CP v2

Tag: Oro pavojus

  • Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai gyventojai pastebi neaiškius objektus danguje, sulaukia perspėjimų telefonu ar aptinka įtartinus daiktus viešose vietose. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, greitai sumažinti riziką sau ir aplinkiniams bei vadovautis oficialiais nurodymais.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausios klaidos dažniausiai kyla iš smalsumo ir skubėjimo: žmonės priartėja prie galimai pavojingo objekto, filmuoja ir skelbia vaizdus socialiniuose tinkluose arba ignoruoja įspėjimus. Tuo metu saugiausias pasirinkimas yra atsitraukti, susirasti priedangą ir informaciją perduoti atsakingoms tarnyboms.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius įtartinai besielgiantį droną, pirmiausia verta pasitraukti iš atvirų erdvių ir eiti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Ypač svarbu neiti prie langų, nelikti balkonuose ir vengti vietų, kur virš galvos nėra jokios dangos.

    Jei dronas skrenda lauke, patariama laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės: slėptis patalpoje, kuri nėra su langais į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje laiptinės dalyje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte sužeidimų riziką nuo galimų skeveldrų ar smūgio bangos.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, perkelti, ar juo labiau ardyti. Net ir vizualiai „nekaltas“ objektas gali kelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti ir apie situaciją pranešti numeriu 112.

    Jei turite galimybę, užfiksuokite kryptį, laiką ir vietą, bet neskelbkite vaizdo įrašų ar nuotraukų viešai. Tokia informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti saugumui, todėl ją geriausia perduoti tik tarnyboms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, būtina sekti oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus institucijų kanalus. Signalai ir pranešimai skirti tam, kad žmonės kuo greičiau persikeltų į saugesnę vietą ir sumažintų buvimą atvirose teritorijose.

    Jei pavojus užklumpa lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo galimų smūgių ir skeveldrų. Jei tokios vietos greitai pasiekti nepavyksta, verta rinktis artimiausią tvirtesnę pastato dalį be langų.

    Jeigu liekate namuose, patariama užtraukti užuolaidas, išjungti ryškų apšvietimą, būti patalpoje be langų arba rūsyje ir į vidų įleisti augintinius. Skambučius artimiesiems reikėtų riboti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbiausią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis, jei tinklas leidžia.

    Jei gautumėte nurodymą evakuotis, prieš išeinant būtina užsukti vandens ir dujų sklendes, išjungti elektrą, uždaryti langus ir užrakinti duris. Su savimi verta pasiimti dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir nedidelį kiekį negendančio maisto.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Radus įtartiną daiktą, pagrindinė taisyklė yra paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti „patikrinti“, kas tai yra. Net nedidelis judesys gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra kuo greičiau pasišalinti tuo pačiu keliu ir perspėti kitus laikytis atstumo.

    Patariama atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, prisidengti patvaria konstrukcija arba pastatu, vengiant vietų po langais. Langų duženos sprogimo atveju yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių, todėl atvira erdvė šalia stiklo fasadų nėra saugi.

    Apie radinį nedelsiant praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą. Nereikia bijoti, kad „sukelsite nepagrįstą aliarmą“: gyventojai neprivalo tiksliai nustatyti daikto pobūdžio, o patikra yra geriau nei pavėluotas reagavimas.

    Kol atvyks pareigūnai, jei tai įmanoma saugiai, padėkite kitiems žmonėms neįeiti į pavojingą zoną ir pasitraukti į šalį. Svarbu ir tai, kad liktumėte netoliese saugiu atstumu, jog galėtumėte tiksliai parodyti, kur objektas buvo pastebėtas.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo aiškių veiksmų plano: žinojimo, kur yra artimiausia priedanga, kaip gauti oficialią informaciją ir ką daryti, kad nepakenktumėte nei sau, nei tarnybų darbui. Kuo ramiau ir tiksliau reaguojama, tuo mažesnė tikimybė, kad incidentas virs nelaime.

  • Oro pavojus ir dronų grėsmė: Panevėžys primena, kur slėptis ir kaip elgtis gavus perspėjimą

    Panevėžio miesto savivaldybė, reaguodama į viešojoje erdvėje aptariamas rizikas dėl įvykių Lietuvos oro erdvėje ir bepiločių orlaivių, ragina gyventojus išlikti budrius. Akcentuojama, kad tai prevencinis priminimas, o ne pranešimas apie konkrečią grėsmę miestui.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta daug skirtingos informacijos, todėl gyventojai raginami remtis tik oficialiais institucijų pranešimais. Savivaldybė pabrėžia, kad nepatikrintų žinučių dalijimasis gali kelti papildomą įtampą ir trukdyti tarnybų darbui.

    Kas svarbiausia išgirdus sirenas?

    Išgirdus civilinės saugos sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, pirmiausia rekomenduojama išlikti ramiems ir kuo greičiau susirasti patikimą informaciją. Tam tinka radijas, televizija ir oficialūs valstybės institucijų kanalai.

    Jeigu yra galimybė, patariama vykti į artimiausią priedangą. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, saugiausia likti pastato viduje, rinktis patalpą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.

    Tinkamiausios vietos yra rūsiai, pusrūsiai ar vidinės patalpos be langų. Primename, kad sprogimo bangos metu vienas didžiausių pavojų yra stiklo šukės, todėl verta pasitraukti nuo langų ir, jei įmanoma, užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes.

    Jei pavojus užklupo lauke

    Jeigu perspėjimas užklumpa lauke, rekomenduojama kuo greičiau rasti artimiausią pastatą ar priedangą ir vengti atvirų vietų. Taip pat patariama nesibūriuoti, nes minios gali apsunkinti evakuaciją ir trukdyti specialiosioms tarnyboms.

    Vairuojant svarbu sustoti saugioje vietoje ir netrukdyti operatyviosioms tarnyboms. Jei įmanoma, palikus automobilį reikėtų pasitraukti į saugų pastatą ir sekti oficialią informaciją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartiną ar neaiškios paskirties droną, savivaldybė ragina nedelsti ir eiti į pastato vidų arba priedangą. Rekomenduojama vengti langų, balkonų ir laikytis dviejų sienų taisyklės, kai slepiamasi vidinėje patalpoje, neturinčioje tiesioginio išėjimo į lauką.

    Prie drono artintis nereikėtų ir juo labiau nebandyti jo gaudyti ar kitaip paveikti. Jei situacija leidžia, saugiu atstumu galima įsidėmėti jo judėjimo kryptį ir apie tai pranešti telefonu 112.

    Taip pat rekomenduojama neviešinti jautrios informacijos ar vaizdo medžiagos realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali klaidinti žmones, kelti paniką ir suteikti nereikalingų detalių tiems, kam jos neturėtų būti prieinamos.

    Ypatingą dėmesį patariama skirti vaikų, senjorų ir augintinių saugumui, o namuose turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Į jį gali įeiti vanduo, medikamentai, dokumentų kopijos, įkrautas telefonas ir kitos ryšio priemonės.

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, jo liesti negalima. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

    Daugiau praktinių patarimų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teikiama LT72 informacijos kanaluose ir mobiliojoje programėlėje LT72. Konsultacijas civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais taip pat teikia visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.

  • Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų ar priedangą. Atvirose erdvėse rizika didesnė, todėl venkite balkonų, langų ir vietų, kur esate matomi iš viršaus.

    Slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės: jei dronas yra lauke, saugiausia būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje patalpoje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte skeveldrų ar smūgio bangos poveikį, jei netoliese įvyktų sprogimas.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, ardyti, perkelti ar „neutralizuoti“ patys. Net jei jis atrodo neaktyvus, jis gali būti pavojingas, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo pobūdį ir laiką, kada jį matėte. Apie situaciją praneškite telefonu 112, o surinktą vaizdinę medžiagą ar detales perduokite atsakingoms tarnyboms, tačiau neviešinkite socialiniuose tinkluose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą: ką daryti?

    Išgirdus sirenas ar gavus oro pavojaus pranešimą telefone, pirmiausia vadovaukitės oficialia informacija ir nurodymais. Sekite pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes situacija gali greitai keistis.

    Jei esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos tvirtos patalpos. Jei iki priedangos nespėjate per kelias minutes, rinkitės artimiausią saugiausią vietą pastate, geriausia be langų ir su tvirtomis sienomis.

    Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas ir pasitraukite nuo langų. Praktikoje saugiausios vietos dažniausiai yra koridorius, vonios kambarys ar kita vidinė patalpa be langų, o jei yra galimybė, rūsio patalpa ar specialiai pritaikyta priedanga.

    Su savimi verta turėti būtiniausius daiktus: dokumentus, telefoną, įkroviklį, vandenį, ne greitai gendančio maisto, pirmosios pagalbos priemones ir būtinus vaistus. Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rasdami įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite patikrinti, kas tai yra. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, o priedangai rinktis tvirtas konstrukcijas, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą bei matomus požymius. Kol atvyks tarnybos, jei įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į tą zoną, tačiau patys nekelkite papildomos rizikos ir nesibūriuokite įvykio vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar daiktas pavojingas. Gyventojai neprivalo nustatyti, ar tai sprogmuo, o atsakingų tarnybų patikra yra saugesnis kelias nei bandymas situaciją aiškintis patiems.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausią priedangą, turėti susitarimą su šeima dėl ryšio ir susitikimo vietos, bei būti pasiruošus kelioms valandoms ar parai be įprastų paslaugų. Tokie veiksmai mažina chaosą ir padeda greičiau priimti teisingus sprendimus.

  • Ignalinos rajone dėl galimo oro pavojaus: ką daryti pamačius droną ir kur slėptis

    Ignalinos rajone dėl galimo oro pavojaus: ką daryti pamačius droną ir kur slėptis

    Lietuvos kariuomenė paskelbė perspėjimą apie tikėtiną oro pavojų ir ragina gyventojus išlikti ramius bei iš anksto numatyti saugią vietą. Pabrėžiama, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį droną ar kitą įtartiną objektą, prie jo artintis negalima.

    Ignalinos rajono savivaldybė informavo, kad visose rajono mokyklose mokiniai ir mokytojai turi vykti į priedangas. Įstaigų darbuotojams nurodoma trauktis į saugias vietas, esančias toliau nuo langų, ir laukti tolesnių nurodymų.

    Specialistai primena, kad dronas ar jo nuolaužos gali kelti grėsmę ne tik dėl galimo sprogmens, bet ir dėl to, kad objektas gali būti naudojamas žvalgybai arba turėti pavojingų medžiagų. Dėl to svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti patiems „įsitikinti“, kas tai.

    Pastebėjus droną, rekomenduojama pasitraukti į uždarą patalpą, laikytis atokiau nuo langų ir, jei įmanoma, stebėti situaciją iš saugaus atstumo. Apie droną ar įtartiną radinį reikia nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnybų numeriu 112, nurodant tikslią vietą ir kuo daugiau aiškių detalių.

    Apie pavojaus pabaigą žadama informuoti atskiru pranešimu. Kol kas gyventojai raginami vadovautis oficialiais nurodymais, neplatinti nepatikrintos informacijos ir laikytis civilinės saugos rekomendacijų.

  • Lietuvos kariuomenė paskelbė oro pavojų: raginama nedelsti ir vykti į priedangas

    Lietuvos kariuomenė paskelbė oro pavojų: raginama nedelsti ir vykti į priedangas

    Lietuvos kariuomenė pranešė apie paskelbtą oro pavojų ir paragino gyventojus nedelsiant vykti į priedangas arba kitas saugias vietas. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių oficialių rekomendacijų.

    Gyventojams primenama išlikti budriems ir sekti patikimus informacijos kanalus, nes situacija gali kisti. Apie pavojaus pabaigą, kaip nurodoma pranešime, bus informuota atskiru pranešimu.

    Ką reiškia oro pavojus?

    Oro pavojaus signalas paprastai reiškia, kad dėl galimos grėsmės iš oro rekomenduojama kuo greičiau pasitraukti iš atvirų vietų ir pasirinkti apsaugą suteikiančias patalpas. Prioritetas teikiamas priedangoms, požeminėms patalpoms ar kitoms vietoms, kurios gali sumažinti riziką.

    Tokiais atvejais institucijos paprastai ragina nevykti į lauką be būtinos priežasties, iš anksto įvertinti artimiausias priedangas ir išlaikyti ryšį su šeimos nariais. Svarbu vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija, kad būtų išvengta klaidinančių pranešimų.

    Kur ieškoti priedangų informacijos?

    Savivaldybės paprastai skelbia priedangų sąrašus ir jų adresus, o gyventojams rekomenduojama iš anksto žinoti artimiausią vietą pagal gyvenamąją ar darbo teritoriją. Jei esate viešoje vietoje, saugiausio maršruto ir priedangos pasirinkimui svarbu atsižvelgti į situaciją bei institucijų nurodymus.

    Gyventojai raginami laukti atnaujinimų ir į pavojaus pabaigą reaguoti tik gavus atskirą oficialų pranešimą. Kol kas rekomenduojama išlikti priedangose ar saugiose vietose ir sekti naujausią informaciją.

    „Oro pavojus. Nedelsdami skubėkite į priedangą ar saugią vietą, pasirūpinkite artimaisiais, laukite tolesnių rekomendacijų“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

  • Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro pavojaus signalas atšauktas, o gyventojai gali palikti priedangas ir kitas saugias vietas. Pasak kariuomenės, šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.

    Anksčiau dalyje šalies buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. Statusas geltona paprastai reiškia, kad ataka dar nevyksta, tačiau rizika vertinama kaip tikėtina ir situacija stebima.

    Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas aukštesnio lygio signalas raudona, kuriuo gyventojai raginami nedelsiant eiti į priedangas. Tokie perspėjimai laikomi prevencine civilinės saugos priemone, skirta sumažinti riziką, kol tikslinama informacija.

    Perspėjimas buvo susietas su Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos fiksuota radaro atžyma, turinčia bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją, buvo aktyvuota NATO oro policijos misija.

    Net ir atšaukus oro pavojų, gyventojai raginami išlikti budrūs, iš anksto nusimatyti artimiausią saugią vietą ir stebėti oficialius pranešimus. Pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, būtina skambinti 112 ir prie jo nesiartinti.

    Savivaldybės primena, kad priedangų vietos ir civilinės saugos informacija turėtų būti pasiekiama gyventojams įprastais savivaldybės kanalais. Aktualu įsivertinti, kur artimiausia priedanga namų, darbo ar ugdymo įstaigos aplinkoje, kad prireikus nereikėtų improvizuoti.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Ką daryti nedelsiant?

    Pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia išlikti ramiems ir veikti nuosekliai. Skuboti sprendimai, bandymai filmuoti ar artintis prie galimo pavojaus gali kelti riziką tiek jums, tiek aplinkiniams.

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra vadovautis oficialiais pranešimais ir įvertinti situaciją aplinkoje. Jei išgirdote sirenas ar gavote pranešimą telefone, laikykite tai signalu kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laukti tolesnės informacijos.

    Pastebėtas dronas: kaip elgtis?

    Jei matote neįprastai besielgiantį droną, ypač virš svarbių objektų ar gyvenamųjų teritorijų, rekomenduojama nebandyti jo sekti ir nesiartinti prie galimos nusileidimo vietos. Saugiausia pasirinkti priedangą ir stebėti situaciją iš atstumo.

    Apie įtartiną droną verta pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant kuo tikslesnę vietą, laiką ir kryptį. Jei įmanoma, įsidėmėkite drono išvaizdą, tačiau nefotografuokite ir nefilmuokite taip, kad dėl to rizikuotumėte savo saugumu.

    Oro pavojaus perspėjimas ir įtartinas daiktas

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, prioritetas yra greitai rasti artimiausią saugią vietą, pavyzdžiui, priedangą ar pastato vidines patalpas be langų. Kuo mažiau laiko praleiskite lauke ir venkite langų, balkonų bei atvirų erdvių.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar bandyti apžiūrėti iš arti negalima. Atsitraukite į saugų atstumą, perspėkite šalia esančius žmones ir skambinkite 112, o iki tarnybų atvykimo stenkitės apriboti kitų patekimą į vietą.

    Druskininkų savivaldybė primena, kad tokiose situacijose padeda paprasta taisyklė: ramybė, atstumas ir oficiali informacija. Iš anksto pravartu žinoti artimiausios priedangos vietą ir susitarti su šeima dėl veiksmų plano, jei perspėjimas užkluptų netikėtai.

  • Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

    Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

    Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

    Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

    Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

    Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

    Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

    Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

  • Biržų rajone parinktos 27 priedangos: kur slėptis išgirdus oro pavojaus signalą

    Biržų rajone parinktos 27 priedangos: kur slėptis išgirdus oro pavojaus signalą

    Biržų rajono savivaldybės teritorijoje parinktos 27 priedangos, skirtos gyventojų trumpalaikei apsaugai kilus oro pavojui. Dažniausiai tai visuomeninės paskirties pastatų rūsiai, pusrūsiai ar cokolinių aukštų patalpos, pritaikomos kelioms valandoms.

    Priedangos pažymėtos standartiniu civilinės saugos ženklu: geltonu kvadratu su užrašu PRIEDANGA ir žmogaus bei namo simboliais. Savivaldybė pabrėžia, kad priedanga nėra ilgalaikė slėptuvė, tačiau gali sumažinti riziką nuo skeveldrų, nuolaužų ir sprogimo smūgio bangos.

    Kur ieškoti artimiausios priedangos?

    Išgirdus civilinės saugos signalą Oro pavojus, rekomenduojama kuo skubiau vykti į artimiausią priedangą, pažymėtą minėtu ženklu. Jei tokios vietos šalia nėra, patariama rinktis kuo žemesnę ir tvirtesnę užuovėją: rūsį, tunelį, požeminę pėsčiųjų perėją, griovį ar daubą.

    Visos Lietuvos priedangos yra sužymėtos nacionaliniame žemėlapyje, kurį skelbia Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sistema. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali iš anksto pasitikrinti maršrutą ir įvertinti, kiek laiko užtruktų pasiekti artimiausią pažymėtą vietą.

    Kokios vietos parinktos Biržų rajone?

    Biržų rajone priedangos parinktos tiek Biržų mieste, tiek seniūnijose. Sąraše yra mokyklų, kultūros ir sporto įstaigų, ambulatorijų, bendruomenės namų, mokymo centro pastatų bei bendrabučių rūsiai ar kitos tinkamos patalpos.

    Biržų mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Kaštonų pagrindinėje mokykloje, „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje, Biržų kultūros centre, „Saulės“ gimnazijoje, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre bei VšĮ Biržų ligoninėje. Seniūnijose priedangos parinktos Rinkuškiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Germaniškyje, Kirdonyse, Pabiržėje, Pačeriaukštėje, Papilyje, Skrebiškiuose, Vabalninke ir kitose vietovėse.

    Kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai?

    Gyventojams primenama, kad savivaldybėje pažymėti ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie gali būti pritaikomi gyventojus sutelkti ir saugoti kitų pavojų atvejais, taip pat ilgesniam laikui. Šie objektai žymimi kitu ženklu: mėlynu lygiakraščiu trikampiu oranžinio fono kvadrate.

    Nors kasdienybėje šie terminai dažnai painiojami, skirtumas svarbus planuojant veiksmus: priedanga orientuota į trumpą laiką ir greitą pasislėpimą, o kolektyvinės apsaugos statiniai gali būti pritaikomi ilgesniam buvimui, priklausomai nuo konkretaus objekto parengties.

    Kaip pasiruošti namuose?

    Jeigu artimiausia priedanga yra toliau, dalis gyventojų kaip papildomą priemonę svarsto asmeninę priedangą namo rūsyje. Specialistai rekomenduoja rinktis patalpą su tvirtomis sienomis ir betoniniu perdengimu, o jei įmanoma, turėti ir antrą išėjimą bei bent minimalią ventiliaciją.

    Praktiniai sprendimai apima vietą vandens ir maisto atsargoms, sėdėjimui ar gulėjimui, taip pat higienos poreikiams. Tokia parengtis nepakeičia oficialių priedangų tinklo, tačiau gali padėti laimėti laiko ir sumažinti rizikas, kol pasiekiama saugesnė vieta.