CP v2

Tag: Nyderlandai

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Ne tik Venecija: 17 krypčių, kurias iki amžiaus pabaigos gali pakeisti kylantis jūros lygis

    Klimato kaita ir kylantis jūros lygis vis dažniau įvardijami kaip grėsmė ne tik pakrančių infrastruktūrai, bet ir turizmo ikonoms. Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos dalis šiandien populiarių krypčių gali susidurti su nuolatiniu užliejimu, erozija ir dažnėjančiais ekstremaliais reiškiniais.

    Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – Venecija, tačiau rizikos žemėlapyje atsiduria ir salų valstybės, ir dideli miestai. Tokią kryptį rodo ir naujausios klimato projekcijos, siejančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas su ilgalaikiu vandenynų šilimu bei ledynų tirpsmu.

    Kas prognozuojama iki 2100 metų?

    Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) vertina, kad iki 2100 metų vidutinis pasaulinis jūros lygis gali pakilti keliasdešimt centimetrų, o kai kuriuose scenarijuose ir daugiau, priklausomai nuo emisijų trajektorijos. Net ir toks, iš pirmo žvilgsnio nedidelis, pokytis reiškia didesnę audrų bangų žalą, dažnesnius potvynius ir spartesnę pakrančių eroziją.

    Didmiesčiams tai dažnai virsta brangiais prisitaikymo sprendimais, o žemoms saloms – egzistenciniu klausimu. Dalis koralinių atolų ir labai žemų salų turi ribotas galimybes apsisaugoti, nes trūksta aukštesnių teritorijų, o gėlo vandens ištekliai sūdrėja dėl jūros vandens infiltracijos.

    17 krypčių, kurios laikomos pažeidžiamomis

    Ekspertų apžvalgose dažnai minimos Maldyvų salos, Tuvalu, Maršalo salos, Kiribatis ir kitos Ramiojo vandenyno bei Indijos vandenyno salų valstybės. Jų vidutinis aukštis virš jūros lygio nedidelis, todėl net spartėjantis pakrančių ardymas ir dažnesni potvyniai gali lemti gyvenviečių perkėlimą ar infrastruktūros praradimą.

    Rizika įvardijama ir Fidži, Samoa, Seišeliams, Palau bei Saliamono saloms, kur šalia vandens lygio kilimo svarbus veiksnys yra ciklonai, liūtys ir rifų nykimas. Koraliniai rifai veikia kaip natūralūs bangolaužiai, todėl jų būklei blogėjant krantas tampa mažiau apsaugotas.

    Į sąrašus patenka ir Venecija, kurios problemą sustiprina ne tik aukštas vanduo, bet ir miesto sėdimas bei intensyvus turizmas. Taip pat minimos teritorijos, kur potvynius didina geologija, pavyzdžiui, porėtas kalkakmenis, leidžiantis vandeniui skverbtis iš apačios, kaip kai kuriose Floridos vietose.

    Be salų ir miestų, dažnai aptariami ir dideli žemumų regionai, tokie kaip Bangladešas, kur potvynių riziką didina upių deltų specifika, audrų bangos ir sūraus vandens skverbimasis į dirvožemį. Europoje pažeidžiamumo pavyzdžiu neretai įvardijami Nyderlandai, kurių dalis teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl apsauga remiasi nuolatine inžinerine priežiūra ir investicijomis.

    Kodėl raginimas pamatyti dabar kelia diskusijų?

    Kartu su įspėjimais apie nykstančias vietas viešojoje erdvėje atsiranda ir vadinamasis paskutinės progos turizmas, kai žmonės skuba aplankyti vietas, kurios, tikėtina, ateityje pasikeis. Tačiau kelionių ekspertai pabrėžia, kad toks impulsas gali turėti priešingą efektą: didesni srautai didina emisijas, o vietovėms su ribotais ištekliais sukelia papildomą apkrovą.

    „Akivaizdžiausia problema yra emisijos: papildomi tolimi skrydžiai prisideda prie šiltėjimo ir jūros lygio kilimo, o turizmas apskritai palieka reikšmingą anglies pėdsaką“, – sakė kelionių platformos „The Gap Decaders“ įkūrėja Izzy Nicholls.

    Pasak jos, kai turistų skaičius staigiai išauga, poveikis pasimato greitai: gali trūkti vandens, perkraunamos nuotekų sistemos, nukenčia takai ir viešosios erdvės, o vietiniams mažėja gyvenimo kokybė. Dėl to vis dažniau kalbama apie atsakingesnį keliavimą, sezoniškumo mažinimą ir vietos bendruomenėms naudingus sprendimus.

    Specialistai primena, kad prognozės nereiškia, jog visos vietos neišvengiamai „dings“, tačiau jos signalizuoja apie didėjančią riziką ir būtinybę prisitaikyti. Keliautojams tai tampa proga rinktis mažesnio poveikio maršrutus, ilgiau pasilikti vienoje vietoje ir gerbti vietos ribojimus, ypač ten, kur jautriausia infrastruktūra ir gamtinės sistemos.

  • Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdamo fondas „QDNL Participations“ tapo „Ground State Ventures“: kvantinių technologijų fondui pritraukė 75,2 mln. eurų

    Amsterdame įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė, iki šiol veikusi „QDNL Participations“ vardu, paskelbė apie prekės ženklo keitimą į „Ground State Ventures“. Kartu įmonė pranešė, kad jos ankstyvosios stadijos kvantinių technologijų fondas jau yra pritraukęs daugiau kaip 75,2 mln. eurų ir ruošiasi galutiniam lėšų pritraukimo etapui.

    Pasak bendrovės, pervadinimas susijęs su išsiplėtusiu požiūriu į rinką ir augančiomis galimybėmis kvantinių technologijų srityje. Fondas planavo surinkti apie 59,8 mln. eurų, tačiau, didėjant investuotojų susidomėjimui, ši riba buvo viršyta.

    Kas keičiasi su nauju pavadinimu

    „Ground State Ventures“ įkūrėjas ir generalinis partneris Ton van ’t Noordende teigia, kad kvantinės informacijos era jau kuriama dabar, o fondas siekia derinti gilų mokslo supratimą su rizikos kapitalo logika. Jo teigimu, tikslas yra suburti fondą, galintį užtikrinti išskirtinę grąžą investuotojams ir padėti formuoti rinkos kategoriją.

    Bendrovė aiškina, kad terminas ground state kvantinėje fizikoje reiškia bazinę dalelės energijos būseną, nuo kurios, pridėjus energijos, galima pasiekti sužadintą būseną. Analogiškai fondas siekia suteikti kapitalo ir pagalbos ankstyvos stadijos komandoms, kad jos sparčiau pereitų nuo idėjos prie proveržio rinkoje.

    Fondo kryptis ir portfelis

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir pradžioje daugiausia koncentravosi į Nyderlanduose veikiančius kvantinių technologijų startuolius. Tarp ankstyvųjų investicijų minimos Europos įmonės „QuantWare“, „Qblox“, „QphoX“, „QT Sense“ ir „Q*Bird“.

    Pastaruoju metu fondas aktyviau veikia tarptautiniu mastu ir prisidėjo prie pirmųjų finansavimo etapų JAV startuoliuose „Diffraqtion“, „Quantum Elements“ ir „SiC Systems“, taip pat Šveicarijoje veikiančioje „Rhonexum“. Pasak fondo, tai atspindi siekį ieškoti stipriausių komandų neapsiribojant viena geografija.

    „Ground State Ventures“ investuoja į kvantinių technologijų startuolius ankstyviausiose stadijose, daugiausia dėmesio skirdamas kvantiniam skaičiavimui, kvantiniams jutikliams, ryšiui ir infrastruktūrai. Bendrovė pabrėžia, kad be pirmojo čekio taip pat planuoja tęstinį finansavimą, kai įmonės auga ir pereina į vėlesnius etapus.

    Partneriai ir rinkos kontekstas

    2023 metais prie komandos prisijungė „Rigetti Computing“ įkūrėjas Chad Rigetti, tapęs partneriu. Fondas taip pat nurodo rėmęs jo naują projektą „Sygaldry“ ir dalyvavęs finansavimo etapuose, kai įmonė pritraukė apie 118,9 mln. eurų.

    Chad Rigetti teigia, kad, būdamas pirmosios kvantinių technologijų bangos dalimi, gerai supranta, ko reikia kuriant naują kartą, o fondas struktūruojamas taip, kad galėtų anksti atpažinti komerciškai ir techniškai perspektyviausius sprendimus. Jo teigimu, svarbu ne tik investuoti, bet ir padėti komandoms pereiti sudėtingus technologinius bei rinkos etapus.

    „Ground State Ventures“ nurodo turinti stiprią mokslinę ir inžinerinę kompetenciją, įskaitant fizikos mokslų daktarus, dirbančius JAV, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Bendrovės vertinimu, būtent ši kombinacija tampa kritiškai svarbi kvantinių technologijų srityje, kur investuotojams reikia įvertinti ne tik verslo modelį, bet ir fundamentinį technologijos realumą.

  • Geriausi 2026 metų dviračių maršrutai Europoje: nuo Dunojaus iki naujų žvyrkelių Katalonijoje

    Dviračių turizmas Europoje 2026 metais vis labiau tolsta nuo sportinio rekordų vaikymosi ir atsigręžia į patogų, lėtesnį keliavimą. Keliautojai dažniau renkasi aiškiai sužymėtus takus, trumpesnius dienos atstumus ir maršrutus, kuriuose svarbus ne tik tikslas, bet ir pati kelionė.

    Tokią kryptį skatina ir infrastruktūros plėtra: daugelyje šalių daugėja atskirtų dviračių takų, gerėja ženklinimas, daugėja dviračiams pritaikytų apgyvendinimo bei aptarnavimo vietų. Dėl to maršrutai tampa patrauklūs ne tik patyrusiems, bet ir pradedantiesiems, šeimoms bei keliaujantiems su elektriniais dviračiais.

    Maršrutai, tinkami pradedantiesiems

    Vienas patogiausių pasirinkimų pradedantiesiems – Dunojaus dviračių maršrutas tarp Austrijos ir Vengrijos. Daug atkarpų čia yra lygios, gerai sužymėtos, o įprasti dienos etapai siekia apie 40–80 kilometrų, todėl lengva planuoti kelionę pagal savo tempą.

    Dar vienas lengvai „sukramtomas“ variantas – žiedinis maršrutas aplink Bodeno ežerą, kertantis Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Maždaug 260 kilometrų trasą patogu dalyti į trumpesnes dalis, o prireikus logistiką supaprastina keltai ir tankus viešojo transporto tinklas.

    Miestai, kultūra ir pakrantės

    Ieškantiems miesto kultūros derinio su patogiu mynimu, Belgijos Flandrija siūlo maršrutus per istorinius miestus, tokius kaip Briuselis, Antverpenas, Gentas ir Briugė. Dauguma trasų yra gana lygios, dažnai driekiasi kanalų pakrantėmis, todėl tinka kelionėms su dažnomis sustojimo pauzėmis.

    Nyderlanduose patraukliai atrodo kryptis Utrechtas–Amsterdamas–Haga, kur kelionę palengvina šalyje plačiai taikoma mazgų navigacijos sistema. Ji leidžia lanksčiai susidėlioti dienos distanciją be sudėtingo planavimo, o maršrute nesunku suderinti miestus, pajūrį ir kaimiškesnes vietoves.

    Norintiems Atlanto vėjų ir paplūdimių, dėmesio vertas pakrantės maršrutas tarp Porto ir Lisabonos. Jis dažnai planuojamas 50–90 kilometrų dienos etapais, o reljefas keliaujant į pietus paprastai lengvėja, todėl kelionę galima pritaikyti ir mažiau treniruotiems keliautojams.

    Naujiena žvyrkelių gerbėjams

    Augant žvyrkelių dviračių populiarumui, vis daugiau regionų kuria maršrutus, kurie veda toliau nuo pagrindinių turistinių srautų. 2026 metais išsiskiria Katalonijoje pristatomas „Grand Tour Catalunya Gravel“ formatas, leidžiantis kelionę skaidyti etapais ir prisitaikyti sudėtingumą pagal patirtį.

    Tuo metu Prancūzijoje dėmesį traukia „La Voie Bleue“ – apie 700 kilometrų trasa nuo sienos su Liuksemburgu iki Liono. Maršrutas didžiąja dalimi driekiasi palei upes ir kanalus, todėl dažnai būna lygus ir draugiškas pradedantiesiems, o pakeliui netrūksta istorinių miestų ir vynuogynų peizažų.

    Italijos Toskaną dažniau renkasi norintys kalvotų vaizdų ir gastronominių sustojimų: čia kelionės ritmą diktuoja ne atstumas, o sustojimai mažesniuose miesteliuose bei lankytinuose objektuose. Vokietijos Švarcvaldas, savo ruožtu, vilioja ramesniais keliais per miškus ir slėnius, o elektriniai dviračiai regioną daro prieinamesnį platesniam keliautojų ratui.

    Kelionių planuotojai atkreipia dėmesį, kad 2026 metais verta iš anksto įsivertinti ne tik kilometrus, bet ir dangą, reljefą, nakvynių tankį bei sezoniškumą. Būtent tokie praktiniai kriterijai dažnai lemia, ar dviračių atostogos taps malonia patirtimi, o ne ištvermės testu.

  • Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Europos Sąjungoje (ES) daugėja jaunų žmonių, kurie renkasi ne samdomą darbą, o nuosavą veiklą. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 20–29 metų amžiaus verslininkai sudaro apie 8 proc. ES darbo jėgos, tai yra daugiau nei 2 000 000 žmonių.

    Tokia statistika atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis dažniau kuria paslaugas ir produktus skaitmeninėje ekonomikoje, renkasi individualią veiklą arba mažas įmones. Tam įtakos turi paprastesnės nuotolinio darbo galimybės, e. prekybos augimas ir lengviau pasiekiami mokymai bei finansavimo programos.

    Kur jaunų verslininkų daugiausia?

    Didžiausi jaunų verslininkų rodikliai ES fiksuojami Slovakijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse jaunų žmonių, kurie dirba sau, dalis siekia apie 10–12 proc., o tai išsiskiria ES mastu.

    Eurostato duomenimis, į 8–10 proc. intervalą patenka ir grupė valstybių, tarp jų Čekija, Prancūzija, Nyderlandai, Latvija, Kipras, Belgija, Lenkija, Suomija, Kroatija, Danija ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva pagal jaunų verslininkų dalį laikosi tarp aukštesnių ES rezultatų.

    Mažiausios jaunų verslininkų proporcijos nurodomos Airijoje ir Bulgarijoje, taip pat Ispanijoje. Skirtumus dažnai lemia darbo rinkos struktūra, samdomo darbo patrauklumas, mokesčių ir socialinių įmokų modeliai bei tai, kaip lengva pradėti veiklą be didelio pradinio kapitalo.

    Paauglių verslininkų šuolis

    Be 20–29 metų amžiaus grupės, ES išskiriama ir 15–19 metų paauglių kategorija. Skaičiuojama, kad ES jau yra apie 69 000 paauglių verslininkų, o jų skaičius nuo 2022 metų išaugo maždaug 10 proc.

    Šioje grupėje ryškus lyčių skirtumas: apie 47 000 sudaro vaikinai, o apie 22 000 – merginos. Ekspertai tokias disproporcijas dažnai sieja su skirtingu įsitraukimu į technologinius projektus, finansinio raštingumo įgūdžiais ir socialiniais stereotipais, kurie vis dar veikia profesinius pasirinkimus.

    Daugiausia paauglių verslininkų ES fiksuojama Nyderlanduose ir Italijoje, kur jų skaičius siekia atitinkamai apie 12 000 ir 11 000. Už ES ribų išsiskiria Turkija, kur, Eurostato apžvalgoje minimu vertinimu, nuosavą veiklą vykdo apie 33 000 paauglių.

    Ką rodo darbo rinkos fonas?

    Eurostatas taip pat vertina, kad ES 20–29 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia apie 66 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis paaugo maždaug 6 procentiniais punktais, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    Nyderlandai išsiskiria kaip viena stipriausių ES valstybių pagal jaunimo užimtumą, čia dirba apie 84 proc. jaunų žmonių, o Malta ir Vokietija taip pat demonstruoja aukštus rezultatus. Tuo metu Italijoje jaunimo užimtumas yra vienas mažiausių ES ir siekia apie 48 proc., todėl verslumo augimas čia vertinamas ir kaip alternatyva ribotoms galimybėms samdomame sektoriuje.

    Analitikai pastebi, kad jaunimo verslumas dažnai auga ten, kur kartu egzistuoja ir skaitmeninių paslaugų paklausa, ir poreikis susikurti darbo vietą patiems. Praktikoje tai reiškia daugiau smulkaus verslo, individualios veiklos, projektinio darbo bei paslaugų eksporto per skaitmenines platformas.

  • 2026 metų dviračių atostogos Europoje: maršrutai nuo Portugalijos iki Švedijos, verta suplanuoti iš anksto

    2026 metų dviračių atostogos Europoje: maršrutai nuo Portugalijos iki Švedijos, verta suplanuoti iš anksto

    Lėtesnės kelionės grįžta į madą

    2026 metais dviračių atostogos Europoje vis labiau tolsta nuo sportinių iššūkių ir elitinių įkalnių logikos. Kryptis aiški: trumpesnės dienos distancijos, daugiau sustojimų ir maršrutai, kuriuos gali įveikti ir neprofesionalai.

    Turizmo institucijos daugelyje šalių investuoja į saugesnę infrastruktūrą, aiškesnį ženklinimą ir lanksčius kelionės planus, kad dviratis taptų ne vien sporto, bet ir pažinimo priemone. Kartu auga ir „lėtojo turizmo“ poreikis, kai svarbi ne sparta, o patirtis.

    Kur važiuoti 2026 metais?

    Portugalijoje populiarėja pakrantės kelionė iš Porto į Lisaboną: dažniausiai planuojami 50–90 kilometrų etapai, o reljefas judant į pietus tampa švelnesnis. Maršrutas vilioja paplūdimiais, mažais miesteliais ir Atlanto panoramomis, todėl tinka keliaujantiems be skubos.

    Belgijos Flandrija siūlo kultūrinį važiavimą per Briuselį, Antverpeną, Gentą ir Briugę, o daug atkarpų driekiasi lygumomis palei kanalus. Nors regionas garsus profesionalų lenktynėmis, didelė dalis trasų pritaikoma ramiam, etapiniam keliavimui.

    Nyderlandai išlieka viena patogiausių šalių dviratininkams, o maršrutai tarp Utrechto, Amsterdamo ir Hagos leidžia derinti miestų atkarpas su pajūriu ir kaimo vietovėmis. Orientuotis padeda numeruota mazgų sistema, todėl maršrutą lengva susidėlioti pagal norimą kilometrų skaičių.

    Naujos kryptys ir „gravel“ banga

    Italijos Toskana tradiciškai vilioja kalvotais peizažais ir miestais, tokiais kaip Florencija, Siena ar Piza, tačiau čia vis dažniau akcentuojamas patogus tempas. Daug keliautojų renkasi 30–70 kilometrų dienos etapus su sustojimais maistui, degustacijoms ir lankytinoms vietoms.

    Ispanijos Katalonijoje 2026 metais išryškėja žvyro dangos dviračių kryptis: pristatomas etapinis maršrutas, jungiantis žvyrkelius, mažo eismo kelius ir pakrantės atkarpas. Ši tendencija atspindi visoje Europoje augantį „gravel“ populiarumą, kai keliautojai ieško mažiau apkrautų, autentiškesnių kelių.

    Tiems, kas nori kuo paprastesnės logistikos, dažnai rekomenduojamas Dunojaus dviračių kelias nuo Austrijos iki Vengrijos. Jis garsėja lygiais, gerai sužymėtais takais ir 40–80 kilometrų etapais, o didžiausias privalumas yra patogūs miestai pakeliui ir nuspėjamas maršruto sudėtingumas.

    Dar viena ryški kryptis Prancūzijoje yra La Voie Bleue, maždaug 700 kilometrų ilgio trasa nuo Liuksemburgo sienos iki Liono. Maršrutas dažnai eina palei upes ir kanalus, todėl daug atkarpų išlieka lygios ir tinkamos keliaujantiems be didelio fizinio pasirengimo.

    Šeimoms ir pradedantiesiems patrauklus Bodeno ežero ratas, leidžiantis per kelias dienas apvažiuoti apie 260 kilometrų per Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Pastovūs ežero vaizdai, aiškus infrastruktūros išvystymas ir galimybė trumpinti atkarpas keltais daro šį variantą vienu saugiausių pasirinkimų.

    Švedijoje 2026 metais planuojamas naujas 170 kilometrų Ljungleden maršrutas, jungiantis Geteborgą ir Falkiopingą. Jis kuriamas taip, kad tiktų ir dienos išvykoms, ir kelių dienų kelionei, o trasoje derinami dviračių takai, mažo eismo keliai ir dalis žvyrkelio.

    Planuojantiems 2026 metų dviračių atostogas verta iš anksto įvertinti ne tik kilometražą, bet ir nakvynės pasiūlą, dviračių servisų tankį bei susisiekimą traukiniais. Europoje vis labiau įsitvirtina kelionių modelis, kuriame svarbiausia yra patogumas, saugumas ir laikas pasimėgauti vieta.

  • Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Degalų kainos Europoje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui 2026 metų vasario pabaigoje šoktelėjo ir, nors po paliaubų kiek nuslūgo, iki balandžio pabaigos išliko aiškiai aukštesnės nei prieš krizę. Europos Komisijos savaitinio naftos biuletenio duomenys rodo, kad bendras kainų lygis ES vis dar maždaug 12 proc. viršija laikotarpį iki smūgių.

    Europos Komisijos skelbiamuose palyginimuose vertintos kainos 2026 metų vasario 23 dieną ir 2026 metų balandžio 20 dieną. Per šį laiką vidutinė ES benzino „Euro-super 95“ litro kaina pakilo nuo 1,64 euro iki 1,83 euro, tai yra apie 12 proc. Augimas skirtingose šalyse buvo nevienodas, priklausė ir nuo mokesčių, ir nuo tiekimo grandinių jautrumo, ir nuo vietinės konkurencijos.

    Kur benzinas brango sparčiausiai

    Didžiausi benzino kainų šuoliai fiksuoti Belgijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje, kur vidutinis kainų augimas siekė apie 22 proc. Iš keturių didžiausių ES ekonomikų labiausiai išsiskyrė Prancūzija, kur benzinas pabrango apie 18 proc., Vokietijoje augimas siekė apie 15 proc., Italijoje apie 7 proc., o Ispanijoje apie 3 proc.

    Kai kuriose šalyse kainų dinamika buvo itin nuosaiki, o Maltoje benzino kaina per vertinamą laikotarpį iš esmės nekito. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad ne euro zonos valstybėse rezultatams įtaką galėjo turėti valiutų kursų svyravimai, nes palyginimai pateikiami eurais.

    Dyzelinas brango dar labiau

    Dyzelino kainų šuolis buvo ryškesnis nei benzino. Vidutinė ES dyzelino litro kaina per tą patį laikotarpį pakilo nuo 1,59 euro iki 2,01 euro, tai yra maždaug 26 proc., daugiau nei dvigubai sparčiau nei benzinas.

    Didžiausias dyzelino brangimas fiksuotas Bulgarijoje, kur kainos augo apie 43 proc. Prancūzijoje dyzelinas pabrango apie 36 proc., Estijoje apie 35 proc., Belgijoje apie 33 proc., o dalyje valstybių kainos kilo daugiau nei trečdaliu.

    Didžiųjų ekonomikų grupėje Prancūzija išsiskyrė ir dyzelino segmente, o Ispanijoje dyzelinas kilo apie 27 proc., tai yra virš ES vidurkio. Italijoje augimas siekė apie 24 proc., Vokietijoje apie 23 proc., o mažiausi pokyčiai buvo fiksuoti Maltoje, kur kainos praktiškai nesikeitė.

    Kur degalai brangiausi ir pigiausi

    Po paliaubų, 2026 metų balandžio 20 dieną, aukščiausia benzino kaina Europoje fiksuota Nyderlanduose, kur litras kainavo apie 2,28 euro. Daugiau nei 2 eurus už litrą tuo metu mokėta ir Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje bei Prancūzijoje.

    Mažiausios benzino kainos išsiskyrė Maltoje, kur litras kainavo apie 1,34 euro, taip pat Lenkijoje ir Bulgarijoje. Dyzelino kainų viršūnėje taip pat buvo Nyderlandai, o pigiausias dyzelinas išsiskyrė Maltoje, kuri Komisijos statistikoje išlieka aiškus išskirtinis atvejis.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainas ES stipriai veikia mokesčių dalis galutinėje kainoje, todėl net ir panašūs naftos produktų biržų pokyčiai vartotojams skirtingose šalyse atsispindi nevienodai. Eurostato duomenys rodo, kad pastaraisiais metais naujų automobilių registracijose vis dar dominuoja benzininiai modeliai, tačiau didėjantis elektromobilių svoris ilgainiui gali keisti paklausos struktūrą ir degalų rinkos jautrumą geopolitiniams šokams.

  • Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    2026 metų balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai dalyvauja darbinėje strateginėje sesijoje Nyderlandų Karalystėje. Vizitą organizuoja Tauragės regiono plėtros taryba, o jo tikslas – sutelkti regiono savivaldybes bendram planavimui prieš naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį.

    Tokio pobūdžio išvykos paprastai orientuotos ne į reprezentaciją, o į praktinių modelių perėmimą: kaip kelios savivaldybės gali koordinuoti investicijas, suderinti prioritetus ir greičiau parengti brandžius projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria poveikiui, rodikliams ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, todėl ankstyvas pasirengimas tampa lemiamas.

    Ko ieškoma Nyderlandų patirtyje?

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas Nyderlandų savivaldybių asociacijoje, kur aptariami teisiniai ir organizaciniai instrumentai, leidžiantys savivaldybėms veikti kaip funkciniam regionui. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles, atsakomybių pasidalijimą ir mechanizmus, kurie padeda išvengti situacijų, kai projektai stringa dėl skirtingų interesų.

    Vizito metu planuojama nagrinėti ir žaliosios transformacijos kryptį, įskaitant miestų klimato neutralumo tikslus. Ši tema aktuali dėl griežtėjančių ES reikalavimų tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui, o savivaldybėms tai virsta konkrečiais sprendimais transporto, šildymo, viešųjų pastatų modernizavimo ir infrastruktūros planavime.

    Darnus judumas ir kasdieniai sprendimai

    Utrechte numatytos sesijos apie darnaus judumo planavimą, akcentuojant dviračių infrastruktūrą ir miesto erdvių projektavimą. Nyderlandų pavyzdys dažnai siejamas su nuosekliomis investicijomis ir ilgalaikiu planavimu, kai mobilumo sprendimai derinami su saugumu, viešuoju transportu ir patogiu pasiekiamumu kasdienėms paslaugoms.

    Tauragės regionui tai gali būti svarbu planuojant ne tik miestų, bet ir priemiesčių bei tarpmiestinius srautus, ypač ten, kur gyventojų mobilumas priklauso nuo kelių alternatyvų. Praktiniai modeliai gali padėti tiksliau pasirinkti, kur dviračių takai, viešojo transporto jungtys ar saugaus eismo sprendimai duoda didžiausią grąžą.

    Ryšys su diaspora ir grįžimo klausimai

    Vizito Hagoje ir Utrechte dalis skirta susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Tokie pokalbiai leidžia savivaldybėms geriau suprasti, kas realiai stabdo šeimų grįžimą, kokių paslaugų trūksta ir kokios priemonės padeda sklandžiai integruotis grįžus.

    Savivaldybėms tai gali virsti konkrečiomis iniciatyvomis: nuo informavimo ir konsultavimo „vieno langelio“ principu iki švietimo, būsto ar įsidarbinimo pagalbos. Diasporos įžvalgos dažnai padeda formuoti tikslines priemones, kurios yra veiksmingesnės nei bendro pobūdžio skatinimo kampanijos.

    Kiekvieną vizito dieną numatyti vidiniai strateginiai pasitarimai, skirti regiono situacijos analizei ir prioritetų susitarimui prieš rengiant investicijų planus. Organizatoriai nurodo, kad transporto ir apgyvendinimo išlaidas dengia Tauragės regiono plėtros taryba.

    Regionui tai yra proga susiderinti bendrą kryptį, kad naujo finansavimo etapo pradžioje būtų galima pateikti labiau pasirengusius projektus ir greičiau pereiti prie įgyvendinimo. Praktinis Nyderlandų pavyzdžių pritaikymas gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar investicijos virs pavienėmis iniciatyvomis, ar nuoseklia regiono transformacija.