Kinijoje svarstomas ambicingas urbanistinis projektas, dažnai vadinamas Liučžou miesto- miško idėja. Jo esmė paprasta: naujas miesto rajonas būtų statomas taip, kad pastatų fasadai, stogai ir balkonai taptų vieta tūkstančiams medžių bei gausiai augmenijai.
Projektas siejamas su pietų Kinijos Guangsi regione esančiu Liučžou miestu, kuriame gyvena apie 1 500 000 žmonių. Numatyta, kad naujasis rajonas būtų kuriamas miesto šiaurinėje dalyje, o apželdinimas būtų integruotas į gyvenamuosius namus, biurus, mokyklas, viešbučius ir gydymo įstaigą.
Pagal viešai pristatytą koncepciją, ant pastatų ir aplink juos būtų pasodinta apie 40 000 medžių ir beveik 1 000 000 įvairių augalų. Tai būtų daugiau nei šimto rūšių želdiniai, parinkti taip, kad geriau prisitaikytų prie vietos klimato ir galėtų augti ant pastatų konstrukcijų.
Idėjos autoriai teigia, kad toks apželdinimas padėtų mažinti oro taršą ir švelninti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tankiai užstatytos teritorijos įkaista labiau nei aplinkinės. Tanki žaluma taip pat gali slopinti triukšmą ir kurti palankesnę aplinką biologinei įvairovei, pavyzdžiui, paukščiams ir vabzdžiams.
Liučžou miesto- miško vizija iš dalies remiasi ankstesniais vertikalaus apželdinimo pavyzdžiais Europoje, labiausiai išgarsėjusiais Milane. Šio tipo sprendimai pastaraisiais metais dažniau aptariami ir Azijos miestuose, ypač ten, kur oro kokybė ir vasaros karščiai tampa reikšminga urbanistinio planavimo problema.
Projektiniuose siūlymuose minimi ir energetiniai sprendimai, kurie galėtų mažinti rajono poveikį klimatui, pavyzdžiui, saulės energijos panaudojimas ir geoterminės technologijos pastatų šildymui bei vėsinimui. Taip pat akcentuojamas elektrinis transportas, kad susisiekimas su miestu būtų kuo mažiau taršus.
Vis dėlto tokie projektai paprastai kelia ir praktinių klausimų: nuo ilgalaikės želdinių priežiūros, drėkinimo bei saugumo iki papildomų apkrovų pastatų konstrukcijoms ir realių eksploatacijos kaštų. Dėl to galutinis rezultatų efektyvumas dažnai priklauso ne tik nuo architektūrinės idėjos, bet ir nuo to, kaip sprendimai įgyvendinami bei prižiūrimi dešimtmečiais.
Kinija pastaraisiais metais vis dažniau eksperimentuoja su didelio masto miestų aplinkos sprendimais, kurie turi reaguoti į karščio bangas, taršą ir sparčią urbanizaciją. Liučžou miesto- miško sumanymas šiame kontekste išsiskiria tuo, kad žaluma siūloma ne kaip atskira miesto erdvė, o kaip pastatų dalis.
„Liučžou sumanytas kaip atspirties taškas“, – sakė projekto rengėjai, pabrėždami, kad panašūs sprendimai gali būti svarstomi ir kituose miestuose, susiduriančiuose su oro tarša.
Leave a Reply