Sovietmečiu Lenkijoje viena iš labiausiai vertintų žuvų, neretai laikyta net geidžiamesne už skumbrę, buvo sajra, dar vadinama saury. Tai pailga, gana riebi jūrinė žuvis, išsiskirianti švelnia, sultinga tekstūra ir ryškesniu, gilesniu skoniu. Dėl to ji tapo paprasto, bet sotaus maisto simboliu, kurį buvo lengva greitai paruošti namuose.
Pastaraisiais metais sajra vėl prisimenama kaip alternatyva įprastoms žuvims, ypač tiems, kurie ieško intensyvesnio skonio be sudėtingų receptų. Prie susidomėjimo prisideda ir bendra tendencija dažniau rinktis žuvį dėl mitybos rekomendacijų, kuriose pabrėžiama jūrinių produktų nauda, ypač dėl omega-3 riebalų rūgščių. Mitybos specialistai dažnai primena, kad žuvis verta reguliarios vietos racione, o pasirinkimų įvairovė padeda to lengviau laikytis.
Nors anksčiau sajra daugeliui siejosi su konservais ir paprastais užtepais, šiandien ji vis dažniau pritaikoma modernesnėje virtuvėje. Dėl riebesnės mėsos ji tinka patiekalams, kuriuose svarbus sultingumas, o skonis gerai dera su rūgštesniais priedais, ryškesniais prieskoniais ir traškiais garnyrais. Dėl šios priežasties ją mielai naudoja ir tie, kurie namuose gamina patiekalus, įkvėptus Azijos virtuvių.
Vienas iš klasikinių, iki šiol prisimenamų būdų ją valgyti yra žuvies užtepas su kiaušiniu ir svogūnų laiškais, tačiau sajra tinka ir šiltam patiekalui. Keptuvėje trumpai apskrudinta žuvis gali būti patiekiama su ryžiais, daržovėmis ir prieskoniais, o rezultatas dažnai nustebina net tuos, kurie įpratę tik prie lašišos ar menkės. Tokį patiekalą paprastai galima paruošti per keliolika minučių.
Renkantis sajrą, kaip ir bet kurią žuvį, svarbu atkreipti dėmesį į produkto kilmę, sudėtį ir apdorojimą. Jei perkate konservus, verta patikrinti druskos kiekį ir aliejaus tipą, o šviežią ar šaldytą žuvį laikyti tinkamoje temperatūroje ir termiškai apdoroti taip, kad ji išliktų sultinga. Toks pasirinkimas leidžia suderinti nostalgišką skonį ir šiandieninius kokybės lūkesčius.
Leave a Reply