryški tendencija – ilgesnės trukmės tiekimo sutartys. Didieji duomenų centrų operatoriai stengiasi rezervuoti atminties kiekius keliems metams į priekį, o gamintojams tai suteikia stabilesnį planavimą, ypač turint omenyje, kad naujų gamyklų statyba ir paleidimas gali užtrukti kelerius metus.

    Įmonės tuo pat metu plečia gamybą: „Micron“ investuoja į NAND ir DRAM pajėgumų augimą, o kiti rinkos lyderiai stiprina tiek lustų gamybą, tiek pakavimo grandinę. Vis dėlto net ir didėjant investicijoms, atminties rinkoje išlieka rizika, kad trumpuoju laikotarpiu pasiūla nespės su DI paklausos tempu, todėl kainų svyravimai gali išlikti ryškūs.