CP v2

Tag: OpenAI

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigė, kad rinkų reakcija į pranešimus apie „OpenAI“ augimo iššūkius parodė, jog pastaruoju metu su DI siejamų akcijų ralis buvo pernelyg įkaitęs. Pasak jo, pakako menkesnės neigiamos antraštės, kad dalis investuotojų skubiai fiksuotų pelnus.

    „Bet kas galėjo juos numušti. Net plunksna būtų numušusi šias akcijas“, – sakė Jimas Crameris.

    Publikacijoje akcentuojama, kad po pranešimų apie „OpenAI“ augimo rodiklius smuko dalies lustų gamintojų ir duomenų centrų tiekėjų akcijos. Investuotojai į tokią informaciją sureagavo jautriai, nes DI bumo metu šių bendrovių vertinimai pastaraisiais mėnesiais kilo itin sparčiai, o rinkoje daugėjo lūkesčių, kad augimas bus beveik be pertrūkių.

    Tekste minima, kad „Wall Street Journal“ šaltiniai skelbė apie „OpenAI“ nepasiektus vidinius vartotojų augimo ir pajamų tikslus, o tai sustiprino abejones, ar įmonė galės ilgiau išlaikyti dideles išlaidas kompiuterinei infrastruktūrai. DI produktų plėtrai reikalingi skaičiavimo pajėgumai ir specializuoti lustai yra brangūs, todėl investuotojai ypač vertina aiškų ir greitą pajamų augimą.

    „OpenAI“ suabejojo tokio vertinimo pagrįstumu ir teigė, kad informacija yra „juokinga“. Bendrovė taip pat nurodė, kad siekia užsitikrinti kuo daugiau skaičiavimo išteklių, nes tai tiesiogiai susiję su paslaugų plėtra ir konkurencija DI rinkoje.

    J. Crameris pabrėžė, kad toks korekcinis judėjimas jam atrodo suprantamas ir net naudingas, nes sumažina perkaitimo riziką. Jis priminė 2000 metų technologijų burbulo laikotarpį, kai, jo vertinimu, rinkos laiku neatvėso ir vėliau korekcija buvo gerokai skaudesnė.

    Analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI sektoriuje rinkos nuotaikos labai priklauso nuo trijų veiksnių: realių pajamų ir vartotojų augimo, kapitalo išlaidų tempo bei pažadų dėl pelningumo. Kai investuotojai pamato ženklų, kad augimo trajektorija gali neatitikti didelių lūkesčių, net ir pavienė naujiena gali išprovokuoti staigesnį išsipardavimą.

  • „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ paskelbė, kad jos dirbtinio intelekto modeliai bus pasiekiami per „Amazon Web Services“ infrastruktūrą. Tai įvyko netrukus po to, kai bendrovė peržiūrėjo partnerystės sąlygas su „Microsoft“ ir panaikino ankstesnius apribojimus, trukdžiusius plačiau veikti kituose debesų kompiuterijos tinkluose.

    Pagal pranešimą, „AWS“ klientai galės testuoti „OpenAI“ modelius ir „Codex“ agentą programavimui per „Amazon Bedrock“. Paslaugos turėtų tapti plačiai prieinamos artimiausiomis savaitėmis, o tai reiškia greitesnį kelią į gamybinę aplinką įmonėms, kurios DI diegia per „AWS“ ekosistemą.

    „Tai yra tai, ko mūsų klientai prašė jau labai seniai“, – sakė „AWS“ vadovas Mattas Garmanas.

    Iki šiol „AWS“ aplinkoje buvo galima naudoti dalį „OpenAI“ siūlomų vadinamųjų atvirų svorių modelių, tačiau naujas žingsnis išplečia pasirinkimą ir supaprastina prieigą per „Bedrock“ valdomas paslaugas. Įmonėms tai aktualu dėl atitikties reikalavimų, duomenų valdymo ir galimybės DI sprendimus integruoti su jau turimais „AWS“ įrankiais.

    Kartu pristatoma ir „Amazon Bedrock Managed Agents“ paslauga su „OpenAI“ technologija, skirta kurti sudėtingesnius, individualiai pritaikytus agentus. Skelbiama, kad tokie agentai galės išlaikyti ankstesnių sąveikų kontekstą, o tai svarbu klientų aptarnavimo, vidinių žinių bazių ir procesų automatizavimo scenarijuose.

    „Microsoft“ ilgą laiką buvo esminis „OpenAI“ skaičiavimo išteklių tiekėjas, ypač po „ChatGPT“ proveržio 2022 metais. Tačiau „OpenAI“ argumentuoja, kad platesnė partnerystė su kitais debesų kompiuterijos tiekėjais leidžia geriau atliepti verslo klientų poreikius, nes daliai jų natūrali infrastruktūros bazė yra „Bedrock“ ir „AWS“ paslaugų rinkinys.

    Šis pokytis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai didieji DI kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno infrastruktūros partnerio. Praktikoje tai reiškia didesnį atsparumą pajėgumų trūkumui, lankstesnes kainodaros derybas ir galimybę greičiau plėsti DI produktus ten, kur yra didžiausia paklausa.

    Tuo pat metu „OpenAI“ ir „Amazon“ pastaraisiais mėnesiais demonstravo vis glaudesnį bendradarbiavimą, apimantį tiek infrastruktūros pajėgumus, tiek specializuotų lustų naudojimą DI modelių mokymui. Konkurencinė įtampa debesų kompiuterijos rinkoje didėja, todėl įmonėms, perkančioms DI sprendimus, tai gali reikšti daugiau pasirinkimo ir spartesnę naujų funkcijų pasiūlą.

    Žinia apie „OpenAI“ plėtrą „AWS“ debesyje pasirodė jautriu metu, kai viešojoje erdvėje aptariami bendrovės augimo tempai, planuojamos investicijos į skaičiavimo išteklius ir reali didelio masto DI sistemų eksploatavimo kaina. Rinkai tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes generatyvaus DI paklausa auga, o modelių mokymas ir veikimas reikalauja milžiniškų energijos bei infrastruktūros resursų.

  • Jimas Crameris ramina po DI akcijų išpardavimo: tokių dienų investuotojai turėtų net laukti

    Jimas Crameris ramina po DI akcijų išpardavimo: tokių dienų investuotojai turėtų net laukti

    Po antradienį fiksuoto ryškesnio su DI susijusių akcijų kritimo finansų apžvalgininkas Jimas Crameris teigia nematantis priežasčių panikai. Pasak jo, trumpalaikiai išpardavimai rinkoje yra natūrali ciklo dalis ir dažnai tampa sveiku atokvėpiu po pernelyg staigaus kainų šuolio.

    „Lietus sodininkystei yra tai, kas išpardavimai akcijų rinkai. Jų reikia tikėtis, o kartais net jų norėti, tik tuo metu to nesuprantame“, – sakė Jimas Crameris.

    Išpardavimas sutapo su pranešimais, kad „OpenAI“ galėjo nepasiekti dalies vidinių augimo tikslų, o tai pakurstė klausimus dėl DI sektoriaus išlaidų tempo ir to, kiek tvarus yra pastarojo meto kainų ralio pagreitis. Rinkos dalyviai tokius signalus paprastai vertina kaip pretekstą fiksuoti pelnus, ypač kai kainos kyla beveik vertikaliai.

    Crameris priminė technologijų burbulo laikotarpį 1990-ųjų pabaigoje, kai ilgas kilimas su menkais korekcijų intervalais baigėsi tuo, kad pardavėjai ir vidiniai akcininkai galiausiai paspartino nuosmukį. Jo vertinimu, šiandien DI lyderiai dažnai yra brandesnės, dideles pajamas generuojančios bendrovės, tačiau net ir tokie vardai gali laikinai perkaisti.

    Po neigiamų naujienų spaudimą patyrė kelios rinkos dėmesio centre buvusios bendrovės, tarp jų „Arm“, „Advanced Micro Devices“, „Dell Technologies“ ir „Corning“. Pastarosiomis savaitėmis dalies jų akcijos kilo itin sparčiai, todėl net ir santykinai nedidelis nuosmukis investuotojams gali atrodyti dramatiškas.

    Crameris pabrėžė, kad ilgalaikė DI istorija, jo manymu, išlieka, tačiau investuotojams svarbu valdyti riziką, kai kainos juda parabolės principu. Tokiais etapais jis ragina mažinti pozicijas dalimis ir fiksuoti pelną, kad vėliau būtų lengviau sugrįžti į rinką patrauklesnėmis kainomis.

    „Profesionalai per parabolinį kilimą kasdien po truputį sumažina poziciją. O tada, jei akcija nuo pirmojo pardavimo taško nukrenta 5–7 proc., jie pradeda ją supirkti atgal“, – sakė Jimas Crameris.

    Rinkos analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI tema apima ne tik programinę įrangą ar pokalbių robotus, bet ir lustų gamintojus, duomenų centrų infrastruktūrą, tinklų įrangą bei verslo programų tiekėjus. Dėl to vienos įmonės naujienos kartais sukelia platesnę grandininę reakciją, nes investuotojai iš naujo perskaičiuoja augimo prielaidas visam sektoriui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad po staigių kilimų korekcijos padeda rinkai atsijoti pernelyg optimistines prognozes ir geriau įvertinti fundamentalius rodiklius, tokius kaip pajamų augimas, pelningumas ir kapitalo išlaidų planai. Tokiose situacijose investuotojams svarbiausia ne emocijos, o aiškus planas, laiko horizontas ir diversifikacija.

  • Dirbtinis intelektas jau lyginamas su gydytojais: ekspertai įspėja, kur slypi pavojus

    Dirbtinis intelektas jau lyginamas su gydytojais: ekspertai įspėja, kur slypi pavojus

    Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugoje vis dažniau naudojamas ne tik klinikose, bet ir kasdienėms gyventojų užduotims: nuo vizitų registravimo ir administravimo iki medicininių vaizdų analizės. Vis dėlto dalis ekspertų ragina žmones DI įrankiais remtis dar aktyviau, o kiti pabrėžia rizikas, kurios gali kainuoti brangiai.

    Insilico Medicine įkūrėjas ir vadovas Alexas Zhavoronkovas viešai teigė, kad vartotojams skirti DI modeliai kai kuriais atvejais pasiekia gebėjimų lygį, artimą gydytojų kompetencijai, o kartais ją net pranoksta. Jo vertinimu, DI gali būti naudingas atsakant į bazinius klausimus apie mitybą ar gyvenimo būdą ir taip taupyti gydytojų laiką.

    „Kai kuriuos labai paprastus klausimus jums gali atsakyti DI gydytojas, o tada sutaupysite laiko su tikru gydytoju“, – sakė A. Zhavoronkovas.

    „ChatGPT“ ir „Amazon“ žengia į mediciną

    Didžiosios technologijų bendrovės plečia su sveikata susijusius sprendimus. „OpenAI“ pristatė „ChatGPT Health“, leidžiantį saugiau susieti medicininius įrašus ir sveikatingumo programėles su pokalbių sistema, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra priemonė diagnozei ar gydymui skirti.

    Tuo pat metu „Amazon“ pristatė „HealthAI“, skirtą pirminės sveikatos priežiūros tinklo „One Medical“ nariams. Šis įrankis numatytas teikti patarimus, remiantis medicininiais įrašais, laboratoriniais tyrimais ir vartojamais vaistais, tačiau praktikoje tokių sprendimų patikimumas priklauso nuo duomenų kokybės ir aiškių naudojimo ribų.

    Kodėl ekspertai ragina atsargumą?

    Biotechnologijų bendrovės „Biocon“ vadovas Shreehasas Tambe atkreipė dėmesį į vartotojų mokymosi kreivę: pažangi technologija, pateikta žmogui, kuris dar tik mokosi ja naudotis, gali padidinti klaidų tikimybę. Jo teigimu, tuomet išauga rizika gauti klaidinančius patarimus ir susidurti su daugiau problemų nei naudos.

    „Jei pažangi technologijų platforma atsiduria žmogaus rankose, kuris dar tik bando perprasti, kaip ja naudotis, tai gali lemti daugiau klaidingų rezultatų“, – sakė S. Tambe.

    Praktikoje pagrindinės rizikos siejamos su netiksliais ar neišsamiais įrašais, klaidingomis interpretacijomis ir vadinamosiomis „įtikinamomis klaidomis“, kai sistema pateikia užtikrintai skambantį, bet neteisingą atsakymą. Todėl ekspertai pabrėžia, kad DI gali būti pagalbinė priemonė, tačiau negali pakeisti klinikinės atsakomybės, ypač kai kalbama apie simptomus, vaistų sąveikas ar skubias būkles.

    Vaistų kūrimas spartėja, bet žmogus išlieka būtinas

    DI vis labiau keičia ir vaistų paiešką. A. Zhavoronkovo teigimu, DI įrankiai gali sutrumpinti laiką iki vadinamojo vystymo kandidato etapo iki maždaug 18 mėnesių, kai tradiciškai tai užtrukdavo ilgiau nei ketverius metus, nors realūs terminai priklauso nuo srities ir tyrimų apimties.

    Šią kryptį rodo ir dideli sandoriai: farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ sudarė daugiametį susitarimą su „Insilico Medicine“, kurio bendra vertė gali siekti apie 2,5 milijardo eurų. Tokie susitarimai atspindi rinkos lūkestį, kad DI pagreitins ankstyvąją vaistų paiešką, tačiau klinikinių tyrimų etapų jis nepanaikina.

    Ekspertai taip pat akcentuoja principą žmogus sprendimų grandinėje, kai DI pasiūlymus tikrina mokslininkai ir gydytojai. Tai ypač svarbu generatyviniams modeliams, kurie gali pasiūlyti hipotezes ir kryptis, bet negali prisiimti atsakomybės už mokslinį ar klinikinį pagrįstumą.

    Pacientams patariama DI naudoti kaip papildomą informacijos šaltinį: pasiruošti vizitui, susisteminti klausimus, aiškiau įvardyti simptomus ar paprašyti paaiškinti medicininius terminus. Tačiau dėl diagnozės, gydymo, vaistų keitimo ar neatidėliotinų simptomų sprendimus visada turi priimti sveikatos priežiūros specialistas.

  • „Microsoft“ praranda „OpenAI“ DI išskirtinumą: „ChatGPT“ modeliai gali keliauti ir į „Amazon“, „Google“

    „Microsoft“ atsisako išskirtinių teisių į „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelius ir produktus, pranešė „Reuters“. Tai atveria kelią „ChatGPT“ kūrėjui savo technologiją siūlyti ir kitose debesijos platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“.

    Pasak „Microsoft“, partnerystės sutarties pakeitimas turi supaprastinti bendradarbiavimą ir suteikti abiem pusėms daugiau lankstumo. Bendrovė akcentuoja, kad didesnis „nuspėjamumas“ padės efektyviau kurti ir eksploatuoti didelio masto DI platformas.

    „Šiandien skelbiame sutarties pakeitimą, kuris supaprastins mūsų partnerystę ir tai, kaip dirbame kartu, remiantis lankstumu, tikrumu ir dėmesiu DI teikiamai naudai“, – teigė „Microsoft“.

    Po žinios apie pasikeitusias sąlygas „Microsoft“ akcijos ikiprekybinėje prekyboje smuktelėjo apie 1 proc. Investuotojai tokius pokyčius dažnai vertina per rizikų prizmę: ar „Azure“ išlaikys prioritetinį „OpenAI“ produktų kanalą ir kokia bus įtaka ilgalaikėms pajamoms iš DI ekosistemos.

    Pagal naujas sąlygas „Microsoft“ išlieka pagrindiniu „OpenAI“ partneriu debesijos srityje, o „OpenAI“ produktai pirmiausia turėtų būti teikiami per „Azure“. Išimtis numatoma tais atvejais, kai „Microsoft“ negalėtų užtikrinti reikalingų pajėgumų ar funkcionalumo ir nuspręstų jų nepalaikyti.

    Esminis pokytis tas, kad „OpenAI“ nuo šiol gali pasiūlyti savo produktus klientams pas bet kurį debesijos paslaugų teikėją. Praktikoje tai reiškia daugiau derybinės galios „OpenAI“ ir platesnį pasirinkimą įmonėms, kurios DI sprendimus nori diegti ten, kur jau veikia jų infrastruktūra.

    „Microsoft“ taip pat išsaugo licenciją „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, susijusiai su modeliais ir produktais, iki 2032 metų. Vis dėlto ši licencija tampa ne išskirtinė, o tai sumažina „Microsoft“ galimybę vienai kontroliuoti, per kokius kanalus „OpenAI“ technologijos pasiekia rinką.

    Kartu pranešta ir apie dar vieną reikšmingą finansinį aspektą: „Microsoft“ nebeprivalės mokėti „OpenAI“ dalies nuo pajamų. Tai gali reikšti paprastesnę atsiskaitymo schemą, tačiau kartu rodo, kad partnerystė pereina į kitą brandos etapą, kai abi bendrovės siekia daugiau nepriklausomybės.

    „Nors šis pakeitimas supaprastina partnerystę, darbas, kurį atliekame kartu, išlieka ambicingas“, – pabrėžė „Microsoft“.

    Rinkoje šis sprendimas vertinamas platesniame kontekste: didžiosios debesijos platformos varžosi dėl DI klientų, o įmonėms tampa svarbu išvengti tiekėjo priklausomybės. Galimybė „OpenAI“ sprendimus diegti skirtinguose debesyse gali paspartinti konkurenciją ir sumažinti kliūtis DI projektams, ypač didelėse organizacijose.

  • Šūviai Vašingtone, baigta Powello byla ir Musko karas su Altmantu: kas laukia rinkų?

    Šūviai Vašingtone, baigta Powello byla ir Musko karas su Altmantu: kas laukia rinkų?

    JAV sostinėje Vašingtone savaitgalį kilo sumaištis po incidento per Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienę. Pranešta, kad prie apsaugos patikros bandė prasiveržti ginkluotas vyras, o situacijai suvaldyti įvykdyta evakuacija.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po įvykių teigė, kad per incidentą buvo sužeistas pareigūnas, kurį, anot jo, apsaugojo neperšaunama liemenė. Įtariamasis buvo sulaikytas, o byla toliau tiriama federalinių institucijų.

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Tą pačią savaitę dėmesys krypsta ir į JAV bei Irano santykius. Donaldas Trumpas pareiškė atšaukęs planus siųsti JAV atstovus į derybas, o viešai leido suprasti, kad iniciatyvos dabar laukia iš Teherano.

    Rinkos jautriai reaguoja į geopolitiką, nes bet koks sutrikimas strategiškai svarbiuose energijos maršrutuose gali kelti naftos kainas ir didinti infliacijos spaudimą. Investuotojai tokiomis aplinkybėmis paprastai persvarsto riziką ir griežčiau vertina įmonių perspektyvas.

    Sprendimas dėl Powello tyrimo

    JAV Teisingumo departamentas pranešė nutraukęs didelio dėmesio sulaukusį tyrimą, susijusį su Federalinio rezervo vadovu Jerome’u Powellu. Šis sprendimas laikomas reikšmingu posūkiu Vašingtono politikoje, nes iki tol viešojoje erdvėje buvo kalbama apie galimą spaudimą centriniam bankui.

    Nutraukus tyrimą, sustiprėjo scenarijus, kad Jerome’ą Powellą vadovo poste galėtų pakeisti Kevin Warsh, laikomas Donaldo Trumpo pasirinkimu. Kartu vėl keliama ir įprasta JAV praktikoje dilema: ar pasibaigus kadencijai vadovas lieka Federalinio rezervo valdytoju, ar pasitraukia visiškai.

    Musko ir „OpenAI“ dvikova teisme

    Tuo metu Kalifornijoje startuoja prisiekusiųjų atranka byloje, kurioje Elonas Muskas stoja prieš Samą Altmaną ir „OpenAI“. Muskas teigia, kad buvo nukrypta nuo pirminės idėjos kurti ne pelno siekiančią organizaciją, o „OpenAI“ šiuos kaltinimus viešai atmeta.

    Teismo procesas vyksta tuo metu, kai DI sektorius yra vienas svarbiausių investuotojų dėmesio centrų, o didžiųjų technologijų įmonių strategijos vis labiau remiasi DI produktais ir infrastruktūra. Dėl to bet kokie teisiniai sprendimai, susiję su „OpenAI“, gali turėti reputacinį ir komercinį poveikį visam sektoriui.

    Technologijų tematika persikelia ir į automobilius: „Tesla“ testuoja pokalbių roboto „Grok“ integraciją automobilyje, orientuodamasi į balso komandas ir patogesnį valdymą. Vis dėlto saugumo ekspertai įspėja, kad tokios funkcijos gali tapti papildomu dėmesio blaškymo šaltiniu, todėl reguliuotojų ir gamintojų atsakomybė tik didės.

    Investuotojams tai žada įtemptą savaitę: greta geopolitikos ir politinių naujienų laukiama JAV centrinio banko sprendimų, o įmonių rezultatai ir technologijų teismų ginčai gali smarkiai padidinti rinkų svyravimus.

  • Banko vadovas nustebino: pajamų aptarimą vedė jo DI klonas, o dabar pasirašė sandorį su „OpenAI“

    Banko vadovas nustebino: pajamų aptarimą vedė jo DI klonas, o dabar pasirašė sandorį su „OpenAI“

    JAV regioninio Customers Bank vadovas Samas Sidhu analitikams skirtame ketvirčio rezultatų skambutyje atskleidė neįprastą detalę: paruoštą kalbos dalį vietoje jo perskaitė dirbtinio intelekto sukurtas vadovo balso ir intonacijų klonas. Pasak vadovo, taip siekta pademonstruoti, kaip sparčiai banke diegiami DI sprendimai ir kaip jie keičia kasdienes operacijas.

    Po šio viešo gesto bankas pranešė pasirašęs daugiametę partnerystę su „OpenAI“. Pagal susitarimą „OpenAI“ inžinieriai turėtų dirbti kartu su banko komandomis, kad būtų automatizuojami skolinimo procesai, klientų priėmimas ir kitos vidinės procedūros, kurios tradiciškai reikalauja daug rankinio darbo.

    Ambicija: kreditai per savaitę

    S. Sidhu teigimu, vienas svarbiausių tikslų yra sutrumpinti komercinių paskolų išdavimo laiką nuo maždaug 30–45 dienų iki maždaug 7 dienų. Tokį pokytį bankas sieja su automatizuotu dokumentų surinkimu, rizikos vertinimo procesų spartinimu ir DI agentų naudojimu, kad darbas vyktų nuolat, o ne tik darbo valandomis.

    Bankas taip pat tikisi smarkiai pagreitinti sudėtingų verslo klientų sąskaitų atidarymą: procesą, kuris kai kuriais atvejais trunka ilgiau nei dieną, ketinama sutraukti iki maždaug 20 minučių. Idėja grindžiama pokalbių sąsajomis, automatizuotu dokumentų nuskaitymu ir standartizuotų patikrų vykdymu.

    Skaičiai ir spaudimas bankams

    Vadovas viešai sieja DI projektus su konkrečiais veiklos rodikliais ir tvirtina, kad banko efektyvumo santykis galėtų mažėti nuo maždaug 49 proc. iki žemų 40 proc. reikšmių. Tokie tikslai bankininkystėje paprastai reiškia bandymą tą pačią ar didesnę apimtį aptarnauti su mažesnėmis veiklos sąnaudomis.

    Customers Bank pabrėžia, kad DI jau naudojamas ir programavimo darbuose: dalis kodo generuojama automatizuotai, o sutaupytas laikas prilyginamas poreikio samdyti kelias dešimtis darbuotojų sumažėjimui. Bankas akcentuoja, kad DI čia vertinamas kaip būdas didinti pajamas vienam darbuotojui, o ne vien technologinis eksperimentas.

    Reguliuojama aplinka ir rizikos

    Finansų sektoriuje DI diegimas neišvengiamai susiduria su griežtais atitikties, duomenų apsaugos ir modelių patikimumo reikalavimais. Bankams svarbu užtikrinti, kad automatizuoti sprendimai būtų paaiškinami, audituojami, nepažeistų diskriminacijos prevencijos principų ir nekeltų papildomos operacinės rizikos, ypač kredito sprendimuose.

    „Kai turite autonominį agentą, iš esmės sukuriate skaitmeninį darbuotoją, kuris gali dirbti visą parą“, – sakė Samas Sidhu.

    „Didžiuojamės galėdami padėti Customers Bank kurti išmanesnį veiklos modelį, kuris įgalina darbuotojus, stiprina klientų aptarnavimą ir kelia naują kartelę regioninei bankininkystei“, – teigė „OpenAI“ pajamų vadovė Denise Dresser.

  • Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    CNBC laidos vedėjas ir investuotojų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad vienas labiausiai nuvertinamų pavojų dabartiniam akcijų rinkos kilimui gali būti ne ekonomikos rodikliai ar palūkanos, o milžiniška pirminių viešų akcijų siūlymų banga. Jo teigimu, jei į biržą vienu metu žengtų kelios itin didelės bendrovės, tai galėtų sumažinti likvidumą ir prislopinti augimą plačioje rinkoje.

    Pasak jo, bulių rinką kartais „nužudo“ ne blogos naujienos, o pernelyg didelė pasiūla, kai investuotojų pinigai paskirstomi per daug naujų, patrauklių objektų. Tokiu atveju kapitalas persikelia iš jau kotiruojamų bendrovių į naujus siūlymus, o tai gali spausti indeksų ir pavienių akcijų kainas.

    Kur gali „išgaruoti“ likvidumas?

    Daugiausia dėmesio šiuo metu sutelkiama į galimus „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ IPO, kurie, rinkos dalyvių lūkesčiais, galėtų sulaukti itin didelio institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimo. Crameris akcentuoja, kad stipri dirbtinio intelekto tema vis dar veikia kaip magnetas kapitalui, todėl pinigų srautai gali tapti neproporcingi.

    Jo vertinimu, vien „OpenAI“ atvejis gali tapti išskirtinis dėl rinkos dydžio ir ažiotažo: jei bendrovė pasiektų viešą rinką, paklausa galėtų būti tokia didelė, kad dalis investuotojų būtų priversti parduoti kitus vertybinius popierius, kad sukauptų lėšų naujai emisijai.

    „Bulių rinka gali būti pražudyta perteklinės pasiūlos: per daug didelių IPO ir ji sugriūva nuo savo svorio“, – sakė Jimas Crameris.

    „OpenAI“ veikia ir teisminiai veiksniai

    Kalbėdamas apie „OpenAI“, Crameris pabrėžia, kad viešo akcijų siūlymo laikas gali priklausyti ne tik nuo verslo rezultatų, bet ir nuo teisinės aplinkos. Jo teigimu, investuotojams svarbiausias klausimas yra paprastas: ar bendrovė apskritai galės sklandžiai įgyvendinti viešo siūlymo planą.

    Rinkose tokio masto IPO paprastai reiškia didelę konkurenciją dėl kapitalo: fondai riboja riziką, laikosi portfelių taisyklių ir, norėdami dalyvauti naujose emisijose, dažnai perskirsto lėšas iš kitų pozicijų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali išaugti kainų svyravimai ir sumažėti pirkėjų aktyvumas kitose akcijose.

    „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali tapti traukos centrais

    Ne mažiau dėmesio, anot Cramerio, galėtų pritraukti Elono Musko valdoma „SpaceX“. Jis pabrėžia, kad investuotojai Musko vardą neretai sieja su istorijomis apie ankstesnį pelną, todėl net ir vien lūkesčiai dėl IPO gali stipriai paveikti kapitalo srautus.

    Tuo metu „Anthropic“, kuri taip pat laikoma viena ryškiausių dirbtinio intelekto bendrovių, Cramerio vertinimu patraukli tuo, kad orientuojasi į verslo klientus. Toks modelis Volstrite dažnai vertinamas kaip stabilesnis, nes įmonių sutartys paprastai būna ilgesnės trukmės, o pajamos mažiau priklauso nuo vartotojų nuotaikų.

    Galiausiai Crameris pabrėžia, kad rizika nėra būtinai momentinė, tačiau jos ignoruoti nevertėtų. Jei keli didžiuliai IPO sutaptų laike, rinkai gali pritrūkti „kuro“, nes akcijų ralis, jo žodžiais, laikosi ant nuolatinių pinigų srautų.

    „Ralis laikosi ant pinigų, bet jis gali pritrūkti pinigų, jei šis IPO trejetas pasirodys vienu metu“, – sakė Jimas Crameris.

  • Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    JAV federaliniame teisme Oklende pradėta nagrinėti Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano byla pasiekė naują etapą: parinkta devynių asmenų prisiekusiųjų komisija. Šalių įžanginės kalbos teisme numatytos balandžio 29 dieną.

    Procesui vadovauja teisėja Yvonne Gonzalez Rogers, o byla laikoma viena svarbiausių technologijų sektoriui, nes paliečia „OpenAI“ veiklos modelį ir labdaros tikslų laikymąsi. Teismas vyksta Musko ir Altmano santykiams virtus viešu konfliktu dėl dirbtinio intelekto krypties ir komercializavimo.

    Kas ginčo esmė?

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrovė ir jos vadovai nutolo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui. Jo ieškinyje akcentuojama, kad buvo atsisakyta pažadų išlaikyti organizaciją orientuotą į labdaros tikslus.

    „OpenAI“ ieškinį ne kartą atmetė, teigdama, kad kaltinimai nepagrįsti. Bendrovė pabrėžia, jog teisme ketina įrodyti, kad jos veiksmai atitiko teisę ir faktines aplinkybes.

    Kaip vyks teismas?

    Teisėja nusprendė procesą padalyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o vėliau, jei reikės, sprendžiamos galimos priemonės ir pasekmės. Prisiekusieji pasisakys tik dėl atsakomybės dalies, o jų verdiktas bus patariamasis, galutinį sprendimą priims teisėja.

    Teisme atrenkant prisiekusiuosius buvo klausiama apie požiūrį į dirbtinį intelektą, patį Muską ir Altmaną. Dalies kandidatų nuomonės apie Muską buvo kritiškos, tačiau teisėja akcentavo, kad svarbiausia yra remtis įrodymais ir laikytis proceso taisyklių.

    Kokios sumos ir reputacija ant stalo?

    Muskas anksčiau teisme siekė įvairių priemonių, įskaitant reikalavimus dėl vadovų vaidmens ir galimų finansinių pasekmių. Tarp viešai minėtų sumų buvo įvardyta iki maždaug 124 milijardų eurų dydžio nauda, kuri, Musko teigimu, turėtų būti nukreipta labdaros tikslams, tačiau konkrečios baigties šiame etape dar nėra.

    Byla nagrinėjama tuo metu, kai rinka itin jautriai reaguoja į dirbtinio intelekto bendrovių valdymą, skaidrumą ir investuotojų įtaką. Teisiniai sprendimai dėl labdaros įsipareigojimų, kontrolės struktūros ir vadovų atsakomybės gali tapti precedentu ir kitoms DI organizacijoms.

    „Negalime sulaukti, kada pristatysime savo argumentus teisme, kur tiesa ir įstatymas yra mūsų pusėje“, – sakė „OpenAI“ atstovai, komentuodami bylos nagrinėjimą.