CP v2

Tag: Palydovai

  • Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Kas siūloma ir kodėl

    Elono Musko vadovaujama „SpaceX“ vėl kaitina rinką ambicinga idėja: žemoje Žemės orbitoje ateityje galėtų atsirasti iki 1 000 000 DI palydovų. Skelbiama, kad tai būtų nauja kryptis, kuri ilgainiui galėtų tapti svarbiausia bendrovės programa šalia „Starlink“.

    Viešai aptariama koncepcija remiasi prielaida, kad dalis technologijų jau išbandyta „Starlink“ palydovuose, o naujame projekte būtų išplėsta skaičiavimo galia ir duomenų perdavimo pajėgumai. Pabrėžiama, kad tikslas būtų ne vien ryšys, bet ir skaičiavimai tinkle, priartinant DI infrastruktūrą arčiau duomenų šaltinių.

    Techninė pusė ir realūs mastai

    Pranešama, kad naujos kartos palydovai būtų aprūpinti optiniais ryšiais, skirtais spartesnei tarpusavio duomenų mainų grandinei kosmose. Taip pat minimi labai aukšti energijos poreikiai, nes DI užduotims reikalinga didelė nuolatinė galia.

    Skaičius iki 1 000 000 palydovų šiandien atrodo kaip teorinė riba, nes net dabartinės didžiosios konstelacijos iki tokių apimčių nė iš tolo neprilygsta. Vis dėlto „SpaceX“ jau turi patirties masinėje gamyboje ir paleidimuose, o „Starship“ raketos programa, jei pasiektų stabilų eksploatacijos tempą, galėtų tapti vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių mažinti vieno palydovo iškėlimo kainą.

    Teigiama, kad tam reikėtų ir atskiros didelio pajėgumo gamyklos, kurią būtų galima pritaikyti itin dideliam palydovų gamybos tempui. Viešoje erdvėje minimas tikslas pradėti tokią gamybą apie 2027 metų pabaigą, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, komponentų tiekimo grandinių ir pačios nešančiosios raketos brandos.

    Didžiausios rizikos: dangus ir orbitos sauga

    Idėja sulaukia kritikos dėl poveikio astronominiams stebėjimams ir naktinio dangaus taršos, kuri jau dabar aptariama kalbant apie ryšio palydovų konstelacijas. Kuo daugiau objektų orbitoje, tuo daugiau pastangų reikia, kad būtų suvaldyti atspindžiai, ryškumas ir trikdžiai moksliniams teleskopų matavimams.

    Kitas klausimas – kosminio eismo sauga. Nors žema Žemės orbita yra didelė, objektų skaičiaus augimas didina susidūrimų riziką ir priklausomybę nuo patikimo stebėjimo, manevravimo bei ryšio su palydovais, kad būtų galima laiku atlikti vengimo manevrus.

    Diskusijose akcentuojama, kad tokie planai neišvengiamai atsiremia į reguliavimą: dažnių skyrimą, orbitų koordinavimą ir tarptautinę atsakomybę dėl kosminių šiukšlių mažinimo. Būtent čia ambicinga vizija susiduria su ilgu derinimų procesu ir būtinybe įrodyti, kad sistema būtų valdoma saugiai.

    „Kosmosas yra milžiniškas, todėl net ir tokio masto konstelacija, mūsų vertinimu, neturėtų sukelti kritinės susidūrimų rizikos“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas tai labiau kryptį nubrėžianti vizija nei patvirtintas įgyvendinimo grafikas, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: DI infrastruktūra ieško naujų vietų, kur būtų galima apdoroti duomenis greičiau ir arčiau jų šaltinio. Jei „SpaceX“ pavyktų sujungti masinę gamybą, dažnus paleidimus ir patikimą orbitinį valdymą, projektas galėtų tapti vienu didžiausių privačių kosmoso planų iki šiol.

  • Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Ar Europa bejėgė kosmose? Ekspertas įspėja: rusų palydovai gali klausytis ir trikdyti ryšį

    Rusijos manevrai orbitoje

    Vakarų žiniasklaidoje vis dažniau aptariami Rusijos palydovų manevrai, kai šie priartėja prie Europos ryšių infrastruktūrai svarbių aparatų. Toks elgesys kelia įtarimų dėl galimo signalų perėmimo, trikdymo ar bandymų rinkti jautrią informaciją.

    Kosmoso saugumas šiandien nebėra vien techninis klausimas. Ryšių palydovai aptarnauja kritines sritis, pradedant aviacijos ir jūrų navigacija, baigiant valstybinių institucijų ryšiu bei dalimi gynybos poreikių.

    Interviu apie šias rizikas kalbėjęs kibernetinio saugumo ekspertas, „EY“ partneris Piotras Ciepiela atkreipė dėmesį, kad dalis sistemų vis dar pažeidžiamos dėl istorinių sprendimų. Palydovai kuriami ilgam, o galimybės juos modernizuoti orbitoje yra labai ribotos.

    Kodėl šifravimas ne visur

    Viena iš labiausiai nerimą keliančių temų yra tai, kad ne visi palydoviniai sprendimai ar jų ekosistemos elementai turi vienodą duomenų apsaugos lygį. Net jei pats palydovas suprojektuotas patikimai, silpnoji grandis gali būti antžeminė infrastruktūra arba duomenų perdavimo grandinė.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis palydovinių sprendimų buvo kuriami, kai grėsmių modelis buvo kitoks, o šiuolaikinės kibernetinės atakos sparčiai evoliucionuoja. Dėl ilgo palydovų gyvavimo ciklo atsiranda situacijų, kai naudojami sprendimai, kuriuos šiandien būtų sunku laikyti pakankamais.

    „Palydovas yra tarsi kompiuteris kosmose, kuris turi veikti ir išlikti saugus daugelį metų, o saugumo aplinka per tą laiką pasikeičia iš esmės“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Kaip atakuojami palydovai

    Grėsmės palydovams apima ne tik pasiklausymą. Vienas dažnų scenarijų yra signalų trikdymas arba signalų klastojimas, kai užpuolikas bando priversti sistemą priimti netikrus duomenis ir taip sutrikdyti paslaugą.

    Kitas kelias yra bandymai paveikti valdymo kanalus, per kuriuos palydovui siunčiamos komandos. Dar platesniame vaizde rizika apima antžemines stotis, tinklus, telemetriją ir su palydovų paleidimu bei eksploatacija susijusią tiekimo grandinę.

    Tokiose sistemose labai svarbus principas yra saugumas nuo pat projektavimo pradžios. Vėliau bandyti „užlopyti“ nesaugiai suprojektuotą sprendimą dažnai yra brangiau ir techniškai sudėtingiau, ypač kai dalis įrangos jau veikia orbitoje.

    Europa ieško bendrų taisyklių

    Augant komercinių technologijų vaidmeniui gynyboje, ryšių ir duomenų infrastruktūra vis dažniau įgauna dvejopos paskirties statusą. Tai reiškia, kad civiliniai sprendimai gali tapti karinių operacijų dalimi, o kartu išauga ir reikalavimai jų kibernetiniam atsparumui.

    Europos Sąjungoje vis aktyviau kalbama apie bendrų standartų ir vieningesnio požiūrio poreikį, nes skirtingų valstybių narių saugumo lygis gali būti nevienodas. Bendras standartas mažintų riziką, kad silpniausia grandis nulems visos sistemos pažeidžiamumą.

    „Jei viena šalis turi aukštą saugumo lygį, o kita neturi, bendram ryšiui tai tampa problema visai Bendrijai“, – sakė Piotras Ciepiela.

    Lietuvos kontekste diskusija dažnai siejasi su tuo, kokią nišą šalis gali užimti kosmoso ekonomikoje: kurti komponentus, programinę įrangą ar specializuotis kibernetinio saugumo sprendimuose. Ekspertai pažymi, kad kylančių grėsmių akivaizdoje būtent saugumo kompetencijos tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų.

  • Rusija perspėja JAV dėl „Starlink“: užsimena apie kosminį ginklą ir smūgį palydovams

    Rusija perspėja JAV dėl „Starlink“: užsimena apie kosminį ginklą ir smūgį palydovams

    Rusijos viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai, kad Maskva gali imtis veiksmų prieš palydovinį internetą „Starlink“, kuriuo plačiai naudojasi Ukraina. Tokie pareiškimai siejami su teiginiu, esą „Starlink“ ryšys padeda koordinuoti Ukrainos bepiločių atakas okupuotose teritorijose.

    Vienas Rusijos karinių komentarų autorių Andriejus Klincevičius tvirtino, kad jei „Starlink“ ir toliau bus naudojamas smūgiams, Rusija galėtų „neutralizuoti“ ar net „sunaikinti“ dalį palydovų. Jo žodžiais, sistema esą yra saugoma JAV gynybos struktūrų, todėl bet kokie veiksmai prieš ją reikštų tiesioginę eskalacijos riziką.

    Grasinimai nuskambėjo po pranešimų apie 2026 metų gegužės 21–22 dienomis įvykdytą dronų smūgį Starobelsko apylinkėse. Rusijos pusė tvirtino, kad atakoje žuvo nuo 18 iki 21 žmogaus ir buvo sužeistų, o Ukraina tikino taikiusi į karinius taikinius ir neigė, kad ataka buvo nukreipta prieš civilius.

    Kas iš tiesų įmanoma kosmose?

    Rusija jau yra demonstravusi antisatelitinius pajėgumus. 2021 metais ji atliko antisatelitinio ginklo bandymą, kurio metu buvo sunaikintas vienas pačios Rusijos palydovas, o orbitoje susidarė didelis pavojingų nuolaužų kiekis, kėlęs riziką kitiems kosmoso objektams.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad „Starlink“ kaip tūkstančių mažų palydovų tinklas yra atsparesnis nei pavieniai dideli palydovai, tačiau tai nereiškia, kad jis nepažeidžiamas. Realistiškesnės priemonės būtų ryšio trikdymas, signalų slopinimas ar atakos prieš atskirus elementus, o ne bandymas fiziškai sunaikinti visą konstelaciją.

    Vis dėlto bet koks kinetinis smūgis palydovams žemojoje orbitoje turėtų plačias pasekmes: nuolaužos gali pažeisti kitus palydovus, didinti susidūrimų tikimybę ir ilgainiui riboti saugų naudojimąsi orbita. Dėl to daugelis valstybių tarptautiniu mastu ragina vengti bandymų, kurie kuria nuolaužas.

    „Starlink“ vaidmuo kare

    „Starlink“ nuo plataus masto karo pradžios tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų Ukrainos pajėgoms, ypač ten, kur įprasta infrastruktūra sugriauta arba aktyviai trukdoma. Palydovinis internetas suteikia gana stabilų ryšį, kuris yra kritiškas žvalgybai, koordinavimui ir bepiločių sistemų naudojimui.

    Tekste minimi ir ankstesni veiksmai, kai 2026 metų vasarį „SpaceX“ esą apribojo prieigą prie neautorizuotų terminalų, kuriais galėjo naudotis Rusijos pajėgos. Tokie sprendimai parodo, kad komercinės kosmoso paslaugos šiame kare tampa ne tik technologine, bet ir politine priemone.

    Tarptautinėje praktikoje vis dažniau akcentuojama tendencija, kad komerciniai palydovai ir ryšio paslaugos tampa karinių operacijų dalimi, todėl didėja jų pažeidžiamumo ir reguliavimo klausimai. Tai kelia naujų diskusijų apie tai, kur baigiasi civilinė infrastruktūra ir kur prasideda teisėtas karinis taikinys.

    Ką tai reikštų JAV ir Europai?

    Jei grasinimai virstų veiksmais, pasekmės neapsiribotų vienu karu: sutrikimai palydoviniame ryšyje paveiktų civilines paslaugas, logistiką ir dalį kritinės infrastruktūros, o kosminės nuolaužos taptų ilgalaike problema visai pramonei. Dėl to grėsmė palydovams dažnai vertinama kaip spaudimo priemonė, siekiant atgrasyti Vakarus nuo paramos.

    Kol kas nėra viešai patvirtintos informacijos, kad Rusija būtų ėmusis tiesioginių kinetinių veiksmų prieš „Starlink“ palydovus. Tačiau retorikos aštrėjimas rodo, kad kosmosas vis labiau įtraukiamas į geopolitinę konfrontaciją, o komercinės technologijos tampa jos epicentru.

    „Rusija gali imtis veiksmų prieš „Starlink“ palydovus, jei sistema bus toliau naudojama smūgiams“, – sakė Andriejus Klincevičius.

  • Saulės širdies ritmas kinta 40 metų: mokslininkai įspėja apie netikėtą lūžį

    Saulės širdies ritmas kinta 40 metų: mokslininkai įspėja apie netikėtą lūžį

    Mokslininkai nustatė, kad vien iš Saulės paviršiaus stebėjimų nepakanka suprasti, kaip iš tiesų keičiasi mūsų žvaigždės aktyvumas. Nauja analizė rodo, kad per maždaug 40 metų pakito Saulės vidaus virpesių ir magnetinio ciklo ryšys, o tai gali reikšti pereinamąjį laikotarpį į kitokį elgesio režimą.

    Saulės aktyvumas kyla ir slūgsta maždaug kas 11 metų, vadinamuoju Saulės ciklu, kurio metu apsiverčia magnetiniai poliai. Aktyvumo maksimumo metu dažnėja žybsniai ir vainikinės masės išmetimai, galintys sutrikdyti palydovų darbą, ryšį, navigaciją ir elektros tinklus, o minimumo metu Saulė būna gerokai ramesnė.

    Kas išgirdo Saulės „širdį“

    Pokyčiai aptikti pasitelkus helioseismologiją, metodą, leidžiantį „klausytis“ Saulės vidaus, stebint jos virpesių sukeltus šviesos ir greičio pokyčius. Tyrėjai rėmėsi Birmingamo Saulės virpesių tinklo BiSON duomenimis, kurie leidžia nuosekliai stebėti Saulę beveik be pertraukų, nes matavimo prietaisai išdėstyti skirtingose pasaulio vietose.

    Analizuoti duomenys apėmė laikotarpį nuo 1987 metų ir kelis iš eilės 22–25 Saulės ciklus. Tyrėjai vertino skirtingo dažnio vadinamuosius p režimo virpesius, kurie suteikia informacijos apie procesus skirtinguose Saulės gelmės sluoksniuose, o rezultatus sulygino su įprastais paviršinio aktyvumo rodikliais, tokiais kaip dėmių gausa ir Saulės radijo spinduliuotės indeksai.

    Keistas neatitikimas tarp paviršiaus ir vidaus

    Išryškėjo netikėta tendencija: paviršiuje Saulės aktyvumas kai kuriais rodikliais atrodo silpnesnis, kaip ir buvo tikėtasi po santykinai ramesnio 24 ciklo, tačiau dalis vidaus virpesių signalų išlieka stipresni ir labiau primena senesnių ciklų vaizdą. Tokia kombinacija leidžia manyti, kad magnetiniai ir struktūriniai pokyčiai vis labiau koncentruojasi arčiau paviršiaus.

    Pasak tyrėjų, su ciklu susiję procesai gali būti vis labiau „suspaudžiami“ į palyginti negilius sluoksnius, maždaug apie 1 000 kilometrų žemiau fotosferos. Tai reikštų ne vien paprastą magnetinio lauko silpnėjimą, o gilesnę reorganizaciją, kaip magnetinė energija kaupiama ir perskirstoma Saulės viduje.

    Ką tai gali reikšti Žemei

    Tokie rezultatai svarbūs ne vien teorinei astrofizikai: kuo geriau suprantama, kas vyksta Saulės viduje, tuo tiksliau galima prognozuoti kosminius orus. Praktikoje tai aktualu elektros perdavimo tinklams, palydovinėms sistemoms, aviacijai poliariniuose maršrutuose ir ryšio infrastruktūrai, kuri jautri geomagnetinėms audroms.

    Šiuo metu tęsiasi 25 Saulės ciklas, o jo aktyvumo pikas prognozuojamas šio dešimtmečio viduryje. Mokslininkai pabrėžia, kad ilgametės BiSON stebėsenos tęstinumas bus lemiamas, norint suprasti, ar fiksuojamas pokytis išsilaikys iki ciklo pabaigos ir ar panašus modelis pasikartos artėjant 26 ciklui, kuris turėtų prasidėti apie 2030 metus.

    „Aptikome įrodymų, kad Saulės aktyvumo cikle vyksta sisteminiai pokyčiai“, – sakė Birmingamo universiteto astrofizikas Billas Chaplinas.

    „Matome, kad per pastaruosius kelis ciklus pasikeitė ryšys tarp vidinių Saulės virpesių ir paviršiaus aktyvumo“, – sakė Jeilio universiteto astronomė Sarbani Basu.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ pastaraisiais metais agresyviai plečia DI infrastruktūrą ir kartu didina didelio masto duomenų centrų tinklą. Tokiai plėtrai reikia nuolatinio, stabilaus elektros tiekimo, o tai daro vis didesnį spaudimą energetikos sistemoms.

    Duomenų centrai turi veikti be pertrūkių, todėl vien tik nuo oro sąlygų priklausantys sprendimai dažnai nepadengia realaus poreikio. Saulės ir vėjo energijos gamyba Žemėje yra nepastovi, o tinklų plėtra ir energijos kaupimo pajėgumai daug kur nespėja su paklausa.

    Kodėl DI kelia įtampą tinklams

    DI modelių mokymas ir jų naudojimas dideliu mastu reikalauja didžiulių skaičiavimo resursų, o kartu ir elektros. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau ieško ne tik „žalių“ sertifikatų, bet ir realių, ilgalaikių energijos šaltinių, kurie užtikrintų galią visą parą.

    Problema tampa ne vien kaina ar emisijos, bet ir patikimumas: duomenų centrams netinka situacija, kai generacija svyruoja, o rezervai priklauso nuo ribotos kaupimo infrastruktūros. Ši įtampa skatina eksperimentuoti su sprendimais, kurie energijos tiekimą padarytų labiau prognozuojamą.

    Saulės energija kosmose: partnerystė ir tikslai

    „Meta“ paskelbė apie partnerystę su „Overview Energy“, siekdama vystyti kosmose veikiančią saulės energetikos sistemą. Idėja paprasta: orbitoje saulės šviesa yra prieinama stabiliau, todėl teoriškai galima generuoti energiją beveik nuolat, nepriklausomai nuo nakties ar debesuotumo.

    Pagal skelbiamą viziją, sistema ateityje galėtų pasiekti iki 1 gigavato galios, kuri būtų skirta DI poreikiams. Toks mastas prilygsta didelės elektrinės pajėgumui, tačiau realus įgyvendinimas priklausys nuo technologijų brandos, reguliavimo ir infrastruktūros suderinamumo.

    Kaip energija būtų perduodama į Žemę

    Numatoma, kad energija į Žemę būtų perduodama ne fantastiniais „spinduliais“, o mažo intensyvumo artimosios infraraudonosios šviesos perdavimo principu. Tokia šviesa atmosferoje sklinda palyginti efektyviai, o sprendimo šalininkai pabrėžia saugumo ir kontrolės aspektus.

    Svarbi detalė ta, kad energijos srautas būtų nukreipiamas į jau veikiančias saulės elektrines ant žemės. Tokiu būdu esami parkai, kurie naktį įprastai negamina elektros, teoriškai galėtų būti paversti veikiančiais visą parą, neplečiant žemės naudojimo.

    Projektas numato demonstracinį bandymą 2028 metais, o komercinį energijos tiekimą taikosi pradėti 2030 metais. Vis dėlto iki to laiko reikės išspręsti daug praktinių klausimų: nuo palydovų skaičiaus, jų koordinavimo ir patikimumo iki energijos perdavimo efektyvumo bei leidimų įvairiose jurisdikcijose.

    Jei sumanymas pasiteisintų, jis galėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip aprūpinami energija didelio masto duomenų centrai. Tačiau kol kas tai išlieka ambicinga kryptis, kuriai sėkmę nulems ne vien technologinė pažanga, bet ir ekonominis pagrįstumas bei visuomenės pasitikėjimas.

  • Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanadiečiai sukūrė keturrankį kosminį robotą HELIOS: ar jis netrukus pakeis astronautus?

    Kanados bendrovė „Orbit Robotics“ pristatė humanoidinį robotą HELIOS, sukurtą darbui kosmose ir pritaikytą mikrosvorio sąlygoms. Pagrindinis jo išskirtinumas – keturios mechaninės galūnės, ir visos jos yra sugriebiančios, todėl robotas gali judėti įsikibdamas bei atlikti užduotis be „kojų“ logikos, kuri orbitoje tampa mažiau svarbi.

    Mikrogravitacijoje astronautai dažnai juda atsispirdami ir fiksuodamiesi prie rankenų, turėklų ar specialių tvirtinimo taškų. Tokiai aplinkai keturios sugriebiančios galūnės suteikia robotui pranašumą: viena ar dvi gali išlaikyti stabilų „įsikabinimą“, o likusios tuo metu dirbti su įrankiais, kabeliais, kroviniais ar įrangos moduliais.

    Kokius darbus robotas galėtų perimti?

    „Orbit Robotics“ nurodo, kad HELIOS pirmiausia orientuotas į pasikartojančias ir daug laiko atimančias užduotis, tokias kaip krovinių iškrovimas, perkėlimas ir techninė priežiūra. Tokie darbai kosminėse stotyse bei orbitiniuose kompleksuose yra nuolatiniai, o bet koks sutaupytas astronautų laikas gali būti skiriamas eksperimentams, moksliniams tyrimams ir kritinėms misijos užduotims.

    Viešai aptariamuose skaičiavimuose dažnai pabrėžiama, kad astronautų darbo valanda orbitoje yra itin brangi, nes ją sudaro ne tik atlygis, bet ir mokymai, logistika, gyvybės palaikymo sistemos, rizikos valdymas bei misijų planavimas. Jei dalį rutininių procesų pavyktų patikimai automatizuoti, tai galėtų sumažinti bendrą misijų sąnaudas ir padidinti jų efektyvumą.

    Kodėl kosmose robotai tampa būtinybe?

    Pastaraisiais metais kosmoso pramonėje ryškėja dvi tendencijos: ilgėjančios misijos ir augantis infrastruktūros kiekis orbitoje. Daugėja palydovų, planuojamos naujos stotys, vystomos Mėnulio programos, todėl didėja ir aptarnavimo, remonto bei surinkimo darbų poreikis, ypač ten, kur žmogaus išėjimas į atvirą kosmosą yra rizikingas ir sudėtingas.

    Kosmosui skirti robotai kuriami ne tam, kad visiškai pakeistų astronautus, o kad sumažintų pavojingiausių ar monotoniškiausių darbų apimtį. Žmogaus vaidmuo dažniausiai lieka sprendimų priėmimas, netipinių situacijų valdymas ir darbai, kuriems reikalingas itin lankstus mąstymas bei improvizacija.

    Ar HELIOS gali atsidurti orbitinėje stotyje?

    Kol kas HELIOS pristatomas kaip koncepcija ir technologinis sprendimas, skirtas realioms kosminėms užduotims, tačiau iki darbo orbitinėje stotyje paprastai laukia ilgas bandymų kelias. Tokiems įrenginiams reikia įrodyti patikimumą, atsparumą vakuumui, temperatūrų svyravimams ir radiacijai, taip pat suderinamumą su kosminėje infrastruktūroje naudojamais įrankiais bei tvirtinimo standartais.

    Jei tokio tipo robotai pasiteisins, jie gali tapti svarbia grandimi tiek dabartinių orbitinių platformų priežiūroje, tiek ateities projektuose, kur numatoma daugiau statybos ir remonto darbų kosmose. Keturios sugriebiančios galūnės gali būti būtent ta detalė, kuri mikrosvoryje suteikia realų pranašumą prieš tradicinę humanoidinę schemą.

  • Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.

    Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.

    DI ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.

    „Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis

    Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.

    Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.

    „Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.

    Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.

    Palydovai ir skaitmeninis paveldas

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.

    „Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.

    Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.

    OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.

    „Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.

  • ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    ICEYE užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kaip tai paspartins suverenią palydovinę žvalgybą

    Suomijoje įkurta kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė sudariusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Bendrovė teigia, kad šis finansavimas padės didinti pajėgumus ir sparčiau plėsti suverenių palydovinės žvalgybos sprendimų pasiūlą.

    „ICEYE“ kuria ir valdo sintetinės apertūros radaro (SAR) palydovų žvaigždyną, leidžiantį stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Tokia technologija vertinama ten, kur svarbus reguliarus ir patikimas situacijos vaizdas, ypač saugumo, aplinkosaugos ir ekstremalių situacijų valdymo srityse.

    Kur bus panaudota kredito linija?

    Bendrovės teigimu, atnaujinama kredito linija pirmiausia bus naudojama garantijoms, reikalingoms klientų sutartims, išduoti. Tai dažna praktika dirbant su didelės vertės projektais, kai pirkėjai reikalauja finansinių užtikrinimų dėl pristatymo, paslaugų tęstinumo ar kitų įsipareigojimų.

    Taip pat ši priemonė turėtų veikti kaip likvidumo „apsauginė pagalvė“ ir sudaryti sąlygas toliau auginti verslą, kai rinkoje daugėja ilgalaikių kontraktų. „ICEYE“ nurodo, kad kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, apimantis Šiaurės šalių, regiono ir tarptautinius bankus.

    Auganti paklausa suvereniai žvalgybai

    Pastaraisiais metais suverenios žvalgybos pajėgumai tapo vienu svarbiausių gynybos ir nacionalinio saugumo prioritetų Europoje. Valstybės siekia turėti daugiau savarankiškų stebėjimo ir analizės galimybių, kad kritiniais momentais būtų mažiau priklausomos nuo trečiųjų šalių duomenų ar prieigos apribojimų.

    SAR palydovai šioje srityje išsiskiria tuo, kad užtikrina tęstinį stebėjimą net ir sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Tai praverčia tiek stebint infrastruktūrą ir sienas, tiek vertinant potvynių, gaisrų ar kitų nelaimių žalą bei draudimo atvejus, kai reikalingi greiti ir patikimi duomenys.

    Kas žinoma apie „ICEYE“ mastą?

    „ICEYE“ teigia turinti didžiausią ir pažangiausią SAR palydovų žvaigždyną pasaulyje. Bendrovė dirba su klientais gynybos ir žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo bei skubiosios pagalbos valdymo sektoriuose.

    Įmonė įkurta ir jos būstinė yra Suomijoje, o veiklą ji vykdo tarptautiniu mastu. „ICEYE“ nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose šalyse, tarp jų Lenkijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Graikijoje ir JAV.

    „2025 metai buvo lemiami „ICEYE“, nes vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus“, – sakė „ICEYE“ pasaulinis iždo vadovas Johnas Lauria.

    „Atnaujinamos kredito linijos sudarymas rodo nuolatinį pasitikėjimą mūsų verslu ir įrodo, kad galime pritraukti kapitalą iš įvairių šaltinių, kad palaikytume spartų augimą. Be to, tai sustiprina mūsų finansinį lankstumą, kai suverenių žvalgybos pajėgumų paklausa toliau auga“, – sakė jis.

  • ESA vadovas įspėja: Europa turi sparčiai keistis, jei nori konkuruoti su JAV kosmose

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris įspėja, kad Europa, nepaisant turimų stiprių programų ir technologijų, rizikuoja vis labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų. Jo teigimu, žemyną stabdo ne vien pinigų trūkumas, bet ir lėtas sprendimų priėmimas bei per didelis sektoriaus susiskaidymas.

    Pasak J. Aschbacherio, kosmosas šiandien nebėra vien mokslo ar prestižo sritis. Palydovai ir raketos tapo kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšys, navigacija, Žemės stebėjimas, gynyba ir ekonomikos atsparumas krizių metu.

    „Jei nedarysime didelių pokyčių, mes niekada nepasivysime. Visada bėgsime iš paskos, ir tai yra didelė rizika“, – sakė J. Aschbacheris.

    Jis atkreipia dėmesį į JAV įmonių, ypač „SpaceX“, dominavimą komercinių paleidimų, palydovinių sistemų ir sparčiai į kosmoso paslaugas integruojamo DI srityse. Toks pranašumas kuria ne tik rinkos, bet ir politinės įtakos svertus, nes strateginiai sprendimai vis dažniau priklauso nuo privataus sektoriaus pajėgumų.

    Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis, anot ESA vadovo, aiškiai parodė Europos priklausomybes. Plačiai naudojamos palydovinio ryšio sistemos užtikrino ryšio tęstinumą karo sąlygomis, tačiau kartu išryškino riziką, kai esminės paslaugos priklauso nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir jo sprendimų.

    Europa, J. Aschbacherio vertinimu, turi sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali remtis. Jis mini „Galileo“ palydovinę navigaciją ir „Copernicus“ Žemės stebėjimo programą, kurios tapo svarbiomis viešosiomis paslaugomis, naudojamomis nuo logistikos iki ekstremalių situacijų valdymo ir klimato stebėsenos.

    Vis dėlto, jo teigimu, to nepakanka, jei Europa negali užtikrinti greitesnio technologijų perėjimo į praktinį naudojimą ir patikimo priėjimo prie kosmoso, įskaitant raketų paleidimus. Jis ragina didinti investicijas ir mažinti fragmentaciją, kai atskiros šalys, agentūros ir pramonės žaidėjai juda skirtingomis kryptimis.

    ESA vadovas pabrėžia, kad didesnis finansavimas turi eiti kartu su valdymo pokyčiais. Jo žinutė sprendimų priėmėjams paprasta: norint išlaikyti autonomiją ir konkurencingumą, Europai reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus, greitesnio ir ambicingesnio kosmoso politikos kurso.