CP v2

Tag: Oro pavojus

  • Oro pavojaus įspėjimai Lietuvoje atšaukti: ką daryti pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą

    Oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje ATŠAUKTAS, statusas – BALTA. Gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.
    Alytaus rajone oro atakos pavojus – GELTONA (ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turėtų nusimatyti priedangas).
    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus (GELTONA) įspėjimas. Priežastis – Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Iš mūsų pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai. „GELTONA“ standartiškai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta. Šis įvykis panašus į tai, ką pastarosiomis dienomis matome Latvijoje ir Estijoje, gyventojų perspėjimas yra standartinė prevencijos priemonė.

    Ką gyventojams daryti pastebėjus bepilotį orlaivį (droną)?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną:

    • Išlikite budrūs ir ramūs.
    • Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
    • Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
    • Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
    • Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
    • Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
    • Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
    • Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
    • Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
    • Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
    • Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.

    Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?

    Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:

    • Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
    • Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
    • Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
    • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
    • Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
    • Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
    • Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
    • Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
    • Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
    • Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pastebėję įtartiną daiktą:

    • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
    • Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
    • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
    • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
    • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
    • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
    • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
    • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
    • Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
    • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

    72 LT informacija
  • Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Kas įvyko ir kur

    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus įspėjimas GELTONA. Vėliau pranešta apie RAUDONA signalo paskelbimą Vilniaus apskrityje.

    Įspėjimai paskelbti dėl Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos, fiksuotos radaro atžymos, turinčios bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Atsakingos tarnybos situaciją vertina kaip potencialiai pavojingą ir reikalaujančią prevencinių veiksmų.

    Ką reiškia geltona ir raudona

    GELTONA signalas paprastai reiškia, kad grėsmė yra tikėtina, tačiau ataka ar tiesioginis pavojus dar nevyksta. Tokiu atveju gyventojai raginami sekti oficialius pranešimus ir būti pasirengusiems vykdyti tolesnes instrukcijas.

    RAUDONA signalas reiškia aukštesnį pavojaus lygį, kai reikia nedelsiant imtis saugos veiksmų. Gyventojams nurodoma eiti į priedangas ir jose pasilikti, kol bus paskelbta apie signalo atšaukimą.

    Kaip reaguoja tarnybos

    Pranešta, kad iš Lietuvos pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai. Tokie veiksmai taikomi siekiant greitai identifikuoti galimą objektą ore ir užkirsti kelią incidento eskalacijai.

    Situacija įvardijama kaip panaši į pastaruoju metu fiksuotus atvejus Latvijoje ir Estijoje, kai gyventojų perspėjimas taikomas kaip standartinė prevencinė priemonė. Gyventojams rekomenduojama vadovautis tik oficialia informacija ir vengti nepatikrintų pranešimų.

    Kol signalai galioja, svarbiausia išlikti pasiekiamiems, sekti savivaldybių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų atsakingų institucijų pranešimus. Apie galimus pastebėjimus ore ar įtartinus objektus raginama pranešti skubios pagalbos numeriu 112.

  • Tiesioginės grėsmės Anykščių rajone nėra: ką daryti pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus įspėjimą

    Tiesioginės grėsmės Anykščių rajone nėra: ką daryti pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus įspėjimą

    Kas pranešama Anykščių rajone

    Anykščių rajono gyventojai informuojami, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra. Vis dėlto pabrėžiama, kad įvairūs neįprasti reiškiniai ar perspėjimo pranešimai telefone gali kelti nerimą, todėl svarbiausia remtis oficialiais šaltiniais.

    Tokiose situacijose rekomenduojama išlikti ramiems ir veikti pagal aiškius, iš anksto žinomus žingsnius. Pasirengimas laikomas ne baime, o praktišku žinojimu, kaip elgtis skirtingais atvejais.

    Kaip elgtis gavus įspėjimą

    Gyventojai raginami stebėti oficialią informaciją ir sekti Lietuvos radijo bei televizijos pranešimus. Tai ypač aktualu, kai internete sparčiai plinta nepatvirtinti įrašai ar nuotraukos, galinčios klaidinti.

    Taip pat prašoma nesidalinti nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose, nes ji gali sukelti bereikalingą paniką ir apsunkinti tarnybų darbą. Patikimiausia informacija paprastai pateikiama institucijų pranešimuose ir patikrintuose žiniasklaidos kanaluose.

    Kada skambinti 112

    Jei pastebite įtartiną objektą, įskaitant droną, rekomenduojama nedelsti ir skambinti telefonu 112. Skambučio metu svarbu kuo tiksliau nurodyti vietą, laiką ir tai, ką matėte, o pačiam laikytis saugaus atstumo.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti ar bandyti perkelti nereikėtų. Saugiausia yra pasišalinti į saugią vietą, perspėti aplinkinius ir informuoti tarnybas, kad jos galėtų įvertinti situaciją.

  • Priedangos Varėnos rajone: kur slėptis gavus oro pavojaus signalą ir ką svarbu žinoti

    Po Lietuvos kariuomenės gegužės 20 dieną paskelbto civilinės saugos signalo Oro pavojus Varėnos rajono savivaldybė primena gyventojams, kur rajone įrengtos priedangos ir kaip elgtis gavus įspėjimą. Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, todėl svarbiausia yra greitai pasiekti artimiausią pažymėtą vietą.

    Priedanga – tai vieta, skirta kelių valandų laikotarpiui pasislėpti nuo tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Praktikoje tai dažniausiai yra tam pritaikytos viešosios paskirties patalpos, rūsiai ar kiti tvirti statiniai, kuriuos savivaldybė yra įtraukusi į oficialų sąrašą.

    Kaip atpažinti priedangą?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. Iškilus grėsmei, ieškokite specialiuoju žymėjimo ženklu pažymėtos priedangos – tai paprasčiausias būdas įsitikinti, kad vieta yra numatyta civilinei saugai.

    Jei signalas užklumpa gatvėje ar kitoje viešoje vietoje, delsti nereikėtų: pirmas veiksmas – judėti į artimiausią pažymėtą priedangą. Kuo trumpesnis laikas atviroje erdvėje, tuo mažesnė rizika.

    Ką daryti, jei priedangos nėra?

    Jei netoliese nėra specialiuoju ženklu pažymėtos priedangos, rekomenduojama kuo skubiau susirasti laikiną priedangą. Tam gali tikti vietovėje esantys tvirčiausi statiniai ar vietos, kuriose galima sumažinti sprogimo bangos ir skeveldrų poveikį.

    Kraštutiniu atveju prisidengti galima reljefo nelygumais, dauba ar grioviu, taip pat pastato pirmu aukštu, griuvėsiais ar kitomis tvirtesnėmis konstrukcijomis. Svarbu vengti didelių langų, lengvų konstrukcijų ir atvirų erdvių.

    Rūsys – priedanga, jei paruoštas

    Turintiems rūsį patariama iš anksto įvertinti, ar jis tinka priedangai: saugiausi yra rūsiai su betoninėmis perdangomis ir tvirtomis sienomis. Tokia patalpa gali tapti realia trumpalaike apsauga, jei yra tvarkinga, pasiekiama ir neapkrauta pavojingais daiktais.

    Varėnos rajone priedangų sąrašas yra patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės mero potvarkiu, o jame nurodomos konkrečios vietos įvairiose gyvenvietėse – Varėnoje, Senosioje Varėnoje, Perlojoje, Matuizuose, Merkinėje, Valkininkuose, Marcinkonyse ir kitur. Į sąrašą patenka mokyklos, kultūros centrai, seniūnijos, sveikatos įstaigos ir kiti objektai.

    Gyventojams, planuojantiems kasdienius maršrutus, rekomenduojama pasirinktas artimiausias priedangas įsiminti iš anksto ir aptarti šeimoje veiksmų planą. Tai ypač aktualu vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie didelę dienos dalį praleidžia ne namuose.

    Jei kyla klausimų dėl konkrečios priedangos prieinamumo ar jos pažymėjimo, verta kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę arba savo seniūniją. Aiškus planas ir iš anksto žinomos vietos padeda sumažinti sumaištį, kai sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

  • Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Trečiadienį dalis gyventojų telefonuose sulaukė įspėjamųjų pranešimų apie galimą oro pavojų. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, įvertinti aplinką ir žinoti, kur yra artimiausia priedanga.

    Alytaus rajono savivaldybė primena, kad rajone įrengtų priedangų sąrašas ir jų vietos skelbiami viešai. Žemėlapyje galima greitai pasitikrinti, kuri priedanga yra arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos.

    Gavus pranešimą rekomenduojama nedelsiant sekti oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų. Jei esate lauke, pravartu įvertinti, ar netoliese yra pastatas su rūsio patalpomis ar kita tinkama priedanga, kur galima saugiai pasislėpti.

    Specialistai taip pat ragina iš anksto pasiruošti: su šeima susitarti veiksmų planą, žinoti artimiausias priedangas dažniausiai lankomose vietose ir turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Jame paprastai praverčia vanduo, įkrautas telefonas, vaistai, žibintuvėlis ir asmens dokumentai.

    Alytaus rajone esančių priedangų sąrašas ir visų priedangų žemėlapis pateikiami savivaldybės svetainėje. Gyventojams primenama pasirūpinti savimi ir kitais, o kilus neaiškumams vadovautis tik patikima, oficialiai skelbiama informacija.

  • Dronas virš galvos ar įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai gavus oro pavojaus perspėjimą

    Įtartinas dronas danguje, perspėjimo pranešimas telefone ar neaiškus daiktas pakelėje gali sukelti stresą, tačiau tokiose situacijose svarbiausia yra keli paprasti principai: ramybė, saugus atstumas ir oficialių nurodymų laikymasis. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o praktinių veiksmų žinojimas, kuris sumažina riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei pastebite bepilotį orlaivį, pirmiausia vertinkite situaciją kaip potencialiai pavojingą, ypač jei dronas skraido neįprastai žemai, lėtai „kabo“ vietoje arba, jūsų manymu, stebi objektus. Saugiausia nedelsti ir persikelti į pastato vidų arba artimiausią priedangą, vengiant atvirų erdvių, balkonų ir langų.

    Slėpdamiesi pastate rinkitės patalpas be langų ir kuo toliau nuo išorinių sienų, nes stiklo šukės ir skeveldros dažnai sužeidžia net ir būnant viduje. Praktikoje taikoma ir vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei pavojus yra lauke, saugiau būti patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje.

    Radus nukritusį droną ar jo dalis, prie jų nesiartinkite ir jų nelieskite, nes objektas gali turėti pavojingų elementų. Jei galite, iš saugaus atstumo įsidėmėkite vietą, laiką, kryptį ir kitas detales, o informaciją perduokite skubios pagalbos tarnyboms telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas vertėtų saugoti kaip informaciją pareigūnams, tačiau jų neviešinti socialiniuose tinkluose. Tokia informacija kartais padeda nustatyti judėjimo kryptis ar taikinius, todėl viešinimas gali netyčia pakenkti saugumui, ypač jautriose situacijose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą ir sekti oficialią informaciją. Pranešimus verta klausytis per radiją ar patikimus naujienų kanalus, taip pat tikrinti oficialias institucijų žinutes telefone.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos masyvios konstrukcijos, kuri pridengia nuo galimų skeveldrų. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės bet kurį artimiausią pastatą ir jame eikite į saugiausią vietą, paprastai tai būna rūsys arba patalpa be langų.

    Likdami namuose, sumažinkite riziką nuo stiklo ir smūgio bangos: užtraukite užuolaidas, atsitraukite nuo langų, o prireikus persikelkite į vidinę patalpą. Taip pat pravartu iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar paroms: vandens, vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir baterijomis maitinamą radiją.

    Jei tuo metu esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra bent minimali priedanga, ir klausykitės pranešimų per radiją. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino reikalo, o apie pagalbos poreikį ar sužeistuosius praneškite telefonu 112.

    Įtartinas daiktas ar galimas sprogmuo

    Pastebėję įtartiną daiktą, svarbiausia jo neliesti ir nebandyti patiems perkelti ar „patikrinti“. Net jei nesate tikri, kas tai yra, saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, rinktis priedangą už tvirtesnės konstrukcijos ar pastato.

    Vertinant atstumą, principas paprastas: jei objektą matote aiškiai, tikėtina, kad esate per arti, todėl verta trauktis toliau ir vengti zonų po langais, nes sprogimo atveju stiklas tampa papildomu pavojumi. Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, o iki atvyks pareigūnai, kiek įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į pavojingą vietą.

    Pranešti verta net ir abejojant, nes įvertinti riziką ir objektą yra išminuotojų ir specialiųjų tarnybų darbas, o ne gyventojų pareiga. Svarbiausia pateikti kuo tikslesnę informaciją: vietą, kaip daiktas atrodo, ar yra dūmų, kvapo, laidų, žymių ant žemės ir ar šalia juda žmonės.

    Kasdienė taisyklė ekstremaliose situacijose išlieka ta pati: ieškokite priedangos, laikykitės atstumo, nesidalinkite jautria informacija viešai ir remkitės oficialiais nurodymais. Tokie veiksmai dažniausiai yra efektyviausias būdas apsaugoti save, šeimą ir aplinkinius, kol situaciją perima atsakingos tarnybos.

  • Oro pavojaus lygiai Lietuvoje: kuo skiriasi signalai ir ką daryti juos išgirdus

    Oro pavojaus signalai ir jų lygiai skirti tam, kad gyventojai kuo greičiau suprastų grėsmės pobūdį ir imtųsi veiksmų. Nors Lietuvoje tiesioginio karo veiksmų rizika kasdienybe netapo, civilinės saugos signalų reikšmę verta žinoti iš anksto.

    Praktika Ukrainoje ir kitose valstybėse rodo, kad lemia ne vien sirenos, bet ir gyventojų pasirengimas: kur slėptis, kaip sekti oficialius pranešimus, ką pasiimti ir kaip pasirūpinti šeimos nariais. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau chaoso realios grėsmės akimirką.

    Ką reiškia oro pavojaus lygiai?

    Oro pavojaus lygiai paprastai naudojami tam, kad būtų galima tiksliau apibūdinti grėsmės tikimybę ir intensyvumą. Vienuose regionuose tai gali būti kelių pakopų sistema, kitur labiau remiamasi vienu aiškiu signalu ir papildomais paaiškinimais oficialiuose kanaluose.

    Svarbiausia taisyklė gyventojui paprasta: išgirdus sirenas ar gavus pranešimą apie oro pavojų, reikia nedelsiant patikrinti oficialią informaciją ir elgtis pagal nurodymus. Vien garsas ne visada pasako, ar grėsmė artėja, ar tai prevencinis perspėjimas.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Pirmiausia eikite į artimiausią saugesnę vietą: rūsį, požeminę perėją, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę arba vidines pastato patalpas toliau nuo langų. Jei esate lauke, venkite atvirų erdvių ir rinkitės artimiausią tvirtą priedangą.

    Tuomet sekite oficialius pranešimus telefonu, radiju ar kitais patikimais kanalais ir nesiremti gandais socialiniuose tinkluose. Jei įmanoma, perspėkite artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones, ir patikrinkite, ar jie suprato, kur turi eiti.

    Kuo pasirūpinti iš anksto?

    Naudinga turėti trumpą šeimos veiksmų planą: susitarti dėl susitikimo vietos, ryšio būdo ir artimiausių priedangų aplink namus, darbą bei vaikų ugdymo įstaigas. Tokie susitarimai sutaupo brangų laiką, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Taip pat verta pasiruošti būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar parai: vandens, vaistų, dokumentų kopijų, įkrautos išorinės baterijos, žibintuvėlio. Net jei perspėjimas baigsis greitai, pasirengimas mažina stresą ir riziką.

    Skirtingų oro pavojaus lygių ir signalų esmė ta pati: kuo anksčiau sureaguosite ir kuo aiškiau žinosite, ką daryti, tuo saugesni bus jūs ir jūsų artimieji. Jei kyla abejonių, geriau elgtis atsargiau ir laukti patvirtintos informacijos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Įtartinas dronas danguje, telefone gautas perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas įtartinas daiktas – situacijos, kurios gali sukelti paniką. Tačiau civilinė sauga remiasi paprasta logika: pirmiausia apsisaugoti, tada informuoti tarnybas ir nesudaryti papildomos rizikos nei sau, nei kitiems.

    Svarbiausia taisyklė visais atvejais – veikti ramiai ir vadovautis oficialiais nurodymais. Jei kyla grėsmė, skambinama numeriu 112, o informaciją geriausia sekti per patikimus valstybės kanalus ir nacionalinį transliuotoją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmas žingsnis – pasitraukti iš atviros vietos. Saugiausia eiti į pastato vidų, rūsį ar kitą priedangą, vengti balkonų, kiemų ir vietų prie langų.

    Praktikoje dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, slėptis verta patalpoje, kuri neturi lango į lauką. Pavyzdžiui, daugiabutyje dažnai saugesnis pasirinkimas yra koridorius ar vonios patalpa, o ne kambarys prie lango.

    Priartėti prie nukritusio drono ar bandyti jį paimti yra pavojinga, nes toks objektas gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų rizikų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą bei šią informaciją perduokite numeriu 112.

    Verta vengti filmuotos medžiagos skelbimo socialiniuose tinkluose, net jei atrodo, kad tai tik smalsumo vedamas įrašas. Tokia informacija gali atskleisti vietoves, žmonių judėjimą ar infrastruktūros detales ir tapti naudinga priešiškiems veiksmams.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą – kas svarbiausia?

    Jei išgirdote sirenas arba gavote pranešimą apie oro pavojų telefone, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą. Būdami lauke, ieškokite artimiausio pastato, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia fizinę apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos.

    Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį arba patalpą be langų ir su tvirtesnėmis sienomis. Namuose taip pat verta užtraukti užuolaidas, išjungti šviesas, laikytis atokiau nuo stiklų, įleisti augintinius į vidų.

    Informaciją rekomenduojama sekti per radiją ar televiziją, nes mobilusis ryšys gali būti apkrautas. Skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o trumpą žinutę dažnai pavyksta išsiųsti patikimiau nei prisiskambinti.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kiek leidžia laikas, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, vandenį, būtinus vaistus ir minimalų būtiniausių daiktų rinkinį, kad nereikėtų grįžti į nesaugią zoną.

    Rastas įtartinas daiktas: ko nedaryti

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, svarbiausia jo neliesti ir nejudinti. Net jei objektas atrodo senas ar nekenksmingas, bet koks bandymas jį apžiūrėti iš arčiau gali kelti realią grėsmę.

    Reikėtų tuo pačiu keliu atsitraukti į saugesnę vietą ir įvertinti aplinką: ar netoliese nėra langų, žmonių susibūrimo, viešo transporto stotelės. Tuomet apie radinį praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą.

    Kol atvyksta pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos zonos. Jei įmanoma, paprašykite aplinkinių pagalbos atitraukiant praeivius saugiu atstumu ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo iš anksto apgalvotų veiksmų: kur slėptumėtės namuose, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą ir ką įsidėtumėte į būtiniausių daiktų rinkinį. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau chaoso situacijai užklupus netikėtai.

  • Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Oro pavojus Lietuvoje: Kupiškio savivaldybė su švietimo vadovais aptarė veiksmų planą

    Daliai Lietuvos savivaldybių paskelbus oro pavojų, Kupiškio rajono savivaldybė surengė nuotolinį pasitarimą su ugdymo įstaigų vadovais. Aptarta esama situacija, galimos rizikos ir praktiniai veiksmai, jei panaši grėsmė kiltų ir Kupiškio rajone.

    Pasitarime dalyvavo ugdymo įstaigų direktoriai, jų pavaduotojai ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai. Savivaldybė akcentavo, kad sprendimai tokiose situacijose turi būti priimami greitai, o informacija pasiekti mokyklas vienodai ir be interpretacijų.

    Savivaldybės mero patarėjas Gintautas Misiūnas, parengties pareigūno funkcijas atliekantis patarėjas Darius Petraitis ir vyriausiasis specialistas mobilizacijai Darius Totoris pristatė, kokie signalai ir pranešimai laikomi kritiniais. Taip pat aptarta, kaip vertinti riziką ir kokie sprendimai gali būti reikalingi skirtingais atvejais.

    Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pabrėžė koordinuoto veikimo svarbą, kad būtų užtikrintas visos švietimo bendruomenės saugumas. Dėmesys skirtas ir komunikacijai, kai svarbu ne tik greitis, bet ir aiškios, patikrintos žinutės tėvams, mokiniams bei darbuotojams.

    Pasitarimo metu atsakyta į mokyklų vadovams kilusius klausimus ir suderintos bendros nuostatos, kaip veikti, jei oro pavojaus signalai ar pranešimai pasiektų savivaldybę. Savivaldybė pažymi, kad tokie aptarimai padeda iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir sumažina chaosą realios grėsmės metu.

  • Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, o ypač toms, kurios gali būti susijusios su oro grėsmėmis. Net jei situacija atrodo neaiški ar kelia nerimą, svarbiausia išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir vadovautis oficialiais nurodymais.

    Dažniausi klausimai kyla trimis atvejais: pastebėjus droną, gavus oro pavojaus perspėjimą telefonu ar išgirdus sirenas, taip pat radus įtartiną daiktą, kuris gali būti pavojingas. Tokiose situacijose klaidos dažniausiai įvyksta dėl skubėjimo, bandymo viską išspręsti pačiam arba neatsakingo informacijos viešinimo.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pastebėjote neaiškios paskirties droną ar jis elgiasi įtartinai, pirmas tikslas yra sumažinti riziką sau ir aplinkiniams. Saugiausia kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba į priedangą ir vengti atvirų erdvių, balkonų bei langų.

    Praktikoje verta prisiminti vadinamąją dviejų sienų taisyklę: jei grėsmė yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis. Daugiabutyje tai dažnai reiškia koridorių ar vidinį kambarį be langų, o ne patalpą, kurios langai išeina į lauką.

    Nesiartinkite prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono, nebandykite jo liesti, gaudyti ar ardyti. Tokie objektai gali būti su sprogstamaisiais elementais, turėti pavojingų dalių ar būti panaudoti kaip provokacija.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo trajektoriją ir laiką, kada jį matėte. Šią informaciją perduokite skubios pagalbos numeriu 112, tačiau neviešinkite vaizdų ar tikslios vietos socialiniuose tinkluose, nes tai gali pakenkti saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Jeigu telefone gavote perspėjimo pranešimą arba išgirdote sirenas, pirmiausia pasitikrinkite, ar tai oficialus civilinės saugos signalas, ir sekite tolesnes instrukcijas. Patikimiausia informacija tokiais atvejais paprastai teikiama per nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per oficialius institucijų kanalus.

    Jei signalas užklupo lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos konstrukcijos, suteikiančios fizinę apsaugą. Kai priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės artimiausio pastato saugiausią vietą, dažniausiai patalpą be langų arba rūsį.

    Jei liekate namuose, uždarykite langus ir, kiek įmanoma, sumažinkite buvimą prie jų. Pravartu būti tamsesnėje patalpoje, užtraukti užuolaidas, pasirūpinti, kad augintiniai būtų viduje, o šeimos nariai žinotų, kur susirinkti ir kaip susisiekti.

    Rekomenduojama iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį: geriamojo vandens, vaistų, dokumentų, įkroviklių, žibintuvėlį ir pirmosios pagalbos priemonių. Jei institucijos nurodo evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus, užrakinkite duris.

    Ryšys krizinėmis akimirkomis gali būti perkrautas, todėl stenkitės be būtino reikalo neskambinti daugeliui žmonių. Jei reikia pranešti artimiesiems, dažnai patikimiau yra trumpa žinutė, o skambučius palikti skubiai pagalbai ir kritiniams atvejams.

    Radote įtartiną daiktą?

    Pastebėjus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį galioja paprasta taisyklė: nelieskite, nejudinkite ir nebandykite apžiūrėti iš arti. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, pasislėpti už tvirtos konstrukcijos, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite policijai arba skubios pagalbos numeriu 112, aiškiai nurodydami vietą ir tai, ką matėte. Jums nereikia įrodinėti, kad tai tikrai sprogmuo, nes įvertinti riziką ir atlikti patikrą yra specialistų darbas.

    Kol atvyks pareigūnai, pasistenkite, kad kiti žmonės neprisiartintų prie pavojingos zonos, tačiau nekelkite sumaišties ir nerizikuokite savo saugumu. Svarbu sulaukti pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą ir paaiškinti aplinkybes.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto aptartų veiksmų šeimoje, darbe ar bendruomenėje. Kuo aiškiau suprantate, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą, tuo mažesnė tikimybė pasimesti kritiniu momentu.