Tag: Panevėžio rajonas

  • Sicilijos mokyklų pamokos Panevėžio rajonui: ką vadovai parsiveža iš lyderystės stažuotės

    Stažuotė Sicilijoje

    Panevėžio rajono švietimo centras 2026 metais gegužės 16–23 dienomis surengė kvalifikacijos tobulinimo stažuotę Sicilijoje. Programos tema – asmeninė lyderystė mokyklose, remiantis Italijos švietimo sistemos patirtimis.

    Stažuotėje dalyvavo 14 Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovų. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti lyderystės, įtraukties ir bendradarbiavimo kompetencijas, kurios šiandien laikomos esminėmis mokyklų kaitai.

    Programą padėjo įgyvendinti Sicilijoje gyvenanti edukologė dr. Simona Crisafulli, dirbanti su švietimo vadybos ir tarptautinio mobilumo temomis. Ji koordinavo susitikimus su vietos švietimo bendruomene ir padėjo struktūruoti patirtį taip, kad ji būtų pritaikoma Lietuvos mokykloms.

    Ką parodė mokyklų vizitai

    Vizito metu delegacija lankėsi IC Ali Terme mokykloje, kurioje mokosi apie 900 mokinių. Čia dirba apie 150 mokytojų ir apie 50 pagalbos specialistų, o pati mokykla turi 15 padalinių, kuriems vadovauja viena direktorė.

    Vadovai stebėjo pamokas, bendravo su mokytojais ir mokiniais, aptarė, kaip organizuojamas ugdymas didelėje, geografiškai išskaidytoje įstaigoje. Daug dėmesio skirta valdymo sprendimams, leidžiantiems išlaikyti vienodus standartus skirtinguose padaliniuose.

    Ryškiausias akcentas – nuosekliai įgyvendinama įtraukties kryptis. Italijoje įtraukties praktikos vystomos kelis dešimtmečius, todėl mokyklose tai dažnai tampa kasdienybės norma: daugiau individualizavimo, lankstesnių užduočių ir didesnis pagalbos specialistų vaidmuo.

    Stažuotės dalyviai pabrėžė, kad individualūs mokinių poreikiai sprendžiami ne tik per atskiras pagalbos priemones, bet ir per integruotą ugdymą. Tokia praktika padeda mažinti atskirtį klasėje ir kartu leidžia išlaikyti mokymosi tempą visai grupei.

    Drausmė, susitarimai ir kultūra

    Vizitų metu dėmesį patraukė mokinių drausmė ir susitarimų laikymasis. Mokyklos aplinkoje praktiškai nebuvo matyti mokinių, naudojančių mobiliuosius telefonus, o taisyklių laikymasis pristatytas kaip bendruomenės susitarimų, o ne draudimų klausimas.

    Mokyklos vadovė akcentavo pasitikėjimu grįstus santykius ir nuoseklų socialinių gebėjimų ugdymą nuo ankstyvo amžiaus. Tarp jų išskirti viešojo kalbėjimo ir oratorystės įgūdžiai, kurie, pasak vietos pedagogų, padeda mokiniams stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Reikšmingą vietą stažuotėje užėmė kultūrinis ir meninis ugdymas, integruojamas į mokyklos gyvenimą. Vadovai stebėjo emocijų teatro pasirodymą ir teatro būrelio veiklas, kuriose atsispindėjo literatūros ir scenos raiškos jungtys.

    Panevėžio rajono vadovai teigia, kad parsivežtos idėjos bus pritaikomos stiprinant mokyklų bendruomenes, aiškiau sutariant dėl elgesio taisyklių ir ieškant veiksmingų įtraukties modelių. Stažuotė taip pat išryškino, kad pokyčiai dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus vadovų darbo su kultūra, susitarimais ir komandiniais sprendimais.

    „Svarbiausia pamoka – įtrauktis veikia tada, kai ji tampa visos mokyklos kasdieniu susitarimu, o ne atskira priemone“, – sakė vienas stažuotėje dalyvavusių švietimo įstaigos vadovų.

  • Smilgių gimnazijoje – Šeimų diena ir 220 metų sukaktis: kuo šventė nustebino bendruomenę

    2026 metų gegužės 15 dieną Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje surengta Šeimų dienos šventė tapo svarbiu bendruomenės susitikimu, subūrusiu mokinius, jų artimuosius ir mokytojus. Renginys šiemet išsiskyrė ir dar viena proga – paminėta 220 metų sukaktis nuo pirmosios parapijinės mokyklos krašte istorijos pradžios.

    Šventės veiklos persikėlė į gimnazijos stadioną, kur šeimos galėjo rinktis iš kūrybinių, sportinių ir pažintinių užsiėmimų. Organizuotos įvairios aktyvios erdvės, skatinusios ne tik judėjimą, bet ir bendravimą tarp skirtingų kartų.

    Didelio dėmesio sulaukė žirgų erdvė, kur vaikų laukė ponis ir žirgas, taip pat hobby horsing trasa. Greta veikė saugumo ir sveikatinimo stotelės, kuriose lankytojai galėjo susipažinti su pareigūnų, gelbėtojų bei bendruomeninių organizacijų veikla.

    Šventėje vyko ir kraujo donorystės akcija, priminusi, kad bendruomeniškumas gali turėti labai praktišką, kitiems žmonėms tiesiogiai padedančią formą. Tokie sprendimai vis dažniau integruojami į mokyklų renginius, kai pramogos derinamos su pilietiškumo iniciatyvomis.

    Minint 220 metų sukaktį, renginyje akcentuota švietimo tęstinumo idėja: per du šimtmečius keitėsi kartos, ugdymo aplinka ir technologijos, tačiau mokyklos vaidmuo telkiant vietos bendruomenę išliko esminis. Organizatoriai pabrėžė, kad mokykla šiandien vis dažniau tampa ne tik ugdymo, bet ir vietos socialinio gyvenimo centru.

    Gimnazija padėkojo renginį praturtinusiems partneriams ir pagalbininkams: Panevėžio rajono kultūros centro Smilgių padaliniui, Nacionaliniam kraujo centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, sporto klubui „Veckų žirgai“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, orkestrui „Saulutė“, Panevėžio rajono savivaldybės Smilgių ir Naujamiesčio priešgaisrinėms tarnyboms, futbolo klubui „Ekranas“, Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

    Pasak organizatorių, partnerių įsitraukimas leido sukurti saugią, turiningą ir skirtingiems amžiams pritaikytą programą. Šventė tapo proga ne tik pasidžiaugti bendrais pasiekimais, bet ir sustiprinti ryšį tarp šeimų ir mokyklos.

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.

  • Panevėžio rajono mokyklose paskutinis skambutis: 173 abiturientai ir 249 dešimtokai finiše

    Panevėžio rajono gimnazijose šią savaitę vyrauja paskutinio skambučio nuotaikos: mokyklos bendruomenės atsisveikina su abiturientais, o mintys vis dažniau krypsta į brandos egzaminus ir artėjantį studijų ar darbo pasirinkimą. Paskutinis skambutis tradiciškai žymi vieno etapo pabaigą ir naujų sprendimų pradžią.

    Panevėžio rajone šiemet gimnazijas baigia 173 abiturientai, o pagrindinį išsilavinimą įgis 249 dešimtokai. Šie skaičiai parodo, kiek jaunuolių artimiausiomis savaitėmis priims vienus svarbiausių sprendimų dėl tolimesnių mokslų krypčių ar profesinio kelio.

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus pabrėžė, kad ši šventė mokiniams dažnai tampa riba, kai įprastas pamokų ritmas užleidžia vietą gyvenimo pamokoms ir atsakomybei už savo pasirinkimus.

    „Paskutinis skambutis – akimirka, kai vaikystės pamokas keičia gyvenimo pamokos. Šiais mokslo metais mūsų rajone užaugo kūrybinga ir talentinga karta“, – sakė Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Anot jo, abiturientams ir dešimtokams svarbiausia išlaikyti ramybę prieš egzaminus, neprarasti pasitikėjimo savimi ir drąsiai planuoti ateitį. Savivaldybė taip pat ragina bendruomenę palaikyti jaunuolius šiame etape, kai emocinis krūvis dėl atsiskaitymų ir sprendimų neretai būna didžiausias per visus mokyklos metus.

    Skirtingose Panevėžio rajono gimnazijose paskutinio skambučio šventės numatytos nevienodomis dienomis, todėl mokyklos šį laikotarpį mini pagal savo tradicijas ir pasirinktą programą. Daug kur paskutinis skambutis tampa proga padėkoti mokytojams, tėvams ir klasės draugams, o pačių mokinių kalbose dažnai skamba ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybės jausmas prieš brandos egzaminus.

    Paskutinis skambutis bus minimas ne tik abiturientams: dalyje rajono mokyklų atsisveikinimo šventės rengiamos ir dešimtų klasių mokiniams, kurie baigia pagrindinio ugdymo etapą. Tai momentas, kai dalis mokinių tęs mokslus gimnazijoje, o kiti pasirinks profesinį mokymą ar kitą kelią.

  • Panevėžio rajono sporto savaitgaliai: mini ralis, slalomas, orientavimasis ir plento dviračiai

    Panevėžio rajone artimiausiomis savaitėmis suplanuota virtinė aukšto meistriškumo sporto renginių, kurie į vieną kalendorių suveda skirtingas disciplinas – nuo automobilių sporto iki orientavimosi ir plento dviračių varžybų. Organizatoriai tikisi, kad startai pritrauks ne tik dalyvius iš visos Lietuvos, bet ir žiūrovus, norinčius sportą stebėti gyvai.

    Didžiausias dėmesys šįkart krypsta į automobilių sportą, kur per kelias dienas numatyti Lietuvos automobilių slalomo ir mini ralio čempionatų etapai. Tokie startai paprastai sutraukia tiek patyrusius sportininkus, kovojančius dėl metinės įskaitos taškų, tiek sezono naujokus, kuriems tai – galimybė pasitikrinti techniką ir tempą varžybinėmis sąlygomis.

    Slalomo etapas Gustonių aerodrome

    Gegužės 23 dieną Gustonių aerodrome (Panevėžio rajone) vyks Lietuvos automobilių slalomo čempionato II etapas. Organizatoriai skelbia, kad šiame etape planuojama daugiau nei 80 startų, o pirmieji dalyviai prie starto linijos stos nuo 9.30 valandos.

    Slalomo varžybose svarbiausia ne tik automobilio galia, bet ir vairuotojo tikslumas, reakcija bei gebėjimas išlaikyti ritmą greitai kintančioje trasoje. Žiūrovams tai vienas patraukliausių formatų, nes kova matoma iš arti, o rezultatus neretai lemia sekundžių dalys.

    Mini ralis Panevėžio apylinkėse

    Gegužės 30 dieną suplanuotas II-asis Lietuvos mini ralio čempionato etapas Battery Mini Rally Panevėžys 2026. Varžybų organizatoriai nurodo, kad dalyvių laukia 4 greičio ruožai, kurių bendras ilgis be pervažiavimų sieks kiek daugiau nei 25 kilometrus, o visas maršrutas su pervažiavimais sudarys apie 85 kilometrus.

    Ralio štabas bus įsikūręs Gegužinės g. 18, Paįstryje, o varžybų laikas numatytas nuo 11.00 iki 22.00 valandos. Tokiose varžybose svarbus tampa ne tik greitis, bet ir ekipažo darbas, stenogramos tikslumas bei gebėjimas išvengti klaidų, kurios kainuoja daugiausia.

    Orientavimasis ir plento dviratininkų startai

    Birželio 6–7 dienomis Krekenavoje vyks Lietuvos orientavimosi sporto bėgte čempionatas. Numatyta, kad sportininkai varžysis mišrių sprinto estafečių, sprinto ir eliminavimo sprinto rungtyse, o dalis startų vyks ir Kėdainiuose.

    Birželio 24–28 dienomis Upytėje suplanuotas Lietuvos dviračių plento asmeninių lenktynių laikui čempionatas, kuriame startuos skirtingų amžiaus ir meistriškumo grupių sportininkai – nuo jaunučių iki elito ir veteranų. Skelbiama, kad birželio 24 dieną startai prasidės nuo 11.00 valandos, o šios varžybos daugeliui tampa svarbia pasirengimo dalimi prieš Baltijos šalių plento čempionatą.

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia gyventojus ir svečius atvykti palaikyti sportininkų gyvai, o prieš vykstant į konkrečią vietą rekomenduojama pasitikslinti organizatorių pateikiamą informaciją dėl laikų, eismo ribojimų ir žiūrovų zonų.

  • Panevėžio rajone – 123 priedangos: ką daryti išgirdus pavojaus signalą ir kur slėptis greičiausiai

    Kur rasti artimiausią priedangą

    Panevėžio rajono savivaldybė primena gyventojams iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalą. Pasak savivaldybės, tokios žinios sumažina riziką suklysti pirmosiomis minutėmis, kai svarbiausia veikti greitai ir ramiai.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše šiuo metu nurodytos 123 priedangos. Dalis jų įrengtos daugiabučių namų patalpose, o kita dalis – savivaldybei priklausančiuose viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, ugdymo ir bendruomenės erdvėse.

    Tikslias vietas gyventojai gali pasitikrinti LT72 žemėlapyje ir informacijoje apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos yra pažymėtos, tačiau verta iš anksto žinoti ne vieną alternatyvą, jei artimiausia vieta būtų sunkiai pasiekiama.

    Ką daryti, jei priedanga per toli

    Jeigu iki priedangos nuvykti nepavyksta, rekomenduojama likti pastato viduje ir pasirinkti patalpą kuo toliau nuo langų bei išorinių sienų. Tokia taktika ypač svarbi, kai lauke būti nesaugu, o judėjimas gali užtrukti ilgiau nei leidžia situacija.

    Gyventojams taip pat primenama iš anksto susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų plano: kur susitinkama, kaip bendraujama nutrūkus ryšiui ir ką pasiimti išeinant. Praktika rodo, kad aiškus šeimos planas krizės metu leidžia išvengti chaoso ir pavojingų sprendimų.

    „Jei telefone kaukia perspėjimo signalas ar gavote pranešimą apie pavojų, svarbiausia nepanikuoti. Patikimą informaciją ir priedangų žemėlapį verta turėti telefone, pavyzdžiui, naudojantis „LT72“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Aivaras Valantiejus.

    Dėmesys mokykloms ir darželiams

    Atskiras dėmesys skiriamas ugdymo įstaigoms, nes jų pareiga – turėti aiškius veiksmų algoritmus ir užtikrinti vaikų saugumą. Savivaldybė pažymi, kad pavojaus metu mokyklos ir darželiai veikia pagal vidinius planus, o vaikai organizuotai perkeliami į saugesnes patalpas.

    Taip pat akcentuojama, kad tėvams pavojaus metu nereikėtų skubėti į ugdymo įstaigas pasiimti vaikų, nes tai gali sukelti papildomų rizikų ir trukdyti organizuotam veiksmų vykdymui. Įstaigos vaikus prižiūri iki tol, kol gaunama oficiali informacija, kad grėsmė praėjo.

    „Išgirdus oro pavojaus signalą, mokyklos ir darželiai iškart vykdo planą ir vaikus perkelia į priedangas. Labai prašome tėvų nevykti prie ugdymo įstaigų ir nebandyti patiems pasiimti vaikų, nes tai pavojinga ir gali trukdyti visai tvarkai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Gyventojams taip pat primenama, kad konsultacijoms civilinės saugos klausimais veikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informavimo linija 1856. Specialistai teikia informaciją apie tinkamus veiksmus ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Bitės premija šiemet atitenka Nijolei Marytei Šerniūtei: įvertintas romanas „Julijonas Vilkas“

    Panevėžio rajono savivaldybės skiriama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija 2026 metais atiteks prozininkei Nijolei Marytei Šerniūtei. Laureate ji tapo už 2025 metais išleistą romaną „Julijonas Vilkas“, kuriuo komisija įvertino autorės pasakojimo brandą ir literatūrinę įtaigą.

    Premijos įteikimo šventė vyks Puziniškio dvarelyje Panevėžio rajone, kur gimė rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Renginys numatytas gegužės 25 dieną, o N. M. Šerniūtė taps 38-ąja šios premijos laureate.

    Už ką skiriama premija

    Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija skiriama autoriui už per pastaruosius dvejus metus išleistą knygą. Esminiai kriterijai siejami su menišku Lietuvos žmogaus gyvenimo vaizdavimu, moralinių ir dvasinių klausimų kėlimu bei humanistinių idėjų tęstinumu.

    Šių metų laureatę išrinko komisija balsų dauguma, įvertinusi kandidatūras, kurias tradiciškai teikia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Tokia atrankos schema leidžia suderinti nacionalinį literatūros lauko matymą su regiono kultūrinėmis iniciatyvomis.

    „Julijonas Vilkas“: istorija ir atmintis

    Komisijos dėmesį patraukęs romanas „Julijonas Vilkas“ kalba apie XX amžiaus istorinių lūžių patirtis ir jų paliekamus pėdsakus asmens bei bendruomenės gyvenime. Kūrinys aktualizuoja okupacijos, pasipriešinimo ir tremties temas, tačiau pasakojimą remia ne vien faktų registravimas, o žmogaus pasirinkimų ir vertybių drama.

    Literatūriniame lauke pastaraisiais metais ryškėja tendencija istorines patirtis pasakoti per intymią, šeimos ar vieno žmogaus perspektyvą, o ne per didžiąsias istorines schemas. „Julijonas Vilkas“ į šią kryptį įsilieja autentiška kalba ir dėmesiu kasdienybės detalei, kuri dažnai tampa raktu į platesnę atminties ir tapatybės temą.

    Daugiau nei keturi dešimtmečiai tradicijos

    Premija Panevėžio rajone įsteigta 1983 metais, siekiant puoselėti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą ir skatinti humanistines, pilietiškas literatūros kryptis. Per daugiau nei keturis dešimtmečius apdovanojimas tapo vienu ryškiausių regioninių literatūrinių įvykių, nuosekliai primenančių, kad reikšminga kultūra kuriama ne tik didmiesčiuose.

    Šių metų sprendimas apdovanoti N. M. Šerniūtę rodo, kad premija išlieka jautri kūriniams, kurie jungia literatūrinę kokybę, istorinės atminties refleksiją ir vertybinį stuburą. Tokie kūriniai dažnai tampa tiltu tarp kartų ir kvietimu į atsakingą pokalbį apie tai, kas mus suformavo.

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.

  • Panevėžio rajone išrinkti meninio skaitymo konkurso „Pavasario žiedai“ laureatai: kas laimėjo?

    Konkurso scena Krekenavoje

    Gegužės 8 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Panevėžio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių meninio skaitymo konkursas „Pavasario žiedai“. Renginį kartu su šeimininkais organizavo Panevėžio rajono švietimo centras, o tradicija kasmet suburia jaunuosius skaitovus iš skirtingų ugdymo įstaigų.

    Konkursas tapo ne tik kalbinės raiškos švente, bet ir proga paminėti Motinos dieną. Vaikų deklamuojami eilėraščiai, išraiškingas žodis ir nuoširdumas čia svarbūs tiek pat, kiek ir galutinis komisijos sprendimas.

    Kas dalyvavo ir kaip vertino?

    Šiemet konkurse pasirodė 17 vaikų iš Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“, Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“, Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ ir Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“. Taip pat dalyvavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“, Raguvos gimnazijos Miežiškių skyrius, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius bei Piniavos mokykla-darželis Bernatonių skyrius.

    Renginys vyko dviejose amžiaus grupėse: 4–5 metų ir 6–7 metų vaikams. Skaitovų pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė Vaiva Balčėtienė, Krekenavos seniūnijos vyresnioji socialinė darbuotoja Audronė Paškevičienė ir Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Skirma Juknevičienė.

    Komisijos vertinime paprastai daug reikšmės turi ne tik teksto atmintinumas, bet ir dikcija, intonacija, emocinis tikslumas bei drąsa prieš auditoriją. Organizatoriai pabrėžė, kad išrinkti geriausius buvo sudėtinga, nes visi vaikai buvo gerai pasirengę.

    Nugalėtojai dviejose amžiaus grupėse

    4–5 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Iglė Bistraitė iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, ją parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Rankelienė. Antrąją vietą pelnė Agota Vaitekūnaitė iš Piniavos mokyklos-darželio, ją parengė mokytoja Agnė Bartoševičienė.

    Trečioji vieta šioje grupėje atiteko Godai Klimašauskaitei, taip pat iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“. Ugdytinę konkursui ruošė ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Donata Magylienė.

    6–7 metų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Eva Petrulaitytė iš Piniavos mokyklos-darželio Bernatonių skyriaus, ją parengė mokytoja metodininkė Jurgita Kuncienė. Antroji vieta skirta Sofijai Karaman iš Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, kurią parengė mokytoja Jūratė Jakubonienė.

    Trečiąją vietą užėmė Austėja Brazauskaitė iš Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“. Ją konkursui parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Griedrė Survilienė.

    Visi dalyviai apdovanoti padėkomis ir atminimo dovanomis, o prizinių vietų laimėtojai bei juos parengusios mokytojos įteikti Panevėžio rajono švietimo centro diplomai ir prizai. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Jūratė Januškienė specialiu prizu išskyrė jauniausią konkurso dalyvę Iglę Bistraitę.

    „Tokie renginiai padeda vaikams mokytis aiškiai kalbėti, klausytis ir drąsiai reikšti mintis, o bendruomenei suteikia progą susitikti ir pasidžiaugti mažųjų pastangomis“, – sakė viena iš renginio organizatorių.

    Renginio organizatoriai dėkojo vaikams, mokytojams ir tėvams už pasirengimą bei palaikymą, o konkursą palydėjo šventiška pavasarinė nuotaika ir gausūs aplodismentai. Tikimasi, kad „Pavasario žiedai“ ir toliau išliks erdve, kurioje ankstyvasis skaitymas garsiai tampa svarbia vaiko kalbinės ir emocinės raidos dalimi.

  • Kariuomenės pratybos 8 rajonuose gegužės 27–31 dienomis: kur bus technika ir ginklai

    Kariuomenės pratybos 8 rajonuose gegužės 27–31 dienomis: kur bus technika ir ginklai

    Lietuvos kariuomenė praneša, kad 2026 metų gegužės 27–31 dienomis Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Rokiškio, Utenos ir Zarasų rajonuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai ir karinė technika, tačiau imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Gyventojai gali matyti padidėjusį karių judėjimą keliuose, laukuose ir prie miškų masyvų, taip pat technikos kolonas ar laikinai vykdomus taktinius veiksmus.

    Tokio pobūdžio mokymai yra reguliari kariuomenės parengtis, skirta treniruoti savanorių pajėgų veiksmus realistiškoje aplinkoje. Pratybos nekarinėje teritorijoje leidžia geriau įvertinti vietovės ypatumus, susisiekimą ir sąveiką su civiline infrastruktūra, o tai svarbu planuojant mobilizaciją ir greitą reagavimą.

    Rinktinė nurodo įsipareigojanti laikytis karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtintų krašto apsaugos ministro įsakymu. Tai apima reikalavimus dėl judėjimo maršrutų, gamtos apsaugos, taršos prevencijos ir atsakomybės už galimą žalą aplinkai.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pratybų organizavimo ar pastebėjusiems situacijas, kurios gali kelti nepatogumų, nurodytas kontaktinis asmuo yra majoras Kęstutis Šlepikas, Vyčio apygardos 5-osios rinktinės štabo viršininkas.

    Pratybų laikotarpiu kariuomenė paprastai ragina gyventojus išlikti budrius, nefotografuoti ir neplatinti jautrios informacijos apie karių judėjimą realiuoju laiku, o radus įtartinus daiktus ar šaudmenis jų neliesti ir apie tai nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnyboms.