CP v2

Tag: Nvidia

  • „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    „Nvidia“ metė milijonus į DI teisės startuolį „Legora“: visur mirga Jude Law reklamos

    JAV lustų milžinės „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures investavo į Švedijos DI teisės technologijų startuolį „Legora“. Sandoris įvyko bendrovei pasiekus apie 5,2 mlrd. eurų vertinimą, o tai rodo, kad investuotojų dėmesys DI sprendimams teisinėse paslaugose sparčiai auga.

    „Legora“ pranešė, kad „Nvidia“ prisijungė prie 46 mln. eurų dydžio D serijos finansavimo pratęsimo, o bendra per visus etapus pritraukta suma pasiekė apie 552 mln. eurų. Pratęsime dalyvavo ir kiti investuotojai, tačiau „Nvidia“ investicijos dydis nebuvo atskleistas.

    Startuolis kuria DI agentus ir įrankius, skirtus automatizuoti bei standartizuoti teisininkų kasdienius procesus, nuo dokumentų analizės iki užduočių paruošimo ir bylų valdymo. Tokie sprendimai tampa ypač paklausūs didelėse įmonėse ir advokatų kontorose, kur svarbu mažinti laiką rutinai, bet išlaikyti žmogaus kontrolę.

    „Įmonių DI dabar pereina į naują fazę: proveržis vyksta tada, kai DI ne tik padeda, bet ir savarankiškai vykdo užduotis su tinkamu žmogaus prižiūrėjimu“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Maxas Junestrandas.

    Viešumo „Legora“ suteikė ir agresyvesnė rinkodara: šį mėnesį startuolis pristatė reklamos kampaniją su aktoriumi Jude Law. Tokie ėjimai neįprasti teisinėms technologijoms, tačiau padeda greičiau įsitvirtinti itin konkurencingoje DI rinkoje.

    Teisės technologijų segmentas pastaraisiais metais tapo viena karščiausių nišų: įmonės ieško įrankių, kurie sumažintų dokumentų peržiūros kaštus, paspartintų sutarčių ciklus ir padėtų valdyti rizikas. Kartu auga ir reguliacinis spaudimas, todėl tiekėjai vis dažniau akcentuoja audituojamumą, duomenų saugą ir aiškias žmogaus priežiūros ribas.

    Rinkos tempą rodo ir tai, kad Europoje DI startuoliai šiemet jau pritraukė apie 13,9 mlrd. eurų, o dinamika leidžia tikėtis dar vienų rekordinių metų. Tuo pat metu „Nvidia“ stiprina savo ryšius su perspektyviais startuoliais ne tik kapitalu, bet ir technologine kompetencija, taip plėsdama DI ekosistemą už tradicinių sričių ribų.

    „Legora“ teigia sparčiai išaugusi nuo maždaug 40 iki 400 darbuotojų įvairiuose pasaulio miestuose, o jos paslaugomis naudojasi dešimtys tūkstančių teisės profesionalų. Bendrovė taip pat skelbia perkopusi 92 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą, kas DI startuolių rinkoje yra vienas svarbiausių tvaraus augimo rodiklių.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Pasaulinė atminties lustų rinka ir toliau įkaista: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos tęsė kilimą, o analitikai prognozuoja, kad paklausa gali išlikti aukšta iki dešimtmečio pabaigos. Pagrindinis variklis – sparčiai augantys dirbtinio intelekto duomenų centrai, kuriems reikia vis daugiau greitos atminties ir talpios saugyklos.

    Didžiausias spaudimas tenka vadinamajai HBM, arba didelio pralaidumo atminčiai, kuri naudojama kartu su pažangiausiais grafikos procesoriais. Ši atmintis tampa esminiu komponentu DI skaičiavimams, todėl jos pasiūla vis dažniau konkuruoja su įprastai elektronikai naudojamų DRAM lustų gamyba.

    „Rinka galiausiai bus pasirengusi mokėti daugiau už neįprastą maržų ir paklausos patvarumą, kurį leidžia DI“, – sakė „Melius Research“ analitikas Benas Reitzesas.

    Analitikai nurodo, kad gamintojai vis didesnę DRAM pajėgumų dalį nukreipia į HBM, todėl įprastos paskirties atminties pasiūla tampa įtempta, o kainos kyla. Rinkos stebėtojai pastebi, kad spartėjantis DI diegimas keičia pirkėjų elgseną: įmonės vis dažniau siekia užsitikrinti tiekimą iš anksto, kad išvengtų vėlavimų ir kainų šuolių.

    „Skaičiai kalba patys už save: pelno prognozės reikšmingai kyla, o tai maitina labai stiprios atminties kainos“, – sakė „Bernstein“ analitikas Markas Newmanas.

    „Sandisk“ verslui itin svarbi NAND tipo atmintis, naudojama SSD kaupikliuose, o čia paklausą kelia ne tik vartotojų kompiuteriai, bet ir DI infrastruktūra. Duomenų centrams augant, didėja ir saugyklų poreikis, nes modelių mokymas ir veikimas generuoja milžiniškus duomenų kiekius bei reikalauja greito jų pasiekiamumo.

    Ši situacija palaipsniui pasiekia ir vartotojus: brangstant atminčiai, gamintojams sudėtingiau išlaikyti ankstesnę galutinių įrenginių savikainą. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad dalis šio kainų spaudimo persiduoda kompiuteriams, telefonams ir SSD kaupikliams, ypač kai atminties komponentai sudaro reikšmingą įrenginio kainos dalį.

    Kita ryški tendencija – ilgesnės trukmės tiekimo sutartys. Didieji duomenų centrų operatoriai stengiasi rezervuoti atminties kiekius keliems metams į priekį, o gamintojams tai suteikia stabilesnį planavimą, ypač turint omenyje, kad naujų gamyklų statyba ir paleidimas gali užtrukti kelerius metus.

    Įmonės tuo pat metu plečia gamybą: „Micron“ investuoja į NAND ir DRAM pajėgumų augimą, o kiti rinkos lyderiai stiprina tiek lustų gamybą, tiek pakavimo grandinę. Vis dėlto net ir didėjant investicijoms, atminties rinkoje išlieka rizika, kad trumpuoju laikotarpiu pasiūla nespės su DI paklausos tempu, todėl kainų svyravimai gali išlikti ryškūs.

  • Legenda sugrįžta: „Max Payne“ atnaujintas su „NVIDIA“ „RTX Remix“ – skirtumas stulbina

    Legenda sugrįžta: „Max Payne“ atnaujintas su „NVIDIA“ „RTX Remix“ – skirtumas stulbina

    Vienas garsiausių 2001 metais išleistų veiksmo žaidimų „Max Payne“ sulaukė įspūdingo gerbėjų atnaujinimo. Modifikacijų kūrėjas, internete pasivadinęs Neo_minigan, pasitelkė „NVIDIA“ įrankį „RTX Remix“ ir parodė, kaip klasika gali atrodyti šiuolaikiškai, neprarandant originalo nuotaikos.

    „Max Payne“ kadaise išsiskyrė film noir atmosfera, komiksų stiliaus pasakojimu ir lėto laiko mechanika, kuri tapo žaidimo vizitine kortele. Veiksmas vyksta brutaliame, korupcijos persmelktame Niujorke, o istorijos ašis yra asmeninė pagrindinio herojaus tragedija ir kerštas.

    Kas pasikeitė po atnaujinimo

    Atnaujinime išlaikomas originalus stilius ir scenų kompozicija, tačiau ryškiai pagerinamos tekstūros, objektų detalumas ir aplinkos geometrija. Didžiausią įspūdį daro apšvietimas, nes „RTX Remix“ leidžia pritaikyti modernesnius šviesos ir atspindžių sprendimus, kurie stipriai keičia bendrą vaizdo kokybę.

    Kūrėjas kol kas atnaujino tik dalį žaidimo turinio, todėl tai dar nėra pilnas perdirbinys. Šiuo metu modifikacija apima įžangines dalis ir kelis ankstyvus skyrius, o likusiems epizodams dar reikės laiko.

    Remake jau kuriamas oficialiai

    Gerbėjų projektas pasirodė tuo metu, kai oficialus „Max Payne“ sugrįžimas jau ruošiamas ir profesionaliai. „Remedy Entertainment“ yra patvirtinusi, kad kuriamas pirmųjų dviejų „Max Payne“ dalių perdirbinys, kuris planuojamas kaip viena bendra produkcija.

    Oficiali išleidimo data kol kas neskelbiama, tačiau žinoma, kad projektas kuriamas „Remedy“ naudojamu „Northlight“ varikliu. Tai tas pats technologinis pagrindas, kuriuo remiasi ir studijos naujesni darbai, todėl lūkesčiai dėl kokybės išlieka aukšti.

    Kodėl tokie projektai vėl populiarėja

    Žaidimų rinkoje pastaraisiais metais ryškėja nostalgijos banga: žaidėjai nori sugrįžti prie klasikos, bet tikisi šiuolaikinės vaizdo kokybės ir patogesnio pritaikymo dabartinei įrangai. Tokie įrankiai kaip „RTX Remix“ leidžia bendruomenei greičiau eksperimentuoti, o kartais net atgaivinti titulus, kurie oficialių atnaujinimų laukė dešimtmečius.

    Vis dėlto fanų modifikacijos paprastai lieka entuziastų iniciatyva, o jų apimtis priklauso nuo vieno ar kelių kūrėjų laiko. Dėl to „Max Payne“ gerbėjams artimiausiu metu gali tekti rinktis tarp dviejų kelių: stebėti bendruomenės progresą arba laukti oficialaus „Remedy Entertainment“ perdirbinio.

  • Buvęs „Google DeepMind“ žvaigždė surinko 1 mlrd. eurų: siekia superintelekto proveržio

    Buvęs „Google DeepMind“ žvaigždė surinko 1 mlrd. eurų: siekia superintelekto proveržio

    Buvęs „Google DeepMind“ tyrėjas Davidas Silveris pranešė, kad jo naujai įkurta bendrovė „Ineffable Intelligence“ pritraukė apie 1 mlrd. eurų sėklinio finansavimo. Toks dydis šiai stadijai Europoje laikomas išskirtiniu ir rodo, kad investuotojai vis agresyviau stato ant dirbtinio intelekto laboratorijų.

    Įmonė įkurta 2025 metų pabaigoje, o jos pagrindinė kryptis – pastiprinamasis mokymas, kai DI mokosi iš patirties, o ne vien iš žmonių sugeneruotų duomenų ar interneto tekstų. Šis metodas siejamas su proveržiais kuriant sistemas, gebančias savarankiškai ieškoti sprendimų ir optimizuoti strategijas.

    Milžiniška investuotojų rikiuotė

    Skelbiama, kad finansavimo raundą bendrai vedė rizikos kapitalo fondai „Sequoia“ ir „Lightspeed“, taip pat prisidėjo „Nvidia“, DST Global, „Index“, „Google“ bei Jungtinės Karalystės Sovereign AI Fund. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka tikisi ne greito produkto, o ilgalaikės, fundamentalios technologinės lyderystės.

    Po šio sandorio „Ineffable Intelligence“ vertė siekia apie 4,7 mlrd. eurų. Vertinimas pagrįstas ne dabartinėmis pajamomis, o potencialu sukurti naujos kartos DI sistemą ir pritraukti elitinius tyrėjus itin konkurencingoje darbo rinkoje.

    Ką įmonė vadina superintelektu?

    D. Silveris teigia, kad „Ineffable Intelligence“ ambicija – sukurti sistemą, kuri žinias atrastų pati, per bandymus, klaidas ir nuoseklų mokymąsi. Tokios krypties šalininkai argumentuoja, kad ateities DI turėtų ne tik atkartoti žmonių sukauptą informaciją, bet ir generuoti naujas įžvalgas, hipotezes bei sprendimų strategijas.

    „Mūsų misija – užmegzti pirmą kontaktą su superintelektu“, – sakė Davidas Silveris.

    Pastiprinamasis mokymas dažniausiai siejamas su užduotimis, kuriose svarbus veiksmų planavimas, sprendimų priėmimas ir ilgalaikis tikslų siekimas. Būtent čia, anot ekspertų, slypi galimybės kurti DI, kuris geriau supranta pasekmes, greičiau adaptuojasi ir gali mokytis iš realaus pasaulio signalų.

    Didžiųjų technologijų talentų migracija

    Šis sandoris įsilieja į platesnę tendenciją, kai aukščiausio lygio tyrėjai palieka didžiąsias technologijų bendroves ir steigia naujas DI laboratorijas, o investuotojai į jas per trumpą laiką sukoncentruoja milijardines sumas. Rinkoje daugėja atvejų, kai vos kelių mėnesių startuoliai iškart gauna šimtus milijonų ar net daugiau, remiantis komandos reputacija ir pasirinkta tyrimų kryptimi.

    Jungtinės Karalystės atstovai taip pat akcentuoja strateginį tikslą auginti vietinę DI ekosistemą, kad šalis būtų ne tik technologijų vartotoja, bet ir kūrėja. Valstybiniai fondai tokiuose raunduose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti suverenias kompetencijas, ypač kai DI tampa geopolitinės konkurencijos dalimi.