CP v2

Tag: OpenAI

  • SoftBank pelnas šovė į viršų dėl DI investicijų: grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 300 proc.

    DI investicijos tampo rezultatų varikliu

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė SoftBank paskelbė apie ryškų šuolį pasibaigus fiskaliniams metams, kurie baigėsi kovo 31 dieną. Konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad grynasis pelnas buvo daugiau nei 300 proc. didesnis nei prieš metus. Esminiu veiksniu tapo investicijų portfelio rezultatai, ypač bendrovėse, kurios kuria sprendimus dirbtinio intelekto srityje.

    Stiprus ketvirtis ir „Vision Fund“ kryptys

    Paskutinį fiskalinių metų ketvirtį SoftBank grynasis pelnas sudarė apie 9,9 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jis buvo apie 2,8 mlrd. eurų, tad metinė dinamika išliko itin ryški.

    Grupės investicinę veiklą didžiąja dalimi vykdo du fondai: „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“. Pirmasis orientuojasi į platesnio profilio investicijas, įskaitant akcijų įsigijimus ir įmonių ar jų padalinių perėmimą, kai tai atitinka strateginius tikslus.

    Antrasis fondas labiau koncentruojasi į DI ekosistemą ir įmones, kurių vertė kyla dėl spartėjančios paklausos skaičiavimo infrastruktūrai, duomenų centrams ir programiniams sprendimams. Tokia specializacija pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų pasaulio technologijų rinkoje.

    Žvilgsnis į „OpenAI“ ir Europos planus

    SoftBank taip pat sieja didelius lūkesčius su „OpenAI“ vertės augimu ir galimu viešu akcijų platinimu. Bendrovė rinkoje laukia momento, kai dalies turimo paketo realizavimas galėtų atlaisvinti kapitalo kitiems projektams ir sustiprinti finansinį lankstumą.

    Viešojoje erdvėje SoftBank vadovas Masayoshi Sonas pastaruoju metu kalba ir apie ambicijas Europoje. Tarp aptariamų krypčių minimi mokslinių tyrimų pajėgumai ir duomenų centrų infrastruktūra, kuri būtų orientuota į Europos verslo poreikius.

    Analitikų vertinimu, SoftBank rezultatai atspindi platesnę rinkos realybę: DI bangos laimėtojais tampa ne tik produktus kuriantys startuoliai, bet ir investuotojai, kurie laiku suformavo portfelį. Kartu išlieka rizika, kad vertinimai gali svyruoti priklausomai nuo reguliavimo, kapitalo kainos ir realaus DI produktų monetizavimo tempo.

  • „Allegro“ pradeda partnerystę su „OpenAI“: DI sprendimai turėtų greičiau pasiekti pirkėjus ir pardavėjus

    Elektroninės prekybos platforma „Allegro“ paskelbė pradedanti bendradarbiavimą su JAV technologijų bendrove „OpenAI“. Įmonės teigia, kad partnerystė suteiks „Allegro“ prieigą prie naujausių DI technologijų ir ekspertinės pagalbos kuriant, testuojant bei diegiant naujus sprendimus platformoje.

    Pasak „Allegro“, tikslas nėra DI diegimas dėl mados, o apčiuopiama nauda kasdieniams procesams: geresnė prekių paieška ir pasiūlymų atitikimas, patogesnis aptarnavimas bei įrankiai, kurie padėtų pardavėjams efektyviau valdyti pasiūlą. Bendrovė akcentuoja, kad DI pritaikymas turėtų pagreitinti idėjų pavertimą praktiniais sprendimais, skirtais milijonams naudotojų.

    „DI jau dabar padeda mums daugelyje sričių, tačiau matome, kad tai tik pradžia. Partnerystė su „OpenAI“ suteikia prieigą ne tik prie technologijų, bet ir prie žinių, kurios leis greičiau paversti idėjas naudomis naudotojams“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcin Kuśnierz.

    „Allegro“ primena, kad DI jau yra integruotas į dalį jos veiklos. Platforma yra bandžiusi DI asistento sprendimus pilotiniuose projektuose, o naujasis bendradarbiavimas turėtų paspartinti šių iniciatyvų plėtrą ir atverti kelią naujoms funkcijoms, įskaitant pažangesnį pagalbos centrą ir automatizuotas užduotis komandoms.

    „OpenAI“ atstovai, komentuodami susitarimą, pabrėžia augantį DI diegimo tempą Vidurio ir Rytų Europoje, ypač Lenkijoje, ir teigia matantys didelį potencialą e. prekyboje. Jų vertinimu, tokiose platformose DI gali būti pritaikytas ne tik pirkėjų patirčiai gerinti, bet ir pardavėjų darbui bei vidiniams įmonės procesams optimizuoti.

    Ekspertų vertinimu, e. prekyboje DI dažniausiai kuria vertę trijose kryptyse: personalizuoja rekomendacijas ir paiešką, automatizuoja klientų aptarnavimą bei padeda pardavėjams kurti ir valdyti turinį. Vis dėlto tokie projektai paprastai reikalauja aiškių duomenų valdymo taisyklių, saugumo priemonių ir kokybės kontrolės, kad automatizuoti sprendimai išliktų tikslūs, o naudotojų pasitikėjimas nemažėtų.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų: DI investicijos ir „OpenAI“ akcijų vertė tapo pagrindiniu varikliu

    DI investicijos kilstelėjo rezultatus

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė, kad jos 2025 finansiniais metais, pasibaigusiais kovo 31 dieną, konsoliduotos grynosios pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų. Grynasis pelnas išaugo maždaug 300 proc. ir pasiekė apie 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė pelno šuolį daugiausia sieja su investicijų portfelio prieaugiu, kurį skatino augęs investuotojų apetitas dirbtinio intelekto sprendimus kuriančioms įmonėms. Tokia dinamika pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių pasaulio technologijų sektoriaus tendencijų.

    Paskutinį finansinių metų ketvirtį „SoftBank“ grynasis pelnas siekė apie 9,9 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 2,8 mlrd. eurų. Rezultatai rodo, kad pelningumo svyravimai čia labai priklauso nuo investicijų vertės pokyčių ir rinkos nuotaikų.

    „Vision Fund“ strategijos išsiskiria

    „SoftBank“ investiciniai fondai „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“ veikia skirtingomis kryptimis. Pirmasis dažniau investuoja į didesnes, jau brandesnes bendroves arba vykdo įsigijimus, o antrasis daugiau orientuojasi į DI ekosistemos augimą.

    Pastaruoju laikotarpiu grupė taip pat vykdė įsigijimus pramonės ir lustų segmente, siekdama sustiprinti pozicijas infrastruktūroje, kuri laikoma būtina DI plėtrai. Rinkoje būtent skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrų infrastruktūra ir puslaidininkiai vertinami kaip vieni svarbiausių grandinės elementų.

    „OpenAI“ vertė ir IPO lūkesčiai

    Didelę įtaką „SoftBank“ portfeliui daro ir dalyvavimas „OpenAI“ kapitale. Skelbiama, kad kovo pabaigoje „SoftBank“ turimo „OpenAI“ akcijų paketo vertė siekė beveik 73,5 mlrd. eurų, o sukauptas investicinis pelnas viršijo 32,2 mlrd. eurų.

    Investuotojų dėmesį toliau traukia galimas „OpenAI“ akcijų platinimas biržoje, nes toks žingsnis paprastai suteikia ankstyviesiems investuotojams galimybę realizuoti dalį turimų akcijų ir perskirstyti kapitalą. „SoftBank“ viešai signalizuoja, kad toks scenarijus galėtų atlaisvinti reikšmingą lėšų kiekį naujiems projektams.

    Grupė taip pat deklaruoja ambicijas stiprinti DI infrastruktūrą Europoje, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir tyrimų pajėgumus. Tokie planai atitinka platesnę kryptį, kai technologijų gigantai ir investuotojai lenktyniauja dėl skaičiavimo resursų, talentų ir strateginių partnerysčių DI rinkoje.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank“ paskelbė, kad jos „Vision Fund“ per metus uždirbo apie 41 mlrd. eurų, o didžiausią šio šuolio dalį lėmė sparčiai išaugusi investicijos į „OpenAI“ vertė. Bendrovės duomenimis, vien „OpenAI“ vertės pokytis per finansinius metus iki kovo pabaigos sugeneravo apie 40 mlrd. eurų investicinį prieaugį.

    Per paskutinį metų ketvirtį fondas uždirbo maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau beveik visas rezultatas siejamas su „OpenAI“, nes kitos portfelio pozicijos patyrė nuostolių. Tarp minimų silpnesnių investicijų buvo e. prekybos bendrovė „Coupang“, pavėžėjimo rinkos žaidėjai ir finansinių technologijų sektoriaus įmonės.

    „SoftBank“ pastaruoju metu siekia atsidurti DI bumo epicentre, o „OpenAI“ tapo svarbiausiu šios strategijos elementu. Vasario mėnesį bendrovė nurodė įsipareigojusi bendrai investuoti daugiau kaip 54 mlrd. eurų į „OpenAI“, o tai, pasak jos, galėtų suteikti maždaug 13 proc. įmonės akcijų paketą; daugiau nei 27 mlrd. eurų jau buvo investuota.

    Kovo mėnesį „OpenAI“ užbaigė finansavimo etapą, kuriam kartu vadovavo „SoftBank“, ir šis sandoris įvertino bendrovę maždaug 790 mlrd. eurų. Rinka išlieka itin konkurencinga, o DI laboratorija varžosi tiek su „Google“, tiek su kitais stambiais DI kūrėjais, todėl investuotojai vertina ne tik augimo perspektyvas, bet ir išlaidas infrastruktūrai bei lustams.

    Didėjantis pelnas ir auganti koncentracijos rizika

    Staigus „OpenAI“ vertės kilimas sustiprino „Vision Fund“ grąžą, tačiau kartu išryškino riziką dėl investicijų koncentracijos ir „SoftBank“ skolos naštos. Kovo mėnesį S&P Global Ratings pakeitė „SoftBank“ perspektyvą iš stabilios į neigiamą, įspėdama, kad portfelio kokybė ir likvidumas gali prastėti dėl papildomų didelių įsipareigojimų „OpenAI“.

    Reitingų agentūra pažymėjo, kad bendrovė galėtų sušvelninti spaudimą finansams, jei parduotų dalį turto ir taip sustiprintų likvidumą. „SoftBank“ jau anksčiau mažino kai kuriuos paketus, įskaitant telekomunikacijų ir lustų sektoriaus investicijas, kad finansuotų pasirinktą kryptį.

    Grupė taip pat paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo apie 1,3 mlrd. eurų iš turto pardavimų ir kitų investicinių sandorių, tačiau, atmetus valiutų kursų svyravimus ir sąnaudas, už „Vision Fund“ ribų investicinis rezultatas buvo neigiamas. Tuo pat metu bendras grupės grynasis pelnas siekė apie 29 mlrd. eurų, o prie jo prisidėjo tiek „Vision Fund“, tiek telekomunikacijų verslas.

    Bendrovės finansų vadovas Yoshimitsu Goto investuotojams pabrėžė finansinės drausmės svarbą ir nurodė, kad „SoftBank“ turi apie 21 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą. Pasak jo, tai leidžia padengti daugiau nei dvejų metų obligacijų išpirkimus, tačiau rinkos dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip greitai didėjantis DI portfelis atsipirks ir kiek kainuos tolesnis plėtros finansavimas.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pakėlė planuojamo pirminio viešo akcijų siūlymo kainos intervalą. Naujausiuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė siekia parduoti akcijas po 150–160 JAV dolerių, kai prieš savaitę buvo kalbama apie 115–125 JAV dolerių ribas.

    Perskaičiavus į eurus, aukščiausioje naujo intervalo dalyje „Cerebras“ per IPO galėtų pritraukti iki maždaug 4,4 mlrd. eurų. Pagal visiškai išskaidytą vertinimą bendrovės kapitalizacija galėtų siekti iki maždaug 44,6 mlrd. eurų.

    Toks vertinimo šuolis išsiskiria ir tuo, kad dar šių metų vasarį „Cerebras“ skelbė apie maždaug 21,1 mlrd. eurų vertę, įvardytą po finansavimo etapo. Rinkos nuotaikas DI sektoriuje toliau kaitina paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems generatyviniams modeliams mokyti ir vykdyti.

    Konkurencija dėl skaičiavimo galios

    DI modelius treniruojančių įmonių pasaulyje industrijos standartu ilgą laiką buvo laikomos „Nvidia“ vaizdo plokštės ir jų GPU architektūra. „Cerebras“ teigia, kad jos lustai tam tikrais scenarijais gali užtikrinti didesnį greitį ir mažesnes sąnaudas nei tradiciniai GPU sprendimai.

    Prie bendrovės dėmesio prisideda ir komerciniai susitarimai. „Cerebras“ yra skelbusi gavusi „OpenAI“ įsipareigojimą, viršijantį 20 mlrd. JAV dolerių, o perskaičiavus tai sudaro daugiau nei 18,6 mlrd. eurų.

    Ne tik lustai, bet ir paslaugos

    „Cerebras“ vis labiau akcentuoja ne vien aparatinės įrangos pardavimą, bet ir nuosavų duomenų centrų infrastruktūrą bei debesijos paslaugas klientams. Toks modelis reiškia tiesioginę konkurenciją su debesijos infrastruktūros tiekėjais.

    Kovo mėnesį „Amazon Web Services“ paskelbė susitarimą, pagal kurį „Cerebras“ lustai bus diegiami AWS duomenų centruose. Tai svarbus signalas rinkai, nes bendrovė tampa ne tik alternatyviu lustų tiekėju, bet ir partneriu didžiausiems debesijos žaidėjams.

    Dėmesys sustiprėjo ir teisme

    Pastaruoju metu „Cerebras“ pavadinimas nuskambėjo ir su Elono Musko byla prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną siejamame teismo procese. Teisme „OpenAI“ vienas vadovų Gregas Brockmanas kalbėjo, kad planuoti „Cerebras“ lustai buvo laikomi reikalinga skaičiavimo baze, o taip pat buvo svarstytas ir bendrovių susijungimo variantas.

    Nasdaq birža tikisi, kad „Cerebras“ IPO įvyks gegužės 14 dieną. Investuotojams tai gali tapti vienu ryškiausių šių metų technologijų įvykių, atspindinčių, kiek brangiai rinkoje vertinamas DI skaičiavimo pajėgumas.

  • „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ pajamų vadovė Denise Dresser teigia, kad įmonių DI diegimas pasiekė lūžio tašką: technologija iš eksperimentų fazės pereina į realius, kasdienius procesus. Pasak jos, vis daugiau organizacijų ieško ne pavienių įrankių, o sprendimų, kurie greitai duotų apčiuopiamą grąžą.

    Šį pokytį „OpenAI“ sieja su naujo padalinio „Deployment Company“ startu. Jo tikslas – padėti įmonėms greičiau diegti pažangius DI modelius sudėtinguose procesuose, kur reikia ne tik programinės įrangos, bet ir praktinio pertvarkymo, duomenų parengimo bei darbuotojų įsitraukimo.

    Kas yra „Deployment Company“

    „OpenAI“ pranešė, kad naujasis padalinys veiks kaip partnerystė su 19 investicijų ir konsultavimo bendrovių, o kontrolę išlaikys pati „OpenAI“. Kartu paskelbta apie pritaikomojo DI konsultacijų įmonės „Tomoro“ įsigijimą.

    Įsigijimas, anot „OpenAI“, atneš apie 150 inžinierių, kurie specializuojasi diegiant pažangius DI sprendimus klientų aplinkoje. Tokie specialistai dažnai dirba tiesiogiai su komandomis, kad DI būtų pritaikytas konkrečioms darbo eigoms, o ne liktų demonstracija ar prototipas.

    „Pagalvokite apie sudėtingas darbo eigas ir tai, kaip iš tikrųjų kuriamas produktas bei paslauga – ši struktūra leis tai daryti greitai ir mastu“, – sakė Denise Dresser.

    Kodėl įmonės skuba diegti DI

    Pastaraisiais metais įmonės vis aktyviau perkelia DI į klientų aptarnavimą, vidinę paiešką, dokumentų apdorojimą, programavimo pagalbą, rizikų kontrolę ir procesų automatizavimą. Tačiau praktikoje dažniausiai stringama dėl duomenų kokybės, integracijų su senomis sistemomis ir saugumo reikalavimų.

    Dėl to auga poreikis vadinamiesiems į klientą orientuotiems diegimo inžinieriams, kurie gali dirbti greta verslo komandų ir sujungti modelius su realiais procesais. Tokia kryptis rodo, kad DI rinka bręsta: laimi ne vien tas, kas turi geriausią modelį, bet ir tas, kas geba jį greitai pritaikyti.

    Konkurencija ir pajamų kryptis

    D. Dresser komentarai skamba įsibėgėjant kovai dėl didžiųjų įmonių klientų, kur aktyviai konkuruoja ir kiti DI kūrėjai. „OpenAI“ taip pat plečia infrastruktūros pasirinkimus ir bendradarbiavimą su debesijos paslaugų teikėjais, siekdama būti arčiau įmonių naudojamų platformų.

    „OpenAI“ skelbė, kad įmonių segmentas sudaro daugiau nei 40 proc. pajamų ir tikimasi, jog iki 2026 metų pabaigos jis pasieks panašų lygį kaip vartotojų kryptis. Tai signalizuoja, kad artimiausiu metu DI pardavimų ir diegimų centras vis labiau persikels į įmonių procesus, kur sprendimų vertė matuojama našumu, kaštų mažinimu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ derasi su Europos Komisija dėl galimybės ES institucijoms suteikti prieigą prie pažangaus modelio, skirto programinės įrangos pažeidžiamumams nustatyti. Šis žingsnis Briuselyje vertinamas kaip reikšmingas postūmis, nes pastarosiomis savaitėmis Europos pareigūnai ieškojo būdų geriau suprasti naujos kartos DI keliamas kibernetines rizikas.

    Pagrindinė idėja yra suteikti prieigą ne plačiajai visuomenei, o reguliuotojams ir saugumo institucijoms, kad jos galėtų įvertinti, kaip toks modelis gali būti panaudotas gynybai. Kartu tai leidžia stebėti, ar saugikliai, ribojantys piktnaudžiavimą, veikia praktikoje.

    Modelis, kuris randa spragas

    Pagal viešai aptariamą iniciatyvą ES institucijos galėtų susipažinti su kibernetikai pritaikyta pažangiausio „OpenAI“ modelio versija, galinčia padėti identifikuoti programinės įrangos silpnas vietas. Tokie įrankiai saugumo komandoms gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką, padėti prioritetizuoti pataisas ir geriau įvertinti realų rizikos lygį.

    Vis dėlto ta pati technologija kelia ir akivaizdžią grėsmę: jei modelis per daug „leidžiantis“, jis gali palengvinti kenkėjams spragų išnaudojimą ar atakų planavimą. Dėl to įprastai tokie modeliai turi papildomus apribojimus, o prieigos kontrolė tampa kritiškai svarbi.

    Kontrastas su „Anthropic“ ir politinis spaudimas

    „OpenAI“ pasiūlymas išryškino skirtumus tarp didžiųjų DI kūrėjų, kaip jie dalijasi jautriomis kibernetinėmis galimybėmis su valdžios institucijomis. Europos pareigūnai buvo viešai išreiškę nepasitenkinimą, kad konkurentės „Anthropic“ modelis „Mythos“ ES pusėje ilgiau išliko sunkiai pasiekiamas.

    Briuselyje dėl to augo įtampa: dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių siekė daugiau koordinacijos bei informacijos, kad Europa nebūtų priversta laukti, kol privačios bendrovės pačios nuspręs, kas ir kada gali vertinti rizikingiausius DI pajėgumus.

    „Riba tarp to, kas padeda gintis, ir to, kas gali būti panaudota pulti, yra labai plona, todėl prieigą turi vertinti ne vien pačios įmonės“, – sakė iniciatyvai vadovaujantis „OpenAI“ atstovas George’as Osborne’as.

    Kodėl tai svarbu Europos infrastruktūrai

    Europos Komisijos atstovai šį atvirumą sieja su galimybe geriau prižiūrėti, kaip tokie modeliai diegiami ir ar neatsiranda naujų sisteminių grėsmių. Praktinis tikslas yra sustiprinti institucijų, komunalinių paslaugų, energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros atsparumą, nes DI paremtų kibernetinių atakų mastas, tikėtina, augs.

    ES reguliavimo aplinkoje tai dera su platesne kryptimi: didesniu modelių skaidrumu, rizikos vertinimu ir testavimu, ypač kai kalbama apie pažangius, vadinamuosius „frontier“ tipo DI sprendimus. Kuo anksčiau reguliuotojai gauna realią prieigą vertinimui, tuo mažesnė tikimybė, kad saugumo spragos bus pastebėtos tik po plataus diegimo.

    Tolesnės derybos su Europos Komisija turėtų parodyti, kokiomis sąlygomis prieiga būtų suteikiama, kokio lygio modelio versija būtų prieinama ir kokie saugos bei atskaitomybės mechanizmai būtų taikomi. Nuo šių sprendimų priklausys, ar žingsnis taps precedentu kitoms DI bendrovėms, ar liks išimtimi.

  • „OpenAI“ atveria ES duris į naują kibernetinį modelį: „Anthropic“ vis dar delsia su „Mythos“

    „OpenAI“ atveria ES duris į naują kibernetinį modelį: „Anthropic“ vis dar delsia su „Mythos“

    „OpenAI“ paskelbė suteiksianti Europos Sąjungai prieigą prie naujo kibernetiniam saugumui skirto dirbtinio intelekto modelio, o „Anthropic“ kol kas neskuba atverti savo modelio „Mythos“ peržiūrai Bendrijoje. Žinia pasirodė tuo metu, kai ES vis griežčiau akcentuoja didelės rizikos DI sistemų skaidrumą ir kontrolę.

    Pasak „OpenAI“, prieiga būtų suteikta Europos partneriams, tarp jų verslui, valdžios institucijoms, kibernetinio saugumo tarnyboms ir ES institucijoms, įskaitant ES DI biurą. Kalbama apie „OpenAI“ „GPT-5.5-Cyber“ – bendrovės teigimu, tai naujausio modelio variacija, pritaikyta kibernetinės gynybos scenarijams.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier teigė, kad tarp ES ir „OpenAI“ jau įvyko apsikeitimas informacija ir suplanuotos tolesnės diskusijos dėl prieigos sąlygų.

    „Tai leis mums labai atidžiai stebėti modelio diegimą ir spręsti saugumo klausimus“, – sakė Thomas Regnier.

    „OpenAI“ anksčiau nurodė, kad modelis diegiamas ribotos peržiūros režimu patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Toks etapas paprastai reiškia, kad prieiga suteikiama tik atrinktoms organizacijoms, o naudojimas ir rezultatai stebimi siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rizikas.

    Kontekstas ypač jautrus, nes DI pajėgumai kibernetinėje srityje kelia dvilypį efektą: jie gali padėti aptikti pažeidžiamumus, automatizuoti incidentų analizę ir stiprinti gynybą, bet taip pat gali sumažinti barjerus atakų planavimui, socialinei inžinerijai ar kenkėjiško kodo adaptavimui. Dėl to institucijos vis dažniau reikalauja aiškių saugiklių, audito galimybių ir atsakomybės mechanizmų.

    Tuo metu „Anthropic“ modelis „Mythos“, apie kurį pastarosiomis savaitėmis kilo diskusijų dėl galimos įtakos kibernetinėms grėsmėms, ES institucijoms peržiūrai dar nebuvo pateiktas. Thomas Regnier patvirtino, kad ES derasi su „Anthropic“, tačiau pabrėžė, kad šios derybos yra kitoje stadijoje nei su „OpenAI“.

    Pasak Komisijos atstovo, su „Anthropic“ jau buvo surengti keturi ar penki susitikimai, bet sprendimas dėl prieigos dar nėra pasiektas. Tokia situacija atspindi platesnę tendenciją, kai reguliuotojai siekia ankstyvos prieigos prie pažangių DI modelių, kad galėtų įvertinti rizikas dar prieš platesnį diegimą rinkoje.

    „OpenAI“ savo ruožtu pabrėžia, kad kibernetinis atsparumas neturėtų priklausyti vien nuo technologijų laboratorijų sprendimų, o reikalauja patikimų partnerių darbo kartu. Bendrovė taip pat teigia, kad pažangios kibernetinės DI galimybės turi būti prieinamos ne tik siauram ratui, bet ir platesniam patikimų Europos gynėjų tinklui.

    Jei ES institucijos realiai gaus galimybę artimai stebėti tokio tipo modelių diegimą, tai gali tapti precedentu, kaip Bendrija ateityje derins inovacijų skatinimą su nacionalinio ir regioninio saugumo interesais. Kartu tai didina spaudimą kitoms DI bendrovėms aiškiau apibrėžti, kokiomis sąlygomis jos suteikia prieigą prie didelės rizikos funkcijų turinčių modelių.