Tag: Nvidia

  • Forza Horizon 6 grafika šokiruoja: 4K vaizdas su „Nvidia“ RTX 5090 atrodo beveik kaip realybė

    Forza Horizon 6 grafika šokiruoja: 4K vaizdas su „Nvidia“ RTX 5090 atrodo beveik kaip realybė

    Lenktynių žaidimas „Forza Horizon 6“ dar nuo pristatymo buvo įvardijamas kaip vienas laukiamiausių 2026 metų žaidimų, o po pasirodymo susidomėjimas tik augo. Žaidėjų bendruomenėje vis dažniau aptariama ne tik pati karjera ir atviras pasaulis, bet ir tai, kaip toli galima nueiti su maksimaliais grafikos nustatymais.

    Pastarosiomis savaitėmis internete išplito vaizdo įrašas, kuriame „Forza Horizon 6“ rodoma 4K raiška su visais nustatymais pakeltais iki aukščiausio lygio. Įrašą paskelbė „Youtube“ kūrėjas DubStepZz, kuris garsėja tuo, kad demonstruoja žaidimus su itin aukštos klasės kompiuterių konfigūracijomis ir kruopščiai suderinta vaizdo kokybe.

    Šį kartą jis naudojo „Nvidia“ RTX 5090 vaizdo plokštę, kuri daugeliui žaidėjų dėl kainos ir riboto prieinamumo vis dar yra sunkiai pasiekiama. Būtent tokio lygio įranga leidžia stabiliai išlaikyti aukštą kadrų dažnį 4K raiškoje, kai įjungti brangiausi vaizdo efektai, įskaitant sudėtingą apšvietimą, šešėlių skaičiavimus ir aukštos raiškos tekstūras.

    Vaizdo įraše ypač krinta į akis automobilių kėbulų atspindžiai, smulkios interjero detalės ir realistiškiau atrodantis apšvietimas skirtingomis oro sąlygomis. Tokie demonstraciniai testai taip pat parodo, kodėl moderniuose žaidimuose vis didesnį vaidmenį ima atlikti vaizdo rekonstrukcijos technologijos ir kiti sprendimai, padedantys išlaikyti kokybę neaukojant našumo.

    Žaidimų industrijoje tai atspindi platesnę tendenciją: fotorealizmas vis dažniau pasiekiamas ne vien žaidimo variklio pažanga, bet ir galingu aparatu bei pažangiais vaizdo apdorojimo metodais. Dėl to įspūdingiausi vaizdai dažnai tampa savotiška vitrina, kuri labiausiai atsiskleidžia su brangiausiais komponentais, o daugumai žaidėjų tenka ieškoti kompromiso tarp raiškos, sklandumo ir detalių lygio.

  • „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ trumpam susigrąžino brangiausios pasaulio bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“. Investuotojai teigiamiau įvertino „Apple“ DI kryptį ir tvirtus „iPhone“ pardavimus, o dalis rinkos tuo pat metu suabejojo DI bendrovių įkainojimais.

    Prekybos metu „Nvidia“ akcijos buvo smukusios iki maždaug 4 proc., todėl jos rinkos vertė laikinai nusileido žemiau „Apple“. Vėliau kritimas sumažėjo, o abi bendrovės dar kartą atsidūrė beveik vienoje linijoje, rinkai svyruojant dėl lūkesčių ir rizikų.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimus vertinimus, „Nvidia“ kapitalizacija siekė apie 4,2 trilijono eurų, o „Apple“ buvo vertinama apie 4,3 trilijono eurų. Tokie skirtumai rinkoje gali greitai išnykti, nes juos lemia ne tik rezultatai, bet ir nuotaikos dėl artimiausių ketvirčių.

    DI bumo variklis ir abejonės

    „Nvidia“ šuolis tapo viena ryškiausių DI eros istorijų: nuo 2023 metų pradžios jos akcijos pabrango daugiau nei 1 200 proc. Bendrovės grafikos procesoriai, kadaise siejami daugiausia su vaizdo žaidimais, tapo pagrindine infrastruktūra DI duomenų centruose.

    Didžiausią paklausą kuria didelių kalbos modelių mokymas ir jų diegimas komerciniuose produktuose, todėl įrangos ir programinės ekosistemos svarba tik išaugo. Tačiau pastaruoju metu analitikai vis dažniau klausia, ar milžiniškos investicijos į lustus ir DI platformas atsipirks taip greitai, kaip tikimasi.

    Rinkos diskusijas kaitina ir tai, kad DI sektoriaus lyderiai siekia pritraukti dar daugiau kapitalo. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir konkurentė „Anthropic“ paskelbė apie planus žengti į biržą, o tai dažnai padidina jautrumą vertinimų temai visame sektoriuje.

    „Apple“ strategija: mažiau triukšmo, daugiau stabilumo

    „Apple“ atvejis kitoks: ji nėra žinoma kaip pati kurianti didelius kalbos modelius, tačiau investuotojai vis dažniau palankiai vertina atsargesnį ir labiau į produktus orientuotą kelią. Šis požiūris rinkoje interpretuojamas kaip bandymas DI integruoti taip, kad tai duotų apčiuopiamą naudą vartotojams ir nepakenktų įrenginių ekosistemos stabilumui.

    Pastarosiomis savaitėmis „Apple“ akcijos, kaip nurodoma tekste, pakilo apie 20 proc., o papildomo dėmesio sulaukė atnaujinta „Siri“ versija. Ankstyvosios apžvalgos buvo gana palankios, o tai sustiprino lūkesčius, kad DI funkcijos gali tapti nauju „iPhone“ atnaujinimo ciklo katalizatoriumi.

    Investuotojų akyse ši dvikova tampa platesne istorija apie tai, kas artimiausiais metais kurs didžiausią vertę: DI infrastruktūros tiekėjai ar vartotojų technologijų milžinai, gebantys greitai paversti DI funkcijas masiniu produktu. Kol kas rinka rodo, kad lyderystė gali keistis net per vieną prekybos sesiją.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.

  • 2008-ųjų GTA 4 atgimė: su „Nvidia“ „RTX Remix“ Liberty City dabar atrodo stulbinamai

    2008-ųjų GTA 4 atgimė: su „Nvidia“ „RTX Remix“ Liberty City dabar atrodo stulbinamai

    2008 metais išleistas GTA 4 ilgą laiką skaldė žaidėjų nuomones: vieni gyrė niūrų, pilkšvą Liberty City realizmą, kiti ilgėjosi ryškesnių San Andreas ar neoninio Vice City spalvų. Visgi bėgant metams žaidimas įgijo klasikos statusą, o bendruomenė vis dažniau grįžta prie jo dėl istorijos, fizikos ir miesto atmosferos.

    Pastaruoju metu GTA 4 vėl atsidūrė dėmesio centre dėl modernizavimo, kurį pademonstravo „Youtube“ kūrėjas Ben Buja. Jis pasitelkė „Nvidia“ įrankį „RTX Remix“, skirtą senesnių kompiuterinių žaidimų vaizdo kokybei gerinti, ir parodė, kaip smarkiai gali pasikeisti Liberty City, kai atnaujinamas apšvietimas bei medžiagų atvaizdavimas.

    „RTX Remix“ esmė yra modernių grafikos technologijų pritaikymas senesniems projektams, ypač tiems, kurie naudoja klasikines „DirectX“ vamzdyno (fiksuotos funkcijos) dalis. Tokiu būdu galima pakeisti tekstūras, perkurti šviesos šaltinius, patobulinti šešėlius ir medžiagų savybes taip, kad jos atrodytų artimesnės šiuolaikiniams standartams.

    Naujesnėse „RTX Remix“ versijose daug dėmesio skiriama pažangiam apšvietimui, įskaitant path tracing, kuris tiksliau imituoja šviesos sklidimą ir atspindžius. Kartu diegiami sprendimai, susiję su dangaus ir atmosferos atvaizdavimu, todėl miestas gali atrodyti ne tik ryškesnis, bet ir natūralesnis skirtingomis oro bei paros sąlygomis.

    Tokie atnaujinimai ypač įdomūs todėl, kad jie nekeičia paties GTA 4 turinio, o iš esmės perkuria vizualinį sluoksnį. Tai leidžia išlaikyti originalią žaidimo stilistiką ir nuotaiką, tačiau kartu suteikia efektą, primenantį remasterį, kurio oficialiai iki šiol nėra.

    Vis dėlto verta turėti omenyje, kad tokios modifikacijos dažnai reikalauja galingesnės vaizdo plokštės, o rezultatas priklauso nuo konkretaus projekto suderinamumo ir kūrėjo darbo. Nepaisant to, GTA 4 pavyzdys rodo aiškią tendenciją: bendruomenės kuriami įrankiai ir modernus apšvietimas vis dažniau tampa greičiausiu keliu prikelti klasiką naujam gyvenimui.

    Šis atvejis taip pat atspindi platesnę rinkos kryptį, kai senesni žaidimai atnaujinami ne vien tradiciniais remasteriais, bet ir pažangiomis grafikos technologijomis, kurias į priekį stumia tiek vaizdo plokščių gamintojai, tiek kūrėjų bendruomenės. Žaidėjams tai reiškia vieną dalyką: net ir po daugelio metų mėgstami miestai gali atrodyti taip, lyg būtų sukurti šiandien.

  • „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    Taivano puslaidininkių milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) paskelbė, kad birželio pajamos per metus išaugo 67,9 proc. ir siekė apie 10,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą palaiko itin didelė DI lustų paklausa, o rinkos laukia pilnos antrojo ketvirčio rezultatų ataskaitos.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį TSMC pajamos sudarė apie 65,4 mlrd. eurų, tai yra 35,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Mėnesinių pajamų skelbimai rodo, kad antrojo ketvirčio pajamos apytikriai siekė 34,6 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už analitikų prognozes.

    Pirmadienį pateikti skaičiai apima birželio pajamas ir pusmečio sumą, tačiau neatskleidžia pelno, bendrojo ar veiklos pelningumo. Visą antrojo ketvirčio ataskaitą TSMC ketina paskelbti vėliau šią savaitę, kartu atnaujindama metų gaires ir investicijų planus.

    Ko tikisi investuotojai

    Rinka ypač stebi, ar augančios apimtys atsvers spaudimą maržoms, kurį gali lemti didelės investicijos į naujas gamyklas ir pažangias pakuotės technologijas. Puslaidininkių sektoriuje būtent pažangus lustų pakavimas tampa vienu svarbiausių butelio kakliukų, nes nuo jo priklauso našiausių DI procesorių tiekimas.

    TSMC anksčiau yra nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja agresyviai plėsti pajėgumus, o metinių pajamų augimą sieja su DI infrastruktūros plėtra. Investuotojams svarbūs ir komentarai apie paklausos tvarumą, nes užsakymų tempą vis labiau lemia didieji duomenų centrų projektai.

    DI lustų bumas ir technologijų lenktynės

    TSMC yra viena svarbiausių grandžių pasaulinėje pažangių lustų tiekimo grandinėje, nes gamina dalį moderniausių procesorių, naudojamų didelio našumo skaičiavimuose. Bendrovė taip pat diegia naujos kartos gamybos procesus, o rinkos dėmesys krypsta į 2 nanometrų technologijos diegimo tempą ir pirmuosius klientų užsakymus.

    Pastaraisiais metais išaugusi DI sistemų paklausa didina poreikį ne tik pačioms mikroschemoms, bet ir pažangiai gamybai bei tiekimo stabilumui. Dėl to TSMC plečia gamybos geografiją ir vysto projektus už Taivano ribų, siekdama atsparumo ir artumo prie strateginių rinkų.

  • Trumpo DI eksporto programa startavo blankiai: paraiškų mažiau nei tikėtasi, verslas laukia aiškumo

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyva, skirta skatinti amerikietiško dirbtinio intelekto eksportą, startavo gerokai kukliau, nei tikėjosi jos rengėjai. JAV Prekybos departamentas pirmajame vadinamosios American AI Exports Program etape sulaukė 78 paraiškų, nors viduje buvo laukiama šimtų.

    Programa pristatoma kaip bandymas padaryti JAV technologijų „krūvą“ pasauliniu standartu: nuo pažangių lustų ir debesijos infrastruktūros iki DI modelių, kibernetinio saugumo bei pramonės taikymų. Tačiau dalis rinkos dalyvių abejoja, ar valdžios siūlomos finansavimo, atstovavimo ir licencijavimo priemonės realiai padidins pardavimus užsienyje.

    Kas stabdo verslo aktyvumą

    Vienas esminių iššūkių yra pats programos dizainas. Įmonių buvo prašoma ne pateikti pavienį produktą, o sukomplektuoti pilną eksporto paketą, kuriam dažnai reikia kelių partnerių: lustų gamintojų, debesijos tiekėjų, modelių kūrėjų ir sektoriaus sprendimų diegėjų.

    Tokios „pilnos komplektacijos“ užduotys natūraliai palankesnės didiesiems rinkos žaidėjams, kurie jau turi tarptautinių klientų, teisinę ir finansinę infrastruktūrą bei patirtį dirbant skirtingose jurisdikcijose. Mažesnėms įmonėms tai reiškia papildomą koordinavimo kainą ir didesnę sandorio riziką.

    Prie skepticizmo prisidėjo ir pastarųjų mėnesių signalai apie nepastovų reguliavimą. Rinkoje buvo atidžiai stebėta istorija, kai vienai DI bendrovei laikinai buvo nurodyta riboti užsienio prieigą prie naujausių modelių, o sprendimas vėliau atšauktas.

    Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad tokie epizodai užsienio pirkėjams tampa rizikos indikatoriumi: net jei JAV sprendimai galiausiai sušvelninami, klientai gali pradėti svarstyti alternatyvas. Tai ypač jautru šalims ir organizacijoms, kurios planuoja kritinę infrastruktūrą ir ilgalaikes investicijas.

    Ką sako Prekybos departamentas ir įmonės

    Prekybos departamentas viešai teigia, kad gautų paraiškų apimtis viršijo lūkesčius ir kad ateityje gali būti svarstomas papildomas paraiškų teikimo laikotarpis. Taip pat nurodoma, jog paraiškos apėmė skirtingus sektorius, įskaitant žemės ūkį, švietimą, autonominę logistiką, viešąjį saugumą ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Tuo pat metu dalis didžiųjų technologijų bendrovių neskuba viešai įsipareigoti programai. Pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ patvirtino pateikusi paraišką, o „Nvidia“ nurodė, kad tikisi dalyvauti, tačiau neatskleidė detalių.

    „Dar anksti. Tačiau tai nėra ten, kur jie tikėjosi būti šiuo metu“, – sakė buvęs Trumpo administracijos Prekybos departamento pareigūnas.

    Rinkos dalyviai akcentuoja, kad aiški ir stabili įgyvendinimo schema bus lemiama. Kol kas, jų vertinimu, ne iki galo suprantama, kaip bus atrenkami paketai, kokie konkretūs sandoriai bus siūlomi antrame etape ir kokią praktinę naudą dalyviams suteiks JAV institucijų įsitraukimas.

    Konkurencija su Kinija ir eksporto dilema

    Programa kuriama platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame JAV siekia išlaikyti technologinę lyderystę, o Kinijos bendrovės vis aktyviau siūlo pigesnius ir dažnai atviresnio kodo DI sprendimus. Tokie produktai kai kuriose rinkose patrauklūs dėl kainos, greito diegimo ir mažesnių tiekimo apribojimų.

    Dėl to Vašingtonas balansuoja tarp dviejų tikslų: skatinti JAV DI sklaidą pasaulyje ir kartu riboti jautrių technologijų patekimą į nedraugiškas rankas. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą, nes eksporto kontrolė, licencijos ir saugumo reikalavimai gali keistis greičiau nei komercinių projektų ciklas.

    Artimiausias programos išbandymas bus praktinis: ar po kuklaus starto pavyks pereiti nuo paraiškų prie realių sandorių ir užsienio pirkėjų. Jei signalai apie stabilumą ir nuspėjamumą nebus sustiprinti, JAV rizikuoja, kad dalis rinkų pradės sistemingiau diversifikuoti tiekėjus, o tai ilguoju laikotarpiu silpnintų JAV DI įtaką.

  • Plaukiojanti vėjo jėgainė su duomenų centru po vandeniu: Norvegijoje bus bandoma 10 MW DI galia

    Plaukiojanti vėjo jėgainė su duomenų centru po vandeniu: Norvegijoje bus bandoma 10 MW DI galia

    Plaukiojančios jūrinės vėjo jėgainės gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir skaitmeninės infrastruktūros dalimi. JAV startuolis „Aikido Technologies“ pristatė idėją duomenų centrą įrengti pačios jėgainės povandeninėse atramose, taip sprendžiant ir energijos, ir aušinimo iššūkius.

    Projektas orientuotas į DI skaičiavimams reikalingą kompiuterinę galią, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga. Didžiausia problema tokiai infrastruktūrai paprastai tampa ne tik elektros poreikis, bet ir šiluma, kurią reikia patikimai pašalinti ištisus metus.

    Kodėl duomenų centrai keliasi nuo kranto?

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad duomenų centrai 2022 metais sunaudojo apie 460 teravatvalandžių elektros, o artimiausiais metais šis skaičius gali viršyti 1 000 teravatvalandžių. Augimą skatina debesija, vaizdo transliacijos ir ypač DI modelių mokymas bei naudojimas.

    Kitas jautrus klausimas yra aušinimas: dalis duomenų centrų naudoja didelius gėlo vandens kiekius, o tai kai kuriose vietovėse kelia konfliktus su vietos bendruomenėmis ir didina rizikas sausros metu. Dėl to ieškoma sprendimų, kurie mažintų priklausomybę nuo vandens ir leistų šilumą šalinti efektyviau.

    Duomenų centras jėgainės atramose

    „Aikido Technologies“ siūlomas sprendimas pavadintas AO60DC. Tai plaukiojanti jūrinė vėjo platforma su trimis didelėmis tuščiavidurėmis plieninėmis atramomis, kuriose vietoj įprasto balastinio vandens būtų įrengta serverinė įranga.

    Bendrovė teigia, kad viena tokia konstrukcija galėtų derinti 15–18 megavatų vėjo turbiną, 10–12 megavatų skaičiavimų pajėgumą ir bateriją. Skaičiavimo apkrova būtų maitinama vėju ir baterija, o jungtis su tinklu reikalinga kaip papildoma galimybė, ypač ramesniais periodais.

    Šaltas jūros vanduo kaip aušintuvas

    Pagrindinis sumanymo argumentas yra aušinimas: jūroje šiluma gali būti perduodama per povandeninių atramų plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį. Tokiu būdu būtų mažinamas poreikis aktyvioms aušinimo sistemoms, kurios sausumoje sudaro reikšmingą duomenų centro energijos sąnaudų dalį.

    Teoriškai tai leistų apsieiti beveik be gėlo vandens ir išvengti aušinimo bokštų ar didelių vandens rezervų. Vis dėlto praktikoje tokiam sprendimui reikės aiškiai įrodyti, kad šiluminis poveikis aplinkai yra ribotas ir valdomas.

    Kada bus realus bandymas ir kokios rizikos?

    Pirmasis koncepcijos bandymas numatytas Šiaurės jūroje prie Norvegijos krantų iki 2026 metų pabaigos. Planuojama apie 100 kilovatų demonstracinė sistema, sukurta panaudojant atnaujintą turbiną, kuri turėtų parodyti, ar serveriai patikimai veikia jūrinėje aplinkoje.

    Pilno masto komercinis projektas, kaip skelbiama, taikomas Jungtinei Karalystei ir galėtų startuoti 2028 metais. Bendrovė taip pat nurodo prisijungusi prie „NVIDIA“ startuolių programos, o tai signalizuoja apie orientaciją į didelio našumo skaičiavimus ir DI darbo krūvius.

    Rizikų sąrašas ilgas: druskingas vanduo ir korozija, sudėtingesnė priežiūra atviroje jūroje, kibernetinio saugumo ir patikimumo reikalavimai, taip pat galimas poveikis jūrų ekosistemoms dėl šilumos sklaidos. Prie viso to prisideda ir plaukiojančių vėjo parkų kaštų spaudimas, kuris pastaruoju metu yra viena karščiausių jūrinės energetikos temų Europoje.

    Vis dėlto kryptis atitinka platesnę tendenciją: skaičiavimai vis dažniau planuojami ten, kur yra pigi, mažai anglies dioksido išskirianti energija ir natūraliai efektyvus aušinimas. Jei bandymas prie Norvegijos pasiteisins, dalis būsimų DI duomenų centrų gali atsidurti ne pramoniniuose rajonuose, o ten, kur pučia stipriausias vėjas.

  • Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Po jūra slepiamas DI duomenų centras: plūduriuojanti vėjo turbina Norvegijoje taps bandymu

    Daugiau nei šimtmetį vėjo turbinos buvo suvokiamos kaip įrenginiai, verčiantys vėją elektra. Tačiau sparčiai augant skaitmeninei ekonomikai ir DI skaičiavimo poreikiui, inžinieriai ieško būdų, kaip elektros gamybą sujungti su pačiu didžiausiu jos vartotoju.

    Nauja idėja – duomenų centrą perkelti nuo sausumos į jūrą ir integruoti jį į plūduriuojančios vėjo turbinos konstrukciją. Tokia schema žada vienu metu spręsti dvi problemas: kur gauti daug energijos ir kaip efektyviai aušinti serverius.

    Kas siūloma ir kodėl tai aktualu

    San Fransiske įsikūrusi bendrovė „Aikido Technologies“ pristato koncepciją, kurioje DI duomenų centras būtų įrengtas tuščiavidurėse plūduriuojančios platformos kojose po vandens linija. Įprastai tokiose konstrukcijose būna balastinės ertmės stabilumui, o šiame modelyje jos virstų serverių moduliais.

    Planuojama, kad vienoje platformoje būtų derinama 15–18 megavatų galios jūrinė vėjo turbina, 10–12 megavatų skaičiavimo apkrova ir baterijų sistema. Idėja paprasta: kai vėjas pučia, elektra gaminama vietoje ir iškart sunaudojama skaičiavimams, o ryšys su krantu reikalingas kaip papildoma arba sezoninė atrama.

    Aušinimas jūros vandeniu

    Duomenų centrų efektyvumą dažnai riboja ne tik elektros kaina, bet ir šilumos šalinimas. Serveriai skaičiavimo metu generuoja daug šilumos, todėl aušinimas tampa viena didžiausių eksploatacinių sąnaudų dalių, o kai kuriais atvejais reikalauja ir didelių gėlo vandens kiekių.

    Po vandeniu esantis korpusas leidžia šilumą perduoti per plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį, kuris veikia kaip didžiulis šilumos sugėriklis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti aktyvaus aušinimo poreikį ir beveik atsisakyti gėlo vandens naudojimo, kas sausumoje vis dažniau kelia konfliktų dėl išteklių ir infrastruktūros.

    Terminai, rizikos ir ką parodys bandymas

    Pirmasis realus bandymas numatytas prie Norvegijos krantų: iki 2026 metų pabaigos planuojama įrengti bandomąjį apie 100 kilovatų galios sprendimą, paremtą atnaujinta turbina. Tai būtų praktinis įrodymas, ar serveriai gali patikimai veikti jūrinėje aplinkoje, kai energija ir aušinimas gaunami vietoje.

    Komercinis projekto etapas taikomas Jungtinei Karalystei, o veikimo pradžia siejama su 2028 metais. Vis dėlto išlieka svarbūs klausimai: korozija ir druskų poveikis, sudėtingas aptarnavimas jūroje, kibernetinio ir fizinio saugumo reikalavimai, taip pat poveikis ekosistemoms, jei šilumos išmetimas keistų vietines sąlygas.

    Panašios krypties eksperimentai jau buvo vykdomi, įskaitant „Microsoft“ bandymą laikyti serverius po vandeniu ir vertinti gedimų dažnį bei patikimumą. Tačiau plūduriuojančios vėjo turbinos ir DI duomenų centro sujungimas yra ambicingesnis žingsnis, nes čia vienoje vietoje sutelkiami energijos gamybos, kaupimo ir skaičiavimo procesai.

    Jei bandymai pasiteisins, toks modelis galėtų tapti alternatyva dideliems sausumos serverių ūkiams, kurie vis dažniau susiduria su ribota elektros infrastruktūra, vietos bendruomenių pasipriešinimu ir aušinimo išteklių trūkumu. Tuomet dalis skaičiavimų persikeltų ten, kur vėjas stabilus, o aušinimas – praktiškai „nemokamas“.

  • „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ paskelbė spartinanti plėtrą Europoje ir iki 2026 metų pabaigos ketinanti įjungti pirmąją duomenų centro pajėgumų dalį. Toliau bendrovė planuoja greitą augimą Prancūzijoje ir Šiaurės šalyse, siekdama patenkinti didėjančią vietinės DI infrastruktūros paklausą.

    Įmonė teigia, kad Europos verslui, mokslo institucijoms ir valdžios sektoriui vis svarbiau turėti arčiau esančius, mažos delsos skaičiavimo išteklius. Kartu ryškėja noras mažinti priklausomybę nuo pajėgumų, kurie iki šiol labiau koncentruoti JAV ir Azijoje.

    200 MW iki 2027 metų

    „Cerebras“ tikslas iki 2027 metų pabaigos Europoje sukurti duomenų centrų tinklą, kurio bendra elektros galia siektų 200 MW. Būtent elektros galios rodiklis šiandien dažnai laikomas esminiu DI duomenų centrų masto matu, nes energijos tiekimas ir tinklų pralaidumas tampa vienu didžiausių plėtros stabdžių.

    Palyginimui, tradiciniai įmonių duomenų centrai neretai naudoja nuo 1 iki 20 MW, o vadinamieji hiperskalės objektai gali siekti 100 MW ar daugiau. Dideli generatyviojo DI ir agentinių sistemų krūviai didina ne tik lustų, bet ir elektros, aušinimo bei tinklų infrastruktūros poreikį.

    Plėtra ir partnerystės

    Dalį planuojamų pajėgumų „Cerebras“ sieja su jau turima partneryste, pagal kurią infrastruktūra gali būti naudojama „OpenAI“ darbams. Bendrovės vadovas Andrew Feldmanas Paryžiuje vykusio RAISE renginio metu pabrėžė, kad Europos paklausa auga itin sparčiai, o investicijų mastas siekia kelis milijardus eurų.

    „Tai milžiniškos plėtros, o paklausa Europoje auga greičiau, nei spėjame ją vytis“, – sakė Andrew Feldmanas.

    Rinka kaista: inferencija ir suverenitetas

    Įkurta 2015 metais, „Cerebras“ daug dėmesio skiria lustams, skirtiems DI inferencijai, tai yra momentiniams modelių atsakymams į vartotojų užklausas. Pastaruoju metu būtent inferencijos apimtys sparčiausiai auga, nes DI įrankiai įmonėse pereina nuo eksperimentų prie kasdienio naudojimo, o vis daugiau užduočių atlieka agentai, galintys veikti autonomiškai.

    Ši konkurencinė kova vyksta aplinkoje, kur „Nvidia“ teigia, kad jos technologija naudojama daugiau nei 90 proc. Europoje skelbiamų DI infrastruktūros projektų. Tuo pat metu ES vis griežčiau akcentuoja duomenų suverenumą ir reguliavimą, o tai skatina rinktis Europoje veikiančius pajėgumus ir mažinti delsą, ypač jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos ar viešajame.

    Investuotojų apetitas DI infrastruktūrai išlieka didelis: „Cerebras“ mini sėkmingą akcijų platinimą JAV, kurio metu pritraukta apie 5,1 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad europiniai pajėgumai suteiks klientams greitesnę prieigą prie skaičiavimo išteklių ir alternatyvą dominuojantiems tiekėjams, o konkurencija dėl energijos, lustų ir lokalių centrų tik intensyvės.

  • Kinijos „DeepSeek“ kuria DI lustą inferencijai: ką tai reikštų „Huawei“ ir „Nvidia“?

    Kinijos dirbtinio intelekto startuolis DeepSeek projektuoja nuosavą lustą, skirtą vadinamajai inferencijai, kai jau apmokytas modelis generuoja atsakymus vartotojams. Tokia kryptis gali sumažinti bendrovės priklausomybę nuo iki šiol naudotų „Nvidia“ ir „Huawei“ sprendimų.

    Skirtingai nei lustai, dažnai siejami su didžiausiais DI mokymo klasteriais, inferencijai optimizuotas procesorius paprastai orientuojamas į efektyvumą, mažesnes energijos sąnaudas ir didesnį našumą konkrečioms užklausoms. Rinka šioje vietoje sparčiai auga, nes daugumai įmonių didžiausios išlaidos atsiranda ne vien mokant modelius, o juos kasdien paleidžiant produktuose.

    Jeigu projektas pavyktų, tai būtų strategiškai reikšmingas posūkis: bendrovė, iki šiol labiausiai sieta su modelių kūrimu, žengtų į puslaidininkių sritį. Praktikoje tai reikštų didesnę kontrolę tiekimo grandinėje ir galimybę tiksliau priderinti aparatinę įrangą prie savo modelių architektūrų.

    Didžiausias tiesioginis spaudimas, tikėtina, tektų „Huawei“, kuri Kinijoje tapo viena svarbiausių alternatyvų „Nvidia“ sprendimams po JAV eksporto ribojimų. Pastaraisiais metais „Huawei“ užėmė reikšmingą vietos DI lustų rinkos dalį, tačiau jos pozicijas silpnina ir kiti Kinijos technologijų žaidėjai, kuriantys nuosavus procesorius.

    „Nvidia“ poveikis gali būti labiau ribotas, nes įmonės galimybės parduoti pažangiausius lustus Kinijoje jau yra suvaržytos reguliavimu. Rinkos dalyviai pažymi, kad DeepSeek šansai plačiai eksportuoti savo lustus už Kinijos ribų būtų menki be prieigos prie moderniausių gamybos technologijų.

    „DeepSeek praktiškai neturi šansų parduoti lustų už Kinijos ribų, jei negaus prieigos prie pažangiausių gamybos technologijų“, – sakė analitikas Richardas Windsor.

    DeepSeek tarptautinį dėmesį pelnė po to, kai pristatė itin efektyvius DI modelius, kurie greitai išplito visame pasaulyje. Iki šiol įmonė buvo vertinama kaip labiau orientuota į techninius proveržius ir modelių kokybę nei į agresyvią komercializaciją, tačiau nuosavo lusto kūrimas rodo ambiciją stiprinti ir infrastruktūrinę savo technologijų pusę.