Tag: Omega-3

  • Fish oil and brain injury recovery: Study flags EPA as a potential risk in repeated concussions

    Fish oil and brain injury recovery: Study flags EPA as a potential risk in repeated concussions

    A new study from the Medical University of South Carolina is raising fresh concerns about fish oil supplements, especially for people who experience repeated mild traumatic brain injuries. Writing in the journal Cell Reports, researchers report that these widely used supplements, often promoted as protective for the brain, could actually interfere with healing after injury.

    The research was led by neuroscientist Onder Albayram, Ph.D., an associate professor at MUSC and a member of the National Trauma Society Committee. His team focused on the biological processes involved in repairing blood vessels in the brain after injury.

    Rising Popularity of Omega-3 Supplements

    Interest in omega-3 fatty acids, the key components of fish oil, has been growing rapidly. According to Fortune Business Insights, these supplements are now appearing not only in capsules but also in drinks, dairy alternatives, and snack products.

    That surge in popularity does not surprise Albayram. “Fish oil supplements are everywhere, and people take them for a range of reasons, often without a clear understanding of their long-term effects,” he said.

    “But in terms of neuroscience, we still don’t know whether the brain has resilience or resistance to this supplement. That’s why ours is the first such study in the field.”

    Albayram collaborated with Eda Karakaya, Ph.D., Adviye Ergul, M.D., Ph.D., and several other researchers at MUSC and partner institutions. Among them was Semir Beyaz, Ph.D., at the Cold Spring Harbor Laboratory Cancer Center in New York.

    EPA Identified as a Potential Weak Point in Brain Recovery

    The team discovered what they describe as a context-dependent metabolic vulnerability. In simple terms, this means that changes in how cells use energy may reduce the brain’s ability to recover under certain conditions. This vulnerability appears to be linked to the buildup of eicosapentaenoic acid, or EPA, one of the main omega-3 fatty acids found in fish oil.

    In their experimental models, higher levels of EPA in the brain were associated with weaker repair after injury.

    Albayram noted that not all omega-3s behave the same way. Docosahexaenoic acid, or DHA, is well known for its beneficial role in the brain and is a major part of neuronal membranes. EPA, however, follows a different pathway. It is less incorporated into brain structures, and its effects can vary depending on how long it is present and the surrounding biological conditions. Because of this, the long-term impact of omega-3 intake on brain recovery and blood vessel adaptation has remained unclear.

    Experiments Link Diet, Brain Biology, and Recovery

    To better understand these effects, the researchers used a series of models to connect diet, brain function, and healing. In mice, they examined how long-term fish oil use influenced the brain’s response to repeated mild head impacts. Their focus was on signals related to blood vessel stability and repair.

    They also studied human brain microvascular endothelial cells, which form part of the barrier between the brain and the bloodstream. In these cells, EPA, but not DHA, was linked to reduced repair capacity, aligning with the findings from the animal models.

    To extend the findings to real-world disease, the team analyzed postmortem brain tissue from individuals diagnosed with chronic traumatic encephalopathy (CTE) who had a history of repeated brain injury.

    The researchers described the results as having “implications for precision nutrition, therapeutic strategies and the design of dietary interventions targeting brain injury and neurodegeneration.”

    Key Findings From the Study

    The study identified several major patterns, which are summarized below along with simplified explanations.

    1. EPA-driven neurovascular instability triggers perivascular tauopathy and cognitive decline following TBI.

    “In a sensitive brain state modeled in mice, long-term fish oil supplementation revealed a delayed vulnerability. The animals showed poorer neurological and spatial learning performance over time, together with clear evidence of vascular-associated tau accumulation in the cortex, linking impaired recovery to neurovascular dysfunction and perivascular tau pathology,” Albayram said.

    1. EPA reprograms cortical transcriptional responses and suppresses angiogenic signaling following traumatic brain injury.

    “In the injured cortex, the team observed a coordinated shift in gene programs that normally support vascular stability and repair,” Albayram said. “The pattern included reduced expression of genes tied to extracellular matrix organization and endothelial integrity, alongside broader changes consistent with altered lipid handling after injury.”

    1. EPA utilization under permissive metabolic conditions impairs angiogenesis and endothelial integrity, recapitulating post-traumatic brain injury cerebrovascular dysfunction.

    Albayram said that in human brain microvascular endothelial cells, EPA did not act as a universal toxin. “Instead, when cells were placed in conditions that encouraged fatty acid engagement, EPA was associated with weaker angiogenic network formation and reduced endothelial barrier integrity, matching key features of the neurovascular repair deficit seen in vivo.”

    1. CTE brain reveals neurovascular and fatty acid metabolic reprogramming consistent with EPA-linked vulnerability.

    “In postmortem cortex from neuropathologically confirmed CTE cases with a history of repetitive brain injury, the researchers found evidence of disrupted fatty acid balance and broad transcriptional changes affecting vascular and metabolic pathways,” Albayram said. “This human arm was used to provide translational context, asking whether chronic disease tissue shows convergent signatures of altered lipid handling and reduced vascular stability.”

    What the Findings Mean for Fish Oil Use

    Albayram stressed that the study should not be interpreted as a blanket warning against fish oil. “I am not saying fish oil is good or bad in some universal way,” he said. “What our data highlight is that biology is context-dependent. We need to understand how these supplements behave in the body over time, rather than assuming the same effect applies to everyone.”

    The researchers hope their work encourages a more careful look at omega-3 supplementation, both in clinical settings and among the general public. Their experiments focused on a specific scenario, repeated mild brain injury, and used CTE tissue to provide supporting observations rather than direct proof of cause and effect.

    “As with any study, there are important boundaries,” Albayram said. “In the human CTE tissue, we can observe patterns, but we cannot prove what drove them. We also cannot capture every variable that shapes omega-3 handling in real life, including overall diet, health status and lifestyle.”

    Next Steps in Understanding Omega-3 Effects

    The team plans to continue investigating how EPA moves through the body, including how it is absorbed, transported, and distributed. They are especially interested in the mechanisms that control fatty acid movement.

    “This paper is a starting point,” Albayram said, “but it is an important one. It opens a new conversation about precision nutrition in neuroscience, and it gives the field a framework to ask better, more testable questions.”

  • Mokslininkai perspėja: omega-3 kapsulės kai kuriems gali spartinti atminties silpnėjimą

    Mokslininkai perspėja: omega-3 kapsulės kai kuriems gali spartinti atminties silpnėjimą

    Omega-3 maisto papildai daugelio siejami su širdies ir smegenų sveikata, tačiau naujesni duomenys verčia šį įsitikinimą vertinti atsargiau. Mokslininkai perspėja, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių, turinčių genetinę Alzheimerio ligos riziką, šie papildai gali būti susiję su spartesniu pažinimo funkcijų prastėjimu.

    Nauja analizė, paremta Alzheimerio ligos neurovizualizacijos iniciatyvos duomenimis, apėmė daugiau nei 800 vyresnio amžiaus dalyvių. Tyrėjai lygino žmones, vartojusius omega-3 kapsules, su nevartojusiais ir stebėjo atminties, dėmesio bei kalbos gebėjimų pokyčius per laiką.

    Didžiausias skirtumas išryškėjo tarp asmenų, turinčių APOE ε4 genotipo variantą, siejamą su didesne demencijos rizika. Šioje grupėje omega-3 papildus vartoję dalyviai vidutiniškai greičiau prarado balus Mini protinės būklės tyrime, kuris plačiai taikomas kognityvinių funkcijų pokyčiams vertinti.

    „Mūsų rezultatai meta iššūkį nuomonei, kad omega-3 yra vienodai naudingas visiems, ir rodo, kad reikia atsargesnio vertinimo“, – teigė tyrimo autoriai.

    Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Be to, dalyvių populiacija turėjo savitų bruožų, todėl išvadas reikia taikyti apdairiai ir patvirtinti kitais, griežtesnio dizaino tyrimais.

    Įdomu tai, kad spartesnis pažinimo prastėjimas nebuvo aiškiai susietas su tipiniais Alzheimerio ligos biologiniais žymenimis, tokiais kaip amiloido sankaupos ar kiti struktūriniai pokyčiai. Tyrėjai kelia hipotezę, kad reikšmę gali turėti subtilūs nervinių jungčių, vadinamosios sinapsinės funkcijos, pokyčiai.

    Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje vis dažniau akcentuojama, kad omega-3 poveikis gali priklausyti nuo dozės, vartojimo trukmės, pradinio mitybos raciono ir individualios rizikos profilio. Kai kurių apžvalginių darbų išvados rodo, kad mažesnės dozės gali būti siejamos su nauda, o didesnės, pavyzdžiui, viršijančios 1 500 miligramų per dieną, kai kuriems asmenims gali nebebūti palankios.

    Specialistai pabrėžia ir praktinį aspektą: jei tikslas yra didinti omega-3 suvartojimą, dažnai pirmiau rekomenduojama koreguoti mitybą, o ne aklai remtis kapsulėmis. Riebi žuvis, kai kurios sėklos ir riešutai omega-3 suteikia kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, o perteklių pasiekti paprastai sunkiau nei vartojant koncentruotus papildus.

    Gydytojai primena, kad maisto papildai nėra neutralūs ir gali sąveikauti su vaistais ar netikti tam tikroms būklėms. Jei šeimoje yra Alzheimerio ligos atvejų, žinoma genetinė rizika ar jau juntami atminties sutrikimai, prieš pradedant vartoti omega-3 tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu ir aptarti dozę bei tikslą.

    Tyrėjai ragina ateityje atlikti daugiau atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau nustatyti, kam omega-3 gali būti naudingas, o kam reikėtų atsargumo. Kol kas bendras signalas aiškus: kalbant apie smegenų sveikatą, universalių sprendimų nėra, o papildų vartojimas turėtų būti individualizuotas.

  • Šašlykas iš skumbrės ant grilio: dūmo aromatas, sultingumas ir paruošimas per 45 minutes

    Šašlykas iš skumbrės ant grilio tampa vis populiaresniu pasirinkimu tiems, kurie nori dūmo aromato, bet vengia sunkumo po sočių mėsos patiekalų. Skumbrė dėl natūralaus riebumo kepant išlieka sultinga, greitai apsitraukia traškia, auksine plutele ir nereikalauja sudėtingų marinavimo ritualų.

    Ši žuvis vertinama ir mitybos požiūriu: skumbrėje gausu omega-3 riebalų rūgščių, taip pat vitamino D ir B grupės vitaminų. Kepant ant žarijų riebalai ne tik suteikia skonį, bet ir padeda žuviai mažiau sausėti, todėl tai patikimas pasirinkimas net ir mažiau patyrusiems kepėjams.

    Praktinis privalumas – greitis. Kol mėsa dažnai marinuojama kelias valandas, skumbrei dažniausiai pakanka apie 30 minučių, o pati kepimo dalis užtrunka dar 10–15 minučių, priklausomai nuo kaitros ir gabalėlių storio.

    Kaip iškepti sultingą skumbrės šašlyką

    Rinkitės atšaldytą arba tinkamai atitirpintą skumbrę, nuvalykite vidurius, pašalinkite galvą ir gerai nuplaukite šaltu vandeniu. Žuvį supjaustykite 3–4 centimetrų storio gabalėliais ir palikite odelę, nes ji padeda išlaikyti sultis ir tvirčiau laiko gabalą ant iešmo.

    Marinatui pakanka bazinių prieskonių: druskos, juodųjų pipirų, prieskonių žuviai, česnako, citrinos sulčių ir sojų padažo. Išmaišykite atsargiai, kad nepažeistumėte minkštimo, ir palaikykite apie 30 minučių, kad skonis įsigertų, bet žuvis nepradėtų pernelyg minkštėti.

    Kepimas ant žarijų ir dažniausios klaidos

    Skumbrę verkite ant iešmų arba dėkite ant grotelių, o gabalėlius patogu kaitalioti su citrinos griežinėliais. Jei kepate ant iešmų, praktiška gabalėlius orientuoti odele į išorę – taip jie geriau laikosi ir mažiau limpa.

    Kepkite ant vidutinės kaitros apie 10–15 minučių, vartydami kas 2–3 minutes. Svarbiausia žuvies neperkepti: vos susiformuoja rusva plutelė ir žuvis lengvai atsiskiria, ją verta nukelti, nes per ilgas kepimas greitai atima sultingumą.

    Patiekite iškart, kol plutelė traški, su žalumynais ir citrina. Prie skumbrės ypač tinka ant grotelių keptos daržovės, pavyzdžiui, cukinijos ar paprikos, taip pat šviežias lavašas ar kitas lengvas garnyras, neužgožiantis žuvies skonio.

  • Be žuvies kvapo ir su omega-3: jūros dumblių aliejus tampa madinga alternatyva

    Jūros dumblių aliejus vis dažniau minimas kaip patogus būdas papildyti mitybą omega-3 riebalų rūgštimis tiems, kurie nevalgo žuvies ar gyvūninės kilmės produktų. Šis aliejus vertinamas dėl neutralesnio skonio ir to, kad dažniausiai nesukelia žuvies poskonio, būdingo kai kuriems žuvų taukų papildams.

    Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA ir EPA, siejamos su normalia smegenų ir nervų sistemos veikla, širdies ir kraujagyslių sveikata bei regėjimo funkcija. Daugelis žmonių omega-3 įprastai sieja su riebia žuvimi, tačiau pirminis šių medžiagų šaltinis gamtoje yra mikrodumbliai, o žuvys jas sukaupia mitybos grandinėje.

    Kaip gaminamas dumblių aliejus

    Dumblių aliejus paprastai išgaunamas iš kontroliuojamomis sąlygomis auginamų mikrodumblių, todėl galima tiksliau suvaldyti žaliavos kokybę. Tokia gamyba dažnai pristatoma kaip būdas sumažinti riziką dėl teršalų, kurie kartais aptinkami jūrinės kilmės produktuose, nors galutinė kokybė vis tiek priklauso nuo konkretaus gamintojo ir laboratorinių patikrų.

    Renkantis produktą svarbu atkreipti dėmesį, ar etiketėje aiškiai nurodyti DHA ir EPA kiekiai, o ne tik bendra omega-3 suma. Taip pat reikšminga laikymo ir pakuotės kokybė, nes omega-3 riebalai yra jautrūs oksidacijai, todėl prastai laikomi gali apkarsti.

    Kam tai aktualu labiausiai

    Jūros dumblių aliejus dažniausiai rekomenduojamas veganams ir vegetarams, taip pat žmonėms, kurie dėl skonio, alergijų ar kitų priežasčių vengia žuvies. Jis gali būti aktualus ir tiems, kurių mityboje retai pasitaiko riebios žuvies, o omega-3 šaltiniai apsiriboja augaliniais produktais.

    Nėštumo ir žindymo laikotarpiu DHA ypač svarbi vaisiaus ir kūdikio smegenų bei regos raidai, todėl ši tema dažnai aptariama su gydytojais ar vaistininkais. Vis dėlto papildų vartojimas turėtų būti derinamas individualiai, ypač jei vartojami kraujo krešėjimą veikiantys vaistai ar yra lėtinių ligų.

    Kaip vartoti kasdien

    Kasdienė praktika dažnai paprasta: kai kurie gamintojai siūlo skystą aliejų, kurio įprastas kiekis yra arbatinis šaukštelis per dieną, kiti pateikia kapsules. Tikslų kiekį geriausia rinktis pagal etiketėje nurodytą DHA ir EPA dozę bei individualius poreikius.

    Skystą dumblių aliejų patogiausia naudoti šaltuose patiekaluose, pavyzdžiui, salotų padažuose ar kokteiliuose. Kaitinti jo nerekomenduojama, nes aukšta temperatūra gali spartinti riebalų oksidaciją ir mažinti maistinę vertę.

    „Dumblių aliejus leidžia gauti DHA ir EPA be žuvies produktų, tačiau svarbiausia rinktis aiškiai suženklintą ir kokybiškai ištirtą produktą“, – sako mitybos specialistas.

  • Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Žuvų taukų papildai daugeliui siejasi su nauda širdžiai ir smegenims, tačiau naujas tyrimas rodo, kad vienas jų komponentų tam tikromis aplinkybėmis gali veikti priešingai. Mokslininkai nustatė, jog omega-3 riebalų rūgštis EPA po galvos traumos gali trikdyti smegenų atsistatymo procesus.

    Tyrime su pelėmis, patyrusiomis lengvą galvos traumą, gyvūnai, gavę mitybą su EPA, prasčiau atliko erdvinės atminties ir mokymosi užduotis. Autoriai sieja šį efektą su tuo, kad EPA keitė smulkiųjų smegenų kraujagyslių ląstelių medžiagų apykaitą ir galėjo apsunkinti kraujagyslių „remontą“ po sužeidimo.

    Skirtumas tarp EPA ir DHA

    Svarbi tyrimo detalė ta, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys elgiasi vienodai. Eksperimentuose DHA, kita plačiai žinoma omega-3 riebalų rūgštis, neparodė tokio pat trikdančio poveikio smegenų mikrovascularinėms ląstelėms, kurios padeda palaikyti kraujo ir smegenų barjerą.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad pelėms vartojant papildus smegenyse labiau kaupėsi EPA, o ne DHA. Tai dera su ankstesniais biologijos stebėjimais, kad DHA dažniau įsijungia į nervinių ląstelių membranas, o EPA organizme gali dalyvauti kituose uždegimo ir kraujagyslių funkcijos procesuose.

    Kas siejama su tau baltymu

    Tyrimo autoriai nurodo dar vieną galimą grandį: kai po traumos kraujagyslių stabilumas blogėjo, pelėms didėjo toksinių tau baltymų sankaupos. Tau baltymo pokyčiai siejami su įvairiais neurodegeneraciniais procesais, tačiau tiesioginių išvadų žmonėms šis darbas dar neleidžia.

    Be to, analizuojant žmonių smegenų audinius, susijusius su lėtine traumine encefalopatija, buvo matyti panašaus tipo medžiagų apykaitos sutrikimai ir kraujagyslių pažeidimo požymiai. Mokslininkai kelia hipotezę, kad EPA turintys žuvų taukai, jei vartojami traumos kontekste, teoriškai galėtų didinti rizikas, tačiau tai dar reikia patikrinti klinikiniais tyrimais.

    Ką tai reiškia vartotojams

    Ekspertai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai nereiškia, jog žuvų taukai apskritai yra žalingi. Poveikis pasireiškė konkrečiomis sąlygomis, kai smegenys buvo aktyviame atsistatymo režime po traumos, o didžioji dalis duomenų gauta iš gyvūnų ir ląstelių eksperimentų.

    „Žuvų taukų papildai yra visur, o žmonės juos vartoja dėl įvairių priežasčių, dažnai iki galo nesuprasdami ilgalaikių poveikių“, – sakė neuromokslininkas Onder Albayram.

    „Vieno sprendimo visiems idėja nebeveikia, kai pradedi nagrinėti sąveikas, bet tai dar nereiškia, kad papildas yra blogas“, – sakė neuromokslininkas Onur Eskiocak.

    Tyrėjų teigimu, šie duomenys labiau atveria diskusiją apie tikslesnę, situacijai pritaikytą mitybą neurologijoje. Kol kas atsargiausia praktinė išvada vartotojams tokia: omega-3 papildų sudėtis skiriasi, o po patirtos galvos traumos dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju, ypač jei papildai vartojami didesnėmis dozėmis ar ilgą laiką.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell Reports“.

  • Valgote šiuos riešutus kasdien? Užtenka 5 – bet yra svarbi taisyklė dėl seleno

    Valgote šiuos riešutus kasdien? Užtenka 5 – bet yra svarbi taisyklė dėl seleno

    Braziliški riešutai dažnai vadinami vienu maistingiausių pasirinkimų tarp riešutų: juose gausu nesočiųjų riebalų, vitamino E, magnio, kalio ir kitų mikroelementų. Vis dėlto labiausiai jie išsiskiria ypač dideliu seleno kiekiu, todėl su porcija svarbu nepersistengti.

    Šiuose riešutuose esantys riebalai daugiausia yra nesočiosios riebalų rūgštys, siejamos su palankesniu širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių profiliu. Mitybos tyrimuose riešutų vartojimas dažnai siejamas su geresniais kraujo lipidų rodikliais, įskaitant mažesnį mažo tankio cholesterolio kiekį.

    Selenas yra būtinas skydliaukės hormonų apykaitai ir antioksidacinei organizmo apsaugai, tačiau tarp naudos ir rizikos čia labai plona riba. Braziliški riešutai gali suteikti didelę šio mikroelemento dozę, todėl kasdienė saugi porcija paprastai turėtų būti nedidelė.

    Specialistai pabrėžia, kad seleno perteklius ilgainiui gali sukelti nepageidaujamus simptomus, todėl svarbu vertinti visą mitybą, o ne vieną produktą. Jei seleną vartojate ir su papildais, braziliškų riešutų kiekį verta dar labiau riboti arba jų atsisakyti.

    Maistingumo požiūriu tai kaloringas užkandis: 100 gramų braziliškų riešutų turi apie 659 kilokalorijas, todėl net ir sveiki produktai gali trukdyti siekiant kontroliuoti svorį. Praktikoje dažnai siūloma orientuotis į kelis riešutus per dieną, pavyzdžiui, apie 5, ir stebėti, kaip jie įsilieja į bendrą dienos racioną.

    Braziliški riešutai tinka kaip alternatyva sūriems užkandžiams, juos patogu dėti į salotas, košes ar kokteilius. Tačiau geriausias efektas pasiekiamas tada, kai jie yra dalis subalansuotos mitybos, kurioje netrūksta daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir kokybiškų baltymų šaltinių.

  • Mityba prieš stresą: specialistė įvardijo nebrangius produktus, kurie gali stiprinti psichiką

    Lėtinis stresas alina organizmą ne tik emociškai: jis gali bloginti miegą, didinti uždegiminius procesus, kelti kraujospūdį ir skatinti nesveikus įpročius. Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo produkto nėra, tačiau kasdieniai pasirinkimai gali reikšmingai prisidėti prie savijautos.

    Pasak specialistės Anastasijos Kaligos, atsparumo pagrindas prasideda nuo elementarių dalykų: miego, judėjimo ir reguliaraus, subalansuoto maisto. Tai ypač svarbu, kai įtampa užsitęsia, o organizmas nuolat veikia padidinto budrumo režimu.

    Miegas ir judėjimas – pirmas žingsnis

    Prieš koreguojant mitybą verta įvertinti miegą: daugumai suaugusiųjų rekomenduojama 7–9 valandos, o kokybei svarbi tamsa, tyla ir vėsesnis kambarys. Net ir gera mityba nekompensuos nuolatinio miego trūkumo, kuris siejamas su prastesne nuotaika ir didesniu dirglumu.

    Ne mažiau svarbus ir judėjimas: reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti įtampą, gerina miegą ir palaiko energijos lygį. Tam nebūtinos ilgos treniruotės – naudingi ir trumpi pasivaikščiojimai ar lengvi pratimai namuose.

    Paprasta taisyklė subalansuotam lėkštės turiniui

    Formuojant kasdienį racioną patogu vadovautis vadinamąja sveikos lėkštės logika: apie pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, pirmenybę teikiant daržovėms. Likusi dalis skiriama baltymams ir angliavandenių garnyrui, kad energija būtų stabilesnė ir nekristų staigiai.

    Toks principas padeda gauti daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, o kartu lengviau kontroliuoti persivalgymą, kuris dažnai sustiprėja patiriant stresą. Be to, pakankamas skysčių kiekis išlieka svarbus, nes dehidratacija gali didinti nuovargį ir galvos skausmus.

    Kokie produktai gali padėti kasdien?

    Baltymų šaltiniai – kiaušiniai, ankštiniai, liesa mėsa ar pieno produktai – prisideda prie sotumo ir padeda palaikyti raumenų masę. Žuvis, ypač riebesnė, dažnai minima dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su smegenų funkcijomis ir gali turėti reikšmės nuotaikos reguliacijai.

    Ankštiniai, tokie kaip lęšiai ar avinžirniai, yra patogūs, nebrangūs ir maistingi: juose gausu skaidulų, magnio bei kitų mineralų. Magnis svarbus nervų sistemai, o jo trūkumas neretai siejamas su didesniu nuovargiu ir prastesne miego kokybe.

    Daržovės ir žalumynai, pavyzdžiui, špinatai, brokoliai ar kitos kryžmažiedės daržovės, padeda didinti mikroelementų kiekį racione. Įvairovė čia itin svarbi: skirtingos spalvos dažnai reiškia skirtingus antioksidantus, o jie aktualūs, kai organizmas patiria ilgalaikę įtampą.

    Renkantis angliavandenius, verta teikti pirmenybę sudėtiniams: pilno grūdo kruopoms ar makaronams iš kietųjų kviečių, nes jie lėčiau kelia gliukozės lygį ir gali padėti išvengti staigių energijos šuolių bei nuosmukių. Prieskoniai ir žolelės, tokie kaip rozmarinas, šalavijas ar raudonėlis, gali papildyti racioną antioksidantais ir pagerinti patiekalų skonį be perteklinio druskos kiekio.

    Specialistė pabrėžia, kad terminis apdorojimas nebūtinai yra blogis: kai kurių produktų maistinės medžiagos po apdorojimo pasisavinamos geriau. Svarbiausia – reguliarumas, pakankamas baltymų kiekis ir kuo mažiau kraštutinumų, nes griežti ribojimai stresą neretai tik sustiprina.

    Jei nerimas, prislėgta nuotaika ar miego sutrikimai tęsiasi ilgai, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiu atveju verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, kad būtų įvertintos priežastys ir parinkta tinkamiausia pagalba.

  • Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė – viena dažniausiai ant stalo atsiduriančių žuvų, vertinama dėl skonio ir gana palankios kainos. Mitybos specialistai ją neretai mini tarp naudingų pasirinkimų, nes tai baltymų ir riebalų rūgščių šaltinis, tačiau ne visiems ji tinka vienodai.

    Kaip ir daugelyje riebesnių žuvų, silkėje yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei uždegiminių procesų mažėjimu. Be to, žuvis aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, o pakankamas baltymų kiekis padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Didžiausia bėda – druska ir padažai

    Praktikoje silkė dažniausiai valgoma marinuota, sūdyta ar rūkyta, neretai patiekiama su aliejumi ar grietininiais padažais. Tokie variantai gali smarkiai padidinti suvartojamo natrio kiekį ir bendrą patiekalo kaloringumą, todėl kasdieniam racionui jie tinka ne visada.

    Didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir skysčių kaupimusi organizme. Dėl to sūrių silkės gaminių atsargiau turėtų rinktis žmonės, kuriems diagnozuota hipertenzija, širdies nepakankamumas ar inkstų ligos, taip pat tie, kurie linkę tinti.

    Podagra, histaminas ir migrena

    Marinuotoje ir rūkytoje silkėje gali būti nemažai purinų – natūralių junginių, iš kurių organizme susidaro šlapimo rūgštis. Žmonėms, sergantiems podagra ar turintiems padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, toks maistas gali didinti paūmėjimų riziką, todėl racioną verta aptarti su gydytoju.

    Kita aktuali tema – histaminas, kurio daugiau būna tam tikruose fermentuotuose ar ilgiau laikytuose produktuose, įskaitant kai kuriuos žuvies gaminius. Jautresniems asmenims jis gali prisidėti prie odos paraudimo, niežėjimo, nosies užgulimo ar kitų į alergiją panašių simptomų.

    Silkėje ir jos gaminiuose aptinkama ir tiramino, kuris daliai žmonių siejamas su migrenos epizodais. Jei po sūdytos ar marinuotos žuvies dažnėja galvos skausmai ar atsiranda pykinimas, vertėtų stebėti ryšį ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju.

    Kaip rinktis protingiau?

    Norint išlaikyti žuvies naudą, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir paruošimo būdą: mažiau sūri, neapsunkinta padažais silkė paprastai yra geresnis pasirinkimas. Jei vis dėlto renkatės sūdytą ar marinuotą variantą, porcijos dydis ir vartojimo dažnis tampa ypač svarbūs.

    Esant lėtinėms ligoms, padidėjusiam kraujospūdžiui, inkstų sutrikimams, podagrai ar ryškiam jautrumui histaminui, saugiausia mitybos sprendimus derinti individualiai. Tai padeda išvengti situacijų, kai iš pažiūros sveikas produktas netikėtai tampa savijautos pablogėjimo priežastimi.

  • Žuvų taukai ir smegenys: naujas tyrimas rodo, kada omega-3 (EPA) gali trukdyti atsistatyti po traumų

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas kelia klausimų dėl įprasto įsitikinimo, kad žuvų taukai visada naudingi smegenims. Tyrėjai nustatė, kad viena omega-3 riebalų rūgštis, eikozapentaeno rūgštis (EPA), tam tikromis sąlygomis gali silpninti smegenų gebėjimą atsistatyti po pasikartojančių lengvų galvos traumų.

    Tyrimas atliktas su modeliais, kurie leido įvertinti ryšį tarp mitybos papildų, smegenų kraujagyslių būklės ir gijimo procesų. Mokslininkai analizavo tiek gyvūnų duomenis, tiek žmogaus smegenų mikrokraujagyslių endotelio ląsteles, kurios yra svarbi barjero tarp kraujotakos ir smegenų dalis.

    Kuo skiriasi DHA ir EPA?

    Mokslininkai pabrėžia, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys organizme elgiasi vienodai. Dokozaheksaeno rūgštis (DHA) yra gerai žinoma kaip svarbi nervinių ląstelių membranų sudedamoji dalis, todėl dažnai siejama su smegenų struktūra ir funkcija.

    EPA, pasak tyrėjų, į smegenų struktūras įsijungia mažiau, o jos poveikis labiau priklauso nuo konteksto ir biologinių sąlygų. Būtent dėl to skirtingos omega-3 formos gali duoti nevienodus rezultatus, ypač kai organizmas patiria papildomą stresą, pavyzdžiui, po traumų.

    Ką parodė bandymai su traumų modeliais?

    Tyrėjai aiškinosi, kaip ilgalaikis žuvų taukų vartojimas veikia smegenų reakciją į pasikartojančius lengvus smūgius į galvą. Dėmesys sutelktas į signalus, kurie susiję su smulkiųjų kraujagyslių stabilumu, jų atsistatymu ir gijimo procesais po pažeidimo.

    Žmogaus smegenų mikrokraujagyslių endotelio ląstelių tyrimuose EPA, bet ne DHA, buvo siejama su prastesniais atsistatymo rodikliais. Tai atitiko ir rezultatus, gautus gyvūnų modeliuose, kuriuose vertinta smegenų kraujagyslių būklė po pakartotinių traumų.

    Kokios galimos pasekmės smegenų sveikatai?

    Remiantis tyrimo išvadomis, EPA gali silpninti kraujagyslių stabilumą ir trikdyti signalus, susijusius su audinių gijimu. Taip pat fiksuoti požymiai, kad gali didėti su pažintiniais sutrikimais siejamų baltymų kaupimosi rizika, nors tai dar nereiškia tiesioginio poveikio visiems žmonėms.

    Gyvūnų tyrimuose ilgalaikis žuvų taukų vartojimas buvo siejamas su prastesniais neurologiniais rodikliais ir silpnesniais erdvinio mokymosi rezultatais. Tyrėjai taip pat aprašė pokyčius smegenų žievėje, kurie gali rodyti pakitusias kraujagyslių palaikymo ir atstatymo programas.

    Ar tai reiškia, kad žuvų taukų reikėtų atsisakyti?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip universalaus įspėjimo nevartoti žuvų taukų. Išvados labiau rodo, kad papildų poveikis gali priklausyti nuo žmogaus būklės, vartojimo trukmės ir konkretaus biologinio konteksto, pavyzdžiui, pasikartojančių lengvų galvos traumų istorijos.

    „Mūsų duomenys rodo, kad biologijoje viskas priklauso nuo konteksto. Turime suprasti, kaip šie papildai veikia organizme laikui bėgant, o ne daryti prielaidą, kad tas pats efektas tinka visiems“, – sakė tyrimo vadovas.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms, kurie patiria pasikartojančias galvos traumas, pavyzdžiui, kontaktinio sporto atstovams, gali būti verta su gydytoju aptarti omega-3 papildų sudėtį ir poreikį. Kol kas tyrimas labiau atveria kryptį tolimesniems darbams, nei pateikia galutinį atsakymą, kam ir kokiomis dozėmis žuvų taukai yra geriausias pasirinkimas.