CP v2

Tag: Nvidia

  • JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    Įtampos mažėjimo signalai

    Trečiadienį finansų rinkos reagavo į pranešimus, kad JAV ir Iranas esą priartėjo prie galimo susitarimo, kuris galėtų stabdyti karinių veiksmų eskalaciją. Tokios naujienos paprastai mažina neapibrėžtumą, todėl investuotojai linkę grįžti į rizikingesnį turtą.

    Kartu fiksuotas ir naftos kainų spaudimas žemyn, nes bet kokie ženklai apie galimą konflikto slopimą Artimuosiuose Rytuose mažina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkoms tai ypač svarbu dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Vis dėlto situacija išlieka trapi, o Vašingtono retorika gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Geopolitinės rizikos vertinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių energijos kainas ir transporto sektoriaus sąnaudas.

    Technologijų akcijos vėl tempia indeksus

    Rinkų optimizmą papildė ir technologijų sektoriaus kilimas, kuris pastaraisiais metais dažnai tampa pagrindiniu akcijų indeksų varikliu. JAV biržose investuotojai jautriai reaguoja į signalus apie DI infrastruktūros paklausą, lustų tiekimo grandinių plėtrą ir duomenų centrų investicijas.

    Didelis dėmesys krypo į „Micron“, kuri paskelbė apie aukštos talpos kietojo kūno disko siuntas, bei „Intel“, kurios akcijoms impulsą suteikė pranešimai apie galimą bendradarbiavimą su „Apple“. Tuo metu dalis investuotojų atsargiau vertino „Palantir“, nors įmonė pateikė tvirtus ketvirčio rezultatus.

    Tokie svyravimai rodo, kad rinka šiuo metu vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir įmonių vertinimų pagrįstumą. DI bumo kontekste net geros ataskaitos ne visada garantuoja akcijų brangimą, jei investuotojai mano, kad kaina jau „įskaičiavo“ ateities sėkmę.

    „Disney“ stiprybė ir „Spirit“ išardymo scenarijus

    Prie dėmesio centro atsidūrė ir „Disney“, kurios rezultatus sustiprino srautinių transliacijų bei pramogų parkų veikla. Bendrovė pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o tai investuotojams tapo signalu, kad vartotojų paklausa, nepaisant kainų ir energijos sąnaudų, kol kas laikosi.

    „Disney“ parkų segmentas augo, nors lankytojų skaičius kai kuriose vietose smuktelėjo, o tai aiškinta mažesniais tarptautiniais srautais. Ši dinamika svarbi visam pramogų ir kelionių sektoriui, nes gerai atspindi vartotojų elgseną ir išlaidų prioritetus.

    Tuo pat metu kelionių rinką supurtė „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas ir prasidėjęs ilgas bendrovės išardymo procesas teisme. Skelbiama, kad tam numatytas šimtų milijonų eurų biudžetas, o esminės diskusijos sukasi apie lėktuvų likimą, darbuotojų klausimus ir oro uostų mokesčius.

    „Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl staiga išaugusių reaktyvinių degalų kainų karo fone“, – teismo posėdyje teigė „Spirit Airlines“ atstovas.

    Aviacijos sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir didelė paklausa neapsaugo nuo šoko, kai šokteli degalų kaina ir didėja finansavimo kaštai. Pastaraisiais metais vežėjai ypač jautriai reaguoja į geopolitiką, nes ji vienu metu veikia ir kuro kainas, ir keleivių srautus, ir draudimo bei saugumo išlaidas.

  • Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Finansų komentatorius Jimas Crameris atkreipė investuotojų dėmesį į „Arm Holdings“ akcijų šuolį prieš įmonės ketvirčio rezultatų skelbimą ir įspėjo, kad pernelyg ankstyvas kilimas dažnai sumažina vėlesnį potencialą. Pasak jo, net ir geri skaičiai nebūtinai garantuoja dar vieną ryškų šuolį po ataskaitos.

    „Problema ta, kad „Arm“ kyla dar prieš naujienas“, – sakė J. Crameris.

    Tokiais atvejais rinkoje dažnai suveikia principas pirko gandus, parduoda faktą, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną iškart po rezultatų paskelbimo. Prieš ataskaitą išaugęs lūkestis reiškia, kad bendrovei gali neužtekti vien viršyti prognozes, gali reikėti ir itin stiprių gairių bei optimistinio tono.

    „Arm“ yra vienas svarbiausių lustų ekosistemos žaidėjų, nes jos architektūra plačiai naudojama išmaniuosiuose įrenginiuose, o pastaraisiais metais vis aktyviau taikoma ir serveriuose. Investuotojai, laukiant rezultatų, dažniausiai seka licencijavimo ir honorarų augimą bei komentarus apie naujus klientus ir didesnius diegimus duomenų centruose.

    J. Crameris taip pat pabrėžė, kad konkurencija lustų rinkoje išlieka ypač aštri, o didžiausiems klientams renkantis platformas svarbios ne tik techninės savybės, bet ir kaina, energijos sąnaudos bei programinės įrangos ekosistema. Jo vertinimu, „Arm“ tenka varžytis su tokiais vardais kaip „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“, todėl rezultatų dieną investuotojų reakcija gali būti jautri bet kokiems signalams apie maržas ar paklausos tempą.

    Platesniame kontekste rinką pastaruoju metu ypač kelia lustų ir duomenų centrų infrastruktūros bendrovės, kurias skatina dirbtinio intelekto plėtra ir didėjančios skaičiavimo galios investicijos. Dėl to technologijų sektoriuje dažnėja situacijų, kai kainos į priekį įskaičiuoja optimistinį scenarijų, o rizika nusivilti išauga, jei bendrovės nepateikia išskirtinai stiprių perspektyvų.

  • DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    Rinkoje, kur dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, investuotojai vis dažniau ieško ne tik naujų lyderių, bet ir atšokimo istorijų. Pastarosiomis dienomis į dėmesio centrą grįžo serverių gamintoja „Super Micro Computer“, kurios akcija po finansinių rezultatų šoktelėjo, o opcionų rinkoje pasipylė ypač dideli statymai.

    Opcionų prekybos duomenys rodo aiškų optimizmo šališkumą: pirkimo opcionų sandorių skaičius smarkiai lenkė pardavimo opcionus, o didžioji dalis rinkos vertės teko būtent pirkimo sandoriams. Tai signalizuoja, kad dalis prekiautojų tikisi tolesnio kainos kilimo artimiausiais mėnesiais.

    Ryškiausi sandoriai buvo susiję su pirkimo opcionais, kurių bendros sumos siekė apie 1 250 000 eurų. Populiariausi buvo kontraktai su iš anksto nustatyta akcijos kaina, kurios bendrovė nebuvo pasiekusi nuo praėjusių metų pabaigos, todėl dalis rinkos tai vertina kaip bandymą gaudyti galimą proveržį.

    Kodėl akcija taip smuko?

    „Super Micro Computer“ akcijos šuoliai vyksta po labai audringo laikotarpio. Pavasarį bendrovės vertybiniai popieriai patyrė staigų nuosmukį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie JAV teisėsaugos pareikštus kaltinimus atskiriems asmenims dėl lustų tiekimo schemų, susijusių su „Nvidia“ produkcija.

    Pačioji bendrovė kaltinamąja nebuvo įvardyta, tačiau investuotojams tokios naujienos įprastai reiškia reputacinę riziką, galimus tiekimo grandinės sutrikimus ir didesnį reguliacinį spaudimą. Tai ypač jautru sektoriui, kuriame eksporto kontrolė ir sankcijų režimai tampa vis griežtesni.

    Rezultatai padėjo pakeisti nuotaikas

    Situaciją rinkoje iš dalies apvertė naujausi paskelbti ketvirčio rezultatai ir ateities prognozės. Bendrovė pateikė stipresnes gaires nei tikėjosi dalis analitikų, nors ketvirčio pajamos kai kuriais aspektais nepasiekė rinkos lūkesčių.

    Vis dėlto investuotojams svarbiausia buvo signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka didelė, o duomenų centrų atnaujinimo ciklas tęsiasi. Serverių gamintojams tai reiškia galimybę auginti užsakymus, jei jie sugeba užtikrinti komponentų tiekimą ir konkurencingą kainodarą.

    Ką reiškia aktyvumas opcionuose?

    Padidėjęs pirkimo opcionų aktyvumas dažnai interpretuojamas kaip rinkos lūkestis dėl kilimo, tačiau tai nėra garantija. Tokie sandoriai gali būti ir spekuliacija, ir apsidraudimas, todėl vien opcionų statistika neatsako į klausimą, ar kilimas bus tvarus.

    Investuotojams papildomą riziką kelia tai, kad DI tematikos akcijos pastaruoju metu pasižymi didesniu nepastovumu: kainas veikia ne tik rezultatai, bet ir bet kokios žinios apie eksporto ribojimus, tiekimo sutrikimus, „Nvidia“ lustų prieinamumą bei duomenų centrų investicijų tempą. Dėl to staigūs šuoliai gali taip pat greitai virsti korekcijomis.

  • „Nvidia“ į optiką pila iki 3 mlrd. eurų: 3 gamyklos ir lūžis DI duomenų centrams

    „Nvidia“ į optiką pila iki 3 mlrd. eurų: 3 gamyklos ir lūžis DI duomenų centrams

    Milžiniškas sandoris su „Corning“

    „Nvidia“ paskelbė apie ilgalaikę partnerystę su stiklo ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“, kuri numato iki maždaug 2,9 mlrd. eurų siekiančią investiciją. Susitarimas siejamas su didelio masto optinio pluošto tiekimu ir gamybos plėtra, orientuota į DI infrastruktūros poreikius.

    Kompanijos teigia, kad JAV Šiaurės Karolinoje ir Teksase turėtų atsirasti trys naujos pažangios gamybos aikštelės, skirtos optinėms technologijoms. Skelbiama, kad projektas siejamas bent su 3 000 naujų darbo vietų kūrimu ir „Corning“ optinės gamybos pajėgumų didinimu kelis kartus.

    Kaip veiktų investicija

    Finansinė sandorio struktūra paremta teisėmis ateityje įsigyti „Corning“ akcijų, todėl reali investicijų apimtis gali priklausyti nuo rinkos sąlygų. Tokie instrumentai leidžia „Nvidia“ užsitikrinti strateginę prieigą prie tiekimo grandinės, kartu palaikant partnerio plėtrą.

    Rinkos dalyviai šį žingsnį vertina kaip dar vieną signalą, kad DI bumas vis labiau remiasi ne vien lustais, bet ir visa duomenų centrų ekosistema. Pastaraisiais metais augant didelių kalbos modelių apimtims, didžiausiu iššūkiu tampa ne tik skaičiavimo galia, bet ir energijos sąnaudos bei spartus duomenų judėjimas.

    Kodėl optika tampa kritiška

    Vienas svarbiausių šios krypties tikslų yra palaipsniui mažinti priklausomybę nuo varinių jungčių duomenų centrų viduje ir artinti optiką prie pačių skaičiavimo mazgų. Optinis pluoštas perduoda signalą šviesa, todėl teoriškai leidžia pasiekti didesnius greičius, mažesnius nuostolius ir geresnį energinį efektyvumą nei tradiciniai variniai kabeliai.

    Ši kryptis dažnai siejama su vadinamąja bendrai sujungta optika, kai optiniai sprendimai integruojami arčiau lustų ir tinklo įrangos, kad būtų mažinamas energijos švaistymas ir vėlinimas. Tai ypač svarbu didelio tankio GPU spintoms ir didžiulėms klasterių architektūroms, kurioms reikia milžiniško pralaidumo tarp komponentų.

    „DI skatina didžiausią mūsų laikų infrastruktūros plėtrą, o pažangi optika tampa pamatu, kuriuo remsis naujos kartos skaičiavimas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    „Tai nepaprasta ne tik DI ateičiai, bet ir pažangios gamybos darbo vietoms, nes plečiama vietinė tiekimo grandinė“, – sakė „Corning“ vadovas Wendellas Weeksas.

    „Corning“ jau seniai žinoma kaip ekranų stiklo tiekėja, tačiau optinių ryšių segmentas pastaruoju metu tampa vienu sparčiausiai augančių. Optinio pluošto paklausa kyla kartu su duomenų centrų plėtra, o investicijos į naujas gamyklas rodo, kad rinka tikisi ilgalaikės DI infrastruktūros statybų bangos.

    Ekspertai pabrėžia, kad konkurencija šioje srityje aštrėja, nes optikos integravimo sprendimus vysto ir kiti didieji lustų bei tinklo įrangos gamintojai. Vis dėlto „Nvidia“ mastas ir įtaka ekosistemai reiškia, kad toks susitarimas gali paspartinti technologijų diegimą ir pakeisti duomenų centrų architektūrą artimiausiais metais.

  • „Arm“ uždirba iš CPU atgimimo: DI agentai keičia taisykles, bet akciją temdo vienas keblumas

    „Arm“ uždirba iš CPU atgimimo: DI agentai keičia taisykles, bet akciją temdo vienas keblumas

    Rezultatai geresni, bet akcija smuko

    Puslaidininkių architektūrų kūrėja „Arm“ pranešė apie geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatus, tačiau po prekybos valandų akcijos kaina smuko. Rinka sureagavo į tai, kad po įspūdingo ralio investuotojai ėmė fiksuoti pelną, o dalį optimizmo prislopino užuominos apie pasiūlos grandinės ribojimus.

    Kompanija nurodė, kad finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį kovo 31 dieną, pajamos augo apie 20 proc. iki maždaug 1,38 mlrd. eurų. Koreguotas pelnas akcijai taip pat viršijo analitikų lūkesčius, nors tam tikrose veiklos eilutėse išryškėjo skirtinga dinamika.

    CPU grįžta į centrą dėl DI

    Pastaraisiais metais DI bumo centre buvo grafikos procesoriai, tačiau rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama modelių vykdymui ir nuolatiniams, agentų valdomiems uždaviniams. Tokios užduotys dažnai reikalauja daugiau universalaus skaičiavimo ir didesnio CPU vaidmens, todėl duomenų centruose auga paklausa ne tik akseleratoriams.

    Šią tendenciją patvirtino ir didieji procesorių gamintojai, kalbantys apie besikeičiantį serverių konfigūracijų balansą. Rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja, kad DI infrastruktūroje CPU ir akseleratorių santykis artėja prie labiau subalansuoto, o tai atveria naują augimo etapą architektūrų tiekėjams.

    Hipermastelio žaidėjai renkasi „Arm“

    „Arm“ argumentas investuotojams remiasi tuo, kad jos architektūra jau yra plačiai naudojama hipermastelio duomenų centrų ekosistemoje. Kompanija akcentuoja, kad didžiausi akseleratorių tiekėjai savo sprendimus derina su „Arm“ pagrindu kuriamais procesoriais, o tai stiprina architektūros pozicijas prieš tradicinį x86 pasaulį.

    Prie „Arm“ augimo istorijos prisideda ir jos licencijavimo bei autorinių atlygių modelis, kuris paprastai užtikrina ypač aukštas maržas. Vis dėlto kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų grandinėje, gali jaustis cikliškumas, kuris trumpuoju laikotarpiu veikia honorarų srautų tempą.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl ėmėmės šio žingsnio, buvo tai, kad klientai to paprašė“, – sakė „Arm“ vadovė Renee Haas, aiškindama kompanijos sprendimą stiprinti pasiūlą duomenų centrams.

    Naujas augimo variklis ir pagrindinė rizika

    Kompanija išryškina ir kitą istorijos dalį: stiprėjančias ambicijas duomenų centrų procesorių kryptyje, orientuojantis į DI agentų darbo krūvius. „Arm“ teigia matanti kelių milijardų eurų apimties užsakymų potencialą artimiausiais metais, tačiau kartu pripažįsta, kad realų tempą ribos gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinės suderinimas.

    Būtent ši įtampa tarp paklausos ir galimybių greitai pristatyti produktą tapo viena priežasčių, kodėl dalis investuotojų sureagavo atsargiai, nepaisant geresnių rezultatų. Rinkoje įprasta, kad po didelio kainos šuolio net ir geri skaičiai nebūtinai užtikrina tolesnį kilimą, jei prognozėse matomos sąnaudų ar pasiūlos rizikos.

    Artimiausiam ketvirčiui „Arm“ pateikė pajamų prognozę, kuri šiek tiek viršijo rinkos vidurkį, tačiau numatomos veiklos išlaidos taip pat išlieka aukštos. Investuotojams tai signalizuoja, kad augimas duomenų centruose gali būti tvarus, bet kova dėl pajėgumų, produktų įvedimo grafiko ir konkurencinės aplinkos dar ilgai išliks esminiai kintamieji.

  • Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    DI bumas plečiasi už technologijų ribų

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad duomenų centrų ir dirbtinio intelekto bumas tampa vis labiau visa apimančiu reiškiniu, o nauda ima sklisti po įvairius sektorius – nuo energetikos iki pramonės. Jo vertinimu, tai nebe siaura technologijų istorija, o platesnis ekonomikos persitvarkymas, kurį skatina milžiniškos investicijos į skaičiavimo galią.

    Tokį vaizdą sustiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kryptis: „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ per savo debesijos padalinius didina pajėgumus, kad galėtų aptarnauti augantį DI modelių poreikį. Rinkoje tai dažnai atsispindi stipresniais lūkesčiais įmonėms, kurios tiekia infrastruktūrą, įrangą ir energiją.

    Penkių sluoksnių „pyragas“: kas laimi iš DI

    Aiškindamas, kodėl DI tema paliečia vis daugiau bendrovių, Crameris rėmėsi „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango populiarinta penkių sluoksnių schema. Ji aprašo susijusių pramonės šakų grandinę, kur kiekvienas sluoksnis yra būtinas tam, kad DI sprendimai veiktų ir būtų diegiami mastu.

    Pirmasis sluoksnis – energija. Duomenų centrams reikia didžiulių elektros kiekių, todėl investuotojų dėmesys dažniau krypsta į elektros gamintojus ir tinklų infrastruktūros grandį, o šalia to – įrangą, kuri padeda užtikrinti patikimą tiekimą ir rezervą.

    Antrasis sluoksnis – puslaidininkiai. Crameris kaip pavyzdžius mini „Nvidia“ ir jos konkurentus, taip pat atminties, duomenų saugyklų ir lustų gamybos įrangos bendroves, nes be jų neįmanoma nei treniruoti, nei vykdyti DI modelių dideliu mastu.

    Trečiasis sluoksnis – duomenų centrų techninė infrastruktūra. Čia patenka serveriai, aušinimas, elektros įranga, tinklo sprendimai ir optiniai ryšiai, nes būtent šios sritys leidžia sujungti tūkstančius spartintuvų į vieną veikiančią sistemą ir išlaikyti stabilų darbą.

    Nuo debesijos iki programų: viršutinis sluoksnis

    Ketvirtasis sluoksnis – DI modeliai ir debesija. Cramerio logika paprasta: kuo daugiau įmonių diegia DI, tuo daugiau skaičiavimo ir duomenų apdorojimo perkelia į debesijos platformas, o tai didina paklausą tokiems sprendimams kaip „Microsoft“ Azure, „Amazon“ Web Services ar „Google Cloud“.

    Penktasis sluoksnis – programos, su kuriomis tiesiogiai dirba vartotojai ir verslai. Jis pabrėžia, kad būtent šiame etape DI tampa matomas kasdienybėje, o spartėjantis įrankių diegimas skatina naują paklausą visai grandinei – nuo elektros iki tinklų ir lustų.

    „Dirbtinis intelektas yra neišvengiamas. Jis nuožmus. Ir jis neša turtus tiems, kurie tuo patikėjo“, – sakė J. Crameris.

    Vis dėlto tokios rekomendacijos išlieka nuomonės pobūdžio ir negarantuoja rezultatų. Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI temoje svarbiausios rizikos yra vertinimų šuoliai, cikliškos puslaidininkių paklausos bangos, energijos ir tinklų pralaidumo ribojimai bei griežtėjantis reguliavimas, ypač duomenų ir modelių naudojimo srityse.

  • „Super Micro“ akcijos šovė 18 proc.: pajamos padvigubėjo, bet įspėja dėl trukdžių

    „Super Micro“ akcijos šovė 18 proc.: pajamos padvigubėjo, bet įspėja dėl trukdžių

    Rinka sureagavo į prognozes

    Serverių gamintoja „Super Micro Computer“ po prekybos sesijos sulaukė stipraus investuotojų dėmesio, kai paskelbė geresnes nei tikėtasi ateinančio ketvirčio prognozes. Bendrovės akcijos šoktelėjo apie 18 proc., nors ketvirčio pajamos nepasiekė analitikų lūkesčių.

    Įmonė pranešė, kad per jos fiskalinį trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį kovo 31 dieną, pajamos per metus išaugo 123 proc. Toks šuolis siejamas su itin didele serverių paklausa, kurią skatina DI infrastruktūros plėtra ir duomenų centrų modernizavimas.

    Kas nutiko su pajamomis

    Vadovas Charlesas Liang investuotojams aiškino, kad dalies pardavimų nepavyko laiku pripažinti dėl klientų pasirengimo trūkumų. Pasak jo, kai kuriems užsakovams dar trūko elektros galios ir tinklo infrastruktūros, reikalingos debesijos diegimams.

    „Keli klientai dar nebuvo pasiruošę elektros galios ir tinklo sprendimams, todėl šias pajamas tikimės perkelti į ateinančius ketvirčius“, – sakė Charlesas Liang.

    Finansų vadovas Davidas Weigandas taip pat akcentavo tiekimo grandinės spaudimą, kuris vis dar jaučiamas visame sektoriuje. Bendrovė nurodė, kad brangstanti atmintis ir kai kurių komponentų stoka gali riboti pristatymų tempą ir maržas.

    Prognozės pranoko lūkesčius

    Fiskaliniam ketvirtajam ketvirčiui „Super Micro“ pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai ir pajamų rėžius, kurie rinkoje buvo įvertinti palankiai. Būtent prognozės tapo pagrindiniu katalizatoriumi akcijų kainos šuoliui, net ir esant silpnesniam nei tikėtasi paskelbtam pajamų rezultatui.

    Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas kaip vienas iš žaidėjų, galinčių greitai sukomplektuoti didelio našumo serverius, dažnai komplektuojamus su „Nvidia“ grafikos procesoriais. DI skaičiavimams skirtų lustų paklausa išlieka viena svarbiausių viso duomenų centrų segmento varomųjų jėgų.

    Rizikos: tyrimai, kontrolė ir eksportas

    Kartu su augimu didėja ir reguliacinė bei reputacinė rizika: JAV prokurorai anksčiau buvo paskelbę kaltinimus asmenims, susijusiems su nenurodyta JAV serverių bendrove, dėl neteisėto „Nvidia“ serverių nukreipimo į Kiniją. Nors kaltinamajame akte bendrovės pavadinimas nebuvo įvardytas, „Super Micro“ pripažino, kad tarp minimų asmenų buvo buvęs vienas iš jos vadovų.

    „Atrodo, kad „Super Micro“ tapo sudėtingų schemų auka, kurios apgavo tiek federalines institucijas, tiek mūsų vidaus atitikties komandą“, – sakė Charlesas Liang.

    Įmonė tvirtina, kad reikšmingo neigiamo poveikio klientų santykiams nejaučia, o partnerystės su pagrindiniais technologijų tiekėjais išlieka stabilios. Vis dėlto rinkos dalyviai tokius epizodus vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, ypač griežtėjant JAV eksporto kontrolei ir augant geopolitinei įtampai technologijų tiekimo grandinėse.

    Gamybos plėtra ir paklausos banga

    „Super Micro“ taip pat akcentuoja gamybos plėtrą Silicio slėnyje, kur didina pajėgumus projektavimui, testavimui, surinkimui ir aptarnavimui. Bendrovė viešai skelbė, kad vienas iš naujų objektų regione turėtų viršyti apie 66 000 kvadratinių metrų plotą, o tai rodo ambiciją atliepti ilgalaikę duomenų centrų paklausą.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas gali būti nepastovus: užsakymai priklauso nuo klientų kapitalo investicijų planų, elektros įvado ir aušinimo sprendimų parengties. Dėl to net ir sparčiai augančios įmonės gali susidurti su pajamų pripažinimo „bangavimu“ tarp ketvirčių.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar „Super Micro“ pavyks realizuoti atidėtus užsakymus, suvaldyti komponentų pasiūlos rizikas ir išlaikyti augimo tempą DI serverių segmente. Ne mažiau svarbu bus ir tai, kaip bendrovė stiprins atitikties kontrolę, kad panašūs atvejai nesikartotų.

  • „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „ElevenLabs“ pranešė užbaigęs dar vieną savo Series D finansavimo etapo dalį ir išplėtęs investuotojų ratą. Bendrovės teigimu, per šį etapą ji jau yra pritraukusi daugiau nei 550 mln. eurų.

    „ElevenLabs“ išgarsėjo kurdama dirbtinio intelekto sprendimus, kurie tekstą paverčia natūraliai skambančia kalba, imituojančia žmogaus balsą. Pastaraisiais metais tokia technologija sparčiai pritaikoma klientų aptarnavimo, pardavimų, mokymų ir turinio lokalizavimo procesuose.

    Nauji vardai investuotojų sąraše

    Tarp naujų institucinių investuotojų įvardijami turto valdymo milžinas „BlackRock“ ir „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys „NVentures“, taip pat keli tarptautiniai fondai. Tokie investuotojai dažniausiai signalizuoja rinkos lūkestį, kad generatyvinio DI infrastruktūra ir verslo sprendimai taps ilgalaike technologijų sektoriaus kryptimi.

    Prie investuotojų prisijungė ir pramogų pasaulio atstovai, įskaitant aktorių Jamie Foxx, taip pat kiti kūrėjai ir vykdomieji vadovai. „ElevenLabs“ komunikacijoje pabrėžiama, kad kūrybinių industrijų susidomėjimas siejamas su balso technologijų plėtra, įgarsinimu ir daugiakalbiu turinio pritaikymu.

    Pajamos ir augimo varikliai

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos metinės pasikartojančios pajamos pasiekė daugiau nei 500 mln. eurų. Palyginimui, 2025 metų pabaigoje šis rodiklis, anot įmonės, siekė apie 350 mln. eurų.

    „Šį augimą lemia tai, kad įmonės vis plačiau diegia balso agentus savo veikloje – nuo klientų aptarnavimo ir pardavimų iki įdarbinimo bei rinkodaros“, – sakė „ElevenLabs“ atstovai.

    Darbuotojų akcijų pardavimas ir produktų kryptys

    „ElevenLabs“ taip pat pranešė įvykdžiusi apie 100 mln. eurų vertės darbuotojų akcijų pardavimą – tai jau antras toks sandoris per mažiau nei metus. Tokie antriniai sandoriai paprastai leidžia darbuotojams realizuoti dalį sukauptų akcijų, o įmonei – išlaikyti konkurencingą talentų pritraukimą sparčiai bręstančioje DI rinkoje.

    Pastaruoju metu įmonė plečia produktų spektrą už teksto į kalbą ribų: vysto įgarsinimo sprendimus, balso ir pokalbių agentus bei kitas garso generavimo galimybes. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Meta, „Salesforce“ ir „Revolut“, o tai rodo, kad sprendimai vis dažniau diegiami ne eksperimentams, o kasdienėms verslo operacijoms.

    Rinkoje augant reguliavimo ir autorinių teisių klausimų svarbai, balso sintezės įmonėms vis dažniau tenka aiškiai apibrėžti leidimus, naudojimo scenarijus ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Todėl investuotojai, be augimo tempo, vertina ir tai, kaip greitai tokios platformos geba užtikrinti atsakingą DI taikymą bei atitiktį skirtingų šalių reikalavimams.

  • „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    Naujausias studijos „Mundfish“ projektas jau palaiko dalį „Nvidia“ DLSS rinkinio, įskaitant vaizdo mastelio didinimą ir kadrų generavimą. Vis dėlto dėl naujos DLSS 5 versijos, kurios startas siejamas su rudens sezonu ir kuri spėjo sukelti aštrias diskusijas, kūrėjai kol kas neskuba priimti sprendimo.

    Interviu žaidimų industrijos portalui WCCFTech studijos vadovas Robertas Bagratuni DLSS 5 pavadino perspektyvia, tačiau pabrėžė, kad komanda pirmiausia stebi technologijos raidą. Pasak jo, tik vėliau bus vertinama, ar tokie sprendimai tiktų būsimoms studijos premjeroms.

    „DLSS 5 yra labai nauja ir itin perspektyvi technologija. Šiuo metu atidžiai sekame jos raidą ir vertinsime, kaip tokie proveržiai ateityje galėtų būti naudingi mūsų žaidėjams“, – sakė Robertas Bagratuni.

    DLSS tema pastaruoju metu itin jautri, nes kadrų generavimo ir panašių metodų plėtra iš naujo iškelia klausimą, ką iš tiesų reiškia našumo augimas. Dalis žaidėjų ir ekspertų kritikuoja situacijas, kai rinkodaroje akcentuojami didesni kadrų skaičiai, nors realus sklandumas, įvesties delsą ar vaizdo artefaktai gali kelti abejonių.

    Dar vienas karštas taškas – dirbtinis intelektas žaidimų kūrime. Bagratuni teigimu, „Mundfish“ kol kas sąmoningai neintegruoja DI į kasdienius gamybos procesus, nors pripažįsta, kad ši kryptis gali paspartinti idėjų generavimą ir sutrumpinti parengiamąją kūrimo fazę.

    „Suprantame, kad neuroniniai tinklai ir dirbtinis intelektas gali reikšmingai palengvinti preprodukciją, padėti greičiau tikrinti idėjas ir trumpinti kūrimo laiką. Įvertinome jų potencialą, tačiau šiuo metu nusprendėme jų neįtraukti į kasdienius gamybos procesus“, – sakė jis.

    Toks atsargus tonas atspindi platesnę industrijos tendenciją: studijos vis dažniau ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir reputacinių rizikų. DI sprendimai siejami ne tik su efektyvumu, bet ir su autorinių teisių klausimais, skaidrumo reikalavimais bei darbuotojų darbo vietų transformacija, todėl vieši įsipareigojimai dažnai atidedami.

    „Mundfish“ atveju sprendimų neskubinimą gali lemti ir praktiniai prioritetai: studija dirba su keliais dideliais projektais, o gamybos grandinės pertvarkymas technologijų įkarštyje paprastai kainuoja laiką ir didina riziką. Dėl to labiausiai tikėtinas scenarijus artimiausiu metu – stebėti DLSS 5 brandą ir tik tuomet spręsti, ar ji iš tiesų suteikia apčiuopiamą naudą galutiniam žaidėjui.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ žengia į viešąją rinką ir per pirminį akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje siekia pritraukti iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Bendrovė planuoja parduoti 28 mln. akcijų, kurių siūlomas kainos rėžis yra 101–110 eurų už vienetą.

    Pagal šį intervalą „Cerebras“ vertinimas gali kilti iki maždaug 23,7 mlrd. eurų, vertinant pagal apyvartoje esančių akcijų skaičių. Tai būtų vienas ryškiausių pastarųjų metų bandymų pasinaudoti investuotojų dėmesiu dirbtinio intelekto infrastruktūrai.

    Technologijų IPO rinka po 2022 metais centrinių bankų pradėto palūkanų normų kėlimo kurį laiką buvo prigesusi, nes investuotojai tapo atsargesni nuostolingų bendrovių atžvilgiu. Vis dėlto generatyvinio DI bumas grąžino apetitą įmonėms, kurios parduoda skaičiavimo pajėgumą arba komponentus, reikalingus modeliams treniruoti ir vykdyti.

    „Cerebras“ savo lustus pozicionuoja kaip alternatyvą „Nvidia“ grafikos procesoriams, kurie šiuo metu dominuoja DI serveriuose ir debesijos paslaugose. Rinka vis atidžiau stebi, ar atsiras daugiau konkurentų, galinčių pasiūlyti geresnį našumo ir kainos santykį bei sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Bendrovė jau buvo mėginusi siekti IPO 2024 metais, tačiau vėliau procesą pristabdė, kai keitė veiklos modelį. Dėmesys nuo aparatūros pardavimo vis labiau krypo į debesijos paslaugą, paremtą pačios „Cerebras“ lustais, o tai investuotojams paprastai reiškia kitokią augimo logiką ir kitokius maržų lūkesčius.

    „Cerebras“ skelbia, kad ketvirtąjį ketvirtį pajamos per metus augo apie 76 proc. ir pasiekė maždaug 454 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 78 mln. eurų. Šie rodikliai išskiria bendrovę iš dalies DI infrastruktūros žaidėjų, kurie dažnai ilgai išlieka nuostolingi, agresyviai investuodami į plėtrą.

    Bendrovės vienas iš įkūrėjų ir vadovas Andrew Feldmanas IPO metu savo akcijų neparduos. Po siūlymo jis valdys apie 10,3 mln. akcijų paketą, kuris pagal viršutinę siūlomos kainos ribą būtų vertas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Prospekte taip pat numatyta galimybė papildomai parduoti dar 4,2 mln. akcijų, jei tuo pasinaudos platintojai. Tokiu atveju, esant viršutinei kainos ribai, papildomai būtų surinkta apie 500 mln. eurų.

    Didelę reikšmę investuotojų vertinimui gali turėti ir ilgalaikės sutartys dėl skaičiavimo pajėgumų. „Cerebras“ anksčiau yra skelbusi, kad iki 2028 metų teiks reikšmingą DI skaičiavimo galią „OpenAI“, o sandorio vertė buvo įvardyta kaip viršijanti 18 mlrd. eurų.

    Tokie kontraktai rodo, kad kova dėl skaičiavimo resursų dar neslopsta, o didžiausi DI modelių kūrėjai stengiasi užsitikrinti pajėgumus keliuose kanaluose. Rinkoje tai paprastai reiškia augantį poreikį alternatyviems lustams, specializuotoms sistemoms ir vis didesniems duomenų centrų elektros pajėgumams.