CP v2

Tag: Ormūzo sąsiauris

  • Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Naftos kainos ketvirtadienį smuko, rinkoms reaguojant į pranešimus, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl laipsniško Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Ši jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokios žinios apie jos veiklos normalizavimą iškart atsispindi energijos ir akcijų rinkose.

    „Brent“ rūšies naftos artimiausio pristatymo sandorių kaina buvo nukritusi iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etalonas WTI siekė apie 86 eurus. Kainų kritimas tęsėsi po ankstesnės dienos staigesnio nuosmukio, kai investuotojai ėmė vertinti mažėjančią pasiūlos sutrikimų riziką.

    Ormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra kritiškai svarbus naftos bei suskystintų gamtinių dujų transportui iš regiono. Dėl konflikto kilę trikdžiai buvo paskatinę infliacinius lūkesčius ir branginę energiją, todėl galimas atvėrimas rinkose vertinamas kaip palengvėjimo signalas.

    Vis dėlto nuotaikas temdo išliekanti karinė įtampa. Pranešta apie JAV smūgį Irano naftos tanklaiviui Omane įlankoje, o tai primena, kad politiniai susitarimai regione gali būti trapūs ir bet koks incidentas gali greitai pakeisti kainų kryptį.

    Rinkos kyla, bet rizika neišnyko

    Azijos akcijų biržos kilo, o Tokijo „Nikkei 225“ šoktelėjo 5,7 proc. ir pasiekė naują rekordą dienos metu. Pastarųjų mėnesių ralis siejamas ir su technologijų sektoriaus pakilimu, kurį toliau maitina dirbtinio intelekto sprendimų paklausa bei investuotojų lūkesčiai dėl įmonių pelningumo.

    Honkonge „Hang Seng“ pakilo 1,3 proc., Australijoje „S&P/ASX 200“ pridėjo 0,9 proc., o Taivano indeksas TAIEX ūgtelėjo 2,1 proc. Tuo metu Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,4 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po ankstesnio šuolio.

    Europoje biržos prekybos pradžioje kilo, tačiau vėliau judėjimas išsilygino ir dalis indeksų nusileido į neigiamą teritoriją. Euro zonos „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ vidurdienį svyravo apie 0,2–0,4 proc. minuse, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 krito daugiau nei 0,7 proc.

    Volstritas laukia aiškesnių signalų

    JAV ateities sandoriai rodė nedidelius pokyčius, investuotojams stebint tiek geopolitines naujienas, tiek įmonių rezultatų sezoną. Trečiadienį „S&P 500“ pakilo 1,5 proc. iki rekordinio lygio, „Dow Jones“ paaugo 1,2 proc., o „Nasdaq“ pridėjo 2 proc.

    Tarp ryškesnių judesių technologijų sektoriuje išsiskyrė „AMD“, kurios akcijos šoktelėjo 18,6 proc., taip pat „Super Micro Computer“, kilusi 24,5 proc. „NVIDIA“ brango 5,7 proc. ir dėl didelės įtakos indeksams prisidėjo prie platesnio rinkos kilimo.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo Japonijos jenos atžvilgiu, o euras šiek tiek stiprėjo. Auksas ankstyvoje Europos prekyboje brango iki maždaug 4 140 eurų už trojos unciją, investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių esant padidintam neapibrėžtumui.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos kainoms artimiausiu metu didžiausią įtaką darys dvi kryptys: realūs logistikos pokyčiai Ormūzo sąsiauryje ir politinių derybų patikimumas. Jei laivybos srautai stabilizuotųsi, spaudimas energijos kainoms mažėtų, tačiau bet koks eskalacijos ženklas gali greitai sugrąžinti rizikos priemoką į kainodarą.

  • „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    Pasaulinės logistikos milžinės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas perspėja, kad JAV ir Irano karo pasekmės pasaulinei prekybai gali tik stiprėti artimiausiais mėnesiais, o didesnes sąnaudas galiausiai pajus ir vartotojai. Pasak jo, šis konfliktas tapo nauju pavojaus signalu tiekimo grandinėms ir jų atsparumui.

    Anot „Maersk“, laivybos sektorius yra itin priklausomas nuo energijos kainų, todėl naftos brangimas tiesiogiai didina pervežimo kaštus. Įmonė skaičiuoja, kad esant maždaug 90–100 JAV dolerių kainai už barelį, papildomos mėnesio sąnaudos siektų apie 460 mln. eurų, o tokio masto šuolio bendrovė negali padengti pati.

    „Tai toks didelis sąnaudų augimas, kad jo nepajėgsime prisiimti vieni, todėl dalį turėsime perkelti klientams“, – sakė Vincentas Clercas.

    Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su Ormūzo sąsiauriu, per kurį įprastai vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dalies krovinių logistika. Jei judėjimas šiuo keliu ilgiau išliks sutrikęs, didės ne tik degalų, bet ir jūrinių pervežimų kainos, o tai gali persiduoti į platesnę infliaciją įvairiose ekonomikose.

    „Maersk“ taip pat kelia klausimą, ar didesnės logistikos ir energijos sąnaudos nesumažins galutinės paklausos. Jei vartotojai pradės riboti pirkinius, tai vėliau gali atsispindėti mažesniu užsakymų srautu gamybos ir tiekimo grandinėse, ypač metų antroje pusėje.

    Bendrovė, laikoma vienu svarbiausių pasaulinės prekybos barometrų, paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas EBITDA siekė 1,75 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,62 mlrd. eurų. Tai buvo apie 35 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atitiko rinkos lūkesčius, o pajamos sumažėjo 2,6 proc. iki 13 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 12 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė mažesni frachto tarifai ir išaugusios sąnaudos, nors krovinių apimtys didėjo. „Maersk“ taip pat anksčiau buvo sustabdžiusi dvi svarbias laivybos kryptis, jungiančias Artimuosius Rytus su Azija ir Europa, pabrėždama, kad sprendimai buvo priimti siekiant apsaugoti įgulas ir laivus.

    Nepaisant rizikų, „Maersk“ paliko nepakeistą 2026 metų prognozę ir teigia vis dar matanti galimybę didinti pelningumą, tačiau pabrėžia, kad geopolitika tapo dominuojančiu veiksniu, lemiančiu tiek makroekonominę kryptį, tiek logistikos aplinką. Bendrovės vertinimu, prie rizikų prisideda ir pasaulinė laivyno pasiūlos perteklius dėl naujų laivų pristatymų.

    „Maersk“ skaičiuoja, kad jei naftos kainos išliktų aukštame lygyje, o konfliktas būtų išspręstas palyginti greitai, pasaulinė konteinerių paklausa vis tiek galėtų augti 2–4 proc. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad rizikų balansas išlieka neigiamas, o blogesni scenarijai, ypač užsitęsus trikdžiams, negali būti atmesti.

  • Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų lūkesčiai

    Didieji investiciniai bankai įspėja, kad pasaulinės naftos ir degalų atsargos artėja prie žemumų, o užsitęsusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali greitai išryškinti tiekimo spragas. Paradoksas tas, kad geopolitinė rizika auga, bet dalis finansų rinkų išlieka optimistiškos, tarsi konfliktas būtų trumpalaikis ir naftos kaina netrukus slūgtų.

    Energetikos rinkoje svarbiausia ne tik pati žaliavinė nafta, bet ir rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar aviaciniai degalai, atsargos. Būtent čia, anot analitikų, problemos gali pasimatyti anksčiau nei naftos gavybos statistikoje.

    „Goldman Sachs“: atsargos – žemiausios per aštuonerius metus

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad globalios naftos ir rafinuotų produktų atsargos šiuo metu atitinka maždaug 101 dienos pasaulinį poreikį. Banko vertinimu, tai yra žemiausias lygis per aštuonerius metus, o jei tendencija nesikeis, iki gegužės pabaigos rodiklis gali kristi iki 98 dienų.

    Bankas atkreipia dėmesį, kad ypač sparčiai tirpsta ne naftos, o rafinuotų produktų sandėliai. Pagal jų vertinimą, šios atsargos siekia apie 45 dienas ir yra maždaug 5 dienomis mažesnės nei prieš konflikto eskalaciją, o toks greitis didina kainų šuolių riziką.

    „Atsargų mažėjimo tempas yra toks greitas, kad rinka tampa jautri naujiems sukrėtimams“, – teigiama „Goldman Sachs“ vertinime.

    Analitikai taip pat įspėja, kad regioniniai disbalansai gali būti skausmingesni nei pasauliniai vidurkiai. Minima galima tam tikrų rafinuotų produktų stoka Azijoje, o Europoje didesnis pažeidžiamumas siejamas su aviaciniais degalais, kurių tiekimo grandinės jautriai reaguoja į logistikos trikdžius.

    „Société Générale“: realiai prieinamos atsargos gali būti daug mažesnės

    Dar niūresnį scenarijų pateikia „Société Générale“. Bankas akcentuoja, kad ne visos oficialiai deklaruojamos atsargos yra greitai pasiekiamos, nes dalis jų yra strateginėse rezervuose arba fiziškai „pakeliui“ ir negali operatyviai stabilizuoti rinkos.

    Prancūzijos banko vertinimu, atmetus sunkiau pasiekiamas atsargas, realiai prieinama apimtis gali siekti apie 600 mln. barelių. Tai, banko skaičiavimu, prilygtų tik maždaug 6 dienoms pasaulinės paklausos, o tokia riba reikštų artėjimą prie vadinamosios operacinės įtampos būsenos, kai atsargų lygis tampa kritiškai žemas tiekimo tęstinumui.

    „Jei rizikos jūrų keliuose išliks, šios atsargos gali išsekti per 30–50 dienų“, – teigiama „Société Générale“ įžvalgose.

    Kaip vieną iš signalų, kad rinka atsargų temą vertina rimčiau, bankai nurodo ir kainų reakcijas į naujienas, kurios įprastai būtų laikomos kainą mažinančiomis. Tokiais atvejais, kai lūkesčiai dėl atsargų yra įtempti, net ir „meškų“ naujienos kartais nesustabdo brangimo, nes investuotojai pirmiausia perka rizikos draudimą.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tanklaivių srautus, draudimo kainas, OPEC ir sąjungininkų sprendimus bei didžiųjų vartotojų strateginių rezervų politiką. Analitikų vertinimu, būtent atsargų dinamika ir rafinuotų produktų pasiūla gali tapti pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu degalų kainų kryptį vasaros pradžioje.

  • OPEC+ sprendimai praranda svorį: ZAE pasitraukia, Ormuzo blokada paralyžuoja naftos eksportą

    OPEC+ šalių naftos ministrų sprendimas nuo birželio didinti gavybos kvotas dar 188 000 barelių per dieną rinkose šįkart nesukėlė didesnės reakcijos. Priežastis paprasta: daliai Persijos įlankos eksportuotojų realios galimybės išgabenti naftą yra smarkiai apribotos, todėl skaičiai dokumentuose tampa mažiau reikšmingi.

    Įtempta situacija regione siejama su Ormuzo sąsiaurio blokada, kuri yra vienas svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų. Kai tanklaivių judėjimas sutrinka arba sustabdomas, net ir formaliai padidintos kvotos nepadeda greitai padidinti pasiūlos, o kainas labiau veikia geopolitinės naujienos ir logistikos rizika.

    Ormuzo sąsiauris keičia žaidimo taisykles

    Šiame kontekste OPEC+ susitarimai dėl gavybos lygių vis dažniau vertinami kaip politiniai signalai, o ne realus rinkos pasiūlos planas. Kai kurios šalys priverstos mažinti gavybą ne dėl strategijos, o dėl eksporto apribojimų ir infrastruktūros pažeidžiamumo, todėl faktinė pasiūla gali smarkiai skirtis nuo sutartų limitų.

    Tuo pat metu rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokią informaciją apie derybų ar konflikto deeskalacijos pažangą. Kiekviena žinia, galinti sumažinti riziką laivybai, trumpuoju laikotarpiu gali atvėsinti kainų šuolius, o pranešimai apie naujus incidentus ar sankcijų griežtinimą dažniausiai veikia priešinga kryptimi.

    ZAE sprendimas traukiasi iš OPEC

    Papildomą neapibrėžtumą sustiprino Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas nuo gegužės 1 dienos pasitraukti iš OPEC ir formuoti savarankišką žaliavų politiką. Tai svarbus signalas visai grupei: vienos įtakingiausių ir technologiškai pajėgiausių regiono valstybių pasitraukimas mažina pasitikėjimą, kad bendri susitarimai ateityje bus lengvai įgyvendinami.

    ZAE valstybinė bendrovė „ADNOC“ jau dabar turi pajėgumų išgauti daugiau kaip 4 mln. barelių per dieną, o artimiausiais metais planuoja šiuos pajėgumus dar didinti. Kartu su gavybos plėtra prioritetu tampa infrastruktūra, leidžianti mažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio ir užtikrinti stabilesnį eksportą net regioninių sukrėtimų metu.

    Investicijų mastas čia yra itin reikšmingas: viešai skelbtuose planuose minima iki maždaug 185 mlrd. eurų vertės kryptis į naujus telkinius ir eksporto grandinę. Esminė dalis siejama su vamzdynais ir maršrutais, kurie leistų naftą nukreipti į terminalus už Persijos įlankos ribų, taip sumažinant geopolitinį „butelio kaklelį“.

    Kodėl kvotos nebeatrodo lemiamos

    OPEC+ įtaką silpnina ir tai, kad dalis šalių jau ilgą laiką pumpuoja tiek, kiek leidžia techninės galimybės, o ne tiek, kiek numatyta susitarimuose. Kai kainos aukštos, išauga paskata maksimaliai išnaudoti pajėgumus, o bendras koordinavimas tampa sunkesnis, ypač kai regiono geopolitika skatina kiekvieną valstybę pirmiausia rūpintis savo eksporto saugumu.

    Praktikoje tai reiškia, kad rinkoje vis didesnį vaidmenį įgauna ne tik OPEC+ sprendimai, bet ir laivybos draudimo sąlygos, tanklaivių prieinamumas, maršrutų saugumas bei investicijos į alternatyvią infrastruktūrą. Tokia aplinka didina kainų svyravimus, nes pasiūlos reakcija į sprendimus „ant popieriaus“ tampa lėtesnė ir mažiau prognozuojama.

    Atsiskyrę ZAE planai gali tapti precedentu, kurį atidžiai stebės ir kitos šalys. Jei grupės viduje daugės skirtingų strategijų, OPEC+ derybinė galia pasaulinėje rinkoje gali toliau mažėti, o kainas vis dažniau lems ne vienas koordinuotas sprendimas, bet atskirų žaidėjų veiksmai ir geopolitinės rizikos dinamika.

  • Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios priims rusiškos naftos krovinį, pranešė Tokijo prekybos ir energetikos sektoriaus atstovai. Pasak jų, sprendimas susijęs su išaugusia rizika Persijos įlankoje, kai dėl įtampos regione sutriko laivyba per Ormuzo sąsiaurį.

    Į Japoniją šiuo metu plaukia tanklaivis su nafta iš Sachalino-2 telkinio, o krovinį įsigijo Japonijos naftos bendrovė Taiyo Oil. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje nuosekliai mažino rusiškų energijos išteklių vaidmenį, bet išlaikė kai kuriuos išimtinius projektus.

    Sachalino-2 projektą valdo Rusijos valstybinė „Gazprom“, tačiau jame ilgą laiką dalyvauja ir Japonijos įmonės Mitsubishi ir Mitsui. Naftos gavyba šiame telkinyje vykdoma nuo 2008 metais, o suskystintų gamtinių dujų eksportas pradėtas 2009 metais, todėl projektas laikomas vienu svarbiausių Japonijos energijos tiekimo grandinėje Azijoje.

    Japonijos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių išlieka itin didelė, o Persijos įlanka tradiciškai buvo pagrindinis naftos šaltinis. Iki dabartinės krizės per Ormuzo sąsiaurį, kaip skelbta ankstesniais metais, keliaudavo daugiau kaip 90 proc. Japonijos importuojamos naftos ir apie 11 proc. suskystintų gamtinių dujų.

    Tarptautinėje prekyboje Ormuzo sąsiauris laikomas kritiniu „siauruoju tašku“, nes per jį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos srauto ir maždaug ketvirtadalis pasaulinės SGD apimties. Todėl bet koks ribojimas ar saugumo rizikos augimas tiesiogiai didina tiekimo neapibrėžtumą ir spaudžia kainas, o importuotojai ieško alternatyvų.

    Todėl Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų, net jei tai reiškia politiškai jautrius sprendimus. Rusiškos naftos krovinys Japonijai šiuo atveju tampa ne tiek ilgalaikės krypties signalu, kiek pragmatišku atsaku į suaktyvėjusią geopolitinę riziką ir laivybos sutrikimus.

    „Svarbiausia užduotis yra užtikrinti stabilų tiekimą ir kuo mažesnę riziką, kai regione didėja neapibrėžtumas“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu Japonijos energijos politika greičiausiai ir toliau balansuos tarp saugumo, kainos ir sankcijų režimų realybės. Energetikos rinkoje tai reiškia didesnį dėmesį atsargoms, lankstesnėms tiekimo sutartims ir logistikos maršrutų draudimui, ypač kai rizika Artimuosiuose Rytuose išlieka padidėjusi.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.

  • Naftos kainos aukščiausios per ketverius metus: Ormūzo sąsiaurio įtampa jau kursto vasaros rizikas

    Naftos rinkose fiksuota nauja brangimo banga: „Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį buvo pakilusi iki maždaug 117 eurų už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų pavasario. Nors vėliau kaina koregavosi žemyn, prekyba išlieka nervinga, o bet kokios žinios iš Artimųjų Rytų akimirksniu persiduoda biržoms.

    Rinkos dalyviai įtampą sieja su geopolitiniais signalais JAV ir Irano kryptimi bei rizika, kad konflikto eskalacija dar labiau sutrikdys energijos tiekimo grandines. Prekybininkai pabrėžia, kad dabartiniu laikotarpiu didelius kainų šuolius gali sukelti ne tik oficialūs sprendimai, bet ir politiniai pareiškimai.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausia rizika siejama su Ormūzo sąsiauriu – vienu svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“. Jei tanklaivių judėjimas per šią atkarpą sutrinka, rinkoje greitai atsiranda fizinio tiekimo trūkumo baimė, o kainos kyla net ir tada, kai realūs srautai dar nėra visiškai sustoję.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimu, tiekimo šokas iš Persijos įlankos regiono galėtų reikšti apie 14,5 milijono barelių per dieną praradimą. Tuo pat metu kitų regionų gavybos didinimas tokio masto spragos greitai neužpildo, todėl pasaulinės atsargos ima sekti.

    Kodėl kainos svyruoja taip staigiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į išaugusį kainų nepastovumą: naftos biržose padidėjo jautrumas naujienoms, o kapitalas juda greitai ir dideliais mastais. Tai ypač sustiprina trumpalaikės prekybos strategijos ir išvestinių finansinių priemonių rinka.

    Šiuo metu ryškėja ir vadinamoji backwardation situacija, kai artimo pristatymo ateities sandoriai yra brangesni už ilgesnio laikotarpio. Toks kainų „kreivės“ vaizdas dažnai reiškia, kad rinka trumpuoju laikotarpiu mato trūkumą, bet kartu tikisi, jog įtampa vėliau atlėgs.

    Pasekmės degalams ir ekonomikai

    Brangstanti nafta paprastai tiesiogiai persiduoda degalų kainoms, tačiau poveikis tuo nesibaigia: didėja logistikos, gamybos ir žaliavų kaštai, o tai kelia spaudimą ir vartotojų kainoms. Nafta yra svarbi žaliava ne tik transportui, bet ir chemijos pramonei, plastikų, gumos, tekstilės gamybai.

    Jei sutrikimai užsitęstų, ekonomistai įžvelgia ir stagfliacijos riziką, kai lėtesnį augimą lydi aukštesnė infliacija. Tokia aplinka sudėtinga tiek centriniams bankams, tiek verslui, nes brangesnė energija „suvalgo“ maržas ir mažina vartojimą.

    Logistika vėluoja reaguoti

    Net ir greitai deeskalavus konfliktą, fizinių tiekimo grandinių sugrįžimas į įprastą ritmą paprastai užtrunka. Tanklaivių maršrutai planuojami iš anksto, o kelionės iki pagrindinių gavėjų gali trukti kelias savaites, todėl rinkoje dar kurį laiką jaučiamas „inercinis“ poveikis.

    Analitikai pastebi, kad didžiausią įtampą dažnai patiria ne žaliavinės naftos, o perdirbtų produktų segmentai, ypač dyzelinas ir reaktyvinis kuras. Būtent šių produktų trūkumas gali greičiausiai išryškėti vasaros kelionių ir intensyvesnės prekybos sezono metu.

    Ką prognozuoja bankai ir analitikai?

    Finansų institucijos peržiūri prognozes: „Goldman Sachs“ atnaujintame scenarijuje nurodoma, kad „Brent“ vidutinė kaina ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 83 eurus už barelį. Bankas taip pat nukėlė tikėtiną srautų normalizaciją Persijos įlankoje į vėlesnį laiką, pabrėždamas, kad rizikų balansas išlieka nepalankus.

    Kartu pabrėžiama, kad nepalankesniu atveju kainos galėtų kilti gerokai aukščiau, jei sutrikimai užsitęstų iki vasaros pabaigos arba jei transporto srautai neatsistatytų iki ankstesnio lygio. Rinkai šiuo metu svarbiausia ne vien kaina, o tai, kaip greitai realūs naftos ir degalų kiekiai pasieks pagrindinius importuotojus.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: Persijos įlankoje dar laukia per 1 100 laivų

    Palyginti su vasario pabaiga, laivų skaičius Persijos įlankoje sumažėjo, o tai rodo, kad daliai laivybos pavyko išplaukti į atvirus vandenis net ir esant ribojimams. Vis dėlto spūstys regione išlieka didelės, nes dalis laivų tebelaukia galimybės saugiai kirsti maršrutą.

    Iš laivybos stebėsenos duomenų matyti, kad vasario 28 dieną Persijos įlankoje buvo 1 114 laivų. Analitikai pabrėžia, jog toks skaičius atspindi ne tik tanklaivių, bet ir krovininių laivų grandinės sutrikimus.

    Kiek laivų vis dar įstrigę

    Trečiadienio rytą Persijos įlankoje fiksuota daugiau nei 270 tanklaivių. Be jų, regione buvo ir apie dvi dešimtys metanovežių, taip pat per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams.

    Remiantis analitinės bendrovės Kpler suvestinėmis, akvatorijoje yra ir 118 konteinerinių laivų. Šioje grupėje nurodyta apie 30 Irano laivų, 15 laivų, priklausančių vienam didžiausių pasaulio vežėjų, bei 13 laivų iš kitos stambios konteinerinės laivybos grupės.

    Kodėl Ormuzas toks svarbus

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą juda apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD srautų, todėl bet koks sutrikimas greitai persiduoda kainoms.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui Teheranas įvedė beveik visišką Ormuzo sąsiaurio blokadą, kuri didele dalimi laikosi iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo savo jūrinę Irano uostų blokadą, o transporto apribojimai jau prisidėjo prie ryškaus naftos kainų šuolio.

    Rinkos dalyviai vertina, kad ilgėjant laukimo laikui didėja draudimo ir frachto kaštai, o tiekimo grandinės tampa mažiau nuspėjamos. Dėl to naftos ir dujų importuotojai, ypač Europoje ir Azijoje, stebi situaciją kaip vieną svarbiausių trumpalaikių kainų rizikos veiksnių.

  • Karas, infliacija ir brangstanti nafta: rinkose tęsiasi įtampa, akys krypsta į Ormuzo sąsiaurį

    Karas, infliacija ir brangstanti nafta: rinkose tęsiasi įtampa, akys krypsta į Ormuzo sąsiaurį

    Pasaulio finansų rinkose išlieka padidėjusi įtampa: investuotojai vertina karo rizikas, infliacijos atsinaujinimo ženklus ir brangstančios naftos poveikį ekonomikai. Daugiausia dėmesio tenka Artimųjų Rytų situacijai, nes bet koks tiekimo sutrikimas greitai persiduoda degalų kainoms ir vartotojų lūkesčiams.

    Rinkas ypač jaudina Ormuzo sąsiauris, per kurį kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Ilgiau trunkantys ribojimai ar karinė eskalacija šiame regione didintų transportavimo ir draudimo kaštus, o tai paprastai reiškia aukštesnes energijos kainas daugelyje šalių.

    Naftos kainos pastaruoju metu išlieka aukštos, o rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie galimą konflikto plėtrą. Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas, tuo labiau didėja rizika, kad infliacija vėl taps pagrindiniu makroekonominiu veiksniu, stumiančiu kainas aukštyn.

    Palūkanos ir centrinių bankų tonas

    Greta naftos temos, investuotojai seka centrinių bankų signalus, nes net ir nekeičiant bazinių palūkanų normų, rinkoms svarbiausia tampa komunikacija. Pastaruoju metu vyrauja griežtesnis tonas: politikos formuotojai siekia išlaikyti infliacijos lūkesčius suvaldytus, net jei ekonomikos augimas kai kuriose rinkose lėtėja.

    Finansų rinkose dažnai pabrėžiama, kad palūkanų normos veiksmingiau slopina paklausos sukeltą infliaciją, tačiau silpniau neutralizuoja pasiūlos šokus, tokius kaip energijos ar žaliavų kainų šuoliai. Todėl geopolitiniai sukrėtimai gali vėl sugrąžinti dilemą tarp kainų stabilumo ir ekonomikos aktyvumo palaikymo.

    Infliacijos spaudimas ir degalų vaidmuo

    Infliacijos dinamikoje degalų kainos išlieka vienas greičiausiai vartotojų krepšelį veikiančių veiksnių. Kai nafta brangsta, tai ilgainiui persiduoda ne tik degalinėms, bet ir logistikai, prekių savikainai bei paslaugų kainoms, o poveikis gali būti juntamas kelis ketvirčius.

    Esant tokiam fonui, rinkose daugėja scenarijų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti aukštesnės, nei tikėtasi anksčiau. Tai reikštų didesnę skolinimosi kainą įmonėms ir gyventojams, griežtesnes finansavimo sąlygas bei didesnį dėmesį rizikos valdymui.

    Ko tikisi rinkos artimiausiomis dienomis?

    Trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį daugiausia lems žinios iš Artimųjų Rytų ir signalai apie realius naftos tiekimo sutrikimus. Jei eskalacijos ženklų daugės, tikėtinas didesnis svyravimas žaliavų, valiutų ir akcijų rinkose.

    Jeigu situacija stabilizuotųsi, dalis rizikos premijos naftos kainoje galėtų sumažėti, o investuotojai daugiau dėmesio grąžintų į ekonominius rodiklius ir centrinių bankų sprendimų trajektoriją. Vis dėlto dabartinis fonas išlieka trapus, todėl rinkos toliau gyvena padidinto neapibrėžtumo režimu.

  • OPEC išbandymas: Jungtiniai Arabų Emyratai traukiasi, o naftos rinkoje daugėja nežinomųjų

    Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo gegužės pradžios pasitraukia iš OPEC ir išplėsto formato OPEC+, kuriame kartu veikia ir kartelio sąjungininkai. Šis žingsnis kelia klausimų dėl OPEC gebėjimo toliau koordinuoti gavybos ribojimus ir stabilizuoti kainas globalioje naftos rinkoje.

    Emyratai buvo vienas svarbiausių OPEC narių: jų indėlis sudarė apie 4 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, o pačiame kartelyje jų gavyba buvo reikšminga ir kvotomis ribojamoje dalyje. Būtent todėl rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip signalą, kad vieningą discipliną išlaikyti darosi sunkiau.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad pasitraukimas pirmiausia silpnina kolektyvinę kartelio įtaką pasiūlai, nes Emyratai nebeprivalės laikytis bendrų limitų. Ilgesniu laikotarpiu tai gali reikšti didesnę konkurenciją tarp eksportuotojų ir potencialiai didesnę naftos pasiūlą, jei Abu Dabis nuspręstų sparčiau didinti gavybą.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu poveikis kainoms gali būti mažesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug kas priklauso nuo realių tiekimo grandinių ir logistikos, o ne vien nuo formalių gavybos kvotų, ypač kai regioną veikia geopolitinė įtampa ir rizikos laivybai.

    „Svarbiausia naftos rinkos problema dažnai yra ne pati gavyba, o tai, ar žaliava gali būti patikimai pristatyta ten, kur jos reikia“, – sakė rinkos analitikas Michaelas Brownas.

    Geopolitika ir skilimas Persijos įlankoje

    Sprendimas pasitraukti iš OPEC+ sutampa su paaštrėjusiais nesutarimais regione. Emyratai viešai kritikavo kai kurias arabų valstybes dėl pasyvumo reaguojant į Irano veiksmus, o santykiuose su Saudo Arabija pastaraisiais metais taip pat netrūko trinties dėl kainodaros, įtakos regione ir skirtingų interesų saugumo politikoje.

    Artimųjų Rytų ekspertai pažymi, kad OPEC stabilumui svarbus ne tik naftos ekonomikos, bet ir regioninių aljansų faktorius. Jei didieji žaidėjai ima vis dažniau rinktis nacionalinius prioritetus, o ne bendrą strategiją, karteliui darosi sunkiau veikti kaip vieningam kainų ir pasiūlos koordinatoriui.

    „Emyratų pasitraukimas yra rimtas signalas, kad organizacijai gali tekti keistis iš esmės, jei ji nori išlaikyti įtaką“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Marcin Krzyżanowski.

    Ar OPEC įtaka silpsta?

    Pastaraisiais metais OPEC jau patyrė narių praradimų: 2024 metais pasitraukė Angola, anksčiau organizaciją paliko Ekvadoras ir Kataras. Tačiau Emyratų atvejis išskirtinis tuo, kad šalis ilgą laiką investavo į gavybos pajėgumus ir vis atviriau kritikavo ribojimus, kurie, jos vertinimu, stabdo augimą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos rinka tapo labiau diversifikuota nei praeityje, todėl vieno kartelio sprendimų poveikis nebėra toks absoliutus kaip istorinių naftos krizių laikotarpiu. Analitikai atkreipia dėmesį, kad auganti pasiūla už OPEC ribų gali amortizuoti kainų šuolius, tačiau tai nereiškia, kad OPEC sprendimai prarado reikšmę.

    Energijos rinkos dalyviams dabar svarbiausia stebėti du dalykus: ar Emyratai realiai didins gavybą ir kaip į tai reaguos Saudo Arabija bei kiti OPEC+ partneriai. Ne mažiau reikšminga išlieka ir geopolitinė rizika, kuri gali staigiai pakeisti tiekimo sąlygas net ir esant didesnei teorinei pasiūlai.