Šiaurės jūroje kormoranai „perėmė“ vėjo jėgainių parką: kaip turbinos netikėtai tapo jų žūklės vieta

Nyderlandų pakrantėje, Šiaurės jūroje, įrengtas jūrinis vėjo jėgainių parkas pakeitė įprastą paukščių elgesį – dalis rūšių ėmė vengti teritorijos, tačiau kormoranai pasirinko kitą strategiją. Stebėtojai fiksavo, kad šie paukščiai nuolat sugrįžta į tą pačią zoną ir dažnai suka ratus virš turbinų.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paukščiai taip elgiasi dėl trikdymo ar „keršto“, tačiau biologai tokį reiškinį aiškina prisitaikymu. Kormoranams svarbiausia – prognozuojama žūklė: jie ieško vietų, kur žuvų galima rasti pakankamai dažnai, kad būtų verta grįžti vėl ir vėl.

Kaip turbinos pakeitė jūros erdvę

Jūrinės turbinos į atvirą vandens plotą įneša naujų struktūrų: bokštai, pamatai ir apsauginės zonos pakeičia įprastą „tuščios erdvės“ logiką. Daliai jūrinių paukščių tokie objektai tampa kliūtimi įprastiems skrydžio maršrutams, todėl paprasčiausia reakcija – laikytis atokiau.

Tačiau kormoranai pasižymi lankstesniais medžioklės įpročiais. Jie gali ieškoti grobio nedidelėse, aiškiai apibrėžtose vietose, o ne vien plačiuose atviro vandens plotuose, todėl nauja infrastruktūra jiems nebūtinai reiškia prarastą teritoriją.

Kodėl kormoranai sugrįžta

Moksliniuose stebėjimuose, kuriuos apibendrina tarptautinės jūrinės energetikos poveikio duomenų bazės, kartojasi ta pati įžvalga: skirtingos rūšys į vėjo parkus reaguoja nevienodai. Vienos jų vengia turbinų dėl susidūrimų rizikos ar trikdymo, kitos prisitaiko ir toliau naudoja teritoriją.

Kormoranų atveju svarbus veiksnys gali būti tai, kad aplink povandenines konstrukcijas dažnai formuojasi lokali „dirbtinio rifo“ aplinka. Tokiose vietose gali telktis smulkios žuvys, o ten, kur atsiranda stabilesnis grobio kiekis, atsiranda ir plėšrūnai, kurie greitai perpranta naują „žūklės žemėlapį“.

Taigi, kormoranų sukimasis virš turbinų greičiau rodo ne emocinę reakciją, o efektyvų elgesio prisitaikymą. Plečiantis jūrinei vėjo energetikai Europoje, vis dažniau bus vertinama, kurios rūšys pasitraukia, o kurios – kaip kormoranai – randa būdų išnaudoti naujai susiformavusias maitinimosi nišas.